Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-307/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-07
Bylos Nr.
2K-307/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Panaikinta apygardos teismo nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
Teisėjai
Vytautas Piesliakas (pirm.), Alvydas Pikelis (pran.), Viktoras Aidukas
Baudžiamoji byla Nr. 2K-307/ 2008Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Dianai Šateikytei,dalyvaujant prokurorui S. Bekišai,gynėjui advokatui D. Mecelicai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, kuria atmestas Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. lapkričio 5 d., apie 00.30 val., Kaune, A. Strazdo g., namo Nr. 77 kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su ne mažiau kaip keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sunkiai sužalojo R. L., smogdamas šiam vieną smūgį aštriu duriančiu–pjaunančiu daiktu į pilvo sritį bei padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą pilve su kepenų plyšimu, taip nukentėjusiajam R. L. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

A. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2006 m. lapkričio 5 d., apie 00.30 val., Kaune, A. Strazdo g., namo Nr. 77 kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su ne mažiau kaip keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesunkiai sužalojo R. C., smogdamas šiam vieną smūgį aštriu duriančiu–pjaunančiu daiktu į dešinio sėdmens sritį bei padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą sėdmens srityje su išsivysčiusiu trauminės kilmės dešinės pusės sėdimojo nervo neuritu, taip nukentėjusiajam R. C. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. L. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d., 15 val. iki 2006 m. gruodžio 15 d., 7.45 val., išlauždamas durų spyną, įsibrovė į patalpą - UAB „Kaminta“ statomą autocentrą „Silber auto", esantį Kaune, Vakariniame lankste 6a, iš kur pagrobė UAB „Kaminta“ bendros 2118,53 Lt vertės turto bei UAB „Siglitos elektronika“ 800,04 Lt vertės turto.

Be to, A. L. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d., 17 val. iki 2007 m. sausio 10 d., 7.30 val., išlauždamas durų spyną, įsibrovė į patalpą saugomoje teritorijoje – mobilią kontorėlę, stovėjusią Kaune, Milikonių g. 18, iš kur pagrobė AB „YIT Kausta“ bendros 10376,65 Lt vertės turto.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas A. L. pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį išteisino tuo pagrindu, kad neįrodytas jo dalyvavimas padarant šias nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti A. L. parodymai, kad jis jam inkriminuotų veikų nepadarė. Taip pat apylinkės teismas A. L. išteisino ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto vagystė iš UAB „Kaminta“ statomo objekto) bei BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto vagystė iš AB „YTI Kausta“ statomo objekto). Nuosprendyje konstatavo, jog neįrodytas A. L. dalyvavimas padarant šias nusikalstamas veikas: nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti A. L. parodymai, kad jis statybinius instrumentus supirkdavo arba užsienyje, arba Lietuvoje iš įvairių asmenų, o tai, jog A. L. pardavė R. J. perforatorių ir elektros laidą, o R. C. gręžtuvą „Rebir“, negali būti pagrindas jį pripažinti kaltu.

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos tesimo 2008 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio nutartis naikintina. Prokuroras skunde buvo nurodęs, kad apylinkės teismas visiškai nevertino esminių įvykio aplinkybių, kurios turėjo reikšmę veikos kvalifikavimui. Visų pirma, A. L. ir jo draugų veiksmai atvykus su peiliais, skirtais sužalojimams daryti ir puolimas rodo jų išankstinį susitarimą ir vieningą tikslą, todėl kiekvieno jų padaryti veiksmai turėjo būti vertinami kaip bendra veika, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas nevertino ir nepašalino prieštaravimų R. C. bei R. C. parodymuose, nors juose aiškiai skiriasi esminės veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, o atmesdamas vienus įrodymus, bet nemotyvuotai remdamasis kitais, pažeidė BPK 332 straipsnio 4 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Esant tokiems prieštaringiems minėtų asmenų parodymams, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir prieštaravimus pašalinti, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Teismo bendra išvada, jog nesurinkta objektyvių įrodymų dėl A. L. kaltės nepagrįstas, padarytas neįvertinus visų bylos aplinkybių. Analogiškai teismas neišnagrinėjo ir esminių aplinkybių, susijusių su dviems vagystėmis, kuriomis buvo kaltinamas A. L. Nebuvo įvertinti išslaptintų telefoninių pokalbių turinys ir esmė, nors iš jų akivaizdžiai matyti, kad kalbamasi apie įrankių pasiruošimą, vietos saugojimą, vėliau – apie įrankių, visiškai atitinkančių nukentėjusiųjų asmenų apibūdinimuose nurodytus požymius, siūlymą pirkti įvairiems asmenims. Vienas iš įrankių savininko atpažintas kaip buvęs apvogtajame objekte. Šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino ir neišnagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų išvis nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl skundo argumentų apie R. L. ir R. C. sužalojimą

Esminiai skundo argumentai grindžiami tuo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą dėl R. L. ir R. C. sužalojimo, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Skunde taip pat išdėstyti motyvai, kad veika turėjo būti pripažinta padaryta grupės asmenų ir atitinkamai kvalifikuota kaip bendrais veiksmais padaryta veika.

Ši kasacinio skundo dalis nepagrįsta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylos proceso metu surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio nuostatų. Kasacinės instancijos teismas netikrina teismų nuosprendžių ir nutarčių įrodymų pakankamumo aspektu. Teismai argumentavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. ir R. C. sužalojo A. L. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kurie patvirtintų, jog nebuvo išnagrinėti bylos duomenys apie tai, kad A. L. peiliu sužalojo nukentėjusiuosius. Teismų išvadose pagrįstai nurodyta, jog tam tikri duomenys yra tik hipotetinio pobūdžio ir negali būti patikimais įrodymais baudžiamojoje byloje.

Teismai teisingai atskleidė ir bendrininkavimo sąvokos turinį sveikatos sužalojimo atveju bei teisingai taikė šios sąvokos požymius ir pagrįstai nurodė, jog tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikata sutrikdoma dėl padarytų kūno sužalojimų visumos, tai pagal atitinkamus straipsnius atsako visi smurtą panaudoję asmenys. Tačiau, jei sveikatos sutrikdymą sukėlė atskiri kūno sužalojimai, tai už jų padarymą atsako tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis. Kadangi dėl padarytų kūno sužalojimų nukentėjusiesiems buvo kaltinamas ne vienas asmuo, tai būtina nustatyti jų susitarimo formą, turinį, ribas, kiekvieno iš jų dalyvavimo šiuose nusikaltimuose laipsnį ir pobūdį. Tokių duomenų baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, nes A. L. susitarimą neigia, kiti muštynėse dalyvavę asmenys byloje nenustatyti, todėl teismai pagrįstai išteisino A. L. neįrodžius jo dalyvavimo padarant BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

Dėl skundo argumentų apie svetimo turto vagystę iš UAB „Kaminta“ ir iš AB „IYT Kausta“ statomų objektų

BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie paneigia ar patvirtina bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl bet kokie duomenys, kuriais patvirtinama ar paneigiama teisiškai reikšminga aplinkybė, turi būti įvertinami kiekvienas atskirai ir bendrame kontekste su kitais bylos duomenimis. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginis įrodymas yra toks, kuris pats be tarpinių grandžių yra susijęs su įrodinėjimo dalyku ar bent su vienu iš jo elementų. Netiesioginis yra toks įrodymas, kuris per keleto pakopų procedūrą iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o paskui per jį – įrodinėjimo dalyką ar jo elementą. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų A. L. dalyvavimą padarant nusikaltimą, tačiau byloje yra pakankamai netiesioginių duomenų, patvirtinančių A. L. sąsajas su padarytomis vagystėmis. Tokius duomenis teismai vertino kaip abejotinus, tačiau ne dėl jų patikimumo, o dėl jų santykio su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Tačiau, kaip jau buvo minėta, netiesioginiai įrodymai gali būti reikšmingi tik tais atvejais, kai jie yra vertinami visumoje su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, susiejant atskirus tarpinius duomenis į bendrą visumą ir tada vertinant jų santykį su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Taigi, teismų pareiga buvo įvertinti telefoninių pokalbių įrašų turinį, A. L. paaiškinimus dėl pavogtų daiktų įgijimo aplinkybių, išsiaiškinti aplinkybes, ką veikė vagysčių padarymo metu tame rajone A. L., jo versijos pagrįstumą ir tik tada padaryti išvadas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

Todėl pagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo telefoninių pokalbių įrašų tarp A. L., A. J., D. L. ir E. K. turinį, neįvertino, kad pokalbiai vyko nusikaltimų darymo metu, A. L. tuo metu buvo vagysčių padarymo rajone, šių aplinkybių nesusiejo su tuo, kad iš karto po padarytų vagysčių A. L. siūlė įsigyti daiktus, kurie buvo pavogti. Teismai rėmėsi A. L. teiginiais, jog šis daiktus įsigijo Vokietijoje bei supirko iš įvairių asmenų, tačiau šios versijos netikrino ir nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis įsigijo daiktus, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis buvo naktį vagysčių rajone. Visos išvardintos aplinkybės yra svarbios ir turi būti išnagrinėtos bei įvertintos baudžiamojo proceso numatyta tvarka.

Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo esminius apeliacinio skundo argumentus pagal kaltinimus dėl svetimo turto vagysčių iš UAB „Kaminta“ ir AB „IYT Kausta“. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir byla dėl svetimo turto vagysčių iš UAB „Kaminta“ statomo autocentro „Silber auto“ bei svetimo turto vagystės iš AB „IYT Kausta“ mobilios kontorėlės grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarties dalį dėl svetimo turto vagysčių iš UAB „Kaminta“ statomo autocentro „Silber auto“ bei svetimo turto vagystės iš AB „IYT Kausta“ mobilios kontorėlės ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas PiesliakasViktoras AidukasAlvydas Pikelis