- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-687-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00480-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- G. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-387 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. S. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendis – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 17 d. priimtu nutarimu Nr. 95-387 nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 2 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 17 d. nutarimą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam G. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis G. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir tenkinti jo skundą bei priimti naują sprendimą: taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; nuteistajam nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei šių įpareigojimų vykdymo laiką.
4.1. Skunde nurodė, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviroje kolonijoje. Jis yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje šešiolika kartų paskatintas. Nuteistasis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės.
4.2. Pažymėjo, kad teismo teiginys, jog nuteistasis iš šešių kartų, kai tariamai pažeidė nustatytą tvarką, baustas buvo tik du kartus, yra nepagrįstas. Nurodė, kad pats nuteistojo svarstymas drausmės komisijoje, dėl galimo vidaus tvarkos pažeidimo, kai nuobauda nėra skiriama, ir apsiribojama pokalbiu, nėra pažeidimas, ir nėra nuobaudos forma ir negali būti teismo vertinama neigiamai, kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimas.
4.3. Akcentuojama, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.
4.4. Teigiama, kad nuteistasis neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje, kadangi yra gyvenamoji vieta, kurioje jis gyventų po paleidimo iš pataisos įstaigos. Laisvadieniais nuteistasis važiuoja namo. Būdamas laisvėje nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir/ar nusikaltimų. Po išvykų namo nuteistasis laiku grįžta į pataisos namus ir toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę.
4.5. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis dirba, nėra jokių duomenų, kad užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Nuteistasis neišsako jokių rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, yra pozityviai nusiteikęs.
4.6. Pažymėjo, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
4.7. Nurodė, kad šiuo atveju, būtent teigiamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
4.8. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino riziką mažinančius veiksnius, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumą, neigiamą požiūrį į nusikaltimus bei smurtą, gebėjimą priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygas, artimus santykius su šeimos nariais bei visapusišku jų palaikymu.
4.9. Teigia, kad skundžiama teismo nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių. Nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
7. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK).
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
9. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė itin motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 dalis, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika žema – 26 balai (žema nuo 0 iki 40 balų), todėl yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
11. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant apie G. S. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į šiuo atveju nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
12. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad G. S. bausmės atlikimo metu užfiksuoti penki nustatytos tvarkos pažeidimai ir vienas fizinio smurto naudojimo prieš kitus asmenis poelgis, tačiau drausmine tvarka buvo baustas tik du kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios ir panaikintos anksčiau laiko, tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laikotarpį.
13. G. S. už nepriekaištingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, skatintas 16 kartų. Paskutinį kartą skatintas 2019 m. gegužės 22 d., jam pareikšta padėka. Nuteistasis nuo 2018 m. gruodžio 18 d. perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti į atvirąją koloniją lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2019 m. vasario 12 d. nuteistajam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu vykti namus kartą į savaitę iki dviejų parų. Pataisos įstaigos duomenimis G. S. grįžta laiku, pažeidimų nepadarė. Taigi, šiuo metu nuteistojo teisės ir laisvės atviroje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei atliekant bausmę pataisos namuose. Nuteistajam suteikta galimybė ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad G. S. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) statybininku. Nuteistasis iš darbo užmokesčio dalimis dengia iš jo civiliniu ieškiniu priteistą sumą. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įstaigos organizuojamuose renginiuose, anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų.
14. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. S. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi tam tikri teigiami elgesio pokyčiai, kas sąlygojo jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog G. S., bausmės atlikimo metu dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose, iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas.
15. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą, įvykdytą itin žiauriai), kartu su dviem bendrininkais. Nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, teisminio proceso metu iš dalies neigė savo kaltę. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad šiuo metu nuteistasis pripažįsta padaręs nusikaltimą ir suvokia, kad jo veikimas turėjo įtakos incidento baigčiai. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti.
16. Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nors G. S. anksčiau neteistas, akivaizdu, kad nuteistojo padarytos veikos tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo G. S. pavojingumą visuomenei. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo padaryta pažanga dalyvaujant įvairiose elgesio pataisos programose lems išskirtinai pozityvų jo elgesį laisvėje.
17. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Nors G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 dalis, tačiau neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 4 metai 2 mėnesiai 5 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai), dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 12 metų).
18. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.
19. Nors G. S. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas (26 balai), skatintas 16 kartų, dirba, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.
20. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 17 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.