Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

nuteistajam Z. K. ir jo gynėjui advokatui Mariui Navikui (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. K. (K. K.) ir jo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. K. gynėjo advokato Mariaus Naviko ir nukentėjusiojo K. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo Z. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant Z. K. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš Z. K. V. teritorinei ligonių kasai priteista 996,53 eurai turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo K. K. naudai priteista 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam K. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš Z. K. nukentėjusiojo K. K. naudai priteisti 300 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Nuteistojo Z. K. gynėjo ir nukentėjusiojo K. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio taikymo

6. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje pirmosios instancijos teismo atliktu surinktų įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai ištyręs bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo netirtus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Z. K. veikoje yra visi BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

8. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, siekdamas patikrinti abi byloje iškeltas versijas bei nustatyti minėtų asmenų parodymų patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad kiti byloje surinkti patikimi įrodymai patvirtina ne nuteistojo gynybos versiją, o aplinkybes, kurios buvo konstatuotos ginčijamu nuosprendžiu. Tokias išvadas teismas grindė liudytojų V. K., N. D., A. G., iš dalies liudytojų V. S., T. P. parodymais.

9. Liudytojos V. K., N. D., A. G. patvirtino mačiusios, kaip kilus nesutarimui dėl renkamų pinigų tarp Z. K. ir K. K. sutuoktinių, nuteistasis atsistojo iš savo vietos, agresyviai nusiteikęs ėjo link nukentėjusiojo ir sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu (ranka) K. K., po ko matė jo veide sužalojimus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors V. K. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, o tai leidžia spręsti apie tam tikrą jos suinteresuotumą, tokių duomenų apie kitas dvi minėtas liudytojas byloje nėra. Pagal jų parodymus jos nebuvo pažįstamos nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistuoju, šiuos asmenis žino iš bendros kelionės. Be to, nukentėjusiojo K. K. ir liudytojų V. K., N. D. ir A. G. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos V. S. parodymai, kuri nurodė, kad iš stebėtų įvykių suprato, jog buvo smūgis į nukentėjusiojo veidą, bei liudytojos T. P. parodymai, kuriai iš karto po įvykio degalinėje K. K. nurodė, kad gavo smūgį į veidą. Liudytojos B. V. ir A. N. patvirtino, kad tuo metu, kai visi išlipo prie degalinės, jos matė, kad K. K. akis buvo patinusi, vienoje pusėje buvo paburkimas.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes ir paneigia nuteistojo pateiktą įvykių versiją ir jo nurodomas nukentėjusiojo sužalojimo faktines aplinkybes, tai yra, kad nukentėjęs susižalojo pats, atsitrenkęs galva į jo kaktą autobusui staigiai stabdant. Kaip matyti iš minėtų liudytojų pateiktos informacijos, jie visi kartu važiavo autobusu, sėdėjo arti vienas kito, ir nors autobuse buvo prislopintas apšvietimas, tačiau jie visi patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis iš esmės dėl menkavertės dingsties, kilus žodiniam ginčui tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo sutuoktinių, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas pastarajam sužalojimą, kuris buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad jis kumščiu trenkė į veidą nukentėjusiajam, patvirtino tiesiogiai šį faktą matę liudytojai V. K., N. D., A. G., aplinkybę, jog liudytojas įvykio metu buvo sužalotas, patvirtino liudytojos A. N., V. S. ir B. V.. Liudytojas autobuso vairuotojas J. Č. patvirtino faktą, kad autobuso nagrinėjamo įvykio naktį jis staigiai nebuvo stabdęs, kas papildomai paneigia nuteistojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktą įvykių versiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, be minėtų liudytojų parodymų, nuteistojo kaltę patvirtina ir Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 22 d. specialistės J. B. išvada Nr. G962/2019 (01) ir jos parodymai.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. G962/2019 (01) K. K. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruva, kairio skruostikaulio lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, tai yra 2019 m. kovo 12 d., sudavus smūgį kumščiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 12-13). Specialistė J. B. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino savo išvadą Nr. G962/2019 (01) ir teismui paaiškino, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusysis galėjo atsitrenkti į kito žmogaus kūno sritį. Pažymėjo, jog nuteistajam ir nukentėjusiajam susitrenkus abiem stovint autobuse, turėtų būti pakankamai stiprus smūgis staigiai stabdant, kad būtų padarytas išvadoje konstatuotas pažeidimas. Tiek skruostikaulis, tiek kitos veido dalys yra buki daiktai, todėl negalima atmesti galimybės, jog atsitrenkus skruostu į kito žmogaus kaktą, būtų lūžis, nes svarbu atsižvelgti į tai, ar tas smūgis buvo reikšmingas kaulų lūžiui. Pažymėjo, jog susilietimas neturėtų sugeneruoti lūžio, tam reikia stipraus atsitrenkimo. Jeigu asmenys susitrenkė kaktomis, tai skruostikaulis ne prie ko, turėjo būti sudavimas į skruostą. Ekspertė nurodė, kad dėl veido nervo pažeidimo sveikatos sutrikdymo mastas į sunkų nesikeistų, nes pažeidimas turėtų būti sunkus, daugiau negu aptirpimas, veido mimikos sutrikimas, dėl vyzdžio išsiplėtimo sveikatos sutrikdymo laipsnis taip pat nesikeistų (t. 2, b. l. 144).

12. Byloje taip pat yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktas Nr. PEKG 56/2020(01)), kuriame pateiktos šios išvados: 1) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2020 m. sausio 13 d. gydančiojo gydytojo D. M. nurodytas nežymus veido asimetriškumas, minkštųjų audinių aptirpimas kairiojo paakio nervo srityje yra susijęs su 2019 m. kovo 12 d. metu patirtu kairio skruostikaulio lūžimu. Ten pat paminėto trijų viršutinių dantų nežymaus paslankumo kilmė nėra patikslinta, tačiau pažymėtina, kad 2019 m. kovo 14 d. prieš skruostikaulio operaciją VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje dantų traumos nėra užfiksuotos. Tikėtina, kad 2020 m. sausio 13 d. K. K. nustatytas trijų dantų nežymus paslankumas yra patologinės kilmės. Šiuo metu esamos traumos pasekmės nekeičia K. K. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą; 2) K. K. 2020 m. sausio 13 d. aprašytas veido minkštųjų audinių aptirpimas buvusio skruostikaulio lūžio vietoje paprastai mažėja su laiku, tačiau negalima prognozuoti jo visiško išnykimo; 3) K. K. po nagrinėjamos traumos 2019 m. kovo 12 d. regėjimo objektyvių trauminių pakitimų nenustatyta. 2020 m. sausio 7 d. oftalmologo aprašyta akių būklė yra ne trauminės kilmės; 4) K. K. nustatytų sužalojimų kairio skruosto srityje lokalizacija ir pobūdis nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui, tačiau kategoriškai nėra atmetama atsitrenkimo galimybė į kito asmens kietą kūno dalį; 5) specialisto išvadai Nr. G 962/2019(01) pritariama ir sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (t. 3, b. l. 63-66). Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą buvo apklaustas teismo medicinos ekspertizę atlikęs oftalmologas A. R., kuris patvirtino ekspertizės išvadas.

13. Taigi, specialistės, ekspertų išvados ir paaiškinimai leidžia spręsti, jog nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai, įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurių laikas ir pobūdis atitinka K. K. ir jau minėtų liudytojų nurodytas sužalojimo aplinkybes. Vertinant šiuos duomenis visumoje spręstina, kad šie įrodymai yra patikimi, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent jais, nes jie yra nuteistojo kaltę pilnai patvirtinantys įrodymai.

14. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina ir tai, kad Z. K. viešoje vietoje – važiuojant autobusu, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, tuo padarydamas K. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruvą, kairio skruostikaulio lūžį, kas, kaip minėta, įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Surinktų duomenų visuma nustatyta, kad smurtinius veiksmus Z. K. atliko impulsyviai, nesant jokio aiškaus nukentėjusiojo ir nuteistojo asmeninio pobūdžio konflikto. Akivaizdu, kad tokie veiksmai teisės ir moralės požiūriu yra nepriimtini. Z. K. veiksmai viešoje vietoje buvo įžūlūs ir pavojingi ne tik konkrečiai nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, dėl jų įvykį matę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų. Nustatyti Z. K. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio dispozicijose nurodytas veikas. Byloje nustatytas Z. K. impulsyvus bei įžūlus elgesys su jam mažai pažįstamu asmeniu viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, suduodant jam smūgį kumščiu į veidą ir padarant K. K. sužalojimus, taip pat patvirtina, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir jų padarinius, taip pat suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp nuteistojo veiksmų ir nustatytų bei specialistų įvertintų nukentėjusiojo sužalojimų yra tiesioginis ryšys. Nuteistojo skunde nuolat minimas nukentėjusiojo neblaivumas ir jo elgesys nagrinėjamo įvykio metu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, Z. K. veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmes neturi. Todėl šiuo atveju spręstina, jog BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis konstatuota pagrįstai.

15. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, kad nuteistasis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, nukentėjusysis pats atsitrenkė į jį, kadangi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikėtina, sunkiau valdė kūną, jam sunku buvo tvirtai stovėti ant kojų, ypač važiuojančiame autobuse. Pažymėjo, jog šį faktą patvirtino ir liudytojos I. K., V. L.. Nurodė, kad liudytojų V. K., N. D. ir A. G. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi 2019 m. kovo 12 d. įvykio metu minėti liudytojai buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti tiek nuteistojo versiją, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Vertinant liudytojų parodymus reikia atsižvelgti į aplinkybes, turinčias įtakos liudytojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Tokiam gebėjimui tam tikra asmens būklė, pavyzdžiui, neblaivumas, didelis susijaudinimas ir panašiai, gali būti reikšminga, todėl esant tokiems duomenimis teismas turi tokių asmenų parodymus vertinti atidžiai, atsižvelgdamas į tai, kiek tie parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Šiuo konkrečiu atveju byloje minėtų asmenų apsvaigimas nuo alkoholio nustatinėjamas nebuvo. Nėra ir duomenų, jog dėl galimai suvartoto alkoholio kiekio minėtos liudytojos V. K., N. D. ir A. G. negalėtų prisiminti, suprasti ar teisingai suvokti nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Jų parodymai buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, neprieštaringi, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais vadovavosi. Be to, minėtų liudytojų parodymai nėra vieninteliai Z. K. kaltę patvirtinantys įrodymai byloje, juos papildo liudytojų J. Č., A. N., V. S., B. V. parodymai bei specialistės, ekspertų išvados. Todėl spręstina, kad šis apelianto nurodomas argumentas yra nepagrįstas, teisėjų kolegijai abejonių dėl byloje padarytų išvadų jis nesukėlė.

16. Skunde teigiama, kad pakankamai stambus ir tvirtas nuteistojo kūno sudėjimas (jo svoris yra apie 120 kg, ūgis – 1,75 m) patvirtina, kad nukentėjusiajam susitrenkus su nuteistuoju, jis tikrai galėjo patirti veido kaulų lūžį, tačiau, kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, tokia versija yra paneigta byloje surinktais duomenimis, todėl papildomai vertinti minėtus argumentus pagrindo nėra. Tai, kad specialisto išvadoje Nr. G962/2019 (01) nurodyta tikėtina galimybė, kad asmeniui atsitrenkus skruostu į kito žmogaus kaktą, galėtų įvykti veido kaulo lūžis, padarytų išvadų nekeičia, nes tokia įvykių versija nepasitvirtino.

17. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi vertindamas liudytojų parodymus netyrė ir nevertino byloje esančio liudytojos V. L. daryto vaizdo/garso įrašo, pateikto teismui 2019 m. gruodžio 16 d. ir teismo priimto 2020 m. sausio 20 d. teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apelianto minimą įrašą pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos medžiagos, tačiau jo netyrė ir nevertino. Ši klaida ištaisyta apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir peržiūrėjus minėtą įrašą teismo posėdžio metu. Nustatyta, kad įrašas yra mažai informatyvus. Jame užfiksuotos atskiros asmenų pokalbio frazės, jas vertinant kartu su byloje apklaustos liudytojos V. L. parodymais, leidžia daryti prielaidą, kad K. K. įvykių metu galimai buvo vartojęs alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nukentėjusysis bei liudytoja I. K. neneigė įvykio dieną vartoję kažkiek vyno. Tačiau šie duomenys esminės įtakos padarytoms išvadoms neturi, nuteistojo nurodomų nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo aplinkybių nepatvirtina, abejonių dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo, dėl jau pateiktų argumentų, nesukėlė. Kad K. K. būklė įvykio metu nebuvo tokia, kad jis negalėtų suprasti įvykių eigos, patvirtina ir byloje esantys įvykio dienos medicininiai dokumentai, kuriuose nėra fiksuoti jokie nukentėjusiojo neblaivumo požymiai. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautas Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės raštas, kuriame nurodyta, jog ambulatorinėje gydymo kortelėje yra fiksuojama, kai pacientas yra neblaivus, kai iš jo elgesio, kvapo ir kitų indikacijų matyti, kad šis asmuo yra neblaivus. Jeigu gydytojui apžiūros metu kyla įtarimų, jog pacientas galimai yra neblaivus arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jis vadovaujasi Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“. Nustatęs, kad pacientas yra neblaivus, šią informaciją gydytojas užfiksuoja medicininėje dokumentacijoje (t. 3, b. l. 231). Taigi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog tuo atveju, jei nukentėjęs K. K. būtų buvęs akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio tuo metu, kai iš karto po įvykio kreipėsi pas gydytojus pagalbos, ši informacija be jokių abejonių būtų užfiksuota medicininiuose dokumentuose, tačiau tokių duomenų, kaip minėta, byloje nėra.

Dėl bausmės

18. Gynėjo apeliaciniame skunde alternatyviai prašoma sumažinti nuteistajam Z. K. paskirtą bausmę, nurodoma, kad viršijanti sankcijos vidurkį bausmė ir įpareigojimas yra neteisingi ir neproporcingi.

19. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Prokuroro ir nukentėjusiojo pozicija bausmės klausimu teismui nėra privaloma.

20. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas parinko laisvės apribojimo bausmes, tai yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausios rūšies bausmę bei vieną iš BK 284 straipsnyje numatytų švelniausių bausmių. Priešingai, nei teigia apeliantas, už abi veikas skirtas laisvės apribojimo terminas nesiekė BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimo skirti šios bausmės termino vidurkio, kuris yra lygus 1 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų. Be to, kartu skirtas tik vienas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 120 valandų (baudžiamasis įstatymas numatė galimybę skirti iki 200 valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės subendrintos taikant apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Spręsdamas dėl skirtos bausmės teisingumo ir proporcingumo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino nustatytas bausmių parinkimui reikšmingas aplinkybes.

21. Z. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, abi veikos baigtos, tyčinės, jomis kėsintasi į žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino ir tai, kad Z. K. sužalojimus padarė vienu smūgiu, tačiau kartu įvertino ir nustatytas šio veiksmo pasekmes – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis buvo operuotas, patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl minėto veiksmo buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Teismas vertino ir tai, kad nuteistasis praeityje neteistas, vedęs, turi vaikų, iš kurių vienas yra nepilnametis, dirba, darbdavio UAB „KG Service“ charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 36), praeityje baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 161-162). Įvertinus visas išvardintas aplinkybes apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu tiek laisvės apribojimo terminu, tiek ir su skirto įpareigojimo turiniu. Teismo vertinimu tokia bausmė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti. Parinkta bausmė yra teisėta, pagrįsta ir teisinga, ją skiriant baudžiamasis įstatymas pažeistas nebuvo, bausmė atitinka jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui, tad yra nekeistina.

Dėl atstovavimo išlaidų

22. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija iš nuteistojo Z. K. nukentėjusiojo K. K. naudai priteistas 300 eurų atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti teigdamas, kad byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių suteiktas paslaugas ir patirtas išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusįjį K. K. atstovavo advokatė Z. Vizbarienė pagal susitarimą, šį faktą patvirtina byloje esantis advokato orderis (t. 2, b. l. 12). Advokatė Z. Vizbarienė nukentėjusįjį atstovavo visuose be išimties teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, šį faktą patvirtina byloje esantys teismo posėdžio protokolai (2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. vasario 11 d.). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme advokatė papildomai pateikė 2019 m. spalio 7 d. K. K. vardu išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas (t. 3, b. l. 221), kuria grindžiamos patirtos išlaidos. Taigi apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šio sandorio tikrumu, o atsižvelgus į ilgą bylos nagrinėjimo trukmę bei advokatės aktyvų dalyvavimą visuose teismo posėdžiuose, 300 eurų dydžio mokestis nelaikytinas nepagrįstai dideliu. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. 892195 patvirtina grynųjų pinigų iš nukentėjusiojo gavimo faktą (t. 2, b. l. 117), todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog minėta atstovavimo išlaidų suma yra proporcinga ir pagrįsta.

23. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikti 2021 m. balandžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 1080467 (t. 3, b. l. 220, 222), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis K. K. apeliaciniame procese patyrė papildomas 200 eurų dydžio atstovavimo išlaidas. Dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

24. Apeliacinius skundus šioje byloje padavė ir nuteistasis Z. K., ir nukentėjusysis K. K., ir abu skundai buvo atmesti. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis Z. K. dirba ir gauna darbines pajamas, teismas K. K. naudai priteisia tik pusę jo patirtų atstovavimo išlaidų.

Dėl nukentėjusiojo K. K. civilinio ieškinio

25. Apeliacinio skundo prašymas pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir padidinti nukentėjusiajam priteistos 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5 000 eurų grindžiamas tuo, kad jį nustatydamas teismas neatsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir taip pažeidė įstatymų normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimą.

26. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad priimdamas sprendimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo jam buvo atlikta operacija (skruostikaulio repozicija ir osteosintezė titanine plokštele), kas leido spręsti, jog dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 56/2020(01) konstatuota, jog VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos 2020 m. sausio 13 d. gydančiojo gydytojo D. M. nurodytas nežymus nukentėjusiojo veido asimetriškumas, minkštųjų audinių aptirpimas kairiojo paakio nervo srityje yra susijęs su 2019 m. kovo 12 d. metu patirtu kairio skruostikaulio lūžimu. Šiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog K. K. 2020 m. sausio 13 d. aprašytas veido minkštųjų audinių aptirpimas buvusio skruostikaulio lūžio vietoje paprastai mažėja su laiku, tačiau negalima prognozuoti jo visiško išnykimo. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis fizinį smurtą naudojo viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, kas taip pat pažemino nukentėjusįjį.

27. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad jo regėjimas kairėje akyje ir toliau blogėja, kad jis vis dar jaučia kairio skruosto aptirpimą, jis nuolat jaučia baimę, įtampą dėl savo regėjimo, nežino, kaip kairės akies būklė progresuos ateityje, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas. Kaip apygardos teismo posėdyje paaiškino apklaustas specialistas gydytojas-oftalmologas A. R., nukentėjusiojo abiejų akių regėjimas yra vienetai, dvejinimasis akyse buvo prieš 4 mėnesius, vėliau praėjo. Specialistas nurodė, kad akių trauminių pažeidimų nėra. Buvo pastebėta, jog reikalingi akiniai pagerinti regėjimą skaitant iš arti, kas reiškia, jog yra didesnė toliaregystė. Gydytojas A. R. nurodė, kad prieš padarydamas išvadas išnagrinėjo medicininius dokumentus, oftalmologų apžiūras Lazdynų ligoninės priėmime, „duomenys neskelbtini“ ambulatorinės asmens sveikatos istoriją ir Naujininkų poliklinikos sveikatos istoriją. Gydytojas posėdžio metu buvo supažindintas ir su nukentėjusiojo papildomai pateiktais rašytiniais dokumentais, o būtent, ambulatorinio apsilankymo 2021 m. balandžio 30 d. pas gydytoją oftalmologę E. P. rezultatais (ragenos skaidrios, priekinės kameros vidutinio gylio, rainelės ramios, vyzdžiai siauri, lęšiukai skaidrūs, OU akių dugno refleksai gaunami, tinklainės prigulusios, makulinėse srityse patologinių pokyčių nestebima, neryškaus matymo priežastis išlieka neaiški ir pan. (t. 3, b. l. 232)), tačiau, jo vertinimu, nauji duomenys ekspertizės išvados nekeičia. Tyrimas yra išsamus, atlikti visi reikalingi tyrimai (t. 3, b. l. 235-237). Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko pakeisti darbą, gyvenimo ar laisvalaikio įpročius. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad jis po įvykio pradėjo dirbti 2019 m. balandžio 15 d., tai yra po vieno mėnesio, dirbo fizinį darbą. Šie duomenys leidžia spręsti, kad jis pasveikęs nuo patirtos traumos gali ir toliau dirbti ankstesnį fizinį darbą. Taigi, byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo sužalojimas turėjo reikšmingų liekamųjų reiškinių.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam K. K., dėl Z. K. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos 2000 eurų neturtinės žalos dydis yra teisingas ir nėra per mažas. Šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priimtos laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais bei suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-36-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-105-222/2019, 2K-175-489/2020 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, tad pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydį nėra.

29. Apibendrinat išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundai atmetami, o skundžiamas teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Z. K. gynėjo advokato Mariaus Naviko ir nukentėjusiojo K. K. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo Z. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. K. 100 Eur turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.