Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam S. B., jo gynėjui advokatui Sauliui Pikturnai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S., jo advokatui Irmantui Čičiurkai, vertėjoms Eglei Smailienei, Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. B. tyčia nesunkiai sužalojo G. S., o būtent:

jis, 2018-08-27 apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,54 promilių girtumas) žodinio konflikto metu, veikdamas kartu su sūnumi A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), kuris nėra sulaukęs amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus) ties (duomenys neskelbtini), po ko kai A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) tyčia du kartus kumščiu sudavė G. S. į galvą, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, jis spyrė nenustatytą kiekį smūgių gulinčiam G. S. į galvą ir kitas kūno vietas, o A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) jį (S. B.) atitraukius nuo gulinčio G. S., kartu su sūnumi pasišalino, tačiau po kurio laiko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugrįžo prie gulinčio G. S. ir spyrė pastarajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas bei pradėjo smaugti; A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) jį (S. B.) nuvedus nuo gulinčio G. S., po kiek laiko vėl sugrįžo ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė kumščiais ne mažiau 10 smūgių ir ne mažiau 10 kartų spyrė gulinčiam ant žemės G. S. į įvairias kūno vietas, o jam pasišalinus, prie nukentėjusiojo G. S. priėjęs A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2 kartus spyrė pastarajam į galvą bei ne mažiau 4 kartų kumščiu sudavė į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas G. S. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejų ausų srityje, nosyje, lūpose, kairiame žande, kakle, krūtinės kairėje, kairės plaštakos II-me piršte, abiejuose dilbiuose, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies dešinėje, kakle; dešinės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžius, bei kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžius, nosies kaulo lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, jog atvažiavo iš darbo, išlipo, atėjo sūnus ir atidarė vartus. Tuo metu išėjo apsvaigęs ar apgirtęs kaimynas ir su kirviu vos nesudavė jo sūnui. Jam beliko tik gintis. Jis, S. B., spyrė pirmas, išmušė kirvį, o tas vėl griebė kirvį. Jis, S. B., vėl pora kartų spyrė. Pasakė, kad iškvies policiją, nes jį, S. B., puolė jau trečią kartą. Kaimynas pradėjo grasinti, kad visus išžudys, išprievartaus. Tuo metu jo, S. B., sūnus stovėjo prie jo. Paskui dar pamatė vieną kaimyną, kuriam pasakė, kad bus liudytoju. Kaimynas matė kaip jis, S. B., sudavė nukentėjusiajam, nes tas grasino visus nužudyti. Tai vyko tarp garažų. Jis, S. B., pasiuntė vaiką, kad juos galėtų surasti policija. Jis, S. B., automobilį įsivarė pro vartus ir belaukiant policijos, išgėrė apie 200 gr. degtinės. Atvažiavo policija, iškvietė greitąją pagalbą. Jis, S. B., buvo užpultas kartu su vaiku, gynėsi, nesudavė nei vieno pašalinio smūgio. Viskas įvyko prie jo, S. B., vartų. Tai ne pirmas kartas, kaip šis asmuo puola kaimynus. Jis, S. B., buvo užpultas ir apsigynė. Vaikui yra 15 metų. Tai jau trečias kartas. Su kaimynu iš viso nesikalba. Kaimynas švenčia, ten renkasi asocialūs žmonės. Jis davė kirviu ir atėjo iš jam, S. B., priklausančios žemės. Kai vaikas atidarė vartus, kaimynas išėjo su kirviu ir užsimojo prieš vaiką kirviu. Jis, S. B., spyrė du - tris kartus koja, kirvis iškrito, o tada sudavė kumščiais. Tada nuo smūgių kumščiais tas ir nukrito. Kaimynas visaip keikėsi. Su kirviu jis grasino, kad užmuš. Nukentėjusiajam nukritus, iškritus jo kirviui, pastarasis vėl bandė griebti kirvį, tad jis, S. B., vėl smogė. Smogė gal į veidą, kojas. Jis, S. B., nelabai atsimena. Jis, S. B., pasakė, kad kvies policiją, nes tai buvo jau trečias kartas. Vaikas stovėjo išsigandęs šalia. Kai iškvietė policiją, neleido pastarajam keltis, o kaimynas pradėjo grasinti, kad užmuš, išprievartaus. Įvykį matė kaimynas A., kurio pavardės nežino. Mano, kad daugiau niekas to įvykio negalėjo matyti. Tą vakarą nežino, kodėl prasidėjo konfliktas. Jie pastoviai vagia šviesą, konfliktuoja dėl žemės. Su tuo kaimynu visiškai nebendrauja. Jis, S. B., buvo ką tik grįžęs iš darbo. Įvykio metu nebuvo išgėręs, nes tada grįžinėjo iš darbo. Kol policija atvažiavo, jis truputį išgėrė iš streso. Policija važiavo labai ilgai. Kai nukentėjusysis gulėjo, įvarė automobilį ir išgėrė. Tai buvo jo, S. B., klaida. Gėrė degtinę, apie 200 gr. Iš darbo grįžo automobiliu, blaivau. Jie negali gerti darbe, nes tikrinasi ryte ir vakare. Jam, S. B., atvažiavus ir išlipus iš automobilio, nukentėjusysis atsirado po 2-5 min. Jis, S. B., atidarė vartus, pastatė automobilį ir pradėjo bendrauti su sūnumi. Tada išlindo apgirtęs kaimynas ir pasakė, kad užmuš. Jie su tuo kaimynu nebendrauja apie 20 metų, nes pykstasi dėl žemės, dėl savavališkų vartų. Tai jau trečias atvejis. Po šio įvykio nepraėjus net 2 savaitėms jis dar išmušė šuniukui du dantis. Policijos nekvietė. Kaimynu užsimojus kirviu, iš karto pastarajam spyrė. Kirvis neiškrito iš pirmo karto. Tada spyrė 2-3 kartus, su kumščiais ir jis iškrito. Sūnus stovėjo išsigandęs, nieko nedarė. Nukentėjusysis jam, S. B., nespėjo suduoti. Nukentėjusįjį mušė gulintį, nes pastarasis grasino nužudyti, išprievartauti. Jį reikėjo nutildyti, nes šalia stovėjo vaikas. Po konflikto su kaimynu nebendravo. Kai jis užsimojo kirviu, spyrė nukentėjusiajam du kartus koja į šoną. Jis tada paleido kirvį, kuris iškrito. Jis, S. B., paprasčiausiai gynėsi. Viskas vyko labai greitai. Pasakė, kad kvies policiją, tas vėl griebėsi kirvio, tad pora kartų spyrė į veidą. Nukentėjusysis po smūgių gulėjo ir buvo sąmoningas. Jam neleido atsikelti, kol neatvyko policija. Tas norėjo atsikelti, todėl vėl jis, S. B., spyrė į veidą du-tris kartus, kad toliau gulėtų. Tada nukentėjusysis pradėjo grasinti išprievartavimu. Jis nebuvo praradęs sąmonės. Vaikui buvo šokas. Vaikas tik sakė, kad nereikia. Jį labai paveikė šis įvykis. Sūnus nei karto nesudavė nukentėjusiajam. Kol atvyko policija, nukentėjusysis gulėjo, o jis, S. B., pasiuntė sūnų, kad surastų policiją. Jis, S. B., įvarė automobilį, kad policija galėtų įvažiuoti. Išgėrė degtinės. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo. Jis, S. B., prieš važiuojant į namus buvo užsukęs į parduotuvę, kur apsipirko, nusipirko ir butelį degtinės. Kaimynas (duomenys neskelbtini) negalėjo labai daug matyti, nes labai didelis atstumas. Jis to įvykio pradžios iš viso matyti negalėjo. Kaimynas girdėjo grasinimus, kai jis, S. B., spyrė nukentėjusiajam. Jis matyti konflikto pradžios negalėjo, nes yra už vartų. Užpuolimo metu kaimynas matyt buvo girtas ar apsirūkęs, labai agresyvus. Jis blaivus nepuola. Jis, S. B., pats iškvietė policiją, skambino iš savo telefono. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaimynas (duomenys neskelbtini) galėjo tik matyti kaip iškrito kirvis. Už vartų kai jį, S. B., užpuolė, tai paprasčiausiai nesimato. Ten yra garažas, ir jo, S. B., vartai. Nuo jo iki kaimyno (duomenys neskelbtini) buvo gal apie 30 m. atstumas. Jam pasakė, kad bus liudytoju. Kaimynas girdėjo, kaip nukentėjusysis rėkė grasindamas. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį - sumokėjo. Socialinio draudimo civilinį ieškinį - sumokėjo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. 2018-10-05 parodė, kad teistas nebuvo, administracinių nuobaudų neturėjo, psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė, įskaitoje neįrašytas. Galvos traumų neturėjo. Lietuvių kalbą moka, rašo, skaito, vertėjas jam nereikalingas, apklausos metu gynėjas taip pat nereikalingas. Kuo yra įtariamas suprato, kaltu neprisipažįsta, nes tai jis yra nukentėjusysis, gynė save ir savo vaiką. Namas adresu (duomenys neskelbtini) turi du savininkus. Viena dalis namo priklauso jam, kita G. S.. Padalinta ir žemė aplink namą. Tarp jų teritorijų yra aukšta tvora, tačiau iš savo pusės G. S. pastatė dar vieną tvorą. Apie 20 metų tarp G. S. ir jo šeimos vyksta konfliktai, kadangi pastarasis teigia, kad jo ūkinis pastatas stovi ant jo teritorijos. G. S. laužo tvoras, konfliktai kyla dėl nieko, tai jis nulaužo pašto dėžutes (tai buvo 2-3 kartus). Be to pastoviai grasino, kad jų visus nužudys, pakars, pasmaugs. Jis mano, kad jis yra nestabilios psichikos būklės, jis beveik kiekvieną dieną išgėrinėja. 2018-08-27 apie 17 val. jis po darbo atvažiavo namo. Jos sūnus A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) atidarė jo vartus. Tuo metu G. S. buvo jo teritorijoje už medžio su kirviu. Nori patikslinti, kad būtent jo teritorijoje jis savavališkai pastatė metalinę tvorą (jo teritorija prasideda maždaug 5 metrus toliau). Ir tas medis už kurio jis slėpėsi yra būtent jo teritorijoje. Jam išlipus iš automobilio G. S. iškart puolė link jo, užsimojęs kirviu, vos kirviu nepataikė jam į galvą. Vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, rėkė kad užmuš. Tuo metu atstumas tarp jų buvo apie 1,5 metro, jis vos spėjo apsiginti - gindamas vieną kartą spyrė jam su koja į šoną. Nuo jo spyrio iš G. S. rankos ant žemės iškrito kirvis. Tada abiejų rankų kumščiais sudavė G. S. apie 3 kartus į veidą. Nuo minėtų jo smūgių G. S. nukrito ant žemės. Sūnus (duomenys neskelbtini) tuo metu išsigandęs stovėjo šalia jo vartų, tai yra maždaug 2-3 metrų atstumu nuo jo ir G. S.. (duomenys neskelbtini) prie G. S. priėjęs nebuvo ir pastarojo nemušė. Jis (duomenys neskelbtini) sušaukė „kviesk policiją“ ir (duomenys neskelbtini) paskambino telefonu 112. Ar sūnus skambino iš jo telefono numerio, ar iš savo (tel. (duomenys neskelbtini)) tiksliai nurodyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, be to buvo šoko būsenoje. Buvo matyti, kad G. S. buvo išgėręs, bandė atsikelti, kažką aiškino bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kad jis nepabėgtų jis jam dar du kartus kumščiu sudavė į galvą, po ko G. S. ramiai gulėjo. Sąmonės jis praradęs nebuvo, dar kažką sakė, bet jis jam atsakė, kad jis gulėtų ir lauktų policijos pareigūnų. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie G. S. iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą, kadangi G. S. iš nosies bėgo kraujas. Policijos pareigūnams jis paaiškino kas atsitiko, policijos pareigūnai paėmė kirvį su kurio G. S. jam grasino. Kitą dieną atvykęs į policiją jis parašė pareiškimą, dėl G. S. užpuolimo. Kaip ir minėjo šioje situacijoje jis laiko save ne įtariamuoju, o nukentėjusiuoju, todėl kaltu neprisipažįsta. Šio įvykio metu jam jokie kūno sužalojimai padaryti nebuvo, nes kaip minėjo, jam pavyko apsiginti. G. S. puolė tik jo, ant jo sūnaus jis kirviu užsimovęs nebuvo, be to kaip minėjo sūnus (duomenys neskelbtini) tuo metu stovėjo atokiau. Niekas kitas iš jo šeimos narių šio įvykio nematė, išskyrus (duomenys neskelbtini), žmona grįžo namo, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Nori papildyti, kad po šio įvykio kaimynas G. S. vėl grasino jį užmušti laikydamas rankoje mažą peiliuką. Dėl tokių G. S. veiksmų jis jaudinosi dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos bei gyvybės (II tomas, b.l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis S. B. 2019-03-14 parodė: 2019-03-05 nurodė, kad ketina samdyti savo gynėją, tačiau nesamdė, kadangi labai brangu. Sutinka, kad jo apklausoje dalyvautų valstybinis gynėjas. Jo teisės jam išaiškintos. Kuo yra įtariamas suprato, tačiau kaltu kategoriškai neprisipažįsta. Jis pilnai patvirtina savo 2018-10-05 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus. Prie šių parodymų tik dar nori papildyti, kad jis prisipažįsta, kad įtarime nurodytą dieną ir laiku sumušė G. S., bet dar kartą nori pasakyti, tai buvo savigyna. Po to, kad G. S. užsimojo kirviu jis jam spyrė į šoną, o kai iš jo rankų nukrito kirvis, toliau smūgiavo kumščiais. Jis mano, kad G. S. įvykio metu sudavė ne daugiau 8 smūgių, kiek tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Tai viskas vyko šiek tiek atokiau nuo eglės. Kur viskas buvo jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to nori pasakyti, kad kai paskambino į policiją, ilgą laiką nebuvo policijos pareigūnų. Todėl jis nurodė šalia stovėjusiam sūnui išeiti į Fabijoniškių g. ir pažiūrėti ar neatvažiavo pareigūnai, o pats tuo metu nuėjo prie savo automobilio, kuriame buvo maišelis su maisto produktais ir 200 g. talpos butelis degtinės. Tam kad nuimtų stresą jis išgėrė tą degtinę, prieš tai buvo blaivus. Tada jis vėl grįžo prie gulinčio toje pačioje vietoje G. S.. Prie jų priėjo ir jo sūnus. Kadangi G. S. bandė atsikelti, jis jam to padaryti nedavė, kumščiu sudavė jam du kartus (kur pataikė nepamena, gal į veidą) bei pasakė G. S., kad jis gulės kol atvyks pareigūnai. Tada vėl liepė sūnui išeiti į Fabijoniškių g. ir po kiek laiko sūnus grįžo su policijos pareigūnais. Nuo tos vietos kur gulėjo kirvis, iki tos vietos, kur gulėjo G. S. buvo 2-3 metrai. Jo sūnus A. B. G. S. nemušė. Įvykio metu nei jam, nei jo sūnui jokie sužalojimai padaryti nebuvo nes G. S. to padaryti nespėjo. Daugiau nieko papildyti neturi. ( II tomas, b.l. 43-45).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. S. parodė, jog konfliktas prasidėjo nuo to, kai buvo nugriauta jo, G. S., tvora. S. B. pasakė, kad čia ne G. S. tvora. Po to barėsi dar ne kartą. Jis jam, G. S., grasino dėl ūkinio pastato, kad jį sudegins. Įvykio dieną jis, G. S., remontavo savo ūkinį pastatą. Buvo karšta, tad per visą dieną buvo išgėręs litrą alaus. Jie pradėjo ginčytis per 2 metrų aukščio tvorą, grasinti vienas kitam. Tas atidarė savo vartus, atidarė jo, G. S., vartelius, užėjo į jo, G. S., teritoriją kartu su sūnumi ir sudavė smūgį į veidą. Tada jis, G. S., prarado sąmonę ir nukrito. Kirvis gulėjo šalia, kirvio jo, G. S., rankose nebuvo. Jis, G. S., bandė pabėgti, nuėjo į savo teritorijos pusę, sustojo ir gavo smūgį į galvą. Prarado sąmonę. Kai gulėjo be sąmonės, jie išėjo, grįžo ir vėl pradėjo jį, G. S., mušti. Tai buvo kokius tris kartus. Atvažiavus policijai, jis, G. S., buvo be sąmonės. Jie su kaimynu ginčijosi apie tris minutes. Tas jau prieš tai buvo atvažiavęs, kažką darė prie garažo, automobilio. Grasinant vienas kitam per tvorą, kirvį laikė rankoje. Jis, G. S., remontavo ūkinį pastatą. Kaimynas atidarė vartus ir įėjo į jo, G. S., kiemą. Tada kirvį numetė jis, G. S., į savo kiemo pusę ir ėjo iki savo namo pusės. Nuo vartų paėjo 8-10 m. Sustojo. Tada priėjo, jam, G. S., kaimynas trenkė į galvą, jis, G. S., prarado sąmonę. Negali pasakyti, kiek laiko buvo be sąmonės. Matyt buvo atsigavęs, nes tie vėl grįžo ir vėl jam, G. S., trenkė. Kai jie vėl priėjo – jis, G. S., buvo atgavęs sąmonę, bet gulėjo. Kaimynas jam, G. S., kojomis smūgiavo į veidą, į kūną. Jis, G. S., gulėjo užsidengęs veidą, kojas ir rankas pritraukęs prie pilvo. Nežino, kiek kartų jam, G. S., smūgiavo į kūną, į veidą. Po trečio karto, kai atėjo mušti, vėl prarado sąmonę. Pasmūgiavo ir vėl išėjo. Jis, G. S., tik girdėjo to vaiko balsą, bet jo nematė. Pasmūgiavo ir išėjo. Tuo momentu buvo sąmoningas. Jis, G. S., tiesiog iš skausmo negalėjo atsikelti. Jis, G. S., nežino, po kiek laiko jie grįžo trečią kartą. S. B. jį pradėjo dusinti. Jis, G. S., nematė, ar tas grįžo vienas ar kartu su sūnumi, nes gulėjo, tačiau girdėjo vaiko balsą. Paklausė už ką, atsakė, kad už tai, kad čia gyvena. Pradėjo smaugti. Prarado jis, G. S., sąmonę po smūgių į galvą, ją atgavo, kai atvažiavo greitoji pagalba. Atsigavęs gulėjo, matė gydytoją, toliau stovėjo policija. Nematė, kaip atvažiavo policija, nes tada buvo be sąmonės. Pakeliui su greitąja pagalba, dar kartą prarado sąmonę. Nei kaimynui, nei jo sūnui jis, G. S., nesudavė nei vieno smūgio. Negali pasakyti, ar tuo metu kaimynas buvo išgėręs. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo kaimyno grįžimo į namus ir konflikto pradžios. Ten yra aukšta tvora ir nestebi, kada grįžta kaimynas. Kaimyno sūnus sakė: ,,gana, nereikia‘‘. Ką jis tuo metu darė, jis, G. S., nežino, nematė. Mano, kad jie kartu jį ,,presavo‘‘. Konfliktas, kai jį mušė, vyko jo namo teritorijoje.

Teritorijas skiria dviejų metrų tvora. Jis, G. S., nematė, kaip grįžo kaimynas. Kai su kaimynu pradėjo konfliktuoti žodžiais, pastarojo sūnaus nematė. Tvoroje yra vartai, išvažiavimas jo, G. S., pusėje ir šalia jo vartai ir išvažiavimas jo pusėje. Jo, G. S., vartai atrakinti pastoviai, o kaimyno uždaryti. Prie vartų per tvorą nematė kaltinamojo automobilio. Automobilis iš viso stovėjo kieme. Vartai buvo uždaryti. Kaimynas atsirakino savo vartus, o jo sūnus ėjo šalia jo. Jis, G. S., nuo savo vartų buvo 8-10 m. atstumu, kai atėjo kaimynas. Nuo namo buvo 15 m. atstumu. Kaimynas atėjo į jo, G. S., kiemą, paėjo jis link namo pusės ir gavo smūgį. Jis, G. S., nukrito ant žolės. Jis, G. S., kirvį paprasčiausiai numetė gal 2 m. į žolę ir nuėjo į savo teritorijos vidų. Tas kirvis apsunkintas, padarytas kaip didelis plaktukas. Atvažiavus policijai, visą laiką gulėjo toje pačioje vietoje. Buvo savo teritorijoje. Policija jį matė jo teritorijoje. Matė vieną greitosios pagalbos darbuotoją, kuris priėjo ir davė pauostyti vaisto. Jis, G. S., kirvį numetė tada, kai pamatė, kad jie eina. Jis, G. S., norėjau pabėgti. Kirvis sveria apie 10 kg. Numetė kirvį, apsisuko ir pradėjo eiti. Iki šio įvykio, atsižvelgiant į jo amžių, turėjo neblogą sveikatą. Po šio įvykio jis tik iš trečio karto praėjo med. komisiją. Jie nustatė, kad jam pablogėjo klausa, regėjimas. Dėl sulaužytos nosies pertvaros jam rudenį darys operaciją, nes jau nekvėpuoja pro nosį. Jis, G. S., iki šiol negali normaliai atsikvėpti dėl šonkaulio. Gydytojas pasakė, kad iki 2 metų skaudės, paskui keičiantis orui, jausis. Anksčiau jam taip neskaudėjo galva, kai keičiasi oras negali be nuskausminamųjų išeiti į darbą. Prašo atlyginti 7000 Eur. neturtinės žalos. Jo sutuoktinė bijo viena nakvoti namuose. Iki šiol jaučia skausmą, baimę. Tik pradeda užmigti, jį pradeda kratyti drebulys, jaučia baimę. Dėl metinių palūkanų priteisimo – prašo priteisti įstatymo pagrindu. Įvykio metu turėjo telefoną. Kai pamatė ateinantį kaimyną su sūnumi, suprato, kad jie ėjo nelabai gerais tikslais. Jis, G. S., pagalvojo, kad tegu daro ką nori, nes jų nebijo. Dėl ginčo neketino kviesti policijos. Išėjo kaip išėjo. Šiuo metu varteliai yra. Jie nenugriauti. Buvo skundas, kad varteliai stovi neteisėtai. Jie palikti, tik buvo paprašyta palikti atidarytus. Vartai dabar pastoviai atidaryti. Takelis, kuris neišpirktas yra 30 m. Gulėjo gal 2-3 m. nuo to takelio. Yra aukščio skirtumai. Liudytojas (duomenys neskelbtini) viską matė nuo terasos. Jis, G. S., tik sužinojo apie tai, kad tas matė, kai jis grįžo iš areštinės. Tas priėjo prie jo, G. S., ir pasakė, kad viską matė. Kaltinamojo sūnus jį, G. S., apspjovė praėjus porai mėnesių po šio įvykio. Jis, G. S., gali teigti, kad kaltinamojo sūnus jam sudavė smūgius pirmą kartą, kai nukrito be sąmonės. Tas vaikas yra boksininkas. Jam pirmą kartą trenkė kaimyno sūnus. Jis, G. S., nukrito be sąmonės, tad ką jie darė, nežino. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad jam buvo sulaužyta nosis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. 2018-09-07 parodė: 2018-08-27 apie 18.15 val., adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir namo bendro savininko S. B. kilo konfliktas dėl ūkinio pastato. Iš pradžių konfliktas vyko esant kiekvienam savo aptvertoje teritorijoje, koliojosi ir keikė vienas kitą per tvorą. Po to S. B. su sūnumi (žino, kad jaunesniuoju sūnaus, vardo nepamena, jis dar nepilnametis) pro vartų užėjo į jo teritoriją. Priėjo prie jo ir S. B. sūnus jam nesitikint to, trenkė vieną smūgį į kairę galvos pusę ties smilkiniu ir po to iškart kitą smūgį į dešinę galvos pusę, kadangi buvo nuo pirmo smūgio apsvaigęs, tikslios antro smūgio vietos nurodyti negali. Abu smūgiai, jis sudavė kumščiais. Po antro smūgio nugriuvo ant pievos. Nugriuvus jį kojomis į įvairias kūno vietas pradėjo spardyti S. B.. Kiek sudavė smūgių ir į kokias konkrečiai vietos, sekos nurodyti negali. Po to sūnus jį nuo jo atsitraukė ir jie nuėjo už vartelių. Jis gulėjo ant žemės. Tada S. B. vėl atėjo ir vėl jį spardė, kiek ir kokie smūgiai sekos nurodyti negali. Jis jo paklausė: „Už ką“. Po šių smūgių, kadangi jis gulėjo ant šono delnais uždengęs veidą, jis atplėšė jo delnus nuo veido ir ėmė rankomis smaugti. Vėl jo sūnus atitraukė nuo jo ir kaip suprato nuvedė už vartų. Tačiau S. B. vėl grįžo ir vėl jo spardė. Smūgių skaičiaus bei sekos nurodyti negali. Prarado sąmonę. Vėliau, jau kai jį sulaikė, jis sužinojo, kad S. B. policijai nurodė, kad jis jo sūnui grasino kirviu. To tikrai nebuvo ir mano, kad jie norėdami išvengti, atsakomybės, tiesiog sugalvojo tokią istoriją. Yra komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis jau gavo nukreipimą dėl sužalojimų įvertinimo ir jau buvo pas specialistus. Šiuo metu dar gydosi, jam sulaužyta nosis, trys šonkauliai, kiti sumušimai. (I tomas, b.l. 15-16 ).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. 2018-09-07 parodė, kad prie savo ankščiau duotų parodymų gali papildyti, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini) priklausė jo močiutei maždaug prieš 30 metų dalis namo buvo parduota J. B.. Šiuo metu namas turi du bendrasavininkus, turi atskirus įėjimus, teritorija prie namo atskirta tvora. Viena dalys namo priklauso jam, kita S. B. motinai J. B.. Tačiau šalia J. B. teritorijos ribojasi jam priklausanti žemė, ant kurios stovi jam priklausantis ūkinis pastatas. Bet tam, kad prieitų prie šio pastato jis turi užeiti į kaimynų kiemą (pro vartus nuo gatvės pusės) be to turi prašyti leidimo tai padaryti. Dėl to kaimynai visą laiką reiškia savo nepasitenkinimą. Būdamas neblaivus S. B. pastoviai sako, kad šis ūkinis pastatas čia nestovės, ar tai bus sugriautas, ar padegtas. Dėl to ankščiau kažkokių rimtų konfliktų tarp jų nebuvo, buvo tik žodiniai konfliktai. Nori pabrėžti, kad savo nepasitenkinimą S. B. reiškė tik būdamas neblaivus, blaiviam stovyje jokių priekaištų iš jo pusės nebūna. Be to nori pasakyti, kad kaimyno S. B. teritorija aptverta aukšta, virš 2-jų metrų medine tvora, o iš jo pusės yra apie 1 metro aukšto metalinio tinklo tvora. Konfliktas su S. B. paaštrėjo 2018 m. vasaros metu. Viena ryta atsikėlęs pamatė, kad S. B. be jokio įspėjimo, nugriovė dalį jo tvoros, paaiškindamas kad per jo teritoriją pas jį ateina policijos pareigūnai (dėl S. B. vyresniojo sūnaus). Po ko S. B. vietoj jo tvoros, pastatė savo 2 aukštų tvorą. Kitas konfliktas įvyko dėl to, kad jis norėdamas remontuoti ūkinio pastato stogą prie pastato pastatė kopėčios (iš S. B. teritorijos pusės), o kitą dieną kopėčios dingo. Į jo klausimą kur kopėčios S. B. atsakė, kad išmetė. 2018-08-27 apie 18:15 val. jis remontavo savo ūkinį pastatą. S. B. būdamas savo teritorijoje vėl pradėjo sakyti, kad jis be reikalo remontuoja šį pastatą, kuris vis tiek bus nugriautas, tai sakydamas pastarasis vaidino jį "gaidžiu", "pydaru" ir taip toliau, keikėsi jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Jis jam kažką atsakė (ką tiksliai nepamena) vartodamas necenzūrinius žodžius ir taip žodis po žodžio tarp jų (per tvorą) kilo žodinis konfliktas. Po ko jis su savarankišku kirviu-plaktuku priėjo prie savo vartų ir pradėjo tvarkyti vartus. Visą tą laiką S. B. būdamas savo kieme ir toliau rėkė, keikėsi jo atžvilgiu. Patvarkęs vartus su minėtu kirviu, jį metė ir pradėjo skambinti savo sūnui, norėdamas papasakoti, dėl vėl kilusio žodinio konflikto su S. B.. Tuo metu per tvorą S. B. pradėjo rėkti: "Kam tu ten dar skambini pydaras?". Suvokdamas, kad gali kilti didesnis konfliktas, jis S. B. nieko neatsakinėjo ir toliau bandė prisiskambinti sūnui. Po kiek laiko, kai jis stovėjo laikydamas rankoje telefoną, atsidarė jo vartai, iš kelio pusės ir į jo kiemą užėjo S. B. su savo jaunesniuoju sūnumi, kurio vardo nežino. Jie ėjo link jo ir visas jo dėmesys buvo nukreiptas į S. B.. Nuo tvoros iki tos vietos, kur jis stovėjo jis apie 5 metrus, jie priėjo labai greitai. S. B. buvo jam iš kairės pusės, o jo sūnus iš dešinės ir būtent pastarasis pirmas jam sudavė stiprų smūgį kumščiu į kairį smilkinį. Kiek žino jis lanko boksą. Po šio smūgio jis nukrito ant žemės ir , jam atrodo, laikinai prarado sąmonę. Atsipeikėjo kai S. B. spardė jį kojomis. Tuo metu jo sūnus stovėjo šalia ir sakė S. B. "nereikia". Jis tuo metu gulėjo ant dešinio šono, smūgiai pagrindiniai buvo į galvą ir kitas kūno vietas, t. y. šonkaulius, krūtinę, kairė koją. Kiek jis prisimena S. B. tai spardė jį, tai nueidavo, tai vėl priėjęs spardė ir kiek prisimena, nes vėliau prarado sąmonę, jis spardydamas prie jo priėjo 3 kartus. Jis gulėjo užsidengęs veidą rankomis, kai S. B. antrą kartą priėjo prie jo, paklausė jo "už ką"? Į ką pastarasis atsakė, kad už tai, kad jis čia gyvena. Bei atplėšęs jo rankas ir tuo metui apdraskydamas jam veidą, pradėjo jį smaugti. Jo sūnus pradėjo atitraukinėti S. B. nuo jo ir jie išėjo iš jo kiemo, bet po kurio laiko S. B. grįžo ir vėl spardė kojomis į visas kūno vietas. Į jo kiemą atėjo ir jo sūnus. Kuo viskas pasibaigė nepamena, nes kaip minėjo prarado sąmonę. S. B. spardė jį kojomis ir bandė pataikyti į veidą bei pyko, kad jo smūgiai ne visada pataikydavo jam į veidą. Kiek kartų jis jam spyrė pasakyti negali, nes smūgių neskaičiavo, bet pagal likusių ant kūno mėlynių ir padarytų kūno sužalojimų, mano kad ne mažiau 15-20 smūgių. Jo sūnus kaip minėjo jam sudavė pirmą smūgį į kairį smilkinį, ar iš jo pusės buvo daugiau smūgių pasakyti negali. Kai jis atsipeikėjo šalia buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė- nežino. Jį pristatė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteikta pirminė pagalba po to policijos pareigūnai pristatė jį į policijos komisariatą, o vėliau į areštinę, nes S. B. kreipėsi su pareiškimu, kad jis neva jam grasino kirviu. Nors to tikrai nebuvo. Dėl minėto įvykio jis patyrė didelį fizinį skausmą, jam buvo padarytas nosies kaulų lūžis, sulaužyti trys šonkauliai, kairio klubo sumušimas, galvos trauma. Iki šiol skauda galvą, pykina, nuo smaugimo skauda gerklę. Kaip ir minėjo GMP jį pristatė į Lazdynų ligoninę, po to kreipėsi į savo šeimos gydytoją Vilniaus centro rajono poliklinikoje. 2018-08-31 dėl didelių galvos skausmų kvietė GMP, kurie jį pristatė į Lazdynų ligoninę, kur buvo atlikta kompiuterinė tomograma. Be to patyrė ir moralinę žalą, kurią įvertins vėliau. Kai buvo mušamas matė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo A. S.. Daugiau nieko papildyti neturi (I tomas, b.l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. 2018-12-07 parodė, kad prie savo ankščiau duotų parodymų gali papildyti, kad jam po sumušimo Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, jam iš nosies bėgo kraujas, buvo sunku kvėpuoti. Paspaudęs nosį gydytojas vizualiai nustatė, kad nosis sulaužyta, tačiau nosies rentgenograma jam padaryta nebuvo, nes jam dėl sulaužytų šonkaulių, galvos sumušimo labai skaudėjo visas kūnas, galva, jis negalėjo stovėti. Jam sukosi galva nuo jam padarytų kūno sužalojimų, pykino. Po ko jis buvo nuvežtas ir uždarytas areštinėje. Vėliau tęsė gydymą Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, bet ir ten nosies rentgenograma padaryta nebuvo. Minėto įvykio metu jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertina 7 000 eurų, kadangi buvo žiauriai sumuštas. Jis nei S. B., nei pastarojo sūnui nieko nepadarė, net neprisilietė prie jų pirštu, jokių kirviu nei S. B., nei jo sūnui negrasino. Su kirviu jis tiesiog dirbo savo teritorijoje. Dėl sulaužytų šonkaulių, kitų jam padarytų kūno sužalojimų patyrė nepatogumus, buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje. (I tomas, b.l. 19 ).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. 2019-03-07 parodė, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nori pateikti dokumentus, kuriuose matyti, kad žemės sklypas, kuriame jis buvo sumuštas yra jo nuosavybė. Be to, prie šio protokolo, nori pateikti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, kuriame gerai matomas visas jo žemės sklypas, vietą, kurioje jis buvo sumuštas bei (duomenys neskelbtini) namas, kurio dalys priklauso jam, o kita dalis S. B.. (I tomas, b.l. 27-28).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, jog įvykio dieną tėvas jam, A. B., paskambino, prašė jo atidaryti vartus, kad jis galėtų įvažiuoti į kiemą. Tuo metu, kai jam skambino tėvas, jis dar buvo parduotuvėje, ruošėsi važiuoti namo. Po kelių minučių išėjo jis, A. B., į lauką atidaryti vartus, tėvas buvo ką tik privažiavęs. Kai jis, A. B., pradėjo atidarinėti vartus, girtas kaimynas bandė užsimoti su kirviu į jį, A. B.. Jis, A. B., išsigandęs stovėjo. Tėvas, iš streso kaimynui trenkė į veidą, tas nukrito, kirvis jam iš rankų iškrito. Paskui kaimynas vėl stojosi ir norėjo pulti tėvą, tada tėvas jam dar kartą trenkė ir tas vėl nukrito. Tuomet tėvas iškvietė policiją. Tuo metu gulėdamas kaimynas šliaužė, bandė pasiekti kirvį ir juos pulti, jis šaukė, kad juos visus užmuš. Tuomet tėvas jam vėl trenkė, kad tas nutiltų. Vėliau kaimynas vėl bandė atsistoti, bet tuomet paskutinį kartą matė, kaip tėvas jam trenkė. Tėvas jam, A. B., liepė pasitikti policijos pareigūnus ir daugiau jis, A. B., nieko nematė. Nukentėjusysis gulėjo niekam priklausančioje teritorijoje, ta vieta kaip ir kelias. Kaimynas gulėjo už sklypo, kaimynas nebuvo savo sklypo teritorijoje. Kaimynas išėjo, kai jis, A. B., išėjo atidaryti vartų, jis jam, A. B., sakė,- „sūka“ užmušiu“. Tėvas sudavė smūgius nei jų, nei jo teritorijoje. Tėvas sudavė maždaug 6-7 kartus. Kelis kartus ranka į veidą ir kelis kartus kojomis į šoną. Kaimynas bandė atsistoti, jis rėkė, keikėsi. Jis, A. B., nesudavė smūgių, jam buvo šokas, pašalinių žmonių nebuvo, jie buvo trise. Tėvas iškvietė policiją. Kai tėvas spardė kaimyną, tas bandė atsistoti. Kaimynas siekė paimti kirvį. Kirvis nuo jo gulėjo apie metrą. Jis, A. B., nesportuoja. Jis, A. B., nesudavė smūgių nukentėjusiajam. Jam tuo metu buvo šokas. Nukentėjusysis kirvį laikė dešinėje rankoje. Tėvas buvo išsigandęs, jam buvo stresas, šokas, nėra jo tokio matęs.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, jog juos tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju sieja kaimynystės santykiai. Jis kieme išgirdo triukšmą, barimąsi. Eidamas kiemu pamatė, kad gretimame kieme, kuris priklauso Z. G., S. B. pritūpęs barasi ir daro kažkokius judesius, geriau įsižiūrėjęs pamatė, kad kumščiuoja į gulintį G. S.. Jis S. B. liepė nustoti. Vėliau jis išėjo iš kiemo, po to vėl grįžo, S. B. tuomet jau nebuvo, bet pastebėjo, kad į tą vietą, kur gulėjo G. S., pribėgo tamsiai apsirengęs jaunas, smulkaus sudėjimo jaunuolis ir jis irgi mušė jį. G. S. visą laiką gulėjo. Jis, A. S., nubėgo iki namų, žmonos klausė, ką daryti, pasiėmė telefoną, bėgo atgal, per garažus pastebėjo policijos mašiną ir greitosios pagalbos mašiną. S. B. buvo pasilenkęs ir smūgiavo į nukentėjusįjį, buvo gal kokie geri 5 smūgiai. G. S. gulėjo ant šono, jo rankos buvo priekyje. Kaltinamasis atsistojęs spardė nukentėjusįjį. Kai S. B. nebuvo kieme, atbėgęs jaunuolis analogiškai mušė nukentėjusįjį. Aplink nukentėjusįjį nepastebėjo jokių daiktų, nes buvo aukšta žolė. Konflikto pradžios nematė. Būdamas savo kieme girdėjo žmonių balsus, „burbuliavimą“. Buvo monologas. Nukentėjusysis gulėjo savo sklypo teritorijoje, jis šį sklypą pirko iš a.a. Z. G., sklypas trikampio formos. Sklypas iš vienos pusės užtvertas monolitinių garažų siena, iš jo pusės tvoros nėra, iš kitos pusės varteliai yra. Iš jo pusės esančios skersinės lentos netrukdė stebėti vykstančio įvykio. Įvykio dieną visą dieną buvo jis namuose. G. S. nematė, jį pamatė tik įvykio metu. Nukentėjusįjį pažįsta nuo 1990 metų. Vieną kartą G. S. liudijo teisme, kai vyko tarp jo ir bendrasavininko teismas, bet jo naudai jis neliudijo, jis tik sakė taip kaip yra, kad jo tvora stovėjo visą laiko toje vietoje. Kaltinamąjį pažįsta apie 13 metų. Konfliktų tarp šių dviejų asmenų nėra matęs, nei girdėjęs. Vieną kartą buvo naktį, kad policija laužėsi į G.S. namus. S. B. ir G. S. namai yra sujungti, jis taip suprato, kad ne į tą langą beldėsi. Vėliau paaiškėjo, kad policija buvo supainiojusi adresą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. N. parodė, jog šiuo metu dirba krašto apsaugoje. Anksčiau dirbo tyrėju policijoje. Nepamena šios bylos įvykių. Pagarsinus 2018-12-10 apklausą, parodė, jog buvo gautas pranešimas, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis gulėjo kieme „apdaužytas“, iškvietė jie pastiprinimą, greitąją medicinos pagalbą. Palydėjo nukentėjusįjį į Lazdynų ligoninę. Pranešėjas sakė, kad nukentėjusysis su kirviu vaikėsi jo sūnų. Kai atvyko, nukentėjusysis gulėjo kieme, pievoje, jis, V. N., nežino, kam priklauso ta teritorija. Kai jie atvyko, įėjo pro tvorelę, nukentėjusysis nuo tvoros gulėjo 20-30 metrų. Įvykio vietoje buvo pranešėjas, kuris jiems pasakė, kad kaimynas užpuolė jo sūnų. Neatsimena, ar sūnus šalia buvo. Nukentėjusysis gulėjo sklype. Su nukentėjusiuoju kalbėjo, bet jis buvo išgėręs, jis nesuprato ko jie iš jo nori. Ant nukentėjusiojo veido buvo sužalojimai, šiek tiek kraujo. Pranešėjas sakė, kad jo sūnų užpuolė kaimynas ir jį vaikosi su kirviu. Nepamena, ar klausė nukentėjusiojo, iš kur sužalojimai ant jo. Pranešėjas buvo blaivus. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, bet neadekvatus, nes kai užduodavo klausimus, jis į juos rišliai neatsakydavo. Juos „pasiuntė“, nesuprato, ar jam reikia greitosios pagalbos ar ne. Nukentėjusiojo buvo nerišli kalba, sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Pranešėjas buvo adekvatus, suvokė situaciją, rišliai pasakojo situaciją, kaip viskas buvo. Dėl girtumo reikėjo nukentėjusįjį vesti, nežino, kokie jam buvo padaryti sužalojimai. Nukentėjusysis nesiskundė sužalojimais, ant veido buvo kraujas. Jam siūlė kviesti greitąją pagalbą, jis kalbėjo keiksmažodžiais. Jis buvo apsvaigęs tiek, kad jį reikėjo vesti. Apie nukentėjusiojo lūžius jam nieko nežinoma, negali 100 proc. pasakyti, kad dėl girtumo jį vedė. Vertina, kad asmuo neblaivus iš to, kad sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba. Per karjerą tokių iškvietimų yra turėjęs 10-15. Ligoninėje nukentėjusysis buvo pasodintas į neįgaliojo vežimėlį, keikėsi, lipo iš vežimėlio. Su kaltinamuoju bendravo, jis buvo adekvatus, nepamena, kad būtų buvęs neblaivus ar blaivus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. V. parodė, jog patruliavimo metu su tyrėju, per raciją išgirdo pranešimą, kad Fabijoniškių mikrorajone kaimynas su kirviu puolė pranešėjo vaiką. Atvykę į įvykio vietą, užėjo pro kiemo vartelius, pamatė gulintį kirvį, šlepetes ir kiek toliau gulėjo kruvinas vyriškis. Šalia stovėjo kaltinamasis ir jo sūnus. Jis paaiškino, kad gulintis vyras su kirviu užpuolė jo sūnų ir jis norėdamas apginti sūnų tam trenkė. Nukentėjusysis gulėjo ant žolės su kruvinu veidu, girtas, nes sklido alkoholio kvapas. Jis sąmonę turėjo, bet nesugebėjo nei žodžio pratarti. Matėsi, kad iš nukentėjusiojo nosies bėga kraujas, mėlynių nesimatė. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Bandė jam nustatyti girtumą, bet jis nesugebėjo įpūsti, matėsi akivaizdžiai, kad jis yra neblaivus. Kirvis nuo nukentėjusiojo gulėjo apie 20 metrų. Ant nukentėjusiojo veido matė kraują. Jai nėra žinoma apie lūžius, kuriuos patyrė nukentėjusysis. Jo klausė, bet jis nesugebėjo nieko atsakyti. Nukentėjusysis nesiskundė skausmu. Atvykusi į įvykio vietą, ji suprato, kad nukentėjusysis gulėjo savo teritorijoje. Ji tiksliai neatsimena įvykio vietos. Namas buvo dar toliau, nei gulėjo kirvis gal dar kokie 20 metrų. Kasdien darbe susiduria su neblaiviais asmenimis. Nukentėjusysis elgėsi ramiai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja B. M.-O. parodė, jog nepamena šių asmenų ir nepamena įvykio, praėjo daug laiko po įvykio. Pagarsinus tomas 1 b. l. 89, parodė, jog reikėtų vadovautis porininko parodymais, nes neprisimena ji detalių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3020/2018(01) nurodyta, kad G. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų ausų srityje, nosyje, kairiame žande, kakle, krūtinės kairėje, nugaroje, kairės plaštakos II-ame piršte, abiejuose dilbiuose, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies dešinėje, kakle; dešinės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžiai, bei kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-08-27 . Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgius kumščiais ir spardant kojomis, smaugiant rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 18- a trauminių poveikių. Visumoje vertinant sužalojimų kiekį ir lokalizacijas, jie nebūdingi vienkartiniam griuvimui ar savęs žalojimui. Pavieniai sužalojimai galėjo atsirasti ir pačiam tiriamajam atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus, tačiau sužalojimuose nėra identifikacijų požymių, pagal kuriuos galima būtų išskirti, kurie būtent iš nustatytų sužalojimų, kokiu būtent daiktų ir kokiu būtent būdu buvo padaryti. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atitinka nežymių sveikatos sutrikdymo mastą. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą. (I tomas, b.l. 35-36 ). (t.1, b.l.34-36).

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje pG 324/2019(01) nurodyta, kad G. S. nosies kaulų lūžis nėra patvirtintas objektyviais tyrimų duomenimis, t. y. pateiktame 2018-08-31 galvos KT tyrime nosies kaulų lūžių nematyti, todėl ši diagnozė (nustatyta subjektyviai LOR gydytojo konsultacijos metu) yra nepagrįsta ir sužalojimu nevertinama. Kitų radiologinių tyrimų, patvirtinančių nosies kaulų lūžį, atlikta nebuvo. Specialisto išvada Nr. g 3020/2018(01) nesikeičia. (I tomas, b.l. 40­-43).

Gautas iš Bendrojo pagalbos centro 2018-08-27 Centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad garso įrašo rinkmenos pavadinimas 10.102.186.21_2018-08-27_18-19-09_25.02 mp3 179 KB sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką. Įjungus įrašą girdimas vyriškas balsas, pažymėtas Nr. 1 ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pažymėtas Nr. 2. vyriškas balsas Nr. 1 - Čmo ebanoje, nachui, suka. Antrame plane girdosi kitas vyriškas balsas, bet ką sako suprasto neįmanoma. Nr. 2 - 112. Nr. 1 - Laba diena. Nr. 2 - Laba diena. Nr. 1 - Prie 92-o namo privažiuokit, čia užpuolimas buvo ant vaiko. Nr. 2 - Kokiu adresu? Nr. 1 - (duomenys neskelbtini). Nr. 2 - Nesupratau gatvės. Nr. 1 - (duomenys neskelbtini). Nr. 2 - (duomenys neskelbtini), kas ką užpuolė ten? Nr. 1 - Čia, kaimynas užpuolė vaiką, 15 metų. Kažką sako, ką suprasti neįmanoma. Nr. 2 - Kažką padarė? Nr. 1 - Su kirviu, su kirviu. Nr. 2 - O kur jis dabar? Nr. 1 - kažką sako, ką suprasti neįmanoma...spėjom, spėjom, dabar guli. Nr. 2 - Ta prasme guli? Nr. 1 - Nu aš, aš sumušiau, biški. Nr. 2 - Aha, greitoji bus reikalinga. Nr. 1 - A, ne, greitoji nereikia. Už tai kad girtas labai. Nr. 2 - O Jūsų vaikas, kaip? Nr. 1 - Normaliai. Nr. 2 - Fabiįoniškių...(kalba kartu). Nr. 1- ... greitoji nereikia, reikia tik, aš tik pareiškimą rašysiu, dar kažką sako, ką suprasti neįmanoma. Nr. 2 - Kaip? Nr. 1 - Aš pareiškimą rašysiu. Nr. 2 - Bet čia Jūsų sūnus, ar dukra... Nr. 1 - Mano sūnus, užpuolė, žinot girtas. Nr. 2 - Spėjo jį sužalot, ar kažką padaryt? Nr. 1 - Ne aš į snukį daviau į viso. Nr. 2 - Jus iš gatvės, ar kiemo pusės randatės? Nr. 1 - Čia randamės, kur video elgė, čia garažai, prie garažų, čia buvo užpuolimas. Nr. 2 - (duomenys neskelbtini), taip? Nr. 1 - Jo, jo. Nr. 2 - Gerai. Nr. 1 - Mes susitiksim, sūnus išbėgs. Nr. 2 - Gerai, laukit. Nr. 1 - Nu, laukim. Įrašo trukmė: 1,31 min. (I tomas, b.l. 92-93).

2018-08-27 19:11 val. S. B. nustatytas 1,54 promilių girtumas (alkotesterio kvitas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-41440-18) (I tomas, b.l. 109).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-41440-18 apžiūros metu paimtas kirvis apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo ( I tomas, b.l. 135-139).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Kaltinamasis apklausiamas teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad sutinka, jog nukentėjusiajam sudavė smūgius, dėl to gailisi, tačiau dėl savo kaltės nesutinka, nurodė, jog kai jis grįžo, tuo metu išėjo apsvaigęs ar apgirtęs kaimynas G. S. ir su kirviu užsimojo, vos nesudavė jo sūnui. Jam beliko tik gintis. Tačiau jis, S. B., spyrė pirmas, išmušė kirvį, o kaimynas vėl griebė kirvį. Jis, S. B., vėl pora kartų spyrė. Pasakė, kad iškvies policiją, nes jį, S. B., puolė jau trečią kartą. Kaimynas pradėjo grasinti, kad visus išžudys, išprievartaus. Tuo metu jo, S. B., sūnus stovėjo prie jo. Viskas įvyko prie jo, S. B., vartų. Jis, S. B., spyrė du - tris kartus koja, kirvis iškrito, tada sudavė kumščiais. Tada nuo smūgių kumščiais tas ir nukrito. Kirvis neiškrito iš pirmo karto. Kaimynas keikėsi. Nukentėjusiajam nukritus, iškritus jo kirviui, pastarasis vėl bandė griebti kirvį, tad jis, S. B., vėl smogė. Smogė gal į veidą, kojas. Pasakė, kad kvies policiją.

Liudytojas A. B. parodė, jog kai jis pradėjo atidarinėti vartus, girtas kaimynas G. S. bandė užsimoti su kirviu į jį, A. B.. Jis, A. B., išsigandęs stovėjo. Tėvas, iš streso kaimynui trenkė į veidą, tas nukrito, kirvis jam iš rankų iškrito. Paskui kaimynas vėl stojosi ir norėjo pulti tėvą, tada tėvas jam dar kartą trenkė ir tas vėl nukrito. Tuomet tėvas iškvietė policiją. Tuo metu gulėdamas kaimynas šliaužė, bandė pasiekti kirvį ir juos pulti, jis šaukė, kad juos visus užmuš. Tuomet tėvas jam vėl trenkė, kad tas nutiltų. Vėliau kaimynas vėl bandė atsistoti, bet tuomet paskutinį kartą matė, kaip tėvas jam trenkė. Tėvas jam, A. B., liepė pasitikti policijos pareigūnus ir daugiau jis, A. B., nieko nematė.

Pats nukentėjusysis G. S. parodė, jog tąkart kaimynas atidarė vartus ir įėjo į jo, G. S., kiemą. Tada jis numetė kirvį ir ėjo į savo kiemo pusę ir ėjo iki savo namo pusės. Nuo vartų paėjo 8-10 m. Sustojo. Tada kaimynas jam trenkė į galvą, jis, G. S., prarado sąmonę. Negali pasakyti, kiek laiko buvo be sąmonės. Matyt buvo atsigavęs, nes tie vėl grįžo ir vėl jam, G. S., trenkė. Kai jie vėl priėjo – jis, G. S., buvo atgavęs sąmonę, bet gulėjo. Kaimynas jam, G. S., kojomis smūgiavo į veidą, į kūną. Jis, G. S., gulėjo užsidengęs veidą, kojas ir rankas pritraukęs prie pilvo. Nežino, kiek kartų jam, G. S., smūgiavo į kūną, į veidą. Po trečio karto, kai atėjo mušti, vėl prarado sąmonę.

Teismas taip pat įvertino tyrimo metu duotus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. B. parodė, kad tąkart jo sūnus A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) atidarė vartus. Tuo metu G. S. buvo jo teritorijoje už medžio su kirviu. Jam, S. B., išlipus iš automobilio G. S. iškart puolė link jo, užsimojęs kirviu, vos kirviu nepataikė jam į galvą. Vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, rėkė kad užmuš. Tuo metu atstumas tarp jų buvo apie 1,5 metro, jis vos spėjo apsiginti - gindamas vieną kartą spyrė jam su koja į šoną. Nuo jo spyrio iš G. S. rankos ant žemės iškrito kirvis. Tada abiejų rankų kumščiais sudavė G. S. apie 3 kartus į veidą. Nuo minėtų jo smūgių G. S. nukrito ant žemės. Sūnus tuo metu išsigandęs stovėjo šalia jo vartų, tai yra maždaug 2-3 metrų atstumu nuo jo ir G. S.. A. prie G. S. priėjęs nebuvo ir pastarojo nemušė. Jis A. sušaukė „kviesk policiją“. Kad kaimynas nepabėgtų jis jam dar du kartus kumščiu sudavė į galvą, po ko G. S. ramiai gulėjo. Sąmonės jis praradęs nebuvo, dar kažką sakė, bet jis jam atsakė, kad jis gulėtų ir lauktų policijos pareigūnų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad tąkart tarp jo ir S. B. kilo konfliktas dėl ūkinio pastato. Iš pradžių konfliktas vyko esant kiekvienam savo aptvertoje teritorijoje, koliojosi ir keikė vienas kitą per tvorą. Po to S. B. su sūnumi pro vartų užėjo į jo teritoriją. Priėjo prie jo ir S. B. sūnus ir jam nesitikint to, trenkė vieną smūgį į kairę galvos pusę ties smilkiniu ir po to iškart kitą smūgį į dešinę galvos pusę, kadangi buvo nuo pirmo smūgio apsvaigęs, tikslios antro smūgio vietos nurodyti negali. Abu smūgius sudavė kumščiais. Po antro smūgio jis, G. S., nugriuvo ant pievos. Nugriuvus jį kojomis į įvairias kūno vietas pradėjo spardyti S. B.. Kiek sudavė smūgių ir į kokias konkrečiai vietas, sekos nurodyti negali. Po to sūnus jį atsitraukė ir jie nuėjo už vartelių. Jis, G. S., gulėjo ant žemės. Tada S. B. vėl atėjo ir vėl jį spardė, kiek ir kokie smūgiai sekos nurodyti negali. Jis jo paklausė: „Už ką“. Po šių smūgių, kadangi jis gulėjo ant šono delnais uždengęs veidą, jis atplėšė jo delnus nuo veido ir ėmė rankomis smaugti. Vėl jo sūnus atitraukė nuo jo ir kaip suprato nuvedė už vartų. Tačiau S. B. vėl grįžo ir vėl jo spardė. Smūgių skaičiaus bei sekos nurodyti negali. Prarado sąmonę. Tą patį paliudijo ir dar kartą apklaustas.

Taigi, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios kiekvienas laikėsi savo versijų. Jų parodymai skirtingi. Kaltinamasis ir liudytojas A. B. (kaltinamojo sūnus) teigia, jog nukentėjusysis užsimojo kirviu prieš juos. Nukentėjusysis G. S. tai neigia.

Įvykį eigoje matęs liudytojas A. S. parodė, jog eidamas kiemu pamatė, kad gretimame kieme, kuris priklauso G. S., S. B. pritūpęs barasi ir daro kažkokius judesius, geriau įsižiūrėjęs pamatė, kad kumščiuoja į gulintį G. S.. S. B. buvo pasilenkęs ir smūgiavo į nukentėjusįjį, buvo gal kokie geri 5 smūgiai. G. S. gulėjo ant šono, jo rankos buvo priekyje. Kaltinamasis atsistojęs spardė nukentėjusįjį. Kai S. B. nebuvo kieme, atbėgęs jaunuolis analogiškai mušė nukentėjusįjį. Aplink nukentėjusįjį nepastebėjo jokių daiktų, nes buvo aukšta žolė. Konflikto pradžios nematė.

Neginčytina, jog nukentėjusiajam, kas nustatyta specialisto išvada, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti mažiausiai 18-a trauminių poveikių.

Liudytojas V. Ž. parodė, jog atvykus, nukentėjusysis nuo tvoros gulėjo 20-30 metrų. Įvykio vietoje buvo pranešėjas, kuris jiems pasakė, kad kaimynas užpuolė jo sūnų. Su nukentėjusiuoju kalbėjo, bet jis buvo išgėręs, jis nesuprato ko jie iš jo nori. Ant nukentėjusiojo veido buvo sužalojimai, šiek tiek kraujo. Nukentėjusysis vartojo keiksmažodžius.

Liudytoja V. V. parodė, jog atvykę į įvykio vietą, užėjo pro kiemo vartelius, pamatė gulintį kirvį, šlepetes ir kiek toliau gulėjo kruvinas vyriškis. Šalia stovėjo kaltinamasis ir jo sūnus. Jis paaiškino, kad gulintis vyras su kirviu užpuolė jo sūnų ir jis norėdamas apginti sūnų tam trenkė. Nukentėjusysis gulėjo ant žolės su kruvinu veidu, girtas, nes sklido alkoholio kvapas. Jis sąmonę turėjo, bet nesugebėjo nei žodžio pratarti. Matėsi, kad iš nukentėjusiojo nosies bėga kraujas, mėlynių nesimatė. Kirvis nuo nukentėjusiojo gulėjo apie 20 metrų.

Liudytoja B. M.-O. įvykio detalių neprisiminė.

Šiuo atveju, kaltinamasis, kaip minėta, neginčija, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam G. S., tačiau parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad jis nepripažįsta veikęs tiesiogine tyčia sužaloti nukentėjusįjį G. S., teigia veikęs būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012).

Tai, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas dėl dalies teritorijos nuosavybės, neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. Tačiau, kaip minėta, kaltinamojo, liudytojo A. B. ir nukentėjusiojo G. S. parodymai dėl įvykio pradžios prieštaringi.

Kaltinamasis teigia gynęs savo vaiką ir save nuo nukentėjusiojo, kuris užsimojo kirviu. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais, o kaip tik, kaip matyti iš liudytojo A. S. parodymų, netgi gulintį nukentėjusįjį kaltinamasis S. B. toliau mušė. Tą patvirtino ir pats nukentėjusysis, ne kartą davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, jog kaltinamasis ne kažkur pasišalino, šaukėsi pagalbos, o pats kaip tik intensyviai mušė gulintį nukentėjusįjį, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi prieš kaltinamąjį S. B..

Be to liudytojas A. S. nurodė, jog gulintį nukentėjusįjį mušė ir atbėgęs kaltinamojo sūnus A. B.. Specialisto išvada nustatyta net 18 trauminių poveikių nukentėjusiajam. Tokie duomenys jokiu būdu neatitinka būtinosios ginties situacijos. Be to, vykstant konfliktui kaltinamasis su sūnumi buvo dviese, sūnus ne mažametis, aplink gyveno žmonės, bet kokiu atveju smūgiuoti 18 kartų gulinčiam nukentėjusiajam į kūną ir jį smaugti nebuvo pagrindo.

Nukentėjusiajam G. S. buvo sulaužyta nosis, keli šonkauliai.

Taigi, išdėstytų įrodymų pagrindu paneigus būtinosios ginties situaciją ir nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis suduodamas nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, o ir gulinčiam, smaugdamas, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, jog taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. kaltinamasis S. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), o tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014 ir kt.).

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvina tai, jog atlygino padarytą turtinę žalą bendrovėms (civiliniams ieškovams) - Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 265,15 eurų turtinę žalą (I tomas, b.l. 61-62). Iš pridėto byloje kvito matyti (b.l. 125), jog ši suma sumokėta, dėl to ieškinys atmestinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 152,92 Eur turtinę žalą (I tomas, b.l. 74-75). Iš pridėto byloje kvito matyti (b.l. 126), jog ši suma sumokėta, dėl to ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 7 000 eur neturtinę žalą (I tomas, b.l. 31). Vėliau ieškinį patikslino, nurodė, jog dėl nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. iš karto po įvykio, greitosios medicinos pagalbos automobiliu, ieškovas buvo išvežtas į gydymo įstaigą - VšĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“, kur medikai apžiūrėję ieškovą, nustatė, kad jam labai skauda dešinės pusės krūtinės ląstą, nosį (skausmas 6 balai). Traumos aplinkybės - sumuštas kaimynų, buvo be sąmonės, tik neaišku kiek laiko; ieškovui sutrikusi judesių koordinacija, paraudusios akys, išorinė nosis pakrypusi į dešinę, kraujuoja iš kairės nosies pusės, čiuopiant nosį - kreptuoja nosikauliai; sužalojimo pobūdis - uždaras lūžis; gydymo rekomendacijos - nuo skausmo vartoti analgetikus; chirurgo ir neurochirurgo konsultacijos. Chirurgo apžiūros metu ieškovui nustatyta: buvo sumuštas pažįstamų žmonių; sužeista nosis, krūtinės ląsta; ieškovas skundžiasi pilvo skausmu kairėje pilvo pusėje; pilvas skausmingas, skausmas 6 balai; rekomenduota: bendrosios pagalbos gydytojo sekimas, priežiūra ir gydymas; kreiptis pakartotinai pas chirurgą. Neurochirurgo apžiūros metu ieškovui nustatyta: pacientas skundžiasi skausmu - skausminga palpuojant dešinėje krūtinės ląstos pusėje ties 8-11 šonkauliais; kairė šlaunis, klubas ir sėdmuo palpuojant skausmingi su poodine hematoma; ieškovas vaikšto šlubuodamas. Sužalojimo pobūdis - keturių šonkaulių uždaras lūžis; rekomendacijos - analgetikai nuo skausmo, tausojantis režimas; kontrolė po 7 dienų. Pagrindinė liga - dešinių keturių (8-11) šonkaulių lūžis, o lydinti liga - kairio klubo sumušimas (šias faktines aplinkybes patvirtina šioje baudžiamojoje byloje esančioje medžiagoje esantys medicininiai dokumentai (2018-08-27 d. išrašas). Pažymi, kad ieškovui po 2018-08-27 d. įvykio, pirmąsias dienas buvo labai dideli skausmai, todėl laikotarpiu nuo 2018-08-29 d. iki 2018-08-31 d. ieškovas buvo nedarbingume (šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2018-08-29 d. medicininė pažyma Nr. 134231). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-08-29 d. specialisto išvados tiriamojoje dalyje ieškovui nustatyti daugybinės poodinės viso kūno (pakaušio, nosies, paakių, lūpos, liežuvio, žando, kaklo, kaktos) kraujosruvos; kairiajame šonkaulių lanko krašte 9 cm kairiau krūtinės vidurio linijos yra netaisyklingos formos, 2x4 cm dydžio, melsvai violetinė poodinė kraujosruva; stipriai sumušta nugara, rankos, plaštakos, kairys klubas ir blauzdos, kur atsižvelgiant į visa nustatytą, specialistas priėjo išvados ant ieškovo kūno esančios poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, o viso penkių šonkaulių (dešinės pusės 9,10 ir 11, bei kairės pusės 8 ir 9) lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dar daugiau, ieškovas ir toliau jautė didelius skausmus, ypatingai dėl lūžusių šonkaulių, todėl jo nedarbingumas buvo papildomai pratęstas ilgesniam laikui, t. y. nuo 2018-08-31 d. iki 2018-09- 07 d. (šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2018-08-31 d. nedarbingumo pažyma Nr. 2951322 ir medicininė pažyma Nr. 134263). Be to, kaip matyti iš 2018-08-31 d. VšĮ Vilniaus raj. centro poliklinikos medicinos dokumento siuntimo/išrašo, kurioje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi, nes skauda dešinės pusės krūtinės ląstą ir ieškovui paskirtas konservatyvus gydymas. 2018-08-31 d. siuntimo pagrindu, ieškovas nedelsiant nuvyko į RVUL, kur šiam nustatyta, kad ieškovas skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, bendru silpnumu, krūtinės ląstos skausmais, kur ieškovo būklė dinamikoje negerėja, skausmas balais - 7 (atkreiptinas dėmesys, kad 2018-08-27 d., - pačio įvykio dieną, t. y. ieškovui buvo nustatytas 5-6 balų skausmas, o po kelių dienų skausmai dar labiau padidėjo), koordinacija ir eisena sutrikusi, svyruoja, atoksiška. Ieškovas bus stebimas stebėjimo palatoje. Rekomenduota tęsti gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ramybė ir analgetikai, pacientas nedarbingas (šias aplinkybes patvirtina byloje esantis RVUL medic. dok. išrašas). 2018-09-04 nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymoje nustatyta, kad ieškovas elgesys vertinimo metu - akivaizdus nerimas, baimė, o galutinė šio vertinimo išvada, kad ieškovui nustatyta didelė rizika. Pažymi, kad po 2018-08-27 įvykio, o būtent ieškovą apžiūrėjus RVUL specialistas-gydytojams, kurie nustatė ant ieškovo kūno daugybinius sužalojimus bei šonkaulių lūžius, t. y. ieškovas buvo nuvežtas į policijos komisariatą ir ten laikytas 24 valandas, kadangi atsakovas buvo pateikęs nepagrįstą pareiškimą dėl to, kad neva ieškovas su kirviu grasino užmušti atsakovo sūnų, tačiau šių aplinkybių išsiaiškinimo faktai, liudytojų parodymai tik patvirtino, kad atsakovas pareiškė visiškai nepagrįstą pareiškimą ieškovo atžvilgiu, kur šis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41440-18 prokuroro 2019-02-05 nutarimu buvo nutrauktas, o atsakovas šio neskundė (2019-02-05 d. prokuroro nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41440-18 pridedamas). Pažymėtina, kad dėl atsakovo nepagrįsto pareiškimo, ieškovas su sulaužytais šonkauliais, kaip vėliau paaiškėjo - visiškai nepagrįstai buvo tą pačią dieną sulaikytas, nors RVUL gydytojai ieškovui rekomendavo ramybę ir tausojantį režimą. Kur dėl šio, ieškovas su sulaužytais šonkauliais, jausdamas vis didėjančius skausmus, turėjo duoti parodymus ir dėl šio išgyveno didelius nepatogumus, skausmus (nes neturėjo dar įsigijęs vaistų nuo skausmo) ir emocinį sukrėtimą, jog pats būdamas sumuštu iki sąmonės netekimo ir su sulaužytais kaulais, t. y. buvo pats vos neįtariamas. 2018-09-07 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju (šis nutarimas yra baudžiamosios bylos medžiagoje). Dėl įvykusio 2018-08-27 d. įvykio, nukentėjusiojo sveikatos būklė ir pati emocinė būsena yra prasta, nes nepraeina skausmai krūtinės ir nugaros srityje, pasvaigsta galva, dažnai pradėjo skaudėti galvą, nors to niekada iki šio įvykio nebuvo, prastai užmiega (nes vis prisimena patį įvykį ir šio metu patirtus sužalojimus), kur vartojami vaistai ne tik nuo skausmo, bet ir nuo miego. Pažymi, kad ieškovas jaučia skausmą kairėje kojoje, kur ilgai pastovėjus arba padirbus, šioje kojoje jaučia diskomfortą. Ieškovui atsirado nevisavertiškumo jausmas, baimė, nerimas, jaučia nuolatinį pyktį, susierzinimą, pasidarė labai jautrus, uždaras. Atkreipia teismo dėmesys, kad ieškovo sveikata iki 2018-08-27 d. įvykusio įvykio dienos, buvo labai gera, t.y. regėjimas visą gyvenimą buvo 100 proc. (1,0), nes kasmet dėl darbo praeidavo privalomą medicininę patikrą. Tačiau, po 2018-08-27 d. įvykio, kuomet ieškovas atsakovo tyčia ir brutaliai buvo sumuštas (ypač suduodant daugybinius smūgius kojomis ir rankomis į galvos sritį) iki sąmonės netekimo ir ieškovui jau esant be sąmonės, t. y. pradėjo ieškovui prastėti regėjimas ir klausa, o būtent 2018-11-15 d. ieškovo regėjimas su abiem akimis nusilpo iki 0,9 (nors iki įvykio buvo 1,0); bei pakito klausos rodmenys, - dešinės ausies 4,0 dB, o kairės - 4,5 dB (šias aplinkybes patvirtina pridedama ieškovo asmens medicininė knygelė). Todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikatą buvusią iki įvykio dienos, ir po įvykio, bei, kad ieškovas iki šiol jaučia skausmus, t. y. esančias, akivaizdžiai nepataisomas fizines pasekmes ieškovui. Todėl, dėl ši įvykio ir patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias, didelius nuolatinius skausmus, stiprų išgyvenimą ir sukrėtimą, baimę ir nerimą, bei nežinomybę dėl artimiausioje ateityje galinčių atsirasti pasekmių. Be to, prastėjant ieškovo sveikatai, o būtent regėjimui ir klausai, kur ieškovas dėl tokių fizinių trūkumų, gali prarasti savo elektriko kvalifikaciją ir netekti darbo, o ieškovui jau esant 60-ies metų amžiaus, būtų labai sunku ir susirasti kitą darbą pagal būsimas fizines savybes, sugebėjimus, kvalifikaciją. Šiai dienai, ieškovas dirba elektriku, tačiau dėl aukščiau įvardinto įvykio ir sukeltų pasekmių, kiekvieną dieną eina į darbą su nerimu ir baime. Pažymi, kad net ir teisingai kompensavus nukentėjusiajam neturtinę (asmeninę) žalą, nukentėjusiojo patirti fiziniai ir dvasiniai pokyčiai (pasekmės) su aplinka niekur nedings, todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir pridėtus raštinius įrodymus, tai tik patvirtina, kad nukentėjusiajam žala padaryta akivaizdi ir sunki, nepataisoma ir nekelianti jokių abejonių. Dar daugiau, nukentėjusiojo sveikatos būklė negalės būti stabilizuota, ir jis niekada neatsigaus ir nėra galimybės, jog atsistatytų nukentėjusiojo sveikatos būklė iki tokios, kokia buvo iki įvykio. Dėl šio įvykio, nukentėjusysis patiria ir patirs ateityje kasdienio gyvenimo fizinius nepatogumus, kenčia skausmus, nerimą, baimę, dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju būtina turėti omenyje nukentėjusiojo fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kurie jaučiami dėl jo buvusių fizinių, dvasinių pojūčių, kuomet iki įvykio buvo visiškai sveikas, gyveno savarankiškai, dirbo, ir dabar, kuomet yra nuolatiniai skausmai krūtinėje, nugaroje, kojoje - fizinių nepatogumų, ir ligi šiol yra nežinomybėje dėl savo sveikatos. Ieškovo sveikata po smurtinio sužalojimo sutrikdyta negrįžtamai ir visam gyvenimui, sveikatos ir emocinė būklė, judėjimo, bendravimo galimybės niekada nebebus kaip iki įvykio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, pažymi, kad nagrinėjamu atveju piniginė kompensacija turėtų bent minimaliai sušvelninti ieškovo fizines bei psichines kančias. Neturtinės žalos kompensavime glūdi altruizmas, aukščiausio lygmens humanizmas, moralė ir pagarba asmenybei bei pačiai didžiausiai vertybei - vidiniam žmogaus pasauliui. Asmeninė žala padaryta žmogaus kūnui ir paliečia turtinę jo gyvenimo sritį, iš kitos pusės - nemateriali, t. y. padaroma pažeidus dvasinę asmens būseną. Fizinė žala dažnai reiškia, kad asmuo, be fizinės negalios ir be fizinio skausmo, patiria ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į visa aukščiau išdėstytą, ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) suma. Ieškovo vertinimu, būtent tokia suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už jau patirtą ir toliau patiriamą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų. Taigi ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 7000 EUR neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b.l. 101-115, pilnas ieškinys prijungtas prie bylos).

Atsakovas S. B. pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį. Atsakovas, susipažinęs su civilinio ieškovo pateiktu ieškiniu, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka dėl sekančių motyvų: ieškovas teigia, kad atsakovas sumušė ieškovą, tačiau nenurodo konflikto priežasties. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis. 2018-08-27 atsakovas grįžo iš darbo ir išlipęs iš automobilio norėjo atidaryti kiemo vartus. Tuo metu ieškovas su kirviu rankoje užpuolė atsakovo sūnų. Liudytojų parodymai patvirtina, kad konfliktą išprovokavo būtent pats ieškovas. Atsakovas buvo priverstas ginti savo sūnų, todėl sudavė smūgius. Ieškovas nukrito, vėl kėlėsi ir siekė kirvio, todėl atsakovas dar kartą sudavė smūgius. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas buvo susijaudinęs, toks ieškovo elgesys jam buvo netikėtas, ieškovas kėsinosi į vaiko sveikatą ir gyvybę. Po kurio laiko konfliktui aprimus pats atsakovas paskambino į policiją, iš karto nurodė, kad buvo pasikėsinta į jo vaiko sveikatą ir gyvybę (tai patvirtina byloje pateikta pokalbio su policija stenograma). Atsakovas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis gynėsi, savo parodymų nekeitė. Ieškovas konflikto metu ir po to elgėsi agresyviai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, liudytojai - policijos pareigūnai ir tyrėjai nurodė, kad negalėjo susikalbėti su ieškovu dėl jo neblaivumo, nuo ieškovo sklido stiprus alkoholio kvapas, ieškovas svirduliavo. Policijos pareigūnai nurodė, kad ieškovas, nuvežtas į ligoninę keikė aplinkinius, atsisakė paklusti policijos pareigūnams, koliojo juos. Byloje pateiktuose medicinos apžiūros aktuose (b. L 46-47) taip pat nurodyta, kad ieškovas bendraudamas su daktaru neneigė, kad yra neblaivus. Ieškovas teigia, kad iki 2018-08-27 įvykusio įvykio jo sveikata buvo labai gera, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikia. Ieškovo pateikta asmens medicininė knygelė negali atspindėti jo realios sveikatos būklės, nes knygelėje nėra nurodyta, kad jis reguliariai būtų tikrinęs sveikatą. Ieškovas nurodo, kad jo regėjimas su abiem akimis nusilpo iki 0,9 (nors iki įvykio buvo 1). Toks 0,1 regėjimo nusilpimas yra labai neženklus ir greičiau yra sukeltas senėjimo proceso, o ne dėl patirto sumušimo. Ieškovas teigia, kad pakito klausos rodmenys, - dešinės ausies 4,0 dB, o kairės - 4,5 dB, tačiau nėra aišku, kodėl jie pakito ir kas sukėlė tokius pakitimus. Ieškovas teigia, kad jam buvo sukeltos akivaizdžiai nepataisomos fizinės pasekmės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ieškovo teiginiai, kad jis jaučia didelius nuolatinius skausmus, stiprų išgyvenimą ir sukrėtimą, baimę ir nerimą, bei nežinomybę dėl artimiausioje ateityje galinčių atsirasti pasekmių yra tik subjektyvus ieškovo situacijos vertinimas, nepagrįstas byloje surinktais objektyviais įrodymais. Be to kaip buvo minėta anksčiau, konfliktą sukėlė pats ieškovas. Ieškovo teiginys, kad „<...> patirti fiziniai ir dvasiniai pokyčiai (pasekmės) su aplinka niekur nedings, todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir pridėtus raštinius įrodymus, tai tik patvirtina, kad nukentėjusiajam žala padaryta akivaizdi ir sunki, nepataisoma ir nekelianti jokių abejonių. Dar daugiau , nukentėjusiojo sveikatos būklė negalės būti stabilizuota, ir jis niekada neatsigaus ir nėra galimybės, jog atsistatytų nukentėjusiojo sveikatos būklė iki tokios, kokia buvo iki įvykio. Dėl šio įvykio, nukentėjusysis patiria ir patirs ateityje kasdienio gyvenimo fizinius nepatogumus, kenčia skausmus, nerimą, baimę, dvasinius išgyvenimus<...>“ vertintinas, kaip ieškovo asmeninė nuomonė, kuri niekuo nepagrįsta, šiuo klausimu nėra atlikta ekspertizė, nėra profesionalaus, medicininio ieškovo sveikatos pokyčio vertinimo. Ieškovui nėra nustatytas netektas nedarbingumo lygis, jis nesikreipė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip teigia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į sveikatai padarytų sužalojimų padarinius tolimesniam ieškovo gyvenimui. Tuo tarpu ieškovas neįrodo, kad tokie padariniai atsiras ar jau yra atsiradę. Šiuo atveju ieškovas turi įrodyti aukščiau minimas aplinkybes, tačiau tokie įrodymai į bylą nepateikti. Ieškovas teigia, kad prastėjant jo sveikatai, o būtent regėjimui ir klausai ir ieškovas dėl tokių fizinių trūkumų, gali prarasti savo elektriko kvalifikaciją ir netekti darbo, o ieškovui jau esant 60-ies metų amžiaus, būtų labai sunku ir susirasti kitą darbą pagal būsimas fizines savybes, sugebėjimus, kvalifikaciją. Jis teigia, kad šiai dienai, ieškovas dirba elektriku, tačiau dėl aukščiau įvardinto įvykio ir sukeltų pasekmių, kiekvieną dieną eina į darbą su nerimu ir baime. Ieškovas į bylą nėra pateikęs duomenų, kad jis turi elektriko kvalifikaciją, kurią gali prarasti, nenurodo, kodėl jis šią kvalifikaciją gali prarasti, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis dirba. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad „formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 8792 Eur“. Ieškovo nurodomose bylose maksimali priteista neturtinės žalos suma buvo 2900 Eur. Be to būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, kad šioje byloje, skirtingai nei nurodomoje ieškovo teismų praktikoje faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šiuo atveju ieškovui žala buvo padaryta būtent todėl, kad pats ieškovas išprovokavo konfliktą, o atsakovas buvo labai susijaudinęs ir gynėsi. Atsakovas taip pat pabrėžia ir nurodo, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Atsakovas turi darbą, tačiau gaunamų lėšų pakanka tik pragyvenimui. Atsakovas išlaiko šeimą ir gyveną nuo atlyginimo iki atlyginimo, todėl reikalaujama priteisti 7000 Eur suma ieškovui yra labai didelė, tokių santaupų ar nenaudojamo turto, kurį galima būtų parduoti, jis neturi. CPK 284 straipsnis numato, kad Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismas priims sprendimą priteisti iš atsakovo pinigines lėšas, atsakovas atsižvelgdamas į jam suteiktas procesines teises, prašo teismo taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą teisės normą ir išdėstyti sprendimo vykdymą 3 (trijų) metų laikotarpiui. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam G. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų ausų srityje, nosyje, kairiame žande, kakle, krūtinės kairėje, nugaroje, kairės plaštakos II-ame piršte, abiejuose dilbiuose, kairio klubo srityje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies dešinėje, kakle; dešinės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžiai, bei kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-08-27 . Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgius kumščiais ir spardant kojomis, smaugiant rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 18- a trauminių poveikių. Visumoje vertinant sužalojimų kiekį ir lokalizacijas, jie nebūdingi vienkartiniam griuvimui ar savęs žalojimui. Pavieniai sužalojimai galėjo atsirasti ir pačiam tiriamajam atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus, tačiau sužalojimuose nėra identifikacijų požymių, pagal kuriuos galima būtų išskirti, kurie būtent iš nustatytų sužalojimų, kokiu būtent daiktų ir kokiu būtent būdu buvo padaryti. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atitinka nežymių sveikatos sutrikdymo mastą. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Teismas konstatuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo ir civilinių atsakovų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais. Pats nukentėjusysis nurodė, jog iki šiol jaučia skausmą, baimę. Nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sulaužyta nosis, šonkauliai. Nurodo, jog dėl įvykusio įvykio, nukentėjusiojo sveikatos būklė ir pati emocinė būsena yra prasta, nes nepraeina skausmai krūtinės ir nugaros srityje, pasvaigsta galva, dažnai pradėjo skaudėti galvą, nors to niekada iki šio įvykio nebuvo, prastai užmiega (nes vis prisimena patį įvykį ir šio metu patirtus sužalojimus), kur vartojami vaistai ne tik nuo skausmo, bet ir nuo miego. Jaučia skausmą kairėje kojoje, kur ilgai pastovėjus arba padirbus, šioje kojoje jaučia diskomfortą. Ieškovui atsirado nevisavertiškumo jausmas, baimė, nerimas, jaučia nuolatinį pyktį, susierzinimą, pasidarė labai jautrus, uždaras.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo teiginiais, kaip minėta, nusikalstama veika sukėlė pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų lūžių išsakyti nukentėjusiojo nusiskundimai adekvatūs.

Ieškovas nurodo, kiek dienų buvo nedarbingas, tačiau nepateikė prašymo priteisti turtinę žalą, t.y. nenurodė, kokio uždarbio neteko, koks yra jo vidutinis mėnesinis atlyginimas ir nenurodė prašymo priteisti turtinę žalą, todėl šioje byloje vertinamas tik ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą.

Be to baudžiamasis procesas nenumato galimybės priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši suma nėra priteistina.

Įvertinama ir kaltinamojo S. B. padėtis, dirbantis asmuo, darbingo vidutinio amžiaus, sunkių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėtų sumokėti ieškinio, nenustatyta, kaltinamasis veiką padarė tyčia, padaryta nusikalstama veika nesunki, sukėlė, kaip minėta, pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam.

Atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą dvejiems civiliniams ieškovams.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo G. S. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 2 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo jo naudai proceso išlaidas –1600 Eur už advokato I.Čičiurkos paslaugas surašant civilinį ieškinį ir jo atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje bei pateikė teismui advokato orderį ir pinigų priėmimo kvitus (b.l. 117118, 119) , iš kurių matyti kad nukentėjusysis sumokėjo advokatui minėtą sumą.

Šioje byloje dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė žalą, todėl kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį ir jį atstovaujant. Dėl to, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumą, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį (dirba, darbingo amžiaus), prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti 1600 Eur proceso išlaidų už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, t. y. laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, už Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirdamas bausmę kaltinamajam S. B. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, stadiją (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta).

Veika tyčinė, baigta. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra vidutinio amžiaus, turi šeimą, vaikų, t. y. saistomas socialiniais ryšiais, dirbantis, nebaustas, neteistas, duomenų apie tai, kad būtų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre registruotas teismui nepateikta. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ši smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nėra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, ji greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta ilgamečio konflikto su kaimynu dėl teritorijos nuosavybės. Visa tai rodo, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kartu uždraudžiant jam visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), bausmės laikotarpiu kaltinamąjį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su šiais įpareigojimais, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, skatins jį kontroliuojamam probacijos tarnybos būti atsakingu, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina (t 1., b.l. 46-47).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 3 p. įtvirtintus įpareigojimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju G. S.;

2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 265,15 eurų turtinę žalą atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 152,92 Eur turtinę žalą (I tomas, b.l. 74-75) atmesti.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 7 000 eur neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai 2000 Eur iš kaltinamojo S. B..

Priteisti iš kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo G. S. naudai 1600 procesinių išlaidų advokatui (BPK 106 str.)

Kaltinamajam S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti (t 1., b.l. 46-47).

Išaiškinti S. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g.1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.