Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūros Marijos Strumskienės ir Andriaus Veriko, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. Š. ir atsakovo A. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. Š. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

1.1. nutraukti tarp jos ir atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas, tėvas) sudarytą santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. palikti jai santuokinę pavardę – „Š.“ bei atsakovui prigimtinę pavardę – „Š.“;

1.3. nustatyti šalių nepilnamečio vaiko N. Š. (toliau – ir nepilnametis vaikas, vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą su motina;

1.4. priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

1.5. paskirti ją nepilnamečiam vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.6. priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo, nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui šį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir prievolę:

1.6.1. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas, namas);

1.6.2. ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir šulinys);

1.6.3. ½ dalį nuotekų valymo įrenginio – valymo įrenginio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuotekų valymo įrenginys; toliau visi kartu – ir nekilnojamasis turtas));

1.6.4. 17 834,89 Eur dalį turtinių įsipareigojimų kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui (toliau – ir Bankas) pagal 2008 m. birželio 10 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kredito sutartis), nustatant, jog atsakomybė už netinkamą prievolių šiam kreditoriui vykdymą šalims išlieka solidari;

1.7. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo, nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui šį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir prievolę:

1.7.1. ½ dalį gyvenamojo namo;

1.7.2. ½ dalį šulinio;

1.7.3. ½ dalį nuotekų valymo įrenginio;

1.7.4. 17 834,89 Eur dalį turtinių įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį, nustatant, jog atsakomybė už netinkamą prievolių šiam kreditoriui vykdymą šalims išlieka solidari;

1.8. priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abipusiai trūko lojalumo, pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų.

2.2. Pasisakydama dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo nurodė, kad mano, jog geriausi šalių nepilnamečio vaiko interesai bus užtikrinti, nustačius jo gyvenamąją vietą su motina, kadangi būtent ji daug išsamiau ir plačiau suvokia bazinius, emocinius vaiko poreikius, geriausius jo interesus (mokslas, ugdymas, sveikata, maistas, priežiūra, disciplina, režimas, kryptingas laisvalaikis ir kt.), o vaiko tėvas (atsakovas) tėra linkęs užtikrinti bendravimo su vaiku, laisvalaikio praleidimo, aktyvios veiklos poreikius. Pažymėjo, kad ji neprieštarauja, jog sūnus ir skyriumi gyvenantis tėvas (atsakovas) bendrautų maksimaliai, todėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nenustatytina. Akcentavo, kad ginčo dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio tarp šalių nėra – atsakovas dar nuo 2020 metų sausio mėnesio vaikui kiekvieną mėnesį skiria 250 Eur sumą, todėl vaiko poreikių neįrodinėja.

2.3. Pasisakydama dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo nurodė, kad santuokos metu, t. y. 2009 m. sausio 19 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. ST6-1-(9.9)-02 bei 2010 m. rugpjūčio 23 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. PTN-10-100823-00179 pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo (pasistatė) šį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginį – valymo įrenginį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Be to, šalys, kaip sutuoktiniai, turi turtinių prievolių, t. y. 35 669,78 Eur skolą (ieškinio teismui padavimo dieną) kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį. Prašo minėtą turtą ir prievoles padalinti taip, kaip nurodyta ieškinyje.

3. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškiniu dalyje dėl santuokos metu įgyto padalijimo būdo.

4. Atsakovas padavė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

4.1. nutraukti tarp jo ir ieškovės sudarytą santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

4.2. palikti jam prigimtinę pavardę – „Š.“ bei ieškovei santuokinę pavardę – „Š.“;

4.3. nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina;

4.4. priteisti nepilnamečiui vaikui iš jo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

4.5. paskirti ieškovę nepilnamečiam vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4.6. nustatyti, kad jis su nepilnamečiu vaiku bendraus ir dalyvaus jo auklėjime bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaiko ir jo užimtumą, sveikatos būklę ir kt.

4.7. priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo, nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą;

4.8. priteisti ieškovei iš jo 36 536,24 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto dalį;

4.9. nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d.;

4.10. priteisti jam iš ieškovės 25 030,01 Eur piniginę kompensaciją už grąžintą kreditą ir palūkanas, t. y. 1/2 dalį jo panaudotų asmeninių lėšų, vienam įvykdžius santuokoje įgytą bendrą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d.;

4.11. priteisti jam iš ieškovės 22 444,92 Eur piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto statybą, priežiūrą, išsaugojimą, išlaikymą už laikotarpi nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.;

4.12. priteisti jam iš ieškovės 5 509 Eur piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto išlaikymą ir priežiūrą (šildymą), ir 837 Eur sumokėtų būsto draudimui lėšų už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d.

4.13. nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo kreditoriaus atžvilgiu lieka solidari šalių prievolė; neįvykdytos prievolės dalį sumoje 44 147,53 Eur atsakovas įsipareigoja įvykdyti vienas asmeninėmis lėšomis, tomis pačiomis sąlygomis ir tokia pat tvarka, kaip nurodyta kredito sutartyje.

4.14. priteisti jam iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. santuoka laikytina iširusia, nes sutuoktiniai daugiau kaip dešimt metų, t. y. nuo 2012 m. birželio 1 d., kai ieškovė pareiškė norą skirtis ir paliko šeimą, kartu nebegyvena.

5.2. Pasisakydamas dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo nurodė, kad byloje buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės. Mano, kad objektyvus, tikslesnis ir atitinkantis rinkos vertės kainas, yra UAB ,ideArl“ teismo ekspertės, nekilnojamojo turto vertintojos R. V. atliktas nekilnojamojo turto vertinimas lyginamuoju metodu. Pagal jo pateiktus klausimus buvo atliktas gyvenamojo namo vertinimas: 2012 m. birželio 1 d. datai, kai ieškovė išsikėlė gyventi kitur ir nustojo rūpintis ir prižiūrėti ginčo turtą (vertė 84 800 Eur viso objekto su 4.5608 ha žemės sklypu, ginčo statinių vertė 76 800 Eur); 2022 m. balandžio 14 d. datai, t. y. ieškinio pateikimo teismui dienai (bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga) (vertė 139 200 Eur viso objekto su 4.5608 ha bendro ploto žemės sklypu, ginčo statinių vertė 119 800 Eur); 2023 m. gegužės 11 d. datai (nekilnojamojo turto vertė su 4.5608 ha žemės sklypu yra 162 700, o be 4.5608 ha žemės sklypo – 143 300 Eur). Taip pat byloje pateikta nekilnojamojo turto pardavimo kainos analizė Nr. NK211216, kurią 2021 m. gruodžio 30 d. atliko nepriklausomas turto vertintojas (ginčo statinių vertė nurodyta 89 000 Eur). Nurodė, kad šalių bendrai įgyto turto vertė mažinama negrąžinto kredito su palūkanomis verte 44 147,53 Eur (kreditas 32 592,98 Eur ir palūkanos 11 554,55 Eur) ir mokėtinomis būsto draudimo lėšomis už 15 metų ateityje, nuo 2024 metų iki 2038 metų vidutiniškai 172 Eur (15 m. x l72 Eur – 2 580 Eur; viso: 46 727,53 Eur). Sutuoktinių bendro dalintino ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra 73 072,47 Eur. Dalijant santuokos metu įgytą turtą, prašo nenukrypti nuo lygių dalių principo. Kiekvienai iš šalių, po santuokos nutraukimo, tenka turto už 36 536,24 Eur. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškiniu dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo, nes jis nepriimtinas dėl objektyvių priežasčių – šalys, kaip bendraturčiai, atitinkamuose sprendimuose dėl nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo liktų priklausomi vienas nuo kito, kas trukdytų valdyti turtinį vienetą ir būtų sudėtinga priimti bendrus sprendinius dėl disponavimo bendra daline nuosavybe, tarpusavio santykiuose atsirastų teisinio neapibrėžtumo, liktų bendri apskaitos duomenys, kas tik apsunkintų turto valdymą ir pagilintų tarpusavio santykių krizę. Nurodė, kad namas yra nedalus, pastatytas gyventi ir naudotis vienai šeimai, techniškai (nėra techninių sąlygų) negalima paskirstyti atskirų turto dalių ir turto objektų (šulinys, valymo įrenginys, bendri apskaitos duomenys ir kt.) bei dėl subjektyvių priežasčių – šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir būnant bendroje erdvėje taptų neįmanomi, valdant bendrus objektus nukentėtų tiek šalių, tiek nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėjo, kad ieškove visada buvo priešiškai nusiteikusi prieš gyvenamojo namo statybas, savo darbu neprisidėjo, faktiškai jame negyveno ir tikėtina, kad ir toliau negyvens ir nesirūpins turto dalimi. Atsižvelgiant į turto būklę, patalpų išdėstymą, infrastruktūros elementus ir kt. Vienintelis galimas bendro turto padalijimo būdas yra jam asmeninėje nuosavybėje priteisiant visą bendrą turtą natūra, o ieškovei išmokant piniginę kompensaciją.

6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog, po šalių santuokos nutraukimo, pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties, šalys ir toliau atsakytų solidariai, o AB SEB bankui įkeistas turtas tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalintas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

7.1. nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

7.2. paliko ieškovei santuokinę pavardę – „Š.“ – bei atsakovui prigimtinę pavardę – „Š.“;

7.3. nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina;

7.4. nustatė, kad skyrium gyvenantis tėvas (atsakovas) su nepilnamečiu vaiku bendraus ir dalyvaus jo auklėjime bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo užimtumą, sveikatos būklę ir kt.;

7.5. priteisė nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. kovo 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

7.6. paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

7.7. priteisė atsakovui šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 32 643,06 Eur kompensaciją už jam tenkančią 1/2 ieškovės nekilnojamojo turto dalį;

7.8. nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d.;

7.9. pripažino kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, nustatant, kad nutraukus šalių santuoką šią sutartį šalių vidiniuose santykiuose vykdys atsakovas;

7.10. priteisė atsakovui iš ieškovės 640,89 Eur bylinėjimosi išlaidas;

7.11. kitas ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė;

7.12. priteisė valstybei iš ieškovės 1 100 Eur žyminį mokestį ir 21,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas;

7.13. priteisė valstybei iš atsakovo 141,36 Eur žyminį mokestį ir 13,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

8. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo pagrindo nurodė, kad, nesant ginčui, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo jam priteisimo nurodė, kad dėl šių šalių reiškiamų reikalavimų ginčo nėra, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bendravimo tvarka – pagal šalių nurodytą tvarką ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės priteistinas 250 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė – vaiko motina.

10. Pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo nurodė, kad vadovaujasi teismo ekspertės R. V. nustatyta būsto verte, kuri 2023 m. balandžio 14 d. datai yra 143 300 Eur ir kuri realiausiai atitinka rinkoje vyraujančią kainą. Vertina, kad protingiausias ir racionaliausias būsto padalijimo būdas – priteisti jį natūra atsakovui, ieškovei išmokant 71 650,00 Eur (143 300,00 Eur / 2) kompensaciją už jai priklausančią 1/2 turto dalį, kas užtikrins visavertes atsakovo teises be apribojimų naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Nurodė, kad pagal Banko išduotą 2023 m. birželio 14 d. pažymą, kredito likutis 2023 m. birželio 1 d. datai yra 32 785,28 Eur, todėl šalių būsto vertė yra mažinama šių prievolių (skolų) 32 785,28 Eur suma. Tokiu būdu dalintino turto suma yra 110 514,72 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 55 257,36 Eur už ieškovei priklausančio 1/2 turto dalį.

11. Pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas mažinti dalintino būsto vertę ne tik negrąžinto kredito dalimi, bet ir palūkanomis (11 554,55 Eur) bei draudimo suma (2 580,00 Eur), yra nepagrįstas. Atsakovui anksčiau laiko grąžinus kreditą, Banko paskaičiuotos palūkanos sumažėtų, atitinkamai nereiktų drausti ir būsto. Jeigu būsto vertė būtų mažinama ir palūkanų bei draudimo sumomis, atsakovas tokiu atveju neteisėtai praturėtų ieškovės sąskaita, kas sudaro savarankišką pagrindą nemažinti būsto vertę palūkanų suma.

12. Pasisakydamas dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo už atsakovo mokėtas kredito įmokas Bankui nurodė, kad pripažinus, jog šalys faktiškai pradėjo vesti atskirą ūkį ir gyventi atskirai nuo 2012 m. birželio 1 d., kompensacija skaičiuojama nuo minimos datos. Iš pateiktos 2023 m. birželio 15 d. Banko pažymos matyti, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. sumokėjo 27 377,03 Eur kreditą (8 837,63 + 18 539,40) ir 17 512, 80 Eur palūkanas (1 444,61 + 13 068,19), iš viso 44 889,83 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1/2 dalis šios sumos kompensacija – 22 444,92 Eur.

13. Pasisakydamas dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo už atsakovo mokėtas pinigines lėšas už būsto draudimą nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. sumokėjo 164,84 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. – 173,91 Eur, iš viso 338,75 Eur. Nesant daugiau įrodymų apie atsakovo kiekvienais metais sumokėtas draudimo sumas, laikytina, kad įrodytos tik realiai patirtos išlaidos – 338,75 Eur, likusioje dalyje reikalavimas dėl atsakovo prašomos priteisti draudimo sumos atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1/2 dalis šios sumos kompensacija – 169,38 Eur. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 22 614,30 Eur (22 444,92 + 169,38).

14. Pasisakydamas dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo už atsakovo apmokėtus remonto darbus ir įrangą, šildymo bei elektros tiekimo paslaugas nurodė, kad byloje konstatuota, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2012 m. birželio 1 d., todėl visa atsakovo įgyta įranga pagal UAB „Dzūkijos statyba“ 2022 m. sudarytą Lokalinę sąmatą (toliau – ir lokalinė sąmata) ir PVM sąskaitas faktūras laikytina jo asmenine nuosavybe, o pagal lokalinę sąmatą atlikti darbai, kuriuos apmokėjo atsakovas, jau nėra bendra sutuoktinių prievolė – tai atsakovo asmeninė prievolė rangovams. Analogiškai pasakytina ir apie atsakovo mokamus mokesčius už šildymą ir elektros energiją. Pažymėjo, kad kita vertus byloje nėra ginčo, kad nuo 2012 m. birželio 1 d. atsakovas vienas gyveno šalių būste ir vienas naudojosi teikiamomis paslaugomis, todėl tokie šalių konkliudentinias veiksmais susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip panaudos sutartis, pagal kurią atsakovui ir kyla prievolė mokėti už komunalines paslaugas, kuriomis jis naudojasi. Dėl šių priežasčių atsakovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pasisakydamas dėl prievolių įskaitymo nurodė, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteista 55 257,36 Eur kompensacija už jam tenkančią ieškovės būsto dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteista 22 614,30 Eur kompensacija. Esant priešpriešinei pareigai šalims sumokėti viena kitai pinigus, darytina išvada, kad išsprendžiant tarp šalių ginčą iš esmės, sprendimo priėmimo metu yra pagrindas taikyti įskaitymą, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu atlikus šalių priešpriešinių prievolių, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 32 643,06 Eur kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, patenkinant jo patikslintame priešieškinį išdėstytus reikalavimus.

17.1. nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais (motyvais) dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo datos. 2022 m. balandžio 14 dienai atliktas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, kuriuo jis prašė vadovautis, yra be būtinų darbų ir panaudotų statybinių medžiagų vertės, t. y. kuriuos pagal pateiktą byloje lokalinę sąmatą apeliantas atliko savo asmeninėmis lėšomis po 2012 m. birželio 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi. Lokalinėje sąmatoje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad apeliantas asmeninėmis lėšomis pirko statybines medžiagas, mokėjo už atliktus statybos darbus, kas patvirtina, kad 2012 m. birželio 1 d. namo statybos darbai nebuvo 100 proc. baigti. Tai įtakojo gyvenamojo namo gerą būklę ir rinkos vertę 2023 m. balandžio 14 dienai, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, kad darbai buvo būtini, nes namas negalėjo būti be stogo pakalimų ir pan., dėl to 1/2 dalis patirtų nuostolių (25 030 Eur) yra ieškovės skola apeliantui ir negali būti įskaičiuota į gyvenamo namo rinkos vertę ir dalijama šalims.

17.2. Pasisakydamas dėl reikalavimo mažinti dalintino būsto vertę palūkanomis bei draudimo suma nurodė, kad jis kreditoriui kas mėnesį grąžindamas kredito sumą, privalės sumokėti ir palūkanas bei kiekvienais metais privalės drausti nekilnojamąjį turtą 15 metų ateityje nuo 2024 m. iki 2038 m. rugpjūčio 1 d. ir patirs išlaidas, kuriomis taip pat, turi būti mažinama dalintina bendro nekilnojamojo turto visumos vertė, o ne tik negrąžinto kredito 32 785,28 Eur suma. Skola Bankui yra bendra ir ji apima negrąžinto kredito ir palūkanų sumą, nes apeliantas negali pasirinkti mokėti tik vieną iš jų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje konstatuojama, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalintino turto visuma mažinama šių prievolių (skolų) suma. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje ginčijamo sprendimo dalyje nurodė prieštaringą argumentą – prielaidą, kad atsakovui anksčiau grąžinus kreditą Bankui, Banko paskaičiuotos palūkanos sumažėtų, atitinkamai nereikėtu drausti ir būsto ir jeigu būsto vertė būtų mažinama šiomis sumomis, tokiu atveju neteisėtai praturtėtų atsakovas ieškovės sąskaita, dėl ko, laikė savarankišku pagrindu nemažinti dalijamo turto būsto vertės palūkanų suma. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar sąlygomis, kurios gali atsirasti arba neatsirasti (CPK 263 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinę teisės normą, kas įtakojo neteisėto ir negrįsto sprendimo priėmimui šioje dalyje. Pažymėjo, kad neturi tokio tikslo kreditą grąžinti anksčiau laiko, nei nurodyta kredito sutartyje. Netgi tokiu atveju, kokią prielaidą dėl palūkanų ir draudimo įmokų mokėjimo, daro pirmosios instancijos teismas, palūkanų suma tik sumažėtų, o ne pasinaikintų. Kokia suma sumažėtų negrąžintų palūkanų dydis kreditoriui, tai yra tik spėlionės ir prielaidos, dėl ko dalintino turto vertė turi būti mažinama skola Bankui – kredito ir palūkanų suma (44 339,83 Eur) plius draudimo suma (2 580 Eur). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, sudarydamas turto balansą ir į jį neįtraukęs dalies pasyvo, neteisingai paskirstė tarp šalių dalintino turto vertę, kas prieštarauja CK 3.118 straipsnio nuostatai.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už sunaudotą elektros energiją gyvenamo namo šildymui. Kasacinis teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006) yra konstatavęs, kad prie išlaidų priskirtinos išlaidos gyvenamojo namo šildymui (gamtinėmis dujomis, elektra) už sunaudotą elektros energiją. Išlaidos, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Tokios išlaidos yra įprastinės, nes jų panaudojimas neleidžia turtui žymiai pablogėti, bet daikto vertė nedidinama, kaip pvz. šildymas apsaugo nuo pelėsio ir drėgmės. Šaltuoju metų laiku apeliantas tai daryti privalėjo, nes buvo būtina, kad išlaikyti normalią turto būklę bei vertingas ir naudingas savybes laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. Šios išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti ir apeliantas turi teisę į nuostolių atlyginimą.

17.4. Visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, dėl to, jog byloje konstatuota, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d., todėl visa atsakovo įgyta įranga pagal lokalinę sąmatą ir sąskaitas faktūras laikytina jo asmenine nuosavybe, o pagal lokalinę sąmatą atlikti darbai, kuriuos apmokėjo atsakovas, jau nėra bendra sutuoktinių prievolė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje ir 3.88 straipsnio 2 dalyje konstatuota, kai bendro turto rėžimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos nutraukimo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 4.86 straipsnio, reglamentuojančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi, nuo to laiko, kai ieškovė išsikėlė gyventi kitur ir neprisidėjo lėšomis prie bendro turto, jie ir toliau abu privalėjo rūpintis turtu, jį išlaikyti, mokėti mokesčius. Tos išlaidos, kurias apeliantas patyrė ryšium su būsto statybų užbaigimu – statybinių medžiagų įsigijimu, statybos darbų apmokėjimu, negali būti jo asmeninė prievolė rangovams, nes jis gerino ne asmeninį, o bendrą su ieškove turtą, nežiūrint, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d. Ši sąlyga įtakoja, kad nuo nurodytos datos kiekvieno iš jų lėšos ir įgytas turtas jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nepateikė byloje duomenų, kad atlikti darbai gyvenamojo namo būklei išlaikyti ir vertei išsaugoti nebuvo būtini, ar kad statybinių medžiagų ar statybos darbų vertė būtų buvusi kitokia, ar, kad statybos darbai nebuvo iš viso atlikti. Ieškovė nurodytų aplinkybių neginčijo.

18. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

19.1. yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto vertę tinkamai taikė CK normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos, kadangi ginčo turto vertė buvo nustatyta remiantis aktualiausiais duomenimis. Pažymėjo, kad apelianto nurodyta teismo ekspertės R. V. parengto nekilnojamojo turto ekspertizės akto turinys rodo, jog ekspertė, nustatydama ginčo turto vertę, rėmėsi tik prielaida, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis atliko lokalinėje sąmatoje nurodytus turto pagerinimus. Šiuo atveju, ekspertinio tyrimo objektu akivaizdžiai nebuvo tai, kokie tiksliai ginčo turto pagerinimo darbai atlikti po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, taip pat, kokia buvo piniginių lėšų kilmė tokiems darbams apmokėti (jei jie iš viso buvo atlikti), kurie lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai susiję su ginčo turto pagerinimu, o kurie ne. Laikosi pozicijos, kad atsakovas akivaizdžiai neįrodė jo nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo turto pagerinimais iš jo asmeninių lėšų (50 060,02 Eur sumai). Faktas, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d., kai šalys nustojo kartu gyventi, iki bylos iškėlimo, atsakovas ginčo gyvenamojo namo pagerinimams išleido būtent 50 060,02 Eur sumą, įrodinėjamas su pirminiu priešieškiniu pateikta 2022 m. UAB „Dzūkijos statyba“ lokaline sąmata, kuri, tikėtina, sudaryta po bylos iškėlimo teisme. Atsakovas nei su pirminiu, nei su patikslintu priešieškiniu nepateikė nei jokios su UAB „Dzūkijos statyba“ sudarytos rangos sutarties, nei jokio darbų priėmimo–perdavimo akto, nei jokios UAB „Dzūkijos statyba“ atsakovui už atliktus darbus išrašytos sąskaitos, galiausiai nei dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas už atliktus darbus yra sumokėjęs bent dalį nurodytos sumos. Taip pat, atsakovas, aukščiau nurodytas aplinkybes dėl 50.060,02 Eur sumos įrodinėja į bylą pateiktomis įvairiomis sąskaitomis faktūromis. Susipažinus su jomis matyti, kad atsakovas yra įsigijęs įvairius buities daiktus (šviestuvai, lemputės, lempos, girliandos, grėbliai, mikrobangų krosnelė, stalčiai, klaviatūra, spintelės, veidrodžiai, kibirai, trąšos, vejos žolės mišiniai, šaldytuvas), tačiau šių daiktų ieškovė šalių santuokos nutraukimo byloje padalinti neprašė, todėl jie negali būti vertinami kaip ginčo gyvenamojo namo pagerinimai. Iš minėtų sąskaitų faktūrų taip pat matyti, jog aktualiu laikotarpiu atsakovas yra įsigijęs ir tam tikrų statybinių prekių, tačiau šiuo atveju neįmanoma nustatyti, kur ir kokiems tikslams jos buvo panaudotos. Galiausiai, atsakovas neįrodė (ir netgi neįrodinėja), kad jo nurodyti darbai buvo atlikti ne už gautą kreditą, o jo asmenines lėšas.

19.2. Pasisakydama dėl reikalavimo mažinti dalintino būsto vertę palūkanomis bei draudimo suma nurodė, kad apeliaciniame skunde minimos palūkanos (11 554,55 Eur) iš esmės yra mokamos už naudojimąsi pinigais. Taigi, jos (palūkanos) bus mokamos tik tol, kol atsakovas naudosis pasiskolintomis piniginėmis lėšomis. Kiek laiko pasiskolintomis piniginėmis lėšomis atsakovas naudosis, numatyti neįmanoma, todėl nėra jokio pagrindo apeliaciniame skunde minimų palūkanų suma mažinti dalintino turto vertę. Dar daugiau, skundžiamu sprendimu visą ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise priteisus atsakovui, būtent jis vienas naudosis paskolintomis piniginėmis lėšomis, ko pasekoje būtent jam ir turi tekti pareiga už tai mokėti, kadangi ieškovei netekus turto, į kurį paskolintos piniginės lėšos buvo investuotos, ieškovė neteko ir galimybės gauti naudos iš tokio turto (naudos iš pasiskolintų piniginių lėšų, pvz. – naudos iš ginčo turto vertės padidėjimo, galimybės išnuomoti turtą ir pan.). Dėl šios priežasties, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisus visą šalims priklausiusį ginčo turto, būtent atsakovui ir tenka pareiga vykdyti su ginčo turtu susijusias prievoles. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-26-338/2008, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-195-921/2023). Tas pats pažymėtina ir dėl atsakovo mokėtinų draudimo įmokų – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisus ginčo turtą, būtent jam tenka pareiga rūpintis šio turto draudimu, kadangi priešingu atveju, ieškovė būtų priversta prisidėti prie draudimo įmokų iš to negaudama jokios draudimo apsaugos, t. y. negaudama teisės į draudimo išmoką, kas akivaizdžiai prieštarautų bendriesiems civilinės teisės teisingumo ir protingumo principams.

19.3. Pasisakydama dėl reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už sunaudotą elektros energiją gyvenamo namo šildymui nurodė, kad tuo atveju, jei šis reikalavimas būtų patenkintas, tai iš esmės pažeistų bendruosius teisingumo ir protingumo civilinės teisės principus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas ginčo gyvenamajame name nuo 2012 m. birželio 1 d. gyvena vienas. Taigi, jau gerokai daugiau nei dešimtmetį atsakovas neatlygintinai naudojasi ir ieškovės 1/2 dalimi ginčo gyvenamojo namo. Atitinkamai ieškovė, atsakovui gyvenant ginčo gyvenamajame name, jau daugiau nei dešimtmetį negali gauti naudos iš šio turto (pvz. jame gyventi ar gauti nuomos pajamų). Dėl šios priežasties darytina pagrįsta išvada, kad aukščiau nurodyto reikalavimo, susijusio su išlaidų šildymui atlyginimu, patenkinimas sąlygotų šalių teisėtų interesų disbalansą, t. y. suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą ieškovės atžvilgiu, kas savo ruožtu sąlygotų akivaizdžiai neteisingą teismo sprendimą. Ieškovė, palikdama atsakovui teisę laisvai disponuoti jai priklausančia 1/2 dalimi ginčo turto, turėjo teisėtą lūkestį, kad atsakovas pats vykdys su šio turto išlaikymu susijusias prievoles. Dar daugiau, atsakovo skaičiavimai tėra grįsti prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, todėl negali būti vertinami kaip pagrįsti. Atsakovas savo skaičiavimais nepagrindė, kokios tiksliai išlaidos buvo patiriamos ginčo gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų šildymui, kad sąlygos jose atitiktų minimalias higienos normas (šildyti gyvenamojo namo gyvenamąsias patalpas daugiau, ieškovė neturėjo jokio teisėto intereso, taip pat, kaip ir šildyti negyvenamąsias patalpas).

19.4. Pasisakydama dėl reikalavimo dėl kompensacijos atsakovui priteisimo (už statybų užbaigimą, priežiūrą, išsaugojimą ir išlaikymą) nurodė, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis ginčo turtą pagerino 50 060,02 Eur suma. Su šia, atsakovo nurodyta faktine aplinkybe yra siejami du apeliacinio skundo reikalavimai, t. y. reikalavimas sumažinti dalijamo ginčo turto vertę bei reikalavimas atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 25 030,01 Eur kompensaciją. Ieškovės vertinimu, atsakovo siekis, kad jo pažeistų teisių gynybai būtų taikomi abu nurodyti teisių gynybos būdai, stokoja elementarios logikos, kadangi vieno iš nurodytų atsakovo reikalavimų patenkinimas, pašalina kito (alternatyvaus) reikalavimo patenkinimo galimybę.

20. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nekilnojamojo turto vertės

25. Bylos duomenimis, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų valymo įrenginys – valymo įrenginys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 13–17), kurio įsigijimui (statybai) buvo suteiktas kreditas pagal 2008 m. birželio 10 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku (e. bylos 1 t., b. l. 21–31).

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nekilnojamojo turto vertinimu. Apelianto nuomone teisingai nustatyta turto rinkos vertė yra 119 800 Eur (pagal 2022 m. balandžio 14 dienai nustatytą turto vertę), kuria apeliantas prašo teismo vadovautis dalijant santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais. Pažymėtina, kad šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

28. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje buvo paskirstos dvi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės (e. bylos 4 t., b. l. 1–4; e. bylos 5 t., b. l. 1–5).

29. Iš turto vertinimo eksperto J. U. 2022 m. gruodžio 29 d. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. 332 (e. bylos 4 t., b. l. 92–133) matyti, kad:

29.1. 2012 m. birželio 1 dienai nustatyta nekilnojamo turto vertė buvo 163 314,47 Eur (gyvenamojo namo vertė buvo 160 874,80 Eur, šulinio – 1 449,70 Eur, nuotekų valymo įrenginio – 989,97 Eur);

29.2. 2022 m. balandžio 14 dienai nustatyta nekilnojamo turto (be atliktų gyvenamojo namo (pagal lokalinę sąmatą) būtinų darbų ir panaudotų statybinių medžiagų) vertė buvo 224 647,58 Eur (gyvenamojo namo vertė buvo 221 923,04 Eur, šulinio – 1 674,62 Eur, nuotekų valymo įrenginio – 1 049,92 Eur);

29.3. 2022 m. gruodžio 10 dienai nustatyta nekilnojamo turto vertė buvo 251 535,90 Eur.

30.1. Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ekspertizės akto Nr. 2023-068 (e. bylos 5 t., b. l. 127–174) matyti, kad 2012 m. birželio 1 dienai nustatyta nekilnojamo turto vertė buvo 76 800 Eur (gyvenamojo namo vertė buvo 75 600 Eur, šulinio – 700 Eur, nuotekų valymo įrenginio – 500 Eur);

30.2. Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ekspertizės akto Nr. 2023-067 (e. bylos 5 t., b. l. 15–72) matyti, kad 2022 m. balandžio 14 dienai nustatyta nekilnojamo turto (be atliktų gyvenamojo namo (pagal lokalinę sąmatą) būtinų darbų ir panaudotų statybinių medžiagų) vertė buvo 119 800 Eur (gyvenamojo namo vertė buvo 118 000 Eur, šulinio – 1 100 Eur, nuotekų valymo įrenginio – 700 Eur);

30.3. Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ekspertizės akto Nr. 2023-068 (e. bylos 5 t., b. l. 73–126) matyti, kad 2023 m. balandžio 14 dienai nustatyta nekilnojamo turto vertė buvo 143 300 Eur (gyvenamojo namo vertė buvo 141 100 Eur, šulinio – 1 300 Eur, nuotekų valymo įrenginio – 900 Eur).

31. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).

32. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, vadovavosi artimiausia sprendimo priėmimo dienai turto vertinimo ekspertės R. V. 2023 m. balandžio 14 dienai nustatyta nekilnojamo turto verte (143 300 Eur). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti turto vertinimo išvados teisingumu. Todėl vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

33. Apeliantas, nesutikdamas su nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte, nurodė, kad 2022 m. balandžio 14 dienai atliktas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, kuriuo jis prašė vadovautis, yra be būtinų darbų ir panaudotų statybinių medžiagų vertės, t. y. kuriuos pagal pateiktą byloje lokalinę sąmatą apeliantas atliko savo asmeninėmis lėšomis po 2012 m. birželio 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Apelianto nuomone, lokalinėje sąmatoje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad apeliantas asmeninėmis lėšomis pirko statybines medžiagas, mokėjo už atliktus statybos darbus, kas patvirtina, kad 2012 m. birželio 1 d. namo statybos darbai nebuvo 100 proc. baigti. Tai įtakojo gyvenamojo namo gerą būklę ir rinkos vertę 2023 m. balandžio 14 d. dienai, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, kad darbai buvo būtini, nes namas negalėjo būti be stogo pakalimų ir pan., dėl to 1/2 dalis patirtų nuostolių (25 030 Eur) yra ieškovės skola apeliantui ir negali būti įskaičiuota į gyvenamo namo rinkos vertę ir dalijama šalims.

34. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka, pažymėdama, kad apelianto nurodyta teismo ekspertės R. V. nekilnojamojo turto ekspertizės akto turinys rodo, jog ekspertė, nustatydama ginčo turto vertę, rėmėsi tik prielaida, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis atliko lokalinėje sąmatoje nurodytus turto pagerinimus. Šiuo atveju, ekspertinio tyrimo objektu akivaizdžiai nebuvo tai, kokie tiksliai ginčo turto pagerinimo darbai atlikti po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, taip pat, kokia buvo piniginių lėšų kilmė tokiems darbams apmokėti (jei jie iš viso buvo atlikti), kurie lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai susiję su ginčo turto pagerinimu, o kurie ne.

35. Pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (nurodyto straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (3 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.

36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą). Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas). Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai).

37. Pažymėtina, kad siekiant kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas).

38. Apeliantas pirmosios instancijos teismui, įrodinėdamas aplinkybes dėl į namą investuotų asmeninių lėšų, be kita ko, pateikė: UAB „Dzūkijos statyba“ 2022 m. sudarytą Lokalinę sąmatą 50 060,02 Eur sumai, kurioje nurodyti šie darbai: stogo pakalimų įrengimas; malkinės sienų apkalimas lentomis; gartraukio montavimas; praustuvų su vandens maišytuvais montavimas; klinkerinių trinkelių grindinio grindimas, siūles užpilant cemento skiediniu; fasado struktūrinis tinkas; lauko šviestuvų montavimas; įvažiavimo nuo kelio rekonstrukcija, klojant naujas trinkeles ir bordiūrus; liepto apšvietimo įrengimas; svetainės šviestuvų montavimas; miegamojo šviestuvų montavimas; esamos terasos demontavimas; atvirų terasų įrengimas (m² grindų) (medžio kompozitas); vidaus ir lauko apšvietimo įrengimas; 2-ojo aukšto vonios kambario dušo durų montavimas; sienų ir grindų (mažų plotų) aptaisymas glazūruotomis plytelėmis (vonia); rankšluosčių džiovintuvų montavimas; dušų kabinų montavimas, kai kabinų sienelės grūdinto stiklo; terasos šviestuvų montavimas; keraminių plytelių grindų dangos įrengimas ant išlyginto pagrindo, kai siūlės iki 8 mm pločio (malkinės grindys); keraminių plytelių grindų dangos įrengimas ant išlyginto pagrindo, kai siūlės iki 8 mm pločio (garažo grindys); garažo sienų ir lubų dažymas emulsiniais dažais, paruošiant paviršių; 2-ojo aukšto vonios ir klozeto montavimas; 1-ojo aukšto stiklinės pertvaros įrengimas; 2-ojo aukšto palėpių įrengimas; virtuvės komplekto gamyba ir įrengimas; kaitlentė (Modena) ir jos įrengimas; orkaitė (Siemens) ir jos įrengimas; šaldytuvas (Siemens) ir jo įrengimas; įmontuojama mikrobangų krosnelė (Siemens) ir jos įrengimas; 1-ojo aukšto įmontuojama spinta ir jos įrengimas; 1-ojo aukšto virtuvės baras; vandens minkštinimo filtras (EcoWater) ir jo įrengimas; 1-ojo aukšto vonios kambario santechnika (Villeroy & Boch) ir jos pajungimas; 1-ojo aukšto vonios kambario baldai (Iris) vaiko kambario įmontuojama drabužių spinta; 2-ojo aukšto drabužinė Nr. 1 ir Nr. 2 (e. bylos 2 t., b. l. 130–131; e. bylos 3 t., b. l. 121–122); UAB „Lankava“, UAB „Iris“, UAB „Celsis“, UAB „Vektrona“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras už šviestuvus, dažus, glaistą, gruntą, vejos žolės mišinį ir kt.; UAB „Baltijos brasta“ 2019 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą už dušo kabiną, jos montavimą ir pristatymą (e. bylos 2 t., b. l. 144–185); nuotraukas, kuriose fiksuotos faktinės aplinkybės (namo būklė), iki 2012 m. birželio 1 d. (e. bylos 4 t., b. l. 14–37).

39. Vertinant šiuos pateiktus duomenis, pažymėtina, kad 2022 m. UAB „Dzūkijos statyba“ lokalinė sąmata sudaryta jau iškėlus civilinę bylą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta atsakovo ir UAB „Dzūkijos statyba“ 2022 m. balandžio 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr.2022/04/01, kurios 1 p. nustatyta, kad UAB „Dzūkijos statyba“ įsipareigoja šioje sutartyje nurodytais terminais ir tvarka pateikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatą. Byloje nėra pateikta su UAB „Dzūkijos statyba“ sudaryta rangos sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktai, taip pat ir UAB „Dzūkijos statyba“ atsakovui už atliktus darbus išrašytos sąskaitos bei duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas už atliktus darbus yra sumokėjęs šiai bendrovei.

40. Spręsdamas, ar atsakovo asmeninėmis lėšomis buvo atlikti apelianto nurodyti darbai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kompensacija turi atitikti panaudotų asmeninių lėšų statybinių medžiagų, darbo vertę ir jos dydį turi įrodyti darbus atlikęs ir savo lėšas panaudojęs sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019). Tačiau atsakovo pateiktos sąskaitos, kaip teisingai nurodė ieškovė, patvirtina atsakovą įsigijus įvairius buities daiktus (šviestuvai, lemputės, lempos, girliandos, grėbliai, mikrobangų krosnelė, stalčiai, klaviatūra, spintelės, veidrodžiai, kibirai, trąšos, vejos žolės mišiniai, šaldytuvas) ir tam tikrų statybinių prekių, tačiau šių duomenų pagrindu nėra galimybės nustatyti kokiems tikslams minėti daiktai ir prekės buvo panaudoti. Taigi, apeliantas be savo paaiškinimų, kurie prieštarauja ieškovės paaiškinimams, nepateikė jokių patikimų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad panaudojo savo asmenines lėšas statybos darbams atlikti. Ginčo atveju reikšminga ir tai, kad gyvenamojo namo statybai ir įrengimui buvo suteiktas 67 940,30 Eur kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. birželio 10 d., negrąžinto kredito suma – 35 477,48 Eur. Taigi, pagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog jo nurodyti darbai buvo atlikti ne už gautą kreditą, o jo asmeninėmis lėšomis.

41. Pažymėtina, kad šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Taigi, atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų apie asmeninių investicijų pagrindu atliktų darbų vertę, apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Dėl negrąžinto kredito palūkanų ir draudimo įmokų neįtraukimo į dalijamo turto vertę

42. Apeliantas nurodo, kad jis kreditoriui kas mėnesį grąžindamas kredito sumą, privalės sumokėti ir palūkanas bei kiekvienais metais privalės drausti nekilnojamąjį turtą 15 metų ateityje nuo 2024 m. iki 2038 m. rugpjūčio 1 d., todėl patirs išlaidas, kuriomis taip pat turi būti mažinama dalintina bendro nekilnojamojo turto visumos vertė.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

44. Pirmosios instancijos teismas pripažino kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, nustatant, kad nutraukus šalių santuoką šią sutartį šalių vidiniuose santykiuose vykdys atsakovas.

45. Ginčo atveju kredito sutartyje yra sulygta dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (CK 6.872 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tenkinus atsakovo reikalavimą priteisti jam visą nekilnojamą turtą natūra ir nustačius, kad vidiniuose santykiuose, nutraukus šalių santuoką, visas įmokas kreditoriui mokės atsakovas, jam kyla ir pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi banko pinigais. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalijamo turto vertę ir (ar) vienos šalies kitai šaliai priteistinos kompensacijos dydį, neturėjo pagrindo vertinti pagal kredito sutartį paskaičiuotų palūkanų, jų dydžio ir (ar) jų įtraukti į dalijamo turto masę.

46. Nurodytas vertinimas taikytinas ir mokėjimams už būsto draudimą įtraukimui į dalijamo turto vertę. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad nustačius jai pareigą prisidėti prie draudimo įmokų ateityje, ji būtų priversta prisidėti prie mokėjimų negaudama jokios draudimo apsaugos, t. y. negaudama teisės į draudimo išmoką.

Dėl draudimo įmokos 837 Eur priteisimo

47. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės nepriteisė kompensacijos už būsto draudimo įmokas, apmokėtas nuo 2012 m. birželio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, priėjo išvadą, kad įrodytos tik išlaidos, patirtos nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d., o reikalavimas dėl likusių išlaidų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

48. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje yra keistinas. Apeliantas byloje yra pateikęs du dokumentus (DOK-35300, priedai Nr. 4-6), kuriais grindžia, kad nuo 2012 m. birželio 1 d. mokėjo už būsto draudimą. Pažymėtina, kad „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022 m. gegužės 4 d. rašte nėra duomenų nei kas apmokėjo draudimą, nei kokia yra tiksli sumokėta suma nuo 2012 m. birželio 1 d., todėl pagal šį dokumentą draudimo išmokos pirmosios instancijos teismo teisingai nebuvo priteistos. Tačiau iš „Lietuvos Draudimo“ 2022 m. balandžio 28 d. atsakymo dėl informacijos pateikimo galima padaryti išvadą, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. apeliantas yra sumokėjęs 1 001,85 Eur draudimo įmokų. Taigi, apeliantui iš ieškovės priteistina 1/2 dalis šios sumos – 500,93 Eur.

Dėl 5 509 Eur už ginčo turto šildymą ir 25 030,01 Eur privalomų ir būtinųjų išlaidų bendro turto statybų užbaigimui, būsto priežiūrą, išsaugojimą ir išlaikymą, priteisimo

49. Apeliantas teigia, kad nuo to laiko, kai ieškovė išsikėlė gyventi kitur ir neprisidėjo lėšomis prie bendro turto, jie ir toliau abu privalėjo rūpintis turtu, jį išlaikyti, mokėti mokesčius. Tos išlaidos, kurias apeliantas patyrė ryšium su būsto statybų užbaigimu – statybinių medžiagų įsigijimu, statybos darbų apmokėjimu, negali būti jo asmeninė prievolė rangovams, nes jis gerino ne asmeninį, o bendrą su ieškove turtą, nežiūrint, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d. Ši sąlyga reiškia, kad nuo nurodytos datos kiekvieno iš jų lėšos ir įgytas turtas jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise.

50. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

51. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-398/2013).

52. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d., t. y. nuo jų gyvenimo skyrium pradžios. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino. Kaip paaiškino šalys, nuo 2012 m. birželio 1 d. name liko gyventi apeliantas ir naudojosi ne tik jam, bet ir ieškovei priklausančia turto dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, vienas gyvendamas ginčo name ir neatlygintinai naudodamasis kitam bendraturčiui (ieškovei) priklausančia namo dalimi, nereikalaudamas iš ieškovės prisidėti prie namo išlaikymo, faktiškai prisiėmė prievolę išlaikyti visą minėtą turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš ieškovės už jai priklausančios, tačiau kito bendraturčio neatlygintinai naudojamos nekilnojamojo turto dalies išlaikymą patirtas išlaidas, būtų neteisinga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-864/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų iš ieškovės nepriteisė.

53. Dėl apelianto reikalavimo priteisti kompensaciją už statybų užbaigimą (25 030,01 Eur), pažymėtina, kad atsakovas su šia nurodyta faktine aplinkybe sieja du apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. reikalavimą sumažinti dalijamo ginčo turto vertę bei priteisti iš ieškovės 25 030 Eur kompensaciją. Atsižvelgdama į tai, kad šioje nutarties dalyje išdėstytais argumentais pripažinta, jog atsakovas neįrodė savo asmeninių lėšų panaudojimo ginčo turto statybos darbams atlikti, teisėjų kolegija papildomai dėl šių argumentų nepasisako,.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į pagrindinius byloje pateikto apeliacinio skundo argumentus buvo atsakyta, o kiti argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (apskųstų jo dalių) pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, išskyrus dalyje dėl kompensacijos už būsto draudimo įmokas priteisimo. Įvertinus tai, ginčijamas sprendimas šioje dalyje keičiamas, nustatant, kad ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteista 32 643,06 Eur kompensacija mažinama 500,93 Eur suma iki 32 142,13 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

58. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

59. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 732 Eur bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti.

60. Apeliacinio skundo suma buvo 50 157,29 Eur (11 750,00 + 7 031,28 + 837,00 + 5 509,00 + 25 030,01 Eur), teismas patenkino 500,93 Eur reikalavimą, kas sudaro 1 procentą visų reikalavimų.

61. Atsižvelgus į patenkintą apeliacinio skundo dalį, į tai, kad ir ieškovės, ir apelianto išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš apelianto proporcingai priteistinas 838,53 Eur (847 Eur x 99 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, o apeliantui iš ieškovės – 17,32 Eur (1 732 Eur x 1 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

62. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš apelianto priteisiamos 821,21 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo, ir išdėstyti sekančiai:

„Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį - valymo įrenginį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 110 514,72 Eur dalintinos vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 32 142,13 Eur kompensaciją už jam tenkančią 1/2 ieškovės turto dalį.“

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 821,21 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt vieno euro ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.