- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-689-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42577-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- S. B.
- Civilinis ieškovas
- G. S.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Saulius Pikturna, Irmantas Čičiurka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės – Raizgienės, Pauliaus Veršekio ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. (toliau - nukentėjusysis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jam skirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė, paskiriant BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 dalies 3 punkte įtvirtintus įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju G. S.; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atmestas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti 265,15 eurų turtinę žalą. Atmestas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti 152,92 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti 7000 Eur neturtinę žalą, tenkintas iš dalies, priteista iš S. B. nukentėjusiojo naudai 2000 Eur. Priteista iš S. B. nukentėjusiojo G. S. naudai 1600 Eur procesinių išlaidų advokatui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo G. S.: jis, 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,54 promilės girtumas) žodinio konflikto metu, veikdamas kartu su sūnumi A. B. (A. B.) (gim. (duomenys neskelbtini), kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus) ties (duomenys neskelbtini), po ko kai A. B. tyčia du kartus kumščiu sudavė G. S. į galvą, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, jis spyrė nenustatytą kiekį smūgių gulinčiam G. S. į galvą ir kitas kūno vietas, o A. B. jį (S. B.) atitraukus nuo gulinčio G. S., kartu su sūnumi pasišalino, tačiau po kurio laiko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugrįžo prie gulinčio G. S. ir spyrė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas bei pradėjo smaugti; A. B. jį (S. B.) nuvedus nuo gulinčio G. S., po kiek laiko vėl sugrįžo ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė kumščiais ne mažiau dešimt smūgių ir ne mažiau dešimt kartų spyrė gulinčiam ant žemės G. S. į įvairias kūno vietas, o jam pasišalinus, prie nukentėjusiojo G. S. priėjęs A. B. du kartus spyrė jam į galvą bei ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas G. S. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejų ausų srityje, nosyje, lūpose, kairiame žande, kakle, krūtinės kairėje, kairės plaštakos II-me piršte, abiejuose dilbiuose, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies dešinėje, kakle; dešinės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžius, bei kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžius, nosies kaulo lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį, kuri susijusi su nukentėjusiojo G. S. civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo, pakeisti ir vietoje priteistų 2000 Eur priteisti 7000 Eur neturtinės žalos; priteisti iš S. B. 16,92 Eur turtinių nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nukentėjusiojo G. S. naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad nuteistojo nepilnametis sūnus A. B. (jau būdamas 16 metų) apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus apie tai, jog jis nė karto nesudavė G. S., nors tokius jo parodymus paneigia liudytojo A. S. duoti parodymai. Pažymima, kad dėl nuteistojo sūnaus smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau buvo nutrauktas, kadangi nuteistojo sūnus įvykio dieną nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus. Nukentėjusiojo G. S. manymu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 257 straipsnio 1 dalimi, motyvuota nutartimi apie liudytojo melagingų parodymų davimą turi pranešti prokuratūrai. Nukentėjusysis pažymi ir tai, kad A. B., jo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą, jaučiasi nebaudžiamas, toliau viešai necenzūriškai elgiasi, yra spjovęs G. S. į veidą, be to, tiek nuteistasis, tiek jo sūnus su nukentėjusiuoju toliau elgiasi agresyviai, jam grasina.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykio dėl nuteistojo tyčinių veiksmų nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, šiai dienai pasekmės niekur nedingo, sveikata sparčiai prastėja. Teigia, jog medicininiai dokumentai įrodo, kad būtent 2018 m. rugpjūčio 27 d. jam labai skaudėjo dešinės pusės krūtinės ląstą, nosį (skausmas 6 balai), buvo sutrikusi judesių koordinacija, paraudusios akys, išorinė nosis pakrypusi į dešinę, kraujavo iš kairės nosies pusės, čiuopiant nosį - krepitavo nosikauliai; sužalojimo pobūdis - uždaras lūžis; gydymo rekomendacijos - nuo skausmo vartoti analgetikus, chirurgo ir neurochirurgo konsultacijos. Chirurgo apžiūros metu nukentėjusiajam G. S. nustatyta, kad sužeista nosis, krūtinės ląsta; skundžiasi pilvo skausmu kairėje pilvo pusėje; pilvas skausmingas, skausmas 6 balai; rekomenduota: bendrosios pagalbos gydytojo sekimas, priežiūra ir gydymas; kreiptis pakartotinai pas chirurgą. Neurochirurgo apžiūros metu nustatyta, kad pacientas skundžiasi skausmu - skausminga palpuojant dešinėje krūtinės ląstos pusėje ties 8-11 šonkauliais; kairė šlaunis, klubas ir sėdmuo palpuojant skausmingi su poodine hematoma; vaikšto šlubuodamas. Sužalojimo pobūdis - keturių šonkaulių uždaras lūžis; rekomendacijos - analgetikai nuo skausmo, tausojantis režimas. Pagrindinė liga - dešinių keturių (8-11) šonkaulių lūžis, o lydinti liga - kairio klubo sumušimas. Pasak nukentėjusiojo, po įvykio pirmąsias dienas buvo labai dideli skausmai, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. turėjo nedarbingumą, dėl skausmų nedarbingumas buvo pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 7 d.
2.3. Nukentėjusysis G. S. atkreipia dėmesį į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Taip pat nukentėjusysis atkreipia dėmesį į VšĮ Vilniaus rajono centro poliklinikos medicinos dokumento siuntimą/išrašą, kuriame nustatyta, kad G. S. skauda dešinės pusės krūtinės ląstą, buvo paskirtas konservatyvus gydymas. Nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. siuntimo pagrindu G. S. nedelsiant nuvyko į RVUL, kur nustatyta, jog jis skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, bendru silpnumu, krūtinės ląstos skausmais, būklė dinamikoje negerėja, skausmas balais - 7 (atkreipiamas dėmesys, jog 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo nustatytas 5-6 balų skausmas, o po kelių dienų skausmai padidėjo), koordinacija ir eisena sutrikusi, svyruoja, ataksiška. Nurodoma, kad nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymoje nustatyta, jog G. S. elgesys vertinimo metu - akivaizdus nerimas, baimė, o galutinė šio vertinimo išvada - nustatyta didelė rizika.
2.4. Nukentėjusysis nurodo, jog nuteistajam S. B. pateikus nepagrįstą pareiškimą apie tai, kad G. S. kirviu grasino užmušti nuteistojo sūnų, jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą ir ten laikytas 24 valandas. Pasak nukentėjusiojo, jis nepagrįstai buvo sulaikytas, nors RVUL gydytojai rekomendavo ramybę ir tausojantį režimą.
2.5. Nukentėjusysis G. S. pažymi, kad dėl įvykio jo sveikatos būklė ir pati emocinė būsena yra prasta, nepraeina skausmai krūtinės ir nugaros srityje, svaigsta galva, dažnai pradėjo skaudėti galvą, nors iki įvykio to nebuvo, prastai užmiega, jaučia skausmą kairėje kojoje, atsirado bendras nevisavertiškumo jausmas, baimė, nerimas, jaučia nuolatinį pyktį, susierzinimą, pasidarė jautrus, uždaresnis, be to, pradėjo prastėti regėjimas ir klausa. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d. regėjimas abiem akimis nusilpo iki 0,9 (iki įvykio buvo 1,0), pakito klausos rodmenys (dešinės ausies 4,0 dB, o kairės - 4,5 dB). Nukentėjusysis nurodo, kad dėl tokių fizinių trūkumų gali prarasti elektriko kvalifikaciją ir netekti darbo, o esant šešiasdešimties metų amžiaus, būtų labai sunku susirasti kitą darbą. Pabrėžia, jog patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias, didelius skausmus, stiprų išgyvenimą ir sukrėtimą, baimę ir nerimą bei nežinomybę dėl artimiausioje ateityje galinčių atsirasti pasekmių. G. S. manymu, patyrus nuo nuteistojo tyčinių veiksmų fizines ir psichines tęstines pasekmes, atsižvelgiant į tendencingai blogėjančią sveikatą, teismas neprotingai sumažino prašomos priteistinos neturtinės žalos sumą. Nukentėjusysis teigia, kad teismai kitose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, baudžiamoji byla Nr. 1-514-1017/2019), esant vienetiniams neatsargiems veiksmams, kai nukentėjusiajam nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisia 3000-4000 Eur neturtinės žalos.
2.6. Nukentėjusysis prašo priteisti 16,92 Eur turtinių nuostolių, kuriuos patyrė dėl medicininių dokumentų išdavimo, ir ši suma buvo sumokėta gydymo įstaigoms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad išlaidas patvirtinančius dokumentus G. S. teismui pateikė, teismas posėdžio metu šiuos dokumentus pridėjo prie bylos, kiti proceso dalyviai tam neprieštaravo, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl jų nepasisakė.
2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas skundžiamu nuosprendžiu nurodė, jog baudžiamasis procesas to nenumato. Su tokia teismo pozicija nesutinkama, kadangi kitose baudžiamosiose bylose teismas priteisia 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teigia, jog tą yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo S. B. gynėjas advokatas prašo nukentėjusiojo G. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo sūnaus parodymai, priešingai negu teigiama, visą laiką buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis pabrėžia, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, tačiau nuteistasis buvo susijaudinęs dėl nukentėjusiojo netikėto elgesio. Nurodo, kad nukentėjusysis klaidina teismą teigdamas, jog jam buvo sulaužyta nosis, lūžis nėra patvirtintas objektyviais tyrimų duomenimis. Nesutinkama su nukentėjusiojo teiginiu, jog jam buvo sukeltos akivaizdžiai nepataisomos fizinės pasekmės, pabrėžiama, jog byloje tą patvirtinančių įrodymų nėra. Atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusiajam nėra nustatytas netektas darbingumo lygis, nėra aišku, kas sukėlė klausos rodmenų pakitimus, teigiama, jog nurodomas regėjimo pablogėjimas yra neženklus, greičiau sukeltas senėjimo proceso. Ieškovas nepatvirtino savo teiginio apie galimybę prarasti elektriko kvalifikaciją, neteikė ir prašymo priteisti turtinę žalą. Atkreipia dėmesį, kad skunde nurodytose bylose faktinės aplinkybės buvo skirtingos. Akcentuoja, jog nuteistasis yra teigiamai charakterizuojamas, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina tai, kad atlygino padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Nurodoma, kad nuteistasis turi darbą, tačiau gaunamų lėšų pakanka tik pragyvenimui, be to, S. B. išlaiko šeimą, todėl reikalaujama priteisti 7000 Eur suma yra labai didelė. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo buvo prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas dėl šio prašymo nepasisakė, todėl prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą trejų metų laikotarpiui.
4.Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies – dėl procesinių palūkanų, nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis keistinas ir iš S. B. priteistinos nukentėjusiajam G. S. penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nuosprendis paliktinas galioti.
5. Kadangi S. B. kaltės klausimas yra išspręstas, jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių – nukentėjusiajam G. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra nustatytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo kaltės, veikos kvalifikavimo plačiau neanalizuoja. Nukentėjusysis iš esmės nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu, taip pat prašo priteisti iš S. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Nors nukentėjusysis apygardos teismo prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, tačiau apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad nuteistojo nepilnametis sūnus A. B., apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, prašo vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalimi apie tai pranešti prokuratūrai. Prašymas nepagrįstas.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino liudytojo A. B. parodymus, išdėstė jų vertinimo motyvus, nutarties dėl galimai padarytos BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nepriėmė. Kartu pabrėžtina, kad viso proceso metu byloje dalyvavo prokuroras ir apie A. B. duotų parodymų turinį jam buvo žinoma. BPK 169 straipsnio 1 dalis numato prokuroro teisę pradėti ikiteisminį tyrimą pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, jei nukentėjusysis mano, kad jo ar jo šeimos atžvilgiu yra atliekami neteisėti veiksmai, jis turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas.
8. Nukentėjusysis prašo priteisti iš S. B. 16,92 Eur turtinių nuostolių, kuriuos patyrė dėl medicininių dokumentų išdavimo. Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas Irmantas Čičiurka pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, prašydamas priteisti iš kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo G. S. naudai 1600 Eur išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, bei pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo nurodymą 16,92 Eur sumai (t. 2, b. l. 117-120). Mokėjimo nurodymas Nr. 1620 patvirtina, kad VšĮ Vilniaus rajono centrinei poliklinikai advokatas Irmantas Čičiurka sumokėjo 16,92 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį, laikė, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra proporcinga, todėl nukentėjusiojo prašymą priteisti 1600 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą tenkino visiškai. Kadangi nukentėjusiojo prašomi priteisti 16,92 Eur jau buvo priteisti skundžiamu nuosprendžiu, dar kartą priteisti prašomos sumos nėra pagrindo.
10. Nukentėjusysis G. S. prašo vietoje priteistų 2000 Eur priteisti 7000 Eur neturtinės žalos. Būtent tokią sumą nukentėjusysis nurodė pareikšdamas civilinį ieškinį. Nukentėjusysis apeliuoja į tai, kad dėl įvykio jo sveikatos būklė ir pati emocinė būsena yra bloga, nepraeina skausmai krūtinės ir nugaros srityje, svaigsta galva, dažnai pradėjo skaudėti galvą, nors iki įvykio to nebuvo, sunkiai užmiega, jaučia skausmą kairėje kojoje, atsirado bendras nevisavertiškumo jausmas, baimė, nerimas, jaučia nuolatinį pyktį, susierzinimą, pasidarė jautrus, uždaresnis, be to, pradėjo blogėti regėjimas ir klausa. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad dėl fizinių trūkumų gali prarasti elektriko kvalifikaciją ir netekti darbo, o esant šešiasdešimties metų amžiaus būtų labai sunku susirasti kitą darbą. Atsižvelgus į tendencingai blogėjančią sveikatą, apelianto manymu, teismas neprotingai sumažino prašomos priteistinos neturtinės žalos sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, pakankamai atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 nurodyta, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.
12. Analizuojant tiek nuosprendžio motyvus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, tiek apeliacinį skundą, matyti, kad nukentėjusysis dėsto argumentus, kurie iš esmės jau buvo įvertinti priimant sprendimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio dydžio klausimą, išanalizavo medicininius duomenis, kurių pagrindu įvertino nukentėjusiojo patirtus nepatogumus bei sužalojimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, argumentus dėl jaučiamo skausmo, reikalingumo vartoti vaistus ne tik nuo skausmo, bet ir miegui. Tai, kad nukentėjusiajam dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai, patvirtina bylos duomenys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis G. S. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo ir jo sūnaus smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų ausų srityse, nosyje, lūpose, kairiame žande, kakle, krūtinės kairėje, nugaroje, kairės plaštakos antrame piršte, abiejuose dilbiuose, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies dešinėje, kakle, penkių šonkaulių lūžiai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada Nr. G 3020/2018 (01) (t. 1, b. l. 35-36). Iš medicinos 2018 m. rugpjūčio 27 d. išrašo/siuntimo matyti, kad nukentėjusysis skundžiasi dešinės pusės krūtinės ląstos, nosies skausmu (skausmas 6 balai). Objektyviai, alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, sutrikusi judesių koordinacija, paraudusios akių skleros, teigia šiandien vartojęs alkoholį, sutinka, kad yra neblaivus. Specialioji būklė - išorinė nosis pakrypusi į dešinę, kraujuoja iš kairės nosies pusės, čiuopiant nosį - krepituoja nosikauliai; gydymo rekomendacijos – analgetikai, šaltis, tausojantis režimas. Chirurgo apžiūros metu nustatyta, jog nukentėjusysis skundžiasi pilvo skausmu kairėje pilvo pusėje. Diagnozė – dešiniųjų 9-11 šonkaulių lūžis, kairio klubo sumušimas. Nurodoma, kad pacientas atsisako nedarbingumo pažymėjimo, išduotas siuntimas ambulatoriniam gydymui (t. 1, b. l. 46-47). Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymoje nustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys vertinimo metu - akivaizdus nerimas, baimė, o galutinė šio vertinimo išvada, jog nukentėjusiajam nustatyta didelė rizika (t. 1, b. l. 32). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. laikinai buvo nedarbingas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (t. 1, b. l. 74-77).
13. Teisėjų kolegijai abejonių nėra, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai apsunkino jo kasdienę buitį, nukentėjusysis tam tikrą laiką buvo nedarbingas, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija vertina visų bylos faktų kontekste. Iš 2019 m. gegužės 21 d. medicinos išrašo/siuntimo matyti, kad šonkaulių paplacija neskausminga, šonkaulių lūžiai sugijo (t. 2, b. l. 115). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje Nr. pG 324/2019 (01) konstatuota, kad G. S. nosies kaulų lūžis nėra patvirtintas objektyviais tyrimų duomenimis, t. y., pateiktame 2018 m. rugpjūčio 31 d. galvos KT tyrime nosies kaulų lūžių nematyti, todėl ši diagnozė (nustatyta subjektyviai LOR gydytojo konsultacijos metu) yra nepagrįsta ir sužalojimu nevertinama (t.1, b. l. 40-43). Nukentėjusysis G. S. nurodo, kad po įvykio jam pradėjo prastėti regėjimas ir klausa, 2018 m. lapkričio 15 d. regėjimas abiem akimis nusilpo iki 0,9 (iki įvykio buvo 1,0), pakito klausos rodmenys (dešinės ausies 4,0 dB, o kairės - 4,5 dB), tačiau byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių kad suprastėjusi rega ir klausa yra patirto fizinio smurto pasekmė, nėra. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad dėl fizinių trūkumų gali prarasti elektriko kvalifikaciją ir netekti darbo, tačiau G. S. nebuvo nustatytas darbingumo lygio praradimas. Iš medicinos 2019 m. gegužės 21 d. išrašo/siuntimo matyti, kad nukentėjusysis G. S. 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi profilaktiškai dėl vairuotojo teisių; išvada: vairuoti AM, A1, A2, B gali be apribojimų 5 metus (t. 2, b. l. 115). Be to, G. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 152, 92 Eur ligos išmoka (t. 1, b. l. 74-79). Pastebėtina ir tai, kad ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl negautų pajamų nukentėjusysis nereiškė.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 nurodyta, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusysis nepagrįstai buvo sulaikytas, nors RVUL gydytojai rekomendavo ramybę ir tausojantį režimą. Pažymėtina, jog pagal S. B. pareiškimą, jog G. S. su kirviu užsipuolė ir norėjo sumušti A. B., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to G. S. ir buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nedaro esminės įtakos nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiui.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, G. S. padarytą neturtinę žalą įvertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 138 straipsnio 1 dalyse nustatytų saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes G. S. priteista 2000 eurų dydžio neturtinė žala, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisinga, atitinka įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas vienas iš nukentėjusiajam padarytų sužalojimų – nosies lūžis, nėra pagrįstas specialisto išvados duomenimis. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, šis netikslumas nekeičia kaltinamajam inkriminuotos veikos kvalifikavimo (nesunkus sveikatos sutrikdymas), todėl nedaro įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui.
17. Nukentėjusysis G. S. prašo priteisti iš S. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašymas pagrįstas iš dalies.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 konstatuota, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymima, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.
19. Pirmosios instancijos teismas įstatymo nuostatas aiškino netinkamai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad procesinės palūkanos iš nuteistojo nepriteistinos. Nukentėjusysis taip pat nepagrįstai prašo palūkanas už priteistą sumą skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, kadangi būtina civilinio ieškinio patenkinimo sąlyga baudžiamojoje byloje yra asmens kaltumo nustatymas priimant teismo nuosprendį. Vadovaujantis nurodytu Plenarinės sesijos, kuri įgyvendina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškinimu, nuosprendis keistinas ir iš S. B. priteistinos nukentėjusiajam G. S. penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos) iki visiško žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
20. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą – 800 Eur. Byloje yra pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 800 Eur (t. 3, b. l. 42).
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
22. Vertinant išlaidų advokato pagalbai pagrįstumą, atsižvelgtina, jog pateiktas apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas – dėl procesinių palūkanų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajam pirmosios instancijos teisme, apeliacinio skundo motyvai yra iš dalies analogiški civilinio ieškinio argumentams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į nuteistojo turtinę padėtį, iš S. B. nukentėjusiajam G. S. priteistina 300 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
23. Nuteistojo S. B. gynėjo advokato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą trejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju nuteistasis ar jo gynėjas apeliacinio skundo nepateikė, todėl atsiliepime nurodyto prašymo teisėjų kolegija nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S. iš S. B. 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti 2000 (dviejų tūkstančių) Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šios nutarties priėmimo iki visiško žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš S. B. nukentėjusiajam G. S. 300 (tris šimtus) Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.