- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2K-406/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00536-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Vytautas Piesliakas (pran.), Gintaras Goda
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliaus – BK) 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio (1950 Lt) bauda.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2011 m. birželio 5 d., apie 23 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Pamėnkalnio g., priešais pastatą pažymėta 28 numeriu, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, kirto ištisinę juostą, žyminčią eismo srautus, ir užkirto kelią nukentėjusiojo K. C. vairuojamam automobiliui „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgęs prie nukentėjusiojo automobilio sukėlė konfliktą, peraugusį į muštynes, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai kvalifikavo veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Pasak kasatoriaus, konflikto, už kurį jis nuteistas, priežastis – ne viešosios tvarkos pažeidimas, o tai, kad viešosios tvarkos ir moralės negerbė nukentėjusiuoju laikomas K. C., kuris neleistinai drausmino jį iškeikdamas, paniekindamas jo rasinę priklausomybę bei apspjaudamas jo automobilį ir jo žmoną, o vėliau sukėlė muštynes, padarydamas jam fizinę ir moralinę žalą. Teismas, suvokdamas jo, kaip kaltinamojo padėtį ir įžeidimus, sukėlusius konfliktą, deramai neįvertino situacijos ir teisinę reikšmę turinčių aplinkybių – įžeidinėjimų, padarytų su rasinės neapykantos motyvais (BK 60 straipsnio 12 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, tinkamai neįvertino apeliacinio skundo motyvų, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti ir nepasireiškė kaip grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai, jie neprieštaravo visuomenės moralės normoms. Taikant atsakomybę už nusikaltimą, teismas turi įvertinti veiksmų visumą ir turinį, o ne vertinti vieną aplinkybę. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai, siekiant sustabdyti K. C. ir pareikalauti atsiprašymo, neprieštarauja nusistovėjusioms moralės normoms ir nėra pagrindas kaltinti žmogų, kuris buvo įžeidinėjamas, apspjaudytas, viešosios tvarkos pažeidimu. Teismas, pasak kasatoriaus, suprasdamas tikruosius jo elgesio motyvus, lėmusius įvykių tąsą, jų neatmetė, tačiau ir neįvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad tokioje situacijoje A. M. elgesys buvo adekvatus ir nebūtinai sukeliantis viešosios tvarkos pažeidimą. Dėl emocinės būklės, sukrėtimo, nukentėjusiojo K. C. nepadorių ir įžeidžiančių veiksmų, kasatorius teigia negalėjęs pasirinkti kitos konflikto sprendimo vietos, vėlesnis santykių aiškinimasis būtų tapęs beprasmiu. Pasak kasatoriaus, konkrečiu atveju, jo veiksmai buvo adekvatūs situacijai ir nešokiravo konflikte dalyvavusių asmenų. A. M. nuomone, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti K. C. veiksmai (59 straipsnio 1 dalis 10 punktas), jie tęsėsi ir po konflikto, kurio metu K. C. jį sužalojo.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia neturėjęs tyčios pažeisti viešąją tvarką, o tik norėjęs sulaukti atsiprašymo iš K. C. už jo neteisėtus veiksmus. Muštynės kilo, nes kasatoriui užkirtus K. C. kelią, šis jį užpuolė ir pradėjo mušti (tai įrodyta kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje K. C. pripažintas kaltu sulaužęs A. M. žandikaulį).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad įvykyje dalyvavo keletas asmenų, jų veiksmai lėmė vieni kitus, tačiau šių asmenų veiksmai nepagrįstai įvertinti pagal skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius.
Šalies argumentai
Kasatorius mano, kad byloje neteisingai vykdytas baudžiamasis procesas, nes vienas įvykis išskaidytas į du atskirus tyrimo ir teismo procesus (bylos dirbtinai išskirtos be jokio pagrindo), o tai lėmė nevienodą veiksmų traktavimą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. A. M. teigia esąs nukentėjusysis, nes pats dėl K. C. veiksmų patyrė fizinę ir neturinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo A. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog baudžiamasis procesas vyko neteisingai, nes vienas įvykis išskaidytas į du atskirus procesus – kasatoriaus veiksmai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, o kito konflikte dalyvavusio asmens – K. C. veiksmai kvalifikuoti kaip sveikatos sutrikdymas, nepagrįsti. BPK 166 straipsnio l dalyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, t. y. ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos. Pasak prokuroro, dėl įvykio, kuriame dalyvavo kasatorius ir K. C., pareiškimus padavė abu konflikto dalyviai. Konfliktas tęsėsi tam tikrą laiką (konfliktas kilo vienoje vietoje, vėliau tęsėsi kitoje), muštynės, kurių metu buvo sutrikdyta kasatoriaus sveikata, vyko jau antrojoje vietoje. Prokuroro nuomone, kadangi konflikto dalyviai atliko skirtingus nusikalstamus veiksmus, šie skirtingai kvalifikuoti veiksmai pagrįstai buvo tiriami atskirai. BPK 58 straipsnio l dalis draudžia proceso dalyviui tame pačiame ikiteisminiame tyrime turėti dvigubą statusą. Todėl, kasatoriaus teiginiai, kad jo ir K. C. veikos turėjo būti tiriamos vienoje byloje, yra neteisingi. Be to, viename ikiteisminiame tyrime tiriami tik nusikalstamas veikas padariusių bendrininkų veiksmai. Šiuo atveju, anot prokuroro, akivaizdu, kad K. C. buvo kita konflikte dalyvaujanti pusė, o ne kasatoriaus bendrininkas, todėl minėtų asmenų padarytų nusikalstamų veikų tyrimas vienoje byloje būtų neįmanomas. Kasatoriaus teiginiai, kad kitoje byloje K. C. veiksmai taip pat turėjo būti įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje.
Prokuroras atsiliepime nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog jis veikė prieš K. C. ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų, siekdamas, kad K. C. atsiprašytų, nepagrįsti. Teismas teisingai A. M. veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos sutrikdymą, nes A. M. savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą – Pamėnkalnio gatvę, kurioje vyksta gana intensyvus eismas, nuteistojo veiksmais akivaizdžiai pažeista viešoji tvarka – buvo sutrikdyta ne tik dviejų automobilių keleivių, bet ir atsitiktinių asmenų, sustojusių išskirti muštynių dalyvius, rimtis.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teiginiai dėl K. C. konflikto metu išsakytų žodžių ir jų galimo rasinės neapykantos pobūdžio, anot prokuroro, niekuo neparemti, kiti įvykio liudytojai neigia girdėję tokius žodžius. Teismai, atsižvelgdami į viso konflikto eigą nuo pradžios (A. M. sudarytos avarinės situacijos sankryžoje) iki peraugimo į muštynes, pagrįstai pripažino, kad muštynes, kurių metu ir buvo pažeista viešoji tvarka, sukėlė kasatorius, o prieš tai buvusius K. C. veiksmus sukėlė kasatoriaus sudaryta avarinė situacija. Prokuroro nuomone, K. C. veiksmai negali būti vertinami kaip kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo A. M. kasacinį skundą nukentėjusiojo K. C. atstovas advokatas Tomas Bagdanskis prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad A. M. elgesys miesto centre blokuojant K. C. automobilį, kuriame taip pat buvo K. C. tėvai, mažametis vaikas, inicijuojant muštynes, vertinti kaip įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkai ir sutrikdantys visuomenės rimtį bei tvarką.
Atsiliepimas
Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad dar ikiteisminio tyrimo stadijoje 2012 m. kovo 12 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo atskirti ikiteisminiai tyrimai dėl A. M. padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir ta dalis, kurioje K. C. buvo įtariamas nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo padarymu. Nuo šio sprendimo priėmimo vieno įvykio aplinkybės buvo tiriamos, o vėliau teismuose nagrinėjamos dviejuose skirtinguose procesuose. K. C. dalyvavo abiejuose procesuose, viename – kaip nukentėjusysis, kitame – kaip kaltinamasis, ir stebėjo, kaip skirtingi teismai skirtingai nustato ir vertina tas pačias to paties įvykio aplinkybes, dėl analogiškų prašymų priima skirtingus sprendimus. K. C., anot jo atstovo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje byloje, kurioje dalyvavo kaip nuteistasis, pateikė prašymą teismui prie baudžiamosios bylos pridėti kito teismo, nagrinėjančio šią baudžiamąją, posėdžio protokolus, iš kurių matyti, kad A. M. ir R. M. šiame teismo procese, pasakodami to paties įvykio aplinkybes, parodo aplinkybių, kurios prieštarauja jų parodymams kitame procese. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šį K. C. prašymą, nors kitoje byloje analogiškas prašymas buvo patenkintas. Nukentėjusiojo K. C. atstovas advokatas T. Bagdanskis atsiliepime sutinka, kad, nepagrįstai išskirtus procesus dėl to paties įvykio sujungus į vieną ir iš naujo išnagrinėjus vieno teismo, būtų sudarytos sąlygos vieno įvykio aplinkybes įvertinti objektyviai pagal tuos pačius kriterijus ir logiką bei priimti sprendimą, kurio argumentai ir išvados vieni kitiems neprieštarautų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai kvalifikavo veiką kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Pasak kasatoriaus, konflikto, už kurį jis nuteistas, priežastis – ne viešosios tvarkos pažeidimas, o tai, kad viešosios tvarkos ir moralės negerbė nukentėjusiuoju laikomas K. C., kuris neleistinai drausmino jį iškeikdamas, paniekindamas jo rasinę priklausomybę bei apspjaudamas jo automobilį ir jo žmoną, o vėliau sukėlė muštynes, padarydamas jam fizinę ir moralinę žalą. Kasatorius teigia neturėjęs tyčios pažeisti viešąją tvarką, o tik norėjęs sulaukti atsiprašymo iš K. C. už jo neteisėtus veiksmus.
Šioje byloje nustatyta, kad A. M. 2011 m. birželio 5 d., apie 23 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Pamėnkalnio g., priešais pastatą pažymėtą 28 numeriu, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, kirto ištisinę juostą, žyminčią eismo srautus, ir užkirto kelią nukentėjusiojo K. C. vairuojamam automobiliui „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgęs prie nukentėjusiojo automobilio sukėlė konfliktą, peraugusį į muštynes, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Pažymėtina, kad konflikto metu ir pačiam nuteistajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to kitas konflikto dalyvis – K. C. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Juk iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).
Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Viešosios tvarkos pažeidimo padariniu gali būti ir gyvūnų sužalojimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-25/2013). Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu, padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Asmuo, viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnis).
Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį.
Šioje byloje teismai pagrįstai nustatė, kad, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, A. M. kirto ištisinę juostą, žyminčią eismo srautus, ir užkirto kelią nukentėjusiojo K. C. vairuojamam automobiliui „Subaru Legacy“. Dėl to K. C. turėjo nelauktai staigiai stabdyti. Taip buvo sukelta eismo saugumui pavojinga situacija. Sustojęs prieš K. C. automobilį, A. M. išbėgo į važiuojamąją gatvės dalį ir pribėgęs prie nukentėjusiojo automobilio sukėlė konfliktą, peraugusį į muštynes, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Teismai pagrįstai tokius nuteistojo veiksmus įvertino kaip įžūlius ir demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams. Paties A. M. parodymuose nurodyti K. C. veiksmai nesuteikė teisės A. M. sudaryti avarinę situaciją miesto centre, išvažiuojant priešais automobilį ir staigiai stabdant. Juo labiau neleistina sustoti gatvės viduryje trukdant transporto judėjimui ir dar išlipus iš automobilio, važiuojamoje gatvės dalyje smurtauti prieš kito automobilio vairuotoją. Situaciją sunkina ta aplinkybė, kad visa tai buvo daroma tamsiu paros laiku, kai kitiems eismo dalyviams sunkiau pastebėti kliūtį kelyje. Nekyla abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje. Aplinkybę, kad dėl A. M. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, rodo tokie faktai: dėl A. M. veiksmų sutrikdytas eismas, teko sustoti kitiems automobiliams, kiti žmonės turėjo įsikšti į konfliktą, šalia buvę asmenys kvietė policiją. Tai aiškiai rodo, kad aplinkiniai suvokė, jog pažeista viešoji tvarka ir rimtis ir reikia policijos įsikišimo.
O dėl kasatoriaus teiginio, kad viešosios tvarkos ir moralės negerbė K. C., kuris neleistinai drausmino jį iškeikdamas, paniekindamas jo rasinę priklausomybę bei apspjaudamas jo automobilį ir jo žmoną, o vėliau sukėlė muštynes, padarydamas jam fizinę ir moralinę žalą, tai dėl šio fakto yra kita byla, kurioje K. C. dėl savo veiksmų nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tas faktas, kad K. C. byla buvo nagrinėjama kitame baudžiamajame procese, neturi įtakos A. M. atsakomybei.
Kasatoriaus teiginys, kad jis neturėjęs tyčios pažeisti viešąją tvarką, o tik norėjęs sulaukti atsiprašymo, neeliminuoja jo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kaip jau buvo minėta, viešosios tvarkos pažeidimo motyvai neturi įtakos asmens atsakomybei pagal BK 284 straipsnį. Svarbu, kad A. M. suvokė, jog sudaro avarinę situaciją, pažeidžia eismo saugumą, tą daro viešoje vietoje, kur yra pašalinių žmonių, vyksta transporto eismas. Jei jis suvokdamas savo elgesio faktinę pusę ir numatydamas galimus padarinius nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos, tai vis tiek elgėsi abejingai, sąmoningai leido padariniams kilti.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo kasatoriaus apeliacinį skundą, detaliai atsakė į apeliacinio skundo argumentus ir pagrįstai apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija laiko, kad A. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.