Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-337-842/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-07
Bylos Nr.: e2-337-842/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18918-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Vilma Stukaitė (pirm.)
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: L. T.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Dainius Židanavičius, Mantas Virbickas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-337-842/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18918-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei,dalyvaujant ieškovui A. V. (A. V.), jo atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui,atsakovei L. T., atsakovės atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei L. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei skolos priteisimo, išvadą teikianti instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 390 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigia, kad su atsakove nuo 2010 m. iki 2018 m. gyveno laimingai. Buvo jaučiama abipusė pagarba vienas kitam, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. V., (duomenys neskelbtini) sūnaus L. V. (L. V.). Po sūnaus gimimo atsakovė pasikeitė, kilo vis daugiau konfliktų tarp ieškovo ir atsakovės, vėliau atsakovė 2020 m. balandžio 11 d., nieko nesakiusi, susirinko daiktus ir su šalių sūnumi išsikraustė iš buto. 2020 m. balandžio 14 d. ieškovas atsakovei perdavė ir dukrą, atsižvelgdamas į artimus vaikų santykius. Ieškovas ir atsakovė susitarė, jog vaikai savaitę bus pas ieškovą, savaitę pas atsakovę, vaikus perduodant ketvirtadienį, tačiau šio susitarimo atsakovė nesilaikė. Ieškovo teigimu, atsakovė ilgą laiką slėpė gyvenamąją vietą. Atsakovė perduodavo ieškovui dukrą, tačiau ilgą laiką, t.y. apie mėnesį laiko, neleido jam matytis su sūnumi. Šalių nepilnamečių vaikų dukros A. V. ir sūnaus L. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiktų vaikų interesus. Vaikai yra ypatingai prisirišę prie ieškovo. Nuo pat vaikų gimimo tarp ieškovo ir vaikų yra natūraliai susiklostęs ypatingas, kur kas glaudesnis tarpusavio ryšys, jis labiau supranta savo vaikus bei geriau žino ir jaučia jų norus, svajones, nuotaikas, o vaikų su ieškovu praleidžiamas laikas yra turiningesnis. Ieškovas skatina vaikus tobulėti, palaiko vaikų norą bei pats juos ragina lankyti įvairiausius papildomus užsiėmimus bei būrelius, apmoka juos, taip sukurdamas vaikams palankias sąlygas vystytis bei pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dukra mokykloje lanko šokių, keramikos būrelius, kitus užsiėmimus (anglų pamokas, dainavimo bei šachmatų būreliai, Ping-Pong). Sūnus darželyje-lopšelyje pradėjo lankyti būrelį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė tam tikrais atvejais net prieštarauja vaikų papildomam ugdymui. Ieškovas, priešingai nei atsakovė, turi galimybes užtikrinti vaikams saugias bei tinkamas buitines-materialines bei kitas vaikų vystymuisi palankias gyvenimo sąlygas. Ieškovas su vaikais gyvens jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas yra 4 kambarių, kiekvienas vaikas turi po savo atskirą kambarį, todėl buitinės buto sąlygos visiškai patenkina vaikų poreikius bei užtikrina jų teisę į būstą, be to, vaikų ugdymo įstaigos yra visai šalia minėto buto, jie yra pripratę prie šių ugdymo įstaigų. Abiejų vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga po 780 Eur suma. Šią sumą sudaro būtinosios išlaidos vaikų maistui, rūbams, priežiūrai, gydymui, būstui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui. Išskirtini tokie dukros poreikiai: maitinimas mokykloje – 80 Eur mėn.; šokių būrelis – 30 Eur / mėn.; keramikos būrelis – iki 40 Eur / mėn. (priklausomai nuo užsiėmimų skaičiaus per mėnesį), sūnaus – darželio „(duomenys neskelbtini)“ lankymas – 65 Eur. Kiekvieno iš vaikų laisvalaikiui skiriama po 100 Eur / mėn. Išlaikant vaikus patiriamos ir išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, degalams, vaikų maistui, kitoms būtinosioms prekėms, aprangai. Užtikrinti tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas leis ir ieškovo gaunamos pajamos. Ieškovas dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamų vidurkis už laikotarpį nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. kovo yra 738,71 Eur, atskaičius mokesčius, Ieškovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gauna ir dividendus, už 2019 m. buvo išmokėta 12 000 Eur dividendų, taigi ieškovo pajamos iš dividendų kas mėnesį sudaro 1 000 Eur. Ieškovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto. Ieškovui priklauso 2 butai ir 2 automobiliai. Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką: atsakovė turi teisę praleisti su dukra ir sūnumi kas antrą savaitgalį: vaikus pasiimant penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 17 val. bei grąžinant vaikus sekmadienį iki 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą; valstybinių ir kitų švenčių dienomis taikomas lygybės principas ir vaikai pas tėvus praleidžia lygiai tiek pat laiko. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas 2020 m. vaikai leis su ieškovu, 2021 m. – su atsakove, 2022 m. – su ieškovu ir t. t.; Naujuosius metus: 2020–2021 m. – su ieškovu, 2021–2022 m. – su atsakove ir t. t.; Šv. Velykas: 2021 m. – su atsakove, 2022 m. – su ieškovu ir t. t.; Vaikų gimtadienius: 2020 m. – su atsakove, 2021 m. – su ieškovu ir t. t. Kitų valstybinių švenčių metu (vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.) bendravimas su vaikais vyks remiantis rotacijos principu. Kas antrus metus (poriniais metais) šias šventes su vaikais švęs atsakovė, kitus metus (neporiniais metais) minėtas šventines dienas su vaikais leis ieškovas; švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytą tvarką priklauso atsakovei bendrauti su vaikais, atsakovė turi teisę pasiimti vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 17 val. ir grąžinti į vaikų gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.; jeigu atsakovė negalėtų vaikų paimti bendrauti pagal nustatytą tvarką, ji įsipareigoja apie tai informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną; bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafikais, poilsio režimu. Kiekvienas iš tėvų privalo stengtis maksimaliai asmeniškai ir betarpiškai kokybiškai bendrauti su vaikais; ligos atveju atsakovė paimti sergančio vaiko iš jo gyvenamosios vietos negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jai numatytos bendravimo su vaiku dienos. Dėl vaiko ligos neįvykęs susitikimas su atsakove nėra perkeliamas į kitą datą; nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima šalių bendru susitarimu; dėl vaikų bendravimo su atsakove bus atsižvelgiama į vaikų pageidavimus, valią ir norus, vaikams neprieštaraujant ir geriausiai užtikrinant vaikų interesus bei saugų ryšį su tėvais; vaikai turi teisę matytis ir bendrauti su šalių artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kt.). Vaikų teisė bendrauti su giminaičiais turi nekenkti vaikų interesams augti harmoningoje, saugioje, ramioje aplinkoje, kurioje vaikai nepatirtų psichologinės įtampos, baimės, konfliktinių situacijų, nebūtų priešinamas su tėvais; šalys, nepriklausomai nuo to, pas kurį iš jų tuo konkrečiu metu yra vaikai, turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones atsižvelgiant į vaiko norus; ieškovas įsipareigoja nedelsiant pranešti atsakovei, jei keičiasi vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovė taip pat įsipareigoja nedelsiant pranešti ieškovui, jei keičiasi jos gyvenamoji vieta; šalys įsipareigoja kuo skubiau vienas kitam pranešti apie visas svarbias su vaikais susijusias aplinkybes (įskaitant, bet neapsiribojant vaikų kelionėmis, sveikatos būklės pasikeitimais, ypatingais poreikiais).

Atsakovė L. T. priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta su atsakove, nustatyti atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 505 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui uzufruktą iki šalių vaikai sulauks pilnametystės, nustatant, kad šiame bute turi teisę gyventi šalių vaikai kartu su motina bei motinos šeimą sudarančiais asmenimis, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, kadangi bendrų santykių iširimo vaikai faktiškai liko gyventi su ja. Gimus sūnui atsakovės dėmesys ieškovui sumažėjo, todėl kilo vis daugiau nesutarimų. Iš baimės, kad ieškovas niekada neleis jai su vaikais gyventi atskirai, atsakovė vis negalėjo pasiryžti išeiti iš bendrų namų, savo gyvenamąją vietą slėpė iš baimės dėl savo saugumo ir sveikatos. Atsakovė neriboja ieškovo bendravimo su vaikais. Neįvykę ieškovo pasimatymai su vaikais buvo sąlygoti objektyviai svarbių priežasčių – vaikų susirgimai, šalyje paskelbtas karantinas. Atsakovė sudarytų visas galimybes ieškovui nekliudomai aktyviai bendrauti su vaikais. Ieškovas patikslintame ieškinyje yra nurodęs, kad vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį yra skiriama apie 1 560 Eur suma (780 Eur / vaikui). Atsakovė sutinka su šiais ieškovo skaičiavimais ir pati atlikusi skaičiavimus iš esmės gavo tokią pačią sumą (757 Eur / vaikui). Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,8808 ha ploto žemės sklypas ir 2,3992 ha ploto žemės sklypas, kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovė neturi nuosavybės teise gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų – 3 500 Eur ir 1 700 Eur dydžio vartojimo kreditus. Pirmasis vartojimo kreditas buvo paimtas siekiant refinansuoti bendro gyvenimo su ieškovu 2019 m. paimtą greitąjį kreditą, o antrasis – siekiant gauti papildomų lėšų pragyvenimui. Ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, bendros ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 680,43 Eur. Ieškovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto. Ieškovui priklauso 2 butai ir 2 automobiliai. Atsakovės teigimu, ieškovo gaunamos pajamos yra kiek daugiau nei 3 kartus didesnės už atsakovės, todėl prašo iš ieškovo priteisti išlaikymą, sudarantį 2/3 dalį vaikų poreikių tenkinimui skiriamos sumos – po 505 Eur. Atsakovė, atsižvelgdama į geriausius vaikų interesus, taip pat siekiant užtikrinti vaikų teisę į gyvenamosios vietos turėjimą, prašo nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) uzufruktą iki vaikai (jauniausias iš jų), sulauks pilnametystės. Atsakovė neturi kito gyvenamojo ploto, neturi pakankamai pajamų, jog galima būtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, nėra galimybės teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, o jos darbo užmokesčio nepakanka aprūpinti nepilnamečių šalių vaikų kitu gyvenamuoju plotu, taigi grėsmė nepilnamečiams vaikams likti be gyvenamojo ploto yra reali. Atsakovė prašo nustatyti jos siūlomą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pasiimdamas vaikus bendrauti metų porinių savaičių penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais metų neporinių savaičių antradieniais pasiimdamas vaikus 17 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: poriniais metais gruodžio 24-25 d. - su tėvu, gruodžio 26 d. - su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia gruodžio 24-25 d. su motina, o gruodžio 26 d. - su tėvu; tėvas vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos neporiniais metais paima šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 10 val., o poriniais metais paima pirmą šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val.; Šv. Velykas neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu, o poriniais - su motina; tėvas vaikus paima pirmą šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val.; anksčiau paminėta bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. bei kiekvienais metais per Motinos dieną bei motinos gimimo dieną; kiekvienais metais (pradedant nuo 2021 m.) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais 30 kalendorinių dienų (skaidomų po dvi savaites) laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina iki einamųjų metų gegužės 15 d.. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko; tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir sekančią dieną iki 8 val. pristato vaikus į jų ugdymo vietą; vaikų ligos metu aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma. Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami; jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis vaiko motiną; šalys įsipareigoja perduoti vienas kitam visas reikalingas vaiko papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas vaikams.

Atsiliepimas

Ieškovas A. V. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo netenkinti priešieškinio ir pilnai tenkinti ieškinio reikalavimus, priteisti iš atsakovės jo naudai visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigia, kad atsakovės psichologinė būklė, jos neadekvatus elgesys gali daryti neigiamą įtaką vaikų teisei į tinkamą ir harmoningą aplinką, ieškovės nurodomi argumentai, kad vaikų ryšys stipresnis su ja nei su ieškovu, kad tik ji viena geba patenkinti vaikų būtinuosius poreikius, yra nepagrįsti, atsakovė neleidžia vaikams bendrauti su artimais giminaičiais taip neužtikrindama vaikų interesų. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra neproporcingas, atsakovė turi visas galimybes dirbti pilnu etatu, gauti pakankamai pajamų, kurių užtektų tiek pačios atsakovės, tiek vaikų poreikiams patenkinti. Reikalavimo tenkinimas šioje dalyje nepagrįstai atleistų atsakovę nuo pareigos išlaikyti šalių vaikus. Be to, atsakovė gauna apie 300 eur išmoką už vaikus, kur ir kaip šie pinigai išleidžiami ieškovas nežino. Nesutinka su ieškovės siūlomu bendravimo tvarkos nustatymu, nes ieškovas mano, kad tokia tvarka kurią siūlo ieškovė jam nesuteiks maksimalaus dalyvavimo vaikų auklėjime. Ieškovo nuomone, vaikai bent pusę laiko turėtų praleisti su juo. Ieškovas taip pat nesutinka su ta dalimi, kuria prašoma ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui uzufruktą, kadangi butas, kuriam ieškovė prašo nustatyti uzufruktą, nelaikytinas šeimos turtu, nes tai yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris šiuo metu yra išnuomotas. Atsakovė siekia vaikų išlaikymo bei jų aprūpinimo gyvenamuoju būstu naštą perkelti ieškovui, tyčia nesiekia pagerinti savo finansinės padėties bei gyvenamosios aplinkos.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės L. T. prašymas dėl priešieškinio reikalavimų pakeitimo dalyje, kuriuo prašoma nustatyti atsakovės siūlomą atsakovo ir šalių vaikų bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus bendrauti metų porinių savaičių penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; tėvas bendrauja su nepilnamete dukra A. V., metų neporinių savaičių antradieniais pasiimdamas dukrą 17 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: poriniais metais gruodžio 24-25 d. – su tėvu, gruodžio 26 d. -su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia gruodžio 24-25 d. su motina, o gruodžio 26 d. - su tėvu; tėvas vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos neporiniais metais paima šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 10 val., o poriniais metais paima pirmą šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val.; Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.) poriniais metais vaikai praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – su motina; tėvas vaikus gali paimti šventės išvakarėse 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinti į vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės šventinės dienos 20 val.; Šv. Velykas neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu, o poriniais - su motina; tėvas vaikus paima pirmą šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val.; kiekvienais metais (pradedant nuo 2021 m.) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais 30 kalendorinių dienų (skaidomų po dvi savaites) laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d.. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina iki einamųjų metų gegužės 15 d.. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko; dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną Šalys susitaria bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai poriniais metais šią dieną praleidžia su motina, o neporiniais – su tėvu; paminėta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma priešieškinio 1.3;1.4; 1.5; 1.6; 1.7 punktų atvejais, taipogi kiekvienais metais per Motinos dieną, Motinos gimimo dieną (gegužės 2 d.), nepilnamečių vaikų brolio A. K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir sekančią dieną iki 8 val. pristato sūnų į jo mokymo-ugdymo vietą; vaikų ligos metu aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma. Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami; jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis vaiko motiną; šalys įsipareigoja perduoti vienas kitam visas reikalingas vaiko papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas vaikams. Patikslinta bendravimo tvarka švenčių, vaikų gimtadienių ir kt. dienomis, taipogi patikslinta bendravimo tvarka, kuomet atitinkamos bendravimo tvarkos nuostatos netaikomos, taipogi susiaurinta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka apsiribojant kas antru savaitgaliu, kadangi ieškovas neatliepia sūnaus poreikių, fiziškai smurtauja prieš sūnų, baugina jį bei taiko kitas vaiko interesų neatitinkančias „auklėjimo priemones“.

Atsiliepimas

Ieškovas A. V. atsiliepimu į pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo prašo jo netenkinti ir tenkinti ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas smurtautų prieš sūnų, todėl jokiu būdu negalima apriboti ieškovo teisės matytis su sūnumi nustatant minimalią bendravimo tvarką. Atsakovė, prašydama maksimaliai apriboti ieškovo bendravimą su vaikais (prašydama nustatyti ieškovo bendravimą su vaikais tiktai kas antrą savaitgalį bei kas antro antradienio vakarais (su sūnumi – tik kas antrą savaitgalį)), pažeidžia savo pareigą sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, pažeidžia jų teisę būti auklėjamiems ir auginamiems abiejų tėvų bei visiškai neatsižvelgia į jų poreikius, norus ir t.t. Ieškovas į bylą yra pateikęs daugybę įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų ir kt.), kurie patvirtina, jog ieškovo ir vaikų ryšys yra be galo stiprus ir glaudus. Vaikai savo tėvą (ieškovą) labai myli, leisdami laiką su juo jaučiasi laimingi ir saugūs. Vaikams yra reikalingas maksimalus bendravimas su tėvu. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas ne švenčių dienomis su abiem vaikais bendrauja tik kas antrą savaitgalį (4 paras per mėnesį), o su dukra - ir kas antro antradienio vakarais po 3 valandas, ne tik neužtikrina net minimalaus ieškovo dalyvavimo savo vaikų gyvenime, bet ir sudaro sąlygas ieškovo ir vaikų santykiams „atšalti“. Atsakovė visais įmanomais būdais stengiasi tėvą tiesiog pašalinti iš vaikų gyvenimo.

2020 m. spalio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2019 m. gruodžio 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. ir L. atžvilgiu, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Nepilnametė A. V. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2 klasėje, papildomai lanko boksą ir gimnastiką. Tėtį ji apibūdino kaip gerą, piktą ir juokingą, kai tėtis būna geros nuotaikos, būdama su juo ji jaučiasi linksmai ir juokingai, kai tėtis būna piktas, ji jaučiasi išsigandusi, nesaugi, nes jis gali rėkti, įžeidinėti. Su tėčiu mėgsta maudytis, važinėti dviračiais, pastebėjo, kad tėtis daug dirba, todėl ji daug laiko leidžia su seneliu, kartais važiuoja su tėčiu į darbą, jis nuveža ją į bokso treniruotes, pagamina valgyti, duoda vitaminus. Mamą mergaitė apibūdino kaip gerą, linksmą, juokingą, būdama su ja jaučia pasitikėjimą, saugumą, pastebėjo, kad su mama retai pykstasi, jeigu mama verkia, jaučiasi liūdnai. A. pasakojo, kad su mama mėgsta nueiti į parduotuvę ir nusipirkti skanumynų, mama skaniai daro valgyti, kartais nuveža ją ir brolį prie jūros, duoda vaistus, jeigu ji serga, nuperka jai rūbus, mokyklines priemones. Jai patinka gyventi su mama, čia ji gali išsimiegoti, nes nėra katino, kuris trukdo miegoti, patinka butas, jis yra labai fainas, bet ji pasiilgsta savo kambario ir žaislų. Mama dabar yra nusiraminusi, kai gyvena atskirai, yra žymiai geriau dabar, pažymėjo, kad jai tinka gyventi vieną savaitę pas mamą, vieną savaitę pas tėtį, jaunesnis brolis visada važiuoja kartu. Tėtis nepasikeitė, pradėjus gyventi atskirai, gali aprėkti, jeigu kažko nepavyksta padaryti, papasakojo, kad dieną prieš po treniruotės kartu su tėčiu bėgiojo, bet ji nukrito į purvą, o tėvas pradėjo ją tempti už rankos, todėl namo ji grįžo purvina, verkianti, išsigandusi, labai skaudėjo ranką ir buvo baisu, kad tempdamas tėtis nutrauks tą ranką. Ji pastebėjo, kad tėtis dažnai reikalauja, kad ji darytų, kaip jis nori. Nepilnametis L. V. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, papildomai jokių būrelių nelanko. Berniukas sveikatos nusiskundimų neturi. Atsižvelgiant į jauną vaiko amžių, jo nuomonė nebuvo išklausyta. Tarnyba nurodo, kad, atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaikų interesus, taip pat į mergaitės išsakytą nuomonę, mano, kad nepilnamečių A. ir L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Taip pat, atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnamečiams iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės galimai užtikrintų būtiną jų poreikių patenkinimo lygį.

2021 m. gruodžio 29 d. teisme gauta Tarnybos išvada dėl patikslintų L. T. reikalavimų dėl vaikų ir ieškovo bendravimo tvarkos, kurioje nurodoma, kad nustatant bendravimo tvarką pirmiausia turi būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams bei galimai būtų pakankama ne tik išsaugoti vaikų ir jų tėvo emocinį tarpusavio ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. V. ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ne kartą atsakovė trukdė jam susitikti su vaikais, atsakovė nuolat keičia gyvenamąją vietą, todėl mano, kad vaikams būtų tikslingiau gyventi su juo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teigia, kad dukra nori gyventi su juo. Su atsakove susipažino 2010 metais, tuo metu atsakovė jau turėjo sūnų. Po kažkiek laiko atsakovė pastojo, ieškovas paėmė paskolą iš įmonės ir įsigijo būstą. Su laiku nusprendė, kad reikia didesnio būsto, todėl paėmė paskolą iš banko ir įsigijo didesnį būstą. Gimė antras šalių vaikas. Maksimaliai prisidėjo prie vaikų auklėjimo, sudarė galimybę vaikams lankyti daug būrelių. Atsakovė tapo agresyvi, nesirūpino vaikais, galėjo bet kada paimti ir išeiti, vaikus palikusi ieškovui. Vaikai labai gerai sutaria su seneliais ir kitais ieškovo giminaičiais, tačiau atsakovė visada draudė vaikams su jais bendrauti. Ieškovo namuose vaikams yra idealios sąlygos gyventi. Šalių dukra bijo atsakovės, pirmas atsakovės sūnus blogai elgiasi su jų dukra. Ieškovo manymu, atsakovė vaikų neprižiūri ir neturi sąlygų vaikams gyventi, teigia, kad atsakovė ne kartą yra užpuolusi ieškovą, smurtavo ne tik prieš jį, bet ir prieš vaikus. Ieškovas pripažino, kad galbūt kartais per griežtai kažką pasako vaikams, tačiau niekada nei prieš vaikus, nei prieš atsakovę smurto nenaudojo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas, ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad į teismą kreipėsi būtent ieškovas, kadangi jis negaudavo sūnaus, buvo nepatenkintas, kad negali matytis su vaikais. Du metus vaikai buvo nuolat apklausiami ir teigė, kad gerai jaučiasi su abiem tėvais. Dukra teisme nurodė, kad nori gyventi su tėvu, į tai ir turi būti atsižvelgiama. Atsakovė nuo priešieškinio pateikimo dienos sukūrė strategiją ieškovą pateikti kaip smurtautoją, tačiau ikiteisminiai tyrimai arba nepradėti, arba nutraukti. Atsakovas gali auklėti ir prižiūrėti vaikus, turi tam tinkamas sąlyga, lankstus darbo grafikas, gali prisitaikyti prie vaikų. Atsakovė dirba pagal darbo sutartį, griežtu grafiku. Ieškovas atsakovei siūlo bendravimą su vaikais su nakvynėmis, kas antrą savaitgalį, bendravimas nebūtų minimalus. Prašymas dėl uzufrukto nustatymo atmestinas. Butas yra išnuomotas, pirktas skolintomis lėšomis. Butą atsakovė yra išsinuomojusi, vaikų gyvenamoji vieta gali būti užtikrinama kitomis priemonėmis, taip pat ir išlaikymu. Mano, kad ieškovo turtinė padėtis nėra geresnė, priteisiant išlaikymą neturėtų būti nukrypta nuo lygių dalių. Atsakovo nekilnojamasis turtas yra apsunkintas, kreditai nėra išmokėti.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė L. T. ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad nuo 18 metų nuolat dirba ir gauna pajamas, visada viską vaikams pirko pati, niekada net nežinojo, kiek pinigų gauna ieškovas, taip pat ji mokėjo už komunalines paslaugas ir pirko maistą. Dėl ieškovo agresyvumo vaikai jo bijo. Su ieškovu susipažino 2010 m., santykiai klostėsi labai gerai, jis puikiai sutarė su sūnumi iš jos pirmos santuokos. Teigia, kad kai pastojo, ieškovas prašė nutraukti nėštumą, kuriam laikui santykiai nutrūko, bet paskui ieškovas vėl grįžo ir jie nusprendė kartu kurti šeimą. Pradėjo ieškoti buto kuriame galėtų visi apsigyventi, į naują butą įsikėlė 3 dienos iki gimstant judviejų dukrai. Nieko nežinojo apie paskolą, kurią, neva, suteikė ieškovo motinos įmonė, atsakovei ieškovas minėjo, kad turi susitaupęs pinigų. Visa buitinė technika buvo pirkta už jos sutaupytus pinigus. Ieškovas dažnai išvažiuodavo į užsienį, vaikus augino ir prižiūrėjo viena, iki 5 metų ieškovas praktiškai neprisidėjo prie dukros auklėjimo. Ieškovui dažnai užeidavo pykčio priepuoliai ir jis smurtavo prieš ją, pirmą kartą tai įvyko kai dukrai buvo metai, paskui maždaug 3 metus gyveno ramiai. Mano, kad ieškovas neigiamai veikia vaikus, todėl nori, kad jis su vaikais bendrautų kuo mažiau, jaučia, kad dukra pergyvena ir bijo tėčio, nurodo, kad ieškovas abu vaikus baudžia už bet kokį nusižengimą, visi trys vaikai yra psichologiškai traumuoti nuo tokio ieškovo elgesio, nes ieškovas yra neprognozuojamas ir konfliktiškas žmogus. Vaikai puikiai jaučiasi, yra laimingi ir saugūs, būdami su atsakove. Vaikus išlaiko viena pati, ieškovas visai neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas advokatas Dainius Židanavičius ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas galbūt ir myli vaikus, tačiau neatliepia jų poreikių, neužtikrina tinkamos ir saugios aplinkos. Visi trys atsakovės vaikai turėtų augti drauge. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turėtų būti įvertinta, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė, jis dirba šeimos įmonėje, visi sprendimai pakankama apimtimi priklauso nuo ieškovo valios. Kreditų turėjimas taip pat rodo gerą ieškovo turtinę padėtį. Yra visi indikatoriai ir uzufrukto ieškovui priklausančiam butui nustatymui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja L. M. parodė, kad yra Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistė, buvo gavusi užduotį išklausyti A. V. nuomonę. Lankėsi L. T. namuose, mergaitę apklausė motinai nedalyvaujant. A. V. nebuvo lengva prakalbinti, nes ji nurodė, kad nemėgsta Tarnybos specialistų, policininkų, bijo jų, vaikas pavargęs nuo visos situacijos. Nurodė, kad jai gerai tiek tėčio, tiek mamos namuose, tik vargina nuolatinis daiktų nešiojimasis. Nenorėjo šnekėti bendravimo su tėvais tema, stengdavosi kalbą pasukti kita linkme. Pati daug šnekėjo apie katiną, futbolą, minėjo močiutės šunį. Matėsi, kad labai didžiuojasi, jog lanko futbolą, jai gerai sekasi. Liudytoja nesusidarė įspūdžio, kad mergaitė bijotų, kurio nors iš tėvų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja M. K. parodė, kad yra Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistė. Nurodė, kad atliko šalių vaikų situacijos vertinimą pagal L. T. 2021 m. lapkričio 25 d. pranešimą. A. V. nuomonę ji išklausė namuose, jos broliuką išklausė kita specialistė. Mergaitė ją išklausant buvo geros nuotaikos, drąsiai bendravo, išsakė, kad jai patinka tiek pas tėtį, tiek pas mamą, jos niekas neskriaudžia, tik nepatinka daiktus tampyti. Išsakė, kad tėtis ne visada nuveža į futbolo treniruotes. Nurodė, kad brolio tėtis neskriaudžia. Neleidžia broliui jos mušti, kai bando užvožti, sulaiko brolio ranką, minėjo, kad, kai brolis ,,prikakojo“ į kelnes, buvo trumpam uždarytas į kitą kambarį. Liudytoja mano, kad mergaitė išsakė savo nuomonę, neatrodė įsitempusi, kalbėjo atvirai ir drąsiai, neatrodė, kad ko nors bijotų. Vaikams apsaugos poreikis nenustatytas, pakankamai duomenų apie smurtą nebuvo. Buvo analizuojama visuma duomenų, berniukas vartojo vaiko amžiui nebūdingus žodžius. Galimai tai buvo įtakota kitų suaugusių žmonių žodžių.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja A. P. parodė, kad dirba vaiko teisių apsaugos srityje, jos išsilavinimas aukštasis, psichologijos. Kelis kartus išklausė šalių vaikų nuomonę. Užrašo, ką sako vaikai, tačiau daugiau nieko nedaro, ne jos funkcija vertinti, sprendimų nepriima. Vaikai buvo išklausyti nedalyvaujant tėvams, kad būtų neutralesnė aplinka kvietėsi ir į skyrių. Per mažai bendravo su vaikais, kad galėtų pasakyti ar jie bijojo, ar yra kieno nors įtakojami. Jei įtaria smurtą, gali parašyti tarnybinį pranešimą. Po 2021 m. gruodžio 20 d. akto kalbėjo su L. T.. Mama turi informuoti policiją, atvejo vadybą, jei pastebi smurtą. Berniukas gestais, rankomis, emocingai rodė, kas vyksta, tačiau liudytoja nėra tikra ar tinkamai viską prisimena, kadangi praėjo daug laiko.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja D. R.-B. parodė, kad yra Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistė. Šalis pažįsta tiek, kiek teko su jais susidurti atliekant savo darbo funkcijas. Du kartus vertino šalių vaikų situaciją – 2021 m. birželio 21 d., reaguojant į vaikų senelio prašymą, 2021 m. rugpjūčio 30 d., vykdant teismo įpareigojimą patikslinti vaiko apklausos metu išsakytus teiginius. Vaikų apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, pagalbos šeimai poreikis nustatytas. Specialistės nuomone, berniukas buvo per mažas, kad būtų galima išklausyti jo nuomonę, su mergaite specialistė bendravo du kartus. Vaiko nuomonė nesikeitė, nurodė, kad su abiem tėvais sutaria, abu tėvai ja rūpinasi, vienintelį nepasitenkinimą išsakė kraustymusi iš vienų namų į kitus, neprisimena, kad mergaitė būtų nurodžiusi, kaip gyventi jai norėtųsi. Buvimui nei pas mamą, nei pas tėtį neprieštaravo. Nurodė, kad praeityje buvo pliaukštelėjimas, mušimu to nevadino. Informacija buvo apie praeities įvykius. Toks elgesys vaiko atžvilgiu nėra tinkamas, tačiau tai vyko praeityje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Tarnybos atstovė Jurgita Jurkaitienė pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamojo vieta turėtų būti nustatyta su motina, o bendravimas su tėvu turėtų būti orientuotas į savaitgalius, vaikų laisvalaikį, atostogas. Abu tėvai sutiko, kad vaikų poreikiams reikalinga maždaug 780 Eur / mėn. suma. Ji turėtų būti paskirstyta proporcingai šalių turtinei padėčiai, ieškovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (nekilnojamasis turtas, automobiliai, didesnės pajamos), turėtų prisidėti didesne pinigų suma. Tarnybos atstovės teigimu, iš darbo patirties gali pasakyti, kad vaikų nuomonė geriausia bylos pradžioje, kadangi vėliau tėvai galimai keičia / koreguoja savo elgesį, kad įtakotų vaiko nuomonę. išsakyta nuomonė dėl gyvenimo su tėvu galimai prieštarauja jos interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), t. y. teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Nepilnamečių vaikų tėvas (ieškovas) siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kadangi, ieškovo teigimu, jis, priešingai nei atsakovė, turi galimybę užtikrinti vaikams saugias ir tinkamas buitines – moralines bei kitas vaikų vystymuisi palankias gyvenimo sąlygas. Ieškovė keldavo konfliktus vaikų akivaizdoje, naudodavo fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, siekė uždrausti ieškovui bendrauti su ieškovo tėvais, pačios atsakovės motina. Atsakovė ilgą laiką nuo ieškovo slėpė savo ir vaikų gyvenamąją vietą, neleido ieškovui matytis su sūnumi.

Nepilnamečių vaikų motina (atsakovė) siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, kadangi, anot atsakovės, ją ir vaikus sieja itin stiprus ryšys, ji gebės užtikrinti saugią vaikų aplinką bei gerovę. Teigia, kad ieškovas yra agresyvus, negeba susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis, nuovargiu, tai tampa pretekstu ieškoti priekabių prie kartu gyvenančių šeimos narių, be to, ieškovas yra smurtavęs prieš atsakovę, nepaisydamas to, kad viską mato vaikai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vertina kiekvienos iš šalių sudaromas gyvenimo sąlygas, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis vaiko interesais.

Nustatant vaikų gyvenamąją vietą reikšminga yra ir vaikų nuomonė, jeigu jie yra tokio amžiaus, kad geba ją suformuluoti.

2020 m. spalio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Nurodė, kad tėtį mergaitė apibūdino kaip gerą, piktą ir juokingą, kai tėtis būna geros nuotaikos, būdama su juo ji jaučiasi linksmai ir juokingai, kai tėtis būna piktas, ji jaučiasi išsigandusi, nesaugi, nes jis gali rėkti, įžeidinėti. Su tėčiu mėgsta maudytis, važinėti dviračiais, pastebėjo, kad tėtis daug dirba, todėl ji daug laiko leidžia su seneliu, kartais važiuoja su tėčiu į darbą, jis nuveža ją į bokso treniruotes, pagamina valgyti, duoda vitaminus. Mamą mergaitė apibūdino kaip gerą, linksmą, juokingą, būdama su ja jaučia pasitikėjimą, saugumą, pastebėjo, kad su mama retai pykstasi, jeigu mama verkia, jaučiasi liūdnai. Mergaitė pasakojo, kad su mama mėgsta nueiti į parduotuvę ir nusipirkti skanumynų, mama skaniai daro valgyti, kartais nuveža ją ir brolį prie jūros, duoda vaistus, jeigu ji serga, nuperka jai rūbus, mokyklines priemones. Jai patinka gyventi su mama. Pažymėjo, kad jai tinka gyventi vieną savaitę pas mamą, vieną savaitę pas tėtį, jaunesnis brolis visada važiuoja kartu. Tėtis, tėvams pradėjus gyventi atskirai, nepasikeitė, gali aprėkti, jeigu kažko nepavyksta padaryti, papasakojo, kad po treniruotės kartu su tėčiu bėgiojo, bet ji nukrito į purvą, o tėvas pradėjo ją tempti už rankos, todėl namo ji grįžo purvina, verkianti, išsigandusi, labai skaudėjo ranką ir buvo baisu, kad tempdamas tėtis nutrauks tą ranką. Ji pastebėjo, kad tėtis dažnai reikalauja, kad ji darytų, kaip jis nori. Atsižvelgiant į mažą L. V. amžių, jo nuomonė nebuvo išklausyta.

2021 m. balandžio 12 d. į bylą pateiktoje Tarnybos išvadoje, A. V. nuomonę išklausius 2021 m. balandžio 9 d., nurodyta, kad ji vieną savaitę gyvena pas tėtį, kitą – pas mamą, pas abu jaučiasi gerai, linksmai, abu gyvena šalia, ji gali susitikti su draugais. Tėčio elgesys šiek tiek pasikeitė, jis duoda daug darbų, daug iš jos reikalauja, jei ji nespėja, gali nervintis arba nervintis ir rėkti, tėtis rėkia rečiau, bet garsiau, todėl ji labiau išsigąsta. Kai tėtis nerėkia, jaučiasi ramiai, dažniau jaučiasi nesaugiai. Patinka būti pas tėtį, kai jis nerėkia, kai jis rėkia, užsidaro savo kambaryje arba išeina į lauką, palaukia, kol jis nusiramins. Bijo pasakyti tėčiui, kad nori eiti pas mamą, nes nerimauja, kad gali jai trenkti. Niekada nebuvo jai trenkęs, bet jai matant yra mušęs mamą. Mergaitė pykstasi su vyresniu broliu, jis gali jai trenkti, tačiau namuose visada yra mama, kuri gali ją apginti, labiau bijo tėčio nei brolio. Pas mamą jaučiasi saugiau, geriau, nes mama nerėkia, su ja mėgsta kartu vaikščioti, treniruotis, piešti. Ji nelabai nori keisti bendravimo tvarkos, kadangi bijo, jog pakeitus bus dar blogiau, pablogės santykiai arba su tėčiu, arba su mama. Jaučiasi labai liūdnai, nes supranta, kad tėvai niekada negyvens kartu, pažymėjo, kad abu tėvai turi keistis.

2021 m. gruodžio 29 d. į bylą su Tarnybos išvada pateiktame L. V. 2020 m. gruodžio 20 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad berniukas pasakojo, jog pas tėtį eidavo ilgam, su nakvynėmis, tėtis jam neduoda daug saldainių, neleidžia žiūrėti filmukų, o mama leidžia. Tėtis jam yra davęs per užpakalį, trenkęs per ranką. Vaikas teigė, kad jam labiau patinka gyventi pas mamą. 2022 m. sausio 5 d. A. V. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė pasakojo, jog 1,5 metų lanko futbolo treniruotes, jai jos labai patinka, tėtis norėtų, kad ji lankytų boksą, bet ji nenori. Vieną savaitę gyvena pas mamą, kitą – pas tėtį. Gerai jaučiasi abiejų tėvų namuose, tik jai labai pabosta tampytis daiktus. Būdama pas tėtį pasiilgsta katino, taip pat brolio A., jei nebūna susipykę, jeigu būna susipykę – nepasiilgsta. Būnant pas mamą jai skambina tėtis, o būnant pas tėtį – skambina mama.

Ieškovas A. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 4 kambarių 87,81 kv.m. ploto bute su visais patogumais, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Kaip nurodė Tarnyba, teikdama išvadą, namuose tvarkinga ir švaru, butas erdvus, naujos statybos name, yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Abu vaikai turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikiami baldai, žaislai ir ugdymo priemonės. Atsakovė L. T. gyvena nuomojamame su visais patogumais 73 kv.m. bute (duomenys neskelbtini). Tarnybos duomenimis, atsakovės namuose taip pat palaikoma tvarka ir švara, vaikai turimi reikiamus baldus, žaislus, ugdymo priemones. Teismo vertinimu, užtikrinti vaikams tinkamas buitines gyvenimo sąlygas sugeba abu tėvai. Tarnybos pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad vaikai yra įpratę gyventi tiek tėvo, tiek motinos gyvenamojoje vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

A. V. nuomonė dėl gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi. Prasidėjus teisminiam procesui mergaitė teigė, kad labiau norėtų gyventi su mama. Vėliau teigė, kad gyvenimas po savaitę pas mamą ir pas tėtį ją tenkina, nieko nenorėtų keisti, kadangi mano, jog tai galėtų pabloginti jos ir kurio nors tėvų santykius. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-917 nurodyta, kad 2021 m. kovo 24 d. 8.00 val. su A. V. bendrauta tėvo gyvenamojoje vietoje ir mergaitė nurodė, kad jai labiau patinka gyventi pas tėvą, nori pastoviai būti su tėvu, su juo geriau sutaria, su motina matytis savaitgaliais. Tėvai dažnai konfliktuoja, konfliktus pradeda motina, kabinėjasi prie visko. Tačiau jau 2021 m. balandžio 12 d. į bylą pateiktoje Tarnybos išvadoje, A. V. nuomonę išklausius 2021 m. balandžio 9 d. (nuomonė išklausyta Tarnybos patalpose), nurodyta, kad mergaitė vieną savaitę gyvena pas tėtį, kitą – pas mamą, pas abu jaučiasi gerai, linksmai, abu gyvena šalia, ji gali susitikti su draugais. Tėčio elgesys šiek tiek pasikeitė, jis duoda daug darbų, daug iš jos reikalauja, jei ji nespėja, gali nervintis arba nervintis ir rėkti, tėtis rėkia rečiau, bet garsiau, todėl ji labiau išsigąsta. Kai tėtis nerėkia, jaučiasi ramiai, dažniau jaučiasi nesaugiai. Patinka būti pas tėtį, kai jis nerėkia, kai jis rėkia, užsidaro savo kambaryje arba išeina į lauką, palaukia, kol jis nusiramins. 2021 m. rugpjūčio 11 d. A. V. nuomonę išklausant teisme, mergaitė nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, su juo būti daugiau laiko nei su mama, pastaruoju metu tėvų elgesys pasikeitęs, tėtis mažiau nervinasi, rėkia, mama, atvirkščiai, garsiai rėkia ir daugiau. Mama pyksta dėl visko (pavyzdžiui, su snieguotais batais užėjus į namus). Jei mergaitė netinkamai elgiasi – tėtis būna nervingas, bet jam greit praeina, ji stengiasi elgtis taip, kad tėtis nesinervintų, bando kuo greičiau ateiti kviečiama, kad nereiktų rėkti. Seniau tėtis yra ,,davęs per dupcę“. Mergaitė tėtį apibūdino kaip gerą, lepinantį, nuperkantį, ko ji nori, duodantį pinigų. Mama, anot mergaitės, labai labai daug dirba, stengiasi, kuo daugiau uždirbti, kad visi nesėdėtų namuose, galėtų prie ežero, į mišką nuvažiuoti. Mama tėčio bijo, kad gali susinervinti, pulti, pasiūlo paskambinti močiutei, kad ji ją ir brolį nuvežtų tėčiui. 2021 m. gruodžio 7 d. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą A. V., jos nuomonę išklausant 2021 m. gruodžio 6 d., nurodė, kad jai patinka gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį vienodai, tėvai jos neskriaudžia, tik nepatinka tampyti daiktų iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taip pat paminėjo, kad būna, jog šeštadieniais tėtis nenuveža jos į futbolo treniruotę. 2022 m. sausio 5 d. A. V. nurodė, kad vieną savaitę gyvena pas mamą, kitą – pas tėtį, gerai jaučiasi abiejų tėvų namuose, tik jai labai pabosta tampytis daiktus. Nuomonę išklausiusi specialistė, teismo posėdžio metu duodama parodymus, nurodė, kad mergaitė temos apie bendravimą su tėvais vengė, kalbą stengėsi pasukti kita linkme.

Mergaitės nuomonę išklausant šios bylos proceso pradžioje ji nurodė norinti gyventi su motina. Tarnybos atstovė, teikdama išvadą, nurodė, kad vaikų nuomonė teisingiausia, labiausiai atspindinti jų tikrąjį norą, būna proceso pradžioje, kai dar nebūna įtakota tėvų. Sūnus dėl mažo savo amžiaus proceso pradžioje savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos išreikšti negalėjo, vėliau teigė, kad jam geriau pas mamą. Be to, berniukas yra mažo amžiaus, kai ryšys su mama yra labai svarbus. Su mama gyvena ir atsakovės sūnus iš ankstesnių santykių, - A. K.. Taigi šalių vaikams gyvenant su motina, broliai ir sesuo nebus išskirti. Be to, teismo vertinimu, mama stengiasi labiau atliepti vaikų interesus – parenka jiems tinkančią ir patinkančią veiklą, išsikrausčiusi iš ieškovo namų, esant galimybei, naują gyvenamąją vietą susirado šalia vaikų ugdymo įstaigų, taip pat paties vaikų tėvo. Ieškovas, kaip galima spręsti iš bylos nagrinėjimo metu surinktų rašytinių įrodymų, vaizdo, garso medžiagos, stengiasi įtakoti dukros nuomonę, parenkant jai papildomas veiklas, bendravimo metu neveža dukros į jai patinkančias futbolo treniruotes, nori, kad ji lankytų bokso užsiėmimus, dukrai, ieškovo nuomone, netinkamai atliekant su mokykla susijusiais užduotis – rėkia, taiko bausmes, liepdamas daryti fizinius pratimus. Teismas sprendžia, kad toks ieškovo elgesys mergaitei kelia stresą, ji tiek Tarnybai, tiek posėdžio metu nurodė, kad bijo garsaus rėkimo, jai pradeda greičiau plakti širdis. Nors teismo posėdžio metu A. V. teigė, jog labiau norėtų gyventi su tėčiu, spręstina, kad toks noras neatitinka jos geriausių interesų, jis susiformavo, tikėtina, ieškovui bandant paveikti dukrą, kadangi mergaitė nurodė, kad pastaruoju metu tėčio elgesys tapo geresnis, o mama, priešingai, daugiau ir garsiai rėkia, nors, pasakodama apie kitus dalykus, ne kartą minėjo tėvo netinkamą elgesį (,,davimas per dupcę“, nervingas elgesys), tai, kad mama tėčio bijo. Mamą, tuo metu, kai kalba būdavo ne apie gyvenamosios vietos pasirinkimą, apibūdino kaip labai daug dirbančią, besistengiančią, kad jie turėtų daugiau pramogų. Pažymėtina ir tai, kad mergaitė papasakojo, kad savaitę prieš apklausą praleido su tėčiu, jos metu tėtis jai pripirko labai daug daiktų mokyklai, lauktuvių / dovanų gavo ir iš močiutės. Be to, mergaitė apklausos metu, taip pat Tarnybai išklausant jos nuomonę yra nurodžiusi, kad stengiasi nesielgti taip, kad nervintų tėtį, iš balso supranta, kada jis piktas, ateina, kuo greičiau, kad tik jis nerėktų. Toks vaiko elgesys rodo, kad vaikas su suaugusiuoju nesijaučia saugus, būna įsitempęs, nesielgia laivai, o kontroliuoja savo veiksmus, stengiasi prisitaikyti prie suaugusiojo, kad jam įtiktų. Kalbėdama apie mamą, net ir įvardindama, neva, neigiamą jos elgesį, baimės jausmo, pastangų prisitaikyti neminėjo.

Teismas šiuo atveju nevertina ieškovo ir atsakovės santykių, nagrinėtų ikiteisminiuose tyrimuose, nes tai nėra šios bylos dalykas. Vien tik ikiteisminio tyrimo dėl smurto inicijavimas neįrodo smurto fakto.

Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad tarp tėvų kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas daro išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove) L. T.. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, jog motina geriau atliepia vaikų dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitus poreikius, gali suteikti vaikams visavertį auklėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovo reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo ir visiškai tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

Dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Šalių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu yra kilęs, todėl nustatytina ieškovo ir šalių vaikų bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo mokslo metų eigoje teismas pažymi, kad abu tėvai turi lygias galimybes bendrauti su vaikais. Abi šalys, siūlydamos savo bendravimo tvarkas su kitu iš tėvų, prašė nustatyti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) savaitgaliais.

Teismas sprendžia, kad nustatytina, jog vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrauja tokiu būdu: metų porinių savaičių penktadieniais ieškovas pasiima vaikus 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val., kiekvienos savaitės trečiadienį ieškovas pasiima vaikus iš lankomų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir kitą dieną, ketvirtadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas.

Teismo vertinimu, išskirti ir labiau riboti L. V. bendravimo su tėvu nėra pagrindo. Tėvo ir sūnaus bendravimas yra pakankamai tvirtas, berniukas yra pripratęs ir gerai jaučiasi ieškovo gyvenamojoje vietoje. Vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu turi praleisti kuo daugiau laiko, tokiu būdu taip pat bus proporcingai paskirstytos ir tėvų pareigos vaikams. Nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojamas tėvo ir vaikų bendravimas, ieškovas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, taip įsitraukdamas ir į jų kasdieninį gyvenimą, dalyvavimą užklasinėje veikloje. Siekiant išlaikyti tamprų ieškovo ir vaikų tarpusavio ryšį, reikalingas kuo intensyvesnis tiesioginis jų bendravimas. Nustatant bendravimą kiekvienos savaitės trečiadienį bus užtikrintas vaikų santykių su tėvu pastovumas. Priešingu atveju, tarp tėvo ir vaikų bendravimo būtų labai ilgas, beveik 2 savaičių laiko tarpas.

Vaikų bendravimo su tėvu metu jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomose užklasinėse veiklose, apie kurias ieškovą informuoja atsakovė.

Teismas, įvertinęs atsakovės prašomą nustatyti ieškovo ir vaikų bendravimą vasaros atostogų metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nustato, kad A. V. bendrauja su nepilnamečiais vaikais 30 kalendorinių dienų, skaidomų į dvi dalis po 15 dienų laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. Atostogų laikas suderinamas iki einamųjų metų gegužės 15 dienos. Šalims nesusitarus, siekdamas, kad vaikai vasaros atostogų metu turėtų visavertį, nepertraukiamą poilsį su kiekvienu iš tėvų, nebūtų konfliktuojama ir piktnaudžiaujama pasirenkant laikotarpius, teismas nustato, kad lyginiais metais ieškovas su vaikais bendrauja liepos 1-15 dienomis bei rugpjūčio 1-15 dienomis, nelyginiais metais – liepos 16-30 dienomis, rugpjūčio 16-30 dienomis. Tėvas vaikus paima pirmąją jam priklausančią atostogų dieną iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžiną į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančių atostogų dieną 20 val.

Nors šalys prašė nustatyti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tik konkrečiomis švenčių dienomis, siekiant, kad vaikų praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų būtų kuo labiau suvienodintas, atsižvelgiant ir į tokią Tarnybos išvadą šiuo klausimu, nepilnamečių A. V. ir L. V. bendravimas su tėvų nustatytinas tiek tėvams kalendorinių švenčių, tiek mokyklinių atostogų laikotarpiais. Teismas šalims po lygiai paskirsto mokslo metų eigoje esančių atostogų laiką. Siekiant, kad tvarka nebūtų pernelyg apsunkinta ir šalys su vaikais praleistų vienodai laiko atostogų metu, neišskiriamas laikotarpis, kol kuris nors iš vaikų lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą. Dėl bendravimo vaikų mokyklinių atostogų metu teismas nustato, kad šis laikas siejamas su vyriausiojo iš vaikų ugdymo įstaigoje nustatytų moksleivių atostogų laiku.

Kalėdų atostogų laikas su kiekviena iš šalių parenkamas, atsižvelgiant į tai, su kuria iš šalių ir kurį Kūčių ar Šv. Kalėdų laikotarpį praleidžia vaikai. Tokių būdu kas antrais metais šalys su vaikais galės bendrauti ir Naujųjų metų šventės metu. Analogiškai paskirstytas ir pavasario atostogų, kurios paprastai siejamos su Šv. Velykomis, laikas.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą, nustato, kad dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną šalys susitaria bendru sutikimu. Nepavykus susitarti, vaikai lyginiais metais savo gimtadienius praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. Ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos L. V. gimimo dieną nuo 10 val. o tuo atveju, jei tai darbo diena – nuo užsiėmimų lankomoje ugdymo įstaigoje pabaigos, ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą 20 val. Kadangi A. V. gimtadienis yra nedarbo dieną, ieškovas vaikus paima A. V. gimimo dienos išvakarėse 17 val. ir grąžiną vaikus į jų gyvenamąją vietą mergaitės gimtadienio dieną 20 val.

Bendravimo tvarkos A. K. gimimo dieną teismas nenustato, kadangi (duomenys neskelbtini) metais A. K. sulauks pilnametystės ir tik nuo jo valios priklausys, kada ir su kuo pageidaus švęsti savo gimtadienius, o 2023 ir 2023 metais jo gimtadieniai bus neporinėmis metų savaitėmis, kitu laiku nei ieškovas bendraus su šalių nepilnamečiais vaikais, todėl, teismo vertinimu, šios nuostatos įtraukimas į bendravimo tvarką būtų perteklinis ir nereikalingas.

Atskiras bendravimas vasario 16 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., 2 d. nenustatomos, kadangi šios datos patenka į vaikų mokyklines atostogas, teismo tvirtinamą šalių bendravimą su vaikais vasaros atostogų metu.

Kovo 11 d, gegužės 1 d., birželio 24, d. šalys su vaikais bendrauja kas antrus metus rotacijos principu. Šalims nesusitarus, nelyginiais metais šias dienas su vaikais praleidžia atsakovė, lyginiais – ieškovas. Ieškovas vaikus švenčių išvakarėse 17 val. pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą šventės dieną 20 val.

Atsakovei prašant, nustatoma ir bendravimo tvarka per vaikų bei tėvų gimtadienius.

Įvertinus ir ieškovo ieškiniu siūlomos bendravimo tvarkos nuostatas, siekiant, kad ieškovas laiku gauti aktualią informaciją apie vaikus, galėtų tinkamai įgyvendinti bendravimo tvarkos nuostatas, teismas nustato, kad atsakovė privalo nedelsiant informuoti ieškovą apie vaikų gyvenamosios vietos, sveikatos priežiūrą užtikrinančios įstaigos, vaiko lankomų papildomų (neformaliojo ugdymo) užsiėmimų vietą ir laiką, kitas svarbias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, siekdamas, kad bendravimo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama, nustato, kad vaiko (-ų) ligos, patvirtintos sveikatos priežiūrą teikiančios įstaigos įrašais vaiko (-ų) sveiktos / e.sveikatos istorijoje, metu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami, į kitą laiką neperkeliami, nebent šalys susitartų kitaip.

Atsakovė vaikų bendravimo su ieškovu laikotarpiui įdeda vaikams reikalingus daiktus, rūbus ir medikamentus pagal kiekvieno iš vaikų individualius poreikius, kuriuos, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tėvas grąžina motinai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus, vaikų lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus ir pan. Siekiant išvengti galimų konfliktų, sutarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turėtų būti užfiksuotas šalių rašytiniu susitarimu, SMS žinutėmis, el. laiškais ar pan.

Tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo teismo sprendimo vykdymą kontroliuoja antstoliai.

Ieškovas savo siūlomoje bendravimo tvarkoje yra nurodęs į bendravimo tvarką įtrauktinų nuostatų, susijusių vaikų poilsio režimo užtikrinimu, nekenkimų vaikų interesams, tinkamos aplinkos užtikrinimu ir pan., tačiau teismas pažymi, kad ir be atskiros nuostatos teismo sprendime CK įtvirtintos tėvų pareigos įpareigoja šalis veikti geriausiais vaiko interesais. Tokių nuostatų įtraukimas į teismo sprendimą tik apsunkintų bendravimo tvarką ir iš esmės būtų tik deklaratyvus.

Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė visais įmanomais būdais stengiasi tėvą tiesiog pašalinti iš vaikų gyvenimo. Pats ieškovas, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, iš esmės analogišką (kai kuriais atvejais net siauresnę) vaikų bendravimo tvarką prašė nustatyti su atsakove. Nustatoma bendravimo tvarka leis skyrium gyvenančiam tėvui praleisti pakankamai kokybiško laiko su vaikais. Be to, įvertinus abiejų tėvų siūlomas bendravimo tvarkas, matyti, kad abi šalys, teikdamos tokius siūlymus, iš esmės pripažįsta, kad vaikams patogiausias ir tinkamiausias bendravimo laikas su skyrium gyvenančiu tėvu būtų tas metas, kai jie laisvi nuo užsiėmimų ugdymo įstaigose, abi šalys orientuojasi į bendravimo laiką savaitgaliais.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

Šalių vaikai A. V. ir L. V. yra (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikai lanko valstybines ugdymo įstaigas – dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, sūnus lanko Vilniaus lopšelį – darželį ,,(duomenys neskelbtini)“. Šalys teikė duomenis, kad vaikai lanko papildomus neformalaus ugdymo užsiėmimus, kurie bylos eigoje keitėsi, pripažino, kad neformalus ugdymas vaikams būtinas. Į bylą nepateikta duomenų, kad šalių vaikai turėtų ypatingų sveikatos problemų, reikalaujančių didesnių sumų.

Ieškovas A. V. yra stomatologas, dirba bendrovėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat yra šios bendrovės akcininkas, kuriam priklauso 20 iš 100 šios įmonės akcijų, likusios akcijos priklauso ieškovo motinai J. V.). Bendrovėje gauna darbo užmokestį, taip pat iš jos gauna dividendų. Ieškinyje nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 1 738,71 Eur. Bylos duomenimis, ieškovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto – automobilius Toyota Highlander Hybrid bei Toyota Prius, 3 kambarių 66,64 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis pagal unikalų numerį – 80 400 Eur), bei 4 kambarių 87,81 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis pagal unikalų numerį – 132 000 Eur). Butą (duomenys neskelbtini) ieškovas nuomoja už 350 Eur / mėn. Ieškovas teikė duomenis, kad butui (duomenys neskelbtini) įsigyti ,,Swedbank“ UAB 2016 metais jam yra suteikęs 100 000 Eur kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2045 m. rugsėjo 5 d., kredito įmokų grąžinimo suma – 364,15 Eur (2015 m. rugsėjo 18 d. pasirašyta Kredito sutartis Nr. 15-081911-FA (toliau – ir Kredito sutartis)). Pagal banko pateiktą 2021 m. vasario 26 d. pažymą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 5 d. grąžinta kredito dalis – 23 036,63 Eur, priskaičiuota palūkanų – 8 142,86, neįvykdytų įsipareigojimų sumą – 76 963,37 Eur. Butui (duomenys neskelbtini), įsigyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. V., 2012 m. balandžio 30 d. sutartimi Nr. 2012/04/30/1 A. V. yra suteikusi 200 000 Lt paskolą iki 2017 m. balandžio 23 d. Į bylą taip pat pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 8 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad sutartis pratęsta iki 2027 m. balandžio 22 d., pažymos pateikimo dienai A. V. skola sudaro 30 000 Eur. Į bylą ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad butas (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 1 d. nuomos sutartimi iki 2023 m. gegužės 3 d. išnuomotas už 350 Eur / mėn. Sodros duomenimis, 2022 m. sausio – vasario mėnesiais ieškovo darbo užmokestis buvo 1 600 Eur / mėn., neatskaičius mokesčių. Kitų išlaikytinių, be bendrų ieškovo ir atsakovės vaikų, bylos duomenimis, ieškovas neturi.

Atsakovė L. T. ieškinyje nurodė, kad jos darbo užmokestis yra apie 500 Eur, jos vardu yra registruota 2000 m. liepos 24 d. pirmos registracijos datos transporto priemonė Toyota Yaris, jai nuosavybės teise pagal 2017 m. sausio 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso 0,8808 ha ploto ir 2,3992 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) rajone. Bylos eigoje atsakovė pateikė duomenis, kad už 2 572 Eur pardavė 0,8808 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų – 3 500 Eur dydžio vartojimo kreditą (bendrą grąžintina suma sudarys – 4 926,80 Eur), kurį gavo 2020 m. gegužės 22 d. ir 1 700 Eur dydžio vartojimo kreditą (bendra grąžintina suma sudarys – 2 504,13 Eur), kurį gavo 2020 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovės teigimu, pirmasis vartojimo kreditas buvo paimtas siekiant refinansuoti bendro gyvenimo su ieškovu metu 2019 m. paimtą greitąjį kreditą, o antrasis – siekiant gauti papildomų lėšų pragyvenimui. Sodros duomenimis, 2022 m. sausio – vasario mėnesiais, vidutinis atsakovės darbo užmokestis buvo 1 697,36 Eur / mėn., neatskaičius mokesčių. Atsakovė 2020 m. spalio 21 d. nuomos sutartimi už 600 Eur / mėn išsinuomojo 73 kv.m. butą (duomenys neskelbtini). Be bendrų šalių vaikų atsakovė turi dar vieną sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam vaiko tėtis teikia 160 Eur / mėn. išlaikymą. Atsakovė taip pat gauna išmokas vaikams – šiuo metu po 116,76 Eur / mėn. kiekvienam vaikui. Skirtingai laikotarpiais atsakovei taip pat buvo skiriama tikslinės, socialinės pašalpos (2021 m. balandžio 19 d. DOK-72084).

Ieškovas vaikų poreikių lentelės neteikė, ieškinyje nurodė, kad kiekvienam iš vaikų išlaikyti per mėnesį reikalinga po 780 Eur suma. Vaikų poreikius vardino ieškinyje: apie 197 Eur / mėn. būsto paskolai, komunalinėms išlaidoms ir kita, degalams; apie 162 Eur / mėn. maistui, kitoms būtinosioms prekėms; 150 Eur / mėn. – vaiko lavinimui; 100 Eur / mėn. – vaiko aprangai, laisvalaikiui; 165 Eur / mėn. – kitoms nenumatytoms išlaidoms. Kadangi ieškovui tenka didžioji vaikų išlaikymo našta, mano, kad atsakovė per mėnesį privalo skirti bent po 390 Eur sumą kiekvienam iš vaikų.

Atsakovė su priešieškinių teikė vaikų poreikių lenteles, nurodydama, kad dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 872 Eur, sūnaus – apie 842 Eur. Atsakovė išskyrė išlaidas mokyklai, darželiui, papildomam ugdymui, atostogoms / laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei, maistui, vitaminams, higienos prekėms, buto nuomai, komunalinėms išlaidoms, internetui, kurui, žaislams, kitoms lavinimo priemonėms. Atsakovė iš vaikams išlaikyti reikalingų sumų atima valstybės skiriamas išmokas vaikams ir mano, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi – kaip išlaikymą teikdamas 2 / 3 likusios sumos. Atsakovės teigimu, ieškovo turtinė padėtis daug geresnė, jis turi 2 transporto priemones, du nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) mieste, gauna didesnį darbo užmokestį, yra bendrovės akcininkas.

Atsakovė į vaiko poreikių lenteles įtraukia vaikų atostogų / laisvadienių išlaidas (atostogoms kurortuose vasarą, Šv. Velykoms, Šv. Kalėdoms, žiemos atostogoms, išvykoms gimtadienio proga, filmams, koncertams, teatrams, iškyloms gamtoje, pramogų parkams, cirkui, draugų / giminių gimtadieniams). Ši suma, išvedus sūnui ir dukrai pagal lenteles įvardinamų poreikių dydžius, yra apie 168 Eur / mėn. kiekvienam iš vaikų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad vaikų pramogoms, laisvalaikiui, dovanoms skiriamos sumos turi atitikti kiekvieno iš tėvų finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju abi šalys su vaikais bendrauja, asmeniškai dovanoja dovanas vaikams, švenčia gimtadienius, nustatant pakankamai plačią bendravimo tvarką kiekviena iš šalių ir toliau galės pasirinkti, kokiu būdų atostogauti ir pramogauti su vaikais. Ieškovas šias išlaidas (savo dalį išlaidų tokiems poreikiams) patirs tiesiogiai, leisdamas laiką su vaikais. Teismas sprendžia, kad dalis šiems poreikiams skirtinų sumų neturėtų būti įtrauktos prie abiems tėvams dalintinų vaikams patiriamų išlaidų. Tėvams dalintinos tik sumos vaikų draugų gimtadieniams, siekiant, kad jie turėtų socialinį gyvenimą, mokyklos, neformaliojo ugdymo įstaigų organizuojamoms išvykoms, pramogoms, kultūriniams renginiams ir pan.

Įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus teismas sprendžia, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog kiekvieno iš vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga po 780 Eur suma. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl iš vaikams išlaikyti reikalingų mėnesinių sumų ši išmoka neatimama. Atsakovė, gaudama išmokas už vaikus, tiesiog turės galimybę patenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių.

Ieškovas turi vertingo nekilnojamojo turto (du butus) (duomenys neskelbtini) mieste, yra dviejų transporto priemonių savininkas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, didesnės mėnesinės pajamos, gaunamos darbo užmokesčio ir dividendų forma, be to, bylos duomenimis, vieną iš jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų ieškovas nuomoja. Kitų išlaikytinių be bendrų šalių vaikų neturi. Ieškovas yra stomatologas, jo specialybė itin paklausi, todėl ir jo galimybės uždirbti daugiau pajamų yra didesnės. Be to, ieškovas dirba jo šeimos nariams priklausančioje įmonėje, yra jos akcininkas, taigi iš esmės tik nuo jo paties bei su juo susijusių asmenų priklauso, kokio dydžio atlyginimas ieškovui bus nustatytas bei, kokio dydžio dividendai bus išmokėti. Geresnę ieškovo turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovas per pakankamai trumpą laiką grąžino bankui bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nemažą dalį pasiskolintų lėšų. Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartyje su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatytos 3 proc. dydžio metinės palūkanos, Kredito sutartyje, sudarytoje su banku sutarties sudarymo metu bendra palūkanų norma nustatyta 1,786 proc. Taigi ieškovas, skolindamasis ne iš bankų, o iš su juo susijusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su pakankamai didelėmis palūkanomis, iš esmės pats pripažįsta savo gerą turtinę padėtį. Pagal teismų praktiką tokie kreditoriniai įsipareigojimai nelaikytini turtinės padėties pablogėjimu, kadangi šalys, sudariusios kredito sutartis ir mokančios jose nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be to, kredito asmeniui suteikimas parodo ir tai, kad jo turtinę padėtį kaip gerą vertina ir bankai.

Atsakovė turi vieną transporto priemonę, jos vardų registruoto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nėra. Darbo užmokestį gauna kaip samdoma darbuotoja. Be bendrų šalių vaikų atsakovė turi dar vieną nepilnametį sūnų – A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuris gyvena su ja ir prie kurio išlaikymo atsakovė taip pat turi prisidėti.

Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra ir tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaikais dalis, pareiga iš teikiamo išlaikymo mokėti už vaikų ugdymo įstaigas, užklasinės veiklos užsiėmimus, aprūpinti vaikus pagrindiniais pirkiniais (drabužiai, avalynė, priemonės į mokyklą ir pan.), tačiau dalį išlaidų maistui, higienos priemonėms, komunalinėms išlaidoms ir pan., patirs ir ieškovas bendravimo su vaikais metu. Be to, atsakovei itin didelę finansinės naštos dalį auginant vaikus sudarys būtinybė aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu. Teismas sprendžia, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo privalo prisidėti didesne dalimi.

Teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, kad teisinga, jog ieškovas prie vaikų išlaikymo prisidės 500 Eur suma kiekvienam iš vaikų, t.y. iš jo A. V. išlaikymui priteistina 500 Eur suma, o L. V. išlaikymui 500 Eur suma kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio dydžio išlaikymas vaikams atitiks vaikų interesus, užtikrins visų pirma tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus bei bus proporcingas vaikų su kiekvienu iš tėvų praleidžiamam laikui, tėvų turtinei padėčiai, jų galimybėms, atsižvelgiant į vaikų priežiūrai skiriama laiko dalį, dirbti ir užsidirbti tiek savo, tiek vaikų poreikių tenkinimui, taip pat bus užtikrinta galimybė patenkinti kuo daugiau vaikų poreikių

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių atstovė motina L. T. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteistas ir sumokėtas išlaikymas pačių šalių ar sprendimą priverstine tvarka vykdančio antstolio įskaičiuojamas į sprendimu priteistas sumas.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d., 2021 m. birželio 3 d. nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl uzufrukto nustatymo

CK 3.71 straipsnyje nurodyta, kad, jei gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta CK 3.86 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą nustatyti uzufruktą tam iš tėvų, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktas).

Atsakovė kaip reikalavimo nustatyti uzufruktą pagrindą nurodo tai, kad neturi kito gyvenamojo ploto, neturi pakankamai pajamų, jog galima būtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, nėra galimybės teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, o jos darbo užmokesčio nepakanka aprūpinti nepilnamečių šalių vaikų kitu gyvenamuoju plotu, taigi grėsmė nepilnamečiams vaikams likti be gyvenamojo ploto yra reali.

Ieškovo teigimu, nustatyti uzufrukto nėra pagrindo, kadangi butas, kuriam atsakovė prašo nustatyti uzufruktą, nelaikytinas šeimos turtu, nes tai yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris šiuo metu yra išnuomotas. Atsakovė siekia vaikų išlaikymo bei jų aprūpinimo gyvenamuoju būstu naštą perkelti ieškovui, tyčia nesiekia pagerinti savo finansinės padėties bei gyvenamosios aplinkos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečių vaikų interesai, nenustačius uzufrukto, turėti gyvenamąjį būstą nebus pažeisti, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Atsakovė pagal bylos duomenis šiuo metu nuomojasi 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Nuoma ir yra vienas galimybės teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste būdų ir tai, remiantis teismų praktika, tinkamai užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą.

Į vaikų poreikius įskaičiuotos sumos, reikalingos nuomai vaikų daliai (ieškovas teikė duomenis, kad senesnės statybos 3 kambarių butą nuomoja už 350 Eur / mėn., atsakovė naujesnės statybos šiek tiek didesnį butą nuomojasi už 630 Eur / mėn., todėl manytina, kad iš vaikų išlaikymui skirtų sumų, pati taip pat prisidėdama atitinkama dalimi prie vaikų išlaikymo, atsakovė galės užtikrinti vaikų poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą). Įvertinant šalių turtinę padėtį, ieškovui nustatoma pareiga didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Tuo atveju, jei vaikams gyvenamasis plotas būtų užtikrinamas kitus būdu (imant kreditą gyvenamojo būsto įsigijimui ir pan.), dalis išlaikymo sumos galėtų būti skirta ir jo dengimui.

Atsakovė gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams (nuo birželio 1 d. ši išmoka šalių vaikams didėja iki 127,88 Eur / mėn.). Kaip nurodyta, sprendžiant dėl išlaikymo vaikams priteisimo, esant poreikiui, šią sumą atsakovė turės galimybę panaudoti tenkinant daugiau vaikų poreikių, esant reikalui – ir tinkamai aprūpinant vaikus gyvenamuoju būstu.

Gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kuris įvyksta persikėlus gyventi tame pačiame mieste iš vieno daugiabučio namo į kitą, esantį kitame miesto rajone, paprastai nevertintinas kaip aplinkybė, turinti esminę reikšmę, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

Be šalių vaikų atsakovė iš ankstesnės santuokos turi dar vieną nepilnametį sūnų A. K., kuriam pagal bylos duomenis vaiko tėtis teikia 160 Eur / mėn. išlaikymą. Tuo atveju, jei trūksta lėšų jo išlaikymui, aprūpinant daugiau asmenų turinčią šeimą gyvenamuoju būstu, atsakovė turėtų svarstyti dėl galimybės didinti A. K. teikiamo išlaikymo dydį.

Nuosavybės teisės ribojimas taikytinas tik tais atvejai, jei kitais būdais negalima išspręsti vaiko (-ų) aprūpinimo gyvenamuoju būstu klausimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018). Vaiko teisės į gyvenamąjį būstą šiuo atveju yra ir gali būti toliau užtikrinamos kitais būdais, nei suvaržant daiktinę teisę.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju šalių santykiai yra itin konfliktiški, tiek atsakovė yra nurodžiusi, kad bijo ieškovo, tai, išklausyta teisme, nurodė ir šalių dukra, todėl, teismo vertinimu, nustatant uzufruktą, šis institutas tikėtinai gali tapti pretekstu naujiems šalių konfliktams, o to, taip pat ir ginant šalių vaikų interesus turėti saugią ir ramią gyvenamąją aplinką, turėtų būti išvengta, tarp šalių neturėtų likti jokių nebūtinų sąsajų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 270 Eur žyminio mokesčio (500x2x12x0,03x0,74) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).

Į valstybės biudžetą priteisiamas bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o į bylą pateikiami jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai.

Mokant žyminio mokesčio išlaidas nurodomas įmokos kodas – 5660.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pateikė prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas, kurias pagal pateiktus duomenis sudaro 943,8 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, 1 089 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 508,20 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutarties parengimą, 600 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. balandžio 12 d. posėdyje, atsiliepimo į atsakovės 2021 m. kovo 19 d. skubų prašymą parengimą, 1 080 Eur už 2021 m. gruodžio 29 d. atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties parengimą, 2022 m. vasario 2 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą (2 val.), 2022 m. vasario 22 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (5 val.).

Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 6 270,46 bylinėjimosi išlaidų (jas pagal detalizaciją sudaro 810 Eur už susipažinimą su byla ir priešieškinio parengimą, 90 Eur ir 29,7 Eur už klientės pokalbius su advokatu 2020 m. lapkričio 3 ir 6 dienomis, 360 Eur už atskirąjį skundą (2020 m. lapkričio 9 d.), 540 Eur prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (2020 m. lapkričio 19 d.), 90 Eur ir 180 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme (2021 m. gruodžio 21 d.), 135 Eur už pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą teisme (2021 m. vasario 9 d.), 495 Eur ir 495 Eur už atstovavimą teisme (2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 m. gegužės 25 d.), 270 Eur už atstovavimą teisme (2021 m. rugpjūčio 11 d.), 202,5 Eur už prašymą teismui (2021 m. rugpjūčio 11 d.), 225 Eur už atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (2021 m. lapkričio 19 d.), 180 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (2021 m. gruodžio 6 d.), 135 Eur už pareiškimą dėl priešieškinio pakeitimo (2021 m. gruodžio 6 d.), 180 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teisme (2021 m. gruodžio 7 d.), 315 Eur už atskirąjį skundą (2021 m. gruodžio 15 d.), 90 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (2022 m. kovo 23 d.), 135 Eur už atstovavimą teisme (2022 m. kovo 23 d.) (visos anksčiau įvardintos sumos nurodytos be PVM), 272,5 Eur už teisines paslaugas (PVM įskaičiuotas)).

Ieškovui nepriteistina 300 Eur už 2022 m. vasario 22 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už 2020 m. lapkričio 9 d. atskirąjį skundą, 2021 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2021 m. gruodžio 15 d. atskirąjį skundą, kadangi šie prašymai ir / ar atskirieji skundai nebuvo tenkinti.

Įvertinant ieškinio ir priešieškinio atmestų bei tenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tvarka nustatyta, atsižvelgiant į abiejų šalių procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu išsakytus argumentus, Tarnybos išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai tenkinti apie 30 proc., atsakovės – apie 70 proc., todėl, proporcingai šalių patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, paskirstytinos patirtos atstovavimo išlaidos ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 1 176,3 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 3 665,31 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, nustačius ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką pagal abiejų šalių bei Tarnybos siūlymus, atsakovei iš ieškovo taip pat priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo).

Atlikus bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidos) įskaitymą iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2 564,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės atstovas prašė skirti ieškovo atstovui baudą už bylos vilkinimą, per vėlai teikiant prašymą apklausti liudytojus.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjimu atveju pagal CPK 95 straipsnio nuostatas pagrindo skirti baudos nėra. Jokių sistemingų / pasikartojančių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos bylos eigai, nenustatyta. Byla emociškai sunki, kiekviena iš šalių siekė įrodyti sau reikšmingas aplinkybes. Tik išklausius Tarnybos atstovę, ieškovo atstovas įvertino, kad, siekiant teisingai išspręsti bylą, yra poreikis apklausti su šeima dirbusiais specialistes. Teismas sprendžia, kad toks vienkartinis veiksmas negali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš kiekvienos iš šalių, būtų mažesnės nei 5 Eur, todėl valstybei iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Metų porinių savaičių penktadieniais ieškovas pasiima vaikus 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.

2. Kiekvienos savaitės trečiadienį atsakovas pasiima vaikus iš lankomų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir kitą dieną, ketvirtadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas.

3. Tėvas A. V. (A. V.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais 30 kalendorinių dienų, skaidomų į dvi dalis po 15 dienų, laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. Atostogų laikas suderinamas iki einamųjų metų gegužės 15 dienos. Šalims nesusitarus, lyginiais metais ieškovas su vaikais bendrauja liepos 1-15 dienomis bei rugpjūčio 1-15 dienomis, nelyginiais metais – liepos 16-30 dienomis, rugpjūčio 16-30 dienomis. Tėvas vaikus paima pirmąją jam priklausančią atostogų dieną iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžiną vaikus į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančių atostogų dieną 20 val. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

4. Ieškovas su vaikais bendrauja nelyginių kalendorinių metų moksleivių rudens atostogų metu, paimdamas vaiką (-us) pirmadieniais 9 val. (paėmimas pirmadieniais galioja ir tuo atveju, jei tai yra lapkričio 1 ar 2 dienos, o mokyklinių atostogų pradžia skaičiuojama nuo lapkričio 3 d.) ir grąžina vaiką (-us) penktadieniais 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Jei prieš tai būna tėvo bendravimo savaitgalis, vaikai sekmadienį prieš atostogas į motinos gyvenamąją vietą negrąžinami. Lyginiais kalendoriniais metais vaikai šias atostogas nurodytu laikotarpiu nuo pirmadienio iki penktadienio praleidžia su atsakove. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

5. Ieškovas su vaikais bendrauja lyginių kalendorinių metų moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, paimdamas vaikus gruodžio 25 d. 15 val. ir grąžina vaikus paskutinę šių atostogų dieną 20 val. į atsakovės gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais laikotarpiu nuo gruodžio 25 d. 15 val. iki minimų atostogų pabaigos su vaikais bendrauja atsakovė. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

6. Ieškovas su vaikais bendrauja nelyginių kalendorinių metų moksleivių papildomų žiemos atostogų metu, paimdamas vaiką (-us) pirmadieniais 9 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas penktadieniais 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Jei prieš tai būna tėvo bendravimo savaitgalis, vaikai sekmadienį prieš atostogas į motinos gyvenamąją vietą negrąžinami. Lyginiais kalendoriniais metais vaikai šias atostogas praleidžia su atsakove. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

7. Ieškovas su vaikais bendrauja lyginių kalendorinių metų moksleivių pavasario atostogų metu, paimdamas vaiką (-us) pirmadieniais 9 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką (-us) penktadieniais 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikai šias atostogas praleidžia su atsakove nuo pirmadienio iki penktadienio. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

8. Mokyklinių atostogų laikas siejamas su vyriausiojo iš vaikų ugdymo įstaigoje nustatytu moksleivių atostogų laikotarpiu.

9. Nelyginiais kalendoriniais metais ieškovas su vaikais bendrauja, paimdamas vaikus dieną prieš Kūčias 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus atsakovei į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val. Lyginiais metais nuo Kūčių išvakarių 17 val. iki gruodžio 25 d. 15 val. su vaikais bendrauja atsakovė. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

10. Lyginiais kalendoriniais metais ieškovas su vaikais bendrauja, paimdamas vaikus gruodžio 25 d. 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus atsakovei paskutinę mokyklinių žiemos (Kalėdų) atostogų dieną 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

11. Nelyginiais kalendoriniais metais ieškovas su vaiku (-ais) bendrauja, paimdamas vaiką (-us) paskutinę darbo dieną prieš Šv. Velykų sekmadienį 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus Šv. Velykų sekmadienį 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas dienas nuo penktadienio iki sekmadienio vaikai praleidžia su atsakove. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

12. Vaikai Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) praleidžia su ieškovu, Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – su atsakove, nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Bendravimas vyksta nuo šventės išvakarių 17 val. iki šventinės dienos 20 val. Ieškovas vaikus paima / grąžina iš / į jų gyvenamąją vietą. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

13. Vaikai tėvo gimimo dieną praleidžia su tėvu, motinos gimimo dieną – su motina, su tėvais jų gimtadienius vaikai leidžia nuo 10 val., o tuo atveju, jei tai darbo diena – nuo užsiėmimų lankomoje ugdymo įstaigoje pabaigos, iki 20 val. Ieškovas paima ir grąžina vaikus iš / į jų gyvenamąją vietą. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

14. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną šalys susitaria bendru sutikimu. Nepavykus susitarti, vaikai lyginiais metais savo gimtadienius praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. Ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos L. V. gimimo dieną nuo 10 val. o tuo atveju, jei tai darbo diena – nuo užsiėmimų lankomoje ugdymo įstaigoje pabaigos, ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą 20 val. Kadangi A. V. gimtadienis yra nedarbo dieną, ieškovas vaikus paima A. V. gimimo dienos išvakarėse 17 val. ir grąžiną vaikus į jų gyvenamąją vietą mergaitės gimtadienio dieną 20 val. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

15. Kovo 11 d, gegužės 1 d., birželio 24 šalys su vaikais bendrauja kas antrus metus rotacijos principu. Šalims nesusitarus, nelyginiais metais šias dienas su vaikais praleidžia atsakovė, lyginiais – ieškovas. Bendravimas vyksta nuo šventės išvakarių 17 val. iki šventinės dienos 20 val. Ieškovas vaikus paima / grąžina iš / į jų gyvenamąją vietą. Jei šios dienos eina iškart po bendravimo su ieškovu laiko, vaikai į atsakovės gyvenamąją vietą nakvynei negrąžinami. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

16. Vaiko (-ų) ligos, patvirtintos sveikatos priežiūrą teikiančios įstaigos įrašais vaiko (-ų) sveiktos / e.sveikatos istorijoje, metu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami, į kitą laiką neperkeliami, nebent šalys susitartų kitaip.

17. Ieškovas, žinodamas, kad dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negalės bendrauti su vaikais jam nustatytu laiku, apie tai informuoja atsakovę (sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) nedelsiant, t.y. ne vėliau nei vieną dieną nuo aplinkybių, dėl kurių bendravimas nevyks, paaiškėjimo.

18. Atsakovė L. T. privalo nedelsiant informuoti ieškovą apie vaikų gyvenamosios vietos, sveikatos priežiūrą užtikrinančios įstaigos, vaikų lankomų papildomų (neformaliojo ugdymo) užsiėmimų vietą ir laiką bei kitas reikšmingas vaikų gyvenimo aplinkybės / jų pasikeitimus aplinkybės.

19. Atsakovė vaikų bendravimo su ieškovu laikotarpiui įdeda vaikams reikalingus daiktus (mokyklai, neformaliojo ugdymo veikloms, laisvalaikiui ir kita), rūbus, avalynę ir medikamentus pagal kiekvieno iš vaikų individualius poreikius, kuriuos, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tėvas grąžina motinai.

20. Tėvo bendravimo su vaikais metu jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą vaikų lankomoje užklasinėje veikloje.

21. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo užtikrinti, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku / vaikais bendrauti visomis komunikacijų priemonėmis (elektroniniu ryšiu ir pan.).

22. Šalys bendru sutarimu (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.) gali pakeisti šią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (bendravimo laiką, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir pan.).

Priteisti iš ieškovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 24 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui L. V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 24 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių A. V. ir L. V. (L. V.) išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 564,01 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d., 2021 m. birželio 3 d. nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė