Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Irena Stulginskienė Civilinė byla Nr. 2A-26-338/2008

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. vasario 13d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei L. D., atsakovui G. D., atsakovo atstovui M. P. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-258-233/2007 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui G. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo G. D. priešieškinį ieškovei L. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-25 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų. Teismas, įvertinęs liudytojų A. D., G. K. ir E. P. parodymus bei atsakovo prisipažinimą dėl konflikto per 2003m. Kalėdas, preziumavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl atsakovo fizinio smurto ieškovės atžvilgiu. Atsakovas teismo posėdžio metu turėjo teisę įrodinėti, kad šio fakto nebuvo, tačiau nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų arba kitų aplinkybių, paneigiančių jo kaltę. Priešingai, pats pripažino, kad per 2003m. Kalėdos vyko konfliktas. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad turtą - butą, esantį adresu: Paberžės g. 24-23., Vilniuje, po santuokos nutraukimo pripažinus asmenine atsakovo nuosavybe, jis įgyja visas teises disponuoti butu savo nuožiūra, t.y. turi galimybę jį parduoti, išnuomoti, keisti ir pan. Kartu prisiima ir įsipareigojimus bankui mokėti kreditą ir palūkanas bankui, t.y. atlyginimą bankui už naudojimąsi pinigais. Ieškovė butu po santuokos nutraukimo nesinaudos, todėl paties atsakovo apskaičiuotų palūkanų įskaičiavimas į kreditorinių įsiskolinimų dydį ir taip sumažinus dalintino turto vertę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Teismas pagrįstai nustatė kompensacijos dydį ir teisėtai ieškovei priteisė iš atsakovo 6035,45 Lt už asmenines ieškovės lėšas įdėtas bendrosios nuosavybės teise priklausančiam turtui sukurti, nes tą faktą, jog santuokos įregistravimo dieną, 2003-08-08 ieškovės banko sąskaitoje buvo 12070,80 Lt jos asmeninių piniginių lėšų, patvirtina rašytinis įrodymas – banko sąskaitos išrašas (t.1, b.l. 55-63). Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-25 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Atsakovas prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria santuoka tarp G. D. ir L. K., nutraukta dėl G. D. kaltės panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: santuoką tarp G. D. ir L. K. nutraukti dėl L. D. kaltės. Teismui nustačius, jog dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-25 sprendimo dalį, kuria iš G. D. L. D. priteista 600 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti. Bylą nagrinėjęs teismas nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis, ir, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo tik ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 185 str.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi, šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo kaltės prezumpciją, nustatęs smurto naudojimo prieš sutuoktinę faktą, atsakovui neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas konstatavo atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją remdamasis tik smurto panaudojimo per 2003m kalėdas, tačiau neatsižvelgė į kitas faktinį santuokos iširimą sąlygojusias priežastis, t.y. sutuoktinių skirtingus charakterius, skirtingą požiūrį į šeimą, šeimos biudžetą, vaiko auklėjimą, sutuoktinių elgesį vienas kito atžvilgiu, dėl kurių būtent sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Nėra sutuoktinio kaltės, jeigu šios pareigos pažeistos ne iš esmės, t.y. kai nesutampa sutuoktinių požiūris į šeimos lėšų panaudojimą, vaikų auklėjimą ir kt. Pirmosios instancijos teismas nenustatė fakto, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami ieškovės veiksmai, dėl to teismas, nustatęs atsakovą naudojus fizinį smurtą prieš ieškovę ir atsakovui neįrodžius, kad tokių aplinkybių nebuvo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę, turėjo pagrindą preziumuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalį. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 6000 Lt dėl santuokos nutraukimo. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 str. 2 dalyje. Teismas, nustatęs atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, turėjo pagrindą spręsti ir dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovo fizinio smurto panaudojimas prieš ieškovę, kuris, akivaizdu, sukėlė atsakovės emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Todėl Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalį ir priteisė ieškovei 600 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo kaip kalto dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas prašo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 90087,48 Lt kompensacija už jai tenkančią santuokoje įgyto dalintino turto dalį pakeisti ir priteistą kompensacijos sumą sumažinti iki 66179,97. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kreditorinių įsiskolinimų dydį, dalintino turto dydį ir ieškovei priteisė nepagrįsto dydžio kompensaciją. Nurodo, kad apskaičiuojant kreditorinius įsipareigojimus turėjo būti sudedamas kredito likutis ir pagal kredito sutartį mokėtina palūkanų suma – 47815,03 Lt. Šia suma turėtų būti padidintas pirmosios instancijos teismo nustatytas bendras atsakovo ir ieškovės kreditorinių įsiskolinimų dydis iki 138429,07 Lt (90614,04 + 47815,03). Atitinkamai šia gautąja suma turėtų būti mažintinas bendras dalintinas turtas iki 132359,93 Lt (270789 – 138429,07), o ieškovei priteistinos sumos dydis turėtų sudaryti 66179,97 Lt (132359,93 : 2). Ieškovė ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir atsakovas priešieškiniu prašė padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę priteisiant atsakovui asmeninėn nuosavybėn butą, esantį Paberžės g. 24-23, Vilniuje, ir įpareigoti jį vykdyti prievoles, kylančias iš 2003-09-11 kredito sutarties Nr. 1750318021637-03, sudarytos tarp AB 0132Vilniaus bankas ir atsakovo (1 t., b.l. 2-8, 137-145, 2 t., b.l. 53-57). Pagal kredito sutarties 4.1. punktą kredito gavėjas įsipareigojo vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (1t, b.l. 45). Todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas bendrą dalintiną sutuoktinių turtą sumažinti pagal kredito sutartį ateityje mokėtina palūkanų suma. Pripažinus dalintiną turtą atsakovo asmenine nuosavybe, jis įgyja visas teises disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra. Prisiimdamas prievolę pagal sutartį grąžinti kreditą, atsakovas turi prisiimti ir pareigą kreditoriui dėl sutartyje numatytų palūkanų, t.y. atlyginimo už naudojimąsi pinigais mokėjimo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu, teisingai nustatė bendrą sutuoktinių turtą ir teisingai sumažino jį neįvykdytų prievolių suma. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 6035,40 Lt kompensacija už asmenines ieškovės lėšas, nes byloje nėra įrodymų, jog panaudojus asmenines ieškovės lėšas buvo įgytas turtas, pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe ar tokio turto vertė buvo padidinta. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė santuokos įregistravimo dieną 2003-08-08 savo asmeninėje banko sąskaitoje turėjo 12070,80 Lt. Teismas, įvertinęs sutuoktinių turėtus kreditorinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas ir įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą bei įgytą santuokos metu kilnojamąjį turtą už 8789 Lt ir tai, kad nuo 2003-09-11 iki 2005-08-31 Vilniaus bankui buvo grąžinta 12399,34 Lt paskolos bei buvo mokamos palūkanos, kad dalį gautų pajamų sutuoktiniai turėjo skirti būtiniems kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti, mokesčiams už komunalines paslaugas sumokėti, padarė išvadą, kad ieškovės turėtos asmeninės lėšos buvo panaudotos bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės įsigijimui (kilnojamajam turtui) ir panaudojus ieškovės asmenines lėšas padidėjo turto (įgyto buto), kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertė. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovės sąskaitos išrašai, kur nurodytos visos grynųjų pinigų išėmimo operacijos, neįrodo, jog tie pinigai buvo panaudoti santuokos metu įgytam turtui ir buto remontui, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Todėl Kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei kompensaciją tinkamai ir pagrįstai taikė CK 3.98 straipsnio 1 ir 2 dalį.

Byloje išspręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai apeliaciniu skundu neskundžiami, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja (CPK 320 str.)

Iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš G. D. 17,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.