- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 1-1261-655/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00536-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- K. C.
- Advokatai
- Egidijus Bičkauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data ir vieta (duomenys neskelbtini), indas, Indijos Respublikos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2003-10-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 183 str. l d. - bauda 25 MGL arba 3125 Lt, bauda sumokėta, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. viešoje vietoje įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2011-06-05, apie 23.00 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Pamėnkalnio g., priešais pastatą pažymėta 28 numeriu, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, kirto ištisinę juostą, žyminčią eismo srautus, ir užkirto kelią nukentėjusiojo K. C. vairuojamam automobiliui „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgęs prie nukentėjusiojo automobilio sukėlė konfliktą, peraugusį į muštynes, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis.
Kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad nusikaltimas, kuriuo jis yra kaltinamas, yra prieš tai buvusių įvykių seka. Jis neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimties ir pažeisti tvarką. Viskas įvyko vėlai vakare, kai jis važiavo su savo žmona ir dukra. Netoli medicinos banko, prie uždaryto naktinio klubo „Tornadas“, jis vairuodamas automobilį „Opel“, antroje eismo juostoje sustojo prieš šviesoforą, paskui automobilį „Subaru“. Kadangi toje vietoje kelyje yra duobė, tai įsijungus žaliam signalui, „Subaru“ automobilis duobę apvažiavo pasukdamas į kairę, o jis, važiuodamas iš paskos, duobę apvažiavo iš dešinės pusės ir aplenkė automobilį „Subaru“ iš dešinės. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą yra nubaustas Kauno kelių policijos. Aplenkęs „Subaru“ automobilį nuvažiavo pirmyn ir sustojo prie kito šviesoforo, kad galėtų pasukti į kairę. Jo vairuojamo automobilio langai buvo atidaryti. „Subaru“ automobilis taip pat privažiavo prie šviesoforo pirma eismo juosta. Šio automobilio vairuotojas pradėjo šaukti, įžeidinėti dėl rasinės priklausomybė, išvaizdos, išvadino „juodašikniu“. Toliau sekė daug necenzūrinių rusiškų keiksmažodžių, buvo liepta „varyti iš Lietuvos“. Į visą tai kaltinamasis sureagavo rankos mostu, parodydamas, kad „Subaru“ automobilio vairuotojas važiuotų toliau, o tuo metu K. C. spjovė į veidą jo žmonai. Jo seilės ištiško ant automobilio lango stiklo, ant žmonos veido. Įsižeidęs dėl nepagarbos žmonai, A. M. aplenkė tą automobilį ir užkirto jam kelią. Taip darė norėdamas pareikalauti, kad „Subaru“ vairuotojas atsiprašytų jo žmonos. Kai sustabdė „Subaru“, automobilį, nuėjo pas jo vairuotoją ir mandagiai paklausė jo, kas šiam davė teisę spjauti kitam į veidą. Tuomet „Subaru“ vairuotojas išlipo iš mašinos, pasiuntė jį velniop, liepė dingti, vėl pasakė, kad jis „juodašiknis“ ir jį pastūmė. Dėl to kaltinamasis parkrito ant žemės kairėje automobilio „Subaru“ pusėje tarp vairuotojo ir užpakalinių durelių. Kaip vėliau sužinojo, iš automobilio išbėgo ir vairuotojo tėvas, kuris taip pat prieš jį panaudojo jėgą. Vairuotojas jam spyrė į veidą ir sulaužė žandikaulį. Du vyrai, važiavę pro šalį automobiliu „Audi“, sustojo ir juos išskyrė. Jo žmona skambino policijai. Moteris, kuri buvo su „Subaru“ vairuotoju, išlipusi iš automobilio viską filmavo. Jis „Subaru“ vairuotojui netrenkė. Sužalojimai padaryti jam.
Nukentėjusysis K. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai buvo birželio 5 d., tuo metu vežė savo tėvus, dukrą ir bendradarbę į Užupį. Sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Atsitiktinai žvilgtelėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad kažkas atvažiuoja už jo. Jis sąmoningai pasuko, kad į jį neatsitrenktų ir spėtų pasukti į kairę pusę. Prie kito šviesoforo buvo abiems raudona šviesa. Sustojo dešinėje pusėje važiuoti tiesiai, o kaltinamasis kairėje, važiuoti į kairę. Jis pažiūrėjo, koks automobilis, pamatė du žmones, atidarė savo langą, kad sudrausmintų, pasikeitus šviesoforo signalui, nuvažiuodamas pasakė, kad taip vairuoti negalima, keiksmažodžių nevartojo. Kaltinamojo reakcijos nematė. Pravažiavus tiesiai, greitis jau buvo iki 40 km/h, automobilis prieš jį staigiai stabdė, dideliu greičiu buvo aplenktas ir stabdė avariniu būdu. Tik spėjo išlipti iš automobilio, kai pribėgęs kito automobilio vairuotojas puolė smūgiuoti jam į veidą, po to į krūtinę, numušė jo akinius, todėl sugriebė kaltinamąjį už rankų, į pagalbą atbėgo tėvas. Kaltinamasis atsigręžęs nuo jo ir puolė jo tėvą. Tada nukentėjusysis turėjo gelbėti savo tėvą. Juos išskyrė du vyriškiai iš kito automobilio. Jie buvo išskirti du kartus. Kai juos pirmą kartą išskyrė, prie automobilio galo žodžiavosi tėvas. Jo tėvai ir Jūratė pasakė, kad iškvietė policiją. Tėvams jis pasakė sėstis į mašiną ir nesiginčyti, nusisuko nuo kaltinamojo ir ėjo. Kai priartėjo prie savo automobilio durelių, pamatė kaltinamąjį vėl atbėgant ir puolant. Atsisukęs pagavo jo koją, gavo smūgį į savo kairę pusę ir smūgiavo jam, kad apsisaugotų nuo kitų smūgių. Tuomet kaltinamasis tikrai pargriuvo, metro atstumu nuo automobilio. Antrą kartą juos išskyrė jaunuoliai. Po to jau jie kalbėjosi tolimesniu atstumu. Pirmos muštynės buvo iš karto, kitos po kokios minutės. Nurodė, kad nežino, ar lūžo kaltinamojo žandikaulis. Jis nesikeikė ir nespjaudė.
Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gegužės ar birželio mėn., vakare važiavo su šeima iš sodo, ji sėdejo priekyje, dukra sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Buvo šilta, todėl buvo atidariusi langą. Nuo Tumo Vaižganto kalno pasuko į dešinę, į Pamėnkalnio gatvę, sustojo prie šviesoforo, stovėjo už kito automobilio, juostoje važiuoti tiesiai. Kai užsidegė žalia šviesa, automobilis priekyje nejudėjo, vyras sako: „kodėl jis nevažiuoja“, jį aplenkė ir nuvažiavo į priekį. Sustojo prie kitos sankryžos ir laukė sukti į kairę pusę. Tas automobilis juos prisivijo, vairuotojas pradėjo rėkti, kad nemoka važiuoti, todėl jos vyras pamojo jam, kad važiuotų. Tada kito automobilio vairuotojas spjovė, gal norėjo pataikyti ant vyro. Vyras pats matė, kaip K. C. spjovė, todėl jos paklausė, ar ją apspjovė. Kai ji tai patvirtino ir valėsi veidą, vyras nuvažiavo į priekį išsiaiškinti santykių. Prie „Pramogų banko“, toliau nuo sankryžos, yras užkišo savo mašiną ir sustojo. Ji sakė vyrui, kad nereikia, bet jis pasakė: „kad tave apspjovė, todėl tegul bent atsiprašo“. Vyras ir nukentėjusysis mušėsi. Vyras jau buvo ant žemės. Ji nematė, kaip jos vyras pargriuvo, buvo sutrikusi, turėjo rūpintis vaiku. Ji taip pat iššoko iš automobilio, išsitraukė telefoną ir bandė skambinti policijai. Moteris, išlipusi iš kito automobilio, filmavo telefonu. Buvo sustoję vyrukai, bandė išskirti jos vyrą ir kito automobilio vairuotoją. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad jos sutuoktinis labai emocionaliai reaguoja į įžeidimus dėl jo rasinės priklausomybės. Indijoje, kur gimė ir augo jos sutuoktinis, yra matriarchatas, ten vyrai gina moteris nuo užgauliojimų, įžeidimų, todėl yra įsitikinusi, kad jos vyras gynė ją, kaip savo žmoną.
Liudytojas A. C. teismui paaiškino, kad važiavo automobiliu, kurį vairavo sūnus. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, automobilio gale sėdėjo jo žmona, sūnaus dukra ir jo bendradarbė. Buvo tamsoka, prie Tauro kalno staiga iš dešinės pusės juos aplenkė baltas automobilis ir vos nenumušė veidrodėlio. Sankryžoje Pamėnkalnio gatvėje, prie kito šviesoforo, tas automobilis sustojo, sūnus taip pat sustojo ir pasakė, kad taip negalima važiuoti, kad kilo avarinė situacija. Į tai vairuotojas parodė vidurinį pirštą. Po to jie pajudėjo, o baltas “Opel” automobilis užkirto jiems kelią. Jo vairuotojas iššoko iš automobilio ir spyrė į sūnaus automobilį. Kai sūnus išlipo, “Opel” vairuotojas trenkė jam per veidą. Kaltinamasis pirmas priėjo ir smogė sūnui dar tik išlipant iš automobilio. Sūnus pasitraukė toliau, o kaltinamasis pradėjo demonstruoti karate, bandė pataikyti sūnui į galvą, nepataikė. Tuo metu sūnus pagavo jį už kojos. Liudytojas buvo išlipęs iš mašinos, kai kaltinamasis jau buvo parkritęs ant žemės. Jis nestūmė kaltinamojo ir jam nesmogė. Atvažiavo du vaikinai ir juos skyrė.
Liudytoja J. B. teisme paaiškino, kad vėlų vakarą, apie 23 val., automobiliu, kurį vairavo K. C., važiavo Pamėnkalnio gatve. Važiavo nuo sankryžos su Kudirkos gatve link Pylimo gatvės ir sankryžoje link Tauro gatves buvo raudonas šviesoforo signalas. Ji sėdėjo keleivio vietoje dešinėje pusėje. Užsidegus žaliam signalui, “Opel” automobilis juos aplenkė iš dešinės pusės, sudarydamas avarinę situaciją. Kitoje sankryžoje tas automobilis stovėjo prie raudono šviesoforo signalo ir Kęstutis pasakė tam vairuotojui: „kaip tu vairuoji“. Buvo vasara, langai buvo pradaryti. Tuomet kito automobilio vairuotojas parodė nepadorų gestą. Kęstutis kalbėjo lietuviškai. Užsidegė žalias signalas ir K. C. toliau važiavo tiesiai, tada “Opel” vairuotojas užblokavo kelią ir išlipęs trenkė Kęstučiui. Kaltinamasis jam spyrė į krūtinės sritį ir Kęstutis atsitrenkė į savo automobilio dureles. Liudytoja kviesdama policiją išlipo iš automobilio. Lauke prasidėjo muštynės ir ji, išsitraukusi telefoną bandė padaryti kelias nuotraukas, bet jos buvo neryškios ir sunkiai įžiūrimos. Kęstučiui buvo nutraukta grandinėlė ir mėtėsi jo akiniai. Nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti Kęstučiui, jis turėjo nubrozdinimų, sakė, kad skauda šonus. Kęstučio tėvas taip pat išlipo iš mašinos, ji nematė, ar šis pastūmė kaltinamąjį. Pirmas pradėjo “Opel” vairuotojas. Sustojo automobilis “Audi” ir iš jo išlipo vaikinai.
Liudytoja A. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo prietema, apie 23 val., jie važiavo iš sodybos. Ji sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. Prie Kudirkos gatvės prieš perėją stovėjo prie šviesoforo, pajudėjo, vairavo sūnus, ji sėdėjo už jo. Staiga už sankryžos baltas automobilis aplenkė iš dešinės pusės, jos su anūke išsigando, nes aplenkė labai dideliu greičiu. Prie kitos sankryžos jie sustojo, tas automobilis taip pat buvo sustojęs. Sūnus vairuotojui kažką pasakė, kad atsargiau vairuotų. Negirdėjo, ką tiksliai sūnus pasakė. Po to jie vėl pajudėjo ir staiga vėl užkirto kelią tas pats automobilis. Sūnus staigiai stabdė, ji trinktelėjo į sėdynę. Iš automobilio išlipo jaunas baltai apsirengęs žmogus ir pradėjo pulti, pribėgęs prie jų automobilio durelių, kojomis ir rankomis ėmė daužyti sūnų, jam nukrito akiniai. Pačių muštynių, kas kam trenkė, nematė, nes ramino anūkę. Pati išlipo, kai privažiavo du vaikinukai, važiavę iš paskos, kurie juos išskyrė.
Liudytojas A. J. teisme paaiškino, kad gavo iškvietimą Pamėnkalnio gatvėje. Buvo konfliktas tarp vairuotojų. Atvykus paaiškėjo, kad kilo konfliktas tarp dviejų vyrų. Paties konflikto bei muštynių, kas pirmas trenkė, kaip trenkė, nematė. Jie kaltino vienas kitą. Palydėjo iki 3 komisariato, nes abi pusės turėjo pretenzijų vienai kitai.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. F. paaiškino, kad Pamėnkalnio gatvėje dažnai pamainos metu būna konfliktų, konfliktai kelyje nėra retas iškvietimas. Įvykis buvo labai seniai, nieko negali pasakyti, prašė vadovautis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų veikos padarymo būdų, kuriais gali būti demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Bet kurie iš aprašytų kaltininko veiksmų, sukėlę baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, yra pakankami kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodytas nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, todėl tokie požymiai neturi lemiamos reikšmės konstatuojant tokios nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą.
Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Teismų praktiką bylose dėl viešosios tvarkos pažeidimo formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės nusikalstamos veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai, todėl kaltininkui savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinkus tokį būdą ir vietą, kai akivaizdžiai pažeidžiama viešoji tvarka ir kai šioje veikoje yra visi būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, veikai taikomas šis BK straipsnis. Nuosprendyje pagrindžiant veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, motyvai turi būti dėstomi taip, kad nekiltų jokių abejonių: 1) tiek dėl to, kad nustatytais pripažinti veiksmai turi būti vertinami kaip trikdantys visuomenės tvarką ir rimtį ir 2) tiek dėl tų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o ne pagal to paties straipsnio 2 dalį ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, nustatančius atsakomybę už panašius veiksmus. Baudžiamajame kodekse pateiktos nusikalstamos veikos apibrėžimas, nors ir turi panašių požymių į administracinės teisės pažeidimą – nedidelį chuliganizmą, tačiau skiriasi pavojingumo laipsniu bei konkrečiais objektyviaisiais veikos sudėties požymiais. Pagal ATPK 174 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį (kasacinės nutartys Nr., 2K-136/2010, 2K-135/2011, 2K-452/2011, 2K-318/2012, 2K-25/2013).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, taip pat formuoja tokią praktiką, kad bylas dėl viešosios tvarkos pažeidimo nagrinėjantys teismai, be kitų požymių, turi nustatyti bei įrodyti šios nusikalstamos veikos padarymo skatinamąją priežastį (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-248/2008, 2K-159/2009).
Nors kaltinamasis neigia turėjęs tikslą pažeisti viešąją tvarką, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir nurodo, kad jo neigiamą reakciją išprovokavo nukentėjusysis K. C., kuris įžeidinėjo jį dėl tautybės ir rasinės priklausomybės, spjovė į veidą jo žmonai, jo kaltė padarius įkaltintą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga.
Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, teismas pripažįsta paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis užkirto kelią nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui, kad jis pirmasis išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo pareikalauti atsiprašyti, kad kilus muštynėms jį ir nukentėjusįjį išskyrė du vaikinai, važiavę automobiliu AUDI. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis nukentėjusiojo buvo įžeidinėjamas, paniekinta jo rasinė priklausomybė. Nukentėjusiojo tėvų ir draugės parodymai apie tai, kad K. C. necenzūrinių ir kaltinamąjį įžeidžiančių žodžių nevartojo, vertintini kritiškai, juolab atsižvelgiant į tai, kad muštynių metu kaltinamajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, dėl ko baudžiamojon atsakomybėn patrauktas K. C.. Kaltinamojo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole yra užfiksuota, kad ant automobilio keleivio pusės priekinio stiklo yra dėmės, panašios į išdžiūvusio skysčio dėmes, paimta nuoplova (b.t.1, b.l. 63-64). Nežiūrint į tai, kad DNR ekspertizė atliekama nebuvo, ši aplinkybė greičiau patvirtina, negu paneigia kaltinamojo ir jo sutuoktinės R. M. teiginius, jog nukentėjusysis K. C. spjovė R. M. į veidą. Atsižvelgiant į šias teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas, kaltinamojo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos motyvai nėra chuliganiški, o asmeniniai. Nežiūrint į tai, kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą - Pamėnkalnio gatvę, kurioje vyksta pakankamai intensyvus eismas, netgi ir vėliu paros metu. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais akivaizdžiai pažeista viešoji tvarka, kadangi buvo sutrikdyta ne tik dviejų automobilių keleivių, bet ir atsitiktinių asmenų, sustojusių išsikirti muštynių dalyvius, rimtis.
Kaltinamojo A. M. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad smogė kumščiu K. C. du – tris kartus į veidą, po ko sudavė dešine koja K. C. į kairę pilvo sritį, tokiu savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajam K. C. fizinį skausmą. Ištyręs rašytinius įrodymus bei išklausęs liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis du-tris kartus smogė kumščiu į veidą, spyrė dešine koja nukentėjusiajam į pilvo sritį. Tokie kaltinimo teiginiai nėra patvirtinti nei medicininiais dokumentais, nei nesuinteresuotų liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo ir jo šeimos narių parodymai apie nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą ir jo padarymo aplinkybes, nelaikytini neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamajam pareikštus kaltinimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad iš A. M. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam skaičiaus ir būdo, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Pašalinus iš kaltinimo aukščiau nurodytą aplinkybę, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia.
Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo motyvus, į tai, kad nusikalstama veika padaryta neturint apibrėžtos tyčios dėl jos padarinių, bei į tai, kad kaltinamasis adekvačiai ir kritiškai vertina savo spontaniško elgesio pasekmes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėse negydytas. (b.l. 106-135). Remiantis aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam A. M. baudą, kurios dydis parinktinas vadovaujantis BK 47 str. numatyta tvarka.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktinių įrodymų ir civilinių ieškinių byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 15 MGL, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.