- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-30-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18918-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- L. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei L. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės L. T. priešieškinį ieškovui A. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo ir uzufrukto nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovės išlaikymą.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 505 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Atsakovė priešieškyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 2) nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad ieškovas pasiima vaikus porinių savaičių penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 d. pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą, neporinių savaičių antradieniais pasiima vaikus 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės penktadienį 20 val. pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą.
4. Atsakovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad nuo 2020 m. balandžio mėnesio šalys gyvena skyriumi. Atsakovės apsisprendimą gyventi skyriumi nuo ieškovo lėmė ieškovo smurtinis elgesys jos ir vaikų atžvilgiu. Atsakovės tvirtinimu, siekiant bylos nagrinėjimo laikotarpiu apsaugoti vaikų poreikius ir užtikrinti jiems stabilią bei saugią aplinką, laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, su kuria vaikai šiuo metu faktiškai gyvena.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti atsakovės prašymą ir taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 390 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
6. Atsiliepime ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį šalys, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, susitarė, jog vaikai vieną savaitę bus pas ieškovą, kita - pas atsakovę. Maždaug penkis pastaruosius mėnesius šalys laikėsi sutartos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl atsakovės nurodyti teiginiai, jog abu vaikai iš esmės būna tik su atsakove, yra klaidingi. Ieškovas pažymėjo, kad jo ryšys su nepilnamečiais vaikais yra stiprus. Šalių dukra, kuri jau yra pakankamo amžiaus, kad suprastų ir galėtų išreikšti savo nuomonę, nenori būti su atsakove ir nori nuolatos gyventi su ieškovu.
7. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybai šeima žinoma, 2019 m. gruodžio 7 d. buvo nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai šalių vaikų atžvilgiu, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Nuo 2019 m. gruodžio 9 d. šeimai taikomas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo planas. Pas abu tėvus sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Tarnybos nuomone, nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Įvertinus tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, būtų tikslinga nustatyti laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovės prašoma bendravimo su vaikais tvarka iš esmės neprieštarauja vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais porinės savaitės ketvirtadienį 18 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą neporinės savaitės ketvirtadienį 18 val.; 2) nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių tuo metu yra vaikai, šalys, turi teisę nekliudomai bendrauti su jais telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones, atsižvelgiant į vaiko norus; 3) atsakovė turi nedelsiant informuoti ieškovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama tikslų vaikų gyvenamosios vietos adresą, šalys turi informuoti viena kitą apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes. Likusioje dalyje prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.
9. Teismas nurodė, kad tiek atsakovės prašymas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, tiek ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su juo yra tapatūs ieškinio ir priešieškinio reikalavimams. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis esamą situaciją sureguliuoja tuo atveju, kai yra tokia būtinybė. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams.
10. Teismas sprendė, kad šalys neįrodė grėsmės vaikų interesams ir būtinybės nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ar su atsakove. Ieškovas grėsmę vaikų interesams grindė atsakovės nestabilia psichologine būkle ir jos finansine padėtimi bei neatsakingu elgesiu tvarkant finansus. Teismas nurodytus argumentus atmetė remiantis Tarnybos išvada, pagal kurią atsakovė tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų poreikius, o duomenų išvadai, kad atsakovės psichologinė būklė keltų pavojų nepilnamečių vaikų interesams, nėra. Teismas nurodė, kad atsakovė grėsme vaikų interesams įvardijo ieškovo asmenybės bruožus ir smurtinį elgesį vaikų bei atsakovės atžvilgiu, tačiau prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią kiekviena iš šalių su vaikais bendraus po lygiai laiko. Esant nurodytoms aplinkybėms neaišku kokiu būdu laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove įtakotų situaciją, užtikrintų vaikų interesus ir užkirstų kelią žalai atsirasti. Teismas sprendė, kad būtinybė nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove neįrodyta.
11. Teismas nurodė, kad tėvų minimalus bendravimas su vaikais gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad tėvo maksimalus bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams. Teismas vadovavosi ieškovo išdėstytais argumentais, kad 2019 m. lapkričio mėnesį šalys, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, susitarė, jog vaikai vieną savaitę bus pas ieškovą, kitą - pas atsakovę ir maždaug penkis pastaruosius mėnesius šalys laikėsi sutartos bendravimo su vaikais tvarkos. Nei viena iš šalių, teikdama prašymą nustatyti laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, nenurodė, kad šiuo metu nusistovėjusi bendravimo tvarka neatitiktų vaikų poreikių. Iš Tarnybos išvados matyti, kad nuo gyvenimo skyriumi pradžios (2020 m. balandžio mėnesio), šalių sutarimu nustatytos bendravimo tvarkos, kai atsakovas faktiškai bendrauja su vaikais kas antrą savaitę, pavyko laikytis. Iš šalių dukters nuomonės teismas sprendė, kad mergaitei patinka vieną savaitę būti pas mamą, o kitą - pas tėtį. Atsakovė nenurodė, kodėl būtina keisti nusistovėjusią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išvadą teikiančiai institucijai nurodė, kad esama bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarka yra tinkama. Teismas nurodė, kad, vykstant bylos nagrinėjimui, būtina vaikams užtikrinti stabilumą ir galimybę išsaugoti bei palaikyti artimą ryšį su abiem tėvais, vaikui svarbu jausti, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs. Atsižvelgiant į aptartą, teismas sprendė esant pagrindą nustatyti laikiną bendravimo tvarką, vaikams kas antrą savaitę būnant pas kiekvieną iš tėvų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą tenkinti pilnai, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su atsakove bei nustatant tėvo bendravimo su vaikais tvarką – Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pasiimdamas vaikus bendrauti metų porinių savaičių penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Ieškovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovei tokia procesinė teisė suteikta nebuvo. Tuo buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo ir rugtiniškumo principai, atsakovė atsidūrė blogesnėje procesinėje padėtyje nei ieškovas.
12.2. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, motyvuodamas tuo, kad šalys neįrodė grėsmės ir būtinybės nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su viena iš šalių. Darydamas tokią išvadą teismas nevertino, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. šalys gyvena skyriumi ir vaikai nuo to laiko faktiškai gyvena su atsakove ir šią faktinę aplinkybę nurodė ir išvadą teikianti institucija. Teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukters Tarnybai išsakytą baimę dėl tėvo elgesio bei palankius atsiliepimus apie mamą.
12.3. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuomet po savaitę vaikai gyvena pas kiekvieną iš tėvų, neatitinka vaikų interesų, ypač atsižvelgiant į dukters išsakytą nesaugumo jausmą būnant su tėvu. Tokia bendravimo tvarka taip pat pažeidžia vaikų stabilų gyvenimo ritmą. Sprendžiant iš vaikų emocijų, vaikams yra per ilgas laiko tarpas išsiskirti su mama visai savaitei, ypatingai sūnui, kuriam vos treji metai, todėl teismo pritaikyta laikinoji bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų.
12.4. Išaiškėjo, kad vaikas buvimo pas tėvą metu sirgo kelias dienas, tačiau atsakovė apie tai nebuvo informuota. Atsakovė buvo priversta pateikti pareiškimą policijai ir skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl ieškovo netinkamų veiksmų, pastarajam nesilaikant tvarkos ir atsisakant atsakovei perduoti dukrą. Ieškovas nuteikinėja vaikus prieš motiną, psichologiškai juos traumuoja, versdamas jaustis kaltais išreiškus norą vykti pas motiną.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
13.1. Teismas pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise nepranešti atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (CPK 147 str. 1 d.). Teismas vadovavosi proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nes atsakovė dėl ieškinio reikalavimų, kurie yra tapatūs ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių suformuotiems reikalavimams, buvo pasisakiusi priešieškinyje, kuris kartu yra ir atsiliepimas į ieškinį.
13.2. Atskirasis skundas atmestinas, nes grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, kas prieštarauja civilinio proceso teisės normoms (CPK 306 str. 2 d.).
13.3. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog vaikai faktiškai nuo 2020 m. balandžio mėn. gyvena su atsakove. Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgė į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, kad šalys laikėsi jų susitarimu nustatytos bendravimo tvarkos, kai atsakovas faktiškai bendrauja su vaikais kas antrą savaitę; taip pat į šalių dukters Tarnybai išsakytą nuomonę, kad mergaitei patinka vieną savaitę būti pas mamą, o kitą - pas tėtį. Atsakovė nenurodė, kodėl būtina keisti nusistovėjusią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
13.4. Atsakovė nepagrįstai teigia ir kaltina ieškovą neva jis dukros tyčia neperduoda atsakovei, nuteikinėja ją, naudoja psichologinį smurtą. Atsakovė klaidingai nurodo, jog 2020-11-05 ieškovas neperdavė atsakovei dukros. Minėtą dieną dukra tiesiai iš mokyklos, ieškovui dar būnant darbe, grįžo į jo namus pati. Atsakovė iškvietė policijos pareigūnus, kurie kaltino ieškovą neva šis neįkalbina dukros vykti su atsakove.
13.5. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaikai tokia tvarka gyvena jau beveik 8 mėnesius, tokiai bendravimo tvarkai pritaria, todėl akivaizdžiai jų interesus labiau pažeistų atsakovės atskirajame skunde nurodoma ieškovo bendravimo su vaikais tvarka (tik kas antrą savaitgalį).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su kiekvienu iš tėvų kas antrą savaitę ir netenkino atsakovės prašymo dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo.
16. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
17. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymą. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
18. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
19. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos šalys nėra susituokę, turi du bendrus vaikus, šalių santykiai yra konfliktiniai, abi bylos šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, nuo 2020 m. balandžio mėnesio gyvena skyrium.
20. Tarnyba išvadoje nurodė, kad jai šeima žinoma, 2019 m. gruodžio 7 d. buvo nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai šalių vaikų atžvilgiu, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Nuo 2019 m. gruodžio 9 d. šeimai taikomos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo planas.
21. Atsakovė pirmosios instancijos teismui teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ja. Toks prašymas buvo grindžiamas tuo, kad gyventi su tėvu vaikams tapo nesaugu dėl tėvo smurtinio elgesio vaikų bei atsakovės atžvilgiu. Atsakovės tvirtinimu, teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukters išsakytą nuomonę apie tėvo elgesį su ja (kai tėtis būna piktas, ji jaučiasi išsigandusi, nesaugi, nes jis gali rėkti, įžeidinėti), taip pat Tarnybos išvadoje išdėstytą poziciją, palaikančią atsakovės prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės pasiūlytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Apeliantės tvirtinimu, vaikas buvimo pas tėvą metu sirgo kelias dienas, tačiau atsakovė apie tai nebuvo informuota. Atsakovė buvo priversta pateikti pareiškimą policijai ir skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl ieškovo netinkamų veiksmų, pastarajam nesilaikant tvarkos ir atsisakant atsakovei perduoti dukrą. Ieškovas nuteikinėja vaikus prieš motiną, psichologiškai juos traumuoja, versdamas jaustis kaltais išreiškus norą vykti pas motiną.
22. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas, nes tai bus atliekama ginčą nagrinėjant iš esmės. Tačiau teismas pagal bylos duomenis turi preliminariai įvertinti ir įsitikinti, ar nekyla grėsmė vaikams laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.
23. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad priimant ginčijamą teismo procesinį sprendimą buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo ir rugtiniškumo principai, atsakovė atsidūrė blogesnėje procesinėje padėtyje nei ieškovas, nes atsakovei nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl ieškovo argumentų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.
24. Apeliacinės instancijos nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kiekviena bylos šalis savo procesiniuose dokumentuose buvo išdėsčiusios savo poziciją laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvų bendravimo su vaikais - taikymo klausimu. Taigi atsakovės nuomonė šiuo klausimu buvo pareikšta. Nors atsakovė atskirajame skunde ir remiasi tuo, kad jai nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į ieškovo argumentus, tačiau ji nepagrindė, į kokius konkrečius argumentus ji neturėjo galimybės atsikirsti ir kokią lemiamą reikšmę tai turėjo teismo priimtam procesiniam sprendimui.
25. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, įvardindama galimas grėsmes tėvo aplinkoje, prašė nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kuomet tėvo namuose su nakvynėmis vaikai praleistų 1/3 viso laiko (atsakovė – 2/3 laiko). Taigi pati atsakovė prašė nustatyti artimą maksimaliai tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir tokiai tvarkai pritarė Tarnyba. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad apeliantės pozicija yra prieštaringa bei neįrodanti būtinybės nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ja.
26. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių - tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitę. Teismas atsižvelgė į Tarnybos teiktus duomenis, pagal kuriuos pačios šalys, nuo 2020 m. balandžio mėnesio gyvendamos skyrium, buvo sutarusios dėl tvarkos, kuomet vaikai vieną savaitę būtų pas mamą, o kitą - pas tėvą, be to, tokios bendravimo tvarkos ilgą laiką buvo laikomasi. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka (tik šiek tiek maksimalesnė nei pasiūlyta pačios atsakovės) neatitiktų vaikų interesų (CPK 178 straipsnis), dėl ko būtų pagrindas ją keisti.
28. CPK 312 straipsnis nustato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantei atskirajame skunde pareiškus naują reikalavimą, kuris nebuvo reikštas pirmosios instancijos teismui - nustatyti tėvo minimalią bendravimo tvarką, tėvui su vaikais bendraujant tik kas antrą savaitgalį, pastarasis prašymas nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi naujais įrodymais (2020-11-06 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas), kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jų neprašo prijungti prie bylos, todėl teismas dėl jų nepasisako.
29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.