Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daliaus Mecelicos (toliau – nukentėjusiojo atstovas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir iki šiol nesumokėta galutinė 40 MGL (2000 (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio bauda ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2000 (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies, 5, 6, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam D. F. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo D. F. 101,33 eurų turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo D. F. 90,61 eurų turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai.

Nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:

- dalyje dėl turtinės žalos – priteista iš D. F. 166,91 eurų turtinės žalos atlyginimo, o dalyje dėl 11 200,00 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka;

- dalyje dėl neturtinės žalos – priteista iš D. F. 2 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš A. F. 700,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš kaltinamojo D. F. – 750,00 eurų proceso išlaidų nukentėjusiojo V. G. naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir A. F., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. F., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) g., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. G. į veidą taip padarydamas jam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, aštuonių dantų dalinį panirimą, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toliau veikdamas kartu su A. F., bendrais veiksmais mušė V. G. kumščiais suduodami jam ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, padarydami kairio skruosto sumušimą bei sukeldami fizinį skausmą.

2.3. Nukentėjusiojo atstovo įsitikinimu, šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios neleistų nustatyti civilinio ieškovo nuostolių dydžio, kuris atsirado dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismo atlikti veiksmai, t.y., kreipimasis į I. L. kliniką, liudija, kad teismas pašalino bet kokias abejones dėl žalos dydžio, todėl net teoriškai negalimi jokie kitokie įrodymai, kurie kitaip kaip nors patvirtintų I. L. klinikos sudarytą gydymo planą ir taikomus įkainius. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo spręstinas remiantis pateiktais įrodymais. Apelianto manymu, tokio pobūdžio bylose pripažintina, kad žala atsiranda ne tada, kada asmuo šalina nusikalstama veika padarytas pasekmes, bet pripažintina, kad žala atsiranda nusikalstamos veikos padarymo momentu, kadangi BK 138 straipsnis gali būti inkriminuojamas tik nustačius padarytą žalą, t.y., nustačius asmens sutrikdymo mastą, kuris nustatomas įvertinant nustatytus nukentėjusiajam sveikatos sužalojimus.

3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą nuteistasis D. F. prašė skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti. Nuteistasis D. F. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Apeliaciniu nukentėjusiojo atstovo skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl nukentėjusiajam V. G. pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio bei nukentėjusiajam nepriteistos turtinės žalos, kurią sudaro numatomos išlaidos už dantų implantavimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. G. pareiškė 11366,91 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: likusių dantų šaknų šalinimas - 37,97 Eur; dantų rentgeno nuotraukos 16,00 Eur; įvairūs vaistai mažinantys skausmą 62,43 Eur; kuro išlaidos 28,51 Eur; gydytojo konsultacija 20 Eurų; būsimas dantų pakeitimas implantais 11 200 Eur. Viso 11 366,91 eurų žala. Taip pat prašė atlyginti ir 10 000,00 eurų neturtinę žalą (2 t., b. l. 163–165). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tenkinus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį iš dalies, iš D. F. V. G. naudai buvo priteista - 166,91 eurų turtinės žalos atlyginimo, o dalyje dėl 11 200,00 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl neturtinės žalos – iš D. F. nukentėjusiojo naudai buvo priteista - 2 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš A. F. 700,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu iš D. F. priteista – 750,00 eurų proceso išlaidų nukentėjusiojo V. G. naudai.

9. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog teismas nepagrįstai V. G. reikalavimą priteisti iš nuteistojo D. F. 11 200,00 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia padaryti išvadas dėl nusikaltimu padarytos žalos ir jos dydžio, bei nustatyti nukentėjusiojo patirtus nuostolius, bei būsimas išlaidas.

9.1. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

9.2. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atsižvelgusi į tokį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo konkrečiu atveju V. G. turi teisę prašyti atlyginti jam išlaidas, kurias jis dar tik patirs atliekant dantų pakeitimą implantais jau po patirto sužalojimo, siekiant jį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos.

9.3. Kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 115 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

9.4. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų tikėtinai žalai dalyje dėl nukentėjusiajam būtinų 11 200,00 eurų dydžio dantų protezavimo išlaidų tiksliai apskaičiuoti, nukentėjusiajam V. G. pripažino teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nukentėjusiojo V. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl prašomos priteisti 11 200,00 eurų turtinės žalos nevisiškai atitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus, nes nepateikta konkretų žalos dydį apskaičiuoti reikalingų patvirtinančių įrodymų. Su tokiu žemesnės instancijos teismo sprendimu sutinka ir apygardos teismas.

9.5. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. G. reikalavimą priteisti dantų protezavimo (implantavimo) išlaidų atlyginimą grindė I. L. įmonės išduotu Dantų protezavimo planu ir įkainiais iš, kurių matyti, kad V. G. dantų protezavimo procedūra įvertinta 11 200,00 eurų (1 t., b. l. 55). Bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas užklausimas I. L. įmonei dėl V. G. lankymosi minėtoje įmonėje ir jam suteiktų paslaugų. Kaip matyti iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo išrašo, V. G. I. L. klinikoje lankėsi vieną kartą, konsultacijai dėl protezavimo įkainių. Jam buvo įvertinta burnos būklė ir sudarytas dantų protezavimo planas, pateikti įkainiai, jokios kitos paslaugos nebuvo atliekamos (3 t., b. l. 51). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį, tačiau to padaryti, nagrinėjamu atveju, negalima remiantis vien tik pateiktu dantų protezavimo planu ar įkainiais apie būsimas procedūras. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei minėtas planas, nei gautas I. L. įmonės atsakymas, objektyviai nepagrindžia būsimo gydymo kainos, jokios konkrečios procedūros V. G. nebuvo atliekamos. Be to, negalima kategoriškai tvirtinti, jog gydymo plane nurodytos procedūros tikrai bus atliktos, nėra aišku kurios odontologinės procedūros yra būtinos, o kurios gali būti pasirinktos alternatyviai, be to, ir gydymo kaštai priklauso nuo daugelio aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Kolegijos nuomone, nukentėjusiajam dar neatlikus rekomenduojamo gydymo bei atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, apygardos teismo sprendimas tenkinti nukentėjusiojo prašymą priteisti numatomas dantų protezavimo (implantavimo) išlaidas – 11 200,00 Eur, prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiojo V. G. teisė reikalauti atlyginti jam dar tik būsimus nuostolius, susijusius su sveikatos grąžinimu, yra pagrįsta, tačiau iš byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti galutinės žalos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šioje dalyje toks nukentėjusiojo ieškininis reikalavimas, kaip jis buvo suformuluotas ir pareikštas, turi būti pagrįstas ir tiksliai apskaičiuotas, kai tuo tarpu be papildomo aplinkybių nustatymo to padaryti neįmanoma.

9.6. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, kai civiliniam ieškovui – nukentėjusiajam buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, yra pagrindas teismui toliau nagrinėti atskirą civilinę bylą dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo. Šią bylą dėl ieškinio dydžio klausimo nagrinės tas pats arba kitas apylinkės teismo teisėjas. Tad nukentėjusiajam jokiu būdu nebus užkirstas kelias gauti teisingą žalos atlyginimą.

Dėl nukentėjusiajam V. G. priteistos neturtinės žalos dydžio

10. BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl šios priežasties CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Vis tik pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. G. dėl nuteistojo D. F. nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bendri nuteistųjų D. F. ir A. F. veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2354/2019(02), kuria buvo vertinamas nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, matyti, kad V. G. nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, devynių dantų dalinis panirimas, kairio skruosto sumušimas, t. y. dėl dantų panirimo sužalojimai vertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 123–124). Iš VšĮ Kauno miesto poliklinika (duomenys neskelbtini)padalinio pateiktos V. G. asmens sveikatos istorijos matyti, kad dėl dantų šalinimo V. G. kreipėsi 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. rugsėjo 24 d. jam vietinėje nejautroje pašalinti 11, 12, 21, 22 dantys, 2019 m. lapkričio 7 d., pašalinti 41, 42, 21 32 dantys, sudarytas dantų gydymo planas bei konstatuotas protezavimo poreikis (3 t., b. l. 21–50).

12. Civiliniame ieškinyje prašant atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą – 10 000 Eur, jos dydis buvo motyvuojamas tuo, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas didelis skausmas ir emocinis šokas. Patirti sužalojimai yra negrįžtamojo pobūdžio ir jis niekada nesujaus taip, kaip jautėsi iki užpuolimo. Jis neteko 8 dantų, kurie turi būti pakeisti implantais, ir tai reiškia, kad šiuo nusikaltimu padarytos pasekmės nėra ištaisomos ir jo sveikata negali būti sugrąžinta į ankstesnę būseną net ir po odontologo procedūrų. Dantų gydymo procedūra yra itin skausminga, ilga ir ji truks daugiau nei du metus nuo padaryto nusikaltimo. Nukentėjusysis priverstas vaikščioti be priekinių dantų, kas sukelia jam didelius nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, negali šypsosis ir kalbėti su žmonėmis. Dėl to iš esmės pasikeitė jo gyvenimas, pradėjo vengti žmonių ir bendravimo su jais, nuolat galvoja apie vengimą kalbėti ar praverti burną, tapo sudėtinga valgyti, kalba neaiškiai, kas jam sukelia didelius nepatogumus ir neigiamas emocijas. Be to, po įvykio negali ramiai dirbti tamsu paros metu, kadangi atrodo, kad vėl bus užpultas nepažįstamų ar mažai pažįstamų asmenų be jokios priežasties. Jo gyvenimas yra pasikeitęs dėl patirto užpuolimo, kadangi palikęs namus nesijaučia saugiai ir gyvena baimėje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies, priteisė nukentėjusiajam V. G. iš nuteistojo D. F. - 2 000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nukentėjusiojo atstovas su tokiu sprendimu nesutinka, teigdamas, jog V. G. priteista 2 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei yra per maža vertinant su kilusiomis pasekmėmis, todėl prašė ją padidinti iki 8000 eurų.

12.1. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Iš byloje esančios aukščiau minėtos specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje, devynių dantų dalinis panirimas, kairio skruosto sumušimas, stacionariai V. G. nebuvo gydomas, operacijų nebuvo atlikta. Įvertinus aptartą, darytina išvada, jog nukentėjusiojo atstovo skundo argumentas, jog priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos nėra pagrįstas. Atitinkamai galima teigti, jog ir nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 8 000 Eur, yra akivaizdžiai per didelis.

12.2. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde teigiama, jog patirti sužalojimai yra negrįžtamojo pobūdžio ir jis niekada nesijaus taip, kaip jautėsi iki užpuolimo, kadangi neteko 8 dantų, kurie turi būti pakeisti implantais, ir tai reiškia, kad šiuo nusikaltimu padarytos pasekmės nėra ištaisomos ir jo sveikata negali būti sugrąžinta į ankstesnę būseną net ir po odontologo procedūrų. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, jog numatomos dantų protezavimo tikslingumas savaime nesuponuoja liekamųjų reiškinių buvimo. Būsimas dantų implantavimas, kuris šiuolaikinėje odontologijoje yra įprasta procedūra, vis tik, nėra tokio pobūdžio padariniai, kurie iš esmės pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateities aspektu.

12.3. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuojama, jog spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami keisti apylinkės teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam V. G. priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Nukentėjusiojo V. G. atstovas advokatas Dalius Mecelica prašo iš nuteistojo D. F. priteisti nukentėjusiojo V. G. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 3 b.l. 145). Iš pateikto pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1042749, 2020 m. gruodžio 15 d. (t. 3 b. l. 146) ir iš pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1082351, 2021 m. sausio 11 d. (t. 3 b. l. 147) matyti, kad advokatui Daliui Mecelicai už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis sumokėjo 800 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinus minėtas aplinkybes, nukentėjusiojo V. G. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. F.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant A. F., sudaro 135 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daliaus Mecelicos skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Nuteistojo A. F. atžvilgiu apeliacinis skundas nebuvo pateiktas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. F., netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.