- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1-42-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11155-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- Z. K.
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė, Inga Šorševa
- Kategorijos
sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Sandrai Biziulevičienei, Deimantei Rutkauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis „K.“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. K. nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. kovo 12 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), vykstant iš kelionės, pilname keleivių autobuse „Scania Irizar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bendromis moralės normomis nepateisinamos priežasties, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam K. K. bei aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis ypatingai įžūliai, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, tuo padarydamas K. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruvą, kairio skruostikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiais įžūliais tyčiniais veiksmai Z. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo K. K. sveikatą.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis Z. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis su žmona važiavo po poilsio iš (duomenys neskelbtini). Jie važiavo per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsipirko, visus produktus sukrovė į autobusą ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sėdėjo autobuse prie vidurinių durų, nukentėjusysis sėdėjo kitoje pusėje nuo jo toliau, 4 eilėje. Kaltinamasis nurodė, kad jis iki šios kelionės nukentėjusiojo ir jo žmonos nepažinojo, kelionės metu konfliktų nebuvo. Jis taip pat nurodė, kad jis iki kelionės nepažinojo nei N. D., nei A. G., nei V. S., nei A. N., nei B. V.. Autobusu važiavo jo žmona I. K. ir jo šeimos draugė V. L.. Kaltinamasis patvirtino, kad liudytojai neturi pagrindo meluoti, nes kaltinamasis jų nepažįsta. Kaltinamasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jų autobusą sustabdė policija už greičio viršijimą, tuomet gidė pradėjo rinkti pinigus su maišeliu. Pažymėjo, kad iki autobuso sustabdymo autobuse buvo šurmulys, grojo muzika, buvo dainuojama. Kaltinamasis matė, jog K. K. gėrė alkoholį. Kaltinamojo žmona pasakė, kad rinkti pinigus yra neteisėta, tačiau gidė tai ignoravo, o K. K. žmona į tai atsakė keiksmažodžiais. Tuomet kaltinamasis savo žmonai pasakė, kad ji šiek tiek apsiramintų ir leistų pasiekti striukę, kurioje buvo pinigai. Tuo momentu K. K. žmona kažką pasakė, tai kaltinamasis atsakė jai, jog užteks kaip turgaus bobai bartis. K. K., turbūt, nepatiko, jog jis taip kalbėjo su jo žmona, tuomet jis tiesiog pašoko iš savo vietos ir, vairuotojui pristabdžius autobusą, nors tam pagrindo kaltinamasis nematė, K. K. atsitrenkė galva į kaltinamojo kaktą, kuomet jis buvo atsistojęs prie striukės paimti pinigų. Po smūgio K. K. nenukrito. Kaltinamajam šiek skaudėjo kaktą, tačiau vėliau praėjo. Kaltinamasis jokia kūno vieta nesutrenkė nukentėjusiajam. Jis nematė sužalojimų, guzo ar mėlynės ant nukentėjusiojo veido. K. K. pasakė kaltinamajam: „ką tu man padarei, pederaste“. Po to kaltinamasis atsisėdo į žmonos vietą, paėmė piniginę ir pažiūrėjo, jog nėra smulkių pinigų, tuomet jis atsistojo ir priėjo prie N. D., kuri rėkė, kad K. K. jai kaip sūnus. Kaltinamasis jai pasakė, kad jis neturi smulkių pinigų ir 50 ct duos tuomet, kai atvyks. N. D. pasiuntė jį (kaltinamąjį) ant trijų raidžių ir pasakė, kad nereikia jai pinigų. Visą tą laiko kaltinamojo žmona stovėjo už jo nugaros, o nukentėjusiojo žmona sėdėjo. Tuomet jis (kaltinamasis) nuėjo atsisėsti į vietą. Tuomet kaltinamojo žmona pamatė, kad N. D. duoda sąrašą K. žmonai ir ji pasiėmė tą sąrašą iš K. K. žmonos, tačiau jis nežino, kodėl ji taip padarė. Kol važiavo autobusu, nukentėjusysis jį vadino „gaidžiu, pederastu“ ir taip kas 10 min., matomai, norėdamas pratęsti konfliktą. Be to, K. K. savo žmoną įtikinėjo, kad kaltinamasis norėjo ją užmušti, o jis ją užstojo nuo jo (kaltinamojo), atseit jis ją išgelbėjo nuo mirties. Vėliau jie sustojo degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Autobuso sustojimo metu kaltinamasis stovėjo, tuomet prie jo priėjo K. K., ištiesė ranką ir pasakė, kad kaltinamasis šaunuolis, pederastas, gaidys, tuomet jis atsakė jam, kad jis (kaltinamasis) neturi ką su juo kalbėti. Grįžus į autobusą, praėjus gal 15-20 min., K. K. nusiramino ir užmigo. Grįžus į (duomenys neskelbtini), N. D., kuri buvo girta, priėjo prie kaltinamojo ir pasakė, kad kaltinamasis atsakys už savo veiksmus, tačiau jam nesakė ir jis negirdėjo, jog jis liktų laukti policijos, kadangi tuo metu jis dėjo daiktus į taksi. Kaltinamojo žmona kalbėjosi su D., kuri sakė, jog bus kviečiama policija. Jis nesulaukė policijos, nes jam sekančią dieną reikėjo važiuoti į darbą 7 val. Kaltinamasis susirinko daiktus, su žmona įsėdo į taksi ir išvyko. Po mėnesio tyrėja paskambino jam ir pasakė, kad jis yra įtariamasis ir turi atvykti. Kaltinamasis negalėjo atsakyti, kodėl jis iš karto ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų. Jis nurodė, kad civilinio ieškinio nepripažįsta.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. K. parodė, kad jis nepažįsta kaltinamojo Z. K., su juo susipažino kelionės metu, jokių santykių kelionės metu nebuvo. Nurodė, kad įvykis įvyko 2019 m. kovo 12 d. naktį. Kai važiavo iš (duomenys neskelbtini), maždaug nakties metu, jis miegojo, tuomet autobuse prasidėjo šurmulys. Jam atsibudus, keleiviai pasakė, jog policija sustabdė vairuotoją dėl greičio viršijimo ir už tai jam paskyrė 70 Eur arba 70 (duomenys neskelbtini) baudą. Tuomet kelionės vadovė N. D. pradėjo rinkti pinigus tam, kad kompensuotų baudą, rinko po tiek, kiek kas gali duoti. Tada kaltinamojo žmona pradėjo šaukti, kad ji neduos pinigų, nes pas ją yra vaikai, kaltinamasis dar kažką pasakė, o nukentėjusiojo žmona replikavo, jog pas visus yra vaikai. Visi autobuse sėdėjo kas kaip norėjo. Autobuse buvo naktinis apšvietimas, buvo matoma 3-5 metrų atstumu. Kaltinamasis sėdėjo maždaug pusantro metro nuo jų priekyje. Tuomet Z. K. staiga pašoko, nors priežasties tam jokios nebuvo, ir, agresyviai nusiteikęs, nes buvo sugniaužęs kumščius bei piktu žvilgsniu, pradėjo lėkti į jų pusę. Tuomet nukentėjusysis iššoko iš vietos tam, kad jis užstotų žmoną. Nukentėjusiajam nespėjus pilnai atsistoti, kaltinamasis jam iš karto trenkė dešiniu kumščiu į skruostikaulį, žemiau smilkinio, vieną kartą. Tuomet nukentėjusiajam aptemo ir jis suklupo keliais ant takelio. Atsikėlus nukentėjusiajam, kaltinamojo jau nebebuvo. Moterys, kurios buvo gale, gali būti, jog tai buvo A. G. ir V. S., pasodino nukentėjusįjį į vietą ir važiavo toliau. Be to, moterys kaltinamajam šaukė, ar jis normalus, kad taip elgiasi. Kai kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, jis pajuto skausmą, bėgo kraujas iš nosies, nors smūgis nebuvo į nosį. Pažymėjo, kad jo ūgis 1,71 m. Autobuso nestabdė, nes manė, jog skausmas praeis. Įvykis įvyko jiems dar būnant (duomenys neskelbtini). Vėliau jie sustojo benzino kolonėlėje, nukentėjusysis nuėjo į tualetą nusiprausti ir tada pamatė, jog pas jį įlenktas veidas. Kaltinamasis nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo paklausti, kaip jis jaučiasi ir atsiprašyti. Vėliau visi nuėjo į autobusą toliau tęsti kelionės. Autobuse buvo apie 30-40 žmonių. Pažymėjo, jog nukentėjusysis matė, jog kaltinamasis autobuse vartojo alkoholį su moterimis, jų kompaniją sudarė apie 4-6 žmonės. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo žmona iškvietė policiją, žmona pasakė, kad kaltinamasis taip pat jos lauktų, tačiau jis su žmona išsikvietė taksi, įsėdo ir išvažiavo. Tuomet nukentėjusysis su žmona išsikvietė taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten jį apžiūrėjo ir pasakė, kad ši trauma ne pagal jų kvalifikaciją, davė siuntimą į (duomenys neskelbtini) kliniką. (Duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusįjį apžiūrėjo, padarė nuotraukas, diagnozavo skruostikaulio lūžį, pasiūlė daryti operaciją. Į ligoninę nukentėjusysis atsigulė 13 d. ar 14 d., operaciją darė po kelių dienų, nes kas dieną iki operacijos leido vaistus nuo patinimo. Nors gydytojai sakė, kad operacija nesunki, tačiau ji vietoj planuotų 50 minučių truko 1,5 valandos. Nukentėjusįjį išleido iš ligoninės 20 d., t. y. anksčiau laiko, nes buvo jo vaiko gimtadienis ir jis išsiprašė anksčiau laiko. Nurodė, kad jis daug kartų lankėsi pas neurologą dėl galvos skausmų, jam išrašinėjo tabletes, gėrė vaistus apie 2 mėnesius. Neurologas pasiūlė jam pusę metų nieko nedaryti darbe, tačiau nedarbingume jis buvo tik mėnesį, nuo balandžio 15 d. pradėjo dirbti. Šiuo metu gydymas nebetęsiamas, tačiau liko veido tirpimas, guzas, juda plokštelė, liko randai. Nurodė, kad nukentėjusysis patyrė daugiau nei 6000 Eur turtinę žalą, kurią sudaro jo negautos pajamos už praėjusį mėnesį, kadangi jo vidutinės pajamos per mėnesį 2018-2019 metais buvo apie 6 000 – 8 000 Eur. Tokias pajamas jis gauna pavasarį ir rudenį, o vasarą jos būna mažesnės, kadangi dirba tik 1,5 mėnesio. Nukentėjusiojo darbas priklauso nuo oro sąlygų. Pavasaris, vasara ir ruduo yra pelningiausi laikai. Už 2018 metus nukentėjusysis pateikė metinę deklaraciją 2019 metais apie gegužės mėnesį. Pažymėjo, kad jis dirba pagal (duomenys neskelbtini), renka kvitus, VMI duomenų nerenka. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis po įvykio važiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, vėliau į (duomenys neskelbtini) kliniką bei darbą taksi, nes negalėjo pats vairuoti, o už taksi paslaugas jis sumokėjo 45 Eur. Už vaistus, kuriuos išrašė neurologas bei ligoninėje, jis sumokėjo 40 Eur. Taip pat nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Eur. Pažymėjo, kad jo sveikata pablogėjo, jaučia pastovų nepatogumą, iš kairės, ten kur buvo lūžis, jaučia lyg būtų įkištas virvės gabalas. Nurodė, kad iki įvykio jis neturėjo jokių veido traumų, po akimis, prie nosies, juda plokštelė, kuri yra įstatyta ir kuri jaučiasi, jaučiasi, kad juda dantys arba dantenos, atsikėlus kiekvieną rytą yra patinimas veide, jaučiamas aptirpimas prie smilkinio ir ties lūpomis. Nurodė, kad pas neurologą nebesilanko. Pažymėjo, jog po smūgio liko galvos skausmai, kreiva nosis, nežino, ar reikės dar vienos operacijos. Šiuo metu pablogėjo regėjimas iš arti. Pabrėžė, kad Z. K. atsiprašyti nukentėjusiojo nemėgino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad nukentėjusysis K. K. yra jos sutuoktinis, kaltinamąjį žino tik iš kelionės, kurios metu jie visi važiavo, su kaltinamuoju jos jokie santykiai bei ryšiai nesieja. Liudytoja nurodė, kad kelionė buvo užsakyta į (duomenys neskelbtini), kelionės metu iki šio įvykio viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Nurodė, jog važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jų autobusas buvo sustabdytas dėl greičio viršijimo. Tuo metu jie miegojo. Prabudus sužinojo, kad vairuotojui buvo paskirta bauda už greičio viršijimą. Pradėjus vėl važiuoti, gidė N. D. pasiūlė kompensuoti baudą ir ji pradėjo rinkti pinigus iš visų po tiek, kiek kam negaila. Kai gidė priėjo prie Z. K., jie pradėjo sakyti, kad jie neduos pinigų, nes jie turi vaikų. Tuomet liudytoja pasakė, kad jie irgi turi vaikų. Po to Z. K. atsistojo ir pradėjo eiti link jos, nes, turbūt, jam nepatiko jos pasakyti žodžiai. Liudytoja net išsigando jo, nes jis ėjo link jos su pykčiu, lyg norėdamas kažką padaryti jai. Liudytojos vyras stojosi, norėdamas ją užstoti, tačiau tuomet jis gavo smūgį nuo kaltinamojo. Z. K. sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu K. K. ir grįžo į savo vietą atsisėsti. Autobuso apšvietimas buvo tamsus. Jos vyras nuo kaltinamojo smūgio suklupo, pradėjo bėgti kraujas iš nosies, šalia sėdėjusi moteris priėjo prie jo ir padėjo jam, nes ji buvo medikė. Nurodė, kad jos vyrui tikrai buvo blogai. K. K. ne iš karto skundėsi skausmais. Vėliau, autobusui sustojus degalinėje, matėsi, kad K. K. paakiai buvo mėlyni, veidas ištinęs. K. K. sakė, kad jis nelabai jaučia tą vietą. Autobuse buvo daug žmonių. Paminėjo, kad ji matė, kaip Z. K. gėrė nespalvotą alkoholį. Liudytoja nurodė, kad ji po kiek vėliau nuėjo iki gidės N. D. paklausti to vyro vardo ir pavardės, esant reikalui kažkur kreiptis dėl šio įvykio. Tuomet atbėgo Z. K. sutuoktinė ir ji paėmė keleivių sąrašą. Tačiau liudytoja vis tiek sužinojo to vyriškio vardą ir pavardę. Vėliau sėdėjo tyloje, į (duomenys neskelbtini) grįžo apie 4 val. Liudytoja, iškvietusi policiją, priėjo prie Z. K. ir pasakė, kad ji iškvietė policiją bei pasakė, kad jis palauktų policijos kartu. Atvyko policija, patarė važiuoti namo pasidėti lagaminus. Vėliau ji kartu su sutuoktiniu nuvažiavo į policijos komisariatą, ten jiems patarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje juos nukreipė į (duomenys neskelbtini) kliniką. (duomenys neskelbtini) klinikoje K. K. padarė nuotrauką, konstatavo lūžį ir pasakė, kad reikalinga operacija. Įvykio metu į ligonines jie važiavo taksi, kiek sumokėjo, nepamena, tačiau turėtų būti likę kvitai. Vyrui buvo padaryta operacija, kuri vietoj planuotų 2 valandų truko 4 valandas. Po operacijos vyras jautėsi blogai. K. K. jaučia plokštę, diskomfortą, nėra gerai su regėjimu. Nurodė, kad jos vyras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kliniką dėl sveikatos pablogėjimo, sakė, jog bus sudaryta komisija dėl K. K. pablogėjimo. Taip pat liudytoja nurodė, kad jos vyras K. K. užsiima (duomenys neskelbtini), po šio įvykio jis negalėjo pradėti dirbti apie mėnesį laiko, nors tuo metu jis buvo susiplanavęs darbus, buvo susitaręs su užsakovu. Nurodė, kad nors ji ir neskaičiavo sutuoktinio pajamų, ji jų nežino, tačiau finansinė padėtis tapo geresnė per paskutinius metus.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. D. parodė, kad ji asmeniškai nei kaltinamojo Z. K., nei nukentėjusiojo K. K. nepažįsta, ji su Z. K. važiavo į ekskursiją pirmą kartą, o su K. K. jau daug metų važiuoja į ekskursijas, tačiau ji su juo bendrauja tik kelionių metu, santykiai su juo normalūs. Liudytoja parodė, kad kelionė buvo sunki, važiavo apie 18 valandų, visi pavargo, vairuotojas norėjo greičiau grįžti namo. (duomenys neskelbtini) teritorijoje juos sustabdė policija už greičio viršijimą, reikėjo sumokėti 70 (duomenys neskelbtini) baudą. Ji padalino paskirtos baudos sumą iš buvusių 30 žmonių skaičiaus, tai gavosi kiekvienam po 50 ct. Tuomet ji pasiūlė keleiviams surinkti reikiamą sumą ir padengti vairuotojo nuostolius. Liudytoja paėmė maišiuką ir pradėjo rinkti pinigus iš keleivių po tiek, kiek, kas gali duoti, buvo tokių, kurie pasakė, kad neturi, tačiau kiti davė. Pinigus ji rinko eidama nuo priekio link galo. Kai rinko pinigus, ji pirmiausiai priėjo prie Z. K. ir ėjau toliau. Kaltinamojo Z. K. žmona pasakė, kad ji neturi pinigų ir tuomet liudytoja nuėjo toliau. Z. K. žmona pradėjo rėkti, kad tai reketas. Sėdintys žmonės išreiškė savo nuomonę, tačiau nieko tokio nebuvo pasakyta, kad Z. K. reikėjo atsistoti. Z. K. žmona užleido jį, nes jis sėdėjo prie lango, kaltinamasis ėjo link K. K. žmonos, jos nuomone, aiškintis su ja. Tarp Z. K. ir K. K. buvo vienos sėdynės atstumas. Tai matydamas, K. K. užstojo savo žmoną. Viskas įvyko taip greitai, kad liudytoja spėjo nueiti tik porą žingsnių į priekį. Liudytoja matė, kaip kaltinamasis Z. K. dešine ranka trenkė nukentėjusiajam K. K., kuris nukrito į savo sėdynę. Tuomet ji priėjo prie K. K., kuris buvo praradęs sąmonę, jis gulėjo ant šono, negalėjo kalbėti. Paskui, kai jis atsipeikėjo, pasakė, kad jam skauda. Vėliau buvo tylu, ramu. K. K. taip ir gulėjo ant sėdynės. Nepamena, ar ji matė kraujo ant K. K.. Pradėjo tinti K. K. kairės pusės veidas. Patį įvykį matė 8-9 moterys, kurios sėdėjo gale. Neprisiminė, ar po įvykio buvo koks nors autobuso sustojimas. Nurodė, kad per visą kelionę nebuvo kilęs joks konfliktas tarp Z. K. ir K. K., necenzūrinių žodžių taip pat nebuvo. Prieš įvykį Z. K. ir K. K. buvo ragavę vyno, tačiau kaltinamasis Z. K. nebuvo akivaizdžiai neblaivus. Visi po truputi gurkšnojo alkoholį. Autobuse buvo tamsu, bendro apšvietimo nebuvo autobuse, kas norėjo, galėjo prie savęs įsijungti šviesas. Liudytoja nurodė, kad per (duomenys neskelbtini) metų niekada tokio įvykio nebuvo, visi keleiviai buvo šoke, niekas nežinojo ką daryti. Nebuvo jokios priežasties tokiam įvykiui kilti, todėl visi išsigando. Po šio įvykio keleiviams buvo nemalonu. Pažymėjo, kad Z. K. buvo šiurkštus, nepatenkintas visos kelionės metu. Keleiviai pasakojo apie tokį Z. K. elgesį. Vėliau prie liudytojos priėjo V. K., liudytoja ištraukė keleivių sąrašą, tačiau ji nespėjo nieko pasakyti, nes prie jų priėjo Z. K. žmona, kuri ištraukė tą sąrašą jai iš rankų ir pradėjo priekaištauti. Dar važiuojant buvo iškviesta policija, Z. K. žmona pradėjo grasinti, atsakė arogantiškai. Liudytoja nurodė, kad jai Z. K. žmona skambino praėjus porai savaičių, pradėjo sakyti, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, sakė, jog padės, tačiau paskui pradėjo negražiai kalbėti, sakyti grasinimus.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad ji asmeniškai nei kaltinamojo Z. K., nei nukentėjusiojo K. K. nepažįsta, ji su jais važiavo į ekskursiją 2019 m. kovo mėnesį. Nurodė, kad tuo metu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Juos sustabdė policija (duomenys neskelbtini) dėl greičio viršijimo. Kelionės vadovė pradėjo rinkti pinigus, tam, kad sumokėti vairuotojui paskirtą baudą, prašė po 0,50 ct ar po 1 Eur. Liudytoja sėdėjo beveik gale. Nukentėjusysis sėdėjo prieš ją per vieną sėdynę, o kaltinamasis sėdėjo per patį autobuso vidurį, prie išėjimo durų, labiau į priekį. Nukentėjusįjį nuo kaltinamojo skyrė 3-4 sėdynės. Tarp nukentėjusiojo žmonos ir kaltinamojo žmonos įvyko žodinis konfliktas. Jos sukonfliktavo dėl to, jog skuba namo, vaikai laukia. Kaltinamojo žmona pradėjo šaukti, kokį čia cirką darot, kam tuos pinigus renkat, mes neprivalom mokėti baudos, vairuotojas padarė nusižengimą, tai jis ir turi mokėti baudą, o nukentėjusiojo žmona pasakė, jog jai gaila duoti eurą, visi skuba namo, greičiau surinks pinigus ir važiuos. Joms apsižodžiavus, kaltinamasis, kuris sėdėjo prie lango, apimtas agresijos, tai buvo matyti iš kūno kalbos, šoko iš savo sėdimos vietos ir bėgo link V. K.. Nukentėjusysis, gindamas savo žmoną, iššoko iš savo sėdynės ir ėjo link kaltinamojo. Nukentėjusiajam K. K. išėjus į praėjimą, Z. K. vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam K. K. į veidą. Smūgis buvo staigus ir su agresija. Kaltinamojo kūnas išdavė, kad pas jį buvo agresija. Nukentėjusysis pats neatsitrenkė į kaltinamojo kūną. Tada liudytoja priėjo prie nukentėjusiojo, nes ji medikė ir norėjo juos išskirti, tačiau K. K. jos paklausė, ar ji suvokia, ką daro, ar matė koks buvo smūgis ir pasakė, jog kaltinamasis ją užmuš, neik prie jo. Nukentėjusysis K. K. stovėjo įsikabinęs į sėdynes ir nepraleido jos, jam bėgo kraujas iš nosies. K. K. žmona tuo metu sėdėjo priešingoje pusėje negu K. K., ji tiesiog sėdėjo įvykio metu. Vėliau visi sugrįžo į savo sėdimas vietas. Vieni keleiviai tiesiog sėdėjo savo vietose, kiti miegojo, kiti klausėsi muzikos. Autobuse apšvietimas buvo tamsus, buvo tokia prietema. Iki konflikto autobuse nebuvo triukšminga. Visos kelionės metu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto nebuvo. Liudytoją sukrėtė toks įvykis. Vėliau autobusas sustojo ir visi ėjo į tualetą. Kai ėjo į tualetą, liudytoja matė, jog K. K. veido skruostikaulis buvo įdubęs. Teismui pagarsinus liudytojos A. G. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( b. t. 1, b. l. 59), ji nurodė, kad nukentėjusysis išėjo ant takelio iš savo vietos, ji neprisiminė, ar kaltinamasis po smūgio iš karto grįžo į savo vietą.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad ji asmeniškai pažįsta kaltinamąjį Z. K. ir jo žmoną I. K., jų santykiai draugiški, jie draugauja šeimomis nuo 2000 metų. Nukentėjusiojo K. K. ji nepažįsta, ji su juo važiavo į ekskursiją 2019 m. kovo 12 d. Ekskursija buvo į (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad grįžtant iš kelionės įvyko konfliktas. Kelionės metu liudytoja sėdėjo viena dviejų sėdynių vietoje, prie vidurinių durų. Iš kairės pusės sėdėjo I. K. su Z. K., paraleliai sėdėjo liudytojos marčios mama ir jos draugė, o priešais liudytoją sėdėjo jų bendra draugė T.. Priešais T. sėdėjo L. ir R., Z. sėdėjo su sutuoktine priešais liudytoją, o T. iš šono liudytojai. K. K. sėdėjo priešais liudytoją, bet kitoje takelio pusėje, į priekį už T. sėdėjo K. K.. K. K. žmona sėdėjo liudytojos pusėje, per kelias sėdynes. Tarp K. K. ir Z. K. buvo kelios sėdynės. Kelionės metu V., kuri sėdėjo už liudytojos, K. K., V. K., A. G. ir N. D. vartojo alkoholį. Nurodė, kad K. K. ir V. K. išgėrinėjo, šoko, fotografavosi. Vairuotojas ir gidė jiems pastabų nedavė dėl tokio jų elgesio. Kai autobusas sustojo, jie pagalvojo, kad juos sustabdė dėl to, kad V. K. ir K. K. šoko ant praėjimo. Liudytoja jiems pasakė, kad šie atsisėstų, tačiau jie iš pradžių to nesuprato, o kai pradėjo rėkti visas autobusas, kad jie atsisėstų, jie susėdo į vietas. Vairuotojas išėjo su policijos pareigūnais, o gidė N. D. pradėjo vaikščioti ir žiūrėti. Liudytoja nurodė, kad ji valanda iki to įvykio mėgino tramdyti tuos šokius, darė įrašą. Nors apšvietimas autobuse buvo blogas, kadangi jis buvo tik virš sėdynių, ji pasidėjo telefoną, tačiau įrašo neišjungė. Taip nutiko, kad įrašas truko apie pusvalandį, kuriame girdėjosi, kaip K. K. sakė, kiek išgėrė butelių. Liudytoja siūlė šį įrašą policijai, tačiau įrašas nebuvo paimtas. Iki policijos sustabdymo tarp Z. K., jo žmonos ir K. K. konflikto nebuvo, jis įvyko tik po to, kai pokalbis prasidėjo dėl pinigų. Liudytoja nurodė, jog kai vairuotojas grįžo, N. D. pradėjo rinkti pinigus. Tuomet I. K. pasipiktino, kodėl ji turi mokėti pinigus už baudą, jeigu vairuotojas kaltas. Ji pasakė, kad tegul pats vairuotojas tą baudą ir moka. N. D. pradėjo aiškinti, kad vairuotojas stengėsi dėl jų visų, važiavo greičiau, jog visi grįžtų anksčiau namo. I. K. pasakė, kad ji nenori važiuoti greitai, nori važiuoti saugiai ir grįžti pas vaikus. Tuomet K. K. ir V. K. pradėjo užgaulioti, kad jiems gaila 0,50 ct, tačiau esmė buvo ne kainoje, o principe, kodėl jie turi mokėti tą baudą. V. K. pradėjo keiktis, Z. K. jai pasakė rinkti žodžius, tačiau ji nenustojo, toliau tęsė. Tuomet Z. K. atsistojo paimti striukę nuo viršaus. V. K. toliau keikėsi, kaltinamasis davė pastabą jai, kad ji rinktų žodžius. Tuo metu autobusas pradėjo judėti ir K. K. tarsi iš inercijos atsidūrė prie Z. K., po ko jie susitrenkė abu, K. K. atsitrenkė veidu į Z. K. krūtinės sritį. Šalia Z. K. aštrių daiktų nebuvo. Nuo tos vietos, kur K. K. sėdėjo, iki Z. K. buvo 2 sėdynės. Liudytoja nematė, kad Z. K. būtų sudavęs K. K. smūgį. Kai K. K. atsitrenkė į Z. K., jis nusikeikė ir atsisėdo į savo vietą. K. K. pasakė, kad jam kažkas su akimi. K. K. akis patino, liudytoja matė tą patinimą. Liudytoja nematė kraujo ant K. K.. V. K. visos kelionės metu vaikščiojo prie I. K., ją provokavo. Kelionės metu link (duomenys neskelbtini) buvo du sustojimai, kurių metu K. K. provokavo Z. K., negražiai jį išvadino. Po atsitrenkimo autobuse žmonės sureagavo, sakė, jog gali patvirtinti, kad būtent įvykis buvo taip. Liudytoja nurodė, kad ji išlipo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje. Išlipus iš autobuso, nukentėjusysis bambėjo ant Z. K., tik nepamena, ką konkrečiai. Liudytoja negirdėjo, kad nukentėjusiojo žmona būtų sakiusi laukti policijos. Liudytoja taip pat negirdėjo, jog K. K. ir V. K. būtų sakę apie policijos iškvietimą. Ekskursijos vadovė taip pat nieko nesakė apie policijos laukimą, ji buvo labai girta. Liudytoja patvirtino, kad V. K. paėmė sąrašą iš gidės, tikslu sužinoti I. K. ir Z. K. duomenis, tačiau šį sąrašą iš jos paėmė I. K.. Liudytoja nematė, ar I. K. atidavė tą sąrašą gidei, ar vairuotojui. Teismui pagarsinus liudytojos V. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad V. K. su Z. K. konfliktavo dėl pinigų, Z. K. jai sakė, kad ji nesikeiktų. Nurodė, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus sakė tyrėjai, jog nukentėjusysis gėrė alkoholį, keikėsi, šoko, provokavo kaltinamąjį, jog Z. K. buvo atsistojęs, nes ėmė nuo viršaus daiktus, tačiau tyrėja daug ko neįrašė, sakė, kad tai nesvarbu, vertėja vertė netaisyklingai. Apie tai, kad liudytoja gali nepasirašyti po duotų parodymų, ji nežinojo. Taip pat nurodė, kad po įvykio K. K. kažką davė pridėti prie veido, tačiau ji nematė kas ir ką davė jam.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja Z. K. parodė, kad ji kaltinamąjį Z. K. pamatė pirmą kartą kelionėje, kai važiavo į (duomenys neskelbtini), o nukentėjusįjį K. K. ji matė važiuojant į kelionę antrą kartą, su K. K. neturi jokių santykių. Kelionė buvo 2019 metų kovo mėnesį. Liudytoja parodė, kad jiems grįžinėjant į (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo su savo drauge J. I., o už jų buvo K. K. su moterų kompanija, kurios išgėrinėjo ir triukšmavo. Liudytoja taip pat truputėlį buvo vartojusi alkoholio. Policija sustabdė autobusą kelyje už greičio viršijimą. Kelionės vadovė paprašė iš visų po 50 ct, tam, kad surinktų pinigus baudos sumokėjimui. Keleiviai sakė, kodėl jie turi mokėti, kadangi jie neprašė vairuotojo važiuoti greičiau, o jeigu reikėtų, pinigus surinktų vėliau. Vairuotojai turi mokėti už savo klaidas, jie patys turi sumokėti baudas. Minėta kompanija išgėrinėjo ir triukšmavo, buvo prašyta jų nusiraminti, to buvo paprašyta ir N. D., kad ji juos nuramintų, kadangi visos merginos skundėsi, jog taip važiuoti yra sunku. N. D. irgi išgėrinėjo alkoholį. Liudytoja nurodė, kad K. K. sėdėjo per vieną sėdynę nuo jos, o Z. K. sėdėjo šalia jos. K. K. sėdėjo, o jo žmona ir kažkokios jų draugės gėrė alkoholį. Liudytoja nematė, kad K. K. būtų gėręs, tačiau jis sakė „kiek butelių išgėriau ir dar vis blaivas“. Kaltinamasis lyg ir buvo blaivus. Visas įvykis prasidėjo dėl tų 50 ct. Z. K. žmona pasakė, kad pas ją vaikai. K. K. žmona pasakė, kad taip pat turi vaikų, ar gaila 50 ct, tada prasidėjo ginčas. K. K. priėjo prie Z. K., kuris sėdėjo, ir tada, kai prie jo priėjo K. K., Z. K. pakilo iš savo vietos. Liudytoja nurodė, kad žino, jog buvo muštynės, nes pasakė žmonės, tačiau kaip Z. K. ir K. K. susimušė, liudytoja nematė. Ji nematė Z. K. smūgio K. K.. Z. K. ir K. K. konfliktavo žodžiu, ką sakė, nelabai prisimena. Liudytoja nematė sužalojimų ant K. K. veido. Nukentėjusysis nesiskundė skausmais. Po konflikto nematė, ką nukentėjusysis darė. Liudytoja važiavo iki (duomenys neskelbtini), ji negirdėjo, jog būtų kviečiama policija. Liudytoja nežino, kodėl gidė davė keleivių sąrašą nukentėjusiojo žmonai. Nežino, koks buvo sąrašo likimas, tik girdėjo tai, kad Z. K. žmona paėmė tą sąrašą, tačiau to nematė.
Teismo posėdžio metu liudytoja B. V. parodė, kad ji nei kaltinamojo Z. K., nei nukentėjusiojo K. K. nepažįsta. Nurodė, kad ji važiavo į (duomenys neskelbtini), kiek suprato iš pokalbių, jog ten buvo „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja sėdėjo su A. N. greta durų iš vairuotojo pusės už vairuotojo. Z. K. sėdėjo priešingoje pusėje nuo durų, netoli nuo jų, per vieną sėdynę. Nukentėjusysis sėdėjo toje pačioje pusėje, kur ir jos, ir dvi moterys, ir tada jis per vieną sėdynę panašiai. Prieš sustabdymą (duomenys neskelbtini), autobuse vyko šokiai, buvo sakomos pastabos dėl to. Vairuotojai nereiškė pastabų dėl šokių ir garsios muzikos. Viskas prasidėjo nuo to, jog policija sustabdė autobuso vairuotoją (duomenys neskelbtini) ir išrašė jam baudą už greičio viršijimą, o N. D. pasakė, kad dėl mūsų kaltės sustabdė, nes vairuotojas skubėjo nuvežti visus į namus. N. D. pradėjo rinkti pinigus, o Z. K. paprieštaravo tam. Nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti Z. K. žmoną, jie apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. N. D. kas davė pinigų, kas ne, K. K. buvo girtas, kas tarp jų įvyko su Z. K., negali konkrečiai pasakyti, nes ji nematė. Liudytoja matė, kaip K. K., jo žmona ir dar kažkokia aukšta moteriškė vartojo alkoholį, jų visa kompanija gėrė. Liudytojai pasirodė, kad K. K. neblaivus. Z. K. negali garantuoti, kad jis buvo neblaivus. Nurodė, kad, kai prasidėjo pinigų rinkliava, K. K. sėdėjo savo vietoje. Žodinis konfliktas įvyko, kai Z. K. pasakė, kodėl turi duoti pinigus, kai kurie autobuse buvę žmonės pradėjo tam prieštarauti, kažkas iš nukentėjusiojo kompanijos pasakė, jog jiems gaila duoti pinigų. Liudytojai atrodo, kad K. K. žmona įžeidinėjo Z. K. žmoną. Liudytoja nematė, kad kaltinamasis būtų atsistojęs iš savo vietos. Ji taip pat nematė, ką K. K. veikė. Liudytoja neatsisuko, kai nukentėjusysis su kaltinamuoju apsižodžiavo, ji nematė ir fizinio smurto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Autobuse buvo prieblanda, trumpos šviesos. Kai visi išlipo prie degalinės, K. K. akis buvo patinusi, vienoje pusėje buvo paburkimas. Z. K. buvo sveikas, nesimatė sužalojimų. Liudytoja nežino, kam nukentėjusiojo žmonai buvo reikalingas keleivių sąrašas, tačiau ji nuėjo pas gidę N. D. sužinoti kaltinamojo vardą ir pavardę, N. D. jai davė tuos lapus, o Z. K. žmona pasakė, kokią ji turit teisę atiduoti visų jų duomenis. Koks buvo sąrašo likimas, nepamena. Liudytoja nieko negirdėjo apie policijos iškvietimą. Grįžus, jie visi išlipo (duomenys neskelbtini) prie stoties.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. N. parodė, kad ji nei kaltinamojo Z. K., nei nukentėjusiojo K. K. nepažįsta, su jais tik važiavo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kai jie važiavo, buvo naktis. Liudytoja sėdėjo prie lango su B. V. netoli Z. K.. Z. K. sėdėjo kitoje autobuso pusėje, galbūt kėdės atstumu nuo jos. Nukentėjusysis sėdėjo per kelias sėdynes už jų. Iki sustabdymo policijos, jokių konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Nukentėjusysis ir jo kampanija leido muziką. Nukentėjusysis prieš sustabdymą buvo neblaivus, ji nematė, kaip jis vartojo alkoholį, tačiau girdėjo, kad buvo eilė gerti. Ji nematė, kad kaltinamasis būtų vartojęs alkoholį. Policija sustabdė autobusą už greičio viršijimą. Vadovė N. D. pasakė, kad vairuotojas skubėjo, norėjo visus greičiau parvežti namo, todėl dabar turi surinkti vairuotojui pinigų baudos apmokėjimui. N. D. vaikščiojo autobuse su maišeliu ir rinko pinigus, buvo kas davė, kas nedavė. Priėjus arčiau jų, kaltinamojo žmona pasakė, kodėl ji turi duoti pinigų, nes čia ne dėl jų kaltės, vairuotojas pats turi atsakyti. Žmonės pradėjo bartis, kaltinamasis pasakė, kai išlipsim iš autobuso, duosim pinigus. K. K. žmona įsikišo, pradėjo įžeidinėti, nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti žodžiais, įvyko konfliktas. Z. K. neiškentęs pašoko iš savo vietos ant takelio ir jie toliau apsižodžiavo, toliau, kas buvo, ji nematė. Kai įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, N. D. sėdėjo gale. Liudytoja nematė, jog būtų panaudotas fizinis smurtas. Kai išlipo K. K., jis pasakė kaltinamajam, jog jis dėl to jam neatleis. Po kiek laiko jie suprato, kad K. K. gavo į akį. Liudytoja matė, kad po apsižodžiavimo K. K. viena akis buvo patinusi, tačiau K. K. nesiskundė dėl sveikatos sutrikimų. Liudytoja patvirtino, kad kažkas buvo dėl keleivių sąrašo, Z. K. žmona sakė, kokią ji turi teisę duoti sąrašą. Atvykus, visi išlipo iš autobuso (duomenys neskelbtini) prie stoties. Kalbos apie policijos kvietimą nebuvo, tik paskui matė, kad atvažiavo policija. Matė, jog policija priėjo prie nukentėjusiojo, suprato, kad dėl muštynių autobuse. Tuomet suprato dėl ko atvažiavo policija, nes K. pasakė Z. K. „aš tau to neatleisiu“, tai reiškia, jog Z. K. trenkė K. K.. Teismui pagarsinus liudytojos A. N. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad ji mėlynę pas K. K. pamatė (duomenys neskelbtini), stotyje, o degalinėje ji matė patinimą po akimi.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad ji nei kaltinamojo Z. K., nei nukentėjusiojo K. K. nepažįsta, su jais nebendrauja. Nurodė, kad kaltinamasis su žmona sėdėjo per kelias sėdynes nuo jos priekyje, o nukentėjusysis sėdėjo vienas už trijų sėdynių kitoje pusėje. Autobusas sustojo ir kažkas iš priekio pradėjo sakyti, jog reikia surinkti pinigų, po 1 Eur sumokėti ir toliau važiuoti. Ji iki autobuso sustojimo miegojo. Autobuse apšvietimas buvo normalus, buvo galima matyti pinigus. Kaltinamojo žmona pasakė, kad ji neduos pinigų, o nukentėjusiojo žmona pasakė, kad greičiau namo važiuotume. Liudytoja sėdėdama pastebėjo, kaip kaltinamasis atsistojo ir išėjo iš savo vietos, tarp vyrų barnių nebuvo. Liudytojai atsisukus, ji pamatė, jog nukentėjusysis uždengęs akį delnu, alkūnėmis atsirėmęs į kėdes, o kaltinamasis stovėjo už jo nugaros. Įvykio metu kaltinamasis nieko nesakė, garsų nebuvo. Liudytoja fizinio smurto nematė, tačiau žino, kad smūgis buvo, nes nukentėjusysis buvo užsidengęs akį. A. buvo atsistojusi, ramino juos. Po įvykio nukentėjusysis atsisėdo, kaltinamasis irgi atsisėdo, prieš liudytoją sėdėjo moteris, o dar per viena sėdynę sėdėjo nukentėjusiojo žmona. A. bendravo su nukentėjusiuoju, kalbėjo, kad reikia kreiptis į policiją, kviesti jam greitąją. Konflikto metu kelionių organizatorė buvo priekyje. Įvykis galimai įvyko (duomenys neskelbtini). Iki įvykio liudytoja nepastebėjo, kad būtų tarp kaltinamojo ar nukentėjusiojo ir jų sutuoktinių kokių nors konfliktų. Ji nematė, ar nukentėjusysis ir kaltinamasis vartojo alkoholį, tačiau nukentėjusysis jai pasirodė blaivus. Autobuse kažkuriuo momentu grojo muzika su pertraukomis, jai atrodo, jog ją leido nukentėjusiojo žmona. Priekaištų dėl muzikos niekas nereiškė. Kai vairuotojas sustabdė autobusą, muzika nebegrojo. Kalbos po įvykio buvo tokios, jog kas čia atsitiko, vyresnio amžiaus moteris sakė, kad buvo smūgis, kita taip pat sakė, kad buvo smūgis, o dar kita sakė, jog taip negalėjo būti. Liudytoja suprato, kad K. K. nukentėjo nuo kaltinamojo. Kai sustojo į tualetą, ji išeidama iš tualeto pastebėjo, kad nukentėjusiojo veidas buvo patinęs, deformuotas, jis jį valėsi, nes buvo kraujo. A., būdama medikė, juo rūpinosi. Liudytoja patvirtino, kad kažkas prašė sąrašų, dėl jo buvo ginčų, kaltinamojo žmona kalbėjo apie sąrašą. Liudytoja po kelionės išlipo (duomenys neskelbtini), kas vyko toliau, ji nežino. Autobusu ji važiavo su draugėmis A. ir V.. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiojo žmona jai paskambino, nes jo žmona buvo paprašiusi jos kontaktų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamasis Z. K. yra jos vyras, su K. K. ji susipažino kelionėje, kurios maršrutas buvo (duomenys neskelbtini), kelionės laikotarpis truko nuo (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad ji kelionės metu sėdėjo kartu savo vyru, ji prie takelio, o vyras prie lango. Kelionių organizatorė N. D. sukėlė konfliktinę situaciją. Vairuotojas išlipo ir po kelių minučių grįžo, pasakė, jog sumokėjo baudą. N. D. pradėjo rinkti pinigus baudos apmokėjimui, nors vairuotojo žmona sakė, kad to daryti nereikia. Liudytoja pasakė, kad ši rinkliava yra neteisėta ir ji neduos pinigų. Buvo palaikančių žmonių, kiti sakė, kad ką, jums gaila, arogantiški, negi gaila 50 ct. Tada V. K. pradėjo šūkauti, ar gaila pinigų, liudytoja pasakė, kad ji nori grįžti saugiai namo. V. K. pradėjo šnekėti keiksmažodžiais. Tuomet liudytoja atsistojo ir praleido savo vyrą, nes jis norėjo pasižiūrėti striukėje, ar turi pinigų. K. K. norėjo parodyti didvyriškumą ir užstoti savo žmoną. Liudytojos vyras nespėjo paimti pinigų, nes K. K. iš karto pašoko prie Z. K., o jos vyras tuo metu žengė žingsnį, apie 50 cm. Viskas įvyko labai greitai, nors juos skyrė 3 sėdynės. Liudytoja matė, kaip nukentėjusysis atsitrenkė skruostikauliu į jos vyro kaktos sritį, nes, autobusui važiuojant, autobusas stabtelėjo. Tuo metu jos vyras nebuvo iškėlęs rankų, jis tuo metu buvo nuleidęs galvą žemyn. Jos ūgis 1,72 m., o jos vyro ūgis 1,75 m. Liudytoja kraujo nematė. Įvykį tikrai matė V. L., kuri sėdėjo šalia jų, o iš kitos pusės – T. P.. Po įvykio liudytoja atsisėdo prie lango, o jos vyras prie takelio, N. D. toliau reikalavo pinigų, vyras parodė jai, kad jis neturi grynų pinigų. Vėliau autobusas sustojo kolonėlėje, kai K. K. išėjo iš tualeto, kur jis prausėsi veidą, ji matė, jog jam buvo patinusi akis, medikė K. K. sakė „tu prisidėk prie lango veidą“, o K. K. atsakė, kad jam nereikia. Ant liudytojos sutuoktinio nebuvo matomų sužalojimų. Nurodė, kad ji su savo vyru buvo blaivūs, o K. K. su savo žmona vartojo alkoholį, vartojo necenzūrinius žodžius. Iki įvykio jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Žmonės po konflikto sureagavo į šį įvykį. Po įvykio V. K. prašė liudytojos duomenų, kadangi ši jai jų nedavė, ji nuėjo pas N. D., tačiau liudytoja paėmė tą sąrašą iš jos ir jį turi iki šiol. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), liudytoja su vyru išsikvietė taksi, pasižiūrėjo į K. K., kadangi jo stovis buvo adekvatus, pagalvojo, kad praeis, nes buvo tik patinimas, o V. K. sakė: „sakyk savo duomenis“, liudytoja jai atsakė: „nesakysiu tau savo duomenų“, tuomet jie įsėdo į taksi ir išvažiavo. Pokalbio apie policijos laukimą nebuvo. Liudytoja su vyru patys į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad viskas išsispręs. Liudytoja patvirtino, kad ji sakė N. D., kad su ja daugiau nevažiuos, tačiau tai nebuvo grasinimai. Taip pat N. D. sakė, kad K. K. bus daroma operacija, jo situacija bloga, liudytoja jai pasakė, kad jei reikės, jie padės, nes žmogus susižalojo. Liudytoja taip pat nurodė, kad V., Z. yra jos pažįstamos, A. N., B. K. įteikė savo telefono numerius, kai buvo sustojimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. Č. parodė, kad jis kaltinamojo Z. K. nepažįsta, nukentėjusįjį K. K. pažįsta, nes jau trečią kartą jį vežė į kelionę, santykiai su K. K. normalūs, jis su juo nebendrauja, liudytojas buvo tik kaip vairuotojas, asmeninių santykių neturi. Liudytojas nurodė, kad 2019-03-12, nakties metu, jį sustabdė policija dėl greičio viršijimo, policija neturėjo pretenzijų dėl to, kas vyko autobuse. Jis pats sumokėjo 50 (duomenys neskelbtini) baudą už greičio viršijimą. Liudytojas sužinojo, kad keleiviai rinko jam pinigus baudos sumokėjimui, kai buvo netoli sienos. Kelionės vadovė N. jam pasakė, kad ji padėjo ant sėdynės iš keleivių surinktus pinigus. Liudytojas jai pasakė, kad jam tų pinigų nereikia ir jų nepaėmė. Tuo metu, kai įvykis įvyko, jis vairavo autobusą. Kelionėje jie buvo du vairuotojai, kitas vardu T., jis sėdėjo prie jo. Konfliktų, barnių jis negirdėjo, apie įvykį sužinojo tik prie (duomenys neskelbtini), kai buvo sustoję į tualetą, tuomet žmonės pasakė jam, kad buvo incidentas. Kelionės metu nebuvo atvejo, kuomet reikėtų staiga stabdyti autobusą. Keleiviai pasakojo, kad vienas kitam į veidą trenkė. Kadangi buvo du vyrai, tai suprato, kad būtent tarp jų viskas įvyko. Sakė, kad muštynės įvyko dėl pinigų, kurių nenorėjo duoti vairuotojui. Keleiviai smulkiau nepasakojo apie įvykį. Liudytojas nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju nebendravo. Nurodė, kad buvo tamsu, tačiau autobuse dega žalia lemputė, todėl galima matyti, kas vyksta autobuso viduje. Be to, vairuotojo vieta sujungta bendrai su salonu. Prieš policijai sustabdant autobusą, žmonės dainavo, tačiau jie netrukdė jam vairuoti. Nematė, kad kas nors iš keleivių vartotų alkoholį. Ar kelionės vadovė vartojo alkoholį, negalėjo pasakyti, tačiau ji važiavo su dukra. Jam neatrodė, jog keleiviai būtų neblaivūs, gal kažkiek ir buvo išgėrę alkoholio. Po policijos sustabdymo buvo du sustojimai – (duomenys neskelbtini), o trečiasis sustojimas jau buvo Vilniuje. Vilniuje bagažą jis atidavė, apie keleivių sąrašą jis nieko negirdėjo. Kai liudytojas atidarė bagažinę, jis girdėjo kalbas, jog kvies policiją, tačiau nematė, kad policija būtų atvažiavusi.
Teismo posėdžio metu liudytoja T. P. parodė, kad ji kaltinamąjį Z. K. ir nukentėjusįjį K. K. pažįsta, su jais susipažino važiuojant į (duomenys neskelbtini) autobuse, bendravo, santykiai buvo geri. Liudytoja nurodė, kad ji autobuse sėdėjo viena prie lango, už jos sėdėjo K. K., kitoje pusėje sėdėjo moteris, jos vardo nepamena, toliau, link priekio, sėdėjo V., o dar toliau kitoje pusėje sėdėjo Z. K. su žmona, juos skyrė dvi sėdynės, o kitoje pusėje, lygiagrečiai nukentėjusiojo, sėdėjo jo žmona, priešais liudytoją sėdėjo R. su K.. Jie važiavo naktį. Autobuse buvo tamsus apšvietimas, veidai nelabai matėsi. Nukentėjusiojo žmona leido muziką, truputį šoko ir dainavo. Dėl to, galimai, kažkas išsakė pastabas. Z. K. autobuse nevartojo alkoholio, jis buvo blaivus. Nukentėjusysis gal šiek tiek buvo išgėręs, ji matė, jog jis kažką gėrė. Išgėrimai vyko iki tol, kol juos sustabdė policija. Pažymėjo, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo žmonos pradėjo bartis tarpusavyje dėl 50 ct, nes gidė N. pradėjo rinkti pinigus vairuotojo baudai padengti. Įvyko konfliktas, gali būti, kad buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Kaltinamasis ir nukentėjusysis nedalyvavo šiame moterų barnyje, tarp jų nebuvo konflikto. Liudytoja po barnio matė, kad Z. K. stovėjo takelyje prie jos neilgai, jis buvo atsisukęs veidu į autobuso galą, nepamena, ar jis ką nors sakė. Liudytoja nematė nukentėjusiojo, nes jis sėdėjo už jos nugaros. Ji nematė, jog vyrai būtų susvyravę ir atsitrenkę vienas į kitą, ji nematė fizinio smurto tarp jų, tik vėliau ji girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė, kad jam skauda. V. kažką pasakė, kaltinamasis nuėjo į savo vietą. Liudytoja girdėjo, kaip nukentėjusysis skundėsi, jog jam skauda veidą, girdėjo kalbas, kad susimušė. Liudytoja paklausė nukentėjusiojo, ar jis jaučiasi gerai, tačiau šis atsakė, kad Z. K. davė jam į veidą. Ji nematė sužalojimų ar mėlynių ant nukentėjusiojo, kraujo taip pat nematė. Po šio įvykio ji nematė Z. K.. Nurodė, kad po įvykio galimai buvo vienas sustojimas. Po įvykio ji negirdėjo, kad kažkas rinktų keleivių sąrašą. Grįžę po kelionės jie išlipo stotyje, kiekvienas ėmė savo tašes, liudytojos pasiimti atvažiavo jos sūnus. Nurodė, kad ji po įvykio nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nebuvo sutikusi, kaltinamasis neskambino jai prieš posėdį. Nepamena, jog būtų buvusios kalbos apie policijos iškvietimą, ji policijos nematė, gal ir atvažiavo, tačiau jau po jos išvykimo. Nurodė tai, kad ji po viso šio įvykio buvo sutikusi nukentėjusiojo žmoną „(duomenys neskelbtini)“, kuri jai pasakė, jog nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, ji dar pasakė, jog jūs turbūt ši neliudys, tačiau tyrėja paskambino vėliau ir liudytoją iškvietė liudyti. Nukentėjusiojo žmona neprašė jos, kaip ji turėtų liudyti teisme. Liudytoja nebuvo susitikusi su kaltinamojo žmona, su ja nekalbėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu specialistė J. B. parodė, kad ji yra teismo medicinos gydytoja, dirba Valstybinėje medicinos tarnyboje Vilniaus skyriuje. Ekspertė patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusysis galėjo atsitrenkti į kito žmogaus kūno sritį. Jeigu nukentėjusysis atsitrenktų į kito žmogaus kaktą, kaulinę veido sritį, galėtų būti padarytas išvadoje konstatuotas sužalojimas. Pažymėjo, jog kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitrenkus abiem stovint autobuse, turėtų būti pakankamai stiprus smūgis staigiai stabdant, kad būtų padarytas išvadoje konstatuotas pažeidimas. Ekspertė nurodė, kad praktiškai negalima pamatuoti, kokia jėga turėtų būti, jog susidarytų lūžis. Tiek skruostikaulis, tiek kitos veido dalys yra buki daiktai, todėl negalima atmesti galimybės, jog atsitrenkus skruostu į kito žmogaus kaktą, būtų lūžis, nes svarbu atsižvelgti į tai, ar tas smūgis buvo reikšmingas kaulų lūžiui. Pažymėjo, jog susilietimas neturėtų sugeneruoti lūžio, tam reikia stipraus atsitrenkimo. Jeigu asmenys susitrenkė kaktomis, tai skruostikaulis ne prie ko, turėjo būti sudavimas į skruostą. Dėl nurodytų sužalojimų gali likti liekamieji reiškiniai, kuriuos reikia vertinti papildomai. Ekspertei susipažinus su papildomais medicininiais dokumentais, ji siūlė dėl veido aptirpimo atlikti papildomą tyrimą. Nurodė, kad dėl sužalojimo negalėjo pakisti abiejų akių regėjimas, galbūt galėjo pakisti regėjimas vienos akies, tačiau tik okulistas galėtų nustatyti, ar tai praeinamasis reiškinys. Dėl nervų aptirpimo ekspertė nurodė, jog sunku pasakyti, ar jis dings, galbūt operacija nebuvo pakankamai sėkminga, tačiau po operacijos tai turėtų praeiti. Jeigu dėl sužalojimo žmogaus veidas liko asimetriškas, reikėtų atlikti papildomą tyrimą dėl to. Ekspertė nurodė, kad ji dėl veido nervo pažeidimo į sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą nesikeistų, nes turėtų būti sunkus pažeidimas, daugiau negu aptirpimas, veido mimikos sutrikimas, dėl vyzdžio išsiplėtimo taip pat nesikeistų sveikatos sutrikdymo laipsnis, nes lygis pasiekia 15 proc. Teismui parodžius nuotraukas (b. t. 2, b. l. 113), ekspertė patvirtino, jog galėjo taip atrodyti kaulo lūžio sužalojimai, esantys nuotraukose.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Z. K. iš pradžių atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad parodymus duos po to, kai susipažins su byla (b. t. 1, b. l. 126). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis Z. K. parodė, kad jis atsisako duoti parodymus, parodymus duos, kai susipažins su medžiaga (b. t. 1, b. l. 134). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis Z. K. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutinka ir kaltės nepripažįsta, parodymus duos susipažinęs su byla (b. t. 1, b. l. 147).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. K. parodė, kad jis su prieš jį panaudojusį smurtą asmeniu pirmą kartą susitiko kelionėje. 2019-03-07 jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į ekskursiją, susipažino autobuse. Kol keliavo penkias dienas, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jei tekdavo bendrauti esant kelionėje, jų bendravimas buvo draugiškas. Grįžtant iš ekskursijos ir būnant (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), ekskursinio autobuso vairuotojas gavo baudą už greičio viršijimą, kuri, jo žiniomis, sudarė apie 70 eurų. Gidė N. D. visiems autobuse buvusiems ekskursijos dalyviams geranoriškai pasiūlė surinkti minėtą pinigų sumą, kad vairuotojas nemokėtų baudos iš savo kišenės, kadangi visi keleiviai ir vairuotojas kelionės pabaigoje jau buvo pavargę ir jie suprato, jog greitis buvo viršytas ne piktybiškai, o tik dėl to, kad greičiau grįžtų namo. Po šio gidės pasiūlymo keleiviai, kas norėjo, pradėjo rinkti pinigus, kas nenorėjo, jokių pinigų nedavė. Tuomet viena iš keleivių pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą, jog ji neduos pinigų, nes ji turi vaikų. Gidė atsakė, kad niekas pinigų iš jų ir nereikalauja, tai buvo tik pasiūlymas. Tuomet jo žmona V. K. pasakė, kad ji taip pat turi vaikų. Jis su sutuoktine sėdėjo ties autobuso viduriu, arčiau jo galo. Moteris, pasisakiusi, kad neduos pinigų, nes turinti vaikų ir taip išreiškusi savo nepasitenkinimą, sėdėjo priešais juos, arčiau vairuotojo pusės. Juos skyrė praėjimas. Ta moteris sėdėjo su vyriškiu, kuris yra stambaus kūno sudėjimo. Atpažinti jį galėtų iš veido bruožų, kadangi 5 dienas teko kartu būti kelionėje. Minėtas vyras staiga atsistojo ir pradėjo greitai judėti link jų. Iš jo veido išraiškos, laikysenos, kuri atrodė agresyviai, nes jis laikė suspaudęs ir iškėlęs krūtinės srityje kumščius, suprato, kad jis artinasi prie jo žmonos, norėdamas jai suduoti smūgį. Todėl jis, norėdamas to išvengti ir apginti savo žmoną, pradėjo stotis nuo savo vietos ir tuo metu minėtas vyriškas sudavė jam rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį. Akimirkai jis buvo praradęs sąmonę. Jis krito ir iš paskos stovėjusi moteris, kurios vardas, berods, yra A., jį pagavo. Kas vyko toliau, jis neprisimena. Kai atsipeikėjo, minėtas vyriškis jau sėdėjo savo vietoje, o jis buvo savo vietoje ir valėsi kruviną veidą. Visa tai vyko autobusui važiuojant. Atvažiavus prie viešbučio ,,P.“, esančio (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai informavo, kad jis nuvyktų į Vilniaus miesto 2-ąjį PK, kadangi jį sumušęs asmuo jau yra pasišalinęs. Tuomet jie su žmona nuvyko į 2-ąjį PK. Ten buvęs budėtojas pasakė nedelsiant vykti į ligoninę ir informavo, kad ten atvyks policijos pareigūnai. Visur vyko taksi automobiliu. Po apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje jis buvo skubiai išsiųstas į (duomenys neskelbtini) kliniką, kadangi jam reikėjo skubios operacijos. Po to jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Skausmus jaučia iki šiol, gydymas yra tęsiamas. Jei asmuo, dėl kurio jam buvo sutrikdyta sveikata, jo atsiprašys ir atlygins visą turtinę ir moralinę žalą, jis sutiks su juo susitaikyti (b. t. 1, b. l. 117).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad 2019-03-12, apie 01.00 val., jiems su sutuoktiniu K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), grįžtant autobusu iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su kitu to paties keleivinio autobuso keleiviu Z. K., kurio metu minėtas vyriškis vieną kartą kumščiu sudavė jos sutuoktiniui į veido sritį, dėl ko jos sutuoktinis patyrė skruostikaulio ir žandikaulio lūžį. Konfliktas prasidėjo jai replikavus atsitiktinei moteriai, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo Z. K. žmona, teiginį, kad ji neprisidės prie pinigų rinkimo baudai padengti. Plačiau šią situaciją pakomentavo jos vyras, savo skunde. Po jos replikos, Z. K. kartu su žmona, sėdėję priekyje jų, pakilo iš savo vietos, ėmė artintis prie jų, laikydamas sugniaužęs kumštį. Jam priėjus prie jų, jos vyras atsistojo, norėdamas užstoti ją. Z. K., nieko nesakęs, smogė jos vyrui kumščiu į veidą. Sudavęs smūgį, jis apsisuko ir nuėjęs atsisėdo į savo vietą. Jos vyrui po smūgio ėmė bėgti kraujas iš nosies, apsvaigo galva, pajautė stiprų smūgį veido srityje. Likusią kelionės dalį iki (duomenys neskelbtini) važiavo tylėdami, su Z. K. daugiau nekonfliktavo. Atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo išleisti prie ,,P.“ viešbučio, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112. Išlipus iš autobuso, ji pasiteiravo gidės smurtavusio vyriškio duomenų. Gidė nurodė, kad tai Z. K., jo gimimo datos nenurodė, jo kontaktinių duomenų taip pat. Iš pažiūros Z. K. galėtų būti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Iš gidės sužinojo, kad jo paso Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 109-111).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. D. parodė, kad 2019-03-12 ji važiavo ekskursiniame autobuse, vykusiame iš (duomenys neskelbtini). Ji buvo kelionės vadovė, kadangi ekskursiją organizavo jos darbovietės ,,L.“ profesinė sąjunga. Per visą kelionę, trukusią 5 dienas, jokių konfliktų nebuvo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), būnant (duomenys neskelbtini), autobuso vairuotojas gavo baudą, apie 70 (duomenys neskelbtini). Kadangi vairuotojai visą kelionę buvo labai malonūs ir visada padėdavo, ji, iš gerų ketinimų, pasiūlė susimesti, kas kiek gali, maždaug po 50 euro centų, jog vairuotojams nereikėtų mokėti iš savo pinigų. Tuomet moteris, kuri sėdėjo su vyru autobuso viduryje, arčiau autobuso pabaigos, pradėjo šaukti, kad ji reketuoja žmones ir visaip ją kolioti, visaip pravardžiuoti. Visos autobuse buvusios moterys pradėjo juoktis ir sakyti, kad jie elgiasi negražiai, kad niekas iš jų pinigų nereikalauja ir, jei nenori, gali neduoti, tačiau nereikia kelti konflikto. Tuomet minėta moteris pasakė, kad neduos pinigų, nes turi vaikų. Tada kita moteris, V. K., sėdėjusi arčiau vairuotojų, ties autobuso viduriu, atsakė, kad ji irgi turi vaikų, tačiau padėti žmonėms galima visada. Po ko, pirmosios minėtos moters, pradėjusios konfliktuoti, vyras, sėdėjęs šalia jos prie lango, staiga atsistojo ir pradėjo eiti prie moterų. Ji pradėjo eiti link vairuotojo. Sustojusi atsisuko ir tuo momentu pamatė, kaip minėtas vyras, priėjęs prie V. K. vyro K. K., sėdėjusio šalia V., užsimojo savo ranka ir sudavė K. K., kuris tuo pat metu stojosi nuo keleivio vietos savo laikysena parodydamas, kad bando užstoti savo žmoną. Nuo patirto smūgio K. K. parkrito ant sėdynės ir atrodė, kad jis prarado sąmonę, o vyras, sudavęs jam smūgį, staiga grįžo į vietą ir atsisėdo lyg nieko nebūtų padaręs. K. K. žmona pradėjo teikti pirmąją pagalbą. Visi autobuso keleiviai, taip pat ir ji, buvo labai išsigandę. Viskas įvyko, kai autobusas važiavo. Kol važiavo į (duomenys neskelbtini), K. K. gulėjo ant sėdynių, nes akivaizdžiai jautėsi blogai. Taip pat, privažiuojant (duomenys neskelbtini), V. K. paprašė jos keleivių sąrašo, kad galėtų pateikti policijai liudytojų duomenis. Tada smūgį sudavusio vyro žmona prie jos pribėgo ir išplėšė iš rankų sąrašą, sakydama, kad paduos ją į teismą už duomenų atskleidimą ir nubėgo su minėtu sąrašu į savo vietą. Atvykus į (duomenys neskelbtini) autobuso stotį buvo iškviesta policija. Ji pasakė sudavusiam smūgį vyrui, kad jis palauktų policijos pareigūnų, nes reikia išsiaiškinti dėl jo suduoto smūgio ir padarytų sužalojimų, tačiau minėtas vyras kartu su žmona išvažiavo taksi automobiliu. Po to, kelionėje buvę žmonės jai pradėjo pasakoti, kad minėtas vyras visą laiką bandė su kažkuo konfliktuoti, jie su žmona buvo labai nemalonūs ir nedraugiški. Ji kartu su K. K. ir V. K. sulaukė policijos pareigūnų, kurie nurodė jiems, kur reikia kreiptis. Maždaug po poros dienų, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai paskambino smūgį sudavusio vyro žmona, paklausė, kas jai žinoma apie padarytą žalą, ji atsakė, kad K. K. po suduoto smūgio buvo sulaužyti veide esantys kaulai. Tuomet minėta moteris pradėjo ją gąsdinti, kad ji padarys taip, kad ji praras darbą, kad atiduos jiems pinigus už kelionę, kad paduos ją į teismą ir visaip ją kolioti bei pravardžiuoti. Esant būtinybei, ji galės pateikti visų į minėtą kelionę vykusių asmenų sąrašą (b. t. 1, b. l. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad 2019-03-12 ji važiavo ekskursiniame autobuse, vykusiame iš (duomenys neskelbtini). Kelionės metu ji jokių konfliktų pastebėjo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tarp dviejų moterų, kurių nepažinojo ir iki šios kelionės niekada nebuvo mačiusi, kilo žodinis konfliktas. Tarp jų konfliktas kilo dėl to, jog gidė rinko pinigus, nes vairuotojui reikėjo sumokėti baudą. Vyriškio, kuris vėliau sudavė smūgį, žmona pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir tai išreiškė žodžiais. Tuomet kito vyriškio žmona jai pasakė, kad ji nustotų šūkauti. Taip tarp dviejų moterų kilo žodinis konfliktas. Kuomet kalba pasisuko apie tai, kad visi skuba pas vaikus, vienos iš moterų vyras atsistojo iš savo vietos, perlipęs per šalia sėdinčios žmonos vietą, iš jo laikysenos ir veiksmų buvo matoma, kad jis eina prie kitos žodiniame konflikte buvusios moters, tikrai nenusiteikęs geranoriškai, o atrodė piktas ir tikėtina, kad ketino panaudoti fizinį smurtą prieš moterį, link kurios artėjo. Apie tai buvo galima suprasti iš jo veido išraiškos, laikysenos ir stovėsenos. Tada tos moters, link kurios ėjo pirmasis vyriškis, sutuoktinis atsistojo iš savo vietos, norėdamas užstoti ir apginti žmoną. Tuo pat metu pirmasis vyriškis priėjęs sudavė kitam vyriškiui rankos kumščiu į veido sritį. Visa tai truko kelias akimirkas. Smūgį sudavęs vyriškis iš karto grįžo į savo vietą, kurioje sėdėjo. Kitam vyriškiui buvo teikiama pagalba, kadangi matėsi, jog jis jautėsi blogai po jam suduoto smūgio (b. t. 1, b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad 2019-03-12 ji važiavo turistiniame autobuse į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Autobusui važiuojant (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuotojas gavo baudą, todėl gidė pasiūlė visiems keleiviams, kas kiek gali, paremti vairuotoją. Tuomet moteris, kurios vyras po to sudavė smūgį kitam vyrui, garsiai pasakė, kad autobuse negali būti jokios rinkliavos. Kita moteris atsakė, kad visi skuba namo pas vaikus. Tuo pat metu ji pasakė, kad jeigu jau jie neturi 50 centų, tai ji paduos 2 eurus, tačiau jie to negirdėjo. Ji pasilenkė į piniginę ieškoti 2 eurų ir po akimirkos, išgirdusi triukšmą, atsisuko ir pamatė, kaip aukštas stambus vyras, kurio žmona šūkavo, jog negali būti renkami pinigai autobuse, stovi prie vyro, kurio žmona pasakė, kad visi skuba namo. Minėtas antrasis vyras laikėsi ranka už veido ir buvo įsirėmęs tarp dviejų sėdynių, savo kūnu uždengdamas savo žmoną ir kartojo, kad ,,jis ją gali užmušti“. Tuomet tas vyras, kuris sudavė smūgį, nuėjo į savo vietą autobuse ir atsisėdo. Vyras, kuriam buvo suduotas smūgis, atsisėdo. Buvo akivaizdu, kad jis jautėsi blogai, nieko negalėjo pasakyti. Po kai kurio laiko, autobusui sustojus degalinėje, matė, kaip jis valėsi kraują nuo veido. Kaip buvo suduotas smūgis, ji nematė, kadangi tuo metu ieškojo piniginėje monetų (b. t. 1, b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad jis dirba UAB ,,R.“ vairuotoju. 2019-03-12 jis vairavo autobusą „Scania Irizar“, priklausantį UAB ,,R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), likus maždaug 30 km iki (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai dėl greičio viršijimo. Protokolas jam įteiktas nebuvo. Jam davė tik kvitą, bet jis jo neišsaugojo. Jis negirdėjo, kad gidė prašytų iš keleivių pinigų baudai sumokėti. Ji tai darė jam nežinant. Apie pinigų rinkliavą jis sužinojo tik (duomenys neskelbtini). Tuomet gidė prie jo priėjo ir pasakė, kad surinko pinigų baudai. Tačiau jis pasakė, kad tai jo atsakomybė ir jų neėmė. Kur ji juos padėjo, jis nežino. Kad autobuso salone vyko kažkokie barniai, jis girdėjo, tačiau dėl ko ir kas dalyvavo konflikte, jis nematė ir nežino. Likus keliems kilometrams iki (duomenys neskelbtini), kažkas iš keleivių paprašė sustoti į tualetą ir jis nusuko į degalinę. Keleiviams išlipus iš autobuso, jis taip pat išlipo. Stovint lauke jis girdėjo kalbas, kad vienas vyras sudavė kitam vyrui, tačiau kuris kuriam, jis nesuprato ir jis nesikišo į svetimus pokalbius. Pagal taisykles autobuso salone būtinai turi būti įjungtas lengvas apšvietimas, todėl visą naktį švietė blanki šviesa, kuri lengvai apšvietė visą autobuso saloną. Ryški šviesa nebuvo įjungta. Nei vieno iš keleivių jis nepažįsta (b. t. 1, b. l. 99).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. N. parodė, kad 2019-03-12 ji važiavo autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vairuotoją sustabdė policija dėl greičio. Gidė pradėjo rinkti pinigus ir dėl to autobuse prasidėjo nepasitenkinimas. Vienas vyras, sėdintis kitoje pusėje nuo jos, sėdėjo su žmona, kuri konfliktavo su gide, sakydama, kodėl ji turi duoti pinigų už vairuotojo baudą. Tuomet į konfliktą įsikišo kita moteris, kuri sėdėjo už kelių vietų už jos su savo vyru. Ji matė, kaip vyras, kuris sėdėjo kitoje nuo jos pusėje, atsistojo ir nuėjo link autobuso galo. Kas ten įvyko, ar buvo suduoti smūgiai, ji nematė. Į kitų žmonių konfliktą nesikišo, tik girdėjo necenzūrinę leksiką. Autobuse buvo nuolatinis triukšmas. Kelionės metu autobuse degė blanki šviesa. Išlipus degalinėje, maždaug 30 minučių po įvykio, pamatė pas vieną iš vyrų mėlynę ant veido (b. t. 1, b. l. 88).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. P. parodė, kad 2019-03-12 ji važiavo autobusu iš ekskursijos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tarp dviejų vyrų, kurių nei vieno nepažįsta, įvyko konfliktas. Vienas vyras už kitą buvo aukštesnis ir stambesnio kūno sudėjimo. Konflikto pradžia buvo tai, kad pradėjo bartis dvi moterys dėl 50 centų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotojas gavo baudą dėl greičio. Gidė pasakė, kad, jei kas nori, gali padėti vairuotojui susimokėti baudą. Tikslių moterų barnio žodžio ji negirdėjo, nes snaudė ir jai buvo neįdomu. Buvo nusisukusi į langą ir išgirdo, kad autobuse kilo šurmulys, kažkas pradėjo šaukti. Kad kažkas buvo susimušęs ar suduotų vienas kitam smūgius, ji nematė. Tik po to, kai daug kas pradėjo kažką šaukti, ji prabudo ir matė, kaip kažkas stovėjo ant praėjimo. Moterys rėkė, ką tiksliai, neprisimena, tačiau tai buvo prasivardžiavimai. Toliau važiuojant autobusu girdėjo kalbas, tiksliai negali nurodyti iš ko, kad vienas vyras, kuris yra aukštesnis ir stambesnis, sudavė kitam vyrui, kuris buvo mažesnio ūgio ir smulkesnio kūno sudėjimo. Taip pat girdėjo, kad vyras, kuris buvo mažesnio ūgio ir smulkesnio kūno sudėjimo, skundėsi, kad jam skauda veidą po suduoto smūgio. Daugiau jokių duomenų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui neturi, kadangi kelionės metu, naktį, autobuse snaudė ir dėmesio į kitus keleivius nekreipė. Nei vienos iš konflikte dalyvavusių pusių ji nepažįsta. Ar autobuse buvo įjungta, ar išjungta šviesa, neprisimena (b. t. 1, b. l. 68-69).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. L. parodė, kad 2019-03-12 ji važiavo iš ekskursijos, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Su Z. K. ir I. K. yra draugai, pažįstami maždaug nuo 2000 metų. K. K. ir V. K. nepažįsta, pirmą kartą juos pamatė šioje kelionėje. Apie 23.00 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), autobusą sustabdė policija. N. D. pasakė keleiviams, kad vairuotojas gavo baudą už greičio viršijimą. Gidė pasakė, jog jie turi surinkti pinigus, nes vairuotojas skubėjo tam, kad juos greičiau parvežtų namo. Keleiviai buvo nepatenkinti, tačiau tik I. K. garsiai išsakė, jog ši rinkliava yra neteisėta ir jie neprivalo rinkti jokių pinigų baudai. Tuomet V. K. pradėjo reikšti nepasitenkiną. I. K. pasakė, kad ji nori saugiai grįžti pas savo vaikus, į ką V. K. atsakė necenzūriniais žodžiais. Z. K. pasakė V. K., kad ji rinktų žodžius. Tada Z. K. atsistojo iš savo vietos ir atsistojo praėjime. Netoli jo stovėjo N. D. su maišeliu, į kurį rinko pinigus. Iš šios situacijos ji suprato, kad jis nori paimti pinigus. Tarp Z. ir V. tęsėsi žodinis konfliktas. Ji Z. sakė, kad jis nesiveltų į konfliktą. Tuomet staiga atsistojo K. K. iš savo vietos ir atsistojo praėjime. K. K. ūgis apie 165-170 cm, Z. K. ūgis apie 180 cm. K. K. pradėjo judėti link Z. K. ir, susvirduliavęs, atsitrenkė veidu į Z. K. krūtinės sritį. Ji nematė, kad būtų suduotas smūgis. Autobuse kilo sąmyšis, triukšmas. Po to K. K. pradėjo bartis ir atsisėdo į savo vietą. Z. K. sėdo į savo vietą. Toliau važiuojant ji nematė pas K. K. kraujo, matė patinimą po akimi. V. K. buvo nuėjusi į autobuso priekį, kad N. D. jai pateiktų keleivių sąrašą. Taip pat nuėjo ir I. K.. Ji nematė, iš ko tiksliai, bet girdėjo, kad I. K. pasiėmė keleivių sąrašą sau. Ji pasakė, kad atiduos jį N. D. (duomenys neskelbtini). Ar ji atidavė, ji nematė. Atvykus į (duomenys neskelbtini), ji išvyko namo taksi. Ji ir toliau palaiko santykius su I. bei Z. K. (b. t. 1, b. l. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. V. parodė, kad 2019-03-12 ji vyko autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), apie 0.00-01.00 val., autobuse kilo konfliktas. Vairuotojas gavo baudą už greitį ir gidė paprašė keleivių, kas kiek gali, padėti vairuotojui sumokėti baudą, sakydama, jog vairuotojas skubėjo dėl keleivių, kad greičiau grįžtų namo. Keleiviai buvo neblaivūs, autobuse grojo muzika. Autobuse degė blanki šviesa. Į konfliktą ji nesikišo, jis vyko jai už nugaros. Kaip galėjo būti panaudotas fizinis smurtas, kas tiksliai dalyvavo konflikte, ji nematė, nes tai vyko už jos keleivio vietos. Nei vieno iš asmenų, kurie dalyvavo konflikte, ji nepažįsta (b. t. 1, b. l. 74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. K. parodė, kad 2019-03-12 ji vyko ekskursiniu autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotojas buvo sustabdytas dėl greičio viršijimo. Tuomet gidė pasakė visiems autobuso keleiviams, kad reikėtų surinkti pinigus baudai sumokėti. Tarp keleivių buvo nepasitenkinimas. Labiausiai konfliktavo Z. K. žmona I. ir K. žmona, kurios vardo nepamena. Tarp minėtų moterų kilo žodinis konfliktas. Ankščiau su šiais asmenimis ji pažįstama nebuvo. Z. žmona pasakė, kad ji nori atvykti namo gyva ir sveika, nes jos laukia vaikai, o K. žmona atsakė, kad jos namie taip pat laukia vaikai. Kas sėdėjo prie lango, ji neprisimena, ar I., ar Z.. Visas šis konfliktas vyko jai už nugaros. Kad būtų suduoti smūgiai, ji taip pat nematė, nes tai vyko už jos stebėjimo zonos ribų. Girdėjo kažkokį triukšmą ir išgirdo, kad kažkas sako, jog minėti vyrai susimušė. Ji nei sužalojimų, nei kraujo nematė, į jų konfliktą visiškai nesikišo. Autobuse buvo triukšminga ir chaotiška. Autobuse buvo tamsu (b. t. 1, b. l. 94).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. parodė, kad, jos manymu, 2019-03-11, apie 22.00-22.30 val., važiuojant autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), būnant (duomenys neskelbtini), tarp jos vyro Z. K. ir K. K. įvyko fizinis kontaktas. Jie išvyko 2019-03-07 iš (duomenys neskelbtini). Visos kelionės metu nei su ja, nei su jos vyru nebuvo jokių konfliktų. Konflikto priežastis buvo ta, kad jiems, vykstant (duomenys neskelbtini), autobuso vairuotojas už greičio viršijimą gavo baudą. Jam gavus baudą, gidė N. D. pradėjo iš autobuso keleivių rinkti pinigus, sakydama, jog renka pinigus baudai, kad nereikėtų vairuotojui mokėti baudos iš savo asmeninių pinigų, kadangi jis stengėsi dėl keleivių, norėjo greičiau parvežti juos namo. Pradėjus šią rinkliavą, ji N. D. pasakė, kad toks vairavimas yra nesaugus, jis rizikavo keleivių sveikata ir gyvybe, ir toks pinigų rinkimas yra neteisėtas. Tuomet V. K. kreipėsi į ją, išsakydama jai nepasitenkinimą, kad ji nenori duoti pinigų, žeminant jų šeimos garbę, naudojant prieš juos necenzūrinę leksiką ir įžeidimus. Autobuse buvo chaosas. Ji su savo vyru sėdėjo dešinėje pusėje, iš karto už antrų durų. Jos vyras sėdėjo prie lango. V. K. sėdėjo nuo jų už dviejų sėdynių, link autobuso galo. Jos vyras sėdėjo kairėje pusėje nuo savo žmonos, kairėje eilėje. Sėdynės autobuse išdėstytos šachmatų tvarka. Autobuse buvo tamsu. Ji atsistojo iš savo vietos ir praleido savo vyrą atsistoti, kad jis paimtų iš viršutinio bagažo striukę, kurioje buvo pinigai, ir tuo metu K. K. staiga pašoko bei atsitrenkė į jos vyro galvą savo galva. Jos vyras iš karto atsisėdo į savo vietą. K. K. ramiai atsisėdo į savo vietą ir vėliau pasakė, kad jam kelionė atsipirko ir jis gaus iš jų 500 eurų. Toliau vykstant konfliktų nebuvo. Kad buvo iškviesta policija į stotį, ji nežino. Ji kartu su vyru, atvykus į (duomenys neskelbtini), iš karto išvažiavo namo. Ji pageidauja, kad būtų apklausti šie asmenys, vykę autobusu: V. L. ((duomenys neskelbtini)), T. P. ((duomenys neskelbtini)), A. N. ((duomenys neskelbtini)), B. V. ((duomenys neskelbtini)), Z. K. ((duomenys neskelbtini)) (b. t. 1, b. l. 104).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-03-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. K. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruva, kairio skruostikaulio lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2019-03-12, sudavus smūgį kumščiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu (b. t. 1, b. l. 12-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos šios išvados: 1) (duomenys neskelbtini) klinikos 2020-01-13 gydančiojo gydytojo D. M. nurodytas nežymus veido asimetriškumas, minkštųjų audinių aptirpimas kairiojo paakio nervo srityje yra susijęs su 2019 m. kovo 12 d. metu patirtu kairio skruostakaulio lūžimu. Ten pat paminėto trijų viršutinių dantų nežymaus paslankumo kilmė nėra patikslinta (pacientui buvo rekomenduota gydytojo odontologo konsultacija, bet duomenų apie ją nėra), tačiau pažymėtina, kad 2019 m. kovo 14 d. prieš skruostikaulio operaciją (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikoje dantų traumos nėra užfiksuotos. Tikėtina, kad 2020 m. sausio 13 d. K. K. nustatytas trijų dantų nežymus paslankumas yra patologinės kilmės. Šiuo metu esamos traumos pasekmės nekeičia K. K. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą. 2) K. K. 2020-01-13 aprašytas veido minkštųjų audinių aptirpimas buvusio skruostakaulio lūžio vietoje paprastai mažėja su laiku, tačiau negalima prognozuoti jo visiško išnykimo. 3) K. K. po nagrinėjamos traumos 2019 m. kovo 12 d. regėjimo objektyvių trauminių pakitimų nenustatyta. 2020 m. sausio 7 d. oftalmologo aprašyta akių būklė yra ne trauminės kilmės. 4) K. K. nustatytų sužalojimų kairio skruosto srityje lokalizacija ir pobūdis nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui, tačiau kategoriškai nėra atmetama atsitrenkimo galimybė į kito asmens kietą kūno dalį. 5) Specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) pritariama ir sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (b. t. 3, b. l. 63-66).
Iš nukentėjusiojo K. K. civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 569,00 Eur sumos, kurią sudaro 6569 Eur turtinė žala ir 5000 Eur neturtinė žala, atlyginimo (b. t. 1, b. l. 43-44).
Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad ji pareiškė civilinį dėl 996,53 Eur turtinės žalos priteisimo (b. t. 1, b. l. 33-36).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Kaltinamasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad važiuojant autobusu iš (duomenys neskelbtini), dėl greičio viršijimo autobusą (duomenys neskelbtini) sustabdė policija. Po to gidė N. D. pradėjo rinkti pinigus vairuotojo sumokėtai baudai kompensuoti. Kaltinamojo žmona pasakė, kad rinkti pinigus yra neteisėta, tačiau gidė tai ignoravo, o K. K. žmona į tai atsakė keiksmažodžiais. Tuomet kaltinamasis savo žmonai pasakė, kad ji šiek tiek apsiramintų ir leistų pasiekti striukę, kurioje buvo pinigai. Tuo momentu K. K. žmona kažką pasakė, o kaltinamasis atsakė jai, jog užteks kaip turgaus bobai bartis. K. K., kuris prieš tai gėrė alkoholinius gėrimus, turbūt, nepatiko, jog kaltinamasis taip kalbėjo su jo žmona, tuomet jis tiesiog pašoko iš savo vietos ir, vairuotojui pristabdžius autobusą, nors tam pagrindo kaltinamasis nematė, K. K. atsitrenkė galva į kaltinamojo kaktą, kuomet jis buvo atsistojęs prie striukės paimti pinigų. Kaltinamasis jokia kūno vieta nesutrenkė nukentėjusiajam, nematė sužalojimų, guzo ar mėlynės ant nukentėjusiojo veido. Šiuos kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė I. K., kuri nurodė, kad po to, kai autobuso vairuotojas sumokėjo baudą, o gidė N. D. pradėjo rinkti pinigus šios baudos apmokėjimui, liudytoja pasakė, kad ši rinkliava yra neteisėta, tada V. K. pradėjo šūkauti, ar gaila pinigų, šnekėti keiksmažodžiais. Po to liudytoja atsistojo ir praleido kaltinamąjį, nes jis norėjo pažiūrėti, ar striukėje yra pinigų, tuomet neblaivus K. K. pašoko prie Z. K., o Z. K. tuo metu žengė žingsnį, apie 50 cm. Liudytoja matė, kaip nukentėjusysis atsitrenkė skruostikauliu į kaltinamojo, kuris buvo nuleidęs galvą žemyn, kaktos sritį, nes, autobusui važiuojant, autobusas stabtelėjo. Liudytoja nurodė, kad kraujo nematė, tačiau vėliau autobusui sustojus kolonėlėje, kai K. K. išėjo iš tualeto, kur jis prausėsi veidą, ji matė, jog jam buvo patinusi akis. Ant kaltinamojo matomų sužalojimų nebuvo. Liudytoja V. L., teisme nurodžiusi, kad yra kaltinamojo šeimos draugė, paaiškino, kad po to, kai V. K. pradėjo keiktis dėl to, jog kaltinamojo žmona išreiškė nepasitenkinimą dėl gidės N. D. renkamų pinigų autobuso vairuotojui skirtai baudai atlyginti, Z. K. pasakė V. K. rinkti žodžius, atsistojo paimti striukę iš viršaus, autobusui pajudėjus K. K. tarsi iš inercijos atsidūrė prie kaltinamojo, atsitrenkė veidu į kaltinamojo krūtinės sritį ir nusikeikęs atsisėdo į savo vietą. Liudytoja nurodė, kad po to matė K. K. akies patinimą.
Tuo tarpu nukentėjusysis K. K. teisme nurodė, kad N. D. autobuse pradėjus rinkti pinigus autobuso vairuotojo sumokėtai baudai atlyginti, kaltinamojo žmona pradėjo šaukti, kad ji neduos pinigų, nes pas ją yra vaikai, o nukentėjusiojo žmona replikavo, jog pas visus yra vaikai. Tuomet Z. K. staiga pašoko, nors priežasties tam jokios nebuvo, ir, agresyviai nusiteikęs, nes buvo sugniaužęs kumščius bei piktu žvilgsniu, pradėjo lėkti į jų pusę, tada nukentėjusysis iššoko iš vietos tam, kad užstotų žmoną, bet nukentėjusiajam nespėjus pilnai atsistoti, kaltinamasis jam iš karto vieną kartą trenkė dešiniu kumščiu į skruostikaulį, žemiau smilkinio. Tuomet nukentėjusiajam aptemo ir jis suklupo keliais ant takelio, nukentėjusysis juto skausmą, iš nosies bėgo kraujas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo sutuoktinės liudytojos V. K., taip pat liudytojų N. D., A. G. parodymai teisme. Liudytoja V. K. nurodė, kad gidei N. D. pradėjus rinkti pinigus autobuso vairuotojo baudai kompensuoti ir priėjus prie Z. K., jie pradėjo sakyti, kad jie pinigų neduos, nes jie turi vaikų. Tuomet liudytoja pasakė, kad jie irgi turi vaikų. Po to Z. K. atsistojo ir pradėjo eiti link jos, nes, turbūt, jam nepatiko jos pasakyti žodžiai. Liudytoja išsigando jo, nes jis ėjo link jos su pykčiu, lyg norėdamas kažką padaryti jai, tada liudytojos vyras K. K. stojosi, norėdamas ją užstoti, tačiau tuomet Z. K. sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu K. K. ir grįžo į savo vietą atsisėsti. K. K. nuo kaltinamojo smūgio suklupo, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vėliau, autobusui sustojus degalinėje, matėsi, kad K. K. paakiai buvo mėlyni, veidas ištinęs. Liudytoja N. D. teisme nurodė, kad autobuso vairuotojui už greičio viršijimą sumokėjus baudą, ji pasiūlė keleiviams surinkti reikiamą sumą ir padengti vairuotojo nuostolius, pradėjo rinkti pinigus iš keleivių po tiek, kiek, kas gali duoti, pinigus rinko eidama nuo autobuso priekio link galo. Rinkdama pinigus, liudytoja pirmiausiai priėjo prie Z. K., Z. K. žmona pasakė, kad ji neturi pinigų, tuomet liudytoja nuėjo toliau, Z. K. žmona pradėjo rėkti, kad tai reketas, sėdintys žmonės išreiškė savo nuomonę, tačiau nieko tokio nebuvo pasakyta, kad Z. K. reikėjo atsistoti. Liudytoja teigė, kad tuomet Z. K. žmona užleido jį, nes jis sėdėjo prie lango, kaltinamasis ėjo link K. K. žmonos, liudytojos nuomone, aiškintis su ja. Tai matydamas, K. K. užstojo savo žmoną. Liudytoja matė, kaip kaltinamasis Z. K. dešine ranka trenkė nukentėjusiajam K. K., kuris nukrito į savo sėdynę. Liudytojai priėjus K. K., šis buvo praradęs sąmonę, gulėjo ant šono, negalėjo kalbėti, bet paskui atsipeikėjo, sakė, kad jam skauda. Liudytoja A. G. teisme taip pat nurodė, jog matė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo žmonoms apsižodžiavus, kaltinamasis, kuris sėdėjo prie lango, apimtas agresijos, tai buvo matyti iš kūno kalbos, šoko iš savo sėdimos vietos ir bėgo link V. K., tuomet nukentėjusysis, gindamas savo žmoną, iššoko iš savo sėdynės ir ėjo link kaltinamojo, nukentėjusiajam K. K. išėjus į praėjimą, Z. K. vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Liudytoja A. G. nurodė, kad smūgis buvo staigus ir su agresija. Liudytoja pažymėjo, kad nukentėjusysis pats neatsitrenkė į kaltinamojo kūną. Liudytojai priėjus prie nukentėjusiojo, ji matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas, vėliau autobusui sustojus, liudytoja pastebėjo, kad K. K. veido skruostikaulis buvo įdubęs.
Liudytojos B. V., A. N. teisme teigė, kad kas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, tačiau liudytojos nurodė mačiusios, kad po autobuse vykusio apsižodžiavimo K. K. viena akis buvo patinusi, liudytoja B. V. teigė, kad ant kaltinamojo jokių sužalojimų nesimatė. Liudytoja V. S. teisme teigė, kad autobuse pradėjus rinkti pinigus, kaltinamojo žmona pasakė, kad ji pinigų neduos, o nukentėjusiojo žmona pasakė, kad greičiau namo važiuotume, tuomet liudytoja pastebėjo, kaip kaltinamasis atsistojo ir išėjo iš savo vietos, o liudytojai atsisukus, ji pamatė, jog nukentėjusysis uždengęs akį delnu, alkūnėmis atsirėmęs į kėdes. Liudytoja pažymėjo, kad fizinio smurto nematė, tačiau žino, kad smūgis buvo, nes nukentėjusysis buvo užsidengęs akį, A. buvo atsistojusi, ramino juos, autobusui sustojus į tualetą, liudytoja pastebėjo, kad nukentėjusiojo veidas buvo patinęs, deformuotas, jis jį valėsi, nes buvo kraujo. Liudytoja T. P. nurodė, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo žmonos barėsi dėl gidės renkamų pinigų, po šio barnio liudytoja matė, kad kaltinamasis neilgai stovėjo autobuso takelyje atsisukęs į autobuso galą, tačiau liudytoja nurodė nemačiusi fizinio smurto ar to, kad vyrai būtų vienas į kitą atsitrenkę, tačiau nurodė, kad po to girdėjo, kad nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda veidą, paklausė nukentėjusiojo, ar jis gerai jaučiasi, į ką nukentėjusysis atsakė, kad Z. K. davė jam į veidą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo bei jo sutuoktinės liudytojos I. K. parodymus, kad autobusui pristabdžius, nukentėjusysis, būdamas neblaivus, pats atsitrenkė į kaltinamojo kaktą paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo vertinimu, šią kaltinamojo išdėstytą versiją paneigia nukentėjusiojo K. K., liudytojų V. K., N. D., A. G., iš dalies liudytojos V. S., T. P. parodymai teisme. Nors kaltinamojo gynėja teisme akcentavo nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės suinteresuotumą bylos baigtimi, pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teisme nurodė, kad iki 2019 m. kovo mėnesį vykusios kelionės vienas kito nepažinojo, jokių konfliktų šios kelionės metu tarp jų nebuvo. Todėl vien aplinkybė, kad nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau byloje pateikė ir civilinį ieškinį, savaime nereiškia, kad jis sąmoningai siekia apkalbėti kaltinamąjį ar duoti apie jį melagingus parodymus. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ne tik jo sutuoktinės liudytojos V. K., tačiau ir liudytojų N. D. bei A. G. parodymai teisme, kai jos parodė mačiusios, jog kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į veidą. Pažymėtina, kad N. D. teisme nurodė, kad kaltinamojo nepažinojo, o su nukentėjusiuoju daug metu važiuoja į ekskursijas, tačiau bendrauja su juo tik kelionių metu. Šiuos liudytojos parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Sutiktina, kad N. D. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nėra visiškai analogiški, tačiau tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu ji nuosekliai nurodė mačiusi kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, tuo tarpu tam tikri parodymų skirtumai gali būti paaiškinti tuo, kad byloje nagrinėjama situacija buvo netikėta, vyko labai greitai, o nuo paties įvykio iki parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu, o tuo labiau teisme buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas. Liudytoja A. G. taip pat teigė, kad nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo nepažinojo, šiuos parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra, liudytojos parodymai yra nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo, liudytojų V. K., N. D., A. G. parodymus iš dalies patvirtina liudytojų V. S., T. P. parodymai teisme, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad K. K. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruva, kairio skruostikaulio lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2019 m. kovo 12 d., sudavus smūgį kumščiu, sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu (b. t. 1, b. l. 12-13).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis pats atsitrenkė į kaltinamojo kaktos sritį, taip pat pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pateikta išvada, kad K. K. nustatytų sužalojimų kairio skruosto srityje lokalizacija ir pobūdis nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui, bet kategoriškai nėra atmetama atsitrenkimo galimybė į kito asmens kietą kūno dalį. Teisme apklausta specialistė J. B. nurodė, kad mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo atsitrenkti į kito žmogaus kūno sritį, pažymėjo, jog nukentėjusiajam ir kaltinamajam stovint autobuse, susilietimas neturėtų sugeneruoti lūžio, staigiai stabdant smūgis turėtų būti pakankamai stiprus, kad būtų padarytas 2019 m. kovo 22 d specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas sužalojimas, be to sudavimas turėtų būti į nukentėjusiojo skruostą. Autobuso vairuotojas liudytojas J. Č. teisme nurodė, kad kelionės metu nebuvo atvejo, kad reikėtų staiga stabdyti autobusą. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad jo ūgis yra 1,71 cm, iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad kaltinamojo ūgis yra 1,75 cm (b. t. 1, b. l. 138), teismo posėdyje vizualiai įvertinus vienas prie kito priėjusių kaltinamojo ir nukentėjusiojo ūgių skirtumą nustatyta, kad kaltinamasis yra apie 4 cm aukštesnis už nukentėjusįjį (b. t. 2, b. l. 5). Taigi net ir darant prielaidą, kad nukentėjusysis skruostu galėjo atsitrenkti į kaltinamojo kaktos sritį, akivaizdu, kad įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo ūgio skirtumus, kaltinamasis turėjo būti pakankamai stipriai pasilenkęs. Tačiau, kaip kaltinamasis pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis į jo kaktą atsitrenkė tuo metu, kai kaltinamasis buvo atsistojęs iš autobuso lentynoje esančios striukės paimti pinigų. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, jau aptartus nukentėjusiojo, liudytojų V. K., N. D., A. G., V. S., T. P. parodymus teisme, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 22 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžia, kad kaltinamojo išdėstyta versija, kad nukentėjusysis susižalojo atsitrenkęs į kaltinamojo kaktos sritį yra paneigta byloje surinktais duomenimis, o byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, tuo padarydamas K. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruvą, kairio skruostikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo K. K. sveikatą.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, veikos padarymo motyvai neturi reikšmės, neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-406/2014). Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, tuo padarydamas K. K. kairio skruostikaulio lūžį, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruvą. Kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė viešoje vietoje – pilname keleivių autobuse. Šiuos neteisėtus kaltinamojo veiksmus matė liudytojai N. D., A. G., nukentėjusiojo sutuoktinė V. K., o kiti autobuse buvę asmenys stebėjo tolesnius įvykius, t. y. sužalotą nuketėjusįjį, kalbėjosi apie tai, kas atsitiko, apie tai, jog buvo suduotas smūgis. Liudytoja N. D. nurodė, kad per jos (duomenys neskelbtini) metų patirtį niekada nėra buvę tokio įvykio, keleiviai buvo šoke, nežinojo ką daryti, nebuvo jokios priežasties tokiam įvykiui kilti, todėl keleiviai išsigando, jautėsi nemaloniai. Liudytoja A. G. taip pat parodė, jog ją sukrėtė šis įvykis. Liudytojas J. Č. nurodė, kad keleiviai pasakojo, kad vyrai vienas kitam trenkė į veidą, liudytoja V. S. teigė, kad po įvykio keleiviai kalbėjosi apie tai, kas atsitiko, apie smūgio sudavimą. Pažymėtina, kad smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko netikėtai, nesant jokio aiškaus nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmeninio pobūdžio konflikto. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams ir dėl jų autobuse buvę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamojo elgesys viešoje vietoje iš esmės be jokios dingsties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, padarant jam sužalojimus, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis suvokė kad viešoje vietoje, matant kitiems asmenims elgiasi įžūliai, tokiais veiksmais rodo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis suvokė, jog dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrai numanė, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta, t. y. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje yra įrodyta.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 996,53 eurų žalos priteisimo (b. t. 1, b. l. 33-34). Ieškinyje yra nurodyta, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi dėl nukentėjusiojo K. K. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį K. K.. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 996,53 eurų žalą (b. t. 1, b. l. 35, 12-13, b. t. 2, b. l. 116, b.t. 3, b. l. 35-46, 63-66), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 996,53 eurus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
Byloje nukentėjusysis K. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 6569 eurų turtinę žalą ir 5000 eurų neturtinę žalą (b. t. 1, b. l. 43-44). Nukentėjusysis nurodė, kad jo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 1) 6500 eurų negautas darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėnesį; 2) 45 eurus išlaidos už taksi paslaugas; 3) 24 eurų išlaidos vaistams.
Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis K. K. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajam 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis nusikalstamu veiksmu padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruva kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruva. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos 2020-01-13 gydančiojo gydytojo D. M. nurodytas nežymus nukentėjusiojo veido asimetriškumas, minkštųjų audinių aptirpimas kairiojo paakio nervo srityje yra susijęs su 2019 m. kovo 12 d. metu patirtu kairio skruostakaulio lūžimu. Patirto sužalojimo gydymui nukentėjusiajam atlikta operacija, atlikta skruostikaulio repozicija ir osteosintezė titanine plokštele. Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, autobuse, turistinės kelionės metu, kitų žmonių akivaizdoje, kas taip pat pažemino nukentėjusįjį. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstamomis veikomis buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat yra nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nurodyta, jog K. K. 2020 m. sausio 13 d. aprašytas veido minkštųjų audinių aptirpimas buvusio skruostakaulio lūžio vietoje paprastai mažėja su laiku, tačiau negalima prognozuoti jo visiško išnykimo. Byloje nėra duomenų, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, tad daryti kategoriškos išvados, jog ir ateityje nukentėjusysis nuolat jaus nepatogumus negalima. Kaip teisme nurodė pats nukentėjusysis, jis nuo 2019 m. balandžio 15 d. pradėjo dirbti, dirbo fizinį darbą, jo vidutinės pajamos 2019 m. buvo 6000-8000 eurų per mėnesį pavasarį ir rudenį. Šie nukentėjusiojo parodymai teismui taip pat leidžia spręsti, kad nukentėjusysis pasveikęs nuo patirtos traumos gali toliau dirbti fizinį darbą. Taigi byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo sužalojimas turėtų jam rimtų liekamųjų reiškinių. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos labai įvairaus dydžio sumos nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139/895/2017). Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (5000 Eur) yra didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje paprastai yra priteisiama. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, jo dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, sprendžia, kad nukentėjusiajam nustatytinas neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis nusikalstamas viekas padarė tyčia, kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiojo sveikatos būkle iš esmės nesidomėjo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, susiformavusia teismų praktika, sprendžia, kad 2000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.
Iš K. K. pateikto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro: 1) 6500 eurų negauto darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėnesį; 2) 45 eurų išlaidos už taksi paslaugas; 3) 24 eurų išlaidos vaistams. CK 6.283 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-7-35/2011). Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniu veiksmu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo argumentus, nukentėjusiojo pateiktos 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, nukentėjusiojo parodymus teisme, kad darbus pagal minėtą sutartį jis įvykdė ir pajamas gavo, aplinkybę, kad byloje nėra pateiktų nukentėjusiajam 2018-2019 metais išduotų (duomenys neskelbtini) kopijų, taip pat jo pajamas 2019 m. pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos nukentėjusiojo Metinės pajamų deklaracijos už 2019 m. ir kt.), sprendžia, kad teismas, negavęs papildomų duomenų, neturi galimybės įvertinti, ar nukentėjusiojo nurodytas 6500 eurų pajamų negavimas yra susijęs su 2019 m. kovo 12 d. patirtu sužalojimu bei kokio konkrečiai dydžio pajamų nukentėjusysis dėl šio sužalojimo negavo. Be to, nors nukentėjusysis teigia patyręs 24 eurų išlaidas vaistų įsigijimui, mokėjimo kvitai ar kiti įrodymai, kuriais būtų pagrįsta visa ši prašoma atlyginti sumą teismui nepateikti. Taip pat nepateikti išlaidas už prašomas priteisti taksi paslaugas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei tai, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydžio nustatymui reikalingi papildomi duomenys, nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo tame teisme, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas nebesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas Z. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad Z. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – Z. K. praeityje neteistas, vedęs, turintis vaikų, iš kurių vienas yra nepilnametis, dirbantis, darbdavio UAB „K.“ charakterizuojamas teigiamai (b. t. 2, b. l. 36), praeityje baustas administracine tvarka (už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimą ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, skirtos baudos sumokėtos) (b.t. 1, b. l. 156 – 162). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta Z. K. už BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skiriant šių straipsnių sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta šios bausmės vidurkiui. Pastebėtina, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), todėl Z. K. skiriant bausmes taikytinos jo veikų padarymo metu galiojusios BK 48 straipsnio redakcijos nuostatos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Z. K. skirtinas įpareigojimas – per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. spalio 1 d.). Teismo vertinimu, šis įpareigojimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti. Bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymą, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vokas su CD disku, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai (b. t. 2, b. l. 102) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovė pateikė nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinantį dokumentą – 2019 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitą (300 eurų) (b. t. 2, b. l. 117) ir prašė šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 300 eurų atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad teisme byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, atstovė aktyviai dalyvavo visuose, pakankamai ilgai užtrukusiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad priteistina atstovavimo išlaidų suma laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam teismo procesui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Z. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Z. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Z. K. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Z. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Visiškai patenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš Z. K. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 996,53 eurus turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Z. K. 2000 (du tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti nukentėjusiajam K. K. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo K. K. prašymą priteisti patirtas atstovavimo išlaidas tenkinti ir iš Z. K. priteisti 300 eurų nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti Z. K., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.