Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės L. T. priešieškinį ieškovui A. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos, uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo teikiamu Nutarimu, kaip nauju įrodymu byloje, atkreipia dėmesį, kad Nutarimas pateiktas dieną prieš procesinio sprendimo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje paskelbimą, tačiau pažymi, kad ieškovas, remiantis kartu su prašymu prijungti naujus įrodymus pateiktu elektroniniu pranešimu, apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą buvo informuotas ir Nutarimas jam buvo pateiktas tik 2022 m. vasario 1 d., 14:07 val. Be to, įvertinęs ieškovo prašymo argumentus, kuriais grindžiamas Nutarimo prijungimo būtinumas, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovo naujai teikiami įrodymai gali turėti reikšmę, nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą, taip pat neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo naujai teikiami įrodymai prijungiami.

Dėl bylos esmės.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

22. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-337-842/2022 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei skolos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, uzufrukto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimu su nepilnamečiais vaikais A. ir L. tvarka: 1) ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. V. ir L. V. porinės savaitės ketvirtadienį 18 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą neporinės savaitės ketvirtadienį 18 val.; 2) nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių tuo metu yra vaikai, šalys turi teisę nekliudomai bendrauti su jais telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į vaiko norus; 3) atsakovė turi nedelsiant informuoti ieškovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama tikslų vaikų gyvenamosios vietos adresą, šalys turi informuoti viena kitą apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes. Nustatyta bendravimo tvarka yra maksimali, kadangi šalys su vaikais praleidžia vienodai laiko. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi papildė 2020 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatydamas, kad, vaikams lankant ugdymo įstaigas, ieškovas porinės savaitės ketvirtadienį vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigų, o po jos einančios neporinės savaitės ketvirtadienį vaikus nuveda į ugdymo įstaigas. Neporinės savaitės ketvirtadienį, pasibaigus veikloms ugdymo įstaigose, vyksta mamos bendravimas su vaikais.

23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, jog nėra duomenų apie tai, kad ieškovas naudojo prieš vaiką smurtą, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

24. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir joje išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, atskirajame skunde iš esmės teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas naudoja smurtą prieš vaiką ir jį baugina. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turi būti aktyvus, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus. Vertina, jog pirmosios instancijos teismui turėjo pakakti byloje esančių duomenų, kurie charakterizuoja ieškovą, kaip smurtaujantį prieš atsakovę ir vaikus. Šalių sūnus Tarnybos specialistams pasakė, kas jį neramina, kad jis mušamas, skriaudžiamas, kad tėvas yra nenormalus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad vaikas iš anksto buvo paruoštas tokiems teiginiams. Šalių dukra A. geriau jaučiasi su mama, to nevertino pirmosios instancijos teismas, nevertino ir dukros neigiamų atsiliepimų apie tėvą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalims buvo taikoma atvejo vadyba. Taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas buvo negrąžinęs dukros A. atsakovei po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir tokią pareigą ieškovas turėjo.

25. Ieškovas, nesutikdamas su atskirojo skundo reikalavimu ir jame išdėstytais atsakovės argumentais, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo smurtą.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, t. y. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

28. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.

29. Pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgia į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, o taip pat į atsakovo teisę bendrauti ir matytis su vaiku.

30. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

31. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio taikymo principu, valstybė, spręsdama globos klausimus, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau šios ribos siaurėja, sprendžiant dėl bendravimo nustatymo klausimų (nes egzistuoja pavojus nutrūkti tėvų ir jauno amžiaus vaiko santykiams) (Diamanate and Pelliconi v. San Marino., no. 32250/08, 27 September 2011, § 175 ir kt.). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Atsakovė prašymą pirmosios instancijos teisme grindė pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl atsakovo galimai sukelto fizinio skausmo šalių sūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalis) ir aplinkybe, kad atsakovė su šalių sūnumi patiria emocinį sukrėtimą, jaučia įtampą, gyvena nuolatinėje baimėje, kad ieškovas yra linkęs smurtauti.

32. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, byloje nėra pateikti įrodymai, kurie tikėtinai pagrįstų aplinkybę, jog ieškovas sukėlė fizinį skausmą šalių sūnui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42018-21, kuris buvo pradėtas pagal atsakovės pareiškimą dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nutrauktas 2022 m. sausio 24 d Nutarimu.

33. Nutarime prokurorė Žaneta Žalėnaitė nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad specialaus liudytojo ieškovo kaltė dėl galimai smurtinių veiksmų jo sūnaus nukentėjusiojo atžvilgiu grindžiama išimtinai mažamečio parodymais. Nukentėjusysis savo mamai atsakovei bei Tarnybos atstovui papasakojo, kad tėtis jį mušą per sėdmenis ir per rankas. Vien šių nukentėjusiojo parodymų, nesant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų, prokurorės vertinimu, nepakanka specialaus liudytojo (ieškovo) kaltei pagrįsti. Šalių sūnaus pasakojamas aplinkybes vertino, kaip keliančias abejonių dėl jų patikimumo. Mažametis nurodė, kad jį muša visą dieną, kas prokurorei kėlė pagrįstas abejones dėl ieškovo galimų veiksmų, nes dėl tokių veiksmų neabejotinai būtų padaromi sužalojimai, kurie neužfiksuoti. Prokurorė taip pat pažymėjo, kad jokių objektyvių, patikimų, neginčijamų duomenų, kad ieškovas smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, byloje negauta.

34. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su Nutarime nurodytomis prokurorės išvadomis ir pabrėžia, jog vien deklaratyvių teiginių nurodymas apie smurtą savaime nepagrindžia tokio fakto egzistavimo. Nagrinėjamu atveju Nutarime esantys duomenys pagrindžia aplinkybę, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo smurtinius veiksmus šalių sūnaus atžvilgiu. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovo smurto prieš ją ir šalių sūnų vertinamos kritiškai, kadangi atsakovė iš esmės remiasi tik teiginiais ir tuo, ką yra nurodęs šalių vaikas.

35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat susipažino ir su atsakovės kartu su prašymu pateiktu garso įrašu, kuriame šalių nepilnametis sūnus teigia, jog ieškovas prieš jį naudojo fizinį smurtą, atsakovės klausiamas nurodė, kad jam skaudėjo, pas tėtį važiuoti nenori, nori, kad ketvirtadienį iš darželio jį paimtų mama. Pažymėtina, jog nėra aišku, dėl kokių iš tiesų aplinkybių susiformavo vaiko noras būti ne su ieškovu, o su atsakove, tačiau duomenų, kurie patvirtintų šalių nepilnamečio sūnaus teiginius apie ieškovo netinkamą elgesį jo atžvilgiu, apie smurtą, byloje nėra pateikta. Daroma išvada, jog nepakanka duomenų, kad būtų galima konstatuoti ieškovo smurtą ir kitokį netinkamą elgesį nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

36. Atsakovės atskirojo skundo argumentą, jog ieškovo netinkamą elgesį ir tai, kad jis charakterizuotinas, kaip smurtaujantis, pagrindžia jau taikyta atvejo vadyba šalims, apeliacinės instancijos atmeta, kaip nepagrįstą. Aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovės šeimai dar iki ginčo bylos iškėlimo buvo taikoma atvejo vadyba, nepatvirtina atsakovės dėstomų aplinkybių dėl būtinumo panaikinti laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atvejo vadybos posėdžiai vyko, šalims negalint pasidalinti bendravimo laiko, o ne dėl ieškovo tariamo smurtinio elgesio.

37. Atsakovės atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir šalių dukros A. neigiamų teiginių ieškovo atžvilgiu ir jos baimės, kas nurodyta Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. išvadoje, kad nevertino ir to, jog mergaitė geriau jaučiasi su mama, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog atsakovė remiasi Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. išvada, kurioje yra išdėstyta šalių nepilnametės dukros apklausa. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepaminėjo tos aplinkybės, kad šalių nepilnametė dukra 2021 m. rugpjūčio 11 d. teisme nurodė, jog nori gyventi su ieškovu. Vien tai, kad anksčiau šalių dukra nurodžiusi, jog ieškovas yra griežtas, savaime nepagrindžia ieškovo fizinių ar psichologinių smurtinių veiksmų vaikų atžvilgiu.

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė atskirajame skunde remiasi ir aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodomos naujos aplinkybės, jog byloje yra pakankamai medžiagos, charakterizuojančios ieškovą, kaip smurtautoją, yra nepagrįstos. Visos atsakovės nurodomos aplinkybės jau yra ištirtos ir paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, kurie nepatvirtina, jog ieškovas būtų smurtavęs prieš sūnų.

39. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai atmetė atsakovės prašymą. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurioms egzistuojant, būtų reikalinga keisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl procesinės bylos baigties.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

41. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso bei materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.