- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-61-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00480-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- G. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. S. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus ir jam paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 18 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo G. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo atmetė. Teismas, nenustatęs pažeidimų nagrinėjant klausimą dėl G. S. lygtinio paleidimo Komisijos posėdyje, sutiko su Komisijos nuomone, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis G. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta teisės aktų nuostatomis. Tiek Komisija, tiek teismas, vertindami su padarytu nusikaltimu susijusias aplinkybes, nesivadovavo BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nėra numatyta, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą turi būti akcentuojamas padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis. Nors 2020 m. balandžio 28 d. nusikalstamo elgesio rizikos balas didėjo, tačiau rizika yra žema, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį lygtinai paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuri padarė akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
4.2. Skunde nepritariama teismo argumentui, kad nuteistasis turi atlikti visą nusprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistojo nuomone, valstybėje nėra įgyvendinamas teisingumo principas, nepasiekiami bausmės tikslai – už nusikaltimo padarymą asmuo patenka į įkalinimo įstaigą, kur nėra jokių galimybių jam pasitaisyti. Teismui turėjo būti svarbiau analizuoti ne skirtą nuobaudą, kuri negalioja, bet socialinio tyrimo išvadoje nustatytus duomenis, kurie patvirtina, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra ne kartą paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės nuteistojo elgesį apibūdina teigiamai ir sudaro pagrindą spręsti, kad jo elgesys nors ir ne visą bausmės laiką, bet buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme.
4.3. Nuteistasis skunde nesutinka ir su jam nustatytų kriminogeninių veiksnių vertinimu. Jo nuomone, jeigu pataisos įstaigoje būtų griežta bausmės atlikimo kontrolė, tai nebūtų rezonansinių labai sunkių nusikaltimų, nuteistiesiems būtų užkirsti visi keliai ir galimybės pažeisti vidaus tvarkos taisykles. Nuteistasis neneigia ir pripažįsta, kad jo elgesyje ir mąstyme yra klaidų, nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir giliai susijaudinęs, kas paveikė ir jo mąstymą dėl padaryto nusikaltimo. Tačiau tai yra praeitis. Šiuo atveju yra svarbu nagrinėti elgesį bausmės atlikimo metu, o mąstymas, elgesys ir suvokimas bus keičiamas su laiku, pasikeitus gyvenimo ir socializacijos sąlygoms. Tiek Komisijos, tiek teismo išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra klaidinga. Nuteistojo manymu, savo elgesiu jis įrodė, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas laisvėje.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. S. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo.
7. Bylos duomenimis G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą taip pat galimybę įsidarbinti. G. S. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo statybininko, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo ir batsiuvio specialybes, dirba. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir darbą buvo skatintas 18 kartų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
8. Nors socialinio tyrimo išvadoje G. S. nustatyta žema 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, analizuojant nusikalstamo elgesio rizikos pokytį bausmės atlikimo metu matyti, kad ši rizika, nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. atlikto vertinimo nuosekliai mažėjusi, per 6 mėnesius nuo 2020 m. balandžio 28 d. nustatytų 22 balų padidėjo iki 35 balų ir yra didesnė, negu buvo nustatyta 2015 m. rugpjūčio 5 d. (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 34 balais). Nuoseklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas paprastai rodo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo stengiasi kryptingai keisti savo elgesį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčiams turi teigiamą įtaką. G. S. atveju socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas 13 balų, kartu įvertinus šį pokytį lėmusias priežastis (smurtinis elgesys, nustatyto režimo nesilaikymas, savikontrolės problemos dėl įtampos artimuose santykiuose, konfliktų sprendimo, emociškai artimų santykių konstravimo įgūdžių stoka, gynybiškumas savo smurtinio elgesio refleksijai) bei tai, kad nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (18), bet ir dinaminiai (17) balai, teikia pagrindą manymui, jog nuteistojo pataisos procesui, jo pozityvių elgesio pokyčių stabilumui, laisvės atėmimo bausmė pakankamo poveikio dar neturėjo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl vertindamas kriminogeninius veiksnius, kaip turinčius reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas pažeidimo nepadarė. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas, įvertinus ir tai, kad su mąstymu ir elgesiu susijęs kriminogeninis veiksnys buvo nustatytas ir anksčiau, o emocinė gerovė išskirta kaip nauja probleminė sritis, teikia pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo metu kriminogeninių veiksnių efektyviam valdymui (mažinimui) vis tik nėra skiriama pakankamai dėmesio, nuteistasis maksimalių pastangų spręsti turimas problemas, galinčias įtakoti jo nusikalstamą elgesį, nededa ir, kaip matyti iš apeliaciniame skunde išreikštos pozicijos, poreikio savo asmeninėmis pastangomis prisidėti prie elgesio korekcijos, neįžvelgia, atsakomybę perkeldamas tik pataisos įstaigai.
9. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Kaip minėta, bausmės atlikimo metu G. S. buvo ne kartą skatintas, tačiau iš 2020 m. spalio 27 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo pavyzdingas. G. S. drausmine tvarka baustas 3 kartus, dar 4 kartus už padarytus pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tai padarytų pažeidimų fakto nešalina. Neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, įvertinus tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis baustas 2020 m. liepos 14 d., padarydamas pažeidimą nevykdė vienos iš Komisijos rekomendacijų – nedaryti teisės aktų pažeidimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. spalio 27 d., nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą G. S. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
10. Nors, kaip teisingai pažymima skunde, padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau su tuo susijusios aplinkybės, kiek jos atskleidžia G. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais kriminogeniniais veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos mažinant, nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiais duomenimis. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, kai vis dar išskiriami riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie socialinės reabilitacijos specialistų buvo išskirti įvertinus tiek praeityje buvusias, tiek bausmės atlikimo metu nustatytas su nuteistojo elgesiu, požiūriu į savo veiksmus, su mąstymu bei nuostatomis susijusias aplinkybes (smurtinį elgesį nuvertina, savo elgesio pasekmes nukentėjusiesiems menkina, turimas problemas sieja su išorinėmis aplinkybėmis, o ne savo atsakomybe), apylinkės teismas visiškai pagrįstai šias aplinkybes vertino ir į jas atsižvelgė. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui, dar nėra. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis net ir šioje jam skirtos bausmės vykdymo stadijoje vis dar nesugeba paaiškinti savo agresyvių, kontroliuojančių smurtinių veiksmų ir dėl to įsivelia į problemas, neapsvarsto visų galimų pasekmių, jo deklaruojamas smurto nepateisinimas prieštarauja jo paties elgesiui (net ir bausmės atlikimo metu buvo baustas už fizinio smurto panaudojimą). Paminėti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą įvykdytą itin žiauriai, leidžia spręsti, kad pakankamų išvadų nuteistasis dar nėra padaręs ir bausmės tikslai dar nėra pasiekti tiek, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas laisvėje.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.