- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1735-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01373-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 nustatytą nepilnamečių vaikų V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. G. bei priteisti iš atsakovės R. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės. Ies?kinio reikalavimu? uz?tikrinimui ies?kovas pras?e? taikyti laikina?sias apsaugos priemones – nustatyti laikina? vaiku? gyvenama?ja? vieta? su te?vu bei priteisti laikina? is?laikyma? vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas priteisė iš atsakovės R. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. G. ir M. G., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo; paskyrė ieškovą V. G. lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tvarkytoju; nustatė nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamąją vietą su tėvu V. G. jo gyvenamojoje vietoje. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1405-864/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus baigtas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07620-20. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1628-392/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
4. Atsakovė R. G. pateikė prašymą dėl laikinos jos ir nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. bendravimo tvarkos nustatymo: 1) R. G. su vaikais bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir pristato į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.; 2) R. G. su vaikais bendrauja antradieniais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių 18:00 val. ir pristatydama ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą 8:00 val.; 3) R. G. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:30 val. Ieškovas turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina nurodytu būdu; 4) dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute).
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, jog 2020 m. balandžio l d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07620-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ajame skyrius panaikino atsakovei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su savo nepilnamečiais vaikais bei nesilankyti jų dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Ieškovas riboja atsakovės bendravimą su vaikais – neleidžia su jais susitikti, neleidžia jiems perduoti jų daiktų, dovanų, nenurodo vietų, kuriose būna su vaikais, draudžia vaikams su motina kalbėtis telefonu, skambinti, atsiliepti į motinos skambučius. 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukrą panaudojimo, taigi procesas gali tęstis itin ilgai. Ieškovas sistemingai nuteikinėja vaikus prieš atsakovę, draudžia jiems su ja bendrauti. Vaikai per šį laikotarpį gali atprasti nuo motinos ir prarasti ryšį su ja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės bendravimas su vaikais jiems kenktų, taip pat, kad atsakovės auklėjimas, rūpinimasis vaikų poreikiais yra netinkamas, keliantis vaikams neigiamus emocinius išgyvenimus. Vaikams yra reikalinga bendrauti su abiem tėvais, abu tėvai turi aktyviai dalyvauti vaikų auklėjime, išlaikyti su vaikais kuo artimesnį emocinį ryšį, todėl yra būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kuri užtikrintų tiek vaikų teisę bendrauti su motina, tiek atsakovės teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – nustatė laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:
1) atsakovė su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir pristato į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.;
2) atsakovė su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja antradieniais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių 18:00 val. ir pristatydama ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą 8:00 val.;
3) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:30 val. Ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina nurodytu būdu;
4) šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute) dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. ieškovas riboja galimybę atsakovei bendrauti su jos nepilnamečiais vaikais ne tik ryšio priemonėmis/skambučiais, bet ir riboja susitikimus su vaikais, akcentuodamas, kad šioje situacijoje turi būti atsižvelgiama į vaikų norą/nuomonę. Ieškovas neatsižvelgia į tai, kad vaikų bendravimas su tėvais yra jų teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai ir vaikų nuomonės negalima sutapatinti su jų interesais, kad vaikų interesų turinys – tai ne pačių vaikų subjektyvus požiūris į tai, kas jiems svarbu, reikšminga ir naudinga, bet tai, kas lemia teigiamą vaikų vystymąsi, darnią raidą. Vaikų bendravimas su abiem tėvais atitinka jų interesus, tad svarbu yra laikytis nuoseklaus ir sistemingo tėvų bendravimo su vaikais tvarkos režimo palaikymo su abiem tėvais, klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimu, švietimu spręsti bendrai;
7.2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus duomenimis nuo 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07620-20, kuriame atsakovei pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl 2020 m. vasario 13 d., apie 22:20 val. smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą V. G.. 2020 m. kovo 2 d. ikiteisminio pareigūno nutarimu atsakovei buvo pritaikyti laikini apribojimai nebendrauti su dukra ir nepilnamečiu sūnumi, dėl ko nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. vasario mėnesio iki dabar gyvena su tėvu. Minėti apribojimai panaikini 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu atsakovei raštiškai pasižadėjus neišvykti ir toliau bendravimai vyko pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, jog vaikų kontaktus su motina reikia atnaujinti palaipsniui, sistemingai, iš pradžių skatinant bendravimą nuotoliniu būdu raštu, vėliau nuotoliniu būdu su vaizdu ir galutiniame etape turi būti betarpiški vaikų susitikimai su motina;
7.3. vaikų bendravimas su atsakove yra apsunkintas ir ribojamas dėl ieškovo nenoro susitarti. Atsižvelgiant į tai, jog nenutrūktų vaikų betarpiškas bendravimas ir ryšys su motina, tikslinga nustatyti atsakovės prašomą motinos ir vaikų laikiną bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas V. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovės R. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pozicijos dėl atsakovės bendravimo su vaikais, pažeidė procesinius reikalavimus, numatančius ieškovo teisę pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė šališką ir nepagrįstą nutartį;
8.2. pirmos instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino klausimo, ar yra įrodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, ar apskritai yra pagrindas spręsti klausimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo taikant laikinųjų apsaugos priemonių teisinį institutą. Ieškovas neriboja atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais, o vadovaujasi byloje esančiais psichologo patarimais kaip reikėtų atstatinėti vaikų bendravimą su atsakove;
8.3. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, nustatytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07620-20, kurios turi ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove. Nuo 2020 m. kovo 10 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovei pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Atsakovė įtariama smurto panaudojimu prieš nepilnametę dukrą V. G.. Atsakovei yra pritaikyti laikini apribojimai bendrauti su dukra ir nepilnamečiu sūnumi M. G., todėl nuo 2020 m. kovo 10 d. ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai V. G. ir M. G. gyvena kartu su ieškovu V. G.. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečių vaikų motina (atsakovė) nuolat vaikus įžeidinėjo ir naudojo prieš juos fizinį bei psichologinį smurtą, dėl ko vaikams su ja gyventi nesaugu. Dėl minėtų aplinkybių vaikai su atsakove nenori bendrauti;
8.4. 2020 m. vasario 14 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi V. G. situaciją padarė išvadą, kad kilo realus pavojus vaiko saugumui, ir priėmė sprendimą laikinai apgyvendinti V. G. tėvo (ieškovo) šeimoje, ieškovas V. G. sūnų taip pat pasiėmė gyventi pas save. 2020 m. vasario 17 d. įvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos pokalbis su ieškovu V. G. ir atsakove R. G. ir jų nepilnamečiais vaikais, kurio metu V. G. paaiškino, kad 2020 m. vasario 13 d. vakare mama (atsakovė) prasivardžiavo, rėkė, trankė jai su knyga per nugarą, todėl ji skubiai susidėjo kuprinę ir be batų bei striukės išėjo iš namų. Pokalbio metu abu vaikai nurodė, kad nori gyventi su tėvu;
8.5. 2020 m. balandžio 24 d. bei 2020 m. gegužės 26 d. nuotoliniu būdu vykusių šeimos valdybos posėdžių metu mažametis M. G. pasakė, kad nenori bendrauti su motina (atsakove), pyksta ant jos, nenori pas ją važiuoti, kadangi bijo, kad mama jį pasiims, berniukas nurodė, kad jam gerai gyventi su tėvu. V. G. nurodė vis dar pykstanti ant mamos, kadangi mama smurtavo, nenorinti bendrauti su mama, vienareikšmiškai norinti gyventi su tėvu. 2020 m. gegužės 19 d. VŠĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikintojų tarnybos rekomendacijoje nurodyta, kad vaikų kontaktus su motina reikia atnaujinti palaipsniui, sistemingai, iš pradžių skatinant bendravimą nuotoliniu būdu raštu, vėliau nuotoliniu būdu su vaizdu, o galutiniame etape turi būti betarpiški vaikų susitikimai su motina. 2020 m. birželio mėn. 3 d. įvyko trumpas atsakovės R. G. bendravimas su dukra V. G. specialistų iš socialinių paslaugų centrų akivaizdoje, kurio metu pastebėta, jog bendravimas nebuvo itin šiltas ir malonus, mergaitė buvo susijaudinusi bei pradėjo verkti;
Atsiliepimas
8.6. atsakovė nori pasiimti vaikus, kaip pagrindą nurodydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 III skyrių, kuris nustato, kad nepilnamečių vaikų V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (atsakove) R. G. (pvz. atsakovė 2020-05-05 pateikė ieškovui raštą, kuriame reikalauja grąžinti vaikus su daiktais šių metų gegužės 21 d. 16:00, nes teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja). Tokia situacija vaikams sukelia stresinę būseną, nes jie nenori grįžti pas atsakovę ir su ja kontaktuoti, bijodami, kad smurtas gali pasikartoti. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės dukra V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) po konfliktų su atsakove bandė žalotis, taip pat galvojo apie savižudybę. Dėl nuolatinių konfliktų su atsakove mergaitė dažnai nelankydavo mokyklos ir jos mokymosi rezultatai labai pablogėjo. Konfliktinė situacija turi neigiamos įtakos dukros ir sūnaus auklėjimo bei vystymosi procesams.
9. Atsakovė R. G. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. laikini apribojimai atsakovei nebendrauti su vaikais buvo panaikinti prieš daugiau nei 6 mėnesius, tačiau nuo to laiko dėl ieškovo kaltės atsakovės bendravimas su vaikais praktiškai nevyko. Ieškovas nepagrįstai riboja atsakovės bendravimą su vaikais akcentuodamas, kad šioje situacijoje turi būti atsižvelgiama į vaikų norą/nuomonę. Vaikų bendravimas su tėvais yra jų teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai ir vaikų nuomonės negalima sutapatinti su jų interesais, svarbu yra laikytis nuoseklaus ir sistemingo tėvų bendravimo su vaikais tvarkos režimo palaikymo su abiem tėvais;
9.2. atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 19 d. VŠĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikinimo tarnybos rekomendaciją, vaikų bendravimas su atsakove turėjo vykti (neribotą laiką) raštu, vėliau nuotoliniu būdu su vaizdu ir tik tada (nežinia kada) įvyktų betarpiškas susitikimas. Draudimai bendrauti ir itin reti pasimatymai su vaikais vertintini kaip fragmentinis motinos dalyvavimas vaikų gyvenime, bet ne toks, kuris labiau atitiktų kasdienį bendravimą, užtikrintų vaikų motinos teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su motina tinkamą įgyvendinimą, tad toks bendravimo modelis yra netinkamas ir negalimas;
9.3. ieškovas skunde remiasi Vilniaus rajono ir miesto atvejų vadybos teikta informacija, tačiau Vilniaus miesto atvejo vadybos posėdžiuose buvo kviečiamas dalyvauti tik ieškovas, atsakovė nebuvo ir nėra kviečiama juose dalyvauti. Ieškovas skunde remiasi nebekonsultuojančios psichologės rekomendacija, nors pats iki šiol nevykdo atvejo vadybos įpareigojimų skatinti vaikų bendravimo su motina, nelanko pozityvios tėvystės kursų, nevykdo 2020 m. spalio 2 d. teismo nutarties ir raštu pareiškė, kad ji negalioja;
9.4. šalių vaikai nuo pat gimimo gyveno kartu su atsakove, kuri juos visada išlaikė ir jais rūpinosi, jie nuo pat vaikystės buvo labai prisirišę prie atsakovės. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 nutraukus atsakovės ir ieškovo santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, vaikų motina, o ne su vaikų tėvu. Tiek iki santuokos nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo atsakovė su vaikais palaikė itin artimus šiltus tarpusavio santykius, visą savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius praleisdavo su vaikais, puikiai su jais sutarė, vaikai noriai bendravo su atsakove, rodė tam iniciatyvą tol, kol ieškovas neišsivežė vaikų pas save. Vos apsigyvenus su tėvu, vaikai pradėjo reikšti neigiamas nuostatas atsakovės atžvilgiu, ko anksčiau nebuvo, tai reiškia, kad vaikų nusistatymui prieš atsakovę įtakos turėjo išimtinai tėvo elgesys;
9.5. nors atsakovei ir inicijuota baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą V. G., tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė vartojo smurtą prieš dukrą. Atsakovei nėra taikomos kardomosios priemonės, susijusios su draudimu bendrauti su vaikais, taip pat nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis;
9.6. atsakovė nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba, darbe yra charakterizuojama išimtinai teigiamai. Priešingai nei ieškovas, atsakovė niekada nenuteikinėjo vaikų prieš jį, nesivėlė į konfliktus. Atsakovė yra išsilavinusi, ramaus būdo, kantri, be priežasties nekelianti balso, vaikams skiepijanti tinkamas vertybes, besistengianti ieškoti kompromiso. Šias aplinkybes patvirtina Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. balandžio 21 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kurioje nurodoma, jog nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog motinos bendravimas su vaikais darytų neigiamą įtaką, pažeistų jų teises ar jų interesus. Nėra pateikta įrodymų bei surinkta duomenų, kad motina, R. G. šiuo metu kelia pavojingumą bei grėsmę savo vaikams ir jų saugumui. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2020 m. balandžio 24 d. pagalbos plane pažymėta, kad atsakovė yra atribota nuo vaikų, kad būtent ieškovas, vaikų tėvas, turėtų dėti daugiau pastangų, kad atsakovė galėtų bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, juos įtikinti, pasikalbėti su jais;
9.7. nuo pat vaikų apsigyvenimo su tėvu atsakovė negali su jais pasimatyti, ieškovas neinformuoja atsakovės apie vaikų sveikatą, užsiėmimus, dienotvarkę, auklėjimą, ugdymą, nesitaria su atsakove svarbiais klausimais (pvz. atsakovei nežinant dukra buvo paguldyta į krizių skyrių; ieškovas vienasmeniškai parinko vaikams naujas mokyklas). Atsakovė laiku negauna praktiškai jokios informacijos apie vaikus, iš vaikų informacijos taip pat negali sužinoti, kadangi ieškovas draudžia vaikams su atsakove bendrauti gyvai, kalbėtis telefonu;
9.8. ieškovo pateikti elektroniniai laiškai visiškai neįrodo, kad atsakovės bendravimas su vaikais yra jiems žalingas, kad ieškovas nedraudžia vaikams su atsakove bendrauti, kadangi juose yra išdėstyta tik asmeninė ieškovo nuomonė, kuri nesudaro pagrindo teigti, kad faktinė situacija tokia ir yra, kokia ji nurodoma elektroniniuose laiškuose. Byloje esantys duomenys paneigia ieškovo argumentus, jog dėl nuolatinių konfliktų su motina nepilnametė dukra V. G. dažnai nelankydavo mokyklos ir jos mokymosi rezultatai pablogėjo. (Duomenys neskelbtini) gimnazijos 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 1.8-V8-84 nurodoma, kad iš mergaitei teiktų psichologinių konsultacijų paaiškėjo, jog „praleidinėjimas pamokų prasidėjo V. lankant (duomenys neskelbtini) klasę, kada jau buvo įvykusios skyrybos. Viena iš pamokų praleidimo priežasčių, pasak mergaitės, buvo noras atkreipti tėčio dėmesį. Mergaitė pasakodavo, jog nori pasimatyti su tėčiu, o jis dažnai neprieinamas“, t. y. V. bėgo iš pamokų, siekdama tėčio, kuris ją retai aplanko, dėmesio. V. į krizių centrą pateko po dviejų savaičių gyvenimo pas tėvą, kai jis absoliučiai ribojo bet kokį bendravimą su motiną ir taip kėlė dukrai stresą, kas suponuoja, kad būtent ieškovas yra kaltas dėl mergaitės problemų ir būtent jo ignoravimas, nenoras bendrauti su vaikais sukėlė atitinkamas pasekmes. Priešingai nei nurodo ieškovas, dukra bandė žalotis būtent gyvendama su juo, taigi būtent ieškovas dukros tinkamai neprižiūrėjo, neskyrė pakankamai dėmesio, neišvengė nelaimės – dukra atsakovei nežinant buvo paguldyta į krizių skyrių su (duomenys neskelbtini) būsena, dėl to, kad iš ieškovo namų (duomenys neskelbtini) į mokyklą nešėsi (duomenys neskelbtini). Aplankius dukrą ligoninėje, ji apsikabino atsakovę, kalbėjo su ja, nenurodė, kad atsakovė yra dėl kažko kalta;
Žemesnės instancijos teismas
9.9. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi sustabdžius bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukrą panaudojimo ir per šį laiką ieškovui sistemingai nuteikinėjant vaikus prieš atsakovę, draudžiant jiems su atsakove bendrauti, vaikai atpras nuo atsakovės ir atsakovė praras su jais ryšį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
13. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naujus rašytinius įrodymus: susirašinėjimo su atsakovės atstove – advokate, taip pat su ieškovo atstovu – advokatu, kopijas. Nurodo, jog šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas neriboja atsakovės bendravimo su vaikais, o vadovaujasi byloje esančiais psichologo patarimais kaip reikėtų atstatinėti vaikų bendravimą su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus: susirašinėjimo su ieškovu kopiją, o taip pat el. raštu siųsto paklausimo dėl atvejo vadybos kopiją.
15. Nagrinėjama byla yra dėl nepilnamečių vaikų teisių, t. y. viešojo intereso dalykas, šeimos teisinių santykių bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, o proceso dalyvių teisės nebus pažeistos, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus (byla yra vedama elektronine forma, šalys turėjo teisę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių rašytinių įrodymų), todėl naujai teikiami įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina atsakovės bendravimo su jos nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą nustatyti laikiną jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nurodydama, jog ieškovas nepagrįstai riboja jos teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.
18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
19. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
20. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. G., o 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07620-20, o taip pat tai, kad tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovės R. G. prašymą tenkino ir nustatė tokią atsakovės bendravimo su jos nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką: 1) atsakovė su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir pristato į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.; 2) atsakovė su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja antradieniais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių 18:00 val. ir pristatydama ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą 8:00 val.; 3) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:30 val. Ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina nurodytu būdu; 4) šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute) dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.
22. Ieškovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovo ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo pozicijos dėl atsakovės bendravimo su vaikais, netyrė ir nesiaiškino, ar yra pagrindas spręsti klausimą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
23. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama kitai šaliai. Taigi minėta proceso teisės norma nenumato privalomo šalies (nagrinėjamu atveju ieškovo) informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo neinformavimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonės neišklausymas), iš esmės pažeidė ieškovo ir nepilnamečių vaikų teises ar interesus.
24. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo taikant laikinųjų apsaugos priemonių teisinį institutą. Laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos tuo atveju, jeigu abiem šalims pavyktų taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, šalims nepavyksta priimti taikaus sprendimo, dėl to laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą pilna apimtimi, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tai yra neatsižvelgė į byloje esančias vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas bei rekomendacijas bei neįvertino specialistų nurodymų vaikų ir motinos ryšį atkurti palaipsniui.
25. Byloje esančiais Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus duomenimis, nuo 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07620-20, kuriame atsakovei pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl 2020 m. vasario 13 d., apie 22:20 val. smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą V. G.. Byloje pateikti duomenys apie tai, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu yra nuspre?sta atlikti vieno is? nepilnamec?iu? vaiku? ambulatorine? kompleksine? teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize?. 2020 m. kovo 2 d. ikiteisminio pareigūno nutarimu atsakovei buvo pritaikyti laikini apribojimai nebendrauti su dukra ir nepilnamečiu sūnumi, todėl nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. vasario mėnesio ir šiuo metu gyvena su tėvu ieškovu V. G.. 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas panaikinti 2020 m. kovo 2 d. nutarimu atsakovei nustatyti įpareigojimai nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. G. ir M. G., taip pat nesilankyti dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje.
26. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 29 d. išvados bei prie jos pridėtųs rašytinių įrodymųs nustatyta, kad Skyriuje buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas apie tai, kad 2020 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėta nepilnametė V. G., kuri teigė, jog prieš ją smurtavo ir išvarė iš namų motina. 2020 m. vasario 14 d. Skyrius, įvertinęs V. G. situaciją, padarė išvadą, kad kilo realus pavojus vaiko saugumui, buvo priimtas sprendimas laikinai apgyvendinti V. G. tėvo šeimoje, V. G. sūnų taip pat pasiėmė gyventi pas save. 2020 m. vasario 17 d. Skyriuje įvyko pokalbis su tėvais bei vaikais, kurio metu buvo aiškinamasi pranešimo aplinkybės, šeimos situacija. Pokalbio metu mergaitė pasakė, kad jos motina po skyrybų yra labai pikta, net kelis kartus per savaitę tampo ją už ausų, plaukų, muša. Mergaitė paaiškino, kad 2020 m. vasario 13 d. vakare mama prasivardžiavo, rėkė, trenkė jai su knyga per nugarą. Anot mergaitės, ji skubiai susidėjo kuprinę ir be batų bei striukės išėjo iš namų. Abu vaikai nurodė norintys gyventi su tėvu.
27. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. rašte – informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 31GP-836 ir 31GP-837 (R. G. kreipėsi dėl pagalbos susigrąžinant vaikus, V. G. prašė pagalbos „sureguliuoti“ R. G. bendravimą su vaikais) nurodyta, jog R. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Tačiau šiuo metu vaikai kategoriškai nenori bendrauti su motina R. G., tokiu būdu tikslinga pateikti informaciją Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atvejų vadybininkams, atkreipiant jų dėmesį į pranešimuose paminėtas situacijas teikiant socialines paslaugas šeimai dėl tėvų nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. 2020 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, jog, specialistų nuomone, tėvo pareiga yra skatinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančia motina. Motinos ir vaikų bendravimas turi vykti. Nuspręsta teikti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas.
28. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 29 d. išvadoje taip pat nurodyta, jog 2020 m. balandžio 24 d. bei 2020 m. gegužės 26 d. nuotoliniu būdu vykusių šeimos vadybos posėdžių metu mažametis M. G. pasakė, kad nenori bendrauti su motina, pyksta ant jos, nenori pas ją važiuoti, kadangi bijo, kad mama jį pasiims, berniukas nurodė, kad jam gerai gyventi su tėvu. V. G. nurodė vis dar pykstanti ant mamos, kadangi mama smurtavo. Mergaitė pasakė nenorinti bendrauti su mama, vienareikšmiškai norinti gyventi su tėvu. 2020 m. gegužės 19 d. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikintojų tarnyba pateikė rekomendaciją, kad vaikų kontaktus su motina reikia atnaujinti palaipsniui, sistemingai, iš pradžių skatinant bendravimą nuotoliniu būdu raštu, vėliau nuotoliniu būdu su vaizdu, o galutiniame etape turi būti betarpiški vaikų susitikimai su motina.
29. Vadovaujantis byloje esančiomis vaikų teisių apsaugos specialistų rekomendacijomis, sprendžiant dėl laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, svarbu įvertinti vaikų emocinę būseną (vaikai pagal byloje esančias specialistų išvadas šiuo metu nenori bendrauti su motina). Konkrečiu atveju pačios atsakovės galimai netinkamas elgesys sutrikdė jos ir vaikų tarpusavio ryšį, kuris turi būti atkuriamas palaipsniui. Atsakovė privalo suvokti, kad nagrinėjamu atveju reikia tiek laiko, tiek jos pastangų vaikų pasitikėjimui ir saugumo jausmui sugrąžinti, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl maksimalios jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, prašydama tarpininkauti, byloje esantys duomenys patvirtina, jog kompetentingos institucijos bylos šalims teikia pagalbą. Taigi atsakovė deda pastangas, kad galėtų bendrauti su nepilnamečiais vaikais, siekia atkurti su jais ryšį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog vaikų tėvas, kol neatstatytas emocinis vaikų ryšys su motina, vaikų akimis yra asmuo, užtikrinantis saugią, pasitikėjimą keliančią aplinką, todėl jis turi siekti padėti atkurti vaikų ir motinos ryšį, siekti, kad vaikų gyvenime dalyvautų abu jų tėvai.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikai turėtų galimybę atkurti prarastą ryšį su atsakove. Dėl to, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant sudaryti sąlygas priprasti prie reguliaraus, nuolatinio bendravimo su motina, yra tikslinga pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Pereinamuoju laikotarpiu atsakovei turėtų būti užtikrintos galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuotoliniu būdu telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis), tačiau, siekiant nesutrikdyti mokyklinio amžiaus (vaikai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo) vaikų rėžimo, sutrumpinant atsakovės prašyme nurodytą laiką bei nustatant, jog nuotoliniu būdu atsakovė su vaikais bendrauja kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val. Pereinamuoju laikotarpiu atsakovei taip pat suteikiama galimybė su vaikais praleisti dieną, nustatant, jog atsakovė su vaikais bendrauja šeštadieniais, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindama juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00 val.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės noras pasiimti ir bendrauti su vaikais kiekvieną antradienį, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių 18:00 val. ir pristatant ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą 8:00 val., neatitiktų vaikų interesų. Pažymėtina, jog vaikai yra mokyklinio amžiaus, taigi jiems reikia ruoštis pamokoms (atlikti namų darbus, neštis atitinkamus vadovėlius ir kt.), todėl vaikų paėmimas darbo dienomis su nakvyne turėtų neigiamos įtakos jų rėžimui bei mokymosi procesui. Vertintina, kad darbo dienomis šioje proceso stadijoje atsakovė su vaikais turėtų bendrauti be nakvynės, todėl šioje dalyje atsakovės prašymas keistinas, nustatant, jog atsakovė su vaikais bendrauja antradieniais metų porinėmis savaitėmis, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą.
32. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovė turėtų galimybę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį prašyme nurodytomis sąlygomis, nesukeldama vaikams neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys (vaiko teisių apsaugos specialistų išvados ir rekomendacijos) patvirtina, jog atsakovė siekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir priežiūroje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. pateiktoje informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 31GP-836 ir 31GP-837 nurodyta, jog nenustatyta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog motinos bendravimas su vaikais darytų neigiamą įtaką, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 29 d. išvadoje nurodyta, kad sąlygos vaikams atsakovės namuose yra tinkamos, vaikai turi šviesius, atskirus kambarius su balkonais ir visais patogumais, todėl, neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tarp šalių vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, šioje proceso stadijoje nesant duomenų, jog atsakovė kelia pavojingumą bei grėsmę vaikams ir jų saugumui, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, vertintina, jog atsakovei turi būti užtikrinta galimybė pasiimti vaikus pas save kas antrą savaitgalį.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nurodytas nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka, siekiant atkurti vaikų ir motinos ryšius, atitinka vaikų interesus, tokia tvarka yra protinga, sąžininga ir teisinga vaikų ir jų tėvų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaikais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu. Vaikų bendravimo su abiem tėvais aplinka turi būti rami, bendraujantis su vaikais tėvas / motina neturi reikšti savo neigiamų emocijų kito vaikų tėvo / motinos atžvilgiu, kad nekeltų psichologinės įtampos vaikams.
34. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
35. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, todėl yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur advokato pagalbos išlaidas už atskirojo skundo parengimą.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
39. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovo V. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti, nustatant tokią laikiną atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.):
1) dvi savaites nuo šios nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val.;
2) kitas dvi savaites, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. ir toliau bendrauja telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val., o taip pat atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja šeštadieniais, tai yra 2020 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 12 d., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 12:00 val. ir grąžindama juos į jų gyvenamąją vietą tą patį šeštadienį, ne vėliau kaip iki 20:00 val.;
3) ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina. Šalys gali susitarti atskiru susitarimu dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (nuo 2020 m. gruodžio 18 d.):
1) atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja antradieniais metų porinėmis savaitėmis, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 22 d. (52 metų savaitė), pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių (po ugdymo įstaigos ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių) ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą;
2) atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 26 d. (52 metų savaitė), pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių ir/ar jų gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindama juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20:00 val.;
4) atsakovė R. G. turi teisę bendrauti su vaikais V. G. ir M. G. telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val.;
5) ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina. Šalys gali susitarti atskiru susitarimu dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.