Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 95-222, kuriuo nuteistajam G. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 18 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai 10 (dešimt) dienų.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis G. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl neturėjo pagrindo daryti išvadai, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistasis G. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta teisės aktų nuostatomis, teismo padarytos išvados nepagrįstos. Nurodo, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas išskyrė tik neigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog jis (G. S.) neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra ne kartą paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, dirba, mokosi, bausmę atlieka atvirojoje grupėje. Šios aplinkybės nuteistojo elgesį apibūdina teigiamai ir sudaro pagrindą spręsti, kad jo elgesys nors ir ne visą bausmės laiką, bet buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, ir nurodo, kad jis jau yra įrodęs, kad galima juo (G. S.) pasitikėti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismo nutartyje nurodytas perteklinis reikalavimas – mažinti dinaminių balų skaičių, kadangi įstatymuose tokio reikalavimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo G. S. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Bylos duomenimis G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą taip pat galimybę įsidarbinti. G. S. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo statybininko, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo ir batsiuvio specialybes, šiuo metu dirba UAB „duomenys neskelbtini“. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir darbą buvo skatintas 19 kartų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Nors socialinio tyrimo išvadoje G. S. nustatyta žema 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, analizuojant nusikalstamo elgesio rizikos pokytį bausmės atlikimo metu matyti, kad ši rizika, nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. atlikto vertinimo nuosekliai mažėjusi, tačiau atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OAS‘ys“ metodiką 2020 m. balandžio 28 d., nustatytas balų padidėjimas net 11 balų, iki 35 balų, o tai yra didesnis rizikos vertinimas, negu buvo nustatyta 2015 m. rugpjūčio 5 d. (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 34 balais). Nuoseklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas paprastai rodo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo stengiasi kryptingai keisti savo elgesį, ir patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčiams turi teigiamą įtaką. G. S. atveju socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas 11 balų, kartu įvertinus šį pokytį lėmusias priežastis (smurtinis elgesys, nustatyto režimo nesilaikymas, savikontrolės problemos dėl įtampos artimuose santykiuose, konfliktų sprendimo, emociškai artimų santykių konstravimo įgūdžių stoka, gynybiškumas savo smurtinio elgesio refleksijai) bei tai, kad nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (18), bet ir dinaminiai (17) balai, teikia pagrindą manymui, jog nuteistojo pataisos procesui, jo pozityvių elgesio pokyčių stabilumui, laisvės atėmimo bausmė pakankamo poveikio dar neturėjo, kadangi, kaip teisingai ir pagrįstai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti dinaminius balus, o nuteistojo skunde nurodytas argumentas, jog šis reikalavimas yra perteklinis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nuteistasis privalo dėti maksimalias pastangas, siekiant būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl vertindamas kriminogeninius veiksnius, kaip turinčius reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas pažeidimo nepadarė. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas, įvertinus ir tai, kad su mąstymu ir elgesiu susijęs kriminogeninis veiksnys buvo nustatytas ir anksčiau, o emocinė gerovė išskirta kaip nauja probleminė sritis, teikia pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo metu kriminogeninių veiksnių efektyviam valdymui (mažinimui) vis tik nėra skiriama pakankamai dėmesio, nuteistasis maksimalių pastangų spręsti turimas problemas, galinčias įtakoti jo nusikalstamą elgesį, nededa ir, kaip matyti iš skunde išreikštos pozicijos, poreikio savo asmeninėmis pastangomis prisidėti prie elgesio korekcijos neįžvelgia, atsakomybę perkeldamas tik pataisos įstaigai.

11. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Kaip minėta, bausmės atlikimo metu G. S. buvo ne kartą skatintas, tačiau iš 2021 m. balandžio 1 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo pavyzdingas. G. S. drausmine tvarka baustas 3 kartus, dar 4 kartus už padarytus pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tai padarytų pažeidimų fakto nešalina. Neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, įvertinus tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis baustas 2020 m. liepos 14 d., padarydamas pažeidimą nevykdė vienos iš Komisijos rekomendacijų – nedaryti teisės aktų pažeidimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. spalio 27 d., nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą G. S. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

12. Nors padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau su tuo susijusios aplinkybės, kiek jos atskleidžia G. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais kriminogeniniais veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos mažinant, nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiais duomenimis. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, kai vis dar išskiriami riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie socialinės reabilitacijos specialistų buvo išskirti įvertinus tiek praeityje buvusias, tiek bausmės atlikimo metu nustatytas su nuteistojo elgesiu, požiūriu į savo veiksmus, su mąstymu bei nuostatomis susijusias aplinkybes (smurtinį elgesį nuvertina, savo elgesio pasekmes nukentėjusiesiems menkina, turimas problemas sieja su išorinėmis aplinkybėmis, o ne savo atsakomybe), apylinkės teismas visiškai pagrįstai šias aplinkybes vertino ir į jas atsižvelgė. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui, dar nėra.

13. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis net ir šioje jam skirtos bausmės vykdymo stadijoje vis dar nesugeba paaiškinti savo agresyvių, kontroliuojančių smurtinių veiksmų ir dėl to įsivelia į problemas, neapsvarsto visų galimų pasekmių, jo deklaruojamas smurto nepateisinimas prieštarauja jo paties elgesiui (net ir bausmės atlikimo metu buvo baustas už fizinio smurto panaudojimą), savo smurtinį elgesį nuvertina, menkina. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistojo G. S. iki patekimo į įkalinimo įstaigą laisvalaikio praleidimo būdai ne visuomet buvo socialūs, kas ir sukūrė situaciją nusikalsti, o bendravimas su konfliktiškais draugais išprovokavo pastarąjį nusikaltimą. Nors ir nuteistasis teigia, kad vengs bendravimo su tokiais asmenimis, tačiau tai vis tiek nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, bet problemų priežastis dažniau sieja su kitų asmenų, bet ne savo atsakomybe, su išorinėmis aplinkybėmis, nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo sveiku protu ir tiesioginiu patyrimu, kitų grįžtamąjį ryšį priima iš dalies. Pažymėtina ir tai, kad nors pataisos įstaigoje nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų, tačiau dabartinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje. Paminėti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą, įvykdytą itin žiauriai, leidžia spręsti, kad pakankamų išvadų nuteistasis dar nėra padaręs ir bausmės tikslai dar nėra pasiekti tiek, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas laisvėje.

14. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad G. S. neatliktos bausmės dalis 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 10 (dešimt) dienų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

15. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Komisijos 2021 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 95-222, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir motyvuotas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama.

17. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.