- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-2096-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18918-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- L. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. T., prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti vaikams iš atsakovės išlaikymą. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, taip pat nustatyti atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką bei priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 505 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2. Atsakovė 2021-05-25 teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad vaikais iš esmės rūpinasi ji, perka vaikams reikalingus daiktus, sūnus nuo 2021 m. kovo 18 d. būna tik su atsakove; laikiną išlaikymą prašė priteisti nuo 2021 m. kovo 18 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su prašymu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad sūnui nuo 2021-06-01 būtų priteistas išlaikymas 100 Eur į mėnesį, likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti. Ieškovas kategoriškai nesutinka su prašymu priteisti laikiną išlaikymą dukrai. 2020 m. lapkričio 2 d. nutartimi teismas nustatė laikiną ieškovo ir atsakovės bendravimo su dukra ir sūnumi tvarką. Pagal nutartį dukra ir sūnus vieną savaitę gyvena pas vieną tėvą, o kitą savaitę pas kitą, t. y. taikomas lygybės principas ir vaikai pas tėvus praleidžia po tiek pat laiko (50 / 50 principas). Ši nutartis nėra panaikinta ar pakeista. Ieškovui nėra uždraustas bendravimas su dukra, kardomoji priemonė riboja tik ieškovo bendravimą su sūnumi. Dukra ir toliau vieną savaitę gyvena bei nakvoja pas tėvą, o kitą savaitę jau pas mamą. Ieškovo ir atsakovės išlaidos dukros atžvilgiu nuo nutarties nėra pasikeitusios. Šį faktą patvirtina tai, kad atsakovė nuo 2020-11-02 prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo nereiškė. Ieškovas prideda įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovas kiek išleido, tiek ir išleidžia dukrai, jos išlaikymui, todėl objektyviai neatsirado ir negalėjo atsirasti jokių papildomų išlaidų, kurių nebuvo anksčiau. Ieškovas patvirtina tą faktą, jog dėl kardomosios priemonės nuo 2021-03-18 su sūnumi bendrauti negali. Ieškovas nuo 2021-03-18 ir toliau kiekvieną mėnesį moka tiek komunalinius mokesčius, tiek kreditą, tiek perka maistą, rūbus. Trečdalis visų ieškovo per mėnesį patiriamų išlaidų ir toliau priskirtinos sūnui. Nuo 2021-03-18 sūnui nebūnant pas ieškovą, atsakovei objektyviai galėjo padidėti tik išlaidos sūnaus maistui. Ieškovo įsitikinimu, 100 Eur suma yra neabejotinai pakankama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gim. 2012-05-01, ir sūnui L. V., gim. 2017-10-04, - mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo 2021 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; taip pat paskyrė ieškovę L. T. nepilnamečiams vaikams A. V. ir L. V. iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra iš esmės vertinama šalių turtinės padėtis, neskaičiuojami konkrečių vaikų poreikiai, tačiau atsižvelgiama į šalių pateiktus duomenis apie prisidėjimą aktualiu laikotarpiu prie vaikų poreikių, susijusių ne tik su kasdienėmis išlaidomis maistui, komunalinėms išlaidoms ir pan. Priteisiama laikino išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius, neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (darželio išlaidos, išlaidos papildomam lavinimui, sporto užsiėmimas, avalynei, drabužiams ir pan.). Esant nurodytam, teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, įvertindamas, kad vaikų poreikiai turi būti tenkinami nuolat ir reguliariai, laiką, pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaikų praleistiną su kiekvienu iš tėvų, sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti protinga priteistino iš ieškovo laikino išlaikymo suma yra 200,00 Eur, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. kovo 18 d. iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas (ieškovas) A. V. pateiktame atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-03 nutartį, išskyrus dalį, kuria iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteistas 100 Eur laikinas išlaikymas, mokėtinas nuo nutarties priėmimo dienos. Atskirajame skunde nurodė, kad:
6.1. nutartis yra visiškai nemotyvuota, t. y. teismas savo išvadų nepagrindė jokiais teisiniais argumentais;
Žemesnės instancijos teismas
6.2. teismas nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, jog pagal 2020-11-02 teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, dukra pusę laiko gyvena su ieškovu, pusę – su atsakove, todėl toks išlaikymas dukrai nepriteistinas; nutartyje net nenurodyta ir nepaaiškinta dėl kokių priežasčių dukrai laikinas išlaikymas priteistas būtent nuo 2021-03-18;
6.3. 2021-03-18 taikyta kardomoji priemonė riboja tik ieškovo bendravimą su sūnumi, ieškovui niekada nebuvo uždraustas ar ribojamas bendravimas su dukra; pagal teismo nutartį dukra kas savaitę gyvena su ieškovu ar atsakove;
6.4. pažymi, kad šalys prie dukros išlaikymo prisideda lygiomis dalimis; ieškovas savo lėšomis tenkina ne tik dukros kasdienius poreikius, bet taip pat perka maistą, apmoka dukros būrelius, papildomus užsiėmimus, duoda kišenpinigių, perka jai drabužius, higienos priemones, kt.
6.5. ieškovas nuo 2021-03-18 ir toliau kiekvieną mėnesį moka tiek komunalinius mokesčius, tiek kreditą, tiek perka rūbus, taigi didžioji dalis visų ieškovo per mėnesį patiriamų ieškovo išlaidų ir toliau priskirtinos sūnui;
6.6. nepaisant aplinkybės, jog dėl kardomosios priemonės nuo 2021-03-18 su sūnumi bendrauti negali, jo patiriamos išlaidos sūnaus išlaikymui nesumažėjo, todėl nėra jokio pagrindo iš ieškovo priteisti 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą sūnui; mano, kad 100 Eur pakanka sūnaus maistui ir kitoms išlaidoms, kadangi jokių specialių poreikių neatsirado;
6.7. teismas nepagrįstai vaikams išlaikymą priteisė atgaline data.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikant laikinąsias apsaugos priemones priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo skiriamas lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo. Nurodo, kad dukra gyvena po savaitę su ieškovu ir atsakove bei jis skiria išlaikymą dukrai; prie sūnaus išlaikymo prisideda mokėdamas kreditą, komunalines išlaidas, kt.
11. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes nutardamas priteisti po 200 Eur laikino išlaikymo kas mėnesį šalių nepilnamečiams vaikams.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
14. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą, priteisė iš apelianto šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad iki teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnamečiai vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl nustatyto laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad priteistas laikino išlaikymo dydis nustatytas tinkamai neįvertinus, kaip minėta, apelianto skiriamų lėšų vaikų išlaikymui dydį bei neatsižvelgus į aplinkybę, jog dukra kas savaitę gyvena pas ieškovą ir atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
15. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams priteisė po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų indėlio išlaikant vaikus, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su ieškovo faktiniu išlaikymo teikimu kiekvienam vaikui, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apelianto argumentai dėl jo teikiamo išlaikymo aktualiu laikotarpiu bus vertinami sprendžiant klausimą dėl byloje pareikštų reikalavimų priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
16. Pirmiausia, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog šalių nepilnamečių vaikų amžius nėra mažas, tame tarpe dukra yra jau mokyklinio amžiaus ir jos poreikiai atitinkamai iš esmės yra didesni, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų ir apelianto galimybes teikti išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pažeidžiantis šalių vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog dukros gyvenamoji vieta keičiasi kas savaitę, savaime nereiškia, jog yra patenkinami jos kasdieniai poreikiai, atsižvelgiant į tai, kad dukra yra mokyklinio amžiaus, jai yra būtinas išlaikymas patenkinti ugdymo, kelionės į mokyklą, laisvalaikio, maisto ir kitus poreikius. Be to, į bylą pateikti duomenys, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra atsakovės apskųstas nustatyta tvarka.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
18. Pažymėtina, kad teismas priteisė laikiną išlaikymą nuo 2021 m. kovo 18 d., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis laikino išlaikymo pradžios momentas nustatytas nepagrįstai. Laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikams priteisimo – tikslas siejamas su būtinybe patenkinti minimalius vaiko poreikius iki ginčas bus išspręstas iš esmės. CK3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų būsimų kasdienių vaiko poreikių tenkinimu. Šios laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos tam, kad priteisti laikiną išlaikymą atgaline data, t. y. iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išlaikymo priteisimo momentas turi būti nustatytas teismo sprendimu, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis), todėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo momentas yra nutarties taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones priėmimo diena. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-03 nutartis keistina, nustatant, kad nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje ieškovas privalo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CPK 337 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Ieškovo A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
14Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ją išdėstant taip:
,,Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas - (duomenys neskelbtini), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus Eur) nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas - (duomenys neskelbtini), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus Eur) nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.“
15Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.