Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovui advokatui Mariui Barisevičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovo advokato Mariaus Barisevičiaus, nuteistojo T. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė V. B. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu T. S. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir T. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimt) mėnesių be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė T. S. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Iš V. B. ir T. S. solidariai priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. 3 049,80 Eur (trys tūkstančiai keturiasdešimt devyni eurai ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimas, 2 800 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Iš V. B. ir T. S. lygiomis dalimis priteista po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš T. S. priteista nukentėjusiajam Š. J. 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas ir 605 Eur (šeši šimtai penki eurai) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistojo T. S. priteista nukentėjusiajam J. P. 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas ir 605 Eur (šeši šimtai penki eurai) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2020 m. liepos 12 d., apie 9.15 val., būdamas tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu veikdamas su T. S. šiam sudavus vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam S. K. į veidą V. B. kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į pilvą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, taip bendrais veiksmais padarė S. K. 21–ojo danties šaknies lūžį, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. T. S. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmonėms fizinį skausmą, be to, nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2020 m. liepos 12 d., apie 9.15 val., būdamas tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,16 promilių girtumas), žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. P. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam Š. J. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas su V. B., T. S. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į veidą, o V. B. kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į pilvą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, taip bendrais veiksmais padarė S. K. 21–ojo danties šaknies lūžį, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovas advokatas Marius Barisevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. B. ir T. S. solidariai priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, be to, iš V. B. ir T. S. lygiomis dalimis priteista po 800 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. priteisti solidariai iš T. S. ir V. B. 16 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. priteisti iš T. S. ir V. B. 2 178,00 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, tačiau neįvertino visų S. K. patirtų sužalojimų bei jų gydymo eigos.

3.2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas pabrėžė, kad abu nuteistieji yra sveiki, darbingi asmenys, neturintys jokių objektyvių aplinkybių, ribojančių jų galimybes dirbti ir uždirbti. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad šie asmenys naudojo smurtinius veiksmus prieš kitus asmenis. V. B. prieš nukentėjusįjį S. K., o T. S. prieš nukentėjusiuosius S. K., Š. J. ir J. P.. Apeliantas pabrėžia, kad smurtinių nusikaltimų atvejais, kai nukentėjusiajam yra sužalojama sveikata, esminė aplinkybė vertinant neturtinės žalos dydį tampa nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiajam padarytas sveikatos sužalojimas ir jo sukeliamų nepatogumų aplinkybės. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo mažinti nukentėjusiajam S. K. priteistinos neturtinės žalos dydį motyvuodamas nuteistųjų turtine padėtimi bei galimybėmis atlyginti žalą.

3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgė į teismų suformuotą praktiką 2008–2016 metais dėl priteisiamų žalų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiuo metu visuotinai žinoma apie pasikeitusią ekonominę situaciją, vyraujančią infliaciją, kas lemia ir didesnės priteistinos žalos poreikį, nes priešingu atveju nukentėjusiajam žala nėra visiškai atlyginama.

3.4. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių S. K. patirtų sužalojimų, o akcentavo nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl tinkamai nebuvo įvertintos nukentėjusiojo S. K. atžvilgiu padarytos smurtinės nusikalstamos veikos pasekmės.

3.5. Kaip pabrėžia apeliantas, nuosprendyje nurodomoje teismų praktikoje, kuri yra artima teismo nustatytai S. K. padarytai neturtinei žalai (bendrai 3 000,00 Eur), matyti, kad: kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 priteista 2 896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodomos tokios aplinkybės, jog nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių rankomis, kojomis ir lazdomis į įvairias kūno vietas ir galvą bei tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje apeliacine tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 1A-689-873/2019 priteista 2 000 Eur, aplinkybės nurodomos, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama, kai nukentėjusysis pirmas pradėjo smurtauti ir sudavė smūgius kitiems asmenims, o nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos įvairiose kūno vietose, šonkaulių bei nosikaulių lūžiai. Kaip matyti, nuosprendyje nėra nurodoma jokia byla, kuri savo aplinkybėmis ir pasekmėmis būtų analogiška nukentėjusiojo S. K. patirtam sveikatos sužalojimui, o iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas akcentavo S. K. padarytą nosikaulio lūžį nevertindamas kitų sužalojimų, sukėlusių ilgalaikes pasekmes. Būtent, danties ir jo kaiščio lūžių padarytų pažeidimų, jų gydymo nuosprendyje tinkamai neįvertino teismas.

3.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistieji T. S. ir V. B. tyčia, nesant jokių priežasčių, sudavė nukentėjusiajam S. K. stiprius smūgius į galvos sritį bei kūną.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po smūgių S. K. smarkiai bėgo kraujas iš nosies ir lūpos, svaigo galva. S. K. dėl panaudotų smurtinių veiksmų prieš jį patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nukentėjusysis patyrė skausmą tiek smurto metu, tiek vėliau dėl patirtų sužalojimų.

3.8. Nurodė, kad žaizdą lūpoje teko siūti, dėl ko S. K. negalėjo judinti lūpos, buvo apribotos galimybės valgyti. Teko kreiptis dėl siūlų išėmimo, po kurio liko aiškiai matomas randas, asimetrija veido srityje, kas sukelia didelių nepatogumų bendraujant.

3.9. Pastebėjo, kad dėl nosikaulio lūžio S. K. patyrė ilgalaikį skausmą, buvo apribota nukentėjusiojo veikla, nes negalėjo aktyviau judėti, sportuoti. Mėlynė veide ir žaizdos lūpoje gijo apie 8 savaites, per tą laiką nukentėjusysis patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, nes aplinkiniai žmonės vis atkreipdavo dėmesį į patinimus ir mėlynę veide, klausinėdavo, kas nutiko, tad nukentėjusysis buvo priverstas vengti kontakto su kitais asmenimis. Dėl patirtų burnos gleivinės ir dantenų sužalojimų, ypatingai pirmas tris savaites nukentėjusiajam buvo itin skausminga valgyti, kalbėti ir šypsotis.

3.10. Atstovas pažymėjo, kad dėl kaltinamųjų smūgių S. K. lūžo 21 danties šaknis ir iškrito dantis bei lūžo 11 danties stiklo pluošto kaištis.

3.11. Nurodė, kad dėl lūžusio 21 danties 2020 m. spalio 14 d. UAB „T.” buvo atlikta S. K. šaknies šalinimo operacija, įsuktas implantas, alveolė užpildyta krauju ir užsiūta. Savaitę nukentėjusysis privalėjo laikytis paskirto režimo, vartoti tik skystą maistą, vengiant palietimo su gijimo vieta. Visą laiką, kol gijo pjūvis ir buvo ruošiamasi implantacijai apie 5 mėnesius, patyrė didelių bendravimo nepatogumų dėl ypatingai nepatrauklios išvaizdos dėl priekinių dantų nebuvimo. Vėliau buvo atliekamas protezavimas, kuris baigtas tik 2021 m. kovo mėnesį. S. K. taip pat buvo pakeistas lūžęs stiklo pluošto kaištis 11 danties ir atliktas protezavimas. Dėl to nukentėjusysis ilgą laiką patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus bendraujant dėl itin nepatrauklios savo išvaizdos nesant priekinių dantų.

3.12. Apeliantas nurodė, kad dėl šių sužalojimų ilgą laiką, nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. kovo mėn., t. y. šešis mėnesius, patyrė itin nemalonias odontologines procedūras, dalis jų buvo chirurginės, patyrė nepatogumus dėl nemalonių pojūčių gyjant, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl itin nepatrauklios išvaizdos, be to, teko sugaišti laiką net 12 kartų vykstant vizitui pas odontologą.

3.13. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovas advokatas Marius Barisevičius pastebėjo, kad nepatogumų sukėlė ne tik vykimas pas medikus ir odontologus, tačiau ir pats vykimas tyrimo veiksmams atlikti. Pažymėjo, kad nukentėjusiajam vis dar skauda nosies sritį, jaučiamas tempimas lūpos rande, dėl lūpos rando šalinimo, tikėtina, bus reikalinga plastinės chirurgijos procedūros.

3.14. Apelianto vertinimu, nukentėjusiajam S. K. nusikaltimu sukeltos pasekmės sveikatos sužalojimas yra ilgalaikis ir paliks liekamuosius reiškinius (randą lūpoje, nemalonų pojūti toje srityje) tolesniame gyvenime.

3.15. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad būtent šių išskirtinių S. K. patirtų sužalojimų aplinkybių, kurios susijusios ne tik su nosikaulio lūžiu, kurį nuosprendyje akcentavo teismas, bet ir su lūpos sužalojimu bei dantų pažeidimais, kurių gydymas trūko ilgą laiką bei sukėlė ilgalaikius nepatogumus nukentėjusiajam, tinkamai neįvertino teismas priimdamas skundžiamąjį nuosprendį.

3.16. Apelianto teigimu, priteisus nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą yra sudaromos prielaidos „pigiam“ smurtui, kai asmenys, atlikę smurtinius veiksmus, tikisi itin nedidelių sumų žalos atlyginimui, todėl toks civilinės atsakomybės taikymas neskatina asmenų neatlikinėti neteisėtų veiksmų.

3.17. Taip pat pabrėžiama, kad nuosprendyje teismas netiksliai įvertino nukentėjusiajam S. K. suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei neįvertino, kad pradinis ieškinys buvo parengtas pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurioje įtariamiesiems buvo pateikti kitokie įtarimai nei suformuluotas kaltinimas. Todėl ieškinio patikslinimą nulėmė pasikeitę ir galutinai suformuoti kaltinimai nuteistiesiems, be to, neįvertinta, kad 2022 m. vasario 22 d. ieškinio patikslinimas apėmė ir naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirminiame ieškinyje. Nuosprendyje neįvertinta ir tai, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo S. K. atstovas advokatas pateikė ir baigiamąją kalbą. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajam S. K. priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai neatitinka nei teisingumo, nei sąžiningumo principų.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. ir jo gynėjas advokatas Paulius Bružas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį dalyje dėl T. S. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 40 straipsnį atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad T. S. anksčiau neteistas, turi gyvenamąją vietą, dirba, (duomenys neskelbtini).

4.2. Apeliantas nurodo, kad padaryti KET pažeidimai nėra itin šiurkštūs, už juos paskirtos baudos sumokėtos savo noru, dėl nuteistojo nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų.

4.3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš visų asmenybės vertinimo kriterijų pasirinko tik administracinių nuobaudų turėjimą, kai tuo tarpu asmenybę apibūdina ne tik šis kriterijus. Tuo tarpu tai, kad jis dirba, yra gerai charakterizuojamas darbovietėje, turi pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), t. y. kriterijai, kurie teigiamai apibūdina T. S. asmenybę, ir turėjo būti lemiantys vertinant, ar jis vertas pasitikėjimo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismo buvo įvertinti kaip antraeiliai.

4.4. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. S. veikos neatsitiktinumo ir jo agresyvumo iš esmės yra formalios, paviršutiniškos – nuosprendyje pakartotos T. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir apsiribota bendra išvada („Fizinio smurto panaudojimas prieš tokį nukentėjusiųjų skaičių neleidžia teigti, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, teismo vertinimu, T. S. labiau linkęs konfliktinėse situacijose naudoti fizinį smurtą.“), tačiau ji plačiau neargumentuota kaip to reikalauja tiek baudžiamasis įstatymas, tiek teismų praktika.

4.5. Apeliantų vertinimu, iš teismo posėdžio metu ištirtų ir nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių negalima daryti išvadų, kad T. S. elgesys buvo neatsitiktinio pobūdžio ir jis linkęs vartoti smurtą. Tokios teismo išvados yra paremtos ne objektyviais byloje esančiais įrodymais, o teismo daromomis prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas nuosprendis.

4.6. Pirma, byloje nustatyta, kad T. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas ar pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Iš to labiau darytina išvada, kad jo elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio nei priešinga išvada.

4.7. Antra, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetė T. S. sužadėtinės I. J. liudijimus, kurie patvirtina, kad T. S. nėra linkęs vartoti smurtą, jo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo atsitiktinio pobūdžio.

4.8. Pažymima, kad apie T. S. ketinimą atlyginti padarytą žalą liudija ir po teismo nuosprendžio atlikti žalos atlyginimo mokėjimai nukentėjusiesiems.

4.9. Apeliantų vertinimu, yra pasitikėjimo verta laiduotoja, T. S. sužadėtinė, kuri be abejonių turės teigiamos įtakos nuteistajam.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovas advokatas Marius Barisevičius prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo - atmesti. Nuteistasis T. S. ir jo gynėjas advokatas Paulius Bružas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovo advokato Mariaus Barisevičiaus, nuteistojo T. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliaciniai skundai atmetami

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo T. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovo advokato Mariaus Barisevičiaus apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimais iš V. B. ir T. S. solidariai priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą (prašo padidinti priteisiamos neturtinės žalos dydžio sumą nuo 2 800 Eur iki 16 800 Eur), be to, iš V. B. ir T. S. lygiomis dalimis priteista po 800 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (prašo padidinti šių išlaidų dydį nuo 1 600 Eur iki 2 178 Eur). Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį sąlygų

8. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021, 28 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021, 29 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. S. padarė kelias tyčines, baigtas, nesunkias nusikalstamas veikas. Nustatyta dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, leidžiančių abejoti tokiu vertinimu. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021, 14 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi apygardos teismas pažymi, kad T. S. nusikalto pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą. Taip pat nustatyta, kad T. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, taip pat nedidelį dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, įsipareigojo atlyginti padarytas žalas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai).

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad T. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia šio teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog apie T. S. ketinimą atlyginti padarytą žalą liudija ir po teismo nuosprendžio atlikti žalos atlyginimo mokėjimai nukentėjusiesiems, tačiau dėl šios BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos ginčo nekilo.

12. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymima, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-46-495/2021, 10 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, 10 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be kita ko, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021, 13 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti T. S. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas yra motyvuota ir pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, kaip visumą, neatsietai vertinant nuteistojo asmenį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime motyvai išdėstyti aptarus kiekvieną iš teisinių kriterijų, reikšmingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jie aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize, tinkamai vadovaujantis su šiuo klausimu susijusia kasacinės instancijos teismo praktika. Pažymima, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, 11 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo.

14. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad T. S. anksčiau neteistas, jis turi gyvenamąją vietą, dirba, (duomenys neskelbtini). T. S. daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su KET pažeidimu, kurie pagal savo pobūdį nėra susiję su smurtinio pobūdžio veiksmų padarymu, tačiau tai vis tiek neigiamai apibūdina jo asmenybę kaip ne visiškai linkusią laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismas atsižvelgė į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo (2020 m. liepos 12 d.) T. S. ir toliau darė administracinius nusižengimus – iš viso padarė vienuolika administracinių nusižengimų, susijusių su įvairiais KET pažeidimais. Tai rodo, kad ir po nusikalstamų veikų padarymo T. S. net nebandė laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir veikos padarymo mechanizmą kartu su T. S. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis: T. S. padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Jis per trumpą laiką panaudojo fizinį smurtą net prieš tris nukentėjusiuosius. Jis nors ir po kartą, bet smūgiavo visiems nukentėjusiesiems į svarbią kūno vietą – galvą (susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, asmuo dėl sužalojimų galvos srityje gali patirti ir sunkių neigiamų pasekmių). Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių T. S. galėjo turėti bent kiek pagrįstą priežastį naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Apylinkės teismas nusprendė, kad nuteistojo daromų administracinių nusižengimų, net ir smulkaus pobūdžio, skaičius turi įtakos sprendžiant dėl aptariamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nebuvimo, be to, fizinio smurto panaudojimas prieš tokį nukentėjusiųjų skaičių rodo, kad tai ne atsitiktinis nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymas, todėl pagrindo daryti išvados apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą nėra.

15. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad T. S. elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio. Jie argumentuoja, kad nėra duomenų, jog T. S. būtų baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas ar pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Jo padaryti KET pažeidimai nėra itin šiurkštūs, už juos paskirtos baudos sumokėtos savo noru.

16. Apygardos teismas pažymi, kad nors dauguma padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su KET pažeidimu (2 t., b. l. 93), o po nusikalstamų veikų padarymo T. S. šiuo metu nevyksta naujų ikiteisminių tyrimų (3 t., b. l. 199), tačiau duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti T. S. asmenybę, neabejotinai leido teigti, kad T. S. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų administracinių nusižengimų nepadarė, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad buvo padaryti įvairūs KET pažeidimai – T. S. buvo baustas už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos, už automobilio vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, automobilio perdavimą asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, greičio viršijimą. Tai yra tyčinio pobūdžio pažeidimai, kurie sistemingai kartojosi. Po nusikalstamų veikų padarymo T. S. buvo nubaustas apie dešimt kartų už KET pažeidimus (3 t., b. l. 200–206). Apeliantų nurodytos teigiamai T. S. apibūdinančios aplinkybės savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo. Pabrėžiama, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikia reikšmę aplinkybei, kad asmuo, dėl kurio sprendžiama, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, praeityje buvo padaręs administracinių nusižengimų, net ir kai nebegalioja administracinės nuobaudos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, 12 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas formuodamas savo vidinį įsitikinimą ir siekdamas padaryti išvadą dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad T. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis ir vertino turimą informaciją apie T. S. administracinius baustumus, tiek buvusius, tiek ir padarytus po nusikalstamų veikų padarymo.

17. Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju ne tik T. S. administraciniai baustumai, tačiau ir pačios veikos aplinkybės, kurias jau aprašė ir pirmosios instancijos teismas, kilę nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai (ypač S. K. 21–ojo danties šaknies lūžis, nosikaulių lūžis, viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda) rodo T. S. pavojingumą, jo veiksmų prieš aplinkinius abejingumą ir paneigia apeliantų vertinimą, kad tai buvo tik atsitiktinės nusikalstamos veikos, be to, tokios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomi T. S. sužadėtinės duoti parodymai, kad T. S. nėra linkęs vartoti smurtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai rodo, kad T. S. būdamas neblaivus gali būti agresyvus ar bent jau klaidingai, neadekvačiai suprasti situaciją ir dėl to imtis tokių ar panašių veiksmų. Teisiamajame posėdyje T. S. pripažino, kad neblaivumas galėjo lemti jo veiksmus. Nustatyta, be kita ko, vaizdo įrašo „ch06_20200712090216“ 05 min. 10 sek. – 06 min. 15 sek., kad T. S. naudojo smurtą viešoje vietoje, šviesiu paros metu, matant kitiems žmonėms, kas reiškia, kad vieša vieta jo nesustabdo nuo smurto naudojimo. Nukentėjusieji jo nepuolė, todėl vertinama, kad susiklosčiusią konfliktinę situaciją T. S. galėjo ir privalėjo spręsti taikiu būdu. Nors prieš ateinant nuteistiesiems toje vietoje, kur buvo nukentėjusieji, įvyko susistumdymas, tačiau prieš nukentėjusiųjų užpuolimą jokiems asmenims nebuvo kilusi jokia grėsmė ar pavojus. Byloje nustatyta, kad T. S. smūgiavo kumščiu, itin stipriai, taikėsi į nukentėjusiųjų veido sritis. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad T. S. darydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, veikė bendrai su V. B. kaip vykdytojai. Tai reiškia, kad bendras dalyvavimas su kitais asmenimis gali padrąsinti T. S. naudoti smurtą prieš kitus asmenis.

18. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga nebuvo konstatuota įvertinus jai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendime pateiktos išvados yra motyvuotos, aiškios, atitinkančios suformuotą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ir daryti priešingas išvadas.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina nuteistojo T. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinio skundo prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį dalyje dėl T. S. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 40 straipsnį atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju nustatymo kriterijų ir žalos dydžio

20. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovas advokatas Marius Barisevičius apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti prašomą priteisti nukentėjusiajam S. K. 16 800 Eur dydžio pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tokiu sprendimu pažeidė CK 6.250 straipsnyje nustatytas taisykles, nesilaikė bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, priteista pinigų suma yra gerokai mažesnė už panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteisiamas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumą.

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

25. Teismas siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis.

26. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

27. Nurodytu aspektu, viena vertus, pažymima, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021, 52–57 punktai, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Atkreipiamas dėmesys, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 49 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatydamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. atlygintinos neturtinės žalos dydį (buvo nustatytas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis, tačiau įvertinus tai, kad T. S. bylą nagrinėjant teisme sumokėjo S. K. 200 Eur, teismas priteisė 2 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą) įvertino visas neturtinei žalai atlyginti svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus reikšmingus faktus. T. S. ir V. B. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš S. K. ir jam buvo padaryti sužalojimai – 21–ojo danties šaknies lūžis, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda, nosikaulių lūžis, kairės akies apatinio voko muštinė žaizda, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (būtent nosikaulių lūžis atitinka tokį sveikatos sutrikdymo mastą). Teismas neturėjo abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo jis juto skausmą. Taip pat teismui nekilo abejonių, kad S. K. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos (tiek iš karto, tiek po to) patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu detalizavo, kokio pobūdžio neigiamas pasekmes jis juto dėl patirtų sužalojimų (jautėsi nesaugus, nevykdė jokių veiklų, buvo apriboti laisvalaikio leidimo būdai, tam tikrą laiką negalėjo bendrauti ir kt.). Pasak S. K., jis iki šiol išgyvena dėl nagrinėjamo įvykio ir patiria stresą. Buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamieji yra darbingi, šiuo metu dirba (T. S. bylą nagrinėjant teisme sumokėjo S. K. 200 Eur). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad S. K. teko siūti žaizdą lūpoje, dėl to buvo apribota galimybė tam tikrą laiką valgyti, taip pat ne kartą lankytis odontologijos klinikoje, tačiau vien šios aplinkybės nėra pagrindas didinti priteisiamo neturtinės žalos dydžio.

30. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovo advokato M. B. apeliaciniame skunde pateikiamas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad S. K. lūžo 21 danties šaknis ir iškrito dantis bei lūžo 11 danties stiklo pluošto kaištis, jų gydymo. Teigiama, kad dėl lūžusio 21 danties 2020 m. spalio 14 d. UAB „T.” buvo atlikta S. K. šaknies šalinimo operacija, įsuktas implantas, alveolė užpildyta krauju ir užsiūta. Savaitę nukentėjusysis privalėjo laikytis paskirto režimo, vartoti tik skystą maistą vengiant palietimo su gijimo vieta. Visą laiką, kol gijo pjūvis ir buvo ruošiamasi implantacijai apie 5 mėnesius, patyrė didelių bendravimo nepatogumų dėl ypatingai nepatrauklios išvaizdos dėl priekinių dantų nebuvimo. Vėliau buvo atliekamas protezavimas, kuris baigtas tik 2021 m. kovo mėnesį. S. K. taip pat buvo pakeistas lūžęs stiklo pluošto kaištis 11 danties ir atliktas protezavimas. Dėl šių sužalojimų S. K. ilgą laiką, nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. kovo mėn., t. y. šešis mėnesius, patyrė itin nemalonias odontologines procedūras, dalis jų buvo chirurginės, patyrė nepatogumus dėl nemalonių pojūčių gyjant, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl itin nepatrauklios išvaizdos nesant priekinių dantų, be to, teko sugaišti laiką net 12 kartų vykstant vizitui pas odontologą.

31. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje S. K. parodė, kad iškrito dantis mėnesio ar kelių mėnesių bėgyje. Pusę metų vaikščiojo be priekinių dantų. Teisiamajame posėdyje Š. J. parodė, kad S. K. iškrito priekinis dantis nuo smūgio į veidą. Buvo laikas su trūkumais, nebuvo dantų priekyje, vaizdas buvo ne koks. Teisiamajame posėdyje J. P. parodė, kad matė, jog pas S. K. nebuvo priekinių dantų. Iš pradžių nebuvo vieno, paskui iškrito kitas dantis. Fotonuotraukoje matoma, kad S. K. neturi kelių priekinių dantų (1 t., b. l. 141).

32. Iš byloje esančio UAB „T.“ S. K. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad šiame dokumente yra aprašyta visa S. K. dantų gydymo po įvykio istorija, kuri prasidėjo 2020 m. spalio 2 d. ir pasibaigė 2021 m. balandžio 16 d. (2 t., b. l. 137–138). Šis išrašas patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, kad šiuo laikotarpiu ne vieną kartą, reguliariai, buvo atliekami įvairūs dantų gydymo veiksmai. Pavyzdžiui, matyti, kad 2020 m. spalio 2 d. pacientas kreipėsi dėl judančio 21 danties. 2020 m. spalio 14 d. operacijos metu pašalinta lūžusi 21 dančio šaknis. Atlikta vienmomentinė implantacija. Įsuktas implantas, uždėtas dengiamasis varžtas, alveolė užpildyta kaulo pakaitalu, užsiūta. Pacientui buvo paaiškintas rėžimas. 2021 m. vasario 5 d. buvo nustatyta, kad lūžo stiklo pluošto kaištis.

33. Apygardos teismas pastebi, kad 11 danties stiklo pluošto kaištis lūžo 2021 m. vasario 5 d., tai yra jau gerokai po įvykio, praėjus beveik septyniems mėnesiams, taigi negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad tai įvyko dėl nuteistųjų veiksmų. Be to, nuteistieji ir nebuvo nuteisti už šio sužalojimo padarymą.

34. Pažymima ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad stiklo pluošto kaiščio lūžis (11 d.), cirkonio vainikėlio nuskilimas (21 d.) nėra vertinami kaip sužalojimai, nes nėra kūno dalis (2 t., b. l. 171–172).

35. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors danties šaknies lūžis yra svarbus sveikatos sužalojimas, tačiau apylinkės teismas kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmusį sužalojimą nurodė nosikaulių lūžį. 2020 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 1949/2020 (01) yra nurodyta, kad „[s]užalojimai visumoje, dėl nosikaulio lūžio, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai.“ (1 t., b. l. 64–66). Dėl danties šaknies lūžio buvo nustatyta, kad T. S. ir V. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (2 t., b. l. 157). Taigi byloje nėra duomenų, kad danties šaknies lūžis pats savaime sukeltų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Priešingai, pagal specialisto išvadą Nr. pG 1811/2021 (01) 21 danties lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros UAB „T.“ 2020 m. spalio 2 d., vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 171–172).

36. Aukštesnysis teismas taip pat vertina tai, jog teisiamajame posėdyje S. K. parodė, kad šiuo metu iškritę dantys sutvarkyti.

37. Teisėjų kolegija neabejoja, kad S. K. dėl danties netekimo ir dėl to nepatrauklios išvaizdos patyrė didelių bendravimo nepatogumų, taip pat patyrė nepatogumų atliekant gydymo procedūras, tačiau atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad šis S. K. sveikatos sužalojimas nesudaro pagrindo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Žemesnysis teismas vertindamas bendrą neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad S. K. lūžo 21–ojo danties šaknis, ir apygardos teismas dėl šios apylinkės teismo aplinkybės vertinimo, jos reikšmės sutinka.

38. Apeliaciniame skunde nurodomi įvairūs S. K. patirti nepatogumai. Apygardos teismas neturi galimybės jų patikrinti, tačiau neturi pagrindo ir jais netikėti.

38.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad žaizdą lūpoje teko siūti, dėl ko S. K. negalėjo judinti lūpos, buvo apribotos galimybės valgyti. Teko kreiptis dėl siūlų išėmimo, po kurio liko aiškiai matomas randas, asimetrija veido srityje, kas sukelia didelių nepatogumų bendraujant.

38.2. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Š. J. parodė, jog matosi, kad pasikeitusi forma lūpos S. K., atrodo kitaip nei buvo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. P. parodė, jog buvo prakirsta lūpa pas jį, buvo atvėpusi lupa ir visas kruvinas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. K. parodė, kad gydymas nebaigtas, nes turi praeiti pusantrų metų dėl rando lūpos ir turėtų kreiptis dėl rando šalinimo, bet buvo pas daktarę, kuri jį nustebino ir pasakė, kad nelabai čia ką ir pataisys, mažų mažiausiai naikinti randą reikalingi metai. Kas liečia lūpos nutirpimą ir audinių, šių dalykų nesutvarkysi. Tai negyvi audiniai, gal lazeriu gali apmažinti, kad veidas būtų gražesnis, bet negyvų audinių neprikelsi. 2020 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 1949/2020 (01) nurodyta, kad buvo susiūti audiniai (1 t., b. l. 65), viršutinės lūpos kairėje, ties 23 dantimi, yra 3 cm ilgio gyjanti, susiūta pavienėmis siūlėmis, žaizda odoje ir gleivinėje (1 t., b. l. 66). Fotonuotraukose matomas S. K. lūpos sužalojimas, susiuvimas (1 t., b. l. 139–140).

38.3. Apeliantas nurodė, kad dėl nosikaulio lūžio S. K. patyrė ilgalaikį skausmą, buvo apribota nukentėjusiojo veikla, nes negalėjo aktyviau judėti, sportuoti. Apygardos teismas pastebi, kad 2020 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 1949/2020 (01) nurodyta, kad S. K. buvo rekomenduotas lokalus šaltis, tausojantis režimas (1 t., b. l. 65).

38.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad mėlynė veide ir žaizdos lūpoje gijo apie 8 savaites, per tą laiką nukentėjusysis patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, nes aplinkiniai žmonės vis atkreipdavo dėmesį į patinimus ir mėlynę veide, klausinėdavo, kas nutiko, tad nukentėjusysis buvo priverstas vengti kontakto su kitais asmenimis. Dėl patirtų burnos gleivinės ir dantenų sužalojimų, ypatingai pirmas tris savaites nukentėjusiajam buvo itin skausminga valgyti, kalbėti ir šypsotis.

39. Teismas neabejoja, kad S. K. dėl jo patirtų sužalojimų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, šie sužalojimai galėjo turėti įtakos jo savijautai, išvaizdai ir bendravimui su kitais asmenimis, tačiau nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti tiek į teismų praktikoje priteisiamas sumas, tiek į kitas faktines aplinkybes bei civilinės atsakomybės kriterijus.

40. Apelianto teigimu, nukentėjusiajam vis dar skauda nosies sritį, jaučiamas tempimas lūpos rande, dėl lūpos rando šalinimo, tikėtina, bus reikalinga plastinės chirurgijos procedūros. Sveikatos sužalojimas yra ilgalaikis ir paliks liekamuosius reiškinius (randą lūpoje, nemalonų pojūtį toje srityje). Teisiamajame posėdyje S. K. parodė, kad lūpa nutirpusi (ji nereaguoja nei į šiltą, nei į šaltą), akis trūkčioja, nosis šiek tiek palinkusi (dėl nosies pertvaros reikės kreiptis), kreiva. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog S. K. ketintų atlikti plastinės chirurgijos procedūras (preliminarių susitarimų dėl to su gydymo įstaiga ir pan.). Taigi nors teismas neturi pagrindo abejoti, kad S. K. vis dar patiria nurodytus nepatogumus, tačiau jo ketinimai atlikti plastinės chirurgijos procedūras šiuo metu neturi reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė nukentėjusiojo sveikatai, bendravimui, tačiau, kita vertus, jos nėra tokios išskirtinės, kad leistų žymiai ar nors kiek padidinti (kaip prašoma iki 16 800 Eur) priteistiną neturtinę žalą.

42. S. K. atstovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad S. K. vyko atlikti tyrimo veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors neabejojama, kad dalyvavimas atliekant procesinius veiksmus sudaro tam tikrus nepatogumus, kurie gali būti vertinami kaip neturtinė žala, tačiau ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė neturi lemiamos reikšmės nukentėjusiojo prašomai priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumai, kadangi esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

43. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovo advokato Mariaus Barisevičiaus apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nustatydamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos nenurodė jokios bylos, kuri savo aplinkybėmis ir pasekmėmis būtų analogiška nukentėjusiojo S. K. patirtam sveikatos sužalojimui. Be to, atsižvelgė į teismų suformuotą praktiką 2008–2016 metais dėl priteisiamų žalų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiuo metu visuotinai žinoma apie pasikeitusią ekonominę situaciją, vyraujančią infliaciją, kas lemia ir didesnės priteistinos žalos poreikį, nes priešingu atveju nukentėjusiajam žala nėra visiškai atlyginama.

44. Apygardos teismas pabrėžia, kad nuosprendyje yra konstatuota, kad V. B. ir T. S. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. K. ir tai rodo šie sukelti sveikatos sužalojimai – 21–ojo danties šaknies lūžis, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda, kairės akies apatinio voko muštinė žaizda, nosikaulių lūžis. Cituojama teismų praktika iš esmės atitinka sužalojimo mastą, o individualios bylos aplinkybės nebūtinai turi visiškai sutapti, nes dėl kiekvienos nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala vertinama skirtingai, be kita ko, vertinant tokios žalos nustatymui būtinų kriterijų visumą.

45. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Taip pat pažymima, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas nesunkiai sužalojamas žmogus, nukentėjusiajam priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai pagal panašius kaip ir nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo patirtus sužalojimus (be kita ko, kaulinių ir (ar) kitų audinių lūžius, plyšimus) pastaruoju metu svyruoja nuo 2 000 Eur iki 3 500 Eur (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-178-530/2022, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-488-290/2021, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-361/2021, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-843/2021, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-397/2021, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-851/2021). Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų padarytai neturtinei žalai įvertinti nustatęs 3 000 Eur sumą nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo mažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. priteistinos neturtinės žalos dydį motyvuodamas nuteistųjų turtine padėtimi bei galimybėmis atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, be kita ko, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi bylos duomenis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, ligos, gydymo eigą, pasveikimo perspektyvą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes ir kita, nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam atlygintiną neturtinės žalos dydį – 2 800 Eur (įskaitant sumokėtus 200 Eur). Apylinkės teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino visus sužalojimus, taip pat ir tuos, kurie nurodyti apeliaciniame skunde. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog nukentėjusiajam S. K. nustatyta 3 000 Eur suma nėra per maža, atitinka formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų vidurkį tokio pobūdžio bylose bei neprieštarauja teisingumo principui, todėl nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam S. K. priteisimo.

48. Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nenustatyta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

49. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovas advokatas Marius Barisevičius apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš nuteistųjų priteistiną pinigų sumą, skirtą atlyginti jo atstovaujamo nukentėjusiojo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, 33 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė nuspręsti išieškoti iš kaltininko nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui procese patirtas išlaidas byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nei ši, nei kitos BPK normos detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų išieškojimo tvarkos. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

52. Taigi šiuo atveju svarstant, ar apeliacinės instancijos teisme galima spręsti civilinio ieškovo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio nuostatos (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021, 26 punktas). Šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

53. Nukentėjusiojo S. K. atstovas apylinkės teismo prašė solidariai iš kaltinamųjų priteisti 2 178 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti S. K. naudai. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. iš nuteistųjų V. B. ir T. S. priteisė lygiomis dalimis po 800 Eur atlyginti jo patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui prašytą priteisti 2 178 Eur dydžio pinigų sumą sumažino iki 1600 Eur motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad advokatas M. Barisevičius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiųjų vardu, šis procesinis dokumentas nėra didelės apimties (šiek tiek daugiau kaip 3 lapai), daugiausia jo turinio yra susiję su vieno iš nukentėjusiųjų S. K. interesų gynimu, grindžiant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius; nukentėjusiųjų atstovas susipažino su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašė prašymą, kuris buvo iš dalies tenkintas; byla teisme išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka; civilinio ieškinio patikslinimas buvo pateiktas teismo prašymu, kad būtų išreikšta aiški nukentėjusiojo S. K. pozicija dėl prašomų priteisti žalų, be to, nemaža civilinio ieškinio patikslinimo dalis nemaža dalimi atkartoja civilinio ieškinio turinį. Tuo tarpu iš T. S. buvo priteista po 605 Eur išlaidų advokato pagalbai Š. J. ir J. P. atlyginti, šioje dalyje nuosprendis neginčijamas.

54. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo kelis kartus išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atlikti apmokėjimai už suteiktas advokato teisines paslaugas.

54.1. Pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą mokėtojas S. K. turi sumokėti Advokatų kontorai AVERUS 300 Eur ir 63 Eur PVM už 3 val. atstovavimą baudžiamojoje byloje, viso 363 Eur (1 t., b. l. 142), apmokėjimas atliktas (1 t., b. l. 143).

54.2. Pagal 2022 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą klientas S. K. turi sumokėti Advokatų kontorai AVERUS 1 500 Eur ir 315 Eur PVM už 15 val. atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje, viso 1 815 Eur (3 t., b. l. 80). Taigi S. K. bendrai patyrė 2 178 Eur išlaidų advokato paslaugoms.

55. Iš byloje esančių dokumentų, be kita ko ir advokato pateiktų sąskaitų, matyti, kad 2 178 Eur dydžio išlaidas sudaro kelių prašymų parengimas ir pateikimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patikslinto civilinio ieškinio, rašytinės baigiamosios kalbos parengimas ir pateikimas, dalyvavimas teisiamajame posėdyje, kuris įvyko per du kartus (dvi dienas). Pažymima, kad advokatas atstovavo trims nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams vienoje byloje, todėl dalis atliktų veiksmų ir (ar) rengtų dokumentų sutampa ar yra panašaus pobūdžio. Svarbu ir tai, jog nukentėjusiųjų J. P. ir Š. J. patirtos išlaidos advokatui buvo priteistos pilna apimtimi, o bendrai sudaro 1210 Eur sumą.

56. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradinis ieškinys buvo parengtas pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurioje įtariamiesiems buvo pateikti kitokie įtarimai nei suformuluotas kaltinimas. Todėl ieškinio patikslinimą nulėmė pasikeitę ir galutinai suformuoti kaltinimai nuteistiesiems, be to, neįvertinta, kad 2022 m. vasario 22 d. ieškinio patikslinimas apėmė ir naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirminiame ieškinyje. Nuosprendyje neįvertinta ir tai, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo S. K. atstovas advokatas pateikė ir baigiamąją kalbą (3 t., b. l. 184–186).

57. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamajam T. S. buvo įteiktas 2021 m. kovo 9 d. pranešimas apie įtarimą padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 67). Nukentėjusiųjų S. K., J. P., Š. J. atstovas advokatas pateikė tyrėjai 2021 m. gegužės 17 d. ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 134–135). Įtariamajam T. S. buvo įteiktas 2021 m. birželio 14 d. pranešimas apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 67). Įtariamajam T. S. buvo įteiktas 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimas apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Šiame pranešime, priešingai nei ankstesniuose, nurodyta, kad S. K. buvo padarytas 21–ojo danties šaknies lūžis (2 t., b. l. 174). Teisiamajame posėdyje teismas įpareigojo nukentėjusiųjų atstovą advokatą M. Barisevičių patikslinti prašymą dėl civilinio ieškinio reikalavimo, kadangi pateiktas prašymas priteisti solidariai iš kaltinamųjų, tačiau nėra aišku, nes sumos nurodytos atskiros, nėra aišku, kokią sumą solidariai prašoma priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Marius Barisevičius pateikė 2022 m. vasario 22 d. ieškinio patikslinimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 142–146). Teisiamajame posėdyje advokatas paaiškino, kad civilinis ieškinys atitinka tai, kas buvo pareikšta anksčiau. Pateikė patikslintą S. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nurodant apgadintus drabužius ir pakeistas pačios žalos atlyginimas, kad priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų, nes iš abiejų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Detalizuota neturtinės žalos dalis, nes buvo pateikti duomenys apie odontologinį gydymą, tai visos aplinkybės, kurios buvo patikslintos ir nurodytos civiliniame ieškinyje, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis. Dėl kitų nukentėjusiųjų civilinis ieškinys nepasikeitęs, sukeltas skausmas T. S. veiksmais, po praeito posėdžio jis atliko 200 eurų pavedimus žalai atlyginti S. K. ir kitiems nukentėjusiesiems po 100 eurų, todėl civiliniai ieškiniai patikslinti.

58. Spręsdama dėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo atstovavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Minėta, kad teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi žemesniosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl išieškotinų procesų išlaidų mažinimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai sumažindamas šių išlaidų dydį nepadarė pažeidimų, dėl kurių šią skundžiamo sprendimo dalį reikėtų keisti ar naikinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. priteistos atlyginti pinigų sumos jo turėtoms išlaidoms advokato pagalbai atlyginti sumažintos buvo pagrįstai. Įvertinus atliktų aukščiau paminėtų proceso veiksmų kiekį ir pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, proceso trukmę, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems bendrai priteistą išlaidų sumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų pinigų sumų proceso išlaidoms atlyginti dydžius, daroma išvada, kad advokato prašoma ir S. K. sumokėta suma buvo per aiškiai didelė, todėl pagrįstai galėjo būti sumažinta.

59. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovo advokato Mariaus Barisevičiaus, nuteistojo T. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinius skundus atmesti.