Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Aldevinui Švedui, Algiui Staškūnui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistųjų K. K. bei G. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir su 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė K. K. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir nuteista laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 2 d., apie 15 val., A. N. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia suduodamas rankomis ir kojomis nemažiau trijų smūgių J. T. į krūtinės sritį, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, krūtinės ląstos sumušimu su kairės pusės šešto-septinto šonkaulių lūžiais.

K. K. , G. S. ir V. K. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpyje nuo 18 iki 23 val., O. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje bei kieme, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, kilusio konflikto tarp V. K. ir nukentėjusiojo A. M. metu, pasinaudodami nukentėjusiojo A. M. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio (4,42 promilės kraujyje), itin žiauriai, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, t.y. kambaryje K. K. sudavus vieną kartą kumščiu ir vieną kartą koja spyrus A. M. į veido sritį, o G. S. ne mažiau du kartus ranka sudavus A. M. į šonus, veido sritį ir vieną kartą koja spyrus į veido sritį, metaline kėdute per nugarą, po ko K. K. ir G. S. ištempus A. M. į kiemą, kur K. K. iš alkūnės sudavus A. M. į nugaros sritį ir taip jį pargriovus ant žemės, K. K. , G. S. ir V. K. , tyčia, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau 16 smūgių rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės ląstos ir pilvo sritis, K. K. ir G. S. kojomis šokinėjant ant A. M. krūtinės ir pilvo, K. K. akmeniu sudavus A. M. į galvos sritį ir pagaliu per kaktą bei įkišus pagalį A. M. į burną, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. M. muštines žaizdas kaktoje, veido srityje, krūtinės ir šonų paviršiuose bei sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį daugybinėmis kraujosruvomis galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose ir po galvos smegenų minkštais dangalais, skydinės kremzlės abiejų viršutinių ragų lūžiais ir kraujosruvomis gerklų minkštuosiuose audiniuose, dviejų apatinių kandžių išmušimu ir nosies kaulų lūžiais, krūtinkaulio lūžiu, dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI šonkaulių lūžiais (VII, IX ir X šonkaulių lūžiai dvigubi, o XI šonkaulio lūžis trigubas), kairės pusės II-III-IV-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiais, širdies kraujosruvomis ir paviršiaus įtrūkimais, ko pasėkoje nuo patirtų sunkių kūno sužalojimų visumos-daugybinių kraujosruvų po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, gerklų kremzlių lūžimo, daugybinių abipusių šonkaulių lūžimų, širdies sumušimo su kraujosruvomis po epikardu ir miokarde bei širdies paviršiaus įtrūkimais ir kepenų plyšimais, A. M. įvykio vietoje mirė.

1. Pripažinti nuteistiesiems K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką (nužudymą) jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2. K. K. , pripažintam kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus paskirti laisvės atėmimą penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu su 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3. G. S. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti laisvės atėmimą penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

4. V. K. , pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti laisvės atėmimą penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistasis G. S. nurodo, kad K. K. namuose jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į kairį šoną, o kieme gulinčiam du kartus spyrė į dešinį šoną. Ant krūtinės nukentėjusiajam jis nešokinėjo, jo smūgiai negalėjo būti mirties priežastimi. Be to, jis neturėjo jokių priežasčių ar motyvų pyktis su nukentėjusiuoju, tuo labiau jį nužudyti, jokio išankstinio susitarimo su kitais nuteistaisiais nebuvo.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų K. K. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo K. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji V. K. ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų K. K. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems K. K. , G. S. ir V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų K. K. , G. S. ir V. K. padarytų nusikalstamų veikų sudėties, K. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, G. S. ir V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, apygardos teismo nuosprendis K. K. , G. S. ir V. K. atžvilgiu keičiamas bausmių skyrimo dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reglamentuojant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems K. K. , G. S. ir V. K. bausmes, atsižvelgė, jog pastarieji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šiuo nusikaltimu buvo sukeltos neatstatomos pasekmės – nukentėjusysis A. M. neteko gyvybės. K. K. , G. S. ir V. K. nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia. Kita vertus, nuteistųjų nusikalstami veiksmai bejėgiškos būklės buvusio A. M. atžvilgiu įvykio metu pasireiškė ilgalaikiu (trukusiu apie valandą laiko) mušimu. Nuteistieji nukentėjusiajam sudavė daugybę smūgių rankomis ir kojomis, tame tarpe į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, krūtinės ląstos ir pilvo sritis), be to, ant nukentėjusiojo krūtinės ir pilvo šokinėjo kojomis, taip pat smurtaudami panaudojo įrankius – metalinę kėdutę, akmenį, medinį pagalį, o tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistųjų vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, t.y. kad pagrindiniai sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nuteistųjų K. K. bei G. S. nusikalstamais veiksmais, šokinėjant A. M. ant krūtinės, taip pat panaudojant akmenį ir pagalį, į kaltininkų asmenybes, t.y. kad K. K. ir G. S. bausti administracine tvarka (t. 2, b.l. 184-185, t. 3, b.l. 67-68, 71-72, 162), pastarasis ir V. K. charakterizuojami neigiamai (t. 3, b.l. 70, 161), K. K. charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 191). G. S. ir V. K. praeityje neteisti (t. 3, b.l. 63-66, 154-155). K. K. šią nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teistumo, tačiau jau buvo padaręs dvi nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, už vieną iš kurių yra nuteistas įsiteisėjusiu Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose numatytą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus šiek tiek daugiau nei pusei metų po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl nesunkaus J. T. sveikatos sutrikdymo (t. 2, b.l. 173-178, 181-182), kas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apygardos teismas, skirdamas K. K. , G. S. ir V. K. bausmes, įvertino tinkamai.

Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde teigia, kad skiriant bausmę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį, tačiau, kaip jau minėta, apygardos teismas konstatavo, jog pastarasis nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, ir šią aplinkybę, patvirtinančią, jog K. K. nesiekė nukentėjusiojo mirties, skirdamas bausmę įvertino. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę, o taip pat į tai, kad K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas tinkamai įvertinta apygardos teismo nuosprendyje, bei tuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo. K. K. apeliaciniame skunde nurodytas spartus visuomenės vystimosi tempas nėra bausmės švelninimo pagrindas. Ta aplinkybė, jog nuteistasis K. K. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo supykęs ant pastarojo dėl prieš eilę metų įvykusio įvykio, kurio metu A. M. V. K. jokios realios žalos nepadarė, taip pat nesudaro pagrindo skirti K. K. švelnesnę bausmę.

Kaip matyti iš nuteistojo G. S. apeliacinio skundo turinio, pastarasis teigia, jog apygardos teismas netinkamai įvertino jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nes jis įvykio metu nukentėjusiajam sudavė tik kelis smūgius, t.y. vieną smūgį į kairį šoną dar jiems būnant kambaryje, o lauke gulinčiam nukentėjusiajam du smūgius koja. Tačiau toks G. S. aiškinimas yra paneigtas nuteistosios V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad G. S. kambaryje sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, šoną, taip pat vieną kartą spyrė į šoną ir sudavė per nugarą metaline kėdute, po to su K. K. išsivedė nukentėjusįjį į kiemą ir kartu su ja ir K. K. nukentėjusįjį spardė kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, šokinėjo nukentėjusiajam ant pilvo ir krūtinės (t. 3, b.l. 101-103, 104-105, 108-110). Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad nuteistoji V. K. , proceso metu duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuosekli, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu duoti V. K. parodymai apie smurto nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimo aplinkybes pasitvirtino byloje esančiomis specialisto išvadomis bei teismo medicinos eksperto paaiškinimas teisme, kad nukentėjusysis buvo mušamas apie valandą laiko, mirtini sužalojimai buvo padaryti sudavus apie 16 smūgių, įvykio metu pastarajam buvo smūgiuojama ne tik rankomis ir kojomis, tačiau ir pagaliu, akmeniu, buvo mindoma krūtinės ląsta, iš priekio spaudžiamas kaklas (t. 1, b.l. 49-52, 65-68, t.4, b.l. 90), todėl netikėti V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie G. S. aktyvius nusikalstamus veiksmus įvykio metu, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad pastaroji iki įvykio su G. S. buvo geruose santykiuose ir neturėjo jokio pagrindo jį apkalbėti. Be to, tas aplinkybes, kad G. S. spardė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistasis K. K. (t. 2, b.l. 123-124). G. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis neturėjo jokių priežasčių pyktis su nukentėjusiuoju, tačiau tai prieštarauja ne tik byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir paties apelianto parodymams, kad įvykio metu jis buvo supykęs ant A. M. dėl jo elgesio V. K. atžvilgiu, t.y. bandymo ją išprievartauti. Esant šioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad nuteistasis G. S. buvo aktyvus šio tyčinio labai sunkaus nusikaltimo dalyvis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistojo G. S. dėmesį į tai, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata nereiškia, jog nuosprendyje teismas gali remtis tik tais liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad teismas turi teisę remtis visais duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais duomenimis, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti. Teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2007, 2K-200/2009 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas (t. 4, b.l. 25-29, 57-63, 90-91) patvirtina, kad apygardos teismas teisiamajame posėdyje apklausė nuteistuosius K. K. , G. S. , V. K. , nukentėjusįjį B. M. , liudytojus J. Š. , R. K. , L. G. , D. S. , teismo medicinos ekspertą D. V. , perskaitė nuteistųjų, liudytojos D. S. , R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ištyrė rašytinius bylos įrodymus ir šių duomenų visumą vertino. Taigi, nepagrįstas nuteistojo G. S. argumentas, kad apygardos teismas, grįsdamas jo kaltę ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas, nuosprendyje konstatavęs, jog K. K. , G. S. ir V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punkte, padarė veikdami kartu, nepagrįstai nesvarstė galimybės šią aplinkybę pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė, yra atsakomybė sunkinanti aplinkybė. Šiuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nuteistiesiems girtaujant kartu su nukentėjusiuoju K. K. gyvenamojoje vietoje, tarp V. K. ir A. M. kilo konfliktas dėl praeities įvykių, kuomet, pasak V. K. , nukentėjusysis bandė ją išprievartauti. Kilus konfliktui, nuteistasis K. K. sudavė nukentėjusiajam du smūgius rankos kumščiu ir koja į veido sritį, o G. S. – ne mažiau kaip du kartus ranka šiam į šonus, veido sritį, taip pat spyrė koja į veido sritį ir metaline kėdute sudavė per nugarą. Po to K. K. ir G. S. ištempė A. M. į kiemą, kur K. K. , suduodamas alkūne smūgį nukentėjusiajam į nugaros sritį, pastarąjį pargriovė ant žemės. Nukentėjusiajam nukritus, visi trys nuteistieji sudavinėjo smūgius rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės ląstos, pilvo sritis, K. K. ir G. S. kojomis šokinėjo ant A. M. krūtinės ir pilvo, o K. K. – dar akmeniu ir pagaliu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, kišo pagalį jam į burną. Taigi, visi trys nuteistieji naudojo smurtą prieš A. M. , suduodami smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinės ir pilvo sritis, o kaip matyti iš byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų, būtent nuo į šias kūno vietas suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, lėmę jo mirtį, t.y. daugybinės kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, gerklų kremzlių lūžiai, krūtinkaulio ir daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, širdies sumušimas bei kepenų plyšimai, kas patvirtina, jog visi nuteistieji realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, objektyviuosius požymius, t.y. buvo šios nusikalstamos veikos vykdytojai. Be to, atlikdami šiuos nusikalstamus veiksmus, K. K. , G. S. ir V. K. matė vienas kito atliekamus veiksmus ir jiems pritarė patys smurtaudami nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi, veikė bendrininkų grupe. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi nuteistasis G. S. , byloje nėra duomenų, patvirtinančių išankstinį ar žodinį nuteistųjų susitarimą smurtauti A. M. atžvilgiu, tačiau akivaizdu, kad jų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, t.y. veiksmais, rodančiais, kad visi trys nuteistieji vienas kito veiksmams pritaria, su jais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą atlikti smurtinius veiksmus. Visos šios aptartos aplinkybės rodo didesnį nuteistųjų padarytos veikos pavojingumą, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas veikimą bendrininkų grupe pripažinti K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apygardos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei apeliacinės instancijos teisme nustatytą K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, daro išvadą, kad šiems nuteistiesiems už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi būti griežtinamos, K. K. skiriant laisvės atėmimo bausmę, viršijančią šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, o nuteistiesiems G. S. ir V. K. skiriant laisvės atėmimo bausmes, artimesnes sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismo nuosprendį skundžia tik dėl nuteistiesiems pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktą paskirtų aiškiai per švelnių bausmių, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo rezoliucinės dalies, prašo griežtinti ir K. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo nuteistajam K. K. už tyčinį nesunkų J. T. sveikatos sutrikdymą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per švelni. Ši bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl tenkinti pirmiau paminėtą prokuroro prašymą nėra teisinio pagrindo, juolab, kad ir pats apeliantas nenurodo jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti nuteistųjų K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

K. K. , pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, K. K. šiuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus paskirtą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

G. S. , pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. , pripažintai kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų K. K. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti.