Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-178-530/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-29
Bylos Nr.: 1A-178-530/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50015-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
Nukentėjusysis: R. Š., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
Civilinis ieškovas: R. Š., Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Linas Stanislovas Bagdonas

Kategorijos

2.4.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-530/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50015-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.2.; 2.4.6.5.3. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta –V. U., jo gynėjui advokatui M. V.,nukentėjusiajam R. Š., jo atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. Š. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsniu, baudžiamoji byla V. U. atžvilgiu nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškovo R. Š. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. gruodžio 23 d. apie 03.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau šešiolika kartų sudavė kumščiu ir įspyrė R. Š. į įvairias kūno vietas – galvą, dešinį šoną, šonkaulius, kojas, padarydamas jam poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, kairiame petyje, krūtinėje, pilve, kairiame šone, nugaroje, pereinant į dešinį šoną, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, kairės akiduobės dugno skeveldrinį ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžius, taip pat, suėmęs R. Š. už abiejų rankų jas suko ir spaudė, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas žastuose, dilbiuose, odos nubrozdinimus kairės alkūninės duobės projekcijoje, kairio dilbio sumušimą, kairio žastinio raumens dalinį plyšimą, tokiu būdu, dėl kairės akiduobės dugno skeveldrinio ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžių, kairio dilbio sumušimo su kairio žastinio raumens dalinio plyšimo sukėlė nukentėjusiajam R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują spendimą – pripažinti V. U. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo bei patenkinti R. Š. civilinį ieškinį.

Atsiliepimas

2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaip patikimus ir nuoseklius vertino V. U. parodymus, visiškai nevertindamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00001-21 nukentėjusiojo atžvilgiu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nors V. U. tvirtino, kad nukentėjusysis jį neva smaugė, kad trenkė į veido sritį, tačiau V. U. buvo nustatyti nubrozdinimai abiejų rankų krumplių srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Net jeigu aprašyme ir buvo nurodyta, kad galvoje ir veide stebimi sumušimai, tačiau jie specialisto nebuvo įvertinti, nėra duomenų, kokiu būdu jie buvo padaryti ir ar jie galėjo būti padaryti griuvimo metu, I. U. bandant atitraukti V. U. nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pažymi, kad įvykio metu, dėl kurio jam buvo pritaikytos priverčiamos medicininės priemonės, jis buvo patologinio girtumo būsenoje, tačiau šio įvykio metu R. Š. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, su juo bendravę pareigūnai ir medikai jokio įtartino, patologinio elgesio nenustatė. Nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus nurodydamas, jog neprisimena, kaip jį užpuolė, tačiau taip atsitiko dėl jam suduoto smūgio ir prarastos sąmonės, kurią atgavo tik gulėdamas ant grindų.

2.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas kaip patikimais rėmėsi I. U. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad ji esmingai juos pakeitė. 2021 m. sausio 20 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad nematė, jog nukentėjusysis būtų sudavęs smūgius V. U. ir, kad V. U., būnant nukentėjusiajam apačioje trenkė jam į veido sritį mažiausiai du kartus, kad ji bandė V. U. nuo jo atplėšti, vėliau savo parodymus pakeitė iš esmės, tačiau teismas vis tiek jos parodymus vertino kaip patikimus.

Šalies argumentai

2.3. Skunde pažymima, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad neva nukentėjusysis, būdamas ant grindų siekė panaudoti prieš V. U. peilį, dėl ko vertino, kad V. U. veiksmai buvo adekvatūs ir proporcingi. Tačiau apeliantas kategoriškai neigia ketinęs panaudoti prieš V. U. peilį. Vertinant ir I. U. apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 20 d. parodymus akivaizdu, jog peilis buvo prašomas tik apsigynimo tikslu, atkreipiant dėmesį, kad I. U. net neketino jo paduoti. Tą patį nurodė ir pats V. U. akistatos metu į gynėjos klausimą atsakydamas, kad tuo metu, kai R. Š. paprašė duoti peilį, I. U. bandė juos išskirti, jis nemanė, kad ji bandė atnešti peilį, ji tik norėjo išskirti. Todėl V. U. jokios grėsmės dėl peilio negalėjo justi, o apylinkės teismo išvados apie V. U. veiksmų adekvatumą visiškai prieštarauja jo paties parodymams ir yra nepagrįstos.

2.4. Skunde teigiama, kad prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00001-21 buvo konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. U. 10 metų yra sportavęs imtynes, akivaizdu, kad konflikto metu jis turėjo jėgos persvarą, o R. Š. gynėsi nuo V. U. fizinio smurto bei negalėdamas apsiginti, būtent todėl galėjo prašyti I. U. paduoti peilį. Esant šioms aplinkybėms nenustatyta, kad minėto konflikto metu R. Š. savo veiksmais tyčia sukėlė V. U. fizinį skausmą ar tyčia nežymiai sutrikdęs jo sveikatą. Tuo tarpu apeliantui padaryti daugybiniai sužalojimai, ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių bei sužalojimai veido srityje, kuriuos patvirtina medicininiai dokumentai, visiškai nepateisina būtinosios ginties ir nepripažintina proporcingais veiksmais nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į R. Š. padarytų sužalojimų pobūdį, į jų intensyvumą, į tai, kad V. U. padaryti sužalojimai tik krumplių srityje, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties sąlygos - kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas, bei V. U. panaudoto fizinio smurto proporcingumas. Todėl darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė BK 28 straipsnį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iškraipydamas jų turinį, neatsižvelgdamas į parodymų prieštaringumą bei darydamas išvadas, kurios neišplaukia įrodymų visetui.

Atsiliepimas

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Jurgita Mastauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują spendimą – pripažinti V. U. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo bei skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. U. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinėse įstaigose. Taip pat Kauno teritorinės ligonių kasos 460,19 Eur ir nukentėjusiojo R. Š. 10 000 Eur civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti juos iš V. U..

3.1. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais rėmėsi iš esmės tik kaltinamojo V. U. siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo žmonos I. U., suinteresuotos V. U. palankia bylos baigtimi, parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitus tyrimo metu surinktus duomenis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. U. sudavė rankomis smūgius R. Š. ne tyčia siekdamas padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, o gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi.

3.2. Skunde nesutiktina su teismo nutartyje padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. Š. aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į kaltinamojo V. U. sveikatą, šis kėsinimasis jau buvo prasidėjęs ir V. U. gynėsi nuo prasidėjusio fizinio smurto. Pažymi, kad tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymai apie konflikto pradžią yra prieštaringi ir šių prieštaravimų pašalinti nepavyko, kadangi konflikto pradžios niekas nematė. I. U. į kambarį atėjo nukentėjusiajam bei kaltinamajam jau besigrumiant. Tačiau įvertinus Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 2973/2020(02), konstatuotina, kad R. Š. konstatuoti sužalojimai atitinka būtent nukentėjusiojo nurodytas konflikto aplinkybes. R. Š. nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu iš dalies patvirtino ir liudytoja I. U.. Kad po įvykio R. Š. atrodė sunkiai sužalotas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas V. G..

3.3. Skunde pažymima, kad abejonių kelia ir V. U. nurodyta aplinkybė, jog R. Š. jį puolė iš nugaros ir pradėjo jį smaugti, jiems parkritus ant žemės, toliau jį smaugė. Pirmiausia, nenustatytas motyvas, dėl ko nukentėjusysis būtų turėjęs pirmas pulti V. U.. Tuo tarpu V. U. savo iniciatyva, atvyko pas žmonos, t. y. liudytojos I. U., su kuria planavo skyrybas, artimą draugą. R. Š. santykiai su I. U. buvo pastovūs ir nekeliantys nukentėjusiajam jokio rūpesčio ar pavydo, dėl ko jis turėtų priežastį pirmas pulti V. U..

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad iš 2021 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog po įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. U. nurodė, kad pretenzijų R. Š. neturi, pareigūnui pasiteiravus apie nubrozdintą galvą, jis atsakė, kad susižalojo į betoną. Aplinkybę, jog R. Š. smaugė V. U., netiesiogiai patvirtino liudytoja I. U., tačiau I. U. parodymai vertintini kritiškai, dėl to, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs. Prokurorės nuomone, šiuo atveju vertintina tai, kad I. U. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, nes V. U. šiuo metu yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji užaugino pilnametę dukrą.

3.5. Pasak prokurorės, nagrinėjamu atveju, net ir darant prielaidą, kad R. Š. puolė V. U. ir pradėjo jį smaugti, dėl ko V. U. turėjo gintis, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. U. veiksmai atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgiant į R. Š. konstatuotus sužalojimus, V. U. gynyba akivaizdžiai peržengė būtinosios ginties ribas. Pažymėtina, kad iš pačio V. U. parodymų matyti, kad fizinį smurtą R. Š. atžvilgiu jis pradėjo vartoti jau po to, kai išsilaisvino iš jo. Todėl kyla klausimas, nuo kokių R. Š. veiksmų V. U. gynėsi. Nors V. U. teigė, kad po to, kai jis išsilaisvino iš R. Š., pastarasis taip pat jam sudavė smūgius, kando į koją, tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 41/2021(02) matyti, kad V. U. konstatuoti tik nubrozdinimai abiejų rankų krumplių srityje, kurie didžiausia tikimybė, jog galėjo atsirasti V. U. suduodant smūgius R. Š.. Pagal V. U. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

3.6. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog būdamas prispaustas prie žemės, R. Š. siekė įgyti ir panaudoti peilį V. U. atžvilgiu, kad V. U. sugrįžus į R. Š. namus, pastarasis paėmė į rankas peilį ir juo grasino V. U., kas anot teismo patvirtina, jog R. Š. iš tiesų turėjo tikslą panaudoti peilį ir tuomet, kai grūmėsi su V. U., todėl V. U. veiksmai, atlikti R. Š. atžvilgiu ir sukėlę jam sužalojimus, vertinami kaip adekvatūs ir proporcingi siekiant išvengti pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą. Su tokia teismo pozicija prokurorė taip pat nesutinka, kadangi iš baudžiamosios bylos, t. y. iš I. U. bei pačio V. U. parodymų matyti, kad paduoti peilį R. Š. prašė tuo metu, kai V. U. jį buvo užspaudęs, jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, imtynių veiksmus ir R. Š. negalėdamas iš jo išsilaisvinti I. U. prašė pagalbos. Iš R. Š. parodymų matyti, kad V. U. sugrįžus į jo namus, jis nežinojo, ko tikėtis iš jo, todėl pasiėmė pagalį. Peiliu V. U. negrasino, tik pareikalavo išeiti iš jo namų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. U.. Todėl esant šioms aplinkybėms, V. U. veiksmai, atlikti R. Š. atžvilgiu ir sukėlę jam sužalojimus, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, negali būti vertinami kaip adekvatūs ir proporcingi siekiant išvengti pavojingo kėsinimosi į V. U. gyvybę ir sveikatą, nes tuo metu R. Š. V. U. atžvilgiu fizinio smurto nevartojo ir negalėjo jo vartoti.

3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įvykio metu R. Š. buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, kas leidžia abejoti gebėjimu teisingai ir tiksliai atpasakoti įvykio aplinkybes, kad jis buvo neblaivus bei neatsiminė įvykio pradžios aplinkybių, R. Š. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams. Tačiau prokurorės įsitikinimu, tokia teismo pozicija nepagrįsta. Prokurorė skunde teigia, kad teismo minimi įvykiai nėra susiję su šia byla ir įtakos šioje byloje priimamam sprendimui neturėtų daryti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis R. Š. ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti, V. U. ir jo advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nukentėjusiojo R. Š. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (ar nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, iš esmės sutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad V. U. veikė atsiradus teisei į būtinąją gintį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, be to, panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį R. Š., esant būtinosios ginties sąlygomis, todėl nepadaryta veika, turinti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. U. nekaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos padarytos remiantis ne bylos duomenų visuma, o selektyviai vadovaujantis paties V. U. parodymais ir liudytojos apklaustos jo sutuoktinės I. U. parodymų dalimi, visiškai neatžvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos, nevertino visų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje su kitais bylos duomenimis, todėl padarė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Tokia nutartis negali būti pripažinta nei pagrįsta, nei teisėta. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 3 punktuose numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, kad V. U. 2020 m. gruodžio 23 d. apie 03.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau šešiolika kartų sudavė kumščiu ir įspyrė R. Š. į įvairias kūno vietas – galvą, dešinį šoną, šonkaulius, kojas, padarydamas jam poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, kairiame petyje, krūtinėje, pilve, kairiame šone, nugaroje, pereinant į dešinį šoną, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, kairės akiduobės dugno skeveldrinį ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžius, taip pat, suėmęs R. Š. už abiejų rankų jas suko ir spaudė, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas žastuose, dilbiuose, odos nubrozdinimus kairės alkūninės duobės projekcijoje, kairio dilbio sumušimą, kairio žastinio raumens dalinį plyšimą, tokiu būdu, dėl kairės akiduobės dugno skeveldrinio ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžių, kairio dilbio sumušimo su kairio žastinio raumens dalinio plyšimo sukėlė nukentėjusiajam R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

10. Teisėjų kolegija savo išvadas dėl būtinosios ginties sąlygų nebuvimo V. U. veiksmuose, grindžia šiais įrodymais. V. U. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose kaltu neprisipažino.

11. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. U. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 23 d. vakarą su žmona I. U. atvyko pas pastarosios draugą R. Š., atsivežė viskio butelį, kur visi trys gėrė viskį ir žaidė bilijardą. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad visą laiką žaidė bilijardą ir jo žmonai I.i neskyrė dėmesio. I. kartas nuo karto nueidavo į kitą kambarį, klausydavosi muzikos. Dar prieš įvykį ji atėjo į kambarį ir nustūmė šarikus nuo stalo, bei atsigulė ant stalo sakydama, kad baikit žaisti. Jis priėjo prie jos ir paglostė pilvą, o R. tuo metu vaikščiojo aplinkui ir nieko nesakė. Tada žmona atsikėlė nuo stalo ir nuėjo į kambarį, o jis jai pasakė ruošiamės namo. Jis ėjo palei stalą link to kambario ir pajautė kaip iš nugaros užšoko ant jo R. smaugdamas jį ir jie nukrito ant žemės. Jis buvo beprarandantis sąmonę, nes puikiai žinojo kad galima prarasti sąmonę smaugiant. Krentant ant grindų, R. Š. jį apsivertė ant savęs, jis tuo metu įkvėpė oro, bet R. Š. jį smaugė toliau. Tada pasirodė I. U., pasakė „baikit“, pradėjo traukti R. Š. rankas nuo jo ir jis apsivertė ant jo. R. Š. trenkė jam, jis atgal, buvo chaosas. R. Š. pradėjo šaukti „I. paduok peilį“. Tada jis R. Š. trenkė į korpuso sritį, įvyko grumtynės, jis sukryžiavo R. Š. rankas ir prispaudė prie kaklo, suspaudė jo kojas su savo kojomis. R. Š. pradėjo kąsti į koją. Tuomet jis jam trenkė, kad „atsikabintų“ jo dantys. Trenkė ne iš kumščio, o iš delno. R. Š. draskė jam ausį. Kai R. Š. apsiramino, jis atsistojo, pasiėmė striukę ir išėjo. Kai sėdėjo ant R. Š., abu keitėsi smūgiais, nebuvo taip, kad daužytų R. Š., o jis nieko nedarytų. Jam buvo stiprus įkandimas į alkūnę, ranką, koją, galinėje galvos pusėje buvo daug guzų, kaklas buvo apibrozdintas, buvo įplėšta ausis. Klinikose jį vežiojo vežimėliu, neleido vaikštinėti. Prie jo priėjęs ekspertas pasiteiravo kas atsitiko ir jis paaiškino, kad nusivertė nuo laiptų, kadangi neketino niekam skųstis, nes po švenčių tikėjosi išvykti į Jungtinę Karalystę gyventi ir dirbti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jo rankos buvo ištinę ir nubrozdintos, tačiau pavartojus alkoholio ar kitų skysčių, jo rankos ištinsta, jos nebuvo nubrozdintos, o apdraskytos. Klinikose jo neapžiūrėjo, tik peršvietė jo galvą, nes buvo sužalojimų ant galvos. Praeityje jis yra kultivavęs imtynes ir šiuo metu dalyvauja veteranų judėjime. Mano, jog R. Š. kaulų lūžiai galėjo būti padaryti anksčiau. Jis nesijaučia kaltu, nes pats nukentėjo nuo R. Š., kadangi buvo pastarojo užpultas.

12. Nukentėjusysis R. Š. apylinkės teisme parodė, kad I. U. yra jo pažįstama. Su V. U. iki susitikimo kalbėjo telefonu per „Viber“. V. U. skambino I., ji pasakė, kad ne viena, yra su draugu, tada kaltinamasis norėjo su nukentėjusiuoju pasišnekėti ir prašė I. duoti jam ragelį. 2020 m. gruodžio 23 d. jam paskambino kaltinamasis ir pasiūlė susitikti, atvažiuoti pas jį į namus pabendrauti. R. Š. nenorėjo su juo susitikti, bet V. U. kelis kartus primygtinai prašė, tada R. Š. pasakė, kad atvažiuotų. Atvažiavo kaltinamasis ir I. U., visi bendravo, lošė bilijardą, ėjo rūkyti. Kai žaidė bilijardą, V. klausinėjo apie I., pasakojo apie jos drauges. Žodinio konflikto tarp jų tuo metu nebuvo, tik gal prie bilijardo stalo I. daugiau pasimaivė ir gal V. U. kilo pavydas, tada jis pasakė R. Š. „aš tave prigavau“ , R. Š. nesuprato, ką jis nori pasakyti. Jie išėjo į lauką parūkyti. Kai jie ėjo iš lauko parūkę, V. U. krestelėjo, R. Š. bandė jį prilaikyti, jam nepatiko, pasakė, „neliesk manęs, tu man ne draugas“. Nukentėjusysis vienas išėjo parūkyti, kai grįžo, nieko nebuvo kambaryje, jis apsisuko eiti į virtuvę ir po to tik prabudo nuo smūgių krušos. Jis nežino, kas buvo prieš tai, buvo be sąmonės, bet kai atsibudo, vėl jautė smūgius į veidą, šonus, kojas, rankų laužymą. Smūgius jam sudavė V. Gulėjo ant nugaros tuo metu, kai buvo suduodami smūgiai. Buvo toks jausmas, kad jis buvo užsėdęs ant krūtinės. Negali pasakyti, ar jis pats sudavė V. U., kai buvo jo talžomas. I. rėkė baigti, „V. apsiramink“. Paskui kažkuriuo metu V. U. apsiramino ir išėjo. I. R. Š. pakėlė nuo žemės, jis nieko nematė, nes buvo kraujuotos akys. Nusivedė į kambarį, apvalė kraujuotas akis. Paskui V. U. vėl grįžo, tada nukentėjusysis paėmė pagalį, jo negalėjo išlaikyti rankose, tada buvo paėmęs peilį, nes nežinojo, kas bus toliau, peiliu kaltinamajam negrasino, tik turėjo rankose, kad juo gintis, jei V. U. pultų. R. Š. rėkė, kad V. U. eitų iš jo namų, bet šis neklausė. I. vyrą išsivedė, bet paskui jis vėl atėjo. Greitąją jam iškvietė pažįstamas V. G.. Pasekmes dėl patirtų sužalojimų R. Š. jaučia ir dabar. Po įvykio jam buvo skirtas namų gydymas, jis negalėjo valdyti rankų. MRT tyrimas buvo darytas kovo mėnesį. Buvo nustatyti skysčiai rankose, raumenų patempimai, sausgyslių patempimai. Namuose buvo tris mėnesius, paskui buvo reabilitacijos. Ir dabar gydosi, negali normaliai valdyti rankų, neaišku kokios pasekmės bus, dar gali operuoti. R. Š. manymu, jis tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

13. Pirmos instancijos teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad jis įvykio metu buvo praradęs sąmonę, todėl kai kurių įvykio aplinkybių gali neprisiminti. I. U. yra buvusi jo artima draugė, ji jam buvo sakiusi, kad yra ištekėjusi, tačiau skiriasi su sutuoktiniu V. U., sakė, kad jos sutuoktinis gyvena užsienyje, ji taip pat buvo kartu su juo, tačiau į Lietuvą grįždavo viena paviešėti. Ji sakė, kad turi butą Kaune, kur konkrečiai nežino. Buvo, kad grįžusi į Lietuvą ji apsistodavo pas jį. Su V. U. yra anksčiau prieš įvykį bendravęs telefonu vaizdo skambučiu, pokalbis buvo tiesiog apie jų santykius, iš jo pusės buvo nepasitenkinimas, kad jis bendrauja su jo žmona. V. jam nėra grasinęs, kad sumuš ar ką nors panašaus padarys. Po minėto vaizdo skambučio V. U. praėjus kelioms dienos grįžo į Lietuvą automobiliu, o I. tuo metu jau buvo Lietuvoje. V. jam paskambino 2020-12-22 ir pasiūlė susitikti, sakė, kad nori susipažinti. Jis atvyko kartu su I. į jo namus, apie 21 ar 22 val., V. atsivežė viskio butelį, jie visi kartu vartojo alkoholį. V. ir I. buvo gerokai išgėrę, apsvaigę, jis taip pat buvo išgėręs, tačiau vertino situaciją adekvačiai. Jie žaidė biliardą jo namuose, bendravo, aiškinosi, kokie jų visų tarpusavio santykiai yra, kokia yra situacija, ar jam patinka I. ir pan. Viskas buvo gerai, iš V. pusės nebuvo jokios agresijos, bendravo draugiškai, nenujautė, kad gali kažkas įvykti. Jau buvo gerokai pavakaroję, buvo jau 2020-12-23, gali būti apie 03:00 val. būnant toje pačioje patalpoje, kurioje žaidė biliardą, nei iš šio, nei iš to, neįvykus visiškai jokiam žodiniam konfliktui, prabudo ant grindų nuo skausmo galvos srityje, suprato, kad gavo smūgį į galvą iš nugaros, suprato, kad sudavė jam V., nes daugiau namuose nieko nebuvo, tik I., kaip ir kiek kartų sudavė jam į galvą nežino, nes galvoja, kad iš karto prarado sąmonę ir pabudo tik gulėdamas ant grindų ant nugaros. Kaip minėjo, pabudo iš skausmo galvos srityje ir jausdamas besitęsiančius smūgius, smūgiai buvo suduodami į galvą, rankas, į krūtinę, šonkaulius, kojas. Sudavė smūgius kumščiais, sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų, kurį laiką buvo praradęs sąmonę. V. dar jam gulint ant grindų, užsisėdo jam ant krūtinės ir darė jo abiejų rankų laužimą, t.y., jas abi jėga savo rankomis suko, bandė užlaužti ir lenkti link grindų per alkūnę, daugiau detalizuoti, kaip jis jas laužė negali, nes nepamena, tik bandė jas laikyti savo raumenų jėga truputį pakeltas ir sulenktas ties alkūnėmis arčiau veido, kad jų neužlaužtų, juto didelius skausmus visame kūne, ypatingai skaudėjo rankas ir galvą. Taip pat pamena, kad po rankų laužimo V. atsistojo ir spyrė dar jam ne mažiau kokių 3 spyrių į kojas ir šonkaulius. Girdėjo, kaip I. rėkė ir prašė V., kad jis sustotų. Nepamena, kaip V. sustojo smurtauti. Tik pamena, kaip I. jam padėjo atsistoti ir nuvedė į kitą kambarį ir bandė valyti jam akis, nes nieko negalėjo matyti dėl kraujo ir patinimų, mėlynių, jas apvalius nuo kraujo I. pasakė, kad V. eina aplink jo namus, langus, jis pats tai pamatė, bijodamas, kad gali pasikartoti smurtas ėjo ieškoti telefono, tikslu išsikviesti pagalbą, tačiau jo nerado, nepamatė ir dėl to pasiėmė paprastą virtuvinį savo peilį, geležtės ilgis apie 20 cm, juodos spalvos rankena. Tada vėl į kambarį atėjo V.. Tada jis pradėjo rėkti, kad šis išeitų iš jo namų. V. neklausė, jis stovėjo apie kokių 3 m. atstumu nuo jo, tada pradėjo rėkti, kad jie abu išeitų, iš vietos pats nėjo, prie V. ar I. nesiartino. Tuomet po kokių 5 pakartojimų - reikalavimų, kad jie išeitų, jie išėjo į kiemą. Pats pagalbos nekvietė, nežino, kas iškvietė, tačiau atvyko greitoji. Kartu su paramedikais į kambarį atėjo V. ir I., prie paramedikų V. dar kelis kartus pakartojo, kad paliktų jo namus, tačiau šis neklausė. Greitoji išvežė į klinikas, kur jam nustatė sužalojimus. Pats prieš V. U. nesmurtavo, jam negrasino, smūgių jam nesudavė, nebent galėjo ginantis suduoti, kai gulėjo ant grindų, tačiau nepamena, kad taip būtų įvykę. Galvoja, kad V. U. jį sumušė dėl to, kad jis bendrauja su jo žmona I., dėl pavydo sumušė. Po šio įvykio jam skambino I. ir atsiprašinėjo, taip pat rašinėjo žinutes per programėlę ,,viber", kad dėl įvykio atsiprašo, tačiau dabar patikrinus mato, kad ji šias žinutes yra ištrynusi, jų nespėjo išsaugoti, šiuo metu nebebendrauja. Po įvykio iki atvykstant medikams susirado telefoną ir pasikvietė draugą Vidmantą, kad šis padėtų jam nuvykti pas medikus. Vidmantas atvyko tuo pačiu metu su GMP. (1 t., b.l. 92-94)

14. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja I. U. parodė, kad tą dieną ji kartu su vyru V. U. nuvyko pas R. Š. į namus, dėl to, kad jos vyras norėjo susipažinti su jos tuometiniu draugu. Visi išgėrinėjo viskį, jokios agresijos nebuvo, vėliau ji nuėjo į kambarį, vyras pasiūlė važiuoti namo ir išgirdo bruzdesį. Kai įėjo į kambarį, jie abu gulėjo ant žemės. R. akivaizdžiai smaugė jos vyrą. Jos vyras gulėjo nugara ant R. Š., kuris laikė jį už kaklo. Išsigando, pradėjo šaukti, tempti rankas vyro ir R.. Po kažkiek laiko kažkaip vyras atsilaisvino ir pradėjo rėkti, kad „jis mane norėjo pasmaugti“. Prasidėjo grumtynės. R. sušuko „paduok I. peilį“. Po tokių žodžių vyras R. Š. susmūgiavo pilvo srityje, laikė R. užspaustą. R. šaukė „I. padėk man“. Kai R. šiek tiek atsipalaidavo, vyras atsistojo ir išėjo. R. atsikėlė, jo veidas buvo patinęs, sakė, kad labai skauda ranką. Po kiek laiko pastebėjo V. prie lango. R. pasiėmė lazdą. Vyras vėl užėjo į vidų, ji pasakė jam išeiti, atsisuko ir pamatė R. su peiliu. Pasakė jam padėti peilį. R. pasakė jiems išeiti ir jie išėjo. Vyras pasakė, kad lauks pareigūnų ir rašys pareiškimą. Ji maldavo vyro, kad nerašytų, nes žinojo, kad R. teistas ir turi lygtinumą. Vyras sutiko nerašyti. Kai atvažiavo policija, paklausė ar rašys pareiškimą, vyras pasakė, kad pareiškimo nerašys. Pareigūnai vyrui iškvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę. Įvykio metus visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Su R. bendravo dvi savaites 2020 m. gruodžio pradžioje, gerdavo alkoholį kiekvieną dieną. Ji daug galvojo apie tą įvykį, buvo šoke, apsiraminusi bandė viską dėlioti, kai jau buvo tikra, tuomet davė parodymus. Geriau prisiminė įvykio aplinkybes kai davė pirminius parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

15. Iš pagarsintų apylinkės teisme liudytojos I. U. parodymų matyti, kad ji buvo nurodžiusi jog 2020-12-22 būnant Kaune, namuose, V. U. pradėjo jos klausinėti apie santykius su R. Š.. Tą dieną ji R. parašė žinutę, kad jo pasiilgo. V. tai pamatęs pasakė: ,,jei ilgiesi R., važiuojam, aš pažiūrėsiu, susipažinsiu“. V. atrodė ramus, neatrodė, kad pyksta. Tada ji pati paskambino R. ir sakė, kad atvyks dviese su V., R. pasakė, kad gali atvykti. Tada telefoną paėmė V. ir toliau kalbėjosi su R.. Ji pasakė V., kad gal geriau nevažiuos, nes jaučiasi nejaukiai, tada V. pasakė: ,,tai tu lik namuose, nuvyksiu vienas“, bet ji nusprendė vykti, nes buvo įdomu, apie ką jie kalbės, nenumanė, kad gali įvykit muštynės. V. atrodė ramus. Nuvyko pas R., nusivežė butelį viskio. R. namuose buvo vienas. Viskas vyko gan ramiai, vyrai žaidė biliardą, draugiškai kalbėjosi, žodžiu nekonfliktavo. Kai atvyko, matėsi, kad R. jau išgėręs, tačiau adekvačiai elgėsi. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, ji taip pat išgėrė. V. prieš atvykdamas buvo išgėręs porą vyno taurių, nebuvo labai neblaivus. Vakaro eigoje, vyrams bežaidžiant biliardą ji ar tai atsigulė, ar tai atsirėmė į biliardo stalą, prie V., kitoje stalo pusėje buvo R., ir tada V. tiesiog paglostė jai plaukus, pasakė kažką: ,,maže, ką čia darai" ir pan. ir tada ji tiesiog susiprotėjo, jautėsi peržengusi ribą, ji nematė, kaip į tai reagavo R.. Tada atsistojo ir nuėjo į šalia buvusį kambarį, atsisėdo ant lovos, iš tos vietos ji nematė, kas vyksta patalpoje, kur liko vyrai. Tai buvo 2020-12-23 apie 03:00 val., po šio incidento sekundžių bėgyje ji išgirdo V. balsą, sakantį: ,,I. važiuojam namo", ir išgirdo kažkokį šurmulį. Ji atėjo į kambarį, kuriame yra biliardo stalas, ir pamatė prie biliardo stalo ant grindų gulinčius R. ir V., jie buvo vienas ant kito, kuris apačioje, kuris ant viršaus nepamena. V. suriko jai: ,,maže, jis mane užpuolė, jis mane smaugė", ji pradėjo rėkti, bandė atitraukti vieną nuo kito, tačiau nepavyko, jie vienas kitą laikė rankomis, tada vėl muistėsi, pamena, kad R. atsirado apačioje t.y. nugara gulėjo į grindis, jam ant viršaus V., kuris užgulęs ant R. laikė prispaudęs alkūnėmis jam krūtinę, kad R. nejudėtų, tada pasakė V.: ,,ką, pydaras, pasmaugt mane norėjai?", ir sudavė R.i į veidą ranka, kumščiu ar delnu nepamena mažiausiai du kartus į veidą. Ar R., priešinosi nepamena, jai matant V. jis nesudavė. Tada R. pradėjo šaukti: ,,I., paduok peilį". Tada ją ištiko šokas, ji bandė plėšti V. nuo R. ir sakė: ,,R. , užsičiaupk, nesakyk šito žodžio", t.y., peilio. Tuomet V. dar kartą sudavė ranka į veidą R., ir suriko jam: ,,ką tu pasakei paduot, peilį?". R. pradėjo šaukti: ,,ne, aš taip nesakiau, I., prašau padėk". Nematė, ar V. bandė užlaužti ar jėga sukti R. rankas. R. bandė išsilaisvinti judindamas bendrai savo kūną, tačiau jam nepavyko, matėsi kad jis nusilpo, R. tada dar kažkuriuo metu suriko, kad jam labai skauda ranką. Jai matant V. R. sudavė ne mažiau 3 smūgių į veidą. Kažkuriuo metu, R. nusilpus V. paleido jį, nulipo ir greitu žingsniu pasiėmęs striukę išėjo į kiemą. R. atsikėlė, jis atrodė klaikiai, jo visas veidas buvo ištinęs, kraujas, atrodo, nebėgo, matėsi po akimis mėlyna, matėsi, kad jo kairė ranka patinusi ties lenkimo vieta. Ant V. taip pat matė sužalojimų ant kaklo tokios kaip kraujosruvos, galvos plaukuotoje srityje guzai, nubrozdinta kakta, krumpliai patinę. V. išėjus į lauką ji liko padėti R., kas iškvietė greitąją nepamena. Prie lango priėjo V., beldė į langą, ji jį ignoravo, nes tiesiog bijojo, kad konfliktas nesitęstų toliau, ji pamačiusi, kad V. žiūri pro langą apie tai pasakė R., o šis pasakė, kad reikia kviesti policiją ir pasiėmė beisbolo lazdą, matyt savigynai. Po to V. nuėjo toliau ir grįžo į vidų pro neužrakintas duris. Ji V. stūmė rankomis pro duris atgal, kad jis išeitų. Tuomet R. išėjo iš kambario į virtuvę, o V. jai pasakė: ,,iškviesk taksi, aš nieko nedarysiu ir abu važiuojam namo“. Ji atsisuko ir pamatė, kad prie biliardo stalo apie 4 m. atstumu nuo jų stovi R., už biliardo stalo rankoje laikydamas virtuvinį peilį, geležtė apie 10 cm. ilgio, rankena juodos spalvos jai atrodo, geležtė nukreipta šonu nuo jų horizontaliai ir pasakė kažką panašaus, kad jie abu dingtų. Tada R. pradėjo eiti link jų, ji tada pradėjo verkti ir prašyti, kad R. padėtų peilį, atsiklaupė ant kelių. R. pakartojo: ,,dinkit, dinkit", iki jų su peiliu neprisiartino, buvo apie 1,5 m. atstumu nuo jos ir sustojo, tada V. ją pakėlė sugriebęs už rankų ir ji su V.išėjo į lauką, bandė kviesti taksi. Po kokių 10 - 15 min. pas R. automobiliu atvyko jo draugas, vardu V. ,o jam iš paskos į R. namus atvyko GMP. Tuomet ji ir V. grįžo pas R. atgal, nes buvo neramu dėl jo sveikatos, per lauko duris paklausė R., ar gali užeiti, jis pasakė gali, ir ji kartu su V. užėjo į kambarį, stovėjo prie lauko durų. Tada medikai pasakė R., kad jam tikriausiai lūžusi ranka, suteikė pirmą pagalbą ir išsivežė, prieš išvykdami medikai pasakė, kad atvyksta policija. Išvykus GMP, jie laukė pareigūnų, V. pasakė, kad rašys pareiškimą ant R., ji V. pasakė: ,,V., prašau, nerašyk pareiškimo, nes R. turi lygtinumą", V. sutiko ir atsisakė, bet kokių kaltinimų atvykus pareigūnams. Po įvykio bendraujant su pareigūnais buvo iškviesta dar viena GMP, kuri pristatė patį V. į klinikas, kur jį apžiūrėjo. Ji pati nematė, nežino, ar R. tikrai užpuolė V., apie tai jai pasakė pats V. konflikto metu. Po įvykio bendravo su R. žinutėmis, rašė jam, kad tokios situacijos nesitikėjo ir atsiprašė jo dėl to, kad susitiko, nes jos manymu, jie abu kalti dėl įvykio. Su R. po šio įvykio bendravimą nutraukė. V. anksčiau yra sportavęs, užsiimdavo dziudo. ( 1 t., b.l. 128-131 ). Pagarsinus parodymus liudytoja nurodė, kad savo pirminius parodymus tvirtina. Pirminės apklausos metu tik nebuvo nurodžiusi aplinkybės, kad matė, kaip R. smaugė jos vyrą, nes tuo metu to neanalizavo, buvo šoko būsenoje.

16. Liudytojas V. G. teisme parodė, kad naktį, apie 4 valandą jam paskambino draugas R. Š., pakvietė atvažiuoti, sakė, kad jam negera. Jis apsirengė, atvažiavo ir pamatė, kad kambaryje buvo viskas apdaužyta, biliardo stalas klibėjo, R. buvo už rankos susiėmęs, jos neištiesė, buvo juodas, klausė ką daryti? Jis paskambino greitajai medicinos pagalbai ir tuo metu į R. namus atėjo moteriškė ir vyriškis. R. paprašė jų išeiti, bet jie neišėjo. Atvažiavo greitoji. Daktaras bandė R.i žiūrėti ranką, suleido vaistus, įdėjo įtvarą rankai. Greitoji paskambino policijai, o R. išsivežė medikai. Namuose jis liko su policininkais, vyriškiu ir moterimi. Policininkai paklausė ar tam vyriškiui - kaltinamajam nereikia greitosios. Jis atsisakė. Kaltinamasis labai pyko ant tos moteriškės, sakė: „I., kokia tu k (necenzūrinis žodis), kaip tu liudysi ant vyro, kaip tu su dukra gyvensi. Kaip tu ant bilijardo stalo atsigulei, visi kas norėjo galėjo su tavimi ką nori daryti“. Ji atsakė, gal atsipalaidavo per daug. Dar ji vyriškiui papriekaištavo, „kodėl tu jį taip mušei“. Po to pareigūnas iškvietė greitąją. Atvažiavo tas pats ekipažas ir išsivežė kaltinamąjį. Ant kaltinamojo matėsi pabrozdinimas kaktoje.

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2973/2020(02) konstatuota, kad R. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiame petyje, krūtinėje, pilve, kairiame šone, nugaroje, pereinant į dešinį šoną, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, kairės akiduobės dugno skeveldrinis ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau šešiolika (16) trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos žastuose, dilbiuose, odos nubrozdinimai kairės alkūninės duobės projekcijoje, kairio dilbio sumušimas, kairio žastinio raumens dalinis plyšimas padaryti kietais bukais daiktais, galimai žastus ir dilbius sukant ir tuo pat metu spaudžiant ar trinant rankomis didele jėga (gniuždymo mechanizmas) arba spaudžiant tarp kietų ribotų paviršių (pvz. užlipus ant rankų kojomis, jas prispaudžiant keliais ir pan.); trauminių poveikių, žalojant rankas, skaičiaus nustatyti negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairės akiduobės dugno skeveldrinio ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžių, kairio dilbio sumušimo su kairio žastinio raumens daliniu plyšimu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nei griuvimui, nei tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b.l. 49-52).

18. Ekspertė Marija Kolcovaitė apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nėra išvadoje jokios klaidos, skruostikaulis ir viršutinis žandikaulis yra anatomiškai toje pačioje srityje. Buvo vertinama pagal galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, kur buvo rasti lūžiai. Viršutinis žandikaulis yra apatinė siena akiduobės, čia būtų kaip viršutinė siena viršutinio žandikaulio. Buvo nustatyti kairės alkūnės sužalojimai, dilbio sumušimas, raumens plyšimai. Ji matė tiriamojo ranką ir nekėlė abejonių, kad tai būtų susiję su tuo pačiu įvykiu. Norint atsakyti į klausimą, kodėl nukentėjęs nelanksto rankos, reiktų žiūrėti medicininius dokumentus iki traumos. Gal buvo kokia patologija iki traumos. Kartais žmonės nesiskundžia, nors ir skauda. Ne visada įmanoma atsakyti, ar tai galėtų būti traumos pasekmė, tačiau ji neturėjo kitų medicininių dokumentų.

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G41/2021(02) konstatuota, kad V. U. nustatyta: nubrozdinimai abiejų rankų krumplių srityje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). ( 2 t., b. l. 27-28 ).

20. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad R. Š. pareiškime, sekančią dieną po įvykio, nurodė tokias įvykio aplinkybes. 2020-12-23 apie 03.00val., (duomenys neskeltbini) jis buvo savo namuose su iš matymo pažįstamais V. U. ir jo žmona I.. Vartojo alkoholį bei kalbėjosi apie jų santykius, kadangi V. ir I. skiriasi, o jis su I. bendravo jau kelis mėnesius. Būnant namuose jis pajuto vieną smūgį į pakaušį, nuo ko parvirto ant grindų, o po to pajautė, kad V. užgulė ant jo. Kai suprato kas vyksta, pamatė, kad V. sėdi ant jo ir suėmęs laiko jo rankas, bei bando jas užsukti. Kiek atsimena jam gulint ant nugaros jis dar sudavė apie tris smūgius į veidą bei dešinį šoną taip sukeldamas fizinį skausmą. Kiek atsimena I. bandė atitraukti V. nuo jo, tačiau jai nepasisekė ir šis toliau bandė užsukti jam rankas. Kaip pasibaigė konfliktas jis nepamena, kadangi buvo vartojęs alkoholio ir buvo suduoti smūgiai į galvą. Po kurio laiko pasibaigus konfliktui jis pamatė atvykusius medikus, o kas juos iškvietė nežino. Galvoja, kad V. jį užpuolė, kadangi jis bendravo su jo žmona, su kuria V. dabar skiriasi. Nuvykus į gydymo įstaigą kaulų lūžių nenustatė, tik raumenų ir galvos sumušimus“ (1 t., b. l. 13-23).

21. Iš 2020-12-23 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad R. Š. į skubios pagalbos skyrių atvyko 5.49 val. ir nurodė, kad buvo sumuštas, tiksliai nežino kaip. Teigė, kad buvo be sąmonės, vartojo alkoholio. Skauda galvą, visą liemenį ir kairį dilbį (b.t.1,b.l.28).

22. Iš 2020-12-23 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad V. U. į skubios pagalbos skyrių atvyko 7.40 val. ir nurodė, kad griuvo ir susitrenkė galvą. Vartojo alkoholio, ar buvo be sąmonės nežino. Skundėsi bendru silpnumu, galvos svaigimu(b.t.2,b.l.21).

23. Specialisto išvada iš kurios matyti, kad V. U. nustatyti nubrozdijimai abiejų rankų krumplių srityje, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą( b.t.2,b.l.27-28).

24. Iš byloje esančių vaizdo įrašų filmuotų iš kūno kameros B0F1EC5F9B2C matyti, jog po įvykio policijos pareigūnai bendravo tiek su R. Š., tiek su V. U., dalis pokalbių fiksuota objektų apžiūros protokole, iš kurių matyti, kad R. Š. apie konflikto pradžią nurodė taip: „nespėjau suprasti, kas įvyko“, pareigūnui paklausus ar užpuolė iš pasalų, atsakė „nu jo“. V. U. nurodė: žaidėm brilijardą....negaliu pasakyti kuris kurį, automatiškai pasistumdėm, žodinis konfliktas, kažkas tokio...“ ( b.t.1,b.l. 87-88, 85, įrašo numeris CD 2020 1223 093759-003 ir 2020-1223-100659-007).

25. Iš byloje esančio 2021-03-08 prokurorės nutarimo matyti, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. Š. atžvilgiu, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių ( b.t.1.b.l.159-161).

Dėl veikos kvalifikavimo ir būtinosios ginties

26. Jau buvo minėta, kad, pateikdami įvykio aplinkybių vertinimą, apeliaciniame skunde prokurorė ir nukentėjusysis prašo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija ir R. Š. buvo sužalotas muštynių metu. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi pirmiau aptartas byloje surinktais įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo BK 28 straipsnio taikymo, yra pagrįsti.

27. Taigi byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog V. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmų pasekoje nukentėjusiajam R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada Nr. 2973/2020(02) kuria konstatuota, kad R. Š. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiame petyje, krūtinėje, pilve, kairiame šone, nugaroje, pereinant į dešinį šoną, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, kairės akiduobės dugno skeveldrinis ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau šešiolika (16) trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos žastuose, dilbiuose, odos nubrozdinimai kairės alkūninės duobės projekcijoje, kairio dilbio sumušimas, kairio žastinio raumens dalinis plyšimas padaryti kietais bukais daiktais, galimai žastus ir dilbius sukant ir tuo pat metu spaudžiant ar trinant rankomis didele jėga (gniuždymo mechanizmas) arba spaudžiant tarp kietų ribotų paviršių (pvz. užlipus ant rankų kojomis, jas prispaudžiant keliais ir pan.); trauminių poveikių, žalojant rankas, skaičiaus nustatyti negalima. Dėl kairės akiduobės dugno skeveldrinio ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžių, kairio dilbio sumušimo su kairio žastinio raumens daliniu plyšimu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(1 t., b.l. 49-52). Paties konflikto su nukentėjusiuoju buvimą bei kaltinamojo suduotus smūgius nukentėjusiajam, dėl kurių jis ir patyrė konstatuotus sužalojimus, iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis bei jo žmona liudytoja I. U..

28. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

29. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant būtinosios ginties situaciją, būtina itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nukentėjusysis R. Š. elgėsi agresyviai - netikėtai iš nugaros pusės puolė smaugti ketinantį išeiti kaltinamąjį, ką anot apylinkės teismo patvirtino ir liudytoja I. U., kuri nurodė, kad po to, kai V. U. pasiūlė jai važiuoti namo, koridoriuje išgirdo triukšmą, atėjusi pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį, kuris laikė ant savęs užsivertęs ir rankomis smaugė V. U.. Šie liudytojos parodymai patvirtina kaltinamojo parodymus, kad būtent nukentėjęs R. Š. užpuolė V. U., kuris, liudytojos I. U. padedamas, išsilaisvino ir, panaudodamas fizinę jėgą bei imtynių veiksmus, laikė prispaudęs prie grindų R. Š., su juo grūmėsi, kol pastarasis nurimo. Pats nukentėjęs R. Š. teigė neatsimenąs kokiu būdu atsidūrė ant žemės, neigė užpuolęs kaltinamąjį ir sudavęs jam smūgius, neigė prašęs V. U. paduoti peilį, jo parodymus paneigia logiška įvykių seka, V. U. ir I. U. parodymai, specialisto išvadoje aprašyti veido ir galvos sužalojimai, padaryti V. U.. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. Š. aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į kaltinamojo V. U. sveikatą, šis kėsinimasis jau buvo prasidėjęs ir V. U. gynėsi nuo prasidėjusio fizinio smurto. Tokie nukentėjusiojo veiksmai, kai jis veikė puolamai, įvykusioje situacijoje, pirmosios instancijos teismo vertinimu, negali būti pateisinami ir todėl juos pripažino buvus neadekvačiais, pavojingais ir provokuojančiais, dėl ko, nutartį priėmusio teismo vertinimu, V. U. suvokdamas, kad gresia realus ir akivaizdus pavojus jo sveikatai, turėjo teisę priešintis tokiems pavojingiems R. Š. veiksmams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis realaus ir akivaizdaus pavojaus jo sveikatai sąlygomis turėjo teisę į būtinąją gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, neperžengdamas jos ribų (BK 28 straipsnio 3 dalis).

32. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinių skundų argumentams, kad V. U. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų, o būtent, kad nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi ir realaus gręsiančio pavojaus, tad nebuvo ir nuo ko gintis. Pirmiausia, kaltinamasis V. U. kartu su žmona I. U. atvyko pas nukentėjusįjį R. Š. į namus, tikslu išsiaiškinti asmeninius santykius, nes nukentėjusysis kurį laiką susitikinėjo su I. U. ir pastaroji šios draugystės neslėpė nuo savo sutuoktinio. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, konflikto tarp R. Š. ir V. U. metu, kambaryje jie buvo tik dviese. I. U. pirminių parodymų metu teigė tik išgirdusi šurmulį įėjo į kambarį ir pamatė abu ant grindų besigrumančius, neprisiminė, kuris buvo apačioje, o kuris viršuje. Teisme ji pakeitė parodymus teigdama, kad matė kaip R. Š. smaugė jos vyrą V. U., kuris gulėjo nugara ant R. Š. viršaus. Ji tuo metu atitraukė abiejų vyrų rankas. Kai V. U. atsilaisvino, pradėjo rėkti, kad R. norėjo jį pasmaugti ir tada prasidėjo grumtynės, kurios buvo baisios, R. pradžioje prašė peilio, vėliau padėti, o V. smūgiavo R. į pilvą. Nukentėjusysis R. Š. viso proceso metu teigė, kad pirmiausia pajuto smūgį į pakaušį, nugriuvo ir kas vyko toliau neprisimena. Jis įvykio naktį paskambino draugui, paprašė pagalbos, kuris atvykęs iškvietė medikus. Tiek atvykusiems medikams, tiek skubios pagalbos skyriuje, tiek ir policijos pareigūnams jis nurodė tas pačias aplinkybes, kad pajuto smūgį į galvą, nugriuvo ir po to nieko neprisimena. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad R. Š. parodymais nebuvo pagrindo remtis kaip patikimais, nes įvykio metu jam buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniuose skundo išdėstytiems argumentams, kad su kitu įvykiu ir kitoje byloje minimi įvykiai ir nustatytos aplinkybės nėra susiję su šia byla ir įtakos šioje byloje priimamam sprendimui neturėjo daryti. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad šio įvykio metu R. Š. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ką patvirtina Alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ užfiksuoti duomenys, jog 2020-12-23 10.15 val. R. Š. buvo nustatytas 0,69 promilių neblaivumas. (1 t., b.l. 63). Be to su nukentėjusiuoju po įvykio bendravę pareigūnai ir medikai jokio įtartino, patologinio elgesio nenustatė. Maža to, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nukentėjusysis suprasdamas savo būklę paskambino draugui ir paprašė pagalbos. Apklaustas liudytoju V. G. teisme patvirtino, kad skambino R., prašė pagalbos, jis atvažiavęs pamatė sumuštą R., klausė ką daryti ir jis iškvietė medikus. Iš telefoninio pokalbio į bendrąjį pagalbos centrą turinio matyti, kad R. Š. per draugą pateikė teisingą informaciją tiek dėl amžiaus, tiek dėl to, kad buvo sumuštas ir dėl sveikatos būklės ( t.1.b.l.78-79). Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumenkino nukentėjusiojo parodymų patikimumą skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais.

33. Taigi iš aprašytų nukentėjusiojo R. Š. parodymų matyti, kad visose apklause jis davė nuoseklius parodymus: neprisiminė, kaip V. U. jį užpuolė, tačiau mano, kad taip atsitiko dėl jam suduoto smūgio ir prarastos sąmonės, kurią atgavo tik gulėdamas ant grindų. Kaip matyti iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kur buvo užfiksuotas R. Š. paaiškinimas, nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, jis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Visuose savo paaiškinimuose teigė, kad konflikto pradžios neatsimena, tik pajuto smūgį į galvos sritį, nuo ko jis pargriuvo ant grindų, tuomet V. U. jį užgulė, užlaužė rankas, jis bandė priešintis, dar V. U. jam gulinčiam kelis kartus kumščiu sudavė į veidą, šoną, paskui dar kelis kartus įspyrė į kojas, šonkaulius, jam labai skaudėjo galvą ir rankas. R. Š. parodymais abejoti neduoda pagrindo ir tai, kad jo nurodytas aplinkybes atitinka ir objektyvus įrodymas byloje –Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. 2973/2020(02), kurioje nurodyta, jog R. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiame petyje, krūtinėje, pilve, kairiame šone, nugaroje, pereinant į dešinį šoną, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, kairės akiduobės dugno skeveldrinis ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau šešiolika (16) trauminių poveikių. Konstatuoti sužalojimai atitinka būtent nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes.

34. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi kaltinamojo V. U. parodymais, kurios laikė iš esmės nuosekliais, patvirtintais kitais byloje ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir todėl laikytinos akivaizdžiai neteisingomis. Kaip jau minėta aukščiau, aplinkybę, kad R. Š. pirmas puolė V. U. ir pradėjo jį smaugti, dėl ko V. U. turėjo gintis, nurodė tik kaltinamasis, jokie kiti bylos duomenys jos nepatvirtino. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad V. U. po įvykio niekur nepasišalino, jis buvo R. Š. priklausančiame kieme, užeidavo į namą, taigi jokios anot jo užpuoliko baimės nejautė. Pastebėjęs jog atvyko medikai, pastarųjų pagalbos atsisakė, nors kaip paaiškinimuose nurodė, kad buvo stipriai sumušta jo galva, buvo smaugiamas, trūko oro, buvo įplėšta ausis, buvo įkąsta į koją. Tačiau šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys liudytojo V. G. parodymai, kad jis matė kaltinamąjį su moterim įėjusius į kambarį. R. prašė juos išeiti, bet jie nėjo. Matė, kaip vyriškis atsisakė medikų pagalbos. Vizualiai matė sužalotą vyriškio kaktą, o kakle jokių sužalojimų nepastebėjo. V. U. įvykio dieną apie gynimąsi nuo neva jį užpuolusio R., nepasakojo niekam, ir tai patvirtina byloje esantys vaizdo garso įrašai daryti policijos pareigūnų kamera. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 41/2021(02) matyti, kad V. U. konstatuoti tik nubrozdinimai abiejų rankų krumplių srityje. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, jog sužalojimai V. U. buvo konstatuoti tiriant medicininius duomenis, gautus iš LSMU Kauno klinikų, kuriose jis buvo apžiūrėtas iš karto po įvykio, t.y. 2020 m. gruodžio 23 d. 07.40 val. Apžiūros metu galvoje ir veide stebimi daugybiniai sumušimai, nubrozdinti abiejų rankų krumpliai, plaštakos kiek patinę. Taigi, V. U. nebuvo nustatyta jokių sužalojimų ar pažeidimų būdingų smaugimui kaklo srityje, taip pat nebuvo nustatyta ir kandimui būdingų sužalojimų. Be to, iš 2021 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog po įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. U. nurodė, kad pretenzijų R. Š. neturi, pareigūnui pasiteiravus apie nubrozdintą galvą, jis atsakė, kad susižalojo į betoną. Klinikose apžiūrintiems jį medikams paaiškino jog nukrito nuo laiptų ir susižeidė, o policijos pareigūnams įvykio rytą teigė, kad žaidė su R. bilijardą, apsistumdė, kaip ir buvo žodinis konfliktas. Iš byloje esančios nusikaltimų suvestinės taip pat matyti, kad pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V. U., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir R., kadangi V. U. žmona susitikinėja su R. (b.t.1, b.l. 68). Taigi V. U. po įvykio nei vienam su juo bendravusiam asmeniui nenurodė, kad jis buvo užpultas ir kad, besigindamas buvo sužalotas. Versija, kad jis gynėsi nuo jį staiga užpuolusio R. Š. buvo pateikta tik papildomos įtariamojo apklausos metu, po įvykio praėjus beveik dviem mėnesiams (b.t.2,b.l.41). Taigi ši įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad V. U. pateikta įvykio eigos versija yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

35. Išvadą, kad nukentėjusiojo kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, pirmosios instancijos teismas grindė dar ir tuo, jog grumtynių su V. U. metu R. Š. turėjo tikslą panaudoti peilį. Tokia teismo išvada prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iš I. U. bei V. U. parodymų, paduoti peilį R. Š. prašė I. U. tuo metu, kai V. U. jį buvo užspaudęs gulintį ant žemės ir jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. R. Š., negalėdamas iš kaltinamojo išsilaisvinti, I. U. prašė pagalbos, tačiau ši nėjo ieškoti peilio ir juo labiau nesiruošė nukentėjusiajam jo paduoti, t.y. ji neatliko jokių veiksmų, dėl kurių V. U. būtų realus pagrindas manyti, kad peilis bus ar gali būti panaudotas. Iš I. U. parodymų matyti, kad nukentėjusiajam pasakius, kad ji paduotų peilį, ji buvo prie besigrumiančių vyrų ir bandė juos atskirti. Kaip buvo nustatyta, konfliktui pasibaigus, V. U. iš R. Š. namų išėjo. R. Š. buvo stipriai sumuštas, todėl, V. U. sugrįžus į jo namus, akivaizdu, jog jis turėjo pagrindo jo bijoti, nes nežinojo, ko tikėtis, todėl pasiėmė lazdą, kurią padėjo ir tada paėmė peilį ir jį laikydamas, pareikalavo V. U. ir I. U. išeiti iš jo namų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. U.. Todėl esant šioms aplinkybėms, V. U. veiksmai, atlikti R. Š. atžvilgiu ir sukėlę jam sužalojimus, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, nes teisėjų kolegijos vertinimu nėra jokių objektyvių duomenų paneigiančių nukentėjusiojo teiginius, kad jis buvo užpultas iš nugaros suduodant smūgį į galvą.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be objektyvaus pagrindo patikimais ir teisingais laikė liudytojus I. U. parodymus, susijusius su nukentėjusiojo veiksmais, atliktais kaltinamojo atžvilgiu. I. U. pirmą kartą buvo apklausta 2021-01-20, t.y. praėjus beveik mėnesiui po įvykio, ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kurios iš esmės atitinka kitus bylos įrodymus, t.y. kad ji matė, kaip V. U. ir R. Š. gulėjo ant grindų vienas ant kito. V. U. jai pasakė, kad R. Š. jį smaugė, tačiau ji nurodė kad to momento ji nematė. I. U. matė, kaip V. U. laikė R. Š. alkūnėmis prispaudęs prie grindų ir sudavė kelis kartus ranka jam per veidą, kad nukentėjusiajam paprašius peilio, V. jam sudavė dar kartą, R. bandė išsilaisvinti iš V., bet nesugebėjo, nusilpo ir prašė jos jam padėti. Kai V. paleido R., atsikėlė ir nuėjo, ji pamatė, kad R. atrodė klaikiai, visas veidas buvo ištinęs, patinusi kairė ranka, R. sakė, kad jam labai skauda ranką, gal lūžo, reikia kviesti greitąją. Jai matant, R. V. netrenkė, nespyrė, kitaip nesmurtavo, tik muistėsi ir bandė išsilaisvinti.

37. Liudytoja I. U. nurodė, kad ji siekia jog būtų nustatytos teisingos įvykio aplinkybės, o teigdama, jog nei su vienu iš šių vyrų ji jau nebebedrauja, siekia parodyti, jog yra nešališka, tačiau šie jos parodymai vertinti kritiškai, kadangi tai, kad ji apylinkės teisme patvirtino V. U. versiją, jog |R. Š. jį smaugė, rodo akivaizdų siekį padėti savo vyrui. Šių aplinkybių atitikimas tikrovei abejonių kelia ir dėl to, jog I. U. teigia atsiminusi daugiau įvykio detalių praėjus žymiai daugiau laiko po įvykio nei pirmosios jos apklausos metu. Teisme ji parodė, kad kai įėjo į kambarį, jie abu gulėjo ant žemės ir R. akivaizdžiai smaugė jos vyrą. Paaiškino, kad apie smaugimą ji nurodė todėl, kad tik dabar prisiminė, o pirmosios apklausos metu to neanalizavo, nes buvo šoko būsenoje (protokolas, T. 2, b.l. 168) . Tokiais paaiškinimais nėra pagrindo tikėti, nes iš jos pirmosios apklausos 2021-01-20 matyti, kad ji nuosekliai ir detaliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, jos atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, rašytinius bylos duomenis (specialisto išvadas), todėl būtent patys pirmieji liudytojos parodymai atspindi tikrovę. Teisme duotų liudytojos I. U. parodymų turinys rodo, kad ji įvykio aplinkybes pasakoja V. U. naudai, ir tai duoda pagrindo išvadai, kad I. U. yra suinteresuotas bylos baigtimi savo sutuoktinio V. U. naudai.

38. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad buvo vertinta ir remiamasi tik ta konflikte dalyvavusių asmenų parodymų dalimi, kuri susijusi tik su pačiu kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusiu fiziniu kontaktu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiu iki jų konflikto, jų abiejų santykių su I. U., o tos aplinkybės šios bylos kontekste negali būti sumenkinamos, nes būtent jos patvirtina tai, kuris iš asmenų buvo nepatenkintas esama padėtimi. Byloje nustatyta, kad V. U. ir I. U. įvykio metu buvo sutuoktiniai. Nors abu nurodė, jog jų santuoka jau iro ir vyko kalba apie jos nutraukimą, tačiau jų parodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jų santykiai dar buvo artimi. Kaip matyti iš jų parodymų, tiek Anglijoje, tiek ir Lietuvoje gyveno kartu. I. U. grįžus į Lietuvą, ji su vyru palaikydavo ryšį, skambindavo ir bendraudavo. V. U. paskambinus, jai būnant pas R. Š., tai ji norėjo nuslėpti nuo vyro, tačiau nepavyko. V. U., pamatęs, kad jo žmona yra pas kitą vyrą, iš karto panoro su juo pasikalbėti, ir jau pirmojo skambučio metu išreiškė norą susitikti. Kaip matyti iš I. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų su vyru skyrybos vyko bendru sutarimu, draugiškos, nors jie buvo sutarę, kad iki išsiskirs jų gyvenime neatsiras naujas žmogus, tačiau taip įvyko, kad ji sutiko R.. Ji taip pat yra nurodžiusi, kad vyras, sužinojęs apie naują vyrą, sakė, kad jis jam rūpi ir jis nori pažiūrėti, su kuo ji bendrauja. V. U. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad visą vakarą žmona susirašinėjo telefonu su R., jis jai pasakė, kad tegul paskambina ir išsiaiškina, jo tai nenervino, nepyko. I. paskambino R., jie pasikalbėjo, susitarė susitikti ir susipažinti gyvai, R. sutiko ir jie kartu su I. nuvyko pas R.. Taigi, šie parodymai patvirtina, kad grįžęs į Lietuvą V. U. laiką taip pat leido kartu su sutuoktine I. U. ir jų dukra, o I. U. jo akivaizdoje telefonu bendraujant su R. Š., vėl į tai sureagavo ir išreiškė ketinimą su juo ne tik pasikalbėti, bet ir susipažinti, ir šį savo norą realizavo, nuvažiuodamas pas nukentėjusįjį į namus, kur įvyko konfliktas. Be to, iš kaltinamojo bei liudytojos I. U. parodymų apie pastarosios ir sutuoktinio elgesį R. Š. namuose, kuomet I. U. atsisėdo ar atsigulė ant stalo šalia V. U., o šis ją paglostė, vadino mažybiniu žodžiu, neginčijamai patvirtina, kad tarp sutuoktinių dar buvo stiprus emocinis ryšys. Taigi, nors kaltinamasis ir tvirtina, kad sužinojęs apie tai, kad žmona turi meilužį, į tai sureagavo normaliai ir dėl to nesinervino, aukščiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad V. U. nebuvo abejingas susiklosčiusiais situacijai ir dėl to, kad jo žmona jau turi kitą vyrą, buvo akivaizdžiai nepatenkintas. Nukentėjusysis R. Š. savo parodymuose pirmosios instancijos teisme taip pat pažymėjo, kad nors V. U. pas jį namuose elgėsi normaliai, tačiau jautė iš jo pusės nepasitenkinimą. R. Š. nuomone, jis nukentėjusįjį sumušė iš pavydo žmonai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos tiesioginiais V. U. kaltės įrodymais, tačiau visų kitų aukščiau aptartų įrodymų visumos kontekste pagilina teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis turėjo motyvą sužaloti R. Š. dėl nuviliotos jo žmonos. Apklaustas liudytoju V. G., teisme taip pat patvirtino, kad vyras priekaištavo ten buvusiai moteriai, dėl jos netinkamo elgesio būnant pas R. namuose, o moteris klausė vyro, kodėl tu jį taip mušei (b.t.2.b.l.169).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, kad pats kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų, dėl žemų paskatų, tai yra dėl pavyduliavimo, tyčia sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajam, o pargriuvus nukentėjusiajam ant grindų, toliau smurtavo pastarojo atžvilgiu, spaudė nukentėjusįjį prie grindų, užlaužė rankas, ir ne vieną kartą smūgiavo jam į galvą, į kitas kūno vietas, spyrė, taigi, jis suvokė, kad tokie jo veiksmai gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir to siekė, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

40. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo santykius bei jų atliktų veiksmų seką ir dėl jų atsiradusias pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 16 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, V. U. atliko veiksmus, kurie nagrinėjamu atveju laikytini nusikalstamais ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, už tai V. U. privalo atsakyti baudžiamaja tvarka.

41. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis V. U. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už ką jam turi būti paskirta bausmė.

Dėl bausmės

42. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, būtina atsižvelgti į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

43. V. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nusikaltimas tyčinis, baigtas. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, nedirbantis, vedęs. Duomenų apie tai, kad jis būtų gydytas dėl psichikos sveikatos problemų ar dėl priklausomybės ligų, byloje nėra. Nusikaltimo padarymo metu V. U. buvo neblaivus. Alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ parodymais užfiksuota, kad V. U. 2020-12-23 09.30 val. nustatyta 0,90 prom. girtumas. (1 t., b.l. 146). Tai kad įvykio vakarą buvo vartojamas alkoholis, patvirtino tiek V. U., tiek I. U., tiek ir nukentėjusysis R. Š.. Įvertinus V. U. veiksmų pobūdį bei jam nustatytą girtumo laipsnį, teismas konstatuoja, kad neblaivumas turėjo įtakos V. U. nusikalstamiems veiksmams ir šią aplinkybe pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė V. U. už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. U. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinėse įstaigose. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus kaltinamajam prokurorės prašomą bausmės rūšį bei jos dydį, skirtinas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė ir taip bus tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad V. U. turės atlyginti civilinius ieškinius, o tuo pačiu dirbti ir gauti pajamų, teismas skiria jam įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Prokurorės prašomos poveikio priemonės neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinėse įstaigose, neskirti ir šioje dalyje apeliacinio skundo netenkinti.

Dėl civilinių ieškinių

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui (tiek fiziniam, tiek ir juridiniam) padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai.

45. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 120-145). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo R. Š. patirtą turtinę žalą sudaro medikamentų įsigijimo išlaidos ir medicininio tyrimo išlaidos (prie ieškinio pridėti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai ( T.3, b.l. 145)). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys dėl turtinės žalos dydžio pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

46. Neturtinę žalą dėl patirtų sužalojimų R. Š. įvertino 10 000 Eurų pinigine išraiška. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

47. Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusysis R. Š. neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl sužalojimų jautė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet taip pat jautė išgąstį, nesaugumo jausmą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala ir jis turi teisę į jos atlyginimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina yra įvertinti ne tik nukentėjusiojo asmens patirtų išgyvenimų suvokiamą išraišką pinigais, tačiau atsižvelgti į aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

48. Prašomą priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia tuo, kad jis buvo sužalotas į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, kad jam buvo sulaužyta ranka, dėl ko pasekmes jaučia iki dabar – skausmai išliko, yra nedarbingas, skausmingi sąnarių judesiai, tirpsta pirštai. Dėl sužalojimo praėjo dvi reabilitacijas, medikų siunčiamas trečiajai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tikėtina, jog dėl kaulo lūžio nukentėjusiajam reikėjo ilgesnio gydymosi proceso nei dėl sumušimų, tačiau nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, prie civilinio ieškinio pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina aplinkybių dėl užsitęsusių pasekmių ar liekamųjų reiškinių. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016,). Didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.. Taigi, įvertinusi visas bylos aplinkybes, bei nustačiusi, kad pagal teismų praktiką, atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos paprastai priteisiamos mažesnės nei prašoma civiliniu ieškiniu, į tai, kad nukentėjusysis ir pats buvo išgertuvių dalyviu, be to jis taip pat turėjo suprasti, kad jo draugės vyras bet kada gali kerštauti, pasielgė neatsargiai, pasikviesdamas abu į savo namus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog bus reikalingas ateityje jo nurodomas operacinis gydymas, nukentėjusiajam R. Š. priteistinos neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2 000 Eur, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

49. Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo nurodė, kad patyrė 460,19 Eur žalą dėl nukentėjusiojo R. Š. gydymo išlaidų. (t. 1, b. l. 168-172). 2021-02-10 vyresniojo tyrėjo nutarimu Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu ( T.1, b.l. 176). Šis civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis ją privalo atlyginti visiškai.

50. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Teisme gauti dokumentai, pagrindžiantys nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme atstovaujančių advokatų išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti (už apeliacinio skundo surašymą (adv. K. Račkauskienė), konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą teisme (adv. L. S. Bagdonas), kurias sudarė 1 100 Eur (T.3, b.l. 41-45). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, kurie didžiąja dalimi buvo patenkinti, panaikinta nutartis, kuria nutraukta byla ir tik sumažinta priteistinos neturtinės žalos dalis, todėl nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos - 1100 Eur suma, yra ne per didelė, atitinka protingumo kriterijus ir sugaišto laiko, parengtų procesinių dokumentų apimtis, skaičių, todėl priteistina iš V. U. nukentėjusiajam R. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo R. Š. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. U. dalyvauti elgesio pataisos programoje įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o pradėjus vykdyti- panaikinti.

Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš V. U. nukentėjusiajam priteisti 110,88 (vieną šimtą dešimt eurų 88 ct) eurus turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš V. U. 460, 192 (keturis šimtus šešiasdešimt eurų, 19 ct) eurus, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Priteisti nukentėjusiajam R. Š. iš V. U. 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą Eur) turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis