Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjos advokatės Virginijos Budrevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nuteistajam paskirti šie draudimai ir įpareigojimai: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar jo sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 5) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.

Nuteistajam S. J. taip pat paskirta intensyvi priežiūra 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį: a) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; b) būti savo namuose gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje ar sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistųjų S. J., Svajūno D. E. G. ir G. K. solidariai priteista 63,05 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo S. Petrulio civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų S. J., S. D., E. G. ir G. K. solidariai priteista 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų S. J., S. D., E. G. ir G. K. nukentėjusiajam S. P. solidariai priteista atlyginti 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti S. D., E. G. bei G. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. J. gynėja prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir neskirti nuteistajam S. J. 3 (trijų) mėnesių trukmės intensyvios priežiūros bei sumažinant civilinį ieškinį iki 1 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo S. J. gynėjos advokatės Virginijos Budrevičienės apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies

4. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo S. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimas ir paskirtos bausmės rūšis. Skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti S. J. 3 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą, taip pat su nukentėjusiajam S. P. priteista 2 500 Eur neturtine žala, teigiant, kad ji yra per didelė. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo bei į atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl nuteistajam paskirtos intensyvios priežiūros yra teisingas ir pagrįstas, tačiau nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio turi būti tikslinama.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo S. J. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinktos bausmės rūšis bei dydis, vis dėlto, gynėjos vertinimu, skiriant bausmę, be pagrindo nebuvo pripažintos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, todėl bausmė individualizuota netinkamai. Teisėjų kolegija su tokia gynybos pozicija nesutinka. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi) nustatoma tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukštesniojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės rodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių kriterijų, rodančių, kad asmuo smerkia savo priešingą teisei elgesį, tai yra nori pasitaisyti ir nebenusikalsti ateityje.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis viso proceso metu nepripažino dalies jam inkriminuojamų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o būtent, kad jis 2020 m. vasario 15 d., būdamas nukentėjusiojo S. P. buto koridoriuje, du kartus kumščiu sudavė jam į galvos sritį. S. J. nurodė, kad jis nukentėjusiajam tik kartą sudavė delnu per dešinįjį petį, dėl ko pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis kaltę prisipažino tik iš dalies. Pažymėtina, kad nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausti nuteistieji E. G. ir G. K. bei liudytoja V. P. nepatvirtino, jog nuteistasis S. J. įvykio metu sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau tai nereiškia, kad ši faktinė aplinkybė byloje nėra įrodyta, nes ją patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, nukentėjusiojo S. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog konflikto metu S. J. jam du kartus kumščiu sudavė į veido sritį (t. 1, b. l. 42-44; t. 4, b. l. 3). Taip pat nuteistojo S. D. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, kad jis matė, kaip įvykio metu S. J. vieną ar du kartus trenkė S. P. į veido sritį (t. 3, b. l. 201). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G530/2020 (01), kurioje nurodyti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai taip pat ir galvos (veido) srityje (t. 1. b. l. 95-97). Galiausiai išvadą, kad S. J. iš tiesų trenkė nukentėjusiajam kelis kartus kumščiu į galvos sritį leidžia daryti ir jo paties viso proceso metu duotų parodymų nenuoseklumas. Antai, iš 2021 m. birželio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog jis apklaustas nurodė, kad trenkė du kartus S. P., kai šis jį laikė už megztinio. Trenkė į galvos sritį, kažkur tarp akies (t. 3, b. l. 202). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų visiškai pakanka laikyti aptariamus S. J. smurtinius veiksmus byloje įrodytais. Pridurtina, kad nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo S. P. dėl savo neteisėtų veiksmų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nepripažįsta dalies esminių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pagrindo pripažinti aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip jo atsakomybę lengvinančią, nėra.

7. Kaip S. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė pripažįstama tuomet, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos faktines bylos aplinkybes, teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, tai yra toks, kuris sudarytų pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019). Šiuo atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad S. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiajam S. P. atlygino dalį žalos, tai yra 100 Eur (t. 4, b. l. 17), taip pat padengė dalį Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, tai yra 32 Eur (past. – bendra civilinio ieškinio suma 126,05 Eur) (t. 3, b. l. 105). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo nukentėjusiajam atlygintos žalos dalis (100 Eur) bei padengto Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio dalis (32 Eur) yra per mažos ir neįrodo jo maksimalių pastangų kuo greičiau pašalinti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius padarinius, todėl nepakankamos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintinai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti.

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas S. J. už jo, veikiant kartu su kitais asmenimis (S. D., E. G., G. K.), padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalis), tai yra į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į tai, kad jis yra nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas (teistumas išnykęs), parinko pačią švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos terminą nustatydamas 9 mėnesiams, kartu paskiriant draudimus ir įpareigojimus. Kaip matyti, skunde nesutinkama tik su nuteistajam, kartu su bausme, paskirta intensyvia priežiūra, todėl prašoma ją panaikinti. Teisėjų kolegija, įvertinus šio prašymo pagrįstumą, sprendžia, kad jis negali būti tenkinamas.

9. BK 48 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai skiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Iš aptartos teisės normos seka, kad teismas nėra įpareigotas kartu su minėta bausme skirti ir intensyvią priežiūrą, kiekvienu konkrečiu atveju tai paliekama teismo diskrecijai. Tai iš esmės reiškia, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgęs į bausmės skyrimo pagrindus ir paskirtį, taip pat įvertinęs kitus reikšmingus šio klausimo išsprendimui duomenis, nusprendžia, ar yra tikslinga nuteistajam, kartus su laisvės apribojimo bausme, taikyti ir intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas S. J. paskyręs 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė yra mažesnė nei šios bausmės vidurkis, kartu paskirdamas ir 3 mėnesių intensyviąją priežiūrą, tinkamai įvertino tiek nuteistojo asmenybę, tiek kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad intensyvios priežiūros taikymas padės užtikrinti bausmės paskirtį bei kartu su ja paskirtų draudimų bei įpareigojimų laikymąsi.

10. Aptariamo klausimo kontekste įvertintinos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad S. J. gyvenamosios vietos seniūnijos į bylą pateiktoje charakteristikoje yra apibūdinamas išimtinai teigiamai, kaip mandagus ir taktiškas, laiku ir tinkamai atliekantis darbus seniūnijos naudai, besirūpinantis savo ligota motina (t. 3, b. l. 104), taip pat tai, kad šiuo metu jis yra bedarbis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys niekaip neįrodo, kad kartu su bausme paskirta intensyvi priežiūra neproporcingai varžys nuteistojo S. J. teises ir laisves. Pabrėžtina, kad intensyvi priežiūra nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta už smurtinį nusikaltimą, sąlyginai trumpam laikotarpiui, tai yra tik 3 mėnesiams, be to, jos taikymas tinkamai tarpusavyje suderintas su paskirtais draudimais ir įpareigojimais.

11. Nuteistojo S. J. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajam S. P. priteista 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, teigdama, kad neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 1 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas S. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisdamas 2 500 Eur, teismas motyvavo, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatoma įvertinus nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą – S. P. buvo diagnozuoti daugybiniai kūno sužalojimai, taip pat dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kairėje, nosikaulio lūžiai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas VŠĮ ,,Ukmergės ligoninėje”, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kurioje jam turėjo būti atlikta skruostikaulio ir nosies operacija, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino ji buvo atidėta, Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo taikytas tiek stacionarus, tiek ambulatorinis gydymas, jis dvi savaites negalėjo dirbti. Visas šias aplinkybes pagrindžia nuteistojo į bylą pateikti medicininiai duomenys (t. 1, b. l. 79-87), kurių visuma leidžia spręsti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė atitinkamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių iki šiol pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajam S. P. priteistinos neturtinės žalos dydį. Dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio nėra jokio pagrindo. Be kita ko, ir teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017). Kadangi byloje nustatyta, jog S. P. buvo sužalotas visų keturių nuteistųjų bendrais tyčiniais veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturtinę žalą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų.

13. Kita vertus, kaip minėta, dar iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį nuteistasis S. J. nukentėjusiajam atlygino dalį padarytos žalos, tai yra 100 Eur (t. 4, b. l. 17). Dėl to nukentėjusysis S. P. pirmosios instancijos teismui 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą išskaičiuoti 100 Eur sumą iš jo pareikšto civilinio ieškinio, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta, nuosprendyje dėl to nepasisakyta. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra keistinas, išskaičiuojant nuteistojo S. J. sumokėtus 100 Eur ir nustatytina, kad priteistina neturtinės žalos suma yra lygi 2 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Sumažinti iš nuteistojo S. J., kartu su nuteistaisiais S. D., E. G. bei G. K., nukentėjusiajam S. P. solidariai priteistą atlyginti neturtinės žalos dydį iki 2 400 Eur.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.