- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 1-178-961/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46225-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- O. D., R. D., E. G.
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Loreta Guižauskienė, Aivaras Miškūnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1) 1991-01-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01, 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2) 1994-12-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01, 225 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams;
3) 1995-04-19 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01, 271 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams. 1996-03-18 paleistas lygtinai;
4) 1997-12-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01, 272 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį – laisvės atėmimu 6 metams su 1/2 turto konfiskavimu. Bausmė atlikta 2002-07-25;
5) 2004-03-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 2 dalį subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams;
6) 2004-09-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 8 dalimi, bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2004-03-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams; 2005-08-02 paleistas lygtinai;
7) 2006-06-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. 2006-09-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2004-09-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 22 dienoms su 625 Lt dydžio bauda. 2007-11-21 paleistas lygtinai. 2007-12-17 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos;
Žemesnės instancijos teismas
8) 2012-01-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – areštu 30 parų. Bausmė atlikta 2013-02-22;
9) 2019-05-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2021-01-11 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams.
2023-06-22 Kauno apygardos teismo nutartimi nusikalstama veika pagal BK 181 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirta nauja bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, O. D. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. 2023-07-12 paleistas lygtinai, 2024-02-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo pažymą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. D., R. D. ir E. G., veikdami kartu, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
2023-12-02 apie 15.36 val. daugiabučio laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), O. D. sugriebus dešine ranka P. K. už kaklo ir jį smaugiant, R. D. sugriebė P. K. už rankos ir stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros kairės rankos alkūne suspaudė nukentėjusiojo kaklą, nukentėjusiajam bandant ištrūkti E. G. spaudė nukentėjusįjį prie sienos, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę pabėgti, po to O. D. sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į veidą ir 2 smūgius į galvos sritį, nukentėjusiajam ištrūkus ir nubėgus į (duomenys neskelbtini)-ąjį aukštą, O. D. pasivijęs nukentėjusįjį pargriovė ant kelių ir būdamas nukentėjusiajam už nugaros jį smaugė, nukentėjusiajam ištrūkus ir nubėgus į (duomenys neskelbtini)-ąjį aukštą, O. D. pasivijęs sugriebė abiem rankom ir pargriovė nukentėjusįjį ant kelių bei užgriuvęs visu kūno svoriu vėl pradėjo smaugti, tokiais savo veiksmais O. D., R. D. ir E. G. bendrai mažiausiai 15 trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad gruodžio 2 d. buvo namuose. Atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bute kažkas yra. Buvo visa istorija dėl langų. Jis išėjo į koridorių, vieną kartą paskambino į to buto duris, tačiau durų niekas neatidarė. Po minutės nusileido G. iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Koridoriuje dar buvo kaimynė. Jie visi kalbėjosi. Suprato, kad bute yra kažkoks asmuo. Sūnus tuo metu buvo namuose. Iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo žmogus, kuris buvo užsidėjęs kapišoną, rankose turėjo įrankių dėžę, bandė rakinti buto duris. Jis (O. D.) žmogaus paklausė, kas jis toks. Žmogus nieko neatsakė ir pradėjo bėgti. Jis norėjo žmogų sulaikyti, pagavo jį už striukės tarp (duomenys neskelbtini) aukšto. Išlaikė jį gal minutę, žmogus muistėsi, bandė ištrūkti, toliau bandė bėgti laiptais žemyn. Jis laikė žmogų apėmęs per nugarą, laikė jį tarp turėklų, kad neišsprūstų. Jis nukentėjusiojo nemušė, gal nuo muistymosi kažkur jam ir kliuvo. Nukentėjusysis jam nuo muistymosi perskėlė lūpą. Kaimynas paklausė apie policiją, jis (O. D.) pasakė, kad policijos reikia. Sūnui pasakė, kad jis stovėtų prie laiptinės durų. Atvažiavo policija ir viskas baigėsi. Tada asmuo jokių pretenzijų neturėjo. Išsiaiškino, kas jis yra tam butui. Turėjo aiškintis dėl tų langų, tačiau jis nebeatvyko, po dviejų su puse mėnesių sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas.
Normalus žmogus nebėgtų. Galvojo, kad jis yra vagis. Nepaleido nukentėjusiojo, nes pasirodė įtartinas. Ką sakė kaimynė apie tą asmenį, nežino. Neturėjo jokio tikslo. Viskas vyko gal penkias, o gal ir dešimt minučių. Čiupo žmogų už striukės, apėmė per pečius. Gavosi savotiškos grumtynės. Laiptinėje buvo moteris iš (duomenys neskelbtini) buto, G. Kai jis (O. D.) pasivijo nukentėjusįjį, prie jo niekas nebuvo priėjęs. Tik kaimynas nusileido į (duomenys neskelbtini) aukštą. Jis pasakė kaimynui, kad reikia iškviesti policiją. Sūnus nusileido tik vėliau. Sūnus buvo už kaimyno nugaros. Jis pasitiko policijos pareigūnus. Viršuje buvo grumtynės, G. buvo kažkur šalia, jis nepadėjo grumtynių metu. Nukentėjusysis kažkuriuo metu krito ant žemės. Nežino, kodėl jis buvo nukritęs, nematė, kad jis būtų nukritęs. Nežino, kodėl pas jį atsirado kaklo sužalojimai. Specialiai jo niekas tikrai nemušė.
Jo tikslas nebuvo užpulti nukentėjusįjį. Šis išėjo su kapišonu ir instrumentais, pradėjo bėgti, todėl jį vijosi. Jam (O. D.) jis atrodė kaip vagis. Viskas gavosi spontaniškai. Nežino, kada nukentėjusiajam galėjo atsirasti kraujosruvos. Asmeniškai jokių smūgių jam nesudavė. Kiti asmenys grumtynėse nedalyvavo. Buvo iškviesta policija, todėl jo nepaleido. Nepripažįsta dėl nukentėjusiajam padarytų trauminių sužalojimų. Nukentėjusiojo užgulęs nebuvo. Buvo tik jį prispaudęs. Ant jo nukritęs nebuvo. Jis (O. D.) yra kairiarankis. Jis nieko tyčinio nepadarė. Nukentėjusysis jam netyčia praskėlė lūpą, tai gal jis (O. D.) jam netyčia irgi kažką padarė. Specialiai nieko nedarė, nukentėjusysis per grumtynes gal atsitrenkė į sieną. Nežino, kodėl yra penkiolika trauminio pobūdžio sužalojimų.
Su ieškiniu nesutinka. Po tos moters mirties jis nebandė surasti to buto šeimininko. Kiti daug laiko ieškojo, kam priklauso tas butas. Vasarą į tai dėmesio nekreipė, o kai prasidėjo gruodžio mėnuo, tai visi susirūpino. Ieškojo žmogaus, kad būtų uždaryti langai. Nebuvo pasiėmęs telefono įvykio metu. Nematė, ką įvykio metu darė G. Girdėjo jo balsą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną nieko negirdėjo, žaidė su kompiuteriu. Išgirdo, kad laiptinėje yra triukšmas. Nusileido laiptais žemyn ir pamatė, kad tėtis laiko nukentėjusįjį. Jis (R. D.) priėjo arčiau ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. Atvažiavo policija ir viskas.
Nukentėjusįjį mato pirmą kartą, nėra su juo bendravęs. Jis nebuvo prie nukentėjusiojo prisilietęs. Nežino, kodėl šis sako, kad jis dalyvavo. Nematė, kaip tėtis gaudė nukentėjusįjį. Tėtis nukentėjusįjį buvo apkabinęs per pilvą. Viskas vyko apačioje. Nukentėjusysis šaukė, kad jį paleistų. Tėvas nešaukė. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) aukšte. Kaimynės nematė, tik praeinantį į viršų kaimyną. Kai jis (R. D.) nusileido, jam tėvas liepė palaikyti duris, kad asmuo nepabėgtų. Jis stovėjo laiptinės viduje, stebėjo aplinką. Tėtis laikė nukentėjusįjį, kad jis nepabėgtų. Asmuo bandė pasprukti. Jam nekilo minčių padėti tėčiui. Grumtynes matė tik vienoje vietoje. Nematė, kad nukentėjusysis būtų priešinęsis. Tėvas nukentėjusįjį laikė apglėbęs. Nežino, kodėl laikė. Jis (R. D.) buvo apačioje prie durų. Tik iš ten viską matė.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad gruodžio 2 d. buvo namuose. Išgirdo triukšmą. Apsirengė striukę ir išėjo į laiptinę. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) aukšte yra O., R. ir kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Jie buvo apsupę nukentėjusįjį. Laiptinėje buvo daug triukšmo. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje. Jis paprašė kaimyno iškviesti policiją, nes nebuvo pasiėmęs telefono. Dėl viso pikto nutarė nusileisti žemyn, nes norėjo įsitikinti, ar jis tikrai kviečia policiją. Paklausė kaimyno apie policiją. Nuėjo atgal ir bandė visus nuraminti. Leidosi žemyn, tačiau policija labai greitai atvyko. Išgirdęs, kad policija yra kieme, jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą.
Negali teigti, kad jam atėjus, R. ten stovėjo. Jam atrodo, ten stovėjo R., O., nukentėjusysis ir kaimynė. Jis nematė, kuriuo metu nukentėjusysis išėjo iš buto. Nukentėjusysis buvo nusisukęs, rakino duris. Kai viskas vyko, tai jis (E. G.) kreipė dėmesį į kaimyną, kuris kvietė policiją. Jis prašė kaimyno iškviesti policiją. Buvo didžiulis triukšmas, jis bijojo, kad viskas peraugs į muštynes. Pirmą kartą gyvenime buvo tokioje situacijoje. Galėjo likti savo vietoje, bet nutarė padėti. Norėjo, kad ta stresinė situacija pasibaigtų. Jis negirdėjo priežasties, kodėl viskas prasidėjo. Jo bute atsirado grybelis, bute buvo labai šalta. Jis žinojo situaciją apie langus. Tai buvo neatsakingas buto šeimininko elgesys. Matė asmenį, kuris rakino to buto duris. Galvojo, kad tas žmogus yra buto šeimininkas. Vagių nėra matęs. Nežino, ar galvojo, kad tas asmuo yra vagis. Pakilo atgal į viršų ir praėjo pro juos. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) aukšte. Tik paskui O. ir nukentėjusysis po truputį leidosi žemyn. Negali pasakyti, ar R. buvo kartu. O. laikė nukentėjusįjį. Nežino, ar nukentėjusysis buvo ištrūkęs. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) aukšto į viršų, tai praėjo pro juos šonu. Nukentėjusiojo jis nelietė. Jis sakė O., kad nukentėjusiojo nemuštų. Kodėl O. laikė nukentėjusįjį, nežino. Norėjo, kad kuo greičiau atvažiuotų policija.
Kildamas į viršų priėjo arčiau. Nematė, kad O. būtų sudavęs kokius nors smūgius nukentėjusiajam. Pasakė O., kad jis netrenktų nukentėjusiajam, nes nenorėjo, kad kiltų muštynės.
Nukentėjusiojo anksčiau nebuvo matęs. Mano, kad nukentėjusysis jį kaltina, nes jis nukentėjusiajam pasakė savo pretenzijas dėl buto. Kai vyko sulaikymas, tada nukentėjusiajam pasakė visas pretenzijas. Kad jam nereikėtų mokėti už jo (E. G.) buto remontą, tai nukentėjusysis nutarė jį apkaltinti. Tai buvo žmogus, kuris kėlė problemų dėl šalčio. Sunku pasakyti, ar galvojo, kad jis yra vagis. Nukentėjusysis ėjo iš to buto, tai ir galvojo, kad tas žmogus gali būti susijęs su tuo butu. Negali tiksliai prisiminti, ką nukentėjusysis pasakė išėjęs iš buto. Suprato, kad jis yra susijęs su tuo butu. Jis nukentėjusiojo nieko neklausė. O. turbūt galvojo, kad jis yra vagis. Jo (E. G.) butui buvo padaryti dideli nuostoliai. Jis skambino į ,,Mano būstas“, bandė ieškoti buto šeimininkų. Paskui jų nebeieškojo. Nukentėję asmenys to asmens nesurado.
Turi problemą dėl stuburo, peties sąnario. Jo judesiai yra apriboti. Stengiasi nesivelti į jokias problemas. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka. Jis nespaudė nukentėjusiojo. Prie jo net nebuvo prisilietęs. Neprisimena, kad būtų matęs iš buto išeinantį nukentėjusįjį. Nukentėjusysis bandė nusileisti žemyn. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis, neprisimena. Nematė, kad R. būtų naudojęs fizinį smurtą.
R. matė (duomenys neskelbtini) aukšte. R. galėjo būti ir tada, kai O. su nukentėjusiuoju leidosi žemyn. Kas ten stovėjo, nežiūrėjo. R. visada buvo šalia. Apačioje nieko nebuvo, jis (E. G.) sugrįžo į viršų. Visi stovėjo viršuje.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. K. parodė, kad gruodžio 2 d. po darbo atvyko į butą, kurį kartu su žmona prižiūri, susirinkti savo daiktų. Tuo metu sulaukė skambučio į duris. Atidarius duris jį iškart užsipuolė pasipiktinusi moteris. Ji veržėsi į butą ir rėkė apie langus. Jis tiesiog stovėjo tarpdury ir neleido jos į vidų. Ji po kelių sekundžių atsitraukė ir jis tada staigiai užrakino duris. Toliau surinkinėjo savo daiktus ir planavo jau išeiti, tačiau į duris pasigirdo kitas skambutis. Pasižiūrėjo per durų akutę ir pamatė, kad ten jau stovi krūva žmonių. Net per duris girdėjosi, kad ten vyksta didžiulis chaosas. Susirinkęs daiktus jis užrakino duris ir ketino eiti namo, tačiau jį laiptinėje pasitiko krūva piktų žmonių. Pradžia buvo nuo kaltinamojo O., jis jo klausinėjo, buvo labai agresyvus. Jis norėjo juos praeiti, tačiau jie jam blokavo kelią. Jie pamatė, kad jis eina ir nesileidžia į jų kalbas, tad O. puolė jam ant kaklo ir jie kartu nusileido į pusaukštį tarp (duomenys neskelbtini) aukšto. O. jam įkibo į kaklą, o iš paskos atbėgo jo sūnus ir su kaire alkūne smūgiavo tiesiai nukentėjusiajam į kaklą, prispaudė jo rankas. Tuo metu pribėgo ir E. G., jis taip pat spaudė jo rankas prie sienos, kad O. galėtų laisvai jį smaugti. To pasėkoje buvo smūgių ir į galvą. Norėtų, kad būtų vadovaujamasi jo pirminiais parodymais, nes praėjo metai laiko nuo įvykusio įvykio. Buvo labai daug veiksmo ir smūgių, tad detaliai viską prisiminti yra sunku. Jis bandė išsilaisvinti. O. taip pat iš jo rankų išgriebė raktus, o jis (P. K.) pametė savo visus įrankius, daiktus. Kai jis ištraukė savo raktus iš O. kišenės, O. pasiuto ir trenkė jam du kartus į galvą. Jis pradėjo bėgti, O. jį pasivijo prie (duomenys neskelbtini) aukšto ir jį pargriovęs pradėjo smaugti iš nugaros. Jo bendrininkai ėjo kartu ir tempė jį (P. K.) už šaliko ir kapišono. Jis bandė visaip išsilaisvinti, tačiau nusileidus į (duomenys neskelbtini) aukštą O. jį pargriovė ir visomis jėgomis jį užspaudęs smaugė. Jis klūpėjo ant kelių, o O. sūnus pradarė duris, tarsi kažko laukė. E. G. stovėjo aukščiau. Tuo metu jis (P. K.) visu balsu šaukėsi pagalbos. Jį stebėjo kažkoks kaimynas, matė, kad būtent jis su kažkuo kalba telefonu. Jis (P. K.) jo tiesiogiai prašė, kad padėtų. Vykstant grumtynėms jau po truputį praradinėjo sąmonę, tačiau tuo metu O. sūnus pradėjo rėkti, kad atvažiavo policija. O. nulipo jam nuo kaklo, o jis norėdamas išeiti į lauką buvo nustumtas į kampą. Jį toliau laikė per prievartą ir neleido niekur išeiti. Policijos pareiškime viskas yra išdėstyta detaliau. Šiuo metu net nenori čia būti, nes nemalonu matyti šiuos žmones ir visa tai kelia jam stresą.
Kaip jis suprato, tai jie buvo pikti todėl, nes jis su žmona remontavo butą ir buvo palikę langus. Žmonės keršijo už tuos langus. Jie buvo iškeliavę ir tuo metu neturėjo galimybės uždaryti tų langų. Atidarius duris ta moteris rėkė ir veržėsi į butą. Jis tos moters nepažinojo. Kai išėjo antrą kartą, tai laiptinėje jau buvo visas būrys žmonių. Tie žmonės turbūt buvo kaimynai. Jis išėjo į laiptinę, bet net negalėjo kažko pasakyti, nes žmonės buvo labai agresyviai nusiteikę, visi rėkė. Jie jam iškart grasino teismais. Kaltino, kad per jį trys butai yra užkrėsti pelėsiu. Visko neatkartos, nes vyko tikrai didelis chaosas. Realiai pažinojo visus, tik nepažinojo tos moters ir O. Visus kitus buvo matęs ir abstrakčiai bendravęs dėl buto, vamzdžių, namo renovacijos. Jis išėjęs iš buto (duomenys neskelbtini) aukšte leidosi žemyn, tačiau jam kelią užblokavo O. su sūnumi, jie stovėjo žemiau link (duomenys neskelbtini) aukšto ir blokavo jam kelią. Jis bandė pro juos praeiti, tačiau O. kibo jam ant kaklo viena ranka. Nujautė, kad O. imsis kažkokių veiksmų, nes buvo labai agresyvus. Matė, kad jis kibo iš šono, apkabino ranka už kaklo ir tada iš paskos atbėgo R. Kai jį puolė O., tai jis (P. K.) praktiškai jį ant kupros nusinešė į tą pusaukštį. R. liko ant laiptų, o tada atbėgo paskui juos ir su alkūne trenkė nukentėjusiajam į kaklą. Kai jie nusileido į pusaukštį, tai jis (P. K.) stovėjo praktiškai nugara į langą, o O. buvo už jo. O. nuo jo nebuvo atsikabinęs. Tarp lango ir nukentėjusiojo buvo O., kuris tuo metu laikė jį už kaklo. O. stovėjo jam iš kairės, o R. atbėgo iš viršaus ir taip pat bandė spausti nukentėjusiojo kūną. Jis įsibėgėjęs nukentėjusiajam sudavė, o tada spaudė jį. Vienas laikė jam už kaklo, o kitas grūdo jam ranką. Jis klausė, kodėl jie taip daro. Jie jam pradėjo šnekėti apie langus, teismus. Paskui atbėgo E. G. ir jie jį pradėjo spausti trise. E. G. spaudė jo ranką ir kūną. Ta ranka nukentėjusiajam buvo iš kairės pusės. O. tuo metu jam buvo jau visiškai už nugaros, R. spaudė su alkūne, o atbėgęs G. spaudė kitą ranką, kad jis negalėtų išsilaisvinti. Pats O. jau buvo užsivijęs jam ant kaklo, rėmė prie sienos ir smaugė. Tuo metu jie iš jo nieko nereikalavo, buvo vien rėkimas ir agresija. Jis jiems sakė, kad jie gali nueiti pažiūrėti, nes tie langai jau uždaryti. Moteris, kuri veržėsi į jo butą, greitai nubėgo į apačią ir pažiūrėjo, ar langai yra uždaryti. Ji grįžo ir pasakė, kad langai jau uždaryti. Jiems langai jau nerūpėjo, nes jie norėjo jam atkeršyti. Jis bandė išsisukti, tačiau E. G. jo kairę ranką laikė užlaužęs iš priekio. Jis (P. K.) bandė priešintis, atplėšti O. rankas, bet jie laikė jo rankas, kad jis negalėtų atplėšti O. nuo savo kaklo. Jis tada išsisuko ir G. jo jau nebelaikė. O. su sūnumi laikė jį iš priekio ir tris kartus trenkė jam per veidą.
Iš pradžių O. buvo jam kažkur iš šono. E. G. bandė užlaužti ranką, kad jis neišsilaisvintų. Kai G. atbėgo, tai O. buvo jau už nugaros. R. laikė jo kaklą, kai G. dar nebuvo. Kai G. jau buvo, tai R. su juo laikė jo rankas, o O. jį smaugė. Kai R. paleido jo kaklą, tai O. atsidūrė jam už nugaros bei atbėgo kaltinamasis G. O. stipriai suėmė iš už nugaros ir kaklo. Kai O. buvo jam už nugaros, tai jis tuo metu jį smaugė. Mano, čia buvo kerštas dėl tų langų. Jeigu nebūtų apsigynęs, tai jis tikrai būtų pasmaugęs. R. su E. laikė jį už rankų. Jis ištrūko iš G., o jis laikė jam už šaliko. Jie jam blokavo kelią, tampė jį. Jis tada išsisuko, o O. jį laikė iš priekio ir smūgiavo jam į veidą. Kiti irgi bandė įsisprausti ir jį laikyti. O. jam tada trenkė į veidą tris kartus. Jo nepaleido, jis išsilaisvino. O. nuo pat pradžios iki pabaigos nebuvo nuo jo atšokęs. Jis (O. D.) norėjo jį smaugti ir kažkaip kitaip žaloti. Jis išsisuko ir tada jie jį prirėmė nugara prie sienos. Tada jau R. pagrinde jį laikė, o O. smūgiavo į veidą. Tiesiai į dantis smūgiavo ir sakė, kad užmuš. Kalbėjo apie kažkokį kalėjimą. Tris kartus sudavė į burnos sritį. Jis tuo metu nenukrito. Jam buvo išgriebtas telefonas iš rankų, nes jie bijojo, kad jis paskambins policijai ar pradės viską filmuoti. Prašo vadovautis pirminiais jo parodymais. Jam iškrito telefonas ir raktai, O. įsidėjo jo raktus į kišenę. Jis bandė bėgti, tačiau visi jį tampė ir laikė. Tuo metu pamatė, kad paimti raktai yra jo namų, tai jis juos pasiėmė iš O. treningų kišenės. Jis labai supyko ir trenkė jam į galvą. Smūgis buvo į pakaušį. G. persigando ir sakė O., kad netrenktų į veidą, nes bus problemų.
Jis leidosi žemyn, ties (duomenys neskelbtini) aukštu buvo pargriautas O. Jo partneriai jį laikė ir tampė toliau. O. jį pargriovė ir smaugė. Jis parkrito ant kelių. Veidu buvo į turėklus, o O. būdamas jam už nugaros, pradėjo jį smaugti. Jis atsistojo iš to streso ant kojų ir pradėjo leistis žemyn, bet jie toliau jį tampė. R. su E. G. po to (duomenys neskelbtini) aukšto rodė, kad tarsi dar prisideda, bet jau bijo taip elgtis. Jų veiksmuose intensyvumo jau nebuvo. Nubėgus į (duomenys neskelbtini) aukštą, jį vėl pargriovė ant kelių. Jis iš visų jėgų stengėsi pabėgti iš tos laiptinės. (Duomenys neskelbtini) aukšte jį pargriovė O. ir visu kūnu užsikabinęs pradėjo jį smaugti. Jis pradėjo rėkti per visą laiptinę, nes juto, kad tuoj nualps. (Duomenys neskelbtini) aukšte gyvenanti moteris atidarė duris, pasižiūrėjo ir uždarė duris atgal. Paskui atbėgo pakankamai jaunas vyrukas, tad jis jo paprašė padėti, iškviesti policiją. O. toliau jį smaugė. Po kažkiek laiko R. pradėjo šaukti, kad atvažiavo policija. Tada O. nulipo jam nuo kaklo, o jis atsistojo ir bandė išeiti, bet O. jam neleido ir nustūmė jį į kampą. Atėjus policijai viskas baigėsi. Jam visa tai truko amžinybę. Gali būti, kad viskas truko 10-15 minučių. O. sudavė smūgius į veidą ir į pakaušį. R. sudavė vieną smūgį ir prispaudęs jį laikė. E. atbėgo paskutinis ir su savo ranka jam išsuko kairę ranką. G. jam smūgių nesudavė, tik laikė jo rankas. Mano, kad jų tikslas buvo vienas, bet pagrindinis tai buvo O., nes jis skatino ir savo sūnų bei G. taip elgtis. G., matėsi, kad buvo išsigandęs, rėkė, kad netrenktų į veidą.
Jis ne kartą į tą butą vaikščiojo ir kaimynus jau pažinojo. R. su mama ne kartą buvo išėję į laiptinę ir kažko jo paklausę. Yra bendravęs su R. ir E. G.
Kai išėjo iš buto, tai jį užrakino. O. jo klausė apie butą, klausė, kas jis tam butui yra. Jis nenorėjo veltis į jokį dialogą, nes O. rėkė ir buvo agresyvus. Bijojo tų žmonių, nes jie buvo agresyvūs. Jie jau prieš tai viską organizavo, skambinėjo jo žmonai ir žinojo, kas jie tokie yra. E. G. jo žmonai grasino susidorojimu. Jam nebuvo žinoma, kad jų ieško, nes jie buvo išvykę į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jų nebuvo ir jie nebuvo pasiekiami telefonu. Jis neturi kiekvieno prašymu prisistatyti, tai nėra kažkoks pareigūnas. O. tikrai žinojo apie jį. G. šnekėjo kažką apie jo žmoną. Kai atvyko policija, tai jie pateikė versiją, kad jie galvojo, kad jis yra vagis, o ne buto šeimininkas. Kokio vagies kas klaustų, ar langai uždaryti? Visą laiką jie kalbėjo apie langus ir pelėsį. Ta moteris nebuvo užėjusi į jo namus.
Gali būti, kad ir pareigūnai suklydo, nes labai ilgai visa tai rašė. Moteris gal vienu žingsniu ir buvo įžengusi į butą. Savo apklausos jis neskaitė. Dalyje apie moterį gal neatkreipė dėmesio, nes tuo metu buvo naktis. Jis tuo metu buvo šoke. Visų kaimynų nepažįsta. Įvykio metu buvo O., R., G., dvi moterys ir daugiau nepasakys. Jie buvo laiptinėje, kai jis išėjo iš buto. Jam atrodo, kad moterys į apačią jau nebesileido. Konfliktą matė ir tas vyrukas, kurio jis prašė pagalbos, bei kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Tą moterį iš (duomenys neskelbtini) aukšto pažįsta iš matymo. Vyruko su telefonu nebuvo matęs. Tas vyrukas nusileido iš viršaus.
Jam grasino O. Visų žodžių neatsimena. Jam sakė, kad su juo susidoros smūgiais. Paskui grasino teismais ir panašiai. Jie jam blokavo kelią trise. Visi tampė iš visų pusių. Jam buvo padaryti nubrozdinimai ant kelių. Tie nubrozdinimai atsirado tada, kai O. jį vertė ant žemės. Jis buvo apsirengęs pilkais džinsais, juodu džemperiu, šaliku. Jam atrodo, džinsai suplyšo įvykio metu. Praėjo metai laiko, tai tokių dalykų neprisimena. Čia yra labai žiaurus dalykas ir apskritai tokius dalykus norisi pamiršti kuo greičiau. Jam ant kaklo matėsi smaugimo žymės, ant lūpos mėlynė. Kakle matėsi kraujosruvos, viskas yra parašyta išvadoje. Kiek kakle buvo kraujosruvų, nepasakys, viskas yra medicininėje išvadoje. Pirštais jo niekas nesmaugė. Jis tuo metu buvo su šaliku. Tas šalikas jam buvo numautas žemyn. Sužalojimų buvo ir ant rankų. Tie sužalojimai atsirado nuo rankos spaudimo.
Iš matymo pažinojo R. ir E. Tuo metu turbūt buvo šoke ir gal nenurodė tokios aplinkybės, kad juos pažinojo. Galbūt čia to pareigūno klaida. E. G. laikė jo rankas, kad jis negalėtų jų pakelti ir išsilaisvinti. G. jį laikė prie sienos, spaudė jį savo kūnu. Jie laikė rankas, kad jis nepabėgtų ir O. galėtų jį smaugti.
Jis buvo visiškame šoke, todėl neatsimena, ką sakė atvažiavusiems policijos pareigūnams.
Kai jis išėjo iš buto, tai buvo rėkimas, kodėl yra palikti atidaryti langai. Apie vagystę net nebuvo kalbos, viskas buvo sugalvota atvažiavus policijai. Aplinkiniai suprato, kad jis disponuoja tuo butu. Visus kaimynus pažįsta, nebendravo tik su O. D. ir kita įvardyta kaimyne. Su O. uošviene yra bendravęs. Ir su J. (D.) ne vieną kartą yra bendravę dėl elektros, skaitliukų. Kai jis laukė policijos lauke, ji priėjo, pradėjo jį kalbinti, pasakojo apie langus.
Teisiamajame posėdyje liudytoja G. L. parodė, kad ji buvo namuose su žentu (O. D.) ir anūku (R. D.). Į duris paskambino kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto ir pasakė O., kad (duomenys neskelbtini) bute kažkas vaikšto. Žentas išėjo. Ji stovėjo žentui už nugaros prieangyje. Dar kartą buvo paskambinta į (duomenys neskelbtini) butą, bet durų niekas neatidarė. Iš (duomenys neskelbtini) aukšto nusileido G. Niekas neatidarė (duomenys neskelbtini) buto durų. Paskui atsidarė durys ir išėjo vyras su lagaminu rankose. Tuo metu laiptinėje buvo G. ir kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Ji to vyro niekada nebuvo mačiusi. Bute gyveno moteris, tačiau po jos mirties į butą niekas neateidavo, o dabar atsirado žmogus. Žentas jo paklausė, kas jis toks ir kodėl jis čia atėjo. Žmogus nieko neatsakė. Ji matė, kaip jis raktais užrakino duris ir bandė nueiti. O. ir G. pasakė jam palaukti, nes nori su juo pakalbėti. Žentas paėmė jį už rankos. Žmogus ištrūko ir vos nepartrenkė kaimynės. Paskui jis ėmė bėgti. G. pasakė O., kad reikia sustabdyti tą žmogų ir su juo pasiaiškinti. Žentas jį sulaikė tarp (duomenys neskelbtini) aukšto. Tada išėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir pasakė kviesti policiją. Žmogus nubėgo žemyn, o žentas paskui jį. R. sėdėjo prie kompiuterio. Ji pasakė jam, kad jis nueitų pažiūrėti, ką daro tėtis. Anūkas išėjo, o žentas jam pasakė laukti policijos.
Tas žmogus nubėgo tarp (duomenys neskelbtini) aukšto. O. pagavo tą žmogų, paėmė jį už vienos rankos per žastą. Tas žmogus bandė ištrūkti nuo O., O. klausė, kas jis toks yra. O. laikė jį už rankos, jėgos nenaudojo. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto pasakė, kad tegul jis parodo, ar bute yra uždaryti langai. Vyras nieko nedarė. Nuo to vyro sklido alkoholio kvapas. O. pradėjo reikšti pretenziją dėl langų. Jau buvo šalta ir jiems buvo šalta miegoti. (Duomenys neskelbtini) buto kaimynės lubos buvo šlapios. G. visą laiką stovėjo savo vietoje. Tik O. su nukentėjusiuoju nuėjo. O. sakė kviesti policiją. Anūką ji pašaukė, kad jis nueitų pažiūrėti, ar atvyksta policija. Žentas negrįžo į viršų. Jis jau buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, ji grįžo namo ir viskas.
Iki to laiko visi jautė, kad yra labai šalta, tai G. domėjosi, ar yra uždaryti langai. G. matyt norėjo su juo pasiaiškinti. Jis pats atėjo, niekas jo nekvietė. G. šaukė, kad reikia kviesti policiją. Ji stovėjo už žento, viską matė ir girdėjo. Kaimynas, kuris leidosi iš viršaus, pretenzijų nereiškė dėl triukšmo. Ji stovėjo netoli nukentėjusiojo. Nebuvo net metro. Tos buto durys yra šalia. Ji girdėjo, kad skamba raktai. Ji matė ir girdėjo, kaip nukentėjusysis užrakino buto duris. Kai atvažiavo policija, tai jis tas duris atrakino.
O. nukentėjusįjį nestipriai laikė už alkūnės. Tas laikymas truko keletą sekundžių. Visas šis įvykis truko penkiolika minučių, įskaitant su policijos atvykimu. Ištrūkęs nukentėjusysis nubėgo žemyn, o ten jau buvo atvykusi policija. Vyras nepabėgo, nes jį sulaikė policija. Paskui atvyko ir jos dukra.
E. G. nebuvo priėjęs prie to vyruko, nelietė jo. G. jam sakė, kad jis nueitų pažiūrėti į butą dėl langų. O. pasakė R. laukti policijos. Buvo riksmas visoje laiptinėje, tai ji girdėjo, kaip O. pasakė R. apie policiją. Buvo girdėti ir šauksmas. G. rėkė, kad O. sulaikytų bėgantį vyrą. O. su nukentėjusiuoju jau buvo apačioje. Ji nestebėjo, bet stovėjo tarpduryje. Šviesa nedegė. Buvo rytas. Laiko tiksliai nežino, bet žino, kad buvo šeštadienis. Laiptinėje buvo šviesa. O. smūgių nukentėjusiajam ji nematė. Nebuvo jokio garso. Nemano, kad R. būtų kažką prispaudęs. Jam buvo pasakyta laukti policijos. Po viso šio konflikto ji nematė pas O. jokių sužalojimų. Kai policija vedė nukentėjusįjį į butą, tai ant jo nebuvo jokių sužalojimų. Ji matė, kaip nukentėjusysis grįžo su policija į butą. Ji negirdėjo, ką sakė nukentėjusysis. Daugiau jokių kaimynų neatsirado. Žentas prašė kviesti policiją. Tas vyrukas iškvietė policiją, jis jokių pretenzijų nereiškė.
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad buvo žiemos vakaras. Tai buvo tarp 16-17 val. Išgirdęs triukšmą laiptinėje išėjo ir pamatė, kad kažkas laiko žmogų. Jam kaimynai pasakė, kad reikia iškviesti policiją. Jis nuėjo į viršų ir sutiko kaimyną. Kaimynas jo paklausė, ar iškvietė policiją. Jis (E. S.) pasiėmė telefoną ir leidosi žemyn. Laiptinėje buvo garsu. Paskambinęs į policiją pasakė, kad yra laikomas žmogus. Kaimyno O. sūnus buvo nusileidęs į apačią ir laikė duris. Jie kartu buvo apačioje ir laukė pareigūnų. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir viskas nurimo.
Jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Viskas vyko kokie penki laiptai nuo (duomenys neskelbtini) aukšto. O. laikė turėklą, o tarp to turėklo buvo žmogus. Tas žmogus rėkė ir muistėsi. Žmogus sakė jį paleisti. O. jo klausė, ką jis čia daro ir ką jis su savimi neša. Tas žmogus su savimi nešė kažkokius įrankius. Kas buvo dėžėje, liudytojas nežino. Pro duris buvo išlindusi kaimynė. Ta kaimynė buvo savo bute. Kaimynę iš (duomenys neskelbtini) aukšto matė tik (duomenys neskelbtini) aukšte. Kaimynas E. buvo arba (duomenys neskelbtini) aukšte, arba (duomenys neskelbtini). Jis buvo tarpiniuose aukštuose. E. nebuvo prie O. O. sūnus buvo kartu su liudytoju apačioje. Jie jam pasakė, kad jis palaikytų duris, kad tas asmuo nepabėgtų. Jeigu nieko nepadaręs žmogus su gobtuvu ant galvos ir įrankiais bėga, tai nežino, toks yra vagies apibrėžimas. Pamatai vaizdą ir supranti, kad kažkas gali būti blogai. Tame bute niekas negyveno. Butas visą žiemą buvo su atidarytais langais. Jeigu žmogus žiemą neuždaro langų, tai jam turbūt yra logikos stoka.
Neprisimena, kokius parodymus davė policijoje. E. prašė iškviesti policiją. Nukentėjusysis irgi rėkė, bet jis jau buvo iškvietęs policiją. Jam išėjus R. jau buvo apačioje. Jis nematė jokių smūgių. Niekas nebuvo sužalotas, O. taip pat nebuvo sužalotas. Anksčiau jis nukentėjusiojo nebuvo matęs. G. nuėjo į savo butą. Tiksliai neatsimena. Kai išgirdo triukšmą, pamatė, kad laiko žmogų. G. pakilo aukščiau ir pasakė, kad reikia iškviesti policiją. Jis policiją kvietė iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) aukšto. Policijai jis pasakė, kad yra smaugiamas žmogus, girdimas didelis triukšmas. Jis juos matė viename kadre, tačiau R. jau buvo apačioje. Kai jis išėjo kviesti policijos, G. tuo metu ėjo.
Paskelbus liudytojo E. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 b. l., 44-45), liudytojas nurodė, kad G. buvo aukščiau. Vyrą O. laikė prispaudęs prie laiptinės turėklų. Stipraus kontakto tarp jų nebuvo. Jis tiesiog laikė užgulęs. Tas vyras šaukėsi pagalbos, muistėsi. Jis turbūt galvojo, kad jį paleis. Tiksliai neatsimena. Kai iškvietė policiją, tai E. G. lipo į viršų. E. buvo šiek tiek aukščiau, o R. žemiau. Pusę aukšto žemiau kažkur. R. buvo pasakyta, kad reikia uždaryti duris. O. su nukentėjusiuoju konfliktavo, o kiti buvo atsiskyrę į šonus. R. buvo žemiau. R. leidosi žemyn, G. kilo aukštyn. Jie visi buvo šalia. Jis (E. S.) bandė pasakyti O., kad paleistų žmogų. Į jo pastabas nebuvo sureaguota. Jis išėjo be telefono ir be striukės, o kai pamatė, kad vyksta konfliktas, tai pasiėmė striukę ir telefoną su savimi. Pasakė visiems, kad nusiramintų, ir iškvietė policiją. E. G. jo prašė iškviesti policiją. Jis tuo metu viską suvokė kitaip. Buvo policijoje duoti parodymai, skirtumo nemato. Apie įvykį su kaltinamaisiais po įvykio nekalbėjo. Gruodį jo parodymai buvo išsamesni nei dabar. Ikiteisminio tyrimo metu mano duomenys buvo tikslesni. Jis išėjo ant emocijų ir pasakė negalvodamas. Kitą kartą tikrai nekvies policijos. Policiją iškvietė E. G. prašymu.
Policija atvažiavo greitai. Kai iškvietė policiją, nusileido žemyn. Nukentėjusysis turbūt pavargo rėkti. Jis visą laiką nematė, ar O. laiko nukentėjusįjį. Jam atrodo, nukentėjusysis kažkiek buvo ištrūkęs ir bėgo žemyn. Dabar tiksliai neatsimena, bet norėjo pasižiūrėti, kokia ten situacija. Buvo tamsu, neatsimena, ar degė šviesa. Rėkė, todėl pagalvojo, kad smaugė. Nukentėjusysis sakė jį paleisti, rėkė kaip smaugiamas, bet liudytojas to nematė. Nematė prakirstos lūpos. Policijoje matė nukentėjusįjį, jokių sužalojimų nematė. Alkoholio kvapo nuo nukentėjusiojo jis nejautė.
Laiptinėje daugiau žmonių nebuvo. Jokio tranzito laiptinėje nebuvo. Kaimynė buvo tarp buto, kažkokių papildomų žmonių nebuvo. Gal dar buvo iš dešinės pusės kaimynė. Kai atvyko policija, tai papildomų žmonių nebuvo. Dar (duomenys neskelbtini) aukšte buvo kaimynė, jos aukštai nebuvo. Jis nematė O. žmonos. Nematė, ar kaimynė bendravo su ja. Visi nusiramino, kalbėjo laiptinėje, o jis išėjo namo. Jis aklai nekvietė policijos. Pirmiausiai pažiūrėjo, kas ten vyksta, ir tik tada iškvietė policiją. Jis negrįžo, o liko apačioje. Jo paprašė iškviesti policiją. Jam neteko bendrauti su kaltinamaisiais po konflikto.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. U. parodė, kad įvykio metu buvo namuose. Išgirdo triukšmą, todėl atidarė duris. Kaimynas laikė nukentėjusįjį. Tas nukentėjusysis šaukėsi pagalbos. O. sūnus leidosi į apačią ir prašė jos iškviesti policiją. O. pasakė, kad policija jau iškviesta. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) aukšte. Ji aukštyn nelipo. Pamatė, kad O. laiko nukentėjusįjį. O. nukentėjusįjį laikė už nugaros, apsikabinęs. Ji neprisimena nukentėjusiojo. Ji nežino, ar kažkas daugiau buvo. G. ji nematė. R. leidosi laiptais žemyn ir prašė iškviesti policiją. Nukentėjusysis visą laiką muistėsi. Ką ji sakė, neprisimena, ji uždarė duris ir viskas. Neatsimena, ar matė kaimyną G. Nematė jokių smūgių. Ji tik vizualiai matė jų veidus. Matė, kad po O. nosimi buvo kraujo. Nukentėjusysis buvo normalus. Jį tik laikė O. Viskas buvo šalia jos buto. Alkoholio kvapo ji nejautė. Ji nebuvo visiškai išėjusi.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. D. parodė, kad tai buvo šeštadienis, atrodo gruodžio 2 d. Jos nebuvo namuose, viso įvykio ji nematė. Ji apačioje sutiko einantį nukentėjusįjį su policija. Suprato, kad čia yra tas pats vyrukas iš kaimynės buto. Pradėjo su juo kalbėti apie susidariusią situaciją dėl paliktų langų. Jis pasakė, kad išvyksta ir dėl visko pakalbės su antra puse. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie susitarė, kad jis atvyks kitą dieną. Taip viskas ir baigėsi.
Ji nematė, kad jis būtų sumuštas ar kitaip sužalotas. Jos vyras buvo su praskelta lūpa. Įvykio ji nematė, bet ir ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų. Policijos pareigūnai netikrino nei vieno žmogaus girtumo. Ji daug kartų ieškojo to žmogaus dėl langų. Sulaukė skambučių ir iš policijos, ir iš antstolių. Nebuvo kontaktų, nes butą paveldėjo užsienio pilietis. Daug kartų nukentėjusiojo buvo ieškota. Ji jį sustabdė tik dėl to, kad jis buvo visų ieškomas. Prieš tai nukentėjusįjį buvo mačiusi kelis kartus.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. parodė, kad buvo du konflikto dalyviai. Laiptinėje buvo chaosas. Atsimena, kad pagal tą žmogų (kaltinamasis O. D.) jie yra matę vienas kitą. Jis apklausoje nurodė O. D. žodžius ir nurodė, ką jisai liudytojui sakė. Konfliktas buvo, kad bute šąla. Neprisimena daugiau aplinkybių. Prašo vadovautis tuo, kas parašyta. Kokias pretenzijas reiškė K., nepasakys. Jeigu konfliktas kilo su fiziniu smurtu tai tarp dviejų žmonių, o dar prisijungė vienas asmuo. Darbe tokių įvykių turi daug, detalių nepamena. Iš konteksto suprato, kad asmenys matosi ne pirmą kartą, nors kaltinamasis pasakė, kad galbūt vagį sulaikė. Nes konfliktas jau buvo iki tol, todėl teigia, kad kaltinamasis melagingai pasakė, kad mato šį asmenį pirmą kartą. Tai liudytojo nuomonė. Buvo konfliktas su vyresniu žmogumi, dar figūravo jo sūnus. Ar nukentėjusysis minėjo apie jo sužalojimus iš sūnaus D. pusės – jeigu būtų paminėti tokie faktai, tai būtų nurodęs. Nepamena, ar apklausinėjo nukentėjusįjį. Nepamena, ar jautė alkoholio kvapą, jei būtų jautęs, tai būtų paminėjęs. Ar buvo tikrinamas neblaivumas, nepamena.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. R. parodė, kad praėjusiais metais pradėjo šalti oras, bute buvo labai neįprastai šalta. Kaimynė klausė, ar neturi problemų su šildymu, pasakė, kad virš jos buto atidarytas plačiai langas. Suprato, kad per lubas šaltis eina į butą. Pradėjo domėtis, kaip surasti buto savininką. Išgirdo, kad tame bute kažkas eina, paskambino į duris. Atidarė duris, ji pasakė, kad nori paprašyti uždaryti langą, jai atsakė, kad jau uždarė langą. Ji paklausė, gal gali pažiūrėti pati, jai pasakė, ko čia landžioja, ir išstūmė. Ji paskambino į gretimas kaimyno duris, pasakė O., kad ten kažkas yra. Jie paskambino į duris, vyras atidarė duris, O. sako, kas ten yra su tuo langu, o tas vyras jau apsirengęs, pasiėmęs kažkokius įrankius, juos nustūmė, užrakino duris, bėgo, pradėjo draskytis. O. sako, pasikalbame, kas yra su tuo langu, pas mus rūbai pelija. Tas vyras norėjo bėgti, O. nenorėjo jo paleisti, apglėbė už pečių jį, o vyras sako, ko tu mane smaugi. Jie iškvietė policiją. Grumtynės buvo. Ji susinervino, grįžo, vėl atėjo pažiūrėti, jau policija vaikščiojo. Ji pastovėjo ir parėjo į butą. Matė viską nuo pradžių, pačios pabaigos nematė.
O. laikė tą vyrą už peties. Jis nugriuvo ant šono, ant laiptų, jis gulėjo ant grindų, O. jį laikė, o jis rėkė, ko jį smaugia. Jos butas (duomenys neskelbtini) aukšte. O. su tuo vyru buvo tarp (duomenys neskelbtini) aukštų. Ji buvo, O. jį laikė, vėliau išėjo O. sūnus, kuris padėjo tą vyrą laikyti. O. jį laikė už peties, tas žmogus stumdėsi, o sūnus už šono padėjo laikyti. Jie visi buvo atsisukę vienas į kitą veidu. Tuo metu kaimynų kitų nebuvo. Kai policija atvažiavo, tada tą žmogų paleido. Kitas kaimynas G. ar buvo išėjęs, įvykio metu ji jo nematė, tik girdėjo, kad kažkas viršuje kalba. Tas nepažįstamas vyras, kuris neįleido į šaltą butą, ar jis sulaikomas priešinosi, tai ji negali pasakyti, nes vienu metu buvo išėjusi. Kol O. jį laikė, jis tiesiog muistėsi. Priėjo O. sūnus, iš šono palaikė, bet jokių muštynių nebuvo. Tas vyras visą laiką veržėsi, draskėsi. Tas laikymas buvo – apkabino, laikė už pečių. Tas žmogus besidraskydamas smuko, smuko, nusmuko ant laiptų, jis plėšėsi iš jų, nusmuko ant laiptų, O. jį laikė už pečių, O. ant jo susmuko ir laikė už peties. Kai susmuko ant laiptų, tai O. sūnus R. buvo pasilenkęs ir padėjo laikyti vyrą už šono. Kadangi tas vyras susmuko, O. irgi šonu sugriuvo ant jo, o O. sūnus ant laiptų ant turėklų irgi padėjo laikyti. Ji neatsimena, kaip sūnus priėjo ir ką jis ten darė. Kai tas vyras gulėjo, jai atrodo, tada priėjo sūnus ir prilaikė, kad jis neišsiplėštų. Tas vyras gulėjo ant nugaros.
Ji nepamena, kokie buvo drabužiai, ant galvos apdangalo atrodo neturėjo, ant kaklo šaliką ar turėjo, nepamena. O. viena ranka tą vyrą laikė už peties. Tas žmogus, kai jį laikė, sakė, kad baigtų smaugti. O. sūnus priėjo ir laikė nukentėjusįjį už klubo. Rankos buvo prie nukentėjusiojo šonų. Praėjo gal 20 minučių. Tas vyras prašė paleisti, o O. klausė, ko jis bėga. Nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant grindų ir rėkė, kodėl jį smaugia. Ji nematė, kad O. jį smaugtų. Kol ji buvo, jokio smūgio nebuvo. Nematė, kad kas nors suduotų smūgių. Nukentėjusysis nesudavė jokių smūgių. Niekas smūgių nesudavinėjo. Fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir R. nematė. Nukentėjusįjį laikė, jis bandė ištrūkti. Ji nematė, kad nukentėjusysis būtų ištrūkęs, kad bėgtų laiptais. Ji buvo išėjusi, kai grįžo, jie buvo ne ten, kur ji juos paliko. Nukentėjusysis turėjo kažkokią įrankių dėžę, kai jis buvo ant grindų, tą dėžę jis buvo pastatęs ant žemės. Jis nieko neaiškino, kodėl tuos langus atidarytus laikė. Alkoholio kvapo ji nejautė.
Ji G. nematė, tik girdėjo, viršuje kalbėjo. Uošvienės nematė. Buvo labai susijaudinusi. G. buvo išėjęs iš buto, bet jis šaukė būdamas viršuje. Ji girdėjo tik jo balsą. O. buvo nukentėjusįjį užgulęs šonu. Neprisimena, ar R. lietėsi prie nukentėjusiojo, praėjo daug laiko. Kovo mėnesį geriau atsiminė. Ikiteisminio tyrime metu tiesą sakė.
Iki atvykstant policijai, ji buvo trumpam išėjusi namo. Pareigūnams nesakė, kad trumpam buvo išėjusi, nes jos neklausė. Ji turbūt išėjo, kai policija buvo atvykusi. Prieš policijai atvykstant ji trumpam išėjo, pastovėjo koridoriuje ir grįžo, kai jau policija buvo atvažiavusi. Kai grįžo, konflikto dalyvius rado jau (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje, kur yra butai. Atėjusi pamatė, kad vienas policininkas ten su jais, o kitas policininkas buvo prie lango, ji pradėjo su juo kalbėti, kas vyko. Trumpai pakalbėjo su policininku ir išėjo. Ar ji iki atvykstant policininkams buvo išėjusi iš įvykio, nepamena. Grįžusi į vietą kalbėjo su policininku, į tuos asmenis ji nežiūrėjo. Jie po truputį lipo link lango, o ji stovėjo viršuje, prie O. ir nukentėjusiojo buto. Kai jie leidosi žemyn, ir ji leidosi žemyn, ji iš viršaus stebėjo, kai jie nusmuko ant laiptų. Tada ji išėjo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. O. buvo tarp lango ir (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelės. Nukentėjusysis jau buvo nugriuvęs. G. tik rėkė iš viršaus. Ji nematė tokio momento, kai O. buvo viena ranka paėmęs už turėklo, o kita ranka laikė už peties nukentėjusįjį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis O. D. parodė, kad 2023-12-02 buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai apie 15.30 val. atėjusi kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas yra. Jam buvo žinoma, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) ilgą laiką, t. y. nuo vasaros pradžios, buvo palikti atidaryti langai. Dėl to drėko ir pelijo daiktai, tiek jo, tiek viršuje ir apačioje esančių kaimynų. Jis stovėjo savo buto tarpduryje ir kalbėjo su kaimyne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), po to skambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, tačiau durų jam niekas neatidarė. Netrukus į laiptinę išėjo kaimynas E. G., kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir jiems būnant laiptinėje, kalbantis, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo niekam nepažįstamas vyras, kuris rankose nešėsi kažkokius įrankius, jis tikrai matė suktuko lagaminėlį, kokie dar buvo įrankiai, jis neįsidėmėjo. Vyras atsistojo nugara į jį ir lyg bandė rakinti buto duris. Jis jo paklausė: „kas tu toks?“ Po šių žodžių vyras pasileido bėgti, nešdamasis rankose įrankius. Įtaręs, kad tai gali būti vagis, nes bute Nr. (duomenys neskelbtini) mirus jo savininkei apie pusantrų metų niekas negyveno, minėtą vyrą jis pasivijo (duomenys neskelbtini) aukšte, sugriebė už striukės ir paprašė palaukti, jam sakė, kad turi išsiaiškinti, kas jis toks ir kodėl jis bėga. Vyrą rankomis apglėbė iš nugaros, taip prispausdamas jam rankas. Nepažįstamas vyras visaip stumdėsi, muistėsi. Besimuistydamas ne kartą sudavė jam į veidą ir kitas kūno vietas. Vyras ne kartą bandė pabėgti, jis (O. D.) jį prispaudė prie laiptinės sienos, netoli laiptinės langų ir laikė prispaustą. Nepažįstamas vyras šaukė, dėl triukšmo į laiptinę išėjo kiti gyventojai, jis paprašė iškviesti policiją, kad išsiaiškintų, kas čia toks bėga su įrankiais iš buto. Kažkas iš kaimynų iškvietė policiją, kas tai padarė, nežino. Pareigūnai atvyko labai greitai. Pareigūnams viską papasakojo, prie pareigūnų tas jam nepažįstamas vyras pretenzijų jam neturėjo. Jis irgi pretenzijų nereiškė, nors vyras jį buvo sužalojęs į veidą, t. y. į lūpą, kai muistėsi ir bandė nuo jo pabėgti. Nori pažymėti, kad nei jo sūnus R. D., nei kaimynas E. G. prie nepažįstamo vyro nesilietė. Taip pat nori nurodyti, kad nepažįstamas vyras, bėgdamas nuo jo, kliudė buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoją, kuri po susidūrimo apvirto (1 t., b. l. 151-154).
Papildomos apklausos metu įtariamasis O. D. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, kaltės jis visiškai nepripažįsta, jis patvirtina savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 167-169).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. D. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo tėvais, sese ir močiute. Mokosi (duomenys neskelbtini)-oje klasėje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku jis buvo namuose, sėdėjo prie kompiuterio. Išgirdo, kad kažkas paskambino į jų buto duris, tačiau nesigilino, nei kas, nei dėl ko atėjo. Netrukus jis atėjo prie buto durų, pažiūrėjo pro „akutę“ kas vyksta laiptinėje, pamatė, kad laiptinėje stovi daug žmonių. Tada išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas ten vyksta. Išėjęs pamatė, kad laiptinėje stovi jam visiškai nepažįstamas vyras, kurio nėra matęs, vyras rankose laikė įrankių lagaminėlį, o minėtą vyrą, apglėbdamas iš nugaros, bandė sulaikyti jo tėtis O. D. Tuo metu laiptinėje buvo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto, jos duomenų nežino, ir kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, jo duomenų jis taip pat nežino, bei močiutė G. L. Nepažįstamas vyras bandė pabėgti, išsilaisvinti, tačiau tėtis jo nepaleido. Tuomet jis suprato, kad nepažįstamas vyras išėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini), jie visi norėjo išsiaiškinti, kodėl vyras buvo palikęs savo bute atidarytus langus, dėl ko jų ir kaimyniniuose butuose buvo šalta, drėko ir pelijo sienos. Nepažįstamas vyras nesutiko aiškintis, jis muistėsi, bandė ištrūkti. Jam ištrūkus ir nusileidus kažkiek laiptų žemyn, tėtis O. vėl jį apglėbęs laikė. Po kurio laiko tėtis pasakė jam eiti į lauką ir laukti policijos pareigūnų. Kas iškvietė policiją, jis nežino. Tuomet jis išėjo į kiemą, atvyko du policijos ekipažai, kurie toliau aiškinosi situaciją. Jis pareigūnams pasakė, kad laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte kilo konfliktas, po to jis nuėjo namo. Nori nurodyti, kad jis minėto vyro nelietė, jam už rankų paėmęs nebuvo, kūnu jo nespaudė, alkūnės įrėmęs jam į kaklą nebuvo. Jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto irgi nelietė minėto vyro, tiesiog jam kalbėjo apie tai, kodėl jis savo bute buvo palikęs atidarytus langus, nes dėl to šalo kaimynų butai (2 t., b. l. 49-52).
Papildomos apklausos metu įtariamasis R. D. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, kaltės jis visiškai nepripažįsta. Patvirtina savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 61-63).??
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. G. parodė, kad 2023-12-02 15.30 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai išgirdo laiptinėje kažkokį šurmulį. Kadangi buvo vėsu, jis apsirengė ir išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas ten vyksta. Išėjęs pamatė laiptinėje stovintį kaimyną O. su sūnumi, O. žmonos mamą, kaimynę iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam nepažįstamą vyrą, kurį kaimynai buvo sulaikę. Dėl ko vyras buvo sulaikytas, jis nežino. Jis neprisimena, ar kažką tam nepažįstamam asmeniui pasakė. Jam būnant laiptinėje, į laiptinę išėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas, kurio duomenų nežino, ir leidosi laiptais į apačią, jis (E. G.) jo paprašė, kad jis iškviestų policiją. Minėtam kaimynui išėjus į lauką, jis liko laiptinėje, netrukus išėjo į lauką pro laiptinės duris ir pamatė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas lauke kalba telefonu. Jis jo paklausė, ar atvyks policija, į ką kaimynas jam atsakė, kad policiją iškvietė. Tuomet jis grįžo atgal į laiptinę. Praėjo pro laiptinėje buvusius asmenis jų neliesdamas. Policija atvyko labai greitai. Nori patikslinti, kad kai O. sulaikinėjo nepažįstamą vyrą, jis jam sakė vyro nemušti. Pats nepažįstamo vyro nelietė, jo nesulaikinėjo, nebuvo jo niekaip prispaudęs ir atėmęs iš jo galimybę priešintis (2 t., b. l. 11-14).
Papildomos apklausos metu įtariamasis E. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, kaltės jis visiškai nepripažįsta. Patvirtina savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 29-31).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad 2023-12-02 apie 15.25 val. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų ir uždaryti bute langų. Jam būnant minėtame bute, į butą užėjo nepažįstama moteris, kuri jam priekaištavo dėl atvirų buto langų, tačiau šią moterį jis iš buto išprašė be jokio konflikto, tiesiog liepė jai išeiti. Uždaręs buto langus ir pasiėmęs elektrinį suktuką, elektrinį grąžtą, apie 15.36 val. jis išėjo į laiptinę, kur stovėjo du jam iš matymo pažįstami vyrai (kaimynas iš viršaus, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, ir apie (duomenys neskelbtini) metų vyras) bei vienas nepažįstamas vyras (kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai) su nepažįstama moterimi ir dar dvi jam iš matymo pažįstamos moterys. Tie asmenys, kuriuos iš matymo jis pažįsta, galimai yra kaimynai, kadangi seniau juos yra sutikęs laiptinėje. Šių vyrų ir moterų akivaizdoje jis raktu užrakino buto duris. Tik užrakinus buto duris jam kelią užkirto nepažįstamas vyras, kuris paklausė „Kas tu toks?“, o jis (P. K.) jam atsakė, kad neprivalo jam prisistatyti. Bandant praeiti pro šį nepažįstamą vyrą (kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai) šis be jokios pateisinamos priežasties ranka (tiksliai neprisimena kuria) paėmė jam už kaklo ir pradėjo jį smaugti, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Nepažįstamam vyrui (kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai) jį smaugiant dešine ranka iš priekio, prie jo pribėgo du jam iš matymo pažįstami vyrai, iš kurių vienas jį laikė už rankos bei su kairės rankos alkūne jam spaudė kaklą (jaunesnis vyras, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų), o kitas vyras jį spaudė link sienos (kaimynas iš viršaus, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų), taip atimdami galimybę jam ištrūkti. Po šių vyrų veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Šio konflikto metu jis visą laiką bandė ištrūkti, tačiau išlaisvinus nuo vieno vyriškio, jį sugriebdavo kitas. Bandant ištrūkti įvyko grumtynės, kurių metu nusileido į aikštelę, esančią tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, kur jį rankomis prirėmęs prie sienos laikė jaunesnis – apie (duomenys neskelbtini) metų vyras ir kaimynas iš viršaus, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, o kitas – apie (duomenys neskelbtini) metų vyras abiem rankom iš nugaros apkabinęs jo kaklą smaugė. Po šių vyrų veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Konflikto metu vyras iš jo rankos paėmė telefoną „Iphone X“ bei raktus nuo namų, raktus įsidėjo į kairę kelnių kišenę. Konflikto metu telefonas vyrui, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai, iškrito iš rankos ant grindų. Toliau vykstant konfliktui savo raktus iš vyro, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai, jis pasiėmė iš kairės jo kelnių kišenės. Būnant laiptinės aikštelėje nepažįstamas vyras, kuris nuo pat pradžių jį smaugė (kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai), pradėjo grasinti sakydamas „perp..., velnias, sudaužysiu tavo snukį“ ir su dešinės rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų trankė jam į veido sritį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Bandė priešintis, ir nepažįstamas vyras (kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai), kuris nuo pat pradžių jį smaugė, dešinės rankos kumščiu ne mažiau dviejų kartų trenkė jam į galvos sritį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Grumtynių metu jis ištrūko ir pradėjo bėgti, tačiau minėti vyrai jį vijosi, maždaug (duomenys neskelbtini) aukšte nepažįstamas vyras (kuris jį nuo pat pradžių smaugė) pargriovė ant kelių ir iš nugaros abiem rankom pradėjo stipriai smaugti, po šių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Vyriausias vyras, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, ne kartą sakė jį smaugusiam vyrui (kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai), kad šis netrenktų jam į veidą. Jaunesnis vyras, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, konflikto metu jam sakė „uždusk“. Ištrūkęs vėl pradėjo bėgti, o nepažįstamas vyras (kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai) jį toliau vijosi, (duomenys neskelbtini) aukšte nepažįstamas vyras (kuris nuo pat pradžių jį smaugė) jį sugriebęs rankomis parvertė ant kelių, užgriuvo visu svoriu, jis rankomis ir kojomis apglėbė jį iš nugaros bei pradėjo abiem rankom smaugti apsikabinęs iš nugaros, po šių vyro veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. Konflikto metu šaukėsi pagalbos, prašė nepažįstamo vyro, kuris nuo pat pradžių jį smaugė, kad jį paleistų ir kartu lauktų policijos. Šį konfliktą matė ir kiti anksčiau minėti žmonės, kurie konflikto metu jam nepadėjo, o vyras toliau jį smaugė. Policiją iškvietė į laiptinę išėjęs asmuo, kuris konflikte nedalyvavo, jis tik išėjo iš buto ir leidosi žemyn. Konflikto metu vienas iš jam pažįstamų vyrų (kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų) pradėjo šaukti, jog atvažiavo policija, ir nepažįstamas vyras (kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai) nustojo jį smaugti, tačiau jėga nuvedė jį į (duomenys neskelbtini) aukšto kampą, kur nepažįstamas vyras (kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai) pasakė „Laukiam policijos“. Atvykus policijos pareigūnams, jis tuo metu buvo šoko būsenoje, buvo išsigandęs, todėl iš pradžių nenorėjo rašyti pareiškimo. Kiek prisimena, policijos pareigūnai nustatė prieš jį smurtavusio vyro tapatybę. Kai jis atvyko į savo namus, pasijuto blogai, pradėjo skaudėti kaklą, galvą, kairį riešą, todėl paskambino į policiją ir nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur po apžiūros jam nustatė kairės plaštakos, nugaros apatinės dalies sumušimą, abiejų kelių nubrozdinimus. Išėjęs iš ligoninės nuvyko į policijos komisariatą, esantį T. Ševčenkos g. 26, Vilnius ir parašė pareiškimą. Minėtus vyrus galėtų atpažinti. Proceso eigoje planuoja teikti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 3-26).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Z. V., kuri yra jo žmonos močiutės sesers dukra. Z. šis butas atiteko pagal paveldėjimą, mirus jos mamai N. N. viena gyveno šiame bute, o žmona ją reguliariai lankydavo, veždavo maistą. Prieš keletą metų, tiksliai laiko neprisimena, N. būnant namuose pasidarė bloga, ji šaukėsi pagalbos, atvykę gaisrininkai išlaužė buto duris ir išvežė ją į ligoninę. Tada jis remontavo buto duris ir jį matė laiptinės gyventojai, jis su jais bendravo. Mirus N. buto savininke tapo velionės dukra Z., o jie su žmona ir uošve tik prižiūri šį butą. Šiuo metu butas tuščias, niekas jame negyvena. Jie butą sutvarkė, išvežė senus baldus ir daiktus. Praėjusiais metais bute darė kosmetinį remontą, dažė sienas, šie darbai intensyviai vyko vasarą, jis dažnai lankėsi bute ir namo gyventojai jį tikrai matė ne kartą, jis su jais bendravo. Bendravo ir su buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojais, šiame bute gyvena 5 ar tai 6 asmenys. Žino, kad ten gyvena vyras (pagrindinis jį užpuolęs asmuo), moteris šviesiais plaukais, kaip supranta, pagrindinio jį užpuolusio vyro žmona, jaunas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris, kaip supranta, yra pagrindinio jį užpuolusio vyro sūnus, jaunesnis vaikas, vyresnio amžiaus moteris, kuri įvykio metu atvykus policijos pareigūnams buvo laiptinėje. Su minėto buto gyventojomis, tiek vyresnio amžiaus moterimi, tiek jaunesne moterimi, tiek jos sūnumi yra ne kartą bendravęs, paskutinį kartą su asmenimis bendravo dėl laiptinėje esančių elektros skaitliukų, aiškinosi, kurie skaitliukai kuriam butui priklauso. Praėjusių metų rudens pabaigoje, galimai lapkričio mėn., kai nudažė bute sienas, paliko truputį pravertus langus virtuvėje ir miegame. Langai bute mediniai, jie buvo praverti vos per sprindį. Po sienų dažymo jie išvyko iš Lietuvos ir butas pravirais langais buvo paliktas apie mėnesį laiko. Bute yra įrengtas centrinis šildymas, radiatoriai šildo labai gerai, šildymas nebuvo atjungtas. Butas per tą mėnesį, kol jame buvo praviri langai, neįšalo, buvo tvarkingas. 2023-12-02 atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti savo daiktų bei uždaryti langų. Jam būnant bute į duris kažkas paskambino. Atidaręs duris pamatė moterį, kuri, jo nuomone, yra jį užpuolusio vyresnio amžiaus vyro, kurį kiti gyventojai vadina pirmininku, gyvenančio aukštu aukščiau, tikslaus buto numerio nežino, žmona. Moteris bandė užeiti į butą, tačiau jis jos neįleido, tiesiog stovėjo tarpduryje, kad ji neužeitų. Moteris pradėjo šaukti ant jo dėl bute paliktų atidarytų langų. Kai rinkosi savo daiktus ir rengėsi išeiti iš buto, išgirdo laiptinėje šurmulį prie jo buto durų. Pažiūrėjęs per „akutę“ matė, kad laiptinėje prie jo buto durų susirinkę žmonės. Pasiėmęs daiktus išėjo iš buto, užrakino duris ir bandė leistis laiptais žemyn, kai kelią pastojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas su savo sūnumi. Laiptinėje taip pat buvo moteris, kuri prieš tai bandė užeiti į butą, kuri, kaip suprato, yra vyresnio amžiaus vyro, kuris jį taip pat puolė ir kuris yra vadinamas namo pirmininku, žmona, vyresnio amžiaus moteris, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), pats „namo pirmininkas“, kuris prieš jį naudojo fizinę jėgą, ir galimai dar kažkokia moteris, kurios jis neįsidėmėjo. Po to vyrai prieš jį pradėjo naudoti fizinį smurtą, kas kiek ir kokių smūgių jam sudavė, jis nurodė pirminėje apklausoje, prašo vadovautis duotais parodymais. Dar nori nurodyti, kad kai buvo gyva N., ji pasakojo, kad konfliktuoja su kaimynais, ypač su menamu namo pirmininku bei jo žmona ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojais. Civilinį ieškinį žada pateikti (1 t., b. l. 29-32).
E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad 2023-12-02 18.13 val. kreipėsi P. K., kuris nurodė, kad buvo užpultas nepažįstamų žmonių. Diagnozė: kairės plaštakos sumušimas, nugaros apatinės dalies sumušimas, abiejų kelių nubrozdinimai (1 t., b. l. 78).
Specialisto išvadoje Nr. G 3870/2023 (01) nurodyta, kad P. K. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne. Nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023-12-02. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolika trauminių poveikių. Tikėtina, kad nustatytos poodinės kraujosruvos kakle galėjo būti padarytos smaugiant kietu buku daiktu (daiktais), t. y. rankomis (1 t., b. l. 82-83).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šių metų gruodžio 2 dieną, šeštadienį, apie 15 val. išgirdo laiptinėje triukšmą. Girdėjo vyriškus balsus ir kaip vyras šaukė, kad jį paleistų, kvietėsi pagalbos. Kadangi triukšmas nesiliovė apie 10-15 min., tai jis išėjo į laiptinę. Laiptinėje pamatė stovintį kaimyną, gyvenantį bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikė apglėbęs jam nepažįstamą vyrą. Vyrą jis laikė prispaudęs prie turėklo. Tuo tarpu laikomas vyras muistėsi, šaukė, reikalavo jį paleisti, šaukėsi pagalbos. Šalia minėto kaimyno stovėjo jo sūnus ir kitas kaimynas, gyvenantis tame pačiame name kaip ir jis, bute Nr. (duomenys neskelbtini), jis bandė sudrausminti vyrus, prašė nustoti triukšmauti, paleisti vyrą, nes kvies policiją, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo. Tuomet jis paskambino pagalbos telefonu. Paskambinęs apie 15.35 val. jis išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų, o vyrai, kurie tarpusavyje susigrūmė, liko laiptinėje. Atvykus policijos pareigūnams pasakė, kad policiją kvietė jis, paaiškino, kad laiptinėje vyksta konfliktas. Jis iš kaimynų girdėjo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi remonto darbai, ten buvo palikti praviri langai, šiame bute niekas negyveno. Jis matė, kaip kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) laikė rankomis apglėbęs vyrą, kuris muistėsi ir bandė ištrūkti (1 t., b. l. 44-47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju. 2023-12-02 darbo pamainą pradėjo 15.00 val., dirbo ekipaže V1752 kartu su vyriausiuoju patruliu L. P. Apie 16 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje vyksta muštynės. 16.23 val. atvykus nurodytu adresu, laiptinėje buvo O. D. ir P. K. O. D. paaiškino, kad jis pagalvojęs, kad šis vyras vagis, jį sulaikė panaudojęs jėgą. P. K. paaiškino, kad jam išėjus iš buto jį užpuolė nepažįstamas vyras (O. D.), todėl išsigandęs pradėjo bėgti. P. K. teigė, kad nepažįstamas vyras laiptinėje jį prirėmė prie sienos ir smaugė, dėl to jis labai išsigando. Atskirai pakalbėjus su P. K., šis paaiškino, kad O. D. jį galimai užpuolė dėl to, kad remontuojamame bute keliems mėnesiams buvo palikęs atidarytus langus. Laiptinėje dar buvo R. D. ir G. L. Iš pradžių P. K. nurodė, kad pretenzijų O. D. neturi, bet tos pačios dienos, t. y. 2023-12-02, vakare jis kreipėsi į policiją su pareiškimu, kuriame buvo nurodyta, kad 2023-12-02 apie 15.36 val. laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras be jokios priežasties grasindamas jį sumušti, abiem rankom paėmė nukentėjusiajam už kaklo ir jį smaugė, jis bandė ištrūkti, tuomet nepažįstami asmenys prieš jį panaudojo fizinį smurtą, jam buvo padaryti kūno sužalojimai (Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje po apžiūros nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kairės plaštakos, nugaros apatinės dalies sumušimas bei abiejų kelių nubrozdinimai), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 50-53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m., galimai nuo lapkričio mėn. pastebėjo, kad bute šalta, apie 17 laipsnių, sutikusi kaimynę iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikti pilnai atidaryti langai virtuvėje ir kambaryje, dėl to jų butai šalo. Dėl to, kas gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), ji kalbėjosi su kaimynu O. Ji O. buvo sakiusi, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomi remonto darbai, tuomet O. jos paprašė jį informuoti, kai ji išgirs, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas yra. Kas bute Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė remonto darbus, ji nežino. 2023-12-02 apie 15.30 val. būdama namuose išgirdo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas vaikšto, tuomet ji nedelsdama pakilo į viršų ir paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Duris atidarė nepažįstamas vyras, ji jo paklausė apie atidarytus langus, šis atsakė, kad langus uždarė. Tuomet ji paprašė vyro leisti jai užeiti į butą ir pačiai įsitikinti, kad langai tikrai uždaryti. Vyras jos į savo butą neįsileido. Tuomet ji paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, bute gyvena O. D. su savo šeima. Ji O. pasakė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas vaikšto, tuomet O. nuėjęs paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Iškart po to iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo vyras, kuris raktu užrakino buto duris ir norėjo eiti, bet O. jį sustabdė, apglėbęs rankomis jį iš priekio, sakė palaukti ir pasikalbėti. O. jam sakė, kad jo bute rūbai prasmirdo pelėsiu dėl atidarytų langų. Tuomet į laiptinę išėjo O. sūnus R. O. kalbėjo labai garsiai ir galimai triukšmą išgirdęs į laiptinę išėjo kaimynas, gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), G., jo vardo nežino, šis pradėjo garsiai šaukti, kad nuo paliktų atidarytų langų sušalo jo buto grindys. Visą laiką iki kol atvyko policijos pareigūnai nepažįstamas vyras muistėsi, bandė ištrūkti ir pabėgti, šaukė, kad jį paleistų, o O. jį laikė apglėbęs, vėliau asmeniui pargriuvus, O. buvo užgulęs jį savo kūnu. Ji taip pat visą laiką buvo laiptinėje. Laiptinėje buvo R. ir G., bet jie prie to vyro nesilietė. Daugiau laiptinėje jokių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 56-59).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra J. D. bei jos šeima, t. y. jos vyru O. D., anūkais R. ir I. Šalia yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ilgą laiką buvo palikti atidaryti langai. Dėl to šalo jų ir kaimynų butai. Praėjusių metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo išeiginė, namuose buvo dukros vyras O. ir anūkas R. Į jų buto duris paskambino kaimynė, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), ji O. pasakė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas vaikšto. Tuomet į laiptinę išėjo kaimynas G., gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, tačiau jų niekas neatidarė. Netrukus iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo vyras, jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Šis vyras užrakino buto duris ir pradėjo šalintis. Tuo metu kaimynas G. pasakė O., kad šis asmenį sulaikytų ir išsiaiškintų dėl atidarytų langų. Nuo nepažįstamo vyro sklido alkoholio kvapas, jis rankoje nešėsi įrankių lagaminėlį. O. nepažįstamą vyrą sugriebė už rankos ir laikydamas klausė, ar jis uždarė langus, taip pat klausė, kas jis toks ir kodėl į tą butą atėjo. Šio vyro niekas anksčiau nebuvo matę, jo nepažinojo. Kai O. šį vyrą sulaikė, kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. O. liepė anūkui eiti į lauką ir pasitikti pareigūnus. Nei anūkas, nei O., nei G. prieš tą vyrą fizinio smurto nenaudojo (1 t., b. l. 62-64).
Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo P. K. ir įtariamojo O. D. kiekvienas iš proceso dalyvių patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 123-128).
Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo P. K. ir įtariamojo R. D. kiekvienas iš proceso dalyvių patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 118-122).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20231202-153958UTC+0200, kurio trukmė 20:24 min. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra su garsu, jame matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą. Prie laiptinės pareigūnus pasitinka du vyrai, kurie įleidžia pareigūnus į laiptinę. Lipant laiptais, fone girdimas triukšmas. Užlipus į (duomenys neskelbtini) aukštą, laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, matomi stovintys vyrai. Vyras Nr. 1: apsirengęs juodą džemperį, kurio priekyje matomas baltos spalvos paveikslėlis; Vyras Nr. 2: vilki baltai juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis; vyras Nr. 3: apsirengęs juodos spalvos striukę. Pareigūnams artėjant prie vyrų, vaizdo įraše girdėti, kaip: Pareigūnas: Kas čia vyksta? Vyras Nr. 1: Galima išeit į lauką? Pareigūnas: Palauk, pala, pala... Vyras Nr. 2: Dabar taip, šitas, šitam bute parašytas pareiškimas, yra užfiksuota. Vienu žodžiu, šeimininkė mirė. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 kalbėdamas lipa link (duomenys neskelbtini) aukšto kartu su vaizdo įraše matomu kitu pareigūnu, tuo tarpu vyras Nr. 1 stovi dūsaudamas. Vyras Nr. 3: 2 metai praėjo jau. Pareigūnas: Kas jūs čia tokie būsit? Vyras Nr. 3: Mes kaimynai. Pareigūnas: Dokumentus galima savo? Vyras Nr. 3 lipa laiptais aukštyn. Vaizdo įraše matomi vis praeinantys žmonės. Vyras Nr. 1: Žėkit, šitas vyras (parodo pirštu, bet tiksliai neaišku į kurį būtent vyrą rodo), aš išėjau iš buto, jis mane puolė, smaugė ir laikė (kažką sako, bet pertraukia pareigūnas) laikė mano ranką. Pareigūnas: Gerai, palaukit. Vyras Nr. 1: Mano laisvę bandė apribot visais įmanomais būdais. Pareigūnas: O ką jūs čia veikiat? Vyras Nr. 1: Atvažiavau butą tvarkyti. Pareigūnas: Čia jūsų? Vyras Nr. 1: Mano žmonos močiutės. Pareigūnas: Dokumentą savo duokit. Vyras Nr. 1: Piniginėj, galima iki mašinos nueiti. Pareigūnas: Palaukit tada. Vyras Nr. 1: Arba telefone turiu nuotrauką. (vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 sunkiai atgauna kvapą, kartais susiima už galvos bei širdies) Fone girdimas pašalinis triukšmas, išėjusi kaimynė pasakoja apie šaltį, pelijančias sienas. Vyras Nr. 2: (nulipdamas laiptais žemyn) O dėl to, kad čia jau, suprantat, parašytas pareiškimas. Pareigūnas: Dėl ko? Vyras Nr. 2: Pusę metų langai atidaryti, įsivaizduokit (Vyras Nr. 1 kažką bando pasakyti, kyla triukšmas) Kas ne pusę metų, patylėk. Pareigūnas: Galima, palaukit, po vieną jūs čia… Vyras Nr. 2: Pusę metų palikti langai, įsivaizduokit, čia visa siena šlampa, lyja į vidų, ant kiek proto reikia turėt, kad palikt langus. Tuo metu vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 kažką trumpai kalba su kitu pareigūnu, tuomet pasitraukia į šalį. Pareigūnas: Pabūk čionai, pastovėk čia, čia pakankamai oro. Vyras Nr. 1: Pareigūnai, nu aš noriu gryno oro, jis mane smaugė. Pareigūnas: Langą atsidarykit. Vyras Nr. 2: Nu ir žmona parašė čia, nežinau, gal prieš 3 dienas pareiškimą. Policija tipo pasakė parašyt pareiškimą, pradėsim tyrimą, ieškosim šeimininkės šitos. Nieks nieko, tylu ramu, čia vakar gauna atsakymą (nebaigia sakyti, nes tuo metu paskambina žmona). Vyras Nr. 1: Tu mane smaugt pradėjai, nei žodžio nesakei, su sūnum užpuolėt abudu (sako vyrui Nr. 2). Pareigūnas: Palaukit, palaukit, po vieną pašnekėsit. Vyras Nr. 2: Pažėk kiek čia kaimynų, va visi matė tave. Tavęs paklausta buvo, kas tu toks? (Sako vyrui Nr. 1) Vyras Nr. 1: Ne, kaimynė atėjo, sako uždaryk langus, aš uždariau langus, aš išeinu, jūs mane užpuolėt, tu su sūnum (kalba su vyru Nr. 2). Vyras Nr. 2: Pirma, atidariau duris, paklausiau, kas tu toks? Ko tu pradėjai bėgt. Vyras Nr. 1: Tu mane puolei, ..., tu mane čia… Vyras Nr. 2: Aš tave puoliau, kai tu pradėjai bėgt! Vyras Nr. 1: Tu iškart mane puolei, .... Vyras Nr. 2: Kam man tave pult, dabar tu man paaiškink? Vyras Nr. 1: Tu mane puolei, .... Vyras Nr. 2: Kam man tave pult paaiškink tu man? Vyras Nr. 1: Aš su tavim daugiau nesiaiškinsiu, tu iš vis nenormalus, neadekvatus esi žmogus. Tu neturi teisės apribot mano laisvės. Vyras Nr. 2: Pasižėk, kiek čia žmonių matė visą šitą Vyras Nr. 1: Tu, ..., visą cirką. Aš per visą laiptinę rėkiau, pirmąkart gyvenime tokį dalyką patyriau. Vyras Nr. 2: Už tai aš tave laikau, tu bėgi! Vyras Nr. 1: Tu mane smaugei, ..., aš vos neuždusau! Vyras Nr. 2: Nebleksėk čia, girdi, apsiramink. Vyras Nr. 1: Tu apsiramink, nenormalus, iš vis neadekvatus tu iš vis kažkoks tai. Vaizdo įrašo fone, kol tarpusavyje kalba vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2, girdėti, kaip senyvo amžiaus kaimynė kažką sako rusų kalba. Vyras Nr. 2: Tavęs klausiama, kas tu toks, iš to buto išeini, kas tu toks? Vyras Nr. 1: Žėk, kai policija manęs paklaus, aš atsakysiu, tu man neturi teisės manęs pult ir klausinėt. Vaizdo įraše matyti, kaip į įvykio vietą atvyksta dar keletas pareigūnų, kurie su vyru Nr. 2 nusileidžia į apačią, tuo metu girdėti, kaip: Pareigūnas: Tai jūs čia su raktais užėjot į šitą butą? Vyras Nr. 1: Taip, aš turėjau raktus, mes remontuojam tą butą. Mes buvom išvykę, dažėm langus ir mes grįžom nesenai. Tai ne pusę metų (kažką dar sako, bet senyvo amžiaus kaimynė įsiterpia kažką kalbėdama rusų kalba). Aš atsigert noriu, nebegaliu prašnekėt. Pareigūnas: Tai jūs išėjot iš to buto? Vyras Nr. 1: Taip. Paskambino moteris, paklausė, ar uždarysit langus, aš langus ar taip ar taip atvykau to čia padaryt. Vyras Nr. 1 paprašo pareigūnų, kad leistų nueiti į butą atsigerti vandens. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas užlipa laiptais aukštyn ir girdėti, kaip bendrauja su rusų kalba kalbančia senyvo amžiaus kaimyne, tada pareigūnas nulipa laiptais žemyn ir kalba su kitais pareigūnais. Tuomet vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas nusileidžia laiptais žemyn ir bendrauja su vyru Nr. 2, kuriam pareigūnas paaiškina galimą aplinkybių eigą, taip pat pabrėžia, kad vyras Nr. 2 neturi teisės taip elgtis, kad jis neturi jam suteiktų įgaliojimų kažką sulaikyti, jei nėra tvirtai įsitikinęs, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Vyras Nr. 2 su tokiu pareigūno paaiškinimu nesutinka, aiškindamas, kad sulaikė norėdamas įsitikinti, kas yra vyras Nr. 1. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 ir pareigūnas užlipa laiptais į viršų. Lipant laiptais vyras Nr. 2 vėl pradeda pasakoti apie atidarytus langus, tuo tarpu pareigūnas bando jam paaiškinti, kad nėra įstatymo, draudžiančio palikti atidarytus langus, ir kad tai ne policijos kompetencija, tačiau vyras Nr. 2 toliau tęsia savo nepasitenkinimą. Vėliau vyras Nr. 2 pateikia pareigūnui savo asmens dokumentą ir pareigūnas įeina į vyro Nr. 1 butą, kuriame vyras Nr. 1 kalbasi su kitais pareigūnais. Vėliau vaizdo įraše girdėti, kaip pareigūnas kalba apie susiklosčiusią situaciją su vyru Nr. 1, klausia, ar jis turės pretenzijų vyrui Nr. 2. Vyras Nr. 1 pasakoja, kad tarp kaimynų ir anksčiau yra kilusių įvairių konfliktų. Tuomet pareigūnas išdėsto vyro Nr. 2 poziciją. Toliau vaizdo įraše girdėti: Vyras Nr. 1: Ne tai jis mane pirma puolė, tada, tada jau… Jis mane prirėmė, pradėjo smaugt ir klausė, kas aš toks? Aš tada automatiškai bandžiau išsinerti… Pareigūnas: Ne, tai aš… Vyras Nr. 1: Aš tikrai nesusidūręs su tokiais dalykais. Pareigūnas: Žiūrėkit, aš tikiu, kame čia yra, tik mes dabar sprendžiam truputį kitokį klausimą. Suprantu, kad čia tokia situacija įvyko. Aš sakau, ką jis pagalvojo. Iš tos, turbūt, situacijos, kad jis pamatė suktukus rankoj… Vyras Nr. 1: Ne čia.. Pareigūnas: Čiupo… Vyras Nr. 1: Tiesiog jis elgtųsi, jeigu žinotų mane, taip ar taip jis, nu dėl tų langų tiesiog elgiasi žmogus. Nepriimtina taip elgtis. Nu ir viskas. Pareigūnas: Nu sprendžiat jūs, mes, tokiais atvejais, pagal skundą pradedame, pradedame kažkokį tyrimą. Toliau vaizdo įraše girdėti, kaip kalbama apie langus. Pareigūnas pasitikslina pas kolegą, ar jis turi duomenis, tuomet paduoda kaimyno (vyro Nr. 2) asmens dokumentą duomenims užrašyti. Taip pat girdima, kaip vyras Nr. 1 pasako savo duomenis kitam pareigūnui, kuris juos užrašo. Taip pat patikslinamos tiesiogiai su tyrimu nesusijusios aplinkybės. Vėliau girdėti: Pareigūnas: Taip, žiūrėkit, jūs jam kažkokių pretenzijų šitam vyrui turėsit? Rašysit pareiškimą? Vyras Nr. 1: Ne, tiek to, nerašysiu, nes… Pareigūnas: Tai gal jūs tada einam, pasikalbėsit nu? Vyras Nr. 1: Ne, aš su juo kalbėti nenoriu. Neprivalau su juo šnekėtis. Pareigūnas: Ne, tai taip sakau, žinot, jeigu čia kaimynystėj bus. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas išeina iš buto, laiptinėje matyti stovinti senyvo amžiaus kaimynė, vyras Nr. 3, taip pat žemiau, ant laiptų, stovintis vyras Nr. 2, kuris prašo pareigūnų palaukti, pareigūnas dar kartą paaiškina vyrui Nr. 2, kad jie nenagrinės langų atidarymo situacijos ir dar kartą primena, kad vyras Nr. 1 neprivalo prisistatyti ar atsakyti į vyro Nr. 2 užduodamus klausimus. Vyras Nr. 2 toliau bando paaiškinti savo požiūrį. Tuo metu iš buto išeina kitas pareigūnas ir vyras Nr. 1, laiptinėje vėl girdimas šurmulys. Pareigūnas vyrui Nr. 2 dar kartą paaiškina situaciją, pabrėžia, kad pastarasis neturi teisės, tvirtai neįsitikinęs dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, ką nors sulaikyti. Tačiau vyras Nr. 2 vis vien bando pagrįsti savo elgesį. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai nusileidžia laiptais žemyn ir išeina iš namo į lauką, kur stovi vyras Nr. 1 ir kalba su šviesiaplauke moterimi (vyro Nr. 2 žmona). Moteris išreiškia vyrui Nr. 1 pretenzijas dėl paliktų atidarytų langų, vyras Nr. 1 atsiprašo dėl to. Toliau vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip moteris ir vyras Nr. 1 kalba apie įvykusį incidentą. Pareigūnas dar kartą primena, kad nėra įstatymo, draudžiančio palikti atidarytus langus, tuomet vyrui Nr. 1 primena, kad jei jis persigalvos, gali rašyti pareiškimą, įvykyje dalyvavusių asmenų duomenys užfiksuoti. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 86-90).??
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Kaltinamasis O. D. kaltės nepripažino, teigė, kad jis norėjo nukentėjusįjį tik sulaikyti, nes šis bandė pabėgti. Jis tik laikė nukentėjusįjį apkabinęs, jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusysis muistėsi, galimai dėl to jam kažkur kliuvo. Jam (O. D.) pačiam nuo muistymosi buvo praskelta lūpa. Sūnus R. D. ir kaimynas E. G. nebuvo prie jų priėję ir išvis jokių veiksmų neatliko. Nukentėjusiojo jis nepaleido, nes atrodė įtartinas, galvojo, kad tai vagis, pats prašė kaimyno, kad iškviestų policiją. Kaltinamasis R. D. taip pat kaltės nepripažino, nurodė, kad išėjęs į laiptinę matė, kaip tėvas laiko apglėbęs nukentėjusįjį. Tėvas liepė stovėti prie durų ir laukti policijos. Jis (R. D.) nukentėjusiojo nelietė, jokių veiksmų neatliko. Analogiškai ir kaltinamasis E. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad nebuvo priėjęs prie O. D. ir nukentėjusiojo, tik vienu metu praėjo pro juos šonu, nukentėjusiojo nelaikė ir nelietė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, nes ji paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymi, kad beveik visi byloje liudytojai yra arba kaltinamųjų giminaičiai, artimieji, arba kaimynai, dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgus į tai, kad dalies jų parodymai iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat į tai, kad liudytojai (namo gyventojai) akivaizdžiai laiko save nukentėjusiais nuo P. K. veiksmų (šaltuoju metų laiku paliktų ilgą laiką atvirų jo buto langų), – šių liudytojų parodymų, duotų teisme, patikimumas vertinamas atsargiai, tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai.
Taigi, byloje neginčijama, kad P. K. prižiūrimame bute ilgą laiką buvo palikti atviri buto langai, dėl ko, pasak liudytojų, atšalus orams, kaimynams pradėjo šalti butai, drėkti ir pelyti sienos ir daiktai; jie ilgą laiką ieškojo buto paveldėtojų, tačiau to nepavyko padaryti (kaip nurodė pats P. K., jis su šeima buvo išvykęs į užsienį ir nebuvo galimybės su juo susisiekti). Todėl, kaip nurodė liudytoja A. R., išgirdusi bruzdesį, nuėjo prie buto ir paskambino į duris, atidariusio duris P. K. paprašė uždaryti bute langus. Kuomet jis jos neįleido patikrinti, ar tikrai langai jau uždaryti, ir uždarė duris, ji apie tai pranešė kaimynui O. D. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė sakiusi O., kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kartais vyksta remonto darbai, ir jis prašė jos informuoti, jei ji vėl išgirs, kad bute kažkas vyksta; ji įvykio dieną ir pranešė O., jis nuėjo paskambino į to buto duris. Iškart po to iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo vyras, kuris raktu užrakino buto duris ir norėjo eiti, bet O. jį sustabdė, apglėbęs rankomis jį iš priekio, sakė palaukti ir pasikalbėti. O. jam sakė, kad jo bute rūbai prasmirdo pelėsiu dėl atidarytų langų. Teismui nekyla abejonių, kad O. D. sulaikė P. K. būtent dėl atvirų langų, o ne dėl to, kad palaikė jį vagimi. Pirma, įvykio vietoje buvę asmenys visi patvirtino, kad nukentėjusysis, išėjęs iš buto, užrakino duris, t. y. turėjo buto raktą. Laiptinėje tuo metu jau buvo susirinkę ir šurmuliavo žmonės, taigi sunku logiškai paaiškinti, kad esant tokiai situacijai būtų natūralu iš buto išėjusį asmenį palaikyti vagimi. Be to, O. D. buvo žinoma situacija dėl šąlančių butų, jo paties šeima ieškojo buto paveldėtojų, rašė skundus (ką teisme patvirtino ir liudytoja J. D.), nė vienas iš liudytojų ar kaltinamųjų nenurodė, kad palaikė P. K. vagimi. Priešingai, akcentavo šąlančius kaimynų butus, nurodė, kad išėjusiam iš to buto asmeniui O. pradėjo reikšti pretenziją dėl langų (G. L.), O. siūlė pasikalbėti, kas yra su tuo langu, pas juos rūbai pelija (A. R.). Visas šias aplinkybes atitinka ir nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas neturi pagrindo juo netikėti.
Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad visi trys kaltinamieji prieš jį naudojo fizinį smurtą: O. D. apkabino ranka už kaklo ir taip smaugė, jam bandant ištrūkti, pasivijo ir smaugė rankomis iš už nugaros, R. D. su kaire alkūne smūgiavo tiesiai nukentėjusiajam į kaklą, prispaudė jo rankas, pribėgo E. G. ir spaudė jo rankas prie sienos, užlaužė jo ranką, kad O. galėtų laisvai jį smaugti. Kai O. jį pasivijo prie (duomenys neskelbtini) aukšto ir pargriovęs pradėjo smaugti iš nugaros, jo bendrininkai ėjo kartu ir tempė jį už šaliko ir kapišono. Jis klausė, kodėl jie taip daro, jie jam pradėjo šnekėti apie langus ir teismus, O. D. jam tris kartus sudavė smūgius į veidą. Jis (P. K.) šaukėsi pagalbos, prašė praeinančio kaimyno padėti, iškviesti policiją. Teisiamajame posėdyje peržiūrėtas pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas nepalieka abejonių, kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas. Įraše aiškiai matyti, kad nukentėjusiojo kaklas labai paraudęs, jis susijaudinęs, reiškia pretenzijas O. D., priekaištauja dėl smurto, taip pat pasakoja, kad smurtavo ir jo (O. D. sūnus). Pats O. D. nuolat aiškina apie atidarytus langus, kas dar kartą įrodo, jog jis nepalaikė P. K. vagimi, o tiesiog išliejo susikaupusį dėl atidarytų langų pyktį. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas po įvykio, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad O. D. be jokios pateisinamos priežasties ranka paėmė jam už kaklo ir pradėjo jį smaugti, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Tada prie jo pribėgo du jam iš matymo pažįstami vyrai, iš kurių vienas (R. D.) jį laikė už rankos bei su kairės rankos alkūne jam spaudė kaklą, o kitas vyras (E. G.) jį spaudė link sienos, taip atimdami galimybę jam ištrūkti. Šio konflikto metu jis visą laiką bandė ištrūkti, tačiau išlaisvinus nuo vieno vyriškio, jį sugriebdavo kitas. Bandant ištrūkti įvyko grumtynės, kurių metu nusileido į aikštelę, esančią tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, kur jį rankomis prirėmęs prie sienos laikė R. D. ir E. G., o O. D. abiem rankom iš nugaros apkabinęs jo kaklą smaugė. O. D. jam grasino ir su dešinės rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų trankė jam į veido sritį, ne mažiau dviejų kartų trenkė jam į galvos sritį. Grumtynių metu jis ištrūko ir pradėjo bėgti, tačiau minėti vyrai jį vijosi, maždaug (duomenys neskelbtini) aukšte O. D. pargriovė ant kelių ir iš nugaros abiem rankom pradėjo stipriai smaugti, o E. G. ne kartą sakė jį smaugusiam vyrui, kad šis netrenktų jam į veidą. Ištrūkęs vėl pradėjo bėgti, O. D. jį toliau vijosi, (duomenys neskelbtini) aukšte sugriebęs rankomis parvertė ant kelių, užgriuvo visu svoriu, rankomis ir kojomis apglėbė jį iš nugaros bei pradėjo abiem rankom smaugti apsikabinęs iš nugaros. Po šių vyrų veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą.
Atsižvelgus į tokius nukentėjusiojo parodymus, nėra pagrindo juos laikyti nenuosekliais. Kaip minėta, jau vaizdo įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis prie policijos pareigūnų kaltina O. D. ir jo sūnų užpuolimu. Nors įraše nėra duomenų, kad P. K. įvardytų ir trečią asmenį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo parodymų nuoseklumo ir patikimumo. Pažymėtina, kad vaizdo įraše nukentėjusiojo apklausa nėra vykdoma, o vyksta tik apsižodžiavimas tarp O. D. ir P. K. Tuo metu protokole-pareiškime, surašytame tos pačios dienos vakarą, P. K. vienareikšmiškai nurodo, kad jį užpuolė ir smurtą panaudojo trys vyrai, vienas jų jį smaugė, ne mažiau trijų kartų smogė kumščiu į veido sritį, užlaužė riešą ir pargriovė ant kelių, o pribėgę kiti du laikė jo ranką užlaužtą ir prirėmę jo kaklą prie sienos. Nors E. G., R. D., O. D., G. L. tvirtino, kad E. G. ir R. D. iš viso net nebuvo priėję prie P. K., o O. D. jį tik laikė, šie parodymai paneigti ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojų A. R. bei E. S. parodymais. Liudytoja A. R. nurodė, kad vyko grumtynės (tą teisme patvirtino kaltinamieji R. D., O. D.), kiti asmenys kaltinamųjų ar vieno jų veiksmus įvardijo kaip „laikymą“, tačiau pažymėtina, visi patvirtino, kad nukentėjusysis bandė ištrūkti, veržėsi iš to laikymo, t. y. akivaizdu, kad nukentėjusysis ne šiaip stovėjo laikomas O. D., o buvo naudojama jėga. Taip pat pažymėtina, kad nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad visą laiką stebėjo, kas vyksta; E. S. buvo nulipęs žemyn laukti policijos, G. L. kažkuriuo metu buvo nuėjusi namo, A. R. irgi ne visą laiką stebėjo, kas vyksta, o buvo išėjusi namo, kai grįžo, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Be to, ši liudytoja patvirtino mačiusi, kad O. sūnus padėjo tą vyrą laikyti, O. jį laikė už peties, apkabinęs, tas žmogus stumdėsi, o sūnus už šono padėjo laikyti. Tas vyras visą laiką veržėsi, draskėsi. Žmogus besidraskydamas smuko, plėšėsi iš jų, nusmuko ant laiptų, O. jį laikė už pečių, O. ant jo susmuko ir laikė už peties. Kai susmuko ant laiptų, tai O. sūnus R. buvo pasilenkęs ir padėjo laikyti vyrą už šono. Kadangi tas vyras susmuko, O. irgi šonu sugriuvo ant jo, o O. sūnus ant laiptų ant turėklų irgi padėjo laikyti. Taip pat ir liudytojas E. S., kuris iškvietė policiją, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad laiptinėje pamatė stovintį kaimyną (O. D.), kuris laikė apglėbęs jam nepažįstamą vyrą, prispaudęs prie turėklo. Tuo tarpu laikomas vyras muistėsi, šaukė, reikalavo jį paleisti, šaukėsi pagalbos. Šalia minėto kaimyno stovėjo jo sūnus ir kitas kaimynas, gyvenantis tame pačiame name kaip ir jis, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas bandė sudrausminti vyrus, prašė nustoti triukšmauti, paleisti vyrą, nes kvies policiją, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo. Tuomet jis paskambino pagalbos telefonu. Teisme liudytojas E. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tikslesni. Kaip nustatyta iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, E. S. nurodė, kad vyras smaugia kitą vyrą. Šių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis buvo ne šiaip laikomas, o vyko tikros grumtynės, kad jis bėgo, bandė ištrūkti, šaukėsi pagalbos, buvo spaudžiamas prie sienos, kad buvo smaugiamas, į ką sureagavo liudytojas E. S., kuris, kaip nurodė, drausmino vyrus (o ne vieną vyrą), kad paleistų nukentėjusįjį, bet jie nekreipė dėmesio, todėl jis iškvietė policiją. Šie parodymai paneigia ir kaltinamųjų parodymus, kad tai O. D. prašė iškviesti policiją. Nors policijos kvietimo inicijavimas savaime neįrodo, kad teisi yra ją kviečianti konflikto pusė, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad tai P. K. buvo jėga laikomas už kaklo, drabužių ir rankų, buvo parverstas ant grindų ir spaudžiamas prie grindų ir sienos, tai jis prašė padėti, bandė ištrūkti, kai tuo metu O. D. nukentėjusįjį laikė tikrai ne dėl to, kad manė, jog tai kažkoks vagis, nebent galėjo tikėtis, kad policija nubaus P. K. už atvirus langus. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, patvirtinančių O. D. ir G. L. parodymus, jog nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, tai laikytina gynybine versija.
Taigi, nustatyta, kad ir R. D., E. G. buvo priėję ir laikė nukentėjusįjį, panaudodami jėgą. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, tačiau susitarimo esmė ir ribos bendrininkams turi būti žinomos. Neabejotinai R. D. ir E. G. veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo tokie intensyvūs kaip O. D., tačiau, nukentėjusiajam bandant ištrūkti iš O. D., jie padėjo apriboti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Galimai kaltinamieji nebuvo išsamiai aptarę savo nusikalstamos veikos detalių, tačiau visos šios aplinkybės rodo, kad kiekvienas kaltinamasis suprato savo vaidmenį, norėjo veikti ir veikė iš esmės suderintais veiksmais siekdami bendro tikslo – palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, sulaikyti, kad jis nepabėgtų, bendrais veiksmais sukeldami jam fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą, todėl konstatuotina, kad yra įrodyta, jog jie veikė bendrininkų grupe.
Pažymėtina, kaip nurodė P. K., vienu metu, kai O. D. sudavė jam smūgius, tai E. G. išsigando ir ėmė drausminti O. D., kad nemuštų per veidą. Šią aplinkybę, o būtent, kad sakė O. D., kad nemuštų P. K., nurodė ir pats E. G. Nors jis tai nurodė kitame kontekste, t. y. kad niekas ir nemušė nukentėjusiojo, tačiau tokiu atveju nelabai suprantama, kam reikėjo tokio įspėjimo, jei nieko nevyko. Be to, nors ir išsakyti kitame kontekste, šie E. G. parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad nukentėjusiojo parodymai yra teisingi. Namo laiptinėje buvę asmenys vienaip ar kitaip buvo suinteresuoti dėl galimai paliktų atvirų buto langų, tačiau būtent nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklesni ir bent iš dalies patvirtinti kitų asmenų parodymais, vaizdo ir garso įrašais, todėl teismas nukentėjusiojo parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Be abejo, nukentėjusysis objektyviai irgi yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau tokių konfliktų atveju, juolab tokioje vietoje – privačioje laiptinėje, be parodymų sugretinimo dažniausiai nėra kito būdo nustatyti konflikto eigos, todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus ir nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, vaizdo ir garso įrašus, nėra pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu. Liudytoja V. U. nurodė mačiusi tik veiksmą (duomenys neskelbtini) aukšte, kad O. laikė nukentėjusįjį apkabinęs, o R. leidosi žemyn ir prašė iškviesti policiją, daugiau ji nieko nematė, uždarė duris. Liudytojos parodymai nėra informatyvūs, ji matė tik pačią konflikto pabaigą, liudytoja J. D. iš viso nematė konflikto, todėl teismas dėl šių liudytojų parodymų išsamiau nepasisako. Nors, pasak liudytojų, ant nukentėjusiojo jie nematė sužalojimų, teismas pažymi, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiojo kaklui buvo daromas poveikis. Pažymėtina ir tai, kad byloje ir nėra teigiama, kad ant nukentėjusiojo veido, kaktos ar kitų drabužiais nepridengtų vietų (išskyrus kaklą) būtų nubrozdinimai ar kiti iš karto po poveikio matomi sužalojimai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 3870/2023 (01) nurodyta, kad apžiūrėjus P. K., nustatyta: viršutinės lūpos raudonyje, 21-o danties projekcijoje 0,7x0,3 cm tamsiai violetinė kraujosruva. Kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nusileidžiančios iki dešinio raktikaulio petinio galo 10x10 cm plote daugybinės iki 0,5x2 cm, susiliejančios, purvinai violetinės spalvos, su gelsvėjančiais pakraščiais, menko spalvos intensyvumo poodinės kraujosruvos. Analogiškos poodinės kraujosruvos: 2x1,5 cm kaklo kairiame šoniniame paviršiuje apatiniame trečdalyje; 2x3,5 cm menko spalvos intensyvumo dešinio klubakaulio sparno priekinio dyglio projekcijoje; 4x5 cm dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje; 4,5x3 cm dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje; 4,5x4 cm dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje su lokaliu minkštųjų audinių patinimu; 2,5x3,5 cm kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje; 11x6 cm kairės blauzdos apatiniame trečdalyje priekiniame – išoriniame paviršiuje. Dešinio riešo priekiniame paviršiuje 0,7x1,5 cm plote odos nubrozdinimas, pasidengęs rudu, iškiliu, trūkinėjančiu šašu. Analogiškas odos nubrozdinimas 0,2x0,5 cm kairio riešo vidiniame paviršiuje; 1x0,5 cm dešinio kelio vidiniame paviršiuje; 3x3 cm dešinio kelio priekiniame paviršiuje girnelės lygyje; 2,5x1,5 cm kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje; 0,2x0,3 cm kairės blauzdos priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Padaryta išvada, kad P. K. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023-12-02. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolika trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tikėtina, kad nustatytos poodinės kraujosruvos kakle galėjo būti padarytos smaugiant kietu buku daiktu (daiktais), t. y. rankomis.
Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos specialistė D. V. palaikė savo išvadą. Papildomai paaiškino, kad visi sužalojimai nurodyti tiriamojoje dalyje, kai būna daug sužalojimų, tai nenurodomas kiekvienas sužalojimas atskirai. Kiek kraujosruvų, tiek ir trauminių poveikių; jos galėjo atsirasti ir nuo pirštų. Gali būti, kad po smūgių veide nieko nesimatė, priklauso nuo asmens audinių atsparumo. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas rankomis, nagais, galėjo būti nubrozdinta ir per drabužius. Sužalojimas buvo ir gleivinėje, ir dantenoje. Šiuo atveju buvo daugybinės smulkesnės kraujosruvos, labiau tikėtina, kad jos atsirado nuo pirštų. Dėl kraujosruvos klubakaulio priekinio dyglio projekcijoje paaiškino, kad dažniausiai krentama ant labiausiai išsikišusių kūno vietų, būtent ten ir susidaro kraujosruva. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti panašiu laikotarpiu. Ką ji matė, tą ir aprašė.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad P. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Nors specialisto išvadoje sužalojimai aptarti ne rezoliucinėje išvados dalyje, tačiau tai nedaro išvados nepagrįsta. Iš išvados turinio darytina vienareikšmė išvada, kad paminėti sužalojimai nustatyti apžiūrėjus P. K. Medicininiuose dokumentuose iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės taip pat nurodyta, kad 2023-12-02 P. K. skundėsi kairio riešo, nugaros juosmeninės dalies skausmu, kelių nubrozdinimu. Jam konstatuotas kairės plaštakos sumušimas, nugaros apatinės dalies sumušimas, abiejų kelių nubrozdinimai. Be to, minėta, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti bent dalis P. K. padarytų sužalojimų (kaklas, lūpa), taigi sužalojimų lokalizacija ir pobūdis atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Dėl kaltinamųjų veiksmų kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai: nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis jokių pavojingų ir neteisėtų veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu neatliko, o kaltinamųjų veiksmai – laikymas, prispaudimas prie grindų ar sienos, pargriovimas, smūgiai, smaugimo veiksmai, rankų užlaužimas – rodo, kad jie suvokė, jog tokiais veiksmais neišvengiamai sukels nukentėjusiajam bent fizinį skausmą, ir to siekė. Todėl darytina išvada, kad veikė tiesiogine tyčia. Jų veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Specialisto išvadoje konstatuota, kad P. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. BK 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikata sutrikdoma dėl padarytų kūno sužalojimų visumos, tai pagal atitinkamus straipsnius atsako visi smurtą panaudoję asmenys. Jei sveikatos sutrikdymą sukėlė atskiri kūno sužalojimai, tai už jų padarymą atsako tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2008). Nagrinėjamu atveju visi kaltinamieji buvo vykdytojai ir nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kūno sužalojimų visumos, todėl jie atsako už padarinius nepaisant to, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš jų.
Atsižvelgiant į aptartas nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku O. D., R. D. ir E. G., veikdami kartu, O. D. sugriebus dešine ranka P. K. už kaklo ir jį smaugiant, R. D. sugriebė P. K. už rankos ir stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros karės rankos alkūne suspaudė nukentėjusiojo kaklą, nukentėjusiajam bandant ištrūkti E. G. spaudė nukentėjusįjį prie sienos, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę pabėgti, po to O. D. sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į veidą ir 2 smūgius į galvos sritį, nukentėjusiajam ištrūkus ir nubėgus į (duomenys neskelbtini) aukštą, O. D. pasivijęs nukentėjusįjį pargriovė ant kelių ir būdamas nukentėjusiajam už nugaros jį smaugė, nukentėjusiajam ištrūkus ir nubėgus į (duomenys neskelbtini) aukštą, O. D. pasivijęs sugriebė abiem rankom ir pargriovė nukentėjusįjį ant kelių bei užgriuvęs visu kūno svoriu vėl pradėjo smaugti, tokiais savo veiksmais O. D., R. D. ir E. G. bendrai mažiausiai 15 trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Dėl bausmės
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę O. D., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą; jo vaidmenį nusikaltimo padaryme – būtent jis pradėjo aktyvius smurtinius veiksmus ir daugiausiai jų atliko. Anksčiau buvo teistas 9 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (1 t., b. l. 176-190). Sodros informacinės sistemos duomenimis, informacijos apie asmens įdarbinimus nėra (duomenys tikrinti už laikotarpį nuo 2024-01-01). Per 5 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (1 t., b. l. 192). Nagrinėjimą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, be to, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos metu (išregistruotas iš Probuojamųjų registro 2024-02-09). Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas yra saistomas ir tos aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam neatlikus anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.
O. D. 2019-05-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2021-01-11 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. 2023-06-22 Kauno apygardos teismo nutartimi nusikalstama veika pagal BK 181 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nustatyta nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. 2023-07-12 jis paleistas lygtinai, neatlikta bausmės dalis – 6 mėnesiai 26 dienos.
Kadangi naują veiką O. D. padarė lygtinio paleidimo metu, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su minėta Kauno apygardos teismo 2023-06-22 nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01) 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).
Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).
Kaltinamasis O. D. ne kartą teistas, nusikaltimą padarė probacijos metu. Vis dėlto, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas kilo spontaniškai, dėl namo gyventojams susidariusios beviltiškos padėties – jų butams šąlant ir ilgą laiką nerandant minėto buto savininko ar valdytojo, ir 2024-12-02 paaiškėjus, kad toks asmuo atsirado. Nors nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo elgesys išprovokavo kaltinamųjų veiksmus, tačiau akivaizdu, kad komunikacijos nebuvimas paaštrino kaimynų nepasitenkinimą ir buvo neapgalvotai pasirinktas netinkamas problemos sprendimo būdas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po šio nusikaltimo padarymo O. D. naujų teisės pažeidimų nepadarė. Todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, taip siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais, jam skirtinos pareigos dalyvauti elgesio pataisos programose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skirdamas bausmę R. D., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau neteistas (2 t., b. l. 68-69). Sodros informacinės sistemos duomenimis, nuo 2025-03-03 dirba (duomenys neskelbtini). Per 5 metus du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 71-73). Taigi R. D. nėra charakterizuojamas neigiamai, jis jauno amžiaus, nusikaltimą padarė galimai paveiktas tėvo veiksmų, todėl jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (48 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) 4 dalies 1, 4 punktai, 7 dalis).
Skirdamas bausmę E. G., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau neteistas (2 t., b. l. 38). Sodros informacinės sistemos duomenimis, verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą; veiklos vykdymo laikotarpiai baigėsi 2024-09-19 (2 t., b. l. 163-165 ir Sodros informacinės sistemos duomenys). Per 5 metus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 40). (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo 2021 metais, direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 161), turi sveikatos sutrikimų (2 t., b. l. 162). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas įtakotas aptartos name susiklosčiusios situacijos dėl šąlančių butų, kas atsakomybės nešalina, tačiau turi reikšmės skiriant bausmę, į E. G. vaidmenį nusikaltimo padaryme, t. y. kad jis mažiausiai prisidėjo prie nusikaltimo, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, terminą nustatant artimą minimaliam, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (48 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) 4 dalies 1, 4 punktai, 7 dalis).
O. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 155-157). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ji naikintina.
R. D. ir E. G. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos. Jas skirti pagrindo nenustatyta.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 (toliau – ir CK) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300,39 Eur žalos atlyginimo už P. K. suteiktas gydymo paslaugas, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 100-101). Pridėjo Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad P. K. 2023-12-02 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje suteiktos otarinolaringologo paslauga, kompiuterinė tomografija kai atliekamas dviejų anatominių sričių tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis, skubiosios medicinos gydytojo paslauga, radiologo (kai atliekamas radiologinis tyrimas) paslaugos, vidaus ligų gydytojo paslauga; 2024-01-03 VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje suteiktos ortopedo traumatologo ir radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos; bendra suteiktų paslaugų suma – 300,39 Eur (1 t., b. l. 103).
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kadangi P. K. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamųjų bendrais kaltais veiksmais, P. K. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 300,39 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis P. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. Dėl patirto fizinio smurto patyrė didelį išgąstį, stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Ilgą laiką vengė viešumos, bijojo grįžti į butą, kurio laiptinėje buvo sumuštas. Po įvykio jį kamavo nemiga, sapnavo košmarus, iki šiol jį persekioja nesaugumo ir nerimo jausmas, kadangi buvo sumuštas vietoje, kur jautėsi saugus ir to negalėjo tikėtis.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ieškinį palaikė. Nurodė, kad į tą sumą įeina visi jo išgyvenimai, nerimas, nemiga. Kiekvieną kartą patiria tą patį. Dėl nemigos kreipėsi į šeimos gydytoją. Jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmo. Po incidento tame bute nebuvo, butą šiuo metu prižiūri jo žmona. Jis bijo ten rodytis, būti sumuštas. Tą savaitę buvo nedarbingume, bijojo kažkur eiti. Jis tą vakarą nebuvo išgėręs. Buvo po darbo, policija su juo bendravo, jie patys jį išleido ir nuvažiavo paskui jį. Nemano, kad pareigūnai būtų leidę girtam žmogui vairuoti.
Buvo ant kaklo smaugimo žymės, sužalojimai ant kelių. Visų sužalojimų tikrai neatsimena. Buvo sužalojimai veide, ant lūpos. Jis iki dabar jaučia stresą. Atiduotų tuos 3000 eurų už tai, kad to įvykio nebūtų buvę. Jis klūpėjo ant kelių, jį smaugė. Jam tokie dalykai yra protu nesuvokiami. Kelis mėnesius nemiegojo ar miegojo prastai, išgyveno dėl tos situacijos. Nedirbo savaitę. Jam skaudėjo kaklą ir nugarą. Išėjo dirbti tik dėl to, kad dirba prekyboje. Gruodžio mėnesį jiems negalima eiti atostogų. Nenori prarasti darbo, tik dėl to sugrįžo. Jam buvo kraujosruvos ant kaklo, kelių. Būdamas su rūbais dar nemačiau sužalojimų, nes buvo su dideliu šaliku. Tuo metu nekreipė dėmesio, nes buvo šoke. Aš buvau Lazdynų ligoninėje. Jam buvo nusmauktas šalikas. Jis nebuvo užsidėjęs kapišono. Kapišonas buvo nuleistas, o ant viršaus buvo užvyniotas šalikas. Visi įrankiai liko tame pusaukštyje, tarp (duomenys neskelbtini) aukšto. Nugarą jam skaudėjo nuo visų veiksmų. Į jį buvo įsispirta, jį smaugė, jam buvo šokas, kuris palaipsniui tik stiprėjo. Kai nebegalėjo, tai tik tada iškvietė greitąją ir policiją. Norėjo kuo greičiau važiuoti namo ir dingti iš tos laiptinės.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų – sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nesunkiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Kaip matyti iš nedarbingumo pažymėjimo, P. K. nedarbingumas truko 7 kalendorines dienas (3 t., b. l. 9-10). Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo, lūžių ar kitų sunkesnių padarinių nebuvo. Teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai didesnė kompensuojama suma nustatoma tais atvejais, kai sužalojimai susiję su kaulų lūžiais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007 – 800 Lt (kaktikaulio lūžis), 2K-263/2013 – 8000 Lt (2316,96 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-202-693/2015 – 9000 Lt (2607 Eur) (skruostikaulio ir žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-531-699/2015 – 2500 Lt (724,05 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-21-942/2016 – 4000 Lt (1158 Eur) (skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-24-895/2017 – 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-289-693/2019 – 4000 Eur (apatinio žandikaulio lūžis), 2K-105-222/2019 – 2200 Eur (galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai, lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelti šeši kandžiai); Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla 1A-567-932/2023 – 3000 Eur (daugybiniai sužalojimai – akiduobės dugno lūžis, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės pusės skruostikaulio lūžis, nosikaulio lūžis), 1A-346-1036/2023 – 1000 Eur (nosikaulio lūžis), 1A-364-988/2022 – 2800 Eur (nosikaulio lūžis, randai veide), 1A-156-929/2022 – 2400 Eur (nosikaulio lūžiai ir daugybiniai veido nubrozdinimai), Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byloje Nr. 1A-46-606/2022 – 2000 Eur (dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas)). Šiuo gi atveju tokių pasekmių nenustatyta, todėl manytina, kad P. K. nurodoma 3000 Eur suma neatitinka realiai patirtos žalos, todėl mažintina. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad smurtas buvo pavartotas trijų žmonių, į tai, kad nors nebuvo suduota daugybinių smūgių, tačiau pavartota brutali jėga laikant nukentėjusįjį, spaudžiant prie sienos ar grindų; smurtas, nors kilo iš esmės spontaniškai, tačiau nebuvo momentinis, truko tam tikrą laiko tarpą, kol atvyko policija; į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta (nepateikta duomenų), todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam P. K. iš kaltinamųjų priteistina 900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje (Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai). Kadangi byloje įrodyta, jog žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, dėl bendrininkavimo teismas jau pasisakė vertindamas nusikalstamos veikų kvalifikavimą ir šioje dalyje nebekartoja, kaltinamieji pagal tenkinamus civilinius ieškinius turi pareigą padarytą žalą atlyginti solidariai.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.
Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313- 489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).
Nukentėjusysis P. K. prašė priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Pateikė 2024-09-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 224, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo atstovavimas baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme sudaro 1210 Eur sumą (2 t., b. l. 157), 2023-12-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 227, kurioje nurodoma, kad atstovavimas ikiteisminiame tyrime sudaro 1210 Eur (2 t., b. l. 158), bei banko pervedimo ir sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad P. K. 2023-12-12 ir 2024-09-23 sumokėjo po 1210 Eur į advokatų kontoros sąskaitą (2 t., b. l. 159-160).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo (toliau kartu – advokatas) baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (toliau – atlygintinos išlaidos) dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomendacijų 4 punkte numatyti atlyginimo dydžio paskaičiavimo kriterijai, o 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).
P. K. kaltais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jis pagrįstai turėjo kreiptis teisinės pagalbos, teikė teismui ieškinį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad procesinės išlaidos buvo būtinos. Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu advokato padėjėjas A. Miškūnas dalyvavo dviejose nukentėjusiojo akistatose, taip pat susipažino su bylos medžiaga. Tikėtina, kad nukentėjusysis buvo konsultuojamas ikiteisminio ar teisminio proceso metu. Tačiau pažymėtina, byloje nepateikta duomenų, kokios trukmės buvo konsultacijos, ieškinio surašymas ir pan., paminėtose PVM sąskaitose faktūrose tokios informacijos nėra. Įvertintina ir tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per 5 teisiamuosius posėdžius, bendra jų trukmė – 7 valandos, byla nėra didelės apimties, itin sudėtingi teisės taikymo klausimai nebuvo sprendžiami. Teismas, aptartų aplinkybių kontekste įvertinęs prašomų priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydį, pripažįsta, kad nėra įrodytas jų proporcingumas bylos sudėtingumui, todėl priteisti maksimalų dydį pagrindo nėra, nurodytas išlaidų dydis laikytinas nepagrįstu ir mažintinas iki 1800 Eur, iš kaltinamųjų priteistinas lygiomis dalimis.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kompaktiniai diskai su vaizdine ir garsine medžiaga (pareigūnų vaizdo kameros įrašai, 1 vnt., ir BPC skambučio įrašas, 1 vnt.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
O. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2023-06-22 nutartimi nustatytos 3 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę O. D. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamųjų O. D., R. D. ir E. G. solidariai 300,39 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti P. K. iš kaltinamųjų O. D., R. D. ir E. G. solidariai 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo P. K. prašymą dėl proceso išlaidų tenkinti iš dalies. Priteisti P. K. 1800 Eur proceso išlaidų iš kaltinamųjų O. D., R. D. ir E. G. lygiomis dalimis, t. y. po 600 Eur iš kiekvieno kaltinamojo. Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Kompaktinius diskus su vaizdine ir garsine medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.