Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. S. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendis ir nuteistajam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 18 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, Komisijai yra pateikęs prašymą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, o tai leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip minėta, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. G. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 24 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. S. pataisos įstaigoje mokėsi baldų apmušėjo specialybės, odinių gaminių taisytoju, įgijo batsiuvio specialybę, nuo 2013 m. birželio 17 d. VĮ ,,M. A.“ Pravieniškių padalinio paslaugų tiekimo ir gamybos cecho siuvimo bare, jam paskirtos darbininko vienetininko pareigos, jas atliko labai gerai, už tai buvo eilę kartų paskatintas. Atvirojoje kolonijoje dirbo UAB ,,S.“ statybininku, šiuo metu dirba UAB ,,N.“. Bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

8. Nors ir iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo G. S. laisvalaikio praleidimo būdai praeityje būdavo ne visada socialūs, kas sąlygojo jo nusikalstamumą. Bendravimas su konfliktiniais asmenimis išprovokavo pastarąjį nusikaltimą. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis vieną kartą naudojo smurtą, siekdamas, kad kitas žmogus paklustų. Vertinant pačią nusikalstamą veiką, nurodoma, kad įvykio metu nesugebėjo konfliktinės situacijos išspręsti konstruktyviai, problemai išspręsti naudojo fizinę agresiją. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, kurio pasekmės buvo itin skaudžios – nužudytas žmogus (nužudymas bendrininkaujant net dviem kvalifikuojančiais pagrindais – itin žiauriai, bejėgiškos būklės asmenį). Šios aplinkybės parodo nuteistojo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį jo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

9. Akcentuotina ir tai, kad G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir yra sumažėjęs nuo 34 balų (atlikus pirmąjį nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą) iki 24, tačiau iš aptartų 24 balų, 18 balų yra statiniai, o 6 balai yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

10. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, net 6 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų du kartus baustas drausmine tvarka. Nors šios nuobaudos, kaip teisingai nurodoma skunde, yra nebegaliojančios, paskutinė jų gauta 2015 m. kovo 3 d., po šios nuobaudos gavimo nuteistasis 11 kartų buvo skatintas už gerą elgesį, pavyzdingą ir sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau išimtinai teigiamos elgesio jam išlaikyti nepavyko, nes, nepraėjus nė metams nuo nuobaudos skyrimo, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. nuteistasis vėl pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. Nors drausminė nuobauda neskirta, tačiau akivaizdu, jog paskatinimų gavimas po nuobaudos skyrimo nebuvo efektyvus bei neskatino ir toliau rinktis pavyzdingą elgesį. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje buvo nepriekaištingas, išimtinai teigiamas ir sudarantis pagrindą manyti, kad jo pastangos pasikeisti, jau yra pakankamos ir neabejotinai užtikrins jo nenusikalstamumą ateityje.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 27 dienos, paskirta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

12. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, EŽTT praktikos nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos.

13. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

14. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis G. S. neatitinka BVK 157 straipsnyje numatyto materialaus lygtinio paleidimo pagrindo – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo instituto, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.