Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2021-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
1A-126-316/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15577-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
G. K., T. R.
Advokatai
Dalius Vaičiulis, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15577-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.1;1.1.8.7.13;1.1.9.8;1.1.10.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Masiulio ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,nuteistajam G. K., jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,nuteistajam T. R., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio, nuteistojo G. K., nuteistojo T. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo

G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pirmojo epizodo), ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl antrojo epizodo), ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir G. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško ir dalinio sudėjimo būdais subendrinta su 2020 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, ir dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, nustatant, jog bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę G. K. įskaitytas suėmime nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, G. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2020 m. balandžio 24 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, ir perduota valstybės nuosavybėn.

T. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pirmojo epizodo), ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl antrojo epizodo), ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir T. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas T. R. paskirtos laisvės atėmimo 2 (dvejų) metų bausmės vykdymas, numatant, kad nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai, likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, jį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę T. R. įskaitytas suėmime nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išbūtas laikas.

A. F. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš kaltinamųjų E. A., G. K., J. T. ir T. R. solidariai priteista 3 790 Eur turtinei žalai atlyginti, bei iš kaltinamųjų G. K. ir T. R. solidariai priteista 60 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš E. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. F. priteista 200 Eur atstovavimo išlaidų. Iš G. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. F. priteista 200 Eur atstovavimo išlaidų. Iš T. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. F. priteista 200 Eur atstovavimo išlaidų. Iš J. T. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. F. priteista 200 Eur atstovavimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.

Iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsniu, skirta ir taikyta laikinas nuosavybės teisės apribojimas:

- G. K., apribojant disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis banko (duomenys neskelbtini) UAB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 3 850 Eur sumai, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis iki 400 Eur kas mėnesį, bei viršijančiomis apribotą sumą.

- T. R., apribojant disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis banko (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 3 850 Eur sumai, leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis iki 400 Eur kas mėnesį, bei viršijančiomis apribotą sumą.

Iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo, vadovaujantis PBK 151 straipsniu, skirtas ir taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. K., apribojant disponavimą, valdymą, naudojimą automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. A., J. T., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. A., G. K., J. T. ir T. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 21 d. 22 val. 23 min. iki 2020 m. balandžio 22 d. 1 val.19 min., adresu (duomenys neskelbtini), nuo pastato nuplėšdami vieną šviestuvą, o kitą šviestuvą sudaužydami, po ko nuplėšdami nuo pastato vaizdo stebėjimo kamerą „Ezviz“ ir nulauždami garažo pakabinamą spyną, įsibrovė į A. F. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą A. F. priklausantį turtą – 60 Eur vertės 87 litrus žymėto dyzelinio kuro, 40 Eur vertės pneumatinį plaktuką, 100 Eur vertės veržliasukį m7, 290 Eur vertės veržliasukį m7, 300 Eur vertės akumuliatoriaus paleidėją „Wurth Booster“, 160 Eur akumuliatorinį suktuką „Makita“ su pilna komplektacija, 100 Eur vertės akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita“, 80 Eur vertės elektrinį smūginį grąžtą, 30 Eur vertės elektrinį kampinį šlifuoklį „Makita“, 20 Eur vertės elektrinį tiesinį pjūklą, 350 Eur vertės rankinį suvirinimo aparatą „JASIC“, 20 Eur vertės suvirinimo aparato antgalį „Providus+“, 6 Eur vertės skystų klijų aparatą „Topex“, 90 Eur vertės metalo lygintuvą „L. B.“, 15 Eur vertės elektrinį grąžtą „Tricdrill“, 10 Eur vertės kabių segiklį „Rapid“, 10 Eur vertės terkšlinį raktą, 150 Eur vertės benzininį trimerį, 90 Eur vertės suktuvo-gręžtuvo „Makita“ priedų komplektą, 170 Eur vertės benzininį pjūklą „Husąvama“, 10 Eur vertės elektrinį suktuką „Cotech“, elektrinį kampinį šlifuoklį „Makita“, kuris pinigine išraiška nevertinamas, po ko iš garažo patekdami pro nerakinamas duris į gyvenamojo namo patalpas, iš kur pagrobė 1200 Eur kupiūromis po 100 Eur, stiklainį su 64 gramais išlydyto aukso gabaliukais, 1 920 Eur vertės (1 gramo vertė 30 Eur), 3 Eur vertės sulankstomą peilį, 30 Eur vertės prožektorių „Meglight“, 17 Eur vertės prožektorių, 40 Eur vertės arbaletą, viso pagrobė svetimo, A. F. priklausančio, 5 311 Eur vertės turto.

2. Be to, nuteisti už tai, kad G. K. ir T. R., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, 2020 m. balandžio 22 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 4 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į A. F. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą A. F. priklausantį turtą – 60 Eur vertės 87 litrus žymėto dyzelinio kuro.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1. Apeliaciniu skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Girgždis prašo pakeisti 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį, kuria T. R. buvo pritaikyta BK 75 straipsnio 3 dalis.

1.1. Skunde pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje T. R. nuteistas už du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), jam teismas paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. T. R. buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei 4 metai, todėl BK 75 straipsnio 3 dalies teismas taikyti negalėjo, nes nėra įvykdyta viena iš būtinų sąlygų šiai teisės normai taikyti. BK 75 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai už kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus paskiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė nei 4 metai. Teismas taikydamas dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį, taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl šioje byloje T. R. atžvilgiu turėtų būtų taikoma išimtis ir jam paskirta galutinė mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė turėtų būti iš dalies atidėta, kai tokios galimybės minėta BK norma nenumato. Nesant BK numatyto pagrindo taikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo už 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus paskirtai subendrintai 2 metų laisvės atėmimo bausmei, nuosprendžio dalis dėl T. R. BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo keistina.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl T. R. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalinio atidėjimo, nustatė, jog nuteistasis turėtų atlikti realiai dalį – 1 metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y., pusę visos bausmės). Tokį teismo sprendimą, paremtą byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teismo vidiniu įsitikinimu, iš esmės atitiktų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymo neatidedant, tai yra, iš viso netaikant BK 75 straipsnio nuostatų, taip pat ir BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų.

1.3. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, taip pat kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į paminėtą BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, T. R., jeigu jam nebūtų taikomos BK 75 straipsnio 2 nuostatos ir bausmės vykdymas iš viso nebūtų atidėtas, galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos namų atlikęs 8 mėnesius (t. y., vieną trečdalį) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu nuteistasis turėtų galimybę išeiti iš pataisos įstaigos 4 mėnesiais anksčiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

1.4. Pažymi, jog teismas, taikydamas dalinį bausmės vykdymo atėjimą nuteistajam T. R., įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo T. R. asmenybę: pakankamai jauną jo amžių, teistumą (teistas penkis kartus), bausmes atlikęs, administracine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidėjus T. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą t. y., taikant BK 75 straipsnio 3 dalį. Spręsdamas iš dalies atidėti T. R. paskirtos laisves atėmimo bausmės vykdymą, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis T. R. nusikaltimus pradėjo daryti nuo 2011 metų. Jis teistas penkis kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus, už 5 plėšimus (BK 180 straipsnio 1, 2 dalys) ir 1 vagystę bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). T. R. iš viso realiai atliko 8 (aštuonis) metus laisvės atėmimo, jis nuo 2014 m. daugiau nebenusikalto tik dėl to, kad realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. 2019 m. gegužės 29 d. T. R., atlikęs visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, nepraėjus metams po atliktos laisvės atėmimo bausmės, jis 2020 metų balandį su grupe bendrininkų padarė du naujus apysunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos teismas skyrė subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Šios visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad T. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tik reali laisvės atėmimo bausmė gali padėti pasiekti visus bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta bausmė 3 metai laisvės atėmimo ir pakeisti ją į prokuroro prašytą bausmę, pritaikyti BK 75 straipsnį, paskirti jam 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 3 metams su intensyvia priežiūra. Panaikinti 6 mėnesių terminą žalai atlyginti ir baudai sumokėti. Prašo grąžinti telefoną Samsung-Galaxy A20e jo savininkei, t. y. jo žmonai G. K.. Prašo kreiptis į turto vertintoją, kuris įvertintų konfiskuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kainą ir pardavus automobilį pinigus grąžinti nukentėjusiajam, kaip dalį žalos atlyginimo. Jei bus paleistas į laisvę, prašo leisti susirinkti asmeninius daiktus iš konfiskuoto automobilio arba leisti parašyti įgaliojimą žmonai, jog ji iš konfiskuoto automobilio galėtų surinkti jo asmeninius daiktus.

2.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgė tik į praeityje padarytus nusikaltimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būdamas laisvėje turi pastovias pajamas, nes turi nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini). Turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, su žmona nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) mieste.

2.2. Skunde pažymi, jog teisėja skirdama 3 metų realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į tai, kad bausmės vykdymas paveiks jo socialinius ryšius, jis praras galimybę sugrįžti į darbą, taip pat paveiks jo ir žmonos santykius. Vedant bendrą šeimos ūkį jis stipriai prisidėdavo finansiškai, nes žmonos atlyginimas minimalus. Pažymi, jog būdamas įkalinimo įstaigoje negalės sumokėti priteisto ieškinio sumos.

2.3. Skunde atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos posėdžio metu prokuroras prašė jam (G. K.) paskirti 2 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnį atidėti laisvės atėmimą 3 metams ir paskirti intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimus. Tačiau jo (G. K.) nuomone, teisėja vedama asmeniškumų jam nepaskyrė prokuroro prašomos bausmės ir netaikė BK 75 straipsnio.

2.4. Pažymi, jog teismas nepagrįstai konfiskavo mobilųjį telefoną Samsung Galaxy-A20e, kuris yra jo žmonos. Pažymi, jog žmona iki šiol moka pinigus už telefoną, kadangi yra sudaryta telefono pirkimo sutartis.

2.

3.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Prašo pritaikyti BK 64 straipsnį ir paskirti jam kitą bausmę nesusijusią su laisvės ribojimu. Prašo gražinti telefono aparatus „Samsung“ ir „Nokia 2100“.

3.1. Pažymi, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo 2 metų bausmės vykdymas, numatant, kad nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai, likusios bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nurodo, jog jis nuo proceso pradžios davė tikslius parodymus, netrukdė greitam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi.

3.2. Pažymi, jog nepagrįstai konfiskuoti jo telefonai „Samsung“ ir „Nokia 2100“. Pažymi, jog šie telefonai buvo skirti asmeniniam naudojimui ir nei su vienu iš konfiskuotų telefonu nusikaltimo aplinkybių nederino, o nusikaltimo metu jų nenaudojo, todėl nėra pagrindo jų konfiskuoti.

4. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas prašė G. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis T. R. ir jo gynėjas advokatas prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo T. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų G. K. ir T. R. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių dėl nuteistųjų kaltės, tačiau nesutinka su paskirtomis bausmėmis ir BK 75 straipsnyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

2. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Dėl nuteistajam T. R. paskirtos bausmės

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo T. R. apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas T. R. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad T. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalto būdamas 5 kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, netrukus po to, kai 2019 m. gegužės 29 d. buvo paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs (5 tomas, b. l. 185–196), administracine tvarka nebaustas (5 tomas, b. l. 197). Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirbantis (5 tomas, b. l. 198–199). T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas bendrininkų grupėje ir recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad T. R. nusikalto ne atsitiktinai, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedarė, savo elgesio nekeitė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti T. R. paskiriant BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti T. R. iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. taikė BK 75 straipsnio 3 dalį, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio nuomone, šio straipsnio nuostatos buvo pritaikytos netinkamai. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokuroro pavaduotojo nuomone ir atkreipia dėmesį, jog BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje T. R. nuteistas už du apysunkius tyčinius nusikaltimus ir jam teismas paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau buvo aukščiau pažymėta, BK 75 straipsnio 3 dalis gali būti taikomas tik tokiu atveju, kai už kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus paskiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė nei 4 metai. Šiuo atveju T. R. buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei 4 metai, todėl nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nebuvo įvykdyta viena iš būtinų sąlygų šiai teisės normai taikyti. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo T. R. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas naikinamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

6. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Dėl nuteistojo atitikimo formaliems BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo kriterijams (nusikalstamos veikos priskyrimas atitinkamai kategorijai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė) jokių abejonių vertinamu atveju nekyla. T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarymu ir jam už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2016).

7. Aukščiau aptarti duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, nuteistąjį, kaip minėta, iš tikrųjų charakterizuoja neigiamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis T. R. nusikalsta nebe pirmą kartą – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas 5 kartus. Nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti dar būdamas labai jaunas. Nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas yra analogiškos, t. y., nusikaltimai nuosavybei, kas leidžia daryti išvadą, jog yra susidaręs nusikaltimų modelis. Iš ankstesnių teistumų jokių pozityvių išvadų nedarė ir visiškai nepasimokė: turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, netrukus po to, kai 2019 m. gegužės 29 d. buvo paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdu, kad anksčiau T. R. taikytos bausmės nebuvo efektyvios ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Nusikaltimai yra susiję su pažeidimais nuosavybei bei buvo daromi nuteistajam ignoruojant prieš jį jau vykstančius baudžiamuosius procesus. Toks sistemingas teisės pažeidimų darymas rodo, jog jo elgesys nėra koreguojamas, o vis labiau tolsta nuo visuomenėje priimtinų bendro gyvenimo taisyklių.

8. Tai, kad T. R. pakankamai jaunas, teistas penkis kartus, bausmes atlikęs, administracine tvarka nebaustas, negali lemti BK 75 straipsnio taikymo – vien šie duomenys negali lemti išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumo, o turi būti vertinami neatsietai nuo visų kitų aukščiau aptartų duomenų, reikšmingų priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai T. R. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Iš visų paminėtų duomenų akivaizdu, kad T. R. savo elgesio nevertina kritiškai, iš ankstesnių laisvės atėmimo bausmių nepasimokė, savo nusikalstamų polinkių nekeičia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis, pataisos įstaigoje dirbančių asmenų teikiama pagalba nuteistajam T. R. yra reikalinga. Tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos T. R. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

Dėl nuteistajam G. K. paskirtos bausmės

9. Analizuojant nuteistojo G. K. skundo argumentus matyti, kad nuteistasis prašo sumažinti bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas G. K. bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje atsižvelgė į tai, kad G. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d, 178 str. 2 d.). G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas bendrininkų grupėje ir recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). G. K. nusikalto būdamas 11 kartų teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (5 tomas, b. l. 122–132), baustas administracine tvarka (5 tomas, b. l. 177–181), dirbantis (duomenys neskelbtini) surinkėju (5 tomas, b. l. 139–140). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas G. K. skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad nuteistasis dvi apysunkes nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 11 kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, paskirtos baudos nesumokėjęs, taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, sprendė, jog šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, jog jis nusikalstamas veikas darė sistemingai, išvadų iš paskirtų bausmių nedarė, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo veiksmingas. Todėl pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, vertinant nustatytų ir aptartų nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių visumą – nuteistojo G. K. teistumus, nusikalstamų veikų sistemingumą, jog šiuo atveju padaryta nusikalstama veika nuosavybei nėra atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas, atvirkščiai, yra logiška įstatymams prieštaraujančio gyvenimo būdo pasekmė, nuteistojo G. K. asmenybę, kurios vertybinės orientacijos yra vienareikšmiškai neigiamos, jis iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė, akivaizdu, jog pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, nors apeliaciniame skunde ir teigia, kad dirba, turi tvirtus socialinius ryčius su šeima, yra vedęs, bus pasiekti iš dalies atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, nėra. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių pagrindą nuteistajam G. K. taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atvirkščiai, bylos aplinkybių visuma logiškai ir objektyviai pagrindžia visiškai priešingą išvadą, kad bausmės tikslai G. K. gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

12. Nors apeliantas prašo panaikinti 6 mėnesių terminą žalai atlyginti, nurodo kad jis dirba, turi pastovias pajamas ir būdamas laisvėje galėtų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuosprendžiais paskirtų baudų jis nemokėjo, leidžia pagrįstai manyti, kad ir šiuo atveju nuteistasis nedės pastangų atlyginti padarytą žalą. Šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus, pateiktas siekiant sušvelninti paskirtą bausmę ir yra atmetamas. Kolegijai padarius išvadą, kad švelnesnės rūšies bausmės skyrimas G. K. negalimas, nesvarstomas ir skunde išdėstytas prašymas panaikinti 6 mėnesių žalos atlyginimo terminą.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

13. Nuteistieji T. R. ir G. K. apeliaciniuose skunduose prašo grąžinti jiems priklausiančius daiktus, t. y. telefoną SAMSUNG A20e, 2020 m. birželio 9 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotu saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugyklą, priklausantį G. K. ir telefonus SAMSUNG ir NOKIA 2100, 2020 m. birželio 9 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugyklą, priklausančius T. R.. Skunduose pažymi, kad šie daiktai nebuvo naudojami nusikalstamos veikos padarymui, t. y. nėra nei nusikalstamos veikos dalykas, nei priemonės, nei gauti iš nusikalstamos veikos.

14. Pažymėtina, kad teismas priimdamas nuosprendį ar nutaręs nutraukti procesą, turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tokie daiktai gali būti konfiskuojami, perduodami valstybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, sunaikinami, grąžinami teisėtiems savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai, 2 dalis, BPK307 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BK 72 ir BK723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo tarpu, pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 18 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas iš G. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG A20e, pažymėta, jog tyrimui reikšmingų duomenų negauta (2 tomas, b. l. 119–127). 2020-05-18 apžiūros protokolu apžiūrėti iš T. R. paimti mobiliojo ryšio telefonai SAMSUNG ir NOKIA 2100 (2 tomas, b. l. 119–127). Pažymėta, jog tyrimui reikšmingų duomenų negauta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, mobiliojo ryšio telefonus, kurie buvo pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad šie paimti daiktai nebuvo pripažinti nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu, dėl ko būtina juos konfiskuoti. Taip pat, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir nepatvirtinta, kad šių daiktų civilinė apyvarta būtų uždrausta, dėl ko būtų pagrindas juos perduoti valstybei ar sunaikinti. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes bei į skunduose išdėstytus nuteistųjų prašymus, grąžina nuteistiesiems priklausančius daiktus, t. y. G. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG A20e, 2020 m. birželio 9 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotu saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugyklą (3 t., b. l. 140), T. R. priklausančius telefonus SAMSUNG ir NOKIA 2100, 2020 m. birželio 9 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugyklą (4 t., b. l. 141).

Dėl konfiskuoto automobilio

16. Pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-114-628/2019).

17. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog G. K. nuosavybės teise priklausančia transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), G. K. kartu su bendrininkais gabeno iš nukentėjusiojo pavogtus daiktus, kurą ir tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neabejotinai palengvino nusikalstamų veikų padarymą, todėl transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo pagrįstai konfiskuota kaip uždraustos veikos priemonė, pagal BK 72 straipsnio 2, 3 dalis. Apeliaciniame skunde G. K. prašo kreiptis į turto vertintoją, kuris įvertintų konfiskuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) rinkos kainą ir pardavus automobilį pinigus grąžinti nukentėjusiajam, kaip dalį žalos atlyginimo. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog BK 72 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, todėl iš G. K. konfiskuotas automobilis pereina į valstybės nuosavybę, dėl to tolimesnis konfiskuoto automobilio likimas visiškai neturi ir negali turėti įtakos kaltininko nustatytai pareigai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš savo asmeninių lėšų.

Dėl proceso išlaidų

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. kovo 5 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 130) dėl 121,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl T. R. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, pagal paties T. R. apeliacinį skundą, kuris iš dalies yra tenkinamas, kad T. R. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo T. R. Valstybės naudai priteisia 121,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistųjų G. K. ir T. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam T. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies.

Panaikinti BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą, ir nuteistajam G. K. grąžinti mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG A20e, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuteistajam T. R. grąžinti mobiliojo ryšio telefonus SAMSUNG ir NOKIA 2100, kurie saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugykloje.

Iš T. R. valstybės naudai priteisti 121,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur 50 ct) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Nerijus MasiulisVidmantas Mylė