Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1156-567/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2S-1156-567/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02414-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Švedienė
Atsakovas: S. S.
Ieškovas: T. P.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
3.1.18Laikinosios apsaugos priemonės

Civilinės bylos Nr. e2S-1156-567/2021

Teisminio proceso Nr.

2-68-3-02414-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.1.18 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10672-1012/2021 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo ir atsakovės S. S. nepilnametės dukters R. P. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur, nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė S. S. pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti dukters R. P. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 277,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 nutarė tenkinti šalių prašymą dėl 2020 m. vasario 12 d. taikos sutarties patvirtinimo:

3.1. patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria:

1.1. nustatyti vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina;

1.2. nustatyti, kad tėvas moka dukrai R. P. išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, pinigus kartą per mėnesį iki 20-os einamojo mėnesio dienos pervedant į motinos banko sąskaitą. Dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko motina;

1.3. šalys susitaria, kad atsiradus šalių dukros papildomiems būtiniems mokamiems sveikatos paslaugų poreikiams (psichologas, odontologas, kitos medicininės paslaugos, išlaidos švietimo įstaigoms (kolegija ar universitetas)), šiuos poreikius šalys, suderinusios poreikių būtinumą bendru sutarimu raštu, apmoka lygiomis dalimis. Vasaros stovyklos, dienos ugdymo centrai iki kol dukrai sueis 14 metų, kurių minimalus mokestis 10 darbo dienų nuo 250 Eur, apmokamos lygiomis dalimis per pusę. Abipusiu susitarimu yra galimybė derinti brangesnę ugdymo įstaigą. Kasmet iki kol vaikas baigs mokyklą, tėvai įsipareigoja apmokėti privalomos aprangos išlaidas (mokyklos uniformą) per pusę, lygiomis dalimis. Taip pat šalys susitarė, kad tėvas priima sprendimus ir apmoka visas šalių dukros lankomos sportinių šokių akademijos aprangos ir avalynės išlaidas;

1.4. dukros slaugos atveju šalys vaiko priežiūrą užtikrina lygiomis dalimis. Jei priežiūra trunka ilgiau nei savaitę, po savaitės slauga perleidžiama kitam iš tėvų (tėvui ar motinai), priklausomai kas prižiūrėjo pirmas 7 dienas. Slaugos eigą ir gydymą derinti oficialiai elektoriniu paštu, esančius nesutarimus dėl gydymo spręsti, vadovaujantis tik gydytojo nurodymu kaip gydyti vaiką. Kiekvieną dieną elektroniniu paštu teikti informaciją apie gydymo eigą. Taip pat užtikrinti galimybę kitam iš tėvų aplankyti ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas vaiką, kuomet jis slaugomas, iš anksto susitarus ne mažiau kaip prieš 1 (vieną) dieną;

1.5. motinos ar tėvo ligos atveju, vaiko priežiūra negali būti perleista kitam asmeniui, nebent šalys susitarė elektroniniu paštu. Vieno iš tėvų ligos atveju vaiko priežiūra perleidžiama tam iš tėvų (tėvui, motinai), kuris tuo metu neserga;

1.6. dėl vaiko bendraujama telefonu bei el. paštu. Įsipareigojama informuoti apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimą. Į elektroninius laiškus, susijusius su dukros priežiūra, finansais įsipareigojama reaguoti per 6 valandas. Nesant galimybei atsakyti, ar priimti sprendimą susitarimui, būtina pranešti laiką, kuomet bus galimybė pateikti nuomonę/siūlymą;

1.7. nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

– tėvas bendraus su vaiku kiekvieno mėnesio lyginę savaitę: antradienį tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką penktadienį į ugdymo įstaigą;

– tėvas bendraus su vaiku kiekvieno mėnesio nelyginę savaitę: pirmadienį tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir antradienį grąžina vaiką į ugdymo įstaigą; penktadienį tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir pirmadienį grąžina vaiką į ugdymo įstaigą;

– tėvas turi teisę atostogauti su vaiku 30 dienų per kalendorinius metus vaiko atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką, nepertraukiamai ne ilgiau kaip 14 dienų per mėnesį. Atostogų trukmė gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų, darbo užimtumo ir pan. Konkrečios datos šalių nustatomos ne vėliau kaip prieš du mėnesius (įskaitant informavimą el. paštu);

– šalys susitaria, kad vaikas valstybines šventes praleis su tėvais rotacijos principu;

– vaiko gimtadieniai švenčiami kartu, dalyvaujant abiem tėvams. Poriniais metais gimtadienio šventimą finansuoja tėvas. Neporiniais metais gimtadienio šventimą finansuoja motina;

– poriniais metais Kūčias dukra švenčia su tėvu, šv. Kalėdas nuo 13 val. – su motina. Neporiniais metais Kūčias dukra švenčia su motina, šv. Kalėdas nuo 13 val. – su tėvu;

– poriniais metais šv. Velykų pirmą dieną dukra švenčia su tėvu, antrą dieną nuo 13 val. – su motina. Neporiniais metais šv. Velykų pirmą dieną dukra švenčia su motina, antrą dieną nuo 13 val. – su tėvu.;

– poriniais metais Naujųjų metų išvakarėse nuo 20 val. iki Naujųjų metų 1 d. 20 val. švenčia su tėvu. Neporiniais metais Naujųjų metų išvakarėse nuo 20 val. iki Naujųjų metų 1 d. 20 val. švenčia su motina. Pasibaigus švenčių periodui, bendraujama 1.7 punkte nurodyta tvarka;

– tarptautinę Motinos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį, dukra leidžia su motina nuo 13 valandos, jei ta diena tenka tėvui;

– tarptautinę Tėvo dieną, pirmąjį birželio sekmadienį dukra laiką leidžia su tėvu nuo 13 valandos, jei ta diena tenka motinai;

– šalys susitaria, kad vaikas mokslo metų atostogas praleis su tėvais rotacijos principu: 2020 metų pavasario atostogas – su motina; 2020 metų rudens atostogas - su tėvu, 2020 metų Kalėdų atostogas su motina ir su tėvu lygiomis dalimis, žiemos atostogas – su tėvu. 2021 metų žiemos atostogas – su tėvu ir t.t. Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu;

– šalys susitaria, kad dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų bus atsižvelgiama į vaiko valią ir norus;

– visi tarp šalių iškilę nesutarimai dėl vaiko auklėjimo, bendravimo su juo, rūpinimosi vaiko sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu;

3.1. civilinę bylą Nr. e2-1366-1102/2020 pagal ieškovo ieškinį atsakovei ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nutraukti.

Šalies argumentai

2. 2021 m. sausio 27 d. ieškovas T. P. pateikė ieškinį, prašydamas:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 patvirtintos taikos sutarties 1.1 punktą ir nustatyti nepilnametės dukros R. P. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu);

4.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktą ir priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 321,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo momento iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju;

4.3. nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką;

4.4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta civilinė byla nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu bei nustatyti laikiną 321,25 Eur dydžio išlaikymą, atsakovės mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, šių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Nurodė, kad pirmojo karantino metu atsakovė ėmė nevykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies dėl bendravimo su vaiku. Ieškovas kreipėsi į vaiko teises atstovaujančią valstybės instituciją, šalims nuo 2020 m. gegužės 25 d. taikoma atvejo vadyba. Situacija kurį laiką stabilizavosi, tačiau vėliau dukra kelis kartus pasakė, kad motina ją mušė, užgauliai pravardžiavo. 2020 m. gruodžio 17 d. dukra vaiko teisių specialistų sprendimu paimta iš atsakovės, su kuria nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, ir perduota ieškovui. Ieškovas nuolat konsultavosi su vaiko teisių specialistais, o atsakovė tik dalinai vykdė rekomendacijas. Atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką. Šiuo metu ieškovas su dukra gyvena Vilniaus miesto krizių centre, nes laikinoji vaiko priežiūra namuose negalėjo tęstis. Užtrukus teismo procesui, vaiko gyvenamoji vieta tebėra nustatyta su motina, o tebevykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimo motinos smurto vaiko atžvilgiu, vaikas motinai negali būti grąžintas. Dukra jaučiasi gerai, yra ramesnė nei namuose. Atsakovė nenori matytis su dukra Vilniaus miesto krizių centre, o tik jos namuose. Ieškovas dirba logistikos srityje nuotoliniu būdu, gauna apie 1 000 Eur atlyginimą. Dukra sklandžiai dalyvauja ugdymo procese ir popamokinėse veiklose. Išlaidos būsto nuomai sudaro apie 400 Eur, būreliams – 40 Eur. Ieškovas išlaikymą vaikui teikė pagal sutarties nuostatas, vėlavo tik kelis kartus (CK 3.65 str., 3.168–3.169 str., 3.192 str.; CPK 144 str.).

Atsiliepimas

3. Atsakovė S. S. prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovas su dukra nuo 2021 m. vasario 5 d. gyvena Vilniaus miesto krizių centre, todėl akivaizdu, kad ieškovas neužtikrino vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų savo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė yra sulaukusi tik vieno skambučio iš mediatoriaus iki ieškovo kreipimosi į teismą, todėl tarp šalių neįvyko privalomoji mediacija. Ieškovo argumentai dėl atsakovės netinkamo elgesio su vaiku neatitinka realybės. Pats ieškovas vėlavo mokėti išlaikymą vaikui. Atsakovė ikiteisminiame tyrime buvo specialioji liudytoja, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021 m. vasario mėn. Atsakovės psichinė būsena yra stabili, stebimas tik situacinio pobūdžio nerimas. Ieškovas specialiai siekia įrodyti, kad atsakovė yra psichiškai nestabili, negali pasirūpinti vaiku ir pan. Šalių dukrai patinka, kai namuose būna jos sugyventinio 2 metukų dukrytė. Atsakovė dirba, gauna apie 1 100 Eur atlyginimą. Ieškovo prašomas išlaikymo dydis (321,25 Eur) yra per didelis, nes tik prieš metus taikos sutartimi sulygtas mažesnis išlaikymo dydis (250 Eur). Atsakovė neturėjo galimybės su dukra bendrauti 2021 m. sausio–vasario mėn. lauke, nes buvo ypač šalta.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieštarauja nepilnametės interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, taip pat nuostatas dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis ir bendravimo su vaiku tvarkos ir:

7.1. nustatyti nepilnametės R. P., (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) T. P.;

7.2. priteisti iš atsakovės S. S. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

7.3. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirti T. P., nustatant, kad atsakovė vaikui skirtas išlaikymo lėšas sumoka ieškovui banko pavedimu iki einamojo mėnesio 20-os dienos;

7.4. nustatyti tokią atsakovės S. S. laikiną bendravimo su dukra R. P. tvarką, pagal kurią:

7.4.1. Motina su dukra bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Tėvas T. P. (toliau – tėvas) atveža dukrą į motinos gyvenamąją vietą tarp 18:00 val. ir 18:30 val., o jei dukrai vyksta popamokiniai užsiėmimai, po užsiėmimų. Motina atveža dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 19:00 val. ir 19:30 val.

7.4.2. Motina su dukra bendrauja metų nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Tėvas atveža dukrą į motinos gyvenamąją vietą trečiadienį tarp 19:00 val. ir 19:30 val., o jei dukrai vyksta popamokiniai užsiėmimai, po užsiėmimų. Motina atveža dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį tarp 19:00 val. ir 19:30 val., o jei dukrai vyksta popamokiniai užsiėmimai, po užsiėmimų.

7.4.3. Motina ir tėvas turi teisę bendrauti su dukra vaizdo ir garso ryšio priemonėmis šeštadieniais, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis/ji apie tai turi pranešti su dukra esančiam tėvui (motinai) prieš 1 (vieną) dieną.

7.4.4. 2021 metais motina su dukra praleidžia šv. Velykų antrą dieną, įskaitant prieš tai einantį vakarą: tėvas atveža dukrą į motinos gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 4 d. tarp 19:00 val. ir 19:30 val., motina grąžina dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 5 d. tarp 19:00 val. ir 19:30 val.

7.4.5. Jei dėl objektyvių aplinkybių (vaiko ligos, saviizoliacijos dėl COVID-19 susirgimų ar kitų nuo motinos nepriklausančių aplinkybių), motina neturi galimybės bendrauti su dukra jai priskirtą savaitgalį, motinai savaitgalio bendravimo laikas privalo būti kompensuojamas per artimiausias 4 savaites po aplinkybių, kurios buvo kliūtis bendravimui, išnykimo. Konkretų motinos ir dukros bendravimo savaitgalį šalys suderina tarpusavio sutarimu, kaip numatyta 7.4.7 punkte;

7.4.6. Dukros vasaros atostogų metu motina turi teisę praleisti su dukra pusę dukros atostogų laiko. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo laikotarpius nelyginiais metais turi motina, kuri turi nurodyti tėvui savo atostogavimo su dukra laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d.

7.4.7. Tėvas ir motina gali susitarti ir dėl kitokios motinos ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (dukros perdavimo laiką, vietą ir pan.) šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis

6. Teismas nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) gyvena skyrium. Šalys turi dukrą (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku, dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, dėl vienas kito elgesio su vaiku ir vienas kito atžvilgiu. Šalys savo ir (ar) vaiko teisių ir interesų gynybai pasitelkia policiją, vaiko teisių specialistus. Šeimai taikoma atvejo vadyba, su šeima dirbo mobilioji komanda. Ieškovas gyvena adresais (duomenys neskelbtini). Tėvo namuose dukrai skirtas atskiras kambarys. Atsakovė gyvena nuomojamame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), motinos namuose dukra dalijasi kambariu su atsakovės sugyventinio dukra. Mergaitė lanko 2 klasę (duomenys neskelbtini), taip pat lanko karate, šokius, gimnastiką, keramiką, baseiną. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1366-1102/2020, kurioje ieškovas T. P. ieškiniu prašė nustatyti šalių dukters R. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 215 Eur, nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, o atsakovė S. S. priešieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 277,50 Eur, nustatyti tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Šalys bylą užbaigė taikos sutartimi, pagal kurią dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta, kad tėvas moka dukrai išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, taip pat apmoka pusę kitų papildomų dukros poreikių, dėl kurių šalys susitaria, taip pat apmoka dukros lankomų sportinių šokių aprangos ir avalynės išlaidas. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad su dukra bendraus iš esmės lygiomis dalimis (pagal “50:50 proc. laiko” modelį), vaiką paprastai perduodant per ugdymo įstaigą. Šalių taikos sutartis buvo patvirtinta teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyrius 2021 m. vasario 17 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą, pažymint, kad spręstinas klausimas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), t. y. prokuratūra nenustatė, kad būtų pagrindas baudžiamajam persekiojimui, tačiau neatmetė galimybės, kad gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

7. Teismas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų nustatė, kad šalių dukra 2020 m. lapkričio 11 d. nurodė, jog motina kartais pasako kažką negero (pvz., ožka, kiaulė), kartais pakelia balsą. Mergaitė nori būti su abiem tėvais, kartais vykti pas motiną, kartais pas tėvą, tik kad jie nesipyktų tarpusavyje. Su motinos draugu A. mergaitė sutaria gerai, A. gina R. nuo motinos ir nuo blogų berniukų. Gerai sutaria su A. dukra S., kuri dar mažutė. Motina buvo užgavusi jai riešą, paskui barė, sakė, kad negalima kitiems taip sakyti, kad motinos nepasodintų į kalėjimą. Mergaitei nepatinka, kai vakare motina neleidžia paskambinti tėvui, nes sako, kad jau vėlu, reikia eiti miegoti, leidžia tik rašyti žinutes. Sako, kad yra blogai, kai motina supyksta, paklausus, ar tai yra dažnai, atsako – „būna“. Teigė, kad „tėtis tai nieko nedaro, tik apgina“. Pas motiną patinka, nes ten yra šuniukas. Su tėvu kartu žaidžia, bendrauja, žiūri filmukus, išeina pasivaikščioti, susitinka su močiute ir seneliu. Tėvas niekada nesako nieko blogo apie motiną, tik sako, kad motina negražiai elgiasi, kad taip negalima, o motinai dažnai sako, kad tėvas negeras, kad nori motinai pakenkti. Tarnybos specialistams šalių dukra 2021 m. vasario 1 d. nurodė, kad su tėvu bei jo drauge K. jaučiasi gerai, su motina taip pat jaučiasi gerai, tačiau labiau patinka būti su tėvu. Tėvas daugiau žaidžia, o motina yra labai griežta. Vaiko teiraujantis, ar kažkas jį yra nuliūdinęs, mergaitė nurodė, kad šiandien ne, o anksčiau yra nuliūdinusi motina, ji neprisimena, ką motina padarė, nes tai buvo seniai. VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2019 m. liepos 2 d. išrašo duomenimis ieškovas geba pasirūpinti dukros sveikatos poreikiais, mergaitė poliklinikoje lankosi reguliariai, dažniausiai lankosi su tėvu, dėl ligos vaiką dažniau slaugo tėvas.

8. Teismas preliminariai įvertino rašytinius bylos dokumentus, žodinius šalių parodymus posėdžio metu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iki šiol dalijosi vaiko priežiūra su atsakove lygiomis dalimis, turi vaiko priežiūros įgūdžių, paskutinius 2,5 mėnesio, kuomet vaikas kompetentingos institucijos sprendimu buvo paimtas iš motinos ir perduotas tėvui, vienasmeniškai rūpinosi vaiku, vaiko teisių apsaugos specialistai, mobilioji komanda, atvejo vadybininkai nenustatė, kad ieškovas darytų žalą vaiko interesams ar pažeistų mergaitės teises, išvadą teikianti institucija palaikė ieškovo prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas netinkamas elgesys, sprendė, kad šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepilnametės laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriau atitiks vaiko interesus nei vaiko gyvenamosios vietos palikimas su atsakove.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neprašė nustatyti laikinos vaiko bendravimo tvarkos su motina, todėl, nustačius laikiną dukros gyvenamajai vietai su tėvu, turi būti nustatyta laikina skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarka. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas bei nepilnametės nuomonė, iš kurios negalima konstatuoti, kad vaikas pernelyg bijotų motinos, leidžia daryti prielaidą, kad laikina bendravimo tvarka, pagal kurią dukra turi galimybę viešėti pas motiną su nakvynėmis, geriau atitiks vaiko interesus nei nustatymas, kad atsakovė su dukra praleidžia tik kelias valandas per dieną. Šalių dukra šiltai atsiliepia apie atsakovės sugyventinį A. V., atsakovės namuose gyvena augintiniai, kuriais mergaitė rūpinasi, kaimynystėje gyvena vaiko draugai. Teismo vertinimu, bendravimo tvarka turi būti nustatyta taip, kad abi mergaitės (šalių dukra ir atsakovės sugyventinio dukra) atsakovės namuose būtų panašiu laiku. Teismas laikiną bendravimo tvarką nustatė, atsižvelgdama į ieškovo ieškinio reikalavimus, atsakovės posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad mergaitei patinka būti su atsakovės sugyventinio dukra. Teismo vertinimu, kad laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bylos nagrinėjimo metu užtikrins šalių nepilnamečio vaiko teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų ir atsakovės teisę ir pareigą bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime, taip pat sudarys galimybes ieškovui turėti laiko ir savo asmeniniam gyvenimui. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nebeatitinka šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų ir šalims nepavykus geranoriškai susitarti dėl atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo.

10. Teismas nurodė, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Nustačius laikiną nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vieta su ieškovu, skyrium gyvenanti atsakovė, kuriai pagal taikos sutarties nuostatas ieškovas iki šiol kiekvieną mėnesį moka 250 Eur vaiko išlaikymui, turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, kartu nustatant, jog ieškovas laikinai neturi pareigos mokėti vaiko išlaikymo sumų atsakovei. Teismas nustatė, kad atsakovė uždirba apie 1 100 Eur per mėnesį, o ieškovas apie 1 000 Eur. Pagal taikos sutartį buvo sulygtas 250 Eur išlaikymas, o ieškiniu dėl taikos sutarties pakeitimo ieškovas prašė priteisti 321,25 Eur išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje nėra galimybių išsamiai įvertinti šalių turtinės padėties, sveikatos būklės, įsipareigojimų tretiesiems asmenims masto ir pan., todėl preliminariai įvertino bylos aplinkybes. Teismas sprendė, kad atsakovė kiekvieną mėnesį turi teikti dukrai 200 Eur laikiną išlaikymą, kuris nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymo privalančios mokėti motinos turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos minimalių būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą.

11. Teismas nurodė, kad laikinas išlaikymas priteistinas iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes galutiniu sprendimu bus patvirtintas toks išlaikymo dydis, kuris nustatomas išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visas bylos aplinkybes. Ieškovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl teismas jį paskyrė iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.65 str., 3.170 str., 3.174–3.175 str., 3.185 str., 3.190 str., 3.192 str., 3.201 str.; CPK 38 str., 54 str., 144–145 str., 152 str., 282 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė S. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius atsakovės smurto prieš vaiką. Atsakovė nekelia šalių vaikui jokio pavojaus. Ikiteisminiame tyrime buvo vertinama visa situacija, įskaitant ieškovo veiksmus. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebuvo pradėta jokia administracinio nusižengimo procedūra, todėl nebuvo jokio pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką. Laikinoji priežiūra socialinėje įstaigoje taikoma, jeigu nėra asmens, galinčio teikti laikinąją vaiko priežiūrą, arba toks asmuo negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Nagrinėjamu atveju iš pradžių vaiko laikinoji priežiūra buvo nustatyta su ieškovu, tačiau vėliau vaiko laikinoji priežiūra buvo pakeista ir taikoma socialinėje įstaigoje. Akivaizdu, kad ieškovas negali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką, nes kol vaikas buvo laikinojoje priežiūroje pas ieškovą, jis neužtikrino vaiko bendravimo su atsakove, o tai iš esmės pažeidžia vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais. Atitinkamai teismo argumentai dėl ieškovo galimybių tinkamai rūpintis vaiku yra nepagrįsti. 2021 m. kovo 5 d. Vaiko teisių apsaugos specialistai nenustatė apsaugos vaikui poreikio, todėl buvo nutraukta vaiko laikinoji priežiūra, konstatavus, kad išnyko priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei šeimoje. Vaikas buvo paimtas iš atsakovės būtent dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto, todėl nutraukus ikiteisminį tyrimą nebeliko pagrindo paimti vaiką, nes atsakovė nekelia grėsmės vaiko interesams. Teismo atkartotas šalių dukros pasakojimas, kad jai labiau patinka būti su tėvu, nes motina yra griežta, nesudarė pagrindo tenkinti ieškovo prašymą. Tėvų pareiga vaiko atžvilgiu yra ne tik akcentuotis į pramogas ir laisvalaikio leidimą, tačiau ir auklėti vaiką taip, kad jis išmoktų atsakomybės, disciplinos, tvarkos. Kai atskirai gyvenantis tėvas, siekdamas būti neatstumtas, vengia drausminti vaiką, tai gali lemti vaiko nepagarbų, manipuliatyvų elgesį ateityje. Atsakovės veiksmai yra nukreipti į geriausių vaiko interesų ir poreikių užtikrinimą ir nekelia vaikui jokios grėsmės. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė kelia grėsmę vaikui ar gali ją kelti ateityje, todėl laikinosios pasaugos priemonės naikintinos. Atsakovė savo dukra rūpinosi nuo jos gimimo, nuo 2014 m. dukra rūpinosi viena, nes ieškovas gyveno atskirai ir niekada niekam nekilo abejonių dėl motinos tinkamo rūpinimosi vaiku. Ieškovas 2020 m. sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, pripažino, kad atsakovė vaiku rūpinasi tinkamai. Šioje šeimos ginčo byloje nebuvo atlikta privalomoji mediacija. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrius 2020 m. birželio 4 d. sudarė Pagalbos planą, kuriame buvo numatytos mediatorių ir/ar psichologo konsultacijos, siekiant ugdytis gebėjimus taikiai spręsti konfliktus bei stiprinti gebėjimus, kaip išvengti abipusiškai žeidžiančio bendravimo. Šalys 2020 m. birželio 15 d. dalyvavo vienoje konsultacijoje pas mediatorių G. B., kurios metu sprendė klausimus dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros. 2021 m. sausio 11 d. mediatorius paklausė, kokia atsakovės nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo, tačiau atsakovė atsakė, kad nesutinka keisti dukros gyvenamosios vietos. Atsakovei nebuvo pateikta jokia informacija apie privalomąją mediaciją ir ieškovo siekį kreiptis į teismą. Kadangi šalys jau anksčiau buvo bendravusios su mediatoriumi, atsakovė manė, jog ieškovas tiesiog kreipėsi į mediatorių, kaip pagalbos priemonės galimo tęsimo. Atsakovė nėra gavusi jokio pranešimo apie ieškovo prašymą pradėti privalomąją mediaciją ir nėra davusi sutikimo dėl mediacijos vykdymo, kadangi apie privalomąją mediaciją nebuvo informuota. Toks mediacijos atlikimas negali būti laikomas tinkamu privalomosios mediacijos vykdymu ir tinkamu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos įgyvendinimu, todėl teismas turėjo ieškinį atsisakyti priimti (Mediacijos įstatymo 21 str.; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. Al-794 patvirtinto Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo nuostatos; CPK 137 str.).

Atsiliepimas

13. Ieškovas T. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas įvertino visų duomenų turinį, nurodė visus reikšmingus bylai objektyvius duomenis, o ne tik ikiteisminio tyrimo faktą. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jo metu buvo nustatyta, kad nežymus smurtas buvo. Vaikas net tris kartus vaiko teisių apsaugos specialistams namuose, jau kitiems vaiko teisių apsaugos specialistams mokykloje ir apklausiamas teisme patvirtino apie smurtą (fizinį ir psichologinį). Tiek sudarant planą, tiek teikiant pagalbą šeimai, tiek ir nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išvadą duodanti institucija patvirtino, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, su kuriuo vaiką sieja stiprus ryšis. Byloje pakanka įrodymų spręsti, kad atsakovė net negali identifikuoti dukros poreikių, o gyvena praeities nuoskaudomis, savo emocines problemas perkelia vaikui, nuolat kelia konfliktus, kaltina ieškovą nebūtais dalykais. Ieškovas netrukdo bendrauti su dukra, bendravimo tvarka buvo taikoma tokia, kokią rekomendavo vaiko teisių apsaugos specialistai, tačiau atsakovė nerodo didelio noro bendrauti su dukra. Šiuo metu dukros gyvenimas stabilizavosi, ji sėkmingai užsiima popamokine veikla, lanko būrelius. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaiko teisių apsaugos specialistai nedelsiant nutraukė vaiko ir tėvo apgyvendinimą Krizių centre ir nutraukė apsaugos poreikį vaikui. Kai vaiko laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, vaiko teisių apsaugos specialistai nurodė, kad ieškovas puikiai gali pasirūpinti vaiku, todėl grėsmės vaikui nebeliko ir jis su dukra galėjo grįžti gyventi namo. Laikinosios apsaugos priemonės, vykstant privalomai mediacijai, gali būti taikomos, juolab, mediacija buvo vykdyta net du kartus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su laikina nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. kovo 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketą ir Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

16. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

19. Pagal CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 2 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

20. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

22. Pagal CK 3.161 str. nuostatas, reglamentuojančias vaiko teises, įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.

23. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

24. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

25. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad, priimdamos sprendimus, valdžios institucijos siektų teisingos vaiko ir tėvų interesų pusiausvyros, suteikiant ypatingą svarbą geriausiems vaiko interesams, o sprendimo priėmimo procesas, kuriuo apribojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, turi būti teisingas bei užtikrinti šiuo straipsniu saugomus interesus.

26. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai, per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Š. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17) pripažino, kad Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad nacionalinės priemonės, trukdančios tėvo ir vaiko bendravimui, prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. saugomos teisės apribojimui. Sprendime nurodyta, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais buvo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, padėjo stiprinti vaiko prisirišimą prie motinos gyvenamosios vietos ir padidino tikimybę, kad būtent ši gyvenamoji vieta ir taps nuolatinė, siekiant užtikrinti stabilų vaiko gyvenimą. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad nacionaliniai teismai nuodugniai įvertintų visą šeimos situaciją, o pareiškėjo atveju sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimti, nenagrinėjant jo argumentų. Tie sprendimai po kiek laiko nulėmė galutinį bylos rezultatą, kai pareiškėjo argumentai jau buvo nebesvarbūs. Nors teismų sprendimai nebuvo savavališki ar akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau veiksmingas šeimos gyvenimo gerbimas reikalauja, jog būsimi tėvo ir vaiko santykiai būtų nustatyti, atsižvelgiant į aktualias, o ne praeityje buvusias aplinkybes.

28. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, tačiau ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyvaujant šalims ir jų atstovams bei išvadą teikiančios institucijos atstovei, buvo nagrinėjamas iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. vasario 22 d., atidedant nutarties paskelbimą ir priėmimą 2021 m. kovo 2 d. Iki teismo posėdžio atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą, o išvadą teikiančiai institucijai – išvadą – į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šeimos byloje buvo aktyvus ir tinkamai atliko procesines pareigas, o skundžiama nutartis buvo priimta, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę ir įvertinus pateiktus dokumentus, siekiant apsaugoti šalių vaiko teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo išspręsti klausimai dėl laikinos šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos vaiko bendravimo su motina tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo, tačiau atskirajame skunde yra nurodyti argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinos šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. nutartis dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra skundžiama ir nenurodomi nesutikimo su teismo išvadomis teisiniai argumentai.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys gyvena skyrium, turi dukrą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 nutarė patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog su dukra bendraus iš esmės lygiomis teisėmis (po 50 % laiko), vaiką paprastai perduodant per ugdymo įstaigą, vaiko gyvenamąją vietą nustatant su motina, ieškovas įsipareigojo teikti 250 Eur išlaikymą per mėnesį, apmokėti pusę papildomų dukros poreikių. Šalys turi gyvenamąjį plotą, tačiau ieškovo bute dukrai skirtas kambarys, o atsakovės bute dukra kambarį kai kada dalijasi su atsakovės sugyventinio dukra. Šalių dukra lanko 2 klasę progimnazijoje, karate, šokius, gimnastiką, keramikos užsiėmimus, baseiną. Šeimai nuo 2020 m. gegužės 25 d. taikoma atvejo vadyba, 2020 m. lapkričio 23 d. nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę. Laikinoji priežiūra buvo taikoma su atsakovės sugyventiniu, vėliau su ieškovu jo namuose. Nuo 2021 m. vasario 5 d. vaiko laikinoji priežiūra su tėvu taikoma BĮ Vilniaus miesto Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriuje pagal ieškovo pareiškimą dėl atsakovės smurto prieš dukrą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45175-20, atsakovei suteiktas specialiosios liudytojos statusas, jai jokie apribojimai nenustatyti. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyrius 2021 m. vasario 17 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą, pažymint, kad spręstinas klausimas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), t. y. prokuratūra nenustatė, kad būtų pagrindas baudžiamajam persekiojimui, tačiau neatmetė galimybės, kad gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Duomenų apie taikytą administracinę atsakomybę nėra. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2021 m. vasario 9 d. rašto duomenimis 2019 m. liepos 12 d.–2020 m. lapkričio 12 d. laikotarpiu šalys iš viso 9 kartus kreipėsi į policiją dėl konfliktų, susijusių su šalių vaiko priežiūra. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų nustatyta, kad šalių dukra 2020 m. lapkričio 11 d. nurodė, jog motina kartais pasako kažką negero (pvz., ožka, kiaulė), kartais pakelia balsą. Mergaitė nori būti su abiem tėvais, kartais vykti pas motiną, kartais pas tėvą, tik kad jie nesipyktų tarpusavyje. Su motinos draugu A. mergaitė sutaria gerai, A. gina R. nuo motinos ir nuo blogų berniukų. Gerai sutaria su A. dukra S., kuri dar mažutė. Motina buvo užgavusi jai riešą, paskui barė, sakė, kad negalima kitiems taip sakyti, kad motinos nepasodintų į kalėjimą. Mergaitei nepatinka, kai vakare motina neleidžia paskambinti tėvui, nes sako, kad jau vėlu, reikia eiti miegoti, leidžia tik rašyti žinutes. Sako, kad yra blogai, kai motina supyksta, paklausus, ar tai yra dažnai, atsako – „būna“. Teigė, kad „tėtis tai nieko nedaro, tik apgina“. Pas motiną patinka, nes ten yra šuniukas. Su tėvu kartu žaidžia, bendrauja, žiūri filmukus, išeina pasivaikščioti, susitinka su močiute ir seneliu. Tėvas niekada nesako nieko blogo apie motiną, tik sako, kad motina negražiai elgiasi, kad taip negalima, o motina dažnai sako, kad tėvas negeras, kad nori motinai pakenkti. Tarnybos specialistams šalių dukra 2021 m. vasario 1 d. nurodė, kad su tėvu bei jo drauge K. jaučiasi gerai, su motina taip pat jaučiasi gerai, tačiau labiau patinka būti su tėvu. Tėvas daugiau žaidžia, o motina yra labai griežta. Vaiko teiraujantis, ar kažkas jį yra nuliūdinęs, mergaitė nurodė, kad šiandien ne, o anksčiau yra nuliūdinusi motina, ji neprisimena, ką motina padarė, nes tai buvo seniai. VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2019 m. liepos 2 d. išrašo duomenimis ieškovas geba pasirūpinti dukros sveikatos poreikiais, mergaitė poliklinikoje lankosi reguliariai, dažniausiai lankosi su tėvu, dėl ligos vaiką dažniau slaugo tėvas. Iš 2021 m. kovo 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos ir Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto nustatyta, kad, atsižvelgiant į rizikos ir apsaugos veiksnius, priimtas sprendimas nenustatyti šalių vaikui apsaugos poreikį. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, spręsti klausimą dėl tęstinės psichologinės pagalbos vaikui užtikrinimo, siekiant jam užtikrinti emocinę paramą. Nustatyta būtinybė spręsti klausimą dėl individualios tęstinės psichologinės pagalbos vaiko tėvams teikimo, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, spręsti klausimą, kaip neįtraukti dukters į tarpusavio nesutarimus, nenuteikinėti dukters, tartis su ja. Poreikiui esant, kreiptis pagalbos į socialinę darbuotoją. Laikytis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jei nepavyksta – kreiptis į antstolį. Spręsti klausimą dėl psichologo konsultacijų tikslingumo motinai ir vaikui, siekiant geriau identifikuoti bei atliepti vaiko emocinius poreikius, gerinti tarpusavio ryšį. BĮ Vilniaus miesto krizių centro vyresniosios socialinės darbuotojos–atvejo vadybininkės D. Š. teigimu, atsakovei leista matytis su dukra Krizių centro patalpose. Ieškovas stengiasi būti santūrus, stebi save bendravimo metu, kad neiššauktų konflikto, stengiasi viską paaiškinti dukrai, neatsiliepia neigiamai apie atsakovę. Mergaitės paklausus, kaip ji jaučiasi, būdama su motina, ji nurodė, kad gerai, tačiau labiau patinka su tėvu. Paklausus, kaip tas griežtumas atrodo, mergaitė nurodė, kad dabar motina ne tokia griežta.

31. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. kovo 15 d. atsakovė S. S. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą leisti atsakovei su nepilnamete dukra išvykti iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką, Antalijos miestą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. balandžio 17 d., nustatant, kad ieškovas 2021 m. balandžio 6 d. tarp 18:00 iki 18:30 val. atveža vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą, o atsakovė grąžina vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 27 d. tarp 11:00 val. ir 11:30 val. Nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d. nutartimi teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu, tačiau neaptarė bendravimo tvarkos kitų mokyklinių atostogų metu. Atsakovė įprastai mokyklinių atostogų metu kartu su dukra vykdavo trumpų atostogų į šiltus kraštus, šių atostogų mergaitė visada labai laukia ir jomis džiaugiasi. Atsakovė yra nupirkusi kelionę į Antaliją, Turkiją, 2021 m. balandžio 10–17 dienomis, kartu vyktų dukra ir atsakovės draugas A. V., apie kurį vaikas šiltai atsiliepia ir gerai su juo sutaria. Kelionė jau yra apmokėta ir pinigai neišvykimo atveju nėra grąžinami. Skrydis į Antaliją numatytas 2021 m. balandžio 10 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad visi atvykstantieji į Turkiją privalo turėti neigiamą PGR testo rezultatą dėl COVID-19, atliktą ne anksčiau nei 72 valandos iki atvykimo į Turkiją, atsakovė prašė teismo numatyti, kad ieškovas atveža dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 6 d. tam, kad spėtų dukrai padaryti privalomą testą. Grįžimas į Lietuvą įvyks 2021 m. balandžio 17 d., šeštadienį, tačiau atvykstantiems į Lietuvą asmenims privaloma 10 dienų izoliacija, todėl atsakovė prašė numatyti, kad atsakovė dukrą atveš į ieškovo gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 27 d. Izoliacijos laikotarpiu atsakovė įsipareigojo užtikrinti ieškovo ir dukros bendravimą nuotoliniu būdu vaizdo ir garso ryšio priemonėmis. Leidimas išvykti atostogų su dukra nepažeis iš esmės ieškovo interesų, kadangi būtų išvykstama neilgam laikui, o atostogos šioje sudėtingoje situacijoje vaikui yra labai reikalingos ir naudingos.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovės S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir papildyti 2021 m. kovo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytą atsakovės S. St. laikiną bendravimo su dukra R. P. tvarką šiais punktais:

– motina praleidžia su dukra 2021 m. pavasario atostogas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki balandžio 27 d. Tėvas T. P. atveža dukrą 2021 m. balandžio 6 d. tarp 18:00 ir 18:30 val. į motinos gyvenamąją vietą, o motina grąžina dukrą į tėvo gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 27 d. tarp 11:00 val. ir 11:30 val. Jei dėl objektyvių aplinkybių dukra neišvyksta į poilsinę kelionę į Turkiją (atšaukiama kelionė, dukrai nustatomas teigiamas COVID-19 testas ir pan.), vadovaujamasi 2021 m. kovo 2 d. nutartyje nustatyta laikina bendravimo tvarka. Dukrai esant Lietuvoje, motina sudaro dukrai sąlygas kasdien bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu vaizdo ir garso ryšio priemonėmis, 18:00–19:00 val. laiku (nebent šalys susitartų kitaip);

– nelyginiais kalendoriniais metais motina praleidžia su dukra jos mokyklines pavasario ir rudens atostogas, taip pat Kūčių vakarą (nuo 15:00 val.) ir pirmą šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25 d. (iki 18:00 val.). Lyginiais kalendoriniais metais motina praleidžia su dukra žiemos atostogų dalį nuo sausio 1 d. 18:00 val. iki mokyklinių atostogų pabaigos paskutinės dienos 18:00 val., taip pat žiemos atostogų dalį nuo gruodžio 25 d. 18:00 val. iki kitų metų sausio 1 d. 18:00 val.;

– panaikinti 2021 m. kovo 2 d. nutarties rezoliucinės dalies punktą, kad 2021 metais motina su dukra praleidžia šv. Velykų antrą dieną, įskaitant prieš tai einantį vakarą: tėvas atveža dukrą į motinos gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 4 d. tarp 19:00 val. ir 19:30 val., motina grąžina dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 5 d. tarp 19:00 val. ir 19:30 val.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl 2021 m. kovo 22 d. nutarties – panaikinti 2021 m. kovo 22 d. nutarties rezoliucinės dalies punktą, kad motina praleidžia su dukra 2021 m. pavasario atostogas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki balandžio 27 d. Tėvas (duomenys neskelbtini) atveža dukrą 2021 m. balandžio 6 d. tarp 18:00 ir 18:30 val. į motinos gyvenamąją vietą, o motina grąžina dukrą į tėvo gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 27 d. tarp 11:00 val. ir 11:30 val. Jei dėl objektyvių aplinkybių dukra neišvyksta į poilsinę kelionę į Turkiją (atšaukiama kelionė, dukrai nustatomas teigiamas COVID-19 testas ir pan.), vadovaujamasi 2021 m. kovo 2 d. nutartyje nustatyta laikina bendravimo tvarka. Dukrai esant Lietuvoje, motina sudaro dukrai sąlygas kasdien bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu vaizdo ir garso ryšio priemonėmis, 18:00–19:00 val. laiku (nebent šalys susitartų kitaip); ir jį išdėstyti taip:

– S. S. (toliau – motina), praleidžia su dukra (duomenys neskelbtini), 2021 m. pavasario atostogas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki balandžio 17 d. Tėvas T. P. (toliau – tėvas), atveža dukrą 2021 m. balandžio 6 d. tarp 18:00 ir 18:30 val. į motinos gyvenamąją vietą, ir pasiima dukrą 2021 m. balandžio 17 d. iš oro uosto. Motina privalo tėvui 2021 m. balandžio 6 d. pranešti, į kokį oro uostą ir kokiu laiku ji su dukra grįš iš kelionės, taip pat papildomai informuoti, jei skrydžio informacija pasikeistų. Jei dėl objektyvių aplinkybių dukra neišvyksta į poilsinę kelionę į Turkiją (atšaukiama kelionė, dukrai nustatomas teigiamas COVID-19 testas ir pan.), vadovaujamasi 2021 m. kovo 2 d. nutartyje nustatyta laikina bendravimo tvarka.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto prieš vaiką nutraukimo 2021 m. vasario 17 d. aplinkybę, bet ir išklausė šalių nuomonę, atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, jog ieškovas turi vaiko priežiūros įgūdžių, šalių vaikui labiau patinka būti su tėvu, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka šalių dukros teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat iki skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo pasiūlė šalims pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, į kuriuos taip pat atsižvelgė, priimdamas skundžiamą nutartį. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visas klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, o ne tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo aplinkybę.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Byloje nustatyta, kad šalių konfliktiniai santykiai tęsiasi nuo 2019 m. liepos mėn., o šiuo konkrečiu atveju procesas dėl šalių dukros priežiūros ir gyvenamosios vietos pasikeitimo prasidėjo nuo 2020 m. lapkričio mėn., t. y. nuo ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto pradėjimo, vaiko apsaugos poreikio nustatymo. Šalių dukros nuomonės nepasikeitimą, t. y. kad jai labiau patinka būti su tėvu, patvirtina apeliantės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai – 2021 m. kovo 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa ir Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas. Šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais šalių dukros paaiškinimais, duotais išvadą teikiančios institucijos socialiniams darbuotojams. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas trukdytų atsakovei bendrauti su vaiku, netinkamai vykdytų pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas su dukra buvo apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centre, nuo 2021 m. kovo 5 d. vaikui nenustatytas apsaugos poreikis, nelaikytinos kliūtimi nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, su kuriuo vaikas gyvena jau kelis mėnesius. Byloje nėra duomenų, kad šalių vaikas nebenori gyventi su tėvu, gyvenamoji vieta yra nesaugi, neužtikrinami vaiko poreikiai ir pan., t. y. nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės buvo apginti prioritetiniai šalių dukros interesai ir užtikrintos jos teisės į saugią aplinką, laikiną gyvenamąją vietą ir į laikiną išlaikymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina šalių dukros gyvenamoji vieta nepažeidė geriausių vaiko interesų, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį.

37. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl privalomos mediacijos iki kreipimosi į teismą su ieškiniu nesilaikymo, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne ieškinio priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi klausimas dėl privalomos mediacijos taikymo nebuvo sprendžiamas, nes, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus (CK 3.65 str. 2 d.).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepasisakė dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, neatliko įrodymų vertinimo dėl bylos esmės, o sprendė klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tai, ar ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl aplinkybė, kad skundžiama nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neužkerta atsakovei galimybės bylos nagrinėjimo iš esmės metu teikti įrodymus, kad ji, kaip motina, gali užtikrinti geriausius vaiko interesus ir teises.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, šalių ir kompetentingos valstybės institucijos paaiškinimus dėl šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo tinkamai. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą ir neatitikimą geriausiems šalių vaiko interesams, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priklausomai nuo teisinio rezultato byloje (CK 3.3 str., 3.65 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144 str., 145 str., 178 str., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė