- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-1563-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18918-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- L. T.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-1217-842/2021, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. V. (A. V.) patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 20-30) ir atsakovės L. T. priešieškinį ieškovui (1 t., b. l. 53-67) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, uzufrukto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-02 nutartimi šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais porinės savaitės ketvirtadienį 18 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą neporinės savaitės ketvirtadienį 18 val.; 2) nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių tuo metu yra vaikai, šalys, turi teisę nekliudomai bendrauti su jais telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į vaiko norus; 3) atsakovė turi nedelsiant informuoti ieškovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama tikslų vaikų gyvenamosios vietos adresą, šalys turi informuoti viena kitą apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (1 t., b. l. 106-113).
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2020-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad: 1) ieškovas bendrauja su savo nepilnamete dukra kiekvieno mėnesio trečią penktadienį, paimdamas dukrą po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos (o tuo atveju, jeigu dukra tą dieną ugdymo įstaigos nelanko – iš dukros motinos gyvenamosios vietos 18 val.) ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.; 2) nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių tuo metu yra dukra, šalys, turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į vaiko norus; 3) atsakovė turi nedelsiant informuoti ieškovą apie dukros gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama tikslų dukros gyvenamosios vietos adresą, šalys turi informuoti viena kitą apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (2 t., b. l. 44-49). Taip pat prašė panaikinti byloje nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-02 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka paskutinių įvykių ir grubiai pažeidžia prioritetinius vaikų interesus. Atsakovės vertinimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaikų gyvenimo ritmą – vaikai turi kas savaitę kraustytis į naują gyvenamąją vietą, vaikams yra sudėtinga kaskart adaptuotis vis naujoje gyvenamojoje vietoje, nėra formuojamas vaikų prieraišumo prie vienos stabilios gyvenamosios vietos jausmas. 2021-03-18 sūnaus perdavimo metu ieškovas vieną kartą kumščiu sudavė sūnui į kairį smilkinį, tuo sukeldamas vaikui didelį fizinį skausmą. Ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui yra taikoma kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su sūnumi. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra impulsyvus ir neprognozuojamas, yra smurtavęs prieš dukrą, rodo dukrai netinkamą pavyzdį, po ieškovo smurto sūnaus atžvilgiu kyla grėsmė ir dukros sveikatai bei gyvybei.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi jo elgesys visiškai nekelia jokios grėsmės vaikų saugumui, sveikatai ar interesams, todėl keisti nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nėra jokio teisėto pagrindo (2 t., b. l. 65-70). Priešingai, nustačius minimalią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, būtų negrįžtamai pažeistos vaikų teisės ir jų teisėti interesai. Atsakovė, siekdama bet kokiais būdais nustatyti minimalią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, teismui pateikia klaidinančias faktines aplinkybes apie ieškovą ir jo elgesį, ieškovo ryšį su vaikais. 2021-03-18 pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką vaikai turėjo būti su ieškovu. Kaip įprasta, dukra iš karto po pamokų atėjo į ieškovo namus, o sūnų ieškovas, kaip ir įprastai, turėjo pasiimti tiesiai iš darželio, tačiau atsakovė informavo ieškovo, kad sūnų iš darželio paims ji ir 18.00 val. ieškovas galėsiantis jį pasiimti iš atsakovės namų arba atsakovė sūnų atveš į ieškovo namus. Apie 18.00 val. ieškovui nuvykus į atsakovės namus šalių sūnus nebuvo suruoštas perdavimui (vaikas nebuvo aprengtas, nebuvo sukrauti jo daiktai), todėl tarp šalių kilo konfliktas. Šalims nuėjus į kambarį, atsakovė sūnaus akivaizdoje išplūdo ieškovą ir dešine ranka stipriai smogė ieškovui į veidą. Abi šalys iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Ieškovo bei atsakovės atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ieškovas pažymi, kad niekada nėra kėlęs jokios grėsmės nei atsakovei, nei vaikams. Ieškovo manymu, atsakovė galėjo imituoti ieškovo smurtą sūnaus atžvilgiu, taip siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl smurto prieš ieškovą, maksimaliai apriboti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šalių dukra, būdama su ieškovu, jaučia baimę. Priešingai, šalių dukra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VVTAT) specialistei 2021-03-24 nurodė, kad jai labiau patinka būti pas tėvą, o su mama dukra norėtų matytis tik savaitgaliais.
5. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurioje nurodė, jog galiojanti šalių dukters ir ieškovo bendravimo tvarka galimai nebeatitinka vaiko interesų, todėl, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, VVTAT prieštarauti atsakovės prašymui iš esmės neturi pagrindo (2 t., b. l. 75-76).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-15 nutartimi atsakovės L. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino, papildė 2020-11-02 nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatant, kad vaikams lankant ugdymo įstaigas, ieškovas porinės savaitės ketvirtadienį vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigų, o po jos einančios neporinės savaitės ketvirtadienį vaikus nuveda į ugdymo įstaigas. Neporinės savaitės ketvirtadienį pasibaigus veikloms ugdymo įstaigose, vyksta mamos bendravimas su vaikais (2 t., b. l. 96-100).
7. Savo sprendimą teismas grindė šiais argumentais:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-02 nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimu su nepilnamečiais vaikais tvarka yra maksimali, kadangi šalys su vaikais praleidžia vienodai laiko;
7.2. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas smurtavo atsakovės ir vaiko atžvilgiu, tokiu būdu sukeldamas pavojų atsakovės ir vaiko sveikatai bei saugumui. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis BPK 169 straipsnio 1 dalimi, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą, po to atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai (BPK 169 straipsnio 2 dalis). Pats faktas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, esant šalių itin konfliktiškiems santykiams (šią aplinkybę patvirtina ginčo šalių procesiniai dokumentai, kuriuose šalys neigiamai atsiliepia vienas apie kitą, į bylą teikiami įrodymai) dar nesudaro pagrindo pakeisti byloje nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
7.3. 2021-03-24 šalių dukra VVTAT atstovei nurodė, kad jai labiau patinka būti pas tėvą, ji norėtų, kad būtų pakeista bendravimo tvarka ir ji pastoviai gyventų su tėvu, o su mama kartais matytųsi savaitgaliais. Mergaitė nurodė, kad tėvai labai dažnai konfliktuoja/konfliktuodavo, bet visus konfliktus, mergaitės teigimu, pradeda mama. Mergaitė nurodo geriau sutarianti su tėvu. Iš 2021-04-09 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1TSD matyti, kad mergaitė gerai jaučiasi tiek pas tėtį, tiek pas mamą. Pažymėtina, kad VVTAT išvada grindžiama išimtinai nepilnametės nuomone, platesnis situacijos vertinamas nėra pateiktas;
7.4. Nesant duomenų, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka šalių dukrai tapo nesaugi, kelia grėsmę jos sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo ją keisti. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad prašoma nustatyti laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nepagrįstai smarkiai ribotų šalių dukters teisę ir teisėtą interesą bendrauti su tėvu, todėl atsakovės prašymas netenkintinas;
7.5. Atsižvelgiant į tai, kad konfliktai kyla šalims susitikus vaikų perdavimo metu, siekiant, kad šalių priešiškas nusiteikimas viena kitos atžvilgiu nedarytų neigiamos įtakos vaikams, 2020-11-02 teismo nutartimi nustatytos ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos 1 punktas papildomas, nustatant, kad vaikams lankant ugdymo įstaigas, ieškovas porinės savaitės ketvirtadienį vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigų, o neporinės savaitės ketvirtadienį vaikus nuveda į ugdymo įstaigas. Pasibaigus ugdomosioms veikloms, vyksta mamos bendravimas su vaikais. Jei vaikai dėl kokių nors priežasčių nelanko ugdymo įstaigų (atostogos ar kita), taikoma 2020-11-02 nutartimi nustatyta vaikų paėmimo ir grąžinimo tvarka;
7.6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08335 yra paskirta kardomoji priemonė – ieškovas įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi ir atsakove, kardomosios priemonės galiojimo laikotarpiu ieškovas negali bendrauti su sūnumi pagal 2020-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovės prašymo nagrinėjimo metu vaiko teisės nėra pažeidžiamus. Naikinti byloje nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-15 nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti visa apimtimi (2 t., b. l. 116-123).
9. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Atsakovė iškart po smurtinio įvykio, vykusio 2021-03-18, savo ir sūnaus atžvilgiu, 2021-03-19 ji pateikė teismui skubų prašymą, paremtą ieškovo smurtu prieš nepilnamečius vaikus, kuriame nurodė, jog ieškovas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tapo dar labiau neprognozuojamas, psichologiškai ir psichiškai nepastovus ir nenuspėjamas, keliantis grėsmę ne tik atsakovei, bet ir vaikams, tačiau teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė bene vieną mėnesį laiko, tokiu būdu visiškai neapsaugodamas prioritetinių vaikų interesų ir neišpildydamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, vienas kurių yra skubus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o galiausiai atsakovės prašymą apskritai atmetė;
9.2. Atsakovė nėra pajėgi per vieną dieną surinkti ir pateikti teismui visus reikiamus dokumentus, neginčijamai įrodančius ieškovo smurtą prieš ją ir vaiką. Atsakovė laikosi pozicijos, kad teismui ir nereikėjo 100 proc. įsitikinimo apie ieškovo smurtą prieš ją ir vaiką, o turėjo pakakti preliminarių duomenų bei jau byloje esančios pakankamos medžiagos, charakterizuojančios ieškovą, kaip smurtautoją ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš vaikus;
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismo argumentai, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas smurtavo atsakovės ir vaiko atžvilgiu, taip pat, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina, kad buvo atlikta nusikalstama veika, yra nepagrįsti. Panašiose bylose netgi esant prieš eilę metų nutrauktiems ikiteisminiams tyrimams, teismas įžvelgia grėsmę vaikų interesams ir taiko laikinąsias apsaugos priemones (2020-02-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2S-352-653/2020). Teismas taip pat neįvertino, jog ikiteisminiame tyrime yra paskirtos dvi kardomosios priemonės ieškovui;
9.4. Skundžiama nutartimi teismas jokios apsaugos nepilnamečiams vaikams nė nebuvo linkęs užtikrinti, nors nekyla abejonės, kad negalima neatsižvelgti į dabartinę susiklosčiusią grėsmingą situaciją, kurios metu ieškovas grubiai pažeidžia vaikų interesus prieš juos smurtaudamas. Dėl išdėstyto, atsakovė prašo skubos tvarka panaikinti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi, o ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra sumažinti iki minimalios.
Atsiliepimas
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 135-141).
11. Ieškovo atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad 2020-11-02 nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka pažeistų jų interesus. Priešingai nei nurodo atsakovė, priimdamas skundžiamą nutartį teismas tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visus į bylą pateiktus įrodymus, tame tarpe ir su 2021-03-18 įvykiais susijusias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08335 bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09935-21 duomenis, visas į bylą pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktas išvadas, kitus ieškovo ir atsakovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, jog teismas nurodytomis aplinkybėmis nesirėmė ir nesivadovavo, visiškai nėra;
Atsiliepimas
11.2. Atsakovės deklaratyviu teigimu teismui turėjo pakakti jos prašyme pateiktų preliminarių duomenų, neva patvirtinančių ieškovo smurtą prieš atsakovę ir sūnų, dėl ko, atsakovės teigimu, neva buvo pagrindas pakeisti 2020-11-02 nutartį. Tokius savo argumentus atsakovė grindžia aplinkybėmis ir įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino – 2021-03-18 įvykiais, prasidėjusiu ikiteisminiu tyrimu bei VVTAĮT išvadomis;
11.3. Atsakovė būtinumą pakeisti ieškovo bendravimo su dukra tvarką nepagrįstai argumentuoja tuo, jog prieš ieškovą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tuo pagrindu jam yra paskirtos dvi kardomosios priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina, kad buvo atlikta nusikalstama veika, t. y. kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės ir mažamečio vaiko atžvilgiu, todėl priėmė teisingą ir motyvuotą skundžiamą nutartį. Be to, teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovės atžvilgiu taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09935-21 dėl smurto ieškovo atžvilgiu;
11.4. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesivadovavo VVTAĮT išvadomis. Priešingai, teismas atsižvelgė į visas VVTAĮT proceso metu pateiktas išvadas. Atskiruoju skundu atsakovė akcentuoja tik tas VVTAĮT išvadas, kuriose dukra blogai atsiliepia apie ieškovą, tačiau ignoruoja 2021-03-24 VVTAĮT išvadą;
11.5. Tiek iš atsakovė prašymo, tiek iš atskirojo skundo akivaizdžiai matyti, jog atsakovė siekia nutraukti ieškovo ryšį su vaikais, apriboti jo dalyvavimą vaikų auklėjime iki minimalaus bei taip pažeisti ne tik vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų, bendrauti su abiem tėvais, bet ir ieškovo teisę bei pareigą dalyvauti vaikų auklėjime. Atsakovė, siekdama bet kokiais būdais nustatyti minimalią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, teismui pateikia klaidinančias faktines aplinkybes apie ieškovą ir jo elgesį, ieškovo ryšį su Vaikais ir pan., ir tokiu būdu pažeidžia/siekia pažeisti savo pareigą sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, pažeidžia jų teisę būti auklėjamiems ir auginamiems abiejų tėvų bei visiškai neatsižvelgia į jų poreikius, norus ir t.t.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-15 nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
15. 2021-05-20 apeliantė pateikė prašymą prijungti prie bylos patikslintą VTAS išvadą, kurioje buvo ištaisyta gramatinė atsakovės sūnaus parodymuose įsivėlusi klaida, pakeitusi minties prasmę (2 t., b. l. 96). Apeliantės vertinimu, teikiamas įrodymas turi įtakos atsakovės pateikto atskirojo skundo išnagrinėjimui.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2021-04-01 VTAS pranešimas apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra byloje, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovės teikiamame patikslintame 2021-04-01 VTAS pranešime yra ištaisytos gramatinės klaidos, kurios, apeliantės vertinimu, pakeičia minties prasmę, taip pat į tai, jog minėtu dokumentu atsakovė grindžia pateiktą atskirąjį skundą ir įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, įvertinus pateikto įrodymo turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, atsakovės pateiktas įrodymas prijungtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
19. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, įskaitant ir laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą (Vilniaus apygardos teismo 2020-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1775-855/2020; 2020-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1735-565/2020).
22. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020; 2019-08-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
23. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1156-567/2021; 2020-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1142-866/2020).
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog ji 2021-03-19 pateikė teismui skubų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, paremtą ieškovo smurtu prieš nepilnamečius vaikus, tačiau pirmosios instancijos teismas skubų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sprendė bene vieną mėnesį laiko, tokiu būdu visiškai neapsaugodamas prioritetinių vaikų interesų ir neišpildydamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
25. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-03-22 gavus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėjos 2021-03-23 rezoliucija nutarta prašymą išsiųsti ieškovui ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui bei išvadai pateikti, Tarnyba taip pat įpareigota išklausyti vaikų nuomonę dėl bendravimo su ieškovu. 2020-03-24 teismas taip pat išsiuntė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ajam skyriui prašymą pateikti informaciją apie tai, ar ieškovui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08335-21 taikomos kardomosios priemonės, jei taip – kokios ir kuriam laikotarpiui jos paskirtos (2 t., b. l. 56). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, taip pat į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad sprendžiant su vaiku susijusį klausimą, vaikas turi būti išklausytas, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog įpareigodamas Vaiko teisių apsaugos tarnybą išklausyti vaikų nuomonę dėl bendravimo su ieškovu ir pateikti išvadą, nesiekė apsaugoti prioritetinių vaikų interesų ir nepaisė laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų protingų ir pagrįstų priemonių tam, jog būtų nustatyta, ar yra pagrindas pakeisti teismo nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, remiantis atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytomis aplinkybėmis.
26. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog prašymas taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas ir įrodinėjimo našta tenka asmeniui, teikiančiam tokį prašymą, t.y. nagrinėjamu atveju atsakovei. Prašydama pakeisti teismo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsakovė turėjo įrodyti, jog teismo nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų ir/ar pažeidžia jų teises. Apeliantės skunde nurodyti argumentai, jog ji nėra pajėgi per vieną dieną surinkti ir pateikti teismui visus reikiamus dokumentus, neginčijamai įrodančius ieškovo smurtą prieš ją ir vaiką, neatleidžia atsakovės nuo aukščiau nurodytos įrodinėjimo pareigos. Vien tik prašymo pateikimas nesudaro pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas smurtavo atsakovės ir vaiko atžvilgiu, taip pat, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina, kad buvo atlikta nusikalstama veika. Apeliantė nurodė, jog panašiose bylose netgi esant prieš eilę metų nutrauktiems ikiteisminiams tyrimams, teismas įžvelgia grėsmę vaikų interesams ir taiko laikinąsias apsaugos priemones.
28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašymą apeliantė iš esmės grindė ieškovo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl 2021-03-18 įvykusio incidento. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas smurtavo atsakovės ir vaiko atžvilgiu. Akcentavo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės ir mažamečio šalių vaiko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
29. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminis tyrimas visais atvejas pradedamas, kai yra gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl išdėstyto, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nepatvirtina, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, dėl ko būtų pagrindas pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatuojant, jog jos neužtikrina prioritetinės vaiko teisių apsaugos. Pažymėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra gauta duomenų apie ikiteisminio tyrimo rezultatus, atitinkamai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra konstatuotas ieškovo smurtas tiek atsakovės, tiek ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas taip pat pradėtas ir atsakovės atžvilgiu.
30. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės ir mažamečio šalių vaiko atžvilgiu, apeliantė skunde rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-352-653/2020, nurodydama, jog panašiose bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netgi esant prieš eilę metų nutrauktiems ikiteisminiams tyrimams, teismas įžvelgia grėsmę vaikų interesams ir taiko laikinąsias apsaugos priemones.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinė aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teismas, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisininis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamasis prieš tai nurodytais kriterijai, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).
32. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne apriori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantės skunde nurodytoje civilinėje bylose padarytomis išvadomis ir pateiktais samprotavimais, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl kitokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, o ne nustatyti/pakeisti laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, kaip yra nagrinėjamu atveju.
33. Pažymėtina, jog padarydamas išvadą dėl to, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas smurtavo atsakovės ir vaiko atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas vetino ne tik atsakovės pateiktus duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, bet ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių dukters 2021-03-24 VVTAT nurodytas aplinkybes, 2021-04-09 Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 1TSD, pasisakė dėl byloje pateiktų VVTAT išvadų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo teiginiais, jog teismas neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, galimai patvirtinančių ieškovo smurtą, visumos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą nutartį panaikinti ar pakeisti.
34. Akcentuotina ir tai, jog ieškovo smurto atsakovės bei vaikų atžvilgiu bei pagrindo pakeisti laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, neįrodo ir apeliantės pateiktame patikslintame VTAS pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą kito atsakovės sūnaus nurodytos aplinkybės, jog šalių sūnus verkė, kuomet ieškovas pradėjo spausti atsakovę ir ant jos rėkti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (2 t., b. l. 147, DOK-96522). Nurodytos aplinkybės įrodo, jog mažametis sūnus jautriai reaguoja į konfliktiškus tėvų tarpusavio santykius, todėl tėvai turėtų jų vengti, tačiau neįrodo, jog yra pagrindas keisti bendravimo tvarką.
35. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgęs į tai, kad konfliktai kyla šalims susitikus vaikų perdavimo metu, pirmosios instancijos papildė 2020-11-02 nustatytos ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatydamas, jog vaikams lankant ugdymo įstaigas, ieškovas porinės savaitės ketvirtadienį vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigų, o neporinės savaitės ketvirtadienį vaikus nuveda į ugdymo įstaigas. Ši aplinkybė taip pat paneigia apeliantės teiginius, jog skundžiama nutartimi teismas jokios apsaugos nepilnamečiams vaikams nė nebuvo linkęs užtikrinti.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė neįrodė, jog nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra nesaugi šalių vaikams, kelia grėsmę jų sveikatai ar saugioms gyvemimo sąlygoms ir kad yra pagrindas maksimaliai apriboti ieškovo bendravimą su vaikais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, irodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus atsakovės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-15 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.