Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. balandžio 27 d. priimtą nutarimą Nr. 95-234 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendis pakeistas ir už nusikalstamas veikas nustatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte skyrė galutinę 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.

7. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog G. S. priklauso žemos rizikos grupei – 22 (dvidešimt du) balai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau 2015 m. rugpjūčio 5 d. G. S. elgesio rizikos vertinimas sudarė – 34 (trisdešimt keturis) balus, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką per šį laikotarpį ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos susidarytą nuomonę apie nuteistąjį bei kitas svarbias aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuodamas atsisakymą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai atsižvelgė į prokuratūros gautą atsiliepimą bei nederamai vertino Komisijos padarytą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra nepagrįsti.

11. Nuteistasis nesutinka su prokuratūros atsiliepime nurodytais teiginiais bei teismo padaryta išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tačiau G. S. teistas už labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudymą bejėgiškos būklės žmogaus, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su dviem bendrininkais, teisminio nagrinėjimo metu iš dalies neigė įvykdęs nusikaltimą, kaltę prisiėmė dalinai ir tik bausmės atlikimo metu visiškai pripažino padaręs nusikaltimą. Nors ši aplinkybė negali būti laikoma savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šie duomenys iš tikrųjų yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir vertinami neatsiejamai su nuteistojo elgesio, mąstymo ir požiūrio viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis aplinkybėmis. Tik visapusiškas šių duomenų vertinimas gali suponuoti pagrįstą manymą apie tai, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ar šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, kurį nuteistasis privalo koreguoti. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad G. S. bausmės atlikimo metu buvo baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitą asmenį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stengiasi save kontroliuoti, tačiau būna atvejų, kai praranda savitvardą, nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių. Šias problemas visiškai pagrįstai įvardijo ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu G. S. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nenurodė, kaip planuoja keisti savo elgesį bei mąstyseną pozityvia linkme. G. S. buvo paragintas dalyvauti AA (anoniminių alkoholikų) užsiėmimuose, taip pat baigė Alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, tačiau duomenų, kad G. S. būtų lankęs ir baigęs elgesio pataisos programas, susijusias su smurto naudojimu, byloje nėra. Bausmės atlikimo metu pastebėta, kad asmuo greit susinervina jam nepalankiose situacijose, ir nors jis stengiasi emocijas suvaldyti arba pasišalina iš situacijos, tačiau, kolegijos manymu, šios problemos nesprendimas gali turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui.

13. Nors aukštesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo pastangas keiti savo elgesį pozityvia linkme –nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra padengęs vykdomuosius raštus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo septyniolika kartų paskatintas, įgijo baldų apmušėjo ir batsiuvio specialybes, taip pat turi statybininko specialybę, viso bausmės atlikimo metu dirbo ir planuoja toliau dirbti UAB „N“, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad n G. S. šešis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarką, drausime tvarka baustas du kartus. Nors kai kurie pažeidimai nelaikyti itin šiurkščiais ir už juos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau jie patvirtina, jog G. S. nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir įvertinęs visumą aplinkybių negali padaryti išvados, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

14. Nėra pagrindo nepritarti ir apylinkės teismo vertinimui, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – daugiau kaip treji metai iš paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors iš tiesų, likusios neatliktos bausmės dydis nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau šios aplinkybės vertinimas kitų aplinkybių kontekste įstatymo nėra draudžiamas.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo vadovavosi įstatymais ir rekomendacijomis bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. G. S. daroma pažanga nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nors yra nuteistas už labai sunkią nusikalstamą veiką, taip pat jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu vykti į namus, tai rodo, jog jo elgesys yra įvertintas ir pataisos namų administracijos. Todėl G. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.