- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-864/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01687-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- S. J., D. J.
- Atsakovas
- R. Č., valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Veikmė“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2131-640/2012 pagal ieškovų D. J. ir S. J. ieškinį atsakovams R. Č. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sandorio – prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į butą – pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės R. Č. priešieškinį ieškovui S. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veikmė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiais ieškovo S. J. ir atsakovės R. Č. sandorį – prašymą dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registracijos lygiomis dalimis ir 2006 m. birželio 12 d. registro įrašą Nr. 44/22149 VĮ Registrų centre dėl buto registracijos lygiomis dalimis; pripažinti šio buto ¾ dalis ieškovų D. J. ir S. J. bendrąja jungtine nuosavybe, o ¼ dalį – atsakovės R. Č. nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo butas buvo įsigytas už 120 000 Lt. Ieškovas S. J. sumokėjo 90 000 Lt, o atsakovė R. Č. – 30 000 Lt. Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į sumokėtas sumas, ieškovams priklauso ¾ dalys buto, o atsakovei – ¼ dalis. Ieškovas nebuvo informuotas, kad teikiant VĮ Registrų centrui prašymą dėl nuosavybės teisės į ginčo butą įregistravimą jame reikėjo nurodyti atitinkamai ¾ ir ¼ dalis, todėl, to nenurodžius, VĮ Registrų centras įregistravo nuosavybę lygiomis dalimis, t. y. po ½.
Atsakovė R. Č. priešieškiniu, pareikštu ieškovui S. J., prašė atidalyti ginčo butą, butą natūra priteisti ieškovui, o jai iš ieškovo – 174 500 Lt kompensacijos, 4 132,42 Lt nuostolių, susijusių su ieškovui priklausančios buto dalies išlaikymu ir priežiūra nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2010 m. lapkričio 1 d., ir 16 721,50 Lt kompensacijos už ½ dalies buto įrengimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 4.80 straipsnyje numatyti du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantai: atidalijimas natūra ir kompensacija pinigais. Atsakovė sutiko gauti iš ieškovo jai priklausančios buto ½ dalies kompensaciją, nes realus atidalijimas nėra galimas (nėra nuosavybės dalį atitinkančių izoliuotų patalpų, yra daug bendro naudojimo patalpų). Atsakovės teigimu, ginčo buto vertė 2009 m. lapkričio 9 d. sudarė 349 000 Lt, todėl ieškovo atsakovei mokėtina kompensacija už atsakovei priklausančią ½ buto dalį sudaro 174 500 Lt. Be to, pagal CK 4.76 straipsnį, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių atlyginimą. Visas buto išlaikymo išlaidas nuo ginčo buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo mokėjo tik atsakovė, nors ieškovui priklauso ½ buto dalis, todėl, atsakovės nuomone, šios išlaidos jai taip pat turi būti kompensuojamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu priėmė ieškovų ieškinio atsisakymą ir nutraukė bylos dalį pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl sandorio – prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į butą – pripažinimo negaliojančiu, priešieškinį patenkino iš dalies: atidalijo ginčo buto dalį, visą butą priteisė ieškovui S. J., o atsakovei R. Č. priteisė iš ieškovo 174 500 Lt kompensacijos už jai priklausančią ½ buto dalį, taip pat 4 132,42 Lt nuostolių, susijusių su buto išlaikymu, ir bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą priešieškinio dalį.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė lygiomis dalimis įgijo ginčo butą, kuriuo naudojosi tik atsakovė. Teismas padarė išvadą, kad ginčo buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, todėl taikė atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdą (CK 4.80 str.). Pažymėjo, kad kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nė viena šalis nenori gauti buto natūra, o siekia prisiteisti kompensaciją pinigais, nes atsakovė reikalauja priteisti butą ieškovui, jai priteisiant kompensaciją, o ieškovas nesutinka su buto palikimu jam, nes jo siekis yra butą parduoti. Šiuo atveju teismas, nustatydamas, kam priteisti butą natūra, sprendė pagal šalies galimybę išmokėti kompensaciją kitam bendraturčiui. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir pagal savo pajamas ji negalėtų išmokėti kompensacijos. Tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Nors ieškovo pajamos ir nėra labai didelės, tačiau jie turi daug nekilnojamojo turto. Be to, teismas įvertino ir tai, kad nė viena iš šalių neketina gyventi ginčo bute, nes, ieškovo teigimu, jo siekis yra butą parduoti ir pasidalyti pinigus su atsakove. Todėl teismas padarė išvadą, kad buto priteisimas natūra nepažeistų ieškovo kaip savininko teisių, o pagal savo turtinę padėtį ieškovas yra pajėgus išmokėti kompensaciją atsakovei už jos buto dalį.
Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog už buto išlaikymą yra sumokėjusi 8 264,84 Lt, kuriuos sudaro mokestis už administravimo paslaugas ir už buto šildymą. Pasak atsakovės šie mokesčiai mokami nepriklausomai nuo to, ar buto savininkas gyvena bute. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovės patirtus nuostolius dėl ginčo buto išlaikymo, nes jis yra ginčo turto bendraturtis, tačiau prie buto išlaikymo neprisidėjo, be to, pats sutiko, kad turėtų mokėti už buto šildymą (CK 4.76 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, ir priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl kompensacijos sumokėjimo ir buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas neįvertino fakto, kad apeliantas neturi galimybės sumokėti atsakovei kompensacijos, nors ir turi ne vieną nekilnojamąjį daiktą, nes jų vertė yra labai maža. Pardavus visą apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą, neužtektų net pusei kompensacijos sumokėti. Apeliantas yra labiau suinteresuotas gauti kompensaciją už ginčo butą, nes jame niekada negyveno. Tvirtinti, kad atsakovė negalės sumokėti kompensacijos už buto dalį, yra neprotinga, juo labiau, jog yra visos galimybės jai pačiai parduoti butą, kuriame jį visą laiką gyveno. Pagal skundžiamą sprendimą susidarė teisinė situacija, kai atsakovė už buto statybą pagal rangos sutartį sumokėjo 30 000 Lt, tuo tarpu apeliantas – 90 000 Lt, ir atsakovė visą laiką viena gyveno ginčo bute, nemokėdama apeliantui nuomos mokesčio, ir iš apelianto atsakovei priteisiama 174 500 Lt kompensacija. Nagrinėjamu atveju nei apeliantas, nei atsakovė nenorėjo gauti ginčo buto natūra, nes abu norėjo jį realizuoti. Apeliantas buvo išreiškęs norą buto dalį parduoti ir nereikalavo jokios kompensacijos iš atsakovės. Tuo tarpu atsakovė reikalavo priverstinai perduoti jai priklausančią buto dalį apeliantui, nors turėjo visas įstatymo numatytas galimybes parduoti savo buto dalį, prieš tai įspėjusi apeliantą CK nustatyta tvarka. Atsakovė šia teise nepasinaudojo, o bando priverstinai parduoti savo dalį apeliantui, nors apeliantas yra išreiškęs savo poziciją, kad atsakovei priklausančios buvo dalies jam nereikia. Atsakovė nebandė derinti savo valios su apeliantu, ignoravo jį kaip bendraturtį, pareikštu priešieškiniu nori patenkinti tik savo interesus. Atsakovė siekia įsigyti didesnę buto dalį, nei pati investavo į buto statybą. Teismas nesivadovavo interesų pusiausvyros principu.
2. Dėl sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismas priteisė iš apelianto kompensaciją, neįtraukęs į bylą apelianto sutuoktinės D. J., tokiu būdu nuspręsdamas dėl jos teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas išsprendė ginčą dėl buto, kurio ½ dalis apeliantui priklauso kartu su sutuoktine. Be to, teismas pasisakė dėl apelianto turimo nekilnojamojo turto, motyvuodamas sprendimą dėl kompensacijos iš apelianto priteisimo, tačiau neįvertino, kad šis turtas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso ir apelianto sutuoktinei.
3. Dėl nuostolių už buto išlaikymą priteisimo. Nuo pat ginčo buto pastatymo jame gyveno atsakovė, t. y. visą laiką naudojosi apeliantui priklausančia buto dalimi. Atsakovė apeliantui yra svetimas asmuo, už buto dalies nuomą nemokėjo, todėl priteisti nuostolius už buto išlaikymą yra neteisinga. Be to, buto nuomos rinkos kaina yra didesnė nei buvo išlaikymo kaina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto teiginiai yra nelogiški, nes byloje nebuvo sprendžiamas joks priverstinio ginčo buto pardavimo klausimas. Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl ginčo buto atidalijimo. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Atidalijimas būtent tokiu būdu įneša teisinį ir faktinį aiškumą tarp buvusių bendraturčių, panaikina bet kokias konfliktų galimybes. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Iš apeliacinio skundo teiginių nėra aišku, kokiu būdu teismas pažeidė interesų pusiausvyros principą.
Šalies argumentai
2. Nesuprantamas apelianto motyvas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Apelianto sutuoktinė paties apelianto prašymu buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, vėliau ji teikė savarankišką ieškinį, bylos buvo sujungtos ir visi reikalavimai buvo nagrinėjami vienoje byloje.
3. Iš skundo teiginių matyti, kad apeliantas nesupranta, dėl kokių išlaidų priteisimo byloje buvo sprendžiamas klausimas. Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl atsakovės patirtų nuostolių išlaikant ginčo turtą. Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Nuo buto ploto skaičiuojami tam tikri mokesčiai, kurių suma visiškai nepriklauso nuo to, ar savininkas gyvena bute. Už šias paslaugas visą laiką mokėjo tik atsakovė, todėl teismas pagrįstai priteisė iš apelianto išlaidas, reikalingas išlaikyti apeliantui priklausančią buto dalį. Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantas buvo sutikęs su šiuo atsakovės reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso trijų kambarių 75,28 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23). Šalių ginčas kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovai ieškiniu kėlė reikalavimą dėl šalių nuosavybės teisių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau ieškinio atsisakė. Pirmosios instancijos teismas ieškinio atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė, todėl laikytina, kad byloje nėra ginčo dėl šalių nuosavybės teisių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė priešieškiniu reikalauja ginčo butą natūra priteisti ieškovui, o jai iš ieškovo – 174 500 Lt kompensacijos. Ieškovas nesutinka su tuo, kad ginčo butas natūra būtų priteistas jam. Ieškovo teigimu, jis yra labiau suinteresuotas gauti iš atsakovės kompensaciją, ginčo butą natūra priteisiant atsakovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ginčo butą natūra priteisė ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – 174 500 Lt kompensacijos. Apeliaciniu skundu ieškovas neprašo ginčo butą natūra priteisti atsakovei, o jam iš atsakovės – kompensaciją, be to, nekelia ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos buto vertės, o prašo atsakovės priešieškinį atmesti.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių, kurią jis gali įgyvendinti susitarimu su kitais bendraturčiais, o jeigu susitarti nepavyksta, – kreipdamasis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1, 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Bendraturčiai turi teisę susitarti dėl atidalijimo būdo. Tais atvejais, kai dėl to nesusitariama, ginčas sprendžiamas teisme, ir prioritetas pagal įstatymą teikiamas atidalijimui natūra; tik nesant galimybės atidalyti visų bendraturčių dalių natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo buto atidalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes tokiu atveju nebūtų galima atidalyti bendro naudojimo patalpų (virtuvės, sanitarinio mazgo patalpų), todėl taikė išimtinį atidalijimo būdą – atidalijimą išmokant kompensaciją. Šis pirmosios instancijos teismo pasirinktas ginčo buto atidalijimo būdas apeliaciniu skundu neginčijamas. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo butą priteisti jam, o atsakovei iš jo – kompensaciją, apeliaciniu skundu neprašo priimti priešingą sprendimą, t. y. ginčo butą priteisti atsakovei, o jam iš atsakovės – kompensaciją. Apeliantas (ieškovas) prašo priešieškinį atmesti. Tai reiškia, kad ieškovas iš esmės sutinka su tuo, kad ginčo butas liktų neatidalytas ir toliau priklausytų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokios pozicijos ieškovas laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsiliepimu į atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašydamas priešieškinį atmesti. Apelianto teigimu, jis nori tik realizuoti savo dalį. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo buto atidalijimo iniciatorė yra atsakovė, kuri šiame bute gyvena nuo jo pastatymo. Šalys pripažino faktą, kad ieškovas ginčo bute niekada negyveno (CPK 182 str. 5 p.). Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė šioje byloje reikalauja, kad, atidalijant ginčo butą, butas natūra atitektų ne jai, o ieškovui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei ieškovas, nei atsakovė nėra suinteresuoti gauti ginčo butą natūra, abu nori realizuoti savo dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks šalių ginčas galėtų būti išspręstas ir netaikant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, t. y. šalims bendrai pardavus ginčo butą kuriam nors pirkėjui.
Pirmosios instancijos teismo motyvas ginčo butą natūra priteisti tam bendraturčiui, kuris turi didesnę galimybę išmokėti kitam bendraturčiui kompensaciją, labiau tinka situacijai, kai, esant panašiam bendraturčių ginčui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, o prašo prisiteisti butą natūra. Pavyzdžiui, kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje nė viena šalis nenorėjo gauti kompensacijos pinigais ir siekė visą daiktą prisiteisti natūra, kompensaciją išmokant kitam bendraturčiui, pažymėjo, kad sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylos skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Nagrinėjamos bylos atveju nė viena šalis nenori gauti ginčo buto natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovė yra atidalijimo iniciatorė, ji visą laiką gyveno ginčo bute, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų (pagal byloje pateiktus duomenis apelianto turimo nekilnojamojo turto vertė yra mažesne negu iš jo priteista kompensacija), kad apeliantas finansiškai pajėgus išmokėti atsakovei kompensaciją, ginčo buto priteisimas apeliantui ir kompensacijos iš apelianto atsakovei priteisimas pažeidžia proporcingumo, bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principus. Nagrinėjamu atveju nė vienam iš bendraturčių nepageidaujant prisiteisti ginčo buto natūra, o siekiant realizuoti savo dalį, nesant ginčo dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos, bylos šalys turi išnaudoti kitas įstatymų numatytas galimybes, įgyvendinant bendraturčių teises (šiuo atveju – disponavimo teisę).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat priteisė atsakovei iš ieškovo 4 132,42 Lt nuostolių, susijusių su ginčo buto išlaikymu. Atsakovė nurodė, kad šiuos nuostolius sudaro daugiabutį namą, kuriame yra ginčo butas, administruojančiai įmonei mokami administravimo mokesčiai, kurių dydis tiesiogiai priklauso tik nuo buto ploto ir visiškai nepriklauso nuo to, ar savininkas gyvena bute, taip pat mokesčiai už buto šildymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tai yra nustatyta CK 4.76 straipsnyje. Pagal šį straipsnį tuo atveju, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Be to, CK 4.82 straipsnio 3 dalis įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad visas su ginčo buto išlaikymu susijusius mokesčius mokėjo atsakovė, t. y. mokėjo ne tik už savo, bet ir už ieškovo dalį. Tačiau šioje byloje taip pat nustatyta, kad visą laiką nuo ginčo buto pastatymo ieškovas butu nesinaudojo, jame negyveno, bute gyveno tik atsakovė, už naudojimąsi ieškovui priklausančia dalimi ieškovui nemokėjo. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nuo ginčo buto pastatymo savo noru viena išlaikė ginčo butą, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki šios bylos iškėlimo reikalautų iš ieškovo minėtų išlaidų kompensavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, viena gyvendama ginčo bute ir neatlygintinai naudodamasi kitam bendraturčiui (ieškovui) priklausančia buto dalimi, nereikalaudama iš ieškovo prisidėti prie buto išlaikymo, faktiškai prisiėmė prievolę išlaikyti visą butą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš ieškovo už jam priklausančios, tačiau atsakovės neatlygintinai naudojamos, buto dalies išlaikymą atsakovės patirtas išlaidas būtų neteisinga (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.).
Šios bylos aplinkybės ir pirmiau išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis, ir atmetant visus priešieškinio reikalavimus (CPK 326 str., 1 d. 3 p., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas atsakovės priešieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 5 291,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 105 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui atmetus visus priešieškinio reikalavimus, naikintina sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteistos minėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 str.). Be to, pakeistina valstybei iš šalių priteistų pašto išlaidų proporcija, panaikinant šią sprendimo dalį ir pašto išlaidas valstybei priteisiant iš šalių lygiomis dalimis.
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistina 224 Lt žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės R. Č. priešieškinis, ir atmesti visus priešieškinio reikalavimus.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo S. J. atsakovei R. Č. priteista 5 291,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 105 Lt žyminio mokesčio ir 123,30 Lt pašto išlaidų, taip pat iš atsakovės R. Č. valstybei priteista 12,19 Lt pašto išlaidų.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) Lt pašto išlaidų.
Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.
Priteisti ieškovui S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 224 (du šimtus dvidešimt keturis) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.