Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-391-998/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-25
Bylos Nr.: e2-391-998/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04901-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: T. D.
Atsakovas: V. D.
Advokatai: Vidmantas Žylė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-391-998/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04901-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Ritai Bružinskienei,dalyvaujant ieškovei T. D., jos atstovei advokato padėjėjai I. A.,atsakovui V. D. (V. D.), jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo bei pagal atsakovo V. D. priešieškinį ieškovei T. D. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

1. nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2. po santuokos nutraukimo jai palikti tą pačią pavardę – D.;

3. santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:

– priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

– priteisti iš atsakovo 28 050 Eur dydžio piniginę kompensaciją už padalinamą turtą;

4. nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškove T. D.;

5. priteisti iš atsakovo sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 420 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pervedant išlaikymą iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės asmeninę sąskaitą bei išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ją, ieškovę, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6. priteisti iš atsakovo sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1 664 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. sausio 21 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos;

7. įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti jai, ieškovei T. D., daiktus, skirtus sūnaus D. D. poreikių tenkinimui: piešimo lentą-molbertą, vaikiškus žaislus – dėžę mažų mašinėlių, LEGO konstruktorius, Hot Wheels trasas, pastatomą šviestuvą, lyginimo lentą;

8. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Turi vieną nepilnametį vaiką – sūnų D. D., gim. (duomenys neskelbtini).

1.2. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuokoje išgyveno 13 metų. Su atsakovu kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio nuo 2023 metų pradžios. Jų santykiai su atsakovu buvo įtempti nuo pat santuokos pradžios, nes atsakovas buvo nelojalus šeimai, jos negerbė, nerėmė jos moraliai ir naudojo prieš ją psichologinį smurtą. Atsakovas konfliktuodavo nepilnamečio vaiko akivaizdoje, būdavo agresyvus, 2022 m vasarą yra išdaužęs kambario durų stiklą ir šitą įvykį vaikas atsimena iki šiol bei vis apie tai klausinėja. Jos bandymai pasikalbėti su atsakovu apie šeimos gyvenimo aplinkybes ir bendravimą nepavykdavo, nes atsakovas tiesiog nekalbėdavo ir sakydavo, kad jei jai kas nors nepatinka, gali eiti gyventi pas mamą arba miegot ant durų kilimėlio. Tokiu būdu, bendras su atsakovu gyvenimas santuokoje tapo nebeįmanomas ir ji su vaiku buvo priversta išsikelti iš bendrų namų. Kadangi atsakovas nereagavo į jos pastangas spręsti šeimos išsaugojimo klausimus, o pats jokių pastangų šiuo klausimu nedėjo, taip pat siekdama nepilnametį vaiką apsaugoti nuo konfliktų ir psichologinio jo traumavimo, 2023 m. sausio 21 d. ji su sūnumi išėjo gyventi pas mamą. 2023 m. birželio mėnesį kreipėsi dėl privalomos mediacijos, tačiau mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Ieškovės teigimu, jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė, savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir pasirinko tokį bendravimo šeimoje būdą, kuris visiškai išardė šeimą. Atsakovo elgesys, pasireiškiantis konfliktavimu, psichologinis smurtas prieš ją darė neigiamą įtaką ne tik jai, bet ir vaiko interesams, kuris dėl tėvo netinkamo elgesio turėjo patirti neigiamus išgyvenimus.

1.3. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje su atsakovu buvo įgytas turtas, esantis bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe: 1) 2018 m. lapkričio 26 d. buvo įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 53 600 Eur; 2) 2019 m. liepos 4 d. buvo įgytas automobilis „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 500 Eur. Pateikta buto vertė nustatyta remiantis VĮ Registrų centras 2023 m. liepos 18 d. duomenimis, automobilio vertė nustatyta remiantis 2023 m. rugpjūčio 7 d. viešoje internetinėje erdvėje parduodamų tokių pat automobilių rinkos kainomis. Kadangi ji buvo priversta išeiti iš buto gyventi kitur, o atsakovas liko gyventi bute ir juo faktiškai naudojasi iki šiol, prašo po santuokos nutraukimo butą natūra priteisti atsakovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją – ½ buto vertės, t. y. 26 800 Eur. Kadangi automobiliu faktiškai naudojasi atsakovas, prašo po santuokos nutraukimo automobilį natūra priteisti atsakovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją – ½ automobilio vertės, t. y. 1 250 Eur.

1.4. Dėl bendrų santuokinių turtinių prievolių ir asmeninių turtinių prievolių ieškovė nurodo, kad bendrų su atsakovu santuokinių turtinių prievolių neturi. Asmeninių kreditorių ji neturi. Atsakovo asmeniniai kreditoriai jai nėra žinomi.

1.5. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodo, kad nuo to momento, kai su atsakovu pradėjo gyventi atskirai, sūnus gyvena su ja, tarp jos ir sūnaus yra glaudus emocinis ryšys, vaikas yra mažametis ir jam reikalinga nuolatinė mamos globa. Atsakovas su vaiku visai nebendrauja. Tokiu būdu vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ja ir visi vaiko priežiūros rūpesčiai tenka jai vienai. Vaikui gyvenant su ja yra užtikrintos visos sąlygos jam visapusiškai ir harmoningai vystytis bei užtikrinta tinkama gyvenamoji aplinka.

1.6. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ieškovė nurodo, kad sūnui reikalingas vieno mėnesio išlaikymas sudaro 720 Eur, kuris apima šiuos jo poreikius: maistas – 200 Eur (apie 6,5 Eur per dieną); viršutiniai rūbai, avalynė – 60 Eur; apatiniai rūbai, kojinės, sportinė apranga – 20 Eur; vaistai, vitaminai, odontologo paslaugos – 20 Eur; žaislai, knygos, pramogos (kinas, teatras, boulingas ir pan.) – 60 Eur; higienos priemonės – 15 Eur; kirpykla – 10 Eur; komunaliniai mokesčiai ½ – 50 Eur; patalynė (pagalvės, antklodės, čiužiniai, užvalkalai patalynei), rankšluosčiai, indai – 10 Eur; darželio mokestis – 100 Eur; buto nuoma ½ – 125 Eur; baldai – 20 Eur; darželio išlaidos (dovanos mokytojams, kanceliarinės prekės ir kitos mokymo priemonės, kelionės spektakliai, kitos rinkliavos) – 20 Eur. Nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protinga ir racionali, pagrįsta tik būtinais ir realiais vaiko poreikiais. Taip pat, pažymėjo, kad nuo 2023 m. mokslo metų pradžios rugsėjo vaikas pradės lankyti mokyklos paruošiamąją klasę, o nuo kitų (2024 m.) – mokyklą, todėl jo poreikiai artimiausiu metu tik didės, nes atsiras papildomų ? uniformos, kuprinių ir kitų būtinųjų mokyklinių išlaidų poreikis. Ieškovė pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis privalo tenkinti didesnius, negu tik minimalūs vaiko poreikiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė prašo nemažinti priteistino išlaikymo dydžio išmokomis pagal Išmokų vaikams įstatymą, kadangi vaiko pinigai skirti papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, prašo skaičiuojant orientacinį vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiam vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dydį. Kadangi sūnus gyvena su ja, tai jai tenka didžiausioji sūnaus išlaidų ir rūpinimosi našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu vaiko aprūpinimo užtikrinimu. Jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 622 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovo darbo užmokestis yra žymiai didesnis negu jos, nes jis važinėja dirbti į komandiruotes užsienyje ir papildomai gauna komandiruotpinigius. Tiksli atsakovo gaunamų pajamų suma jai nežinoma. Taip pat atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis yra darbingo amžiaus, tokiu būdu jis turi visas galimybes teikti sūnui reikalingą ir pakankamą bei įvardintus sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą. Padalijus sūnui reikalingo išlaikymo dydį 720 Eur per pusę, jai su atsakovu tektų po 360 Eur vaiko išlaikymo sumos. Kadangi atsakovo materialinė padėtis yra geresnė negu jos, jis turėtų teikti didesnę vaikui reikalingo išlaikymo dalį. Mano, kad atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti nepilnamečiam sūnui po 420 Eur išlaikymo per mėnesį, ir ši suma atitiktų išlaikymo proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai principą. Tokiu būdu jai tektų 300 Eur per mėnesį teiktino išlaikymo vaikui dalis, kuri taip pat atitiktų išlaikymo proporcingumo jos turtinei padėčiai principą.

1.7. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė nurodo, kad nuo 2023 m. sausio 21 d. su atsakovu pradėjo gyventi atskirai, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos ir prie sūnaus išlaikymo pakankamai neprisidėjo, išlaikymą sūnui teikė tik iš dalies, tačiau ne tiek, kiek reikalauja vaiko poreikiai. Dėl šių priežasčių nurodo, kad iš atsakovo sūnui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 420 Eur išlaikymo per mėnesį nuo 2023 m. sausio 21 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos, t. ?. 2023 m. rugpjūčio 11 d., kuris sudarytų 2 814 Eur (6 mėnesiai ir 21 diena). Per šį laikotarpį atsakovas mokėjo išlaikymą savo nuožiūra, t. y. tik tokias sumas, kurios jam atrodė priimtinos, ? 2023 m. sausio ir vasario mėn. išlaikymo sūnui iš viso nemokėjo. Nuo 2023 kovo 12 d. iki 2023 m. liepos 9 d. atsakovas yra sumokėjęs 1 150 Eur išlaikymo sumą, todėl ją sumažinus, galutinė iš jo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 1 664 Eur.

1.8. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovė nurodo, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

1.9. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo ieškovė nurodo, kad po santuokos nutraukimo prašo palikti tą pačią pavardę – D.

1.10. Dėl atsakovo įpareigojimo perduoti vaiko daiktus ieškovė nurodo, kad pas atsakovą liko daiktai, skirti sūnaus poreikių tenkinimui ir kadangi geruoju atsakovas šių daiktų neatiduoda, nors sūnus gyvena su ja, prašo įpareigoti perduoti jai šiuos daiktus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.

2.1. Dėl kaltės atsakovas nurodo, kad ieškovė neturi nei teisinio, nei moralinio pagrindo kaltinti jo dėl šeimos teisinių santykių nutraukimo, nes ji, nerodydama iniciatyvos išsiskirti, ir toliau toleruodama savo neatsakingą elgesį šeimoje, turi prisiimti atsakomybę už neįgyvendintus jo lūkesčius, kurių santuokoje su ieškove jis tikėjosi. Pastaroji atsisakė teisių ir pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip sudarytos santuokos pasekmės. Todėl, galiojant šeimos teisiniams santykiams, kai sutuoktinė ne pirmą kartą palieka šeimą ir ieško prieglobsčio pas savo motiną, o praėjus kuriam laikui vėl sugrįžta, atsakovo manymu, netoleruotina ir smerktina. Tai prilyginama įstatymo nustatytai prezumpcijai, kuri numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje, kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kaltinimai psichologinio smurto vartojimu nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra tik ieškovės išgalvota legenda, sugalvota ieškovės siekiamybės gauti kuo didesnę kompensaciją.

2.2. Dėl turto padalijimo atsakovas nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, kuri nėra dalintina. Į jį nepretendavo ieškovė su nepilnamečiu vaiku, palikusi nurodytas gyvenamąsias patalpas, todėl jos siekis užvaldyti asmeninę jo nuosavybę yra nesąžiningas. Ieškovė prie šeimos gerbūvio nieko neprisidėjo, į butą nuosavų lėšų neinvestavo nei tada, kai jis buvo apsunkintas jo paimto kredito įsipareigojimų vykdymu, nei dabartiniu metu, kai jis dabartiniu metu turi išpirkto buto statusą. Jeigu ieškovė ir pretenduoja į buto dalį, ji turėtų įrodyti, kad šią buto dalį sukūrė savo darbu ir lėšomis, nes visi mokėjimai kredito įstaigai buvo mokami jo iniciatyva ir lėšomis. Atsakovo teigimu, tas pats liečia ir ieškovės iškeltą automobilio padalijimo klausimą.

2.3. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos atsakovas nurodo, kad šiais klausimais ginčo nėra, todėl jie atskirai nekomentuotini, tačiau, jo nuomone, prioritetai suteiktini nepilnamečio vaiko norams ir tėvų galimybėms skirti daugiau dėmesio savo atžalai.

2.4. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo atsakovas nurodo, kad nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo niekada nebuvo nusišalinęs, o minimali mėnesinė alga nėra ta konstanta, kurios teismui privalu laikytis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal teismų praktiką, išlaikymo orientacinis dydis vienam tėvui turėtų būti 259 Eur, nes nuo minimalios mėnesinės algos (730 Eur) atskaičiavus privalomus sumokėti valstybei mokesčius, liktų 518 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovės siūlomas ieškinio reikalavimas šiuo klausimu nėra priimtinas, nes jo siūlymas mokėti nurodytas periodines išmokas yra arčiau realybės, tai yra, atitiktų tėvų valdžios nepilnamečiam vaikui bei vaiko tarpusavio išlaikymo pareigų turinį.

2.5. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo atsakovas nurodo, kad šis klausimas nagrinėjamoje situacijoje net nekeltinas, nes jis priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškinys teismui pateiktas tik 2023 m. rugpjūčio 10 d., o laikina nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka yra nustatyta 2023 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priteisiant iš jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

2.6. Dėl pavardžių atsakovas nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę „D.“.

Šalies argumentai

3. Atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo:

1. jo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;

2. pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į visą 35 700 Eur vidutinės rinkos vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini);

3. pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 2 033 Eur vidutinės rinkos vertės automobilį „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra registruotą jo vardu;

4. nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su mama T. D.;

5. priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. D. po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigojant išlaikymą už einamąjį mėnesį teikti iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. D. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę T. D.;

6. priteisti iš ieškovės jo naudai 1 298,14 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidoms kompensuoti;

7. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3.1. Atsakovas priešieškiniu nurodo butas yra tik jo asmeninė nuosavybė ir dėl jo padalijimo klausimas net nekeltinas. Tai įrodo ir buto įgijimo aplinkybės, jo išlaikymo sąlygos ir ieškovės neatsakingas elgesys, pastarajai manant, kad ji sukūrė bendrąją jungtinę nuosavybę. Toks jos manymas yra ydingas, nes ji savo lėšomis prie buto neprisidėjo, niekada neteikė jo išlaikymui lėšų, esminių pagerinimų bute neatliko, tai yra į jį visiškai neinvestavo. Taip pat jis turėjo lėšų SEB ir Danske bankuose, atitinkamai (12 829,72 Lt) 3 715,74 Eur ir 11 080,40 Eur, viso: 14 796,14 Eur. Ieškovė tokių rašytinių įrodymų teismui pateikti negali, kas vertintina, kad suteikiant kreditą jam buvo vertinamos tik jo turėtos lėšos. Taip pat teikia sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“ išrašą, kuri įrodo, kad visos išlaidos buvo skiriamos šeimos gerbūviui ir nepilnamečio vaiko priežiūrai ir išlaikymui. Ieškovė net nekelia kompensacijos sumokėjimo jam už turto vertinimą (120 Eur), mokesčius notarui, pasirašant notarinę sutartį (275,30 Eur) įsigyjant butą, už kredito sutarties administravimo mokesčius (180 Eur), už atiduotą bankui skolą (20 000 Eur), už sutaupytas pinigines lėšas ankščiau laiko įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį (7 333,34 Eur), nes skolos grąžinimo terminas buvo tik 2037 m., už sumokėtas bankui palūkanas (1 330,05 Eur), už mokesčius už hipotekos įregistravimą ir išregistravimą (1 000 Eur) klausimu, kas įrodo jos savanaudiškus tikslus ir nesąžiningumą, kai jos ieškinys teismui pareiškiamas 2023 m. rugpjūčio 10 d., tai yra praėjus nepilniems keturiems mėnesiams po hipotekos pabaigos 2023 m. balandžio 19 d. Be to, nekeliamas klausimas apie išlaidas butui išlaikyti po jam kredito suteikimo momento (po 2018 m. lapkričio 29 d.) iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui, kurios pradinio jo priešieškinio pateikimo dienai buvo 2 596,27 Eur. Atitinkamai, teismui nusprendus, kad buto dalis priklauso ir ieškovei, ji turėtų atlyginti jam ir pus išlaidų butui išlaikyti. Vadinasi, jam netenkančio turto vertė dalintino turto balanse yra 16 417,48 Eur (32 834,96 Eur : 2 = 16 417,48 Eur). Ieškovei reikalaujant iš jo 28 050 Eur kompensacijos iš jos turėtų būti išskaičiuotos ir investicijos norimam padalinti turtui įgyti tolygiai (proporcingai), kiek iš to dalintino, ieškovės nuomone, turto yra reikalaujama. Tačiau, galiojant įstatymo nuostatai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, tai yra, kai ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium, ir kai ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo metu norimo dalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo lygi 35 700 Eur, jai priklausytų tik 1 432,52 Eur piniginė kompensacija (17 850 Eur ? 16 417,48 Eur = 1 432,52 Eur). Ieškovei ieškinyje deklaruojant automobilio „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte 2 500 Eur, jos prašomos kompensacijos suma sumažėja iki 182,52 Eur ribos. Byloje neginčija, kad tarp jo ir banko buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią jam buvo suteiktas 20 000 Eur kreditas. Nėra jokių ginčų, kad butas nupirktas už 45 500 Eur, tačiau šios bylos iškėlimo metu jo kaina lygi 35 700 Eur, nes santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, kuri nėra dalintina. Į jį nepretendavo ieškovė su nepilnamečiu vaiku, palikusi nurodytas gyvenamąsias patalpas, todėl jos siekis užvaldyti asmeninę jo nuosavybę yra nesąžiningas. Kita vertus, ieškovė prie šeimos gerbūvio nieko neprisidėjo, į butą nuosavų lėšų neinvestavo nei tada, kai jis buvo apsunkintas jo paimto kredito įsipareigojimų vykdymu, nei dabartiniu metu, kai jis turi išpirkto buto statusą. Pagaliau, jeigu ieškovė ir pretenduoja į buto dalį, ji turėtų įrodyti, kad šią buto dalį sukūrė savo darbu ir lėšomis, nes visi mokėjimai kredito įstaigai buvo mokami jo iniciatyva ir lėšomis. Ieškovė, turėdama atsarginį būstą – mamos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir deklaruota ieškovės ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, savo ir nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, ji nuolat piktnaudžiavo jo turtinėmis teisėmis, savo uždirbtas lėšas ir už vaiko pinigus leisdavo išskirtinai savo reikmėms. Tokios faktinės aplinkybės įrodo, kad turtinis režimas šeimoje buvo susiformavęs taip, kad kiekvienas sutuoktinis savo uždirbtas lėšas laikydavo asmeninėmis, iš kurių abu nepilnamečio vaiko tėvai skirdavo išlaikymui tam, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai. Tik jo (atsakovo) veiksmų seka, siekiant įgyti savo nuosavybę, nuo paraiškos dėl kredito gavimo pateikimo iki sutartinės hipotekos pabaigos, įrodo, kad jis vienasmeniškai ir be kitų fizinių asmenų pagalbos siekė įgyti butą asmeninėn nuosavybėn ir taip aiškiai buvo išreikšta jo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kita vertus, ieškovė to nesiekė, ir kaip minėta, gyveno sau, savo poreikius tenkino išskirtinai už savo asmenines lėšas, savo poreikių tenkinimui pinigų nesiskolino, prie buto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo. Vadinasi, toks šeimoje nusistovėjęs turtinis režimas ieškovę tenkino. Jei buvo kitaip, ieškovė privalo įrodyti savo asmeninių lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui ar bent įrodyti materialines galimybes to turto įgijimui. Turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Todėl įrodinėjimo našta tenka jam, galiojant įstatymo prezumpcijai, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai negali sukurti ieškovei daiktinės teisės į butą: 1) nesant sutuoktinių susitarimo įgyti butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2) nesant tarp ginčo šalių jungtinės veiklos sutarties ir 3) nesant pas ieškovę finansinių galimybių savarankiškai gauti kreditą ir užtikrinti kredito sutarties įvykdymą. Todėl, skirtingai nei mano ieškovė, nėra jokio pagrindo laikyti, kad butas priklauso ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai yra lygiomis dalimis. Be to, ieškovė bute gyveno tik epizodiškai, kas įrodo jos nenorą gyventi šeimoje, jos nenorą vesti bendrą ūkį, jos siekį pasinaudoti jo finansinėmis galimybėmis, nes tik jam panaikinus sutartinę hipoteką, ieškovė pradėjo skyrybų procesą, lendant į atskirai gyvenančio sutuoktinio piniginę, nors turėjo galimybių atlikti tai ir ankščiau. Be to, ieškovė su savo mama A. D. AB „Swedbank“ turi bendrą sąskaitą, iš kurios apmokamos ieškovės mamos išlaidos maistui ir jos buto išlaikymui, kas įrodo, kad šeimos lėšos buvo panaudojamos ne pagal paskirtį.

3.2. Dėl kaltės atsakovas priešieškiniu nurodo, kad kaltinimai jam yra nepagrįsti. Dėl santuokos iširimo kalta pripažintina ieškovė, nes būtent ji, palikdama savo sutuoktinį likimo valiai, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

3.3. Dėl pavardžių atsakovas priešieškiniu nurodo, kad neprieštarauja, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė „D.“, nes dar privalomosios mediacijos metu, ieškovė pagrasino, kad jis turės papildomų išlaidų už dokumentų pakeitimą.?

3.4. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos atsakovas priešieškiniu nurodo, kad šiais klausimais ginčo nėra, tačiau, jo nuomone, prioritetai suteiktini nepilnamečio vaiko norams ir tėvų galimybėms skirti daugiau dėmesio savo atžalai.

3.5. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo atsakovas priešieškiniu nurodo, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškinys teismui pateiktas tik 2023 m. rugpjūčio 10 d., o laikina nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka yra nustatyta 2023 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo jį atmesti.

4.1. Dėl turto padalijimo ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad atsakovas nepagrįstai mano, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė, nes visi mokėjimai kredito įstaigai, jo nuomone, buvo mokami atsakovo lėšomis. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų prezumpciją, kad butas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Iki buto įgijimo (2018 m.) santuokoje šalys jau buvo išgyvenę devynis metus (nuo 2009 m.). (Duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus, todėl buvo būtina pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas ir todėl 2018 m. lapkričio 26 d. buvo įgytas santuokinis butas. Butas buvo įgytas iš santuokinių lėšų, dalį jo sumos finansuojant iš banko kredito ir tai, jog atsakovas mano, kad santuokoje uždirbtos lėšos yra tik jo asmeninės, o ne santuokinės lėšos, nesudaro jokio pagrindo patenkinti jo ieškininį reikalavimą dėl buto pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Pažymi, kad butas buvo pirktas paimant kreditą iš AB „Swedbank“. Bankas, suteikdamas kreditą butui pirkti, vertino bendras šalių, kaip sutuoktinių, pajamas, kredito sutartį sudarė su abiem sutuoktiniais, kaip kredito gavėjais ir solidariais bendraskoliais. Taip pat butas buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas neginčijamai įrodo, kad butas negali būti asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovės manymu, paminėti įrodymai paneigia ir atsakovo argumentą, kad jis išreiškė valią turtą įgyti asmenine nuosavybe. Visiškai nesuprantamas atsakovo argumentas, kad tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, butas negali būti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes tokia sutartis, įgyjant turtą santuokos metu, nėra reikalinga. Visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ji privalo įrodyti savo asmeninių lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui, nes iš asmeninių lėšų yra sukuriama asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nesuprantamas ir atsakovo argumentas, kad ji (ieškovė) neturėjo finansinių galimybių savarankiškai gauti kreditą. Visų pirma, tokios jos galimybės įsigyjant butą nebuvo nustatinėjamos, taip pat ir nebuvo reikalinga jų nustatinėti, nes butas buvo perkamas kaip bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė šeimos poreikiams tenkinti ir gyventi šiame bute. Atsakovas į bylą pateikė daugybę savo banko sąskaitų išrašų, tačiau iš jų negalima konstatuoti, kad santuokos sudarymo dienai, atsakovas turėjo atitinkamą santaupų sumą, kurią išleido būtent buto pirkimo metu. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad iš jų nuolat vyko lėšų judėjimas, t. y. ir lėšų įplaukimas ir jų nurašymas, todėl atsakovo pateikti jo banko sąskaitų išrašai neįrodo tos aplinkybės, kad butui pirkti atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas. Savo patikslintame priešieškinyje atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo į bylą pateiktas AB „Šiaulių banko“ išrašas įrodo, kad visos išlaidos buvo skiriamos šeimos gerbūviui ir nepilnamečio vaiko priežiūrai ir išlaikymui. Priešingai negu jis teigia, nepilnamečio vaiko išlaikymui ir gerbūviui didžiąją dalį lėšų skyrė būtent ji (ieškovė), o ne atsakovas. Pateikti jos banko sąskaitų išrašai įrodo, kad savo lėšas taip pat skyrė būtent šeimos gerbūviui ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Niekuo nepagrįstas atsakovo reikalavimas teismui priteisti iš jos 1 298,14 Eur buto išlaikymo išlaidoms kompensuoti nuo atsakovui kredito suteikimo momento iki (po 2018 m. lapkričio 29 d.) iki jos ieškinio pateikimo teismui dienos. Pažymi, kad banko kreditas buvo suteiktas abiem šalims kartu. Išlaidos yra patirtos santuokos metu iš santuokinių lėšų, taip pat šios išlaidos yra patirtos tame tarpe ir vaiko išlaikymui, nes šiame bute gyveno ir šalių nepilnametis vaikas. Kadangi šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. pradžios, t. y. nuo 2023 m. sausio 21 d., kai ji (ieškovė) su sūnumi išėjo gyventi pas mamą, tai atsakovo prašymas priteisti buto išlaikymo išlaidas net ir už šį laikotarpį yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, kad atsakovas prašo asmeninės nuosavybės teisę pripažinti ir santuokoje įgytą automobilį „Opel Zapfira“, tačiau jokių argumentų ir įrodymų, kodėl šis automobilis turėtų būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, atsakovas nepateikia, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl asmeninės nuosavybės teisės tiek į visą butą, tiek į automobilį „Opel Zapfira“ pripažinimo, ieškovės manymu, yra atmestini. Atmestini ir atsakovo argumentai, kad ji (ieškovė) su savo mama A. D. AB „Swedbank“ turi bendrą sąskaitą, iš kurios sumokamos jos mamos išlaidos maistui ir jos buto išlaikymui, nes ji bendros sąskaitos su savo mama niekada neturėjo ir neturi.

4.2. Dėl kaltės ieškovė atsiliepimu į priešieškinį pažymi, kad atsakovas neteisinga traktuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpciją, nes ji taikoma tik tuomet, kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpina. Šiuo atveju ji nepaliko šeimos, o dėl atsakovo netinkamo elgesio su ja, išėjo gyventi pas mamą ne viena, o kartu su sūnumi. Akivaizdu, kad atsakovas šalių sūnaus šeimai nepriskiria ir jo nelaikė jų šeimos dalimi. Pažymi, kad nuo to laiko, kai ji su sūnumi išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo, atsakovas šeima visiškai nesirūpino, nesiekė susitaikyti ir susigrąžinti vėl gyventi kartu. Nuo to laiko jis su sūnumi visiškai nebendravo ir prie jo išlaikymo neprisidėjo, visi nepilnamečio vaiko auginimo rūpesčiai atiteko jai vienai. Atsakovo nurodoma prezumpcija šiuo atveju gali būti taikoma tik jo paties atžvilgiu, o jo argumentai dėl šios prezumpcijos taikymo jos atžvilgiu yra niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad atsakovas iškraipė ieškinyje nurodytus faktus dėl psichologinio smurto šeimoje, nes ieškovė nurodė, kad psichologinį smurtą šalims gyvenant šeimoje atsakovas naudojo jos, o ne vaiko atžvilgiu. O kadangi atsakovas konfliktuodavo su ja nepilnamečio vaiko akivaizdoje, toks jo elgesys psichologiškai traumuodavo šalių mažametį vaiką. Ieškovei nesuprantami atsakovo argumentai dėl jos sugalvotos legendos ir jos siekiamybės gauti kuo didesnę kompensaciją, nes tokių prašymų teismui ieškinyje nėra pateikta. Vienintelė ieškinyje prašoma priteisti kompensacija yra už atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančią jos turto dalį.

4.3. Dėl pavardžių ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad ieškinyje nurodė, kad prašo teismo, jog po santuokos nutraukimo jai būtų palikta santuokinė pavardė – D. Nors atsakovas ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose prieštaravo šiai aplinkybei, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu jau sutinka, kad būtų patenkintas jos ieškinio reikalavimas dėl pavardės.

4.4. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad visiškai nesuprantami atsakovo argumentai išsakyti šiuo klausimu, kurie sudaryti iš atskirų minčių kratinio ir nesudarantys galimybės suprasti šių argumentų esmės. Kadangi atsakovas savo patikslintame priešieškinyje pažymi, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nėra, tai yra neginčijamas pagrindas teismui patenkinti ieškinyje šiuo klausimu pareikštus ieškininius reikalavimus.

4.5. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad atsakovo priešieškinyje nurodytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis 730 Eur, atskaičius mokesčius ? 518 Eur yra neteisingas, nes nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA sudaro 840 Eur, o atskaičius mokesčius – 633 Eur. Nuo 2024 m. MMA sudaro dar didesnę sumą, t. y. 924 Eur neatskaičius mokesčių ir 709 Eur atskaičius mokesčius, tokiu būdu nuo 2024 m. sausio 1 d. orientacinis vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dydis sudaro 354,50 Eur. Atsakovo siūloma mokėti 260 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo suma, yra net 94,5 Eur mažesnė, negu šiai dienai galiojantis orientacinis vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiam vaikui dydis (354,50) Eur būtiniems poreikiams tenkinti. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis privalo tenkinti didesnius negu tik minimalūs vaiko poreikiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Į bylą atsakovas pateikė duomenis, kad jo darbo užmokesčio vidurkis yra apie 2 000 Eur per mėnesį, taip pat kad atsakovas turi ir asmeninio turto: ¼ dalį paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur jo dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 21 950 Eur, bei ¾ dalis dovanoto/paveldėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jo dalių vidutinė rinkos vertė sudaro 4 747, 50 Eur. Tokiu būdu atsakovas turi asmeninio turto, kurio vertė iš viso sudaro 26 697,50 Eur. Taip pat po santuokos nutraukimo atsakovui liks santuokoje įgytas butas, kurio vidutinė rinkos vertė nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 55 500 Eur, bei automobilis „Opel Zapfira“, kurio vertė 2 500 Eur. Tokiu būdu atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančio turto vertė iš viso sudaro 58 000 Eur. Sudėjus atsakovo asmeninio ir po santuokos nutraukimo jam liekančio turto vertę, atsakovo turto vertė sudaro 84 697,50 Eur. Tuo tarpu, ji jokio turto neturi, su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojame bute ir jos vidutinis darbo užmokestis yra žymiai mažesnis negu atsakovo vidutinis darbo užmokestis. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera ir jis turi realią galimybę tinkamai išlaikyti vaiką bei teikti ieškinyje prašomą priteisti išlaikymo dydį, t. y. po 420 Eur per mėnesį, todėl jo priešieškininis reikalavimas dėl 260 Eur per mėnesį išlaikymo sūnui priteisimo yra atmestinas.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog skyriui ieškovės ir atsakovo šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo žinoma, t. y. nėra duomenų, kad galimai būtų taikytos konkrečios prevencinės/ intervencinės priemonės ar skirtas atitinkamas konkrečių institucijų dėmesys: įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; nustatytas socialinės rizikos lygis; nustatyta vaiko teisių pažeidimų; inicijuota laikinos globos vaikui priemonė ir kt. Šiai dienai, 2024 m. spalio 2 d., situacija ieškovės ir atsakovo šeimose nėra pakitusi – nėra duomenų apie galimai nustatytus vaiko teisių pažeidimus, inicijuotą atvejo vadybos procesą ar kitas galimai taikytas prevencines/ intervencines priemones. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad skyrius neturi objektyviai pagrįsto pagrindo prieštarauti išdėstytai ginčo šalių pozicijai. Dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniausiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažinta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d. 924 Eur.), atskaičius mokesčius yra 709 Eur. Kartu konstatuojama, jog vaikui priteisiamas išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA (išimtiniais atvejais individualizuojama pagal bylos aplinkybes). Skyrius laikosi pozicijos, jog ieškovės prašoma vaiko išlaikymui suma po 420 Eur per mėnesį – nėra per didelė ar objektyviai nepagrįsta. Atsakovo siūloma išlaikymo vaikui suma yra ženkliai mažesnė ir grindžiama išimtinai teisiniu reglamentavimu, o ne subjektyviomis ir objektyviomis aplinkybėmis. Todėl ieškovo siūloma vaiko išlaikymo suma, manytina, turėtų būti labiau projektuojama į geriausių vaiko interesų užtikrinimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, patikslintą priešieškinį prašė atmesti.

6.1. Dėl santuokos nutraukimo ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl vyro kaltės, nebuvo pagarbos ir paramos. Vyras visada leisdavo laiką prie kompiuterio, nebendravo su vaiku ir nedalyvavo jo auklėjime. Naudojo psichologinį smurtą, jis darydavo įrašus ant sienos, kada jie susipykdavo. Ji nuolat prašydavo, kad keistų langus, tačiau jis nesutikdavo ir sakydavo, kad gali eiti miegoti ant kilimėlio su vaiku. Kartą jis išdaužė durų stiklą, ji ir vaikas buvo ištikti šoko, tada jis pasakė, kad dėkok Dievui, jog tai ne ją „išnešė“. Ieškovė teigė, kad dažniausiai konfliktai kildavo dėl buitinių dalykų, tvarkos, vandens naudojimo, tvarkymosi. Nuo vaiko gimimo vaikas miegojo savo lovytėje, tada vyras pradėjo miegoti vienas miegamajame, o ji su vaiku – vaiko kambaryje, nes vyrui vaikas trukdydavo miegoti. Ji išeidavo pas mamą dėl konflikto ir grįždavo kita dieną. Su mama gyveno du metus (kartu ir vaikas), nes mamai buvo nutikusi nelaimė, ji turėjo ją prižiūrėti, vyras su tuo sutiko ir leido. Ieškovė nurodė, kad fizinio smurto atsakovas nenaudojo, jis tik išdaužė stiklą. Dėl psichologinio smurto pagalbos nesikreipė. 2023 m. kovo mėn. ji sužinojo, kad atsakovas turi jau merginą ir dar po kurio laiko jis parsivedė ją gyventi.

6.2. Dėl vaiko išlaikymo ieškovė nurodė, kad

atsakovas turėtų teikti 420 Eur išlaikymą. Vaikas nuo 2024 m. rugsėjo mėn. ? pirmokas, todėl padidėjo išlaidos. Vaikas taip pat lanko karatė treniruotės, vyksta varžybos, taip pat yra karatė egzaminai. Be to, planuoja vaiką vesti į baseiną. Ji „į rankas“ gauna apie 860 Eur, kito turto neturi. Šiuo metu vaikui atsakovas teikia 317 Eur išlaikymą. Tvirtino, kad ji pati gali skirti vaikui 420 Eur išlaikymą. Vaikas ligų neturi. Nuo 2023 m. sausio 21 d. atsakovas už vaiko išlaikymą pervesdavo 350 arba 150 Eur.

6.3. Dėl automobilio ieškovė nurodė, kad sutinka su atsakovo nurodoma automobilio vertės suma. Ji pati automobilio pirkimo sandoryje nedalyvavo, tačiau automobilis buvo pirktas šeimos poreikių naudojimui, kad tilptų vaiko kėdutė. Sutiko, kad atsakovui atitektų automobilis, jai išmokant kompensaciją.

6.4. Dėl buto ieškovė nurodė, kad tai yra bendroji jų nuosavybė. Jie abu ieškojo buto, kad būtų tarp jos ir jo tėvų, kartu ėjo sudaryti kredito sutartį. Ji pirko visus daiktus į butą, užuolaidas, indus, puodus ir kt. buities daiktus. Ji dirbo nuo santuokos sudarymo iki pat dekreto ir po to, visada turėjo pajamų, prisidėjo prie buto išlaikymo. Teigė, kad, pagal VĮ Registrų centro duomenis, buto vertė yra 53 600 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildė, kad atsakovas reikalavimą dėl daiktų grąžinimo įvykdė, todėl šio ieškinio reikalavimo nebereiškia. Prašė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidu paskirstymo ir iš atsakovės visiškai nepriteisi bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslintą priešieškinį palaikė, ieškinį prašė atmesti.

8.1. Dėl santuokos nutraukimo atsakovas nurodė, kad su ieškove buvo konfliktų iki vestuvių ir po vestuvių. Jis ilgai kentėjo, ieškovė buvo impulsyvi, todėl jis pradėjo tai užsirašinėti į knygutę, vedė statistiką, kiek jie konfliktuoja. Tada jis pradėjo rašyti jų konfliktus ant sienos, kad ji matytų. 2023 m. sausio 7 d. ieškovė išėjo pas mamą. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad supranta, kad gal tai ir jo kaltė buvo, gal kažką reikėjo daryti. Jis pasiūlė, kad jie pagyventų atskirai. Santuokos metu po konfliktų ji išeidavo gyventi pas mamą. Kai jos mamai buvo lūžusios kojos, ji gyveno pas mamą, jis taip pat joms padėjo. Kai įsigijo butą, jis labai taupė, nes norėjo kuo greičiau įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus, buvo sunkus metas. Jis skaičiavo kurą, nes jam buvo įdomu, kiek jis išleidžia kurui dėl važiavimo į sodą, į kurį liepdavo važiuoti ieškovė rinkti agurkų. Pripažino, kad naudojo keiksmažodžius, bet ieškovė taip pat juos naudodavo. Jis pats gamindavosi maistą, nes jis jai buvo pasakęs, kad ji nemoka gaminti maisto, jam jos maistas buvo neskanus. Kitus buities darbus jis atlikdavo irgi pats. Skalbdavosi pats, kambarius tvarkydavo pats, žmona visada būdavo pas mamą. Po ieškovės išėjimo jis bandė du kartus taikytis, tačiau dabar taikytis nebeįmanoma. Atsakovas teigė, kad su jokia moterimi jis šiuo metu negyvena, ten buvo tik laikina pažįstama, ten buvo giminaitė, ieškovei tyčia pasakė, kad turi kitą moterį.

8.2. Dėl vaiko išlaikymo atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis yra 539 Eur, iš kurių jam reikia išlaikyti butą, mašiną, jo sveikata nėra gera. Aiškino, jog turi dalį kito buto ir žemės sklypą, tačiau iš jų pajamų gauti negali. Sutiko teikti 260 Eur išlaikymą vaikui. Teigė, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra. 2023 m. sausio ir vasario mėn. skyrė vaiko išlaikymui po 350 Eur (mokėjo grynais), kovo ir balandžio mėn. neatsimena kiek davė, nuo gegužės mėn. skyrė po 150 Eur. Akcentavo, kad vaiko išlaikymui prašoma suma yra nepagrįsta. Nesutinka dėl vaiko išlaikymo sumų, o būtent dėl: komunalinių mokesčių (neaišku, kur ieškovė gyvena, gal ji gyvena pas mamą) – 50 Eur per daug; karatė būrelio (nieko nežino, ar vaikas lanko būrelius).

8.3. Dėl automobilio atsakovas nurodė, kad pirko mašiną šeimai, ieškovė nevairuoja. Mašina buvo pirkta iš jo asmeninių lėšų. Pirko už 2 000 Eur iš savo santaupų, kurios taupytos iš labai senai (tai gimtadienio dovanos iš mamos ar tėvo). Vėliau nurodė, kad pinigus mašinai paskolino mama. Prie šios sumos ieškovė neprisidėjo, ji mašina nesirūpino, nepylė kuro, neremontavo, nemokėjo draudimo.

8.4. Dėl buto atsakovas nurodė, kad jis pirktas iš jo lėšų, jis taupė pinigus. SEB banke sąskaitą turėjo nuo 2004 m., ten po truputį pradėjo taupyti pinigus. Danske banke pinigai buvo sukaupti nuo 2007 m. Notarinę sutartį pasirašė jis, viskas buvo atlikta iš jo lėšų. Jis už butą atsiskaitė per kelis kartus, jis įmokėjo avansą 5 000 Eur. Dėl buto sudarė kredito sutartį. Kredito įmokas mokėjo jis ir kreditorinius įsipareigojimus jis įvykdė anksčiau laiko. Jis pats išregistravo hipoteką. Teigia, kad darbinės pajamos buvo kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Šiuo metu buto vertė yra 35 700 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patikslintą priešieškinį palaikė, ieškinį prašė atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

10. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pateikė išvadą, kad 420 Eur išlaikymas vaikui yra protinga suma. Vertino, jog tai, kad atsakovo pajamos yra didesnės, turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog T. D. ir V. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalims gimė vaikas D. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

12. Pagal CK 3.641 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

13. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas buvo nelojalus šeimai, jos negerbė, nerėmė jos moraliai ir naudojo prieš ją psichologinį smurtą. Tuo tarpu atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, teigdamas, kad ieškovė paliko šeimą.

15. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

16. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

17. Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

18. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2023 m. sausio mėn. Nors šalys nurodė, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau objektyvių duomenų apie sutuoktinio nelojalų elgesį, nepagarbą šeimoje, psichologinį smurtą ar šeimos palikimą byloje, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

19. Bylos duomenimis, šalys santuoką sudarė 2009 m., tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad per tokį ilgą laiką ji būtų kreipusis pagalbos dėl psichologinio smurto ar daromos žalos nepilnamečiam vaikui. Taigi, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, įrodančių atsakovo netinkamą elgesį, o ieškovės teiginiai, atsižvelgiant į atsakovo priešingą poziciją, nevertintini kaip objektyvūs, kadangi ji iš esmės yra suinteresuota bylos baigtimi ir jai palankiu teismo sprendimu. Atsakovas, siekdamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, teigia, kad ieškovė paliko šeimą, tai darė ir anksčiau, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nepateikia. Priešingai, atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė du mėnesius su vaiku gyveno pas savo mamą, nes jos mama turėjo sveikatos problemų ir reikėjo ją slaugyti, atsakovas tam neprieštaravo ir joms padėdavo, todėl jokio pagrindo teigti, kad ieškovė buvo palikusi šeimą, nėra. Posėdžio metu šalys pripažino, kad santuokinis gyvenimas nebuvo idealus, kildavo konfliktų, po kurių ieškovė išeidavo pas mamą, grįždavo po dienos. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė palikdavo šeimą. Posėdžio metu ieškovė teigė, jog atsakovas su ja elgėsi nepagarbiai, priekaištaudavo dėl tvarkymosi, kontroliuodavo, kiek ji leidžia vandens, ant sienos užrašinėdavo jų konfliktus. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieškovė nemokėjo elgtis su skalbimo mašina, jos būdas buvo labai impulsyvus, nuolat jį puldavo, todėl jis pradėjo užrašinėti ant sienos jų konfliktus. Teismo nuomone, akivaizdu, kad šiuo atveju šeimoje tvyrojo nesantaika, tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys darė įtaką šeimos iširimui, šalys vieną kitą engė, rodė nepagarbą, todėl nėra pagrindo konstatuoti vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį, siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Nors atsakovas teigia, jog bandė du kartus taikytis, tačiau ieškovė taip pat nurodė mananti, jog išėjus atskirai gyventi, jų santykiai dar pagerės. Taigi, teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių vien tik ieškovės ar vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kad ieškovė paliko šeimą, priešingai, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys kartu nusprendė pagyventi atskirai, po ko gal pavyktų susitaikyti.

20. Ieškovė nurodė, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2023 m. sausio 21 d., kai ji su sūnumi išėjo gyventi pas mamą. Atsakovas prieštaravimų, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2023 m. sausio 23 d., neteikė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2023 m. sausio 23 d.

21. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

22. Nutraukus santuoką, jų prašymu, sutuoktiniams paliktinos santuokines pavardės – „D.“, „D.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

24. Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės ir atsakovo prašymai tenkintini, nepilnamečio D. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove T. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

25. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas neprašo nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, nurodo, jog ginčo dėl to nėra, todėl, įvertinus šias aplinkybes, institucijos poziciją, atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nenustatytina (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui dydžio priteisimo

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 420 Eur, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui sutinka skirti po 260 Eur iki jo pilnametystės.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

29. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

30. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams reikia ne mažiau kaip 720 Eur

31. Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

32. Ieškovė nurodo, kad reikalinga 720 Eur suma, kurią sudaro 200 Eur maistas; viršutiniai rūbai, avalynė – 60 Eur; apatiniai rūbai, kojinės, sportinė apranga – 20 Eur; vaistai, vitaminai, odontologo paslaugos – 20 Eur; žaislai, knygos, pramogos (kinas, teatras, boulingas ir pan.) – 60 Eur; higienos priemonės – 15 Eur; kirpykla – 10 Eur; komunaliniai mokesčiai 1/2 – 50 Eur; patalynė (pagalvės, antklodės, čiužiniai, užvalkalai patalynei), rankšluosčiai, indai – 10 Eur; darželio mokestis – 100 Eur; buto nuoma 1/2 – 125 Eur; baldai – 20 Eur; darželio (šiuo metu vaikas jau lanko mokyklą) išlaidos (dovanos mokytojams, kanceliarinės prekės ir kitos mokymo priemonės, kelionės spektakliai, kitos rinkliavos) – 20 Eur.

33. Ieškovė byloje pateikė duomenis, grindžiančius vaiko poreikių sumą: pažymą apie darželio lankymą, čekius bei PVM sąskaitas faktūras už baldų pirkimą, rūbus, mokėjimo pavedimus UAB Viena sąskaita, vaiko darželiui, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

34. Atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė, tik nurodė, kad neišgali teikti vaikui tokio dydžio išlaikymo, kokio prašo ieškovė, taip pat deklaratyviai ginčijo visas reikalingas vaiko išlaikymui sumas.

35. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2024 metų minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, „į rankas“ ? 709 Eur, nuo 2025 metų minimali mėnesinė alga bus 1 038 Eur, „į rankas“ ? 777 Eur, todėl, teismo vertinimu, 720 Eur išlaikymo suma vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Kita vertus, ieškovė byloje pateikė duomenis, grindžiančius vaiko poreikius, tuo tarpu atsakovas duomenų, įrodančių mažesnius vaiko poreikius, nepateikė, o tik deklaratyviai teigė, kad vaikui reikalinga pinigų suma yra per didelė. Taigi, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo atveju vertintina, kad 720 Eur išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CK 3.192 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

36. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Pažymėtina, kad bet kokiu atveju teismas, priimdamas sprendimą, išimtinai turi vadovautis byloje esančiomis aplinkybėmis bei vertinti realią esamą situaciją ir kaip tai gali paveikti bylos šalis.

37. Nors ieškovė prašo neišskaičiuoti „vaiko pinigų“ iš vaiko poreikių tenkinimo sumos, tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera, todėl, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, tėvams nėra galimybės tenkinti visų vaiko poreikių. Išmoka („Vaikų pinigai“) turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, esant sunkiai tėvų finansinei padėčiai, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą 96 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma, teismo vertinimu, turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 624 Eur (720 Eur – 96 Eur) per mėnesį, kiekvienas tėvas po 312 Eur.

38. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

39. Remiantis bylos duomenimis bei ieškovės nurodytomis aplinkybėmis posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra 860 Eur. Lietuvoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo butą ir automobilį, neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis 2024 m. kovo?gegužės mėn. buvo 560 Eur. Atsakovas be ginčo buto ir automobilio turi ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Kitų išlaikytinių neturi.

41. Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

42. Atsakovo teigimu, jo pajamos yra tik 560 Eur, todėl prašomo išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikti negali, gali skirti tik 260 Eur išlaikymą vaikui.

43. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

44. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

45. Byloje nustatyta, kad pastaruoju metu atsakovo darbo užmokestis yra 560 Eur, dėl ko jis iš esmės grindžia negalėjimą teikti šalių vaikui reikiamo išlaikymo dydžio. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra gana jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad įmonė, kurioje jis dirba, šiuo metu stokoja darbo, dėl ko jo darbo užmokestis sumažėjo, tačiau teismas šią atsakovo poziciją vertina kritiškai ir laiko pasyviu atsakovo elgesiu naujose darbo paieškose, nenorą gerinti savo turtinę padėtį bei vengimą siekti gauti didesnes pajamas. Dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo darbo ar net amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus, o ne skųstis, kad šiuo metu jo darbdavys negali mokėti geresnio darbo užmokesčio. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė posėdžio metu nurodė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu vaiko išlaikymui skyrė po 317 Eur. Taip pat teismas pastebi, kad už advokato teisines paslaugas atsakovas sumokėjo net 4 000 Eur, kas rodo atsakovo gaunamas pakankamas pajamas finansiniam gerbūviui ir galimybę teikti didesnį nei 260 Eur išlaikymą vaikui. Be to, kaip minėta, atsakovas turi nekilnojamojo turto (1/4 dalis buto bei žemės sklypą), iš kurio gali gauti pajamų (parduoti, nuomoti ir pan.).

46. Pastebėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

47. Teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė (turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamas, darbo užmokesčio sumažėjimas yra laikinas), atsakovas turi didesne dalimi prisidėti išlaikant vaiką, todėl iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

48. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

49. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

50. Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

52. Minėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas neišlaikė vaiko nuo 2023 m. sausio 21 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 11 d.). Jos teigimu, atsakovas kiekvieną mėnesį turėjo teikti vaikui išlaikymą po 420 Eur (iš viso per 6 mėn. ir 21 d. ? 2 814 Eur), tačiau per nurodytą laikotarpy skyrė tik 1 150 Eur, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas posėdžio metu neginčijo, kad neteikė ieškovės prašomo išlaikymo 420 Eur sumoje nuo 2023 m. sausio 21 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 11 d.), tačiau nurodė, kad teikė išlaikymą po 350 Eur ar 150 Eur per mėnesį. Ieškovė byloje pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, kad atsakovas 2023 m. kovo?balandžio mėn. pervedė po 350 Eur per mėnesį, 2023 m. gegužės?liepos mėn. po 150 Eur per mėnesį, iš viso ?1 150 Eur. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad vaiko išlaikymui taip pat ieškovei 2023 m. sausio?vasario mėn. davė grynais pinigais po 350 Eur per mėnesį, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. vaikui skyrė 1 150 Eur išlaikymą.

54. Kaip jau minėta, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Taigi, nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. vaikui skyrė 1 150 Eur išlaikymą, kitų duomenų, jog atsakovas vykdė tėviškas pareigas, nėra. Atsižvelgus į tai, jog byloje konstatuota, kad nepilnamečiam sūnui išlaikyti atsakovas turi skirti 370 Eur per mėnesį, atsakovas už 6 mėn. 21 d. (nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d.) turėjo vaikui skirti 2 479 Eur išlaikymą. Nustačius, kad atsakovas vaiko motinai pervedė 1 150 Eur, atsakovo įsiskolinimas už vaiko išlaikymą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. sudaro 1 329 Eur, todėl iš atsakovo pritiestinas 1 329 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

55. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

56. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog santuokos metu šalys įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris, VĮ Registrų centras duomenimis, registruotas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2018 m. lapkričio 26 d. pirkimo?pardavimo sutartį Nr. M-8562; bei automobilį „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas atsakovo vardu.

57. Atsakovo teigimu, visas santuokoje įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė.

58. Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma, ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).

59. Aptartas teisinis reglamentavimas dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo nėra savitikslis. Toks teisinis reglamentavimas yra skirtas prioritetiškai ginti įstatyme nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra nustatyta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) ir pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti bei, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi, bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

60. Nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tam tikrais atvejais sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tokie atvejai yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas). Pavyzdžiui, aptariamoje normoje nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad jis perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir kt. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 7 punktai). Vis dėlto net ir šios nuostatos, reglamentuojančios, koks turtas gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti aiškinamos atsietai, neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžiančių normų visumą.

61. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019, 19 ir 20 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 29 punktas). Taigi, išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama.

62. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamoje byloje atsakovui, teigiant, jog santuokoje įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, būtent jis privalo įrodyti šią aplinkybę.

63. Pažymėtina, jog rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

64. Atsakovo teigimu, 2019 m. liepos 4 d. įsigyta transporto priemonė „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, nes buvo pirkta iš jo sutaupytų lėšų. Teismo posėdžio metu atsakovas jau nurodė, kad transporto priemonę pirko ne iš sutaupytų lėšų, o iš motinos skolintų pinigų. Taigi, atsakovas pats tiksliai negalėjo įvardyti, iš kokių lėšų buvo pirkta transporto priemonė. Jei vertinti atsakovo teiginius, kad transporto priemonė buvo pirkta iš jam motinos paskolintų pinigų, pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie jo ir motinos paskolinius santykius, t. y. byloje nėra pateikta nei paskolos sutartis, nei pareikšti kreditoriaus reikalavimai, kylantys iš paskolos santykių. Todėl atsakovo teiginiai, kad transporto priemonė buvo pirkta iš jam motinos skolintų pinigų, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, jog atsakovas taip pat nurodė, kad automobilį pirko iš sutaupytų lėšų, jo teigimu, jis gaudavo darbo užmokestį, iš kurio taupė, be to, dar iki santuokos turėjo santaupų 3 banko sąskaitose. Šiuo atveju pažymėtina, kad paties atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad automobilį atsakovas pirko maždaug už 1 200 Eur, mokėdamas grynais pinigais. Iš to seka, kad net jei vertinti, jog galimai atsakovas mokėjo pinigais, kuriuos, jo teigimu, buvo sutaupęs banko sąskaitose iki santuokos, nėra galimybės nustatyti, kad būtent iš jų ir atsiskaitė už automobilį, nes, kaip jau minėta, atsakovas nurodė, kad mokėjimą atliko grynais pinigais. Duomenų, kad atsakovas pirkimo sandoriui išgrynino pinigus ir jais atsiskaitė už automobilį, nėra. Dėl atsakovo teiginių, kad automobilį pirko iš sutaupytų lėšų, gaunant darbo užmokestį, teismas atkreipia dėmesį, jog visas po santuokos sudarymo įgyjamas turtas, tarp jų ir pajamos, gaunamos iš darbo užmokesčio, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šiuo atveju atsakovas turėtų įrodyti, kad iš darbo santykių gautos pajamos yra asmeninė jo nuosavybė, tačiau tokių įrodymų į bylą atsakovas nepateikė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos duomenims, šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. sausio mėn. vedė bendrą ūkį. Jokių duomenų, kad šalys buvo sutarusios iš darbo santykių gautas lėšas laikyti kiekvieno iš jų asmeninėmis lėšomis, nėra. Priešingai, pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad kiekvienas savo gaunamu darbo užmokesčiu disponavo laisvai, tačiau jokio susitarimo, kad gaunamos pajamos su ieškove bus atskiros, asmeninės, nebuvo. Be to, šalių paaiškinimais bei bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pinigus leisdavo šeimos poreikių tenkinimui, perkant maisto produktus, atsiskaitant už komunalinius mokesčius, mokant darželio mokestį ir kt. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad susitarimo tarp šalių iš darbo užmokesčio gaunamas lėšas laikyti kiekvieno iš jų asmeninėmis lėšomis, nebuvo, todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad automobilis buvo pirktas iš jo asmeninių lėšų taupant iš darbo užmokesčio. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigyta transporto priemonė buvo naudojama šeimos interesais. Paties atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad transporto priemonė buvo naudojama vykti į sodą, parsivežti daržoves, kas labiau buvo reikalinga ne jam, o ieškovei. Taigi, atsakovas tokiu būdu tenkino šeimos poreikius.

65. Apibendrinant tai, kas paminėta 64 p., darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumcijos, todėl po santuokos nutraukimo transporto priemonė „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalytina lygiomis dalimis (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šalių prašymu taikant turto padalijimo būdą, po santuokos nutraukimo transporto priemonė „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovui, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją. Ginčo dėl transporto priemonės vertės – 2 033 Eur, nėra (teismo posėdžio metu ieškovė sutiko su tokia atsakovo nurodyta kaina), todėl atsakovui priteisus transporto priemonę, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 016,50 Eur kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

66. Atsakovo teigimu, butą esantį (duomenys neskelbtini), jis pirko asmeninėn nuosavybėn, tai, ieškovo teigimu, patvirtina tai, jog tiek preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė jis, jis ėmė paskolą, jis sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą, rūpinosi visais dokumentais, už juos mokėjo, be to, butą pirko iš asmeninių lėšų, t. y. gavus paskolą iš banko bei iš sutaupytų lėšų iki santuokos sudarymo, santuokos metu.

67. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 7 d. pardavėjai N. B., A. B. ir pirkėjas V. D. sudarė preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys sutarė iki 2018 m. gruodžio 7 d. sudaryti pagrindinę buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, turto kaina ? 45 500 Eur. 2018 m. lapkričio 26 d. tarp pardavėjų N. B., A. B. ir pirkėjo V. D. sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. M-8562, kurios pagrindu pardavėjai pardavė, o pirkėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kartu su sutuoktine T. D., nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), turto kaina 45 500 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. lapkričio 28 d. registruotas ieškovės T. D. ir atsakovo V. D. bendrąja jungtine nuosavybe 2018 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. M-8562 pagrindu.

68. Atsakovas nurodo, kad jis buvo išreiškęs valią butą pirkti asmeninėn nuosavybėn, tačiau jokių objektyvių duomenų tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų žodžiu, raštu ar kitokiais veiksmais išreiškęs valią butą pirkti asmeninėn nuosavybėn (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovo vertinimu, tai kad jis sudarė tiek preliminarią, tiek pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartis, pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą patvirtina, jog butą jis ketino įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Teismas tokius atsakovo teiginius vertina kaip deklaratyvius samprotavimus, neparemtus jokiais objektyviais duomenimis, kadangi vien ta aplinkybė, jog pirkimo dokumentus pasirašė vienas iš sutuoktinių niekaip neatskleidžia ketinimų turtą įsigyti to sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn. Tai, kad buvo ketinimas butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn paneigia paties atsakovo pasirašyta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. M-8562. Iš notarinės sutarties nustatyta, kad turtą atsakovas, kaip pirkėjas, pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kartu su sutuoktine T. D. (sutarties 2.1 p.). Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl, jeigu jis turėjo ketinimą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, į notarinę sutartį nebuvo įrašyta, jog turtas turės kitokį teisinį rėžimą. Pažymėtina, kad ir, VĮ Registrų centras duomenimis, turtas buvo registruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas niekada nekėlė klausimo, kad šio turto teisinis rėžimas turėtų būti kitoks. Atsakovas taip pat nurodė, jog nėra duomenų, kad ieškovė būtų išreiškusi valią pirkti turtą. Dėl šių atsakovo teiginių teismas pažymi, jog sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui, todėl atsakovo teiginiai, kad turėjo būti kažkoks atskiras ieškovės valios išreiškimas įsigyti nekilnojamąjį turtą, vertinti, kaip niekuo nepagrįsti, o aplinkybė, kad šeima iširo, nepaneigia to jog, bendroji jungtinė nuosavybė buvo skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Kita vertus, bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog ieškovė pasirašydama kredito sutartį visgi išreiškė valią įsigyti nekilnojamąjį turtą. Remiantis į bylą pateikta kredito sutartimi, nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovė ir atsakovas su „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui, kaip kredito gavėjui 1, bei ieškovei, kaip kredito gavėjai 2, buvo suteiktas 20 000 Eur kreditas, paskirtis – būstui su priklausiniais pirkti (perkamas būstas (duomenys neskelbtini)). Ši aplinkybė ne tik patvirtina, kad ieškovė buvo išreiškusi valią įsigyti nekilnojamąjį turtą, bet ir paneigia atsakovo teiginius, kad turtą jis ketino įsigyti asmeninėn nuosavybėn, kadangi iš paminėtos kredito sutarties aiškiai matyti, kad buvo suteiktas tikslinis kreditas būsto įsigijimui dviem kreditoriams – ieškovei bei atsakovui. Atsakovas, be kita ko, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė buvo tiesiog kaip laiduotoja, tačiau teismas vėlgi atkreipia dėmesį, jog kredito sutartį ieškovė pasirašė kaip kredito gavėja, ir bankas su ja sutartį pasirašė ne kaip su laiduotoja, o kaip su kreditore, kuriai buvo suteiktas tikslinės paskirties kreditas. Iš paminėtų duomenų teismas taip pat daro išvadą, jog visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad turtas buvo įsigytas iš jam asmeniškai suteikto kredito bei pastebi, jog kredito įstaiga, suteikdama kreditą, vertina bendrą kreditorių kreditingumą, todėl ir šiuo atveju teismas laiko, kad bankas, įvertinęs bendrą sutuoktinių kreditingumą, suteikė šalims tikslinės paskirties kreditą būstui įsigyti.

69. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta 68 p., konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad jis buvo išreiškęs valią ir butas buvo pirktas asmeninėn nuosavybėn (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

70. Kad butas yra asmeninė nuosavybė, atsakovas nurodo ir tuo pagrindu, kad jis buvo pirktas iš jo asmeninių lėšų, sutaupytų iki santuokos, santuokos metu bei iš banko jam suteiktos paskolos. Teismas dėl banko 2018 m. lapkričio 29 d. kredito sutartimi šalims suteiktos paskolos pasisakė sprendimo 68 p., todėl dėl galimai atsakovui suteikto kredito jam asmeniškai nesikartoja. Atsakovo teigimu, iki santuokos sudarymo jis turėjo 3 banko sąskaitas, kuriose iki santuokos buvo sukaupęs 14 796,14 Eur (12 829,72 Lt (3 715,74 Eur) buvę AB SEB banko sąskaitoje + 11 080,40 Eur, buvę Danske Bank A/S sąskaitoje).

71. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog AB SEB bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) atsakovo sąskaitos likutis buvo 12 829,72 Lt (3 715,74 Eur), 2014 m. gruodžio 31 d. ? 15 947,47 Lt. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) jo sąskaitoje buvusios lėšos – 1 2 829,72 Lt (3 715,74 Eur), buvo jo asmeninė nuosavybė ir šios lėšos buvo panaudotos buto pirkimui. Teismas kritiškai vertina tokius atsakovo teiginius, kadangi iš pateiktų sąskaitos išrašų tiek už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. gruodžio 31 d., tiek už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d. nustatyta, kad sąskaitoje vyko nuolatinis pinigų judėjimas, t. y. tiek įplaukų, tiek išlaidų. Matyti, jog į sąskaitą atsakovui buvo pervedamas darbo užmokestis, iš sąskaitoje esančių lėšų buvo atliekami įvairūs mokėjimai (lėšų nurašymas, atsiskaitymai vaistinėje, degalinėje, prekybos centruose Maxima, Norfa, Iki ir kt.). Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ginčo butą įsigijo 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus 9 metams po santuokos sudarymo. Visą laikotarpį, iki kol šalys įsigijo butą, atsakovas iš sąskaitos, kurios pradinis likutis santuokos sudarymo metu buvo 3 715,74 Eur, atliko įvairius atsiskaitymus prekybos centruose ir kitur. Jokių duomenų, kad iki santuokas buvusias lėšas būtų išsaugojęs ir būtent šias lėšas po 9 santuokos metų panaudojęs buto pirkimui, nėra. Pastebėtina, jog šalys visą laikotarpį vedė bendrą ūkį, lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl daryti išvadą, kad atsakovas iki santuokos turėtas lėšas nebuvo panaudojęs kasdienių poreikių tenkinimui, juos išsaugojęs ir panaudojęs išskirtinai buto pirkimui, nėra jokio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

72. Remiantis „Swedbank“, AB pateiktomis sąskaitomis už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., likutis 2016 m. gruodžio 2 d. buvo 0, 2018 m. gruodžio 1 d. – 492,99 Eur. Sąskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 12 d. (likutis 0) iki 2018 m. gruodžio 12 d. (likutis 992,29 Eur), už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 2 d. (likutis 11 080,40 Eur) iki 2018 m. gruodžio 1 d. (likutis 193,52 Eur).

73. Atsakovo teigimu, į „Swedbank“, AB sąskaitą 2016 m. birželio 4 d. iš Danske banko buvo pervestos asmeninės jo lėšos – 11 080,40 Eur, kurios buvo panaudotos buto pirkimui. Analizuojant atsakovo pateiktus Danske Bank A/S sąskaitų išrašus, nustatyta, jog atsakovas pateikė dviejų šiame banke turėtų sąskaitų išrašus. Iš Danske Bank A/S atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2016 m. birželio 4 d. išrašo nustatyta, kad likutis laikotarpio pradžioje buvo 0,00, likutis laikotarpio pabaigoje 0. Iš pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d. nustatyta, kad likutis laikotarpio pradžioje 0, laikotarpio pabaigoje 0. Iš sąskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. birželio 4 d. nustatyta, kad likutis laikotarpio pradžioje (2014 m. gruodžio 31 d.) buvo 0, 2015 m. sausio 1 d. 11 019,80 Eur („likučio perkėlimas 38 049,16 Lt į 11 019,80, pagal kursą 3.4528“), 2016 m. birželio 4 d. iš sąskaitos buvo atliktas lėšų – 11 080,40 Eur, pervedimas į „Swedbank“, AS, likutis laikotarpio pabaigoje (2016 m. birželio 4 d.) – 0. Minėta, jog atsakovas teigia, kad iki santuokos sudarymo jis turėjo asmeninių lėšų – 11 080,40 Eur, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Danske Bank A/S jis turėjo tokią sumą. Remiantis atsakovo pateiktu sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d. matyti, kad 2008 m. vasario 7 d. atsakovo sąskaitoje buvo 1 122,03 Lt, nuo 2008 m. vasario 7 d. iki (duomenys neskelbtini), kai buvo sudaryta šalių santuoka, į atsakovo sąskaitą buvo pervedamas darbo užmokestis, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovas taip pat atlikdavo įvarius mokėjimus, įvairiomis sumomis grynino pinigus iš sąskaitos. Skaičiavimų, koks pinigų likutis buvo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) atsakovas nepateikė, t. y. nepateikė duomenų, kad iki santuokos sudarymo turėjo sukaupęs 11 019,80 Eur. Iš tos pačios sąskaitos matyti, kad atsakovo nurodoma suma atsakovo sąskaitoje figuruoja nuo 2015 m. sausio 1 d. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, jog iki santuokos sudarymo turėjo sukaupęs 11 019,80 Eur, o ši atsakovo nurodoma suma jo sąskaitoje figuruoja tik nuo 2015 m. sausio 1 d., kai šalys jau buvo santuokoje, darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė bei neįrodė savo teiginių apie turėtas asmenines lėšas. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad net jei atsakovas būtų turėjęs sąskaitoje tokią sumą iki santuokos sudarymo, byloje nėra pateikti duomenys, kad būtent šie pinigai buvo naudoti buto pirkimui. Kaip jau minėta, nuo santuokos sudarymo iki buto pirkimo buvo praėję 9 metai, tuo laikotarpiu sąskaitoje vyko nuolatinis pinigų judėjimas, todėl, daryti išvadą, kad galimai buto pirkimui buvo panaudotos tik asmeninės atsakovo lėšos, nėra pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad, atsakovo vertinimu, į jo sąskaitą gaunamas darbo užmokestis, yra jo asmeninė nuosavybė, todėl jei sąskaitoje buvo pinigų ir jis iš jos atliko dalinius mokėjimus už butą, tai butas yra jo asmeninė nuosavybė. Dėl tokio atsakovo vertinimo teismas dar kartą akcentuoja, jog visas turtas, tame tarpe ir darbo užmokestis, po santuokos sudarymo laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodė, jog šalys buvo sutarusios kiekvieno iš jų gaunamas pajamas laikyti asmeninėmis. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, atmestini ir atsakovo teiginiai, kad jis asmeniškai padengė kreditą bankui, kadangi iš byloje pateiktų sąskaitų nustatyta, kad mokėjimai bankui buvo vykdomi iš atsakovo sąskaitos, kurios piniginės lėšos nebuvo atskirtos nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Atsakovas taip pat nurodė, kad pinigų jam buvo dovanojęs tėvas, kad pinigus taupė iš gautų dovanų ir butas buvo pirktas iš jo „atsargų“, tačiau iš esmės tai pagrindžiančių duomenų atsakovas nepateikė. Be kita ko, atsakovas nurodė, kad ieškovė neturėjo pinigų, kad bankas vertino tik jo pajamas, tačiau teismas pastebi, kad per visą santuokos laikotarpį ieškovė dirbo (išskyrus nurodytą dekreto laikotarpį), gaudavo pajamų. Tokių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Dėl atsakovo teiginių, kad ieškovė su motina turi bendrą sąskaitą banke ir kad ieškovė dengė motinos išlaidas atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikti duomenys nei dėl ieškovės bendrų sąskaitų su kitais asmenimis, nei dėl ieškovės lėšų naudojimo ne šeimos interesais (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

74. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose nurodė, jog ieškovė turi pateikti duomenis, kiek lėšų ji panaudojo turto įsigijimui, kaip prisidėjo prie turto pagerinimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, o sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti, todėl nagrinėjamoje byloje ne ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, bet atsakovas turėjo įrodyti, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtus duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas nepaneigė buto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumcijos, todėl po santuokos nutraukimo butas, adresu (duomenys neskelbtini), dalytinas lygiomis dalimis (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šalių prašymu taikant turto padalijimo būdą, po santuokos nutraukimo butas, adresu (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Konstatavus, jog atsakovas neįrodė, asmeninių lėšų panaudojimą buto pirkimui, atmestini ir išvestiniai reikalavimai, kuriais atsakovas prašė kompensuoti už dokumentų tvarkymą buto įsigijimui.

75. Byloje kilo ginčas dėl buto vertės. Ieškovė prašo nustatyti buto vertę pagal VĮ Registrų centro vidutinės rinkos masinio vertinimo 2023 m. sausio 1 d. vertę 53 600 Eur, atsakovas prašo nustatyti buto vertę pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo 2018 m. lapkričio 22 d. vertę 35 700 Eur. Teismas ne kartą siūlė šalims atlikti turto vertinimą, tačiau šalys atlikti turto vertinimą atsisakė.

76. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bylos duomenimis, ieškovė prašo vadovautis vidutine masinio vertinimo verte 2023 sausio 1 d. datai, atsakovas prašo vadovautis vidutine masinio vertinimo verte 2018 m lapkričio 22 d. datai. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą, jog dalijamo turto vertė nustatoma pagal kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju vadovautinasi turto verte artimiausia sprendimo priėmimo dienai, t. y. 2023 m. sausio 1 d. pateikta vidutine masinio vertinimo verte – 53 600 Eur (CK 3.119 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1779-562/2024).

77. Atsižvelgiant į teismo nustatytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto – buto, vertę, atsakovui priteistinas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant 26 800 Eur piniginę kompensaciją (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.119 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

78. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 1 298,14 Eur buto išlaikymo išlaidoms kompensuoti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovo vertinimu, jeigu butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o jis mokėjo buto išlaikymo mokesčius, tai pusę jų turėtų padengti ieškovė. Dėl tokių atsakovo teiginių teismas pažymi, kad byloje konstatuota, jog šalys nuo santuokos sudarymo iki 2023 m. sausio 21 d. vedė bendrą ūkį. Tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad abu sutuoktiniai atlikdavo mokėjimus maisto prekių parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse ir kt., buvo mokami įvairūs komunaliniai mokesčiai, mokestis už vaiko darželį. Kaip minėta, duomenų, jog sutuoktiniai pinigines lėšas buvo nusprendę laikyti kiekvienas iš jų asmeninėmis, nėra, todėl konstatuotina, jog visi mokėjimai už buto išlaikymą sutuoktinių buvo atliekami iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Teismas atkreipia dėmesį, jog tai, kad sutuoktiniai buvo pasiskirstę vienas mokėti buto išlaidas, kitas kitokio pobūdžio šeimos poreikių išlaidas, nesudaro pagrindo išvadai, kad vieno sutuoktinio santuokos metu sumokėtos šeimos poreikiams tenkinti išlaidos iširus santuokai turėtų būti kompensuojamos. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos buvo patiriamos ne tik sutuoktiniams, bet ir jų nepilnamečiam vaikui. Taigi, atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės pusę buto išlaikymo išlaidų atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl atsakovo prašymo šias išlaidas priteisti iki ieškinio teisme pateikimo dienos pastebėtina, jog byloje konstatuota, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2023 m. sausio 21 d., nuo šio laikotarpio šeimos turtu išimtinai naudojosi tik atsakovas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad prie šių išlaidų turėtų prisidėti ir ieškovė.

79. Apibendrinant tai, kas paminėta, po santuokos nutraukimo atsakovui priteistinas automobilis „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteistina 27 816,50 Eur (1 016,50 Eur + 26 800 Eur) piniginė kompensacija (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.119 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl dalies bylos nutraukimo

80. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti jai, ieškovei T. D., daiktus, skirtus sūnaus D. D. poreikių tenkinimui: piešimo lentą-molbertą, vaikiškus žaislus – dėžę mažų mašinėlių, LEGO konstruktorius, Hot Wheels trasas, pastatomą šviestuvą, lyginimo lentą. Kadangi byloje pareiškus ieškinį, atsakovas prašomus grąžinti vaiko daiktus atidavė, ieškovė atsisakė nuo šio ieškinio reikalavimo.

81. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini). D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytus duomenis apie biologinį kūdikio tėvą – V. D.. Byloje atlikus DNR (genominę) ekspertizę, atsakovas pateikė atsisakymą nuo šio priešieškinio reikalavimo.

82. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju aplinkybių, jog ieškovės ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas, atsakovo priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nėra, šalims procesinės ieškinio/priešieškinio dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl ieškinio/priešieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir šiose dalyse byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovo argumentų

83. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

84. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, priešieškinio atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

86. Ieškovė byloje patyrė 5 160,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis, 24,62 Eur už Registro centro duomenis, 5,79 Eur už banko duomenis, 5 030 Eur už teisines paslaugas.

87. Atsakovas byloje patyrė 4 016,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 16,73 Eur už Registro centro duomenis, 4 000 Eur už teisines paslaugas.

88. Teismas iš dalies tenkino tiek ieškovės, tiek atsakovo prašymus dėl santuokos nutraukimo, konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

89. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo tenkintas iš dalies (88,10 proc. bei 79,87 proc.), kiti ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai.

90. Atsakovo priešieškinio reikalavimai atmesti visa apimtimi.

91. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo prašymai dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies, kiti ieškovės reikalavimas iš esmės tenkinti, o atsakovo kiti reikalavimai iš esmės atmesti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo tenkintas iš dalies, tačiau šiuo atveju vertintinas ir šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl atsakovo kaltės buvo atidėtas ne vienas teismo posėdis jam neatvykus į teismo posėdžius, nepateikus teismo įpareigotų pateikti duomenų, dėl ko buvo didinamos atstovavimo išlaidos. Taigi, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, vertindamas atsakovo procesinį elgesį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei ieškovei priteisti visas patirtas jos bylinėjimosi išlaidas – 5 160,41 Eur, prašymą dėl atsakovo patirtų išlaidų priteisimo atmesti visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

92. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

93. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, tenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies (88,10 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 99,90 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

94. Ieškovė dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, tenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies (79,87 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 29,90 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

95. 2024 m. vasario 29 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminis mokestis paduodant priešieškinį. Atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį sudarė 921 Eur. Iš esmės atmetus atsakovo priešieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas atidėtas žyminis mokestis – 921 Eur.

96. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas 1 050,80 Eur žyminis mokestis (99,90 Eur + 29,90 Eur + 921 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. D. palikti santuokinę pavardę – D,, atsakovui V. D. palikti pavardę – D.

D. D. (D. D.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. D..

Priteisti iš atsakovo V. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 370 Eur išlaikymą sūnui D. D. (D. D.), gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo dienos 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti T. D., lėšas pervedant į jos banko sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo V. D. (V. D.) 1 329 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. D. automobilį „Opel Zapfira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei T. D. iš atsakovo V. D. 27 816,50 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti ieškovei T. D. iš atsakovo V. D. 5 160,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Civilinės bylos dalį pagal ieškovės T. D. ieškinį, kuria ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti jai, ieškovei T. D., daiktus, skirtus sūnaus D. D. poreikių tenkinimui: piešimo lentą-molbertą, vaikiškus žaislus – dėžę mažų mašinėlių, LEGO konstruktorius, Hot Wheels trasas, pastatomą šviestuvą, lyginimo lentą, nutraukti.

Civilinės bylos dalį pagal atsakovo V. D. patikslinto priešieškinio dalį, kuria atsakovas prašė pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytus duomenis apie biologinį kūdikio tėvą – V. D., nutraukti.

Priteisti iš atsakovo V. D. valstybei 1 050,80 žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė