- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1775-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15859-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- L. Ž.
- Ieškovas
- M. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsakovo L. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
2. L. Ž. pateiktu priešieškiniu prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną vaikų L. Ž. ir M. Ž. bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, nustatant, kad abi dukros su atsakovu praleistų dvi savaites per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovas siekia neprarasti artimo ryšio su dukromis, užtikrinti jų emocinę gerovę, todėl nori, kad abu tėvai galėtų maksimaliai ir nuolat rūpintis mergaitėmis. Tuo tarpu tėvo bendravimas su dukromis tik kas antrą savaitgalį yra nepakankamas, pažeidžiantis vaikų ir tėvo interesus, todėl bendraujant tokiu būdu mergaitės atpras nuo nuolatinio bendravimo su tėčiu, jų ryšys bus negrįžtamai sugriautas. Be to vaikų „dalijimasis“ valandomis darbo dienomis, esant konfliktiškiems šalių santykiams, yra daugiau žalojantis vaikams, nei naudingas.
3.2. Atsakovas šiuo metu neturi darbo, todėl gali vaikus auginti, išlaikyti, tiesiogiai jais rūpindamasis pusę laiko.
3.3. Sutinka, kad mergaitėms gali būti sunku dvi savaites išbūti be mamos, todėl dukroms gyvenant pas atsakovą, jos galėtų kelis vakarus per savaitę praleisti su mama.
Šalies argumentai
4. Ieškovė M. Š. pateikė prieštaravimus dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos tėvo bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis (rotuojantis kas dvi savaites) tvarkos nustatymo ir teismo prašė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti tik iš dalies, t. y.: pripažinti būtinu patį faktą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau netaikyti atsakovo prašomo “2 savaitės - vienuose namuose, 2 savaitės - kituose namuose” varianto. Ieškovė prašė teismo esamos nusistovėjusios vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nekeisti, t. y. nustatyti, jog tėvai bendrauja su dukromis kas antrą savaitgalį paeiliui (rotuojantis), o tėvas papildomai pasiima dukras bendravimui po mokymo įstaigų ugdymo veiklų atitinkamai: (1) pirmadieniais ir trečiadieniais (kai nuo penktadienio - tėvo bendravimo su dukromis savaitgalis) ir (2) antradieniais bei ketvirtadieniais (kai nuo penktadienio - mamos bendravimo su vaikais savaitgalis) ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą, nustatant, jog visų mokslo metų eigoje vaikai grąžinami į namus ne vėliau kaip 20:00 val. vakaro. Tuo atveju, jei teismui atrodys, jog esama tvarka yra netinkama, t. y., vaikai per daug laiko rotuojasi savaitės eigoje, ieškovė prašo nustatyti alternatyvią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, numatančią, jog abi mergaitės kas antrą savaitgalį praleidžia vis su kitu tėvu; o papildomai tėvas kiekvieną trečiadienį po mokymo įstaigos ugdymo veiklų pasiima dukras ir ateinančio ketvirtadienio rytą nuveda dukras į mokymo įstaigą, būrelius, pas odontologą ar psichologą (L.). Tokiu būdu abi mergaitės neskubėdamos ramiai praleidžia popietę, vakarą su tėčiu, pernakvoja ir tuomet yra nuvedamos į ugdymo įstaigas (eliminuojamas atsakovo įvardintas skubėjimo elementas).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimą (prieštaravimus) grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Atsakovas priešieškiniu nepateikė jokių naujų įrodymų, dėl kurių būtų neatidėliotinai reikalinga keisti jau daugiau nei pusantrų metų nusistovėjusį nepilnamečių dukrų bendravimo su tėvu grafiką ir taikyti naują laikiną grafiką - rotuoti vaikus kas dvi savaites po skirtingus namus.
5.2. Vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė E. P. pateikė išvadą, jog šiuo metu rekomenduotina nekeisti mergaičių dienos rutinos, kas vaikams duotų didesnį saugumo jausmą bei leistų stabilizuoti emocinę būseną, t. y., tokia atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia prieštarauja pačių vaikų interesams.
5.3. Dukrų ir tėvo bendravimo tvarka neturi iš esmės keisti esamos tvarkos ir negriauti dukroms ilgą laiką jau nusistovėjusios rutinos ir dienotvarkės, todėl nesutinka su atsakovo prašoma laikina tvarka. Visgi, ieškovė prašo teismo nustatyti laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kad atsakovas nebesielgtų netinkamai. Kadangi šiuo metu atsakovas nepaiso vaikų interesų, pvz., parveda dukras namo 21:00 val. ar vėliau, nors mergaitės įprastai darbo dienomis keliamos į darželį ne vėliau 6:45 val. ryto, o grįžusios namo tokiu metu, kol susiruošia, užmiega apie 22 val., todėl ryte keliasi nepailsėjusios.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nurodoma, jog Tarnyba pritaria atsakovo prašymui, jog byloje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau ieškovės atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasiūlyta laikinoji tėvo bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu labiau atitiktų mergaičių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė atsakovo L. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti laikiną atsakovo L. Ž. bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. Ž. ir M. Ž. tvarką, numatančią, jog: 1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.; 2) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma). Likusioje dalyje atsakovo prašymo teismas netenkino.
8. Spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, pirmosios instancijos teismas prioritetiniu prieš šalių norus kriterijumi laikė kiekvieno asmens teisę turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, saugią bei stabilią aplinką augti bei vystytis. Pažymėjo, jog vaikai turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jų gyvenamoji vieta, kadangi tai yra svarbu emociniam bei psichologiniam vaiko vystymuisi.
9. Teismas atsižvelgė į šalių išdėstytas aplinkybes bei paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą rekomendacijas, į faktiškai susiklosčiusią (nusistovėjusią) nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką, atsakovo užimtumą bei galimybes bendrauti su nepilnametėmis dukromis, į vaikų amžių bei tokio amžiaus vaikams reikalingą dienos režimą, bei nenustatęs aplinkybių, liudijančių, jog atsakovas nėra pajėgus užtikrinti nepilnamečių dukrų poreikių, bei siekiant užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais sprendė, jog teismo nustatoma laikina bendravimo tvarka bus optimali ir pakankama priemonė, sudaranti atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir palaikyti su jomis artimus ryšius bylos nagrinėjimo teisme metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė M. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, dalyje dėl teismo nustatytos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos 2 punkto, kur nurodoma, jog: tėvas (atsakovas) su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma), ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje numatytos bendravimo tvarkos 2 punktą bei tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, jog nepilnamečiai vaikai pas tėvą nakvoja kiekvieną trečiadienį, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, t. y. trečiadienį tėvas jas pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai, vaikai nakvoja tėvo namuose, ketvirtadienio rytą numatytu laiku tėvas vaikus nuveža į reikiamus būrelius/ugdymo veiklas, o vakare vaikus pasiima mama; likusioje dalyje teismo nutartį palikti galioti.
11. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsižvelgiant į vaikų amžių, bendravimo grafikas – kas antrą naktį dukroms keičiant nakvynės vietą, yra ypatingai žalingas vaikams, kadangi tokiu būdu netinkamai (ne iki galo) formuojamas vaikų suvokimas, kur yra namai ir kur jie gali būti saugūs, todėl tėvo bendravimo su vaikais užtikrinimas turėtų būti kiek kitoks. Tad nutartis, dalyje dėl kas antros vaikų nakvynės vis skirtinguose namuose yra nepagrįsta ir neatitinka vaikų interesų.
11.2. Tiek vaikų psichologės-psichiatrės E. P. pateiktoje pažymoje nurodoma, jog grafikas, kuriuo vaikai gyvena ilgiau nei 1,5 metų, šiuo metu geriau nekeistinas, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės siūloma tvarka, t. y. su viena nakvyne per savaitę pas tėvą namuose, likusį laiką nakvojant mamos namuose ir rotuojant savaitgaliais, kaip buvo 1,5 metų iki šiol, yra tinkamesnė vaikams ir labiau užtikrinanti vaikų saugumą ir jų psichologinės būsenos stabilumą.
11.3. Tėvo bendravimą su dukromis maksimalų laiką galima užtikrinti kitais būdais, nebūtinai verčiant mažamečius vaikus be mamos leisti kas antrą naktį, juo labiau, kad tėvas pats yra raštu, reaguodamas į ieškovės siūlomą taikų susitarimą, nurodęs, kad jam užtenka ir vienos dukterų pas tėvą leidžiamos nakvynės savaitės eigoje.
11.4. Ieškovės darbo grafikas yra besikeičiantis, todėl tam tikromis savaitės dienomis 9:00 val., pagal teismo nutartį priimti dukteris namuose, kai nevyks ugdymo veikla, ji gali negalėti būtent dėl darbo grafiko.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Būtent ieškovės nustatytos bendravimo tvarkos (vaikai praleisdavo pas atsakovą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro ir du vakarus darbo dienomis atsakovas paimdavo vaikus iš darželio ir parveždavo ieškovei iki 20 val. arba vasarą iki 21 val.) netinkamumas yra žalingas vaikams, kadangi vaikai važiuoja su atsakovu kamščių metu, tad neužtenka laiko net pavakarieniauti, gaunasi nuolatinis skubėjimas, kas tikrai nesuteikia vaikams saugumo ir stabilumo jausmo.
12.2. Ieškovė ištisai ir nuolat pažeidinėja vaikų teisę bendrauti su tėvu, nesuteikia tėvui jokios informacijos apie vaikus. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje šeimai yra paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos šeimai planas, pagal kurį ieškovė buvo įpareigota pateikti tėvui visą informaciją apie vaikus, jų lankomus psichologus, psichiatrus, odontologus, tačiau informacija buvo pateikta tik po nuolatinių atsakovo prašymų ir reikalavimų.
12.3. Ieškovė taip ir nepateikė teismui jokių išsamių rašytinių išvadų apie atsakovo netinkamą elgesį arba apie žalą vaikams gyventi pas abu tėvus. Tuo tarpu dėl ieškovės specialiai vaikų akivaizdoje keliamų konfliktų ir žalingos bendravimo tvarkos nepilnametei L. galėjo kilti psichologinės pasekmės.
12.4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ryšys su dukromis yra ypač artimas, bendravimas yra pastovus, nuolatinis, o dukros yra labai prisirišusios prie atsakovo, ieškovės iki tol taikyta tėvo bendravimo su dukromis tvarka nepasiteisino, o atsakovas šiuo metu neturi darbo ir turi daug finansinių įsipareigojimų, todėl geriau prisidėtų prie dukrų išlaikymo tiesiogiai jas prižiūrėdamas ir išlaikydamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
1. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Atsakovas pateikė duomenis, įrodinėdamas, jog ieškovė M. Š. ir psichologė, kurios išvada dėl nepilnametės šalių dukros L. Ž. pateikta į bylą, yra kolegės; šalių susirašinėjimą; Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą bei 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytą šeimos pagalbos planą. Ieškovė taip pat pateikė papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją: 2020 m. lapkričio 24 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą (išvadą) dėl patikslinto atsakovo priešieškinio ir 2020 m. lapkričio 13 d. vaikų ir paauglių psichiatrės - psichoterapeutes išrašo kopiją dėl L. Ž..
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgių, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ginčo šalių teikiamiems rašytiniams įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste, juo labiau, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pakeitimo
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
4. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, dalyje, kur pirmosios instancijos teismas nutarė, kad tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
7. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs tai, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, tuo tarpu atsakovas siekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikų tėvo ir vaikų tarpusavio bendravimas nepažeidžia nepilnamečių interesų, siekiant, kad būtų išsaugotas nepilnamečių vaikų fizinis ir emocinis ryšys su tėvu, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui ir užtikrintas maksimalus tėvo su vaikais bendravimas, nustatė tokią atsakovo su nepilnametėmis dukromis laikinąją bendravimo tvarką: 1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.; 2) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).
9. Apeliantė sutinka, jog laikinoji tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka turi būti nustatyta, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kur nustatytos dvi nepilnamečių vaikų nakvynės per savaitę darbo dienomis skirtinguose tėvų namuose ir tokiu būdu vykstančios vaikų nuolatinės rotacijos ir gyvenamosios vietos faktinio keitimo. Apeliantės nuomone, bendravimo grafikas – kas antrą naktį dukroms keičiant nakvynės vietą, yra ypatingai žalingas vaikams, kadangi tokiu būdu netinkamai (ne iki galo) formuojamas vaikų suvokimas, kur yra namai. Atsižvelgiant į atsakovo siekį maksimaliai bendrauti su dukromis, tačiau tuo pačiu į nepilnamečių vaikų amžių (6 ir 3 metai), ieškovė siūlo, be teismo nustatyto tėvo su vaikais bendravimo kas antrą savaitgalį, nustatyti nepilnamečių vaikų nakvynes pas tėvą kiekvieną trečiadienį, t. y. vieną, bet ne dvi, nakvynes vidury savaitės.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
11. Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad, viena vertus, turi būti siekiama išlaikyti kuo glaudesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio ryšį ir taip užtikrinti nepilnamečių vaikų interesą bendrauti su tėvu, tiek atsakovo teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tačiau kita vertus, turi būti atsižvelgta, kad abu atsakovo vaikai yra mažamečiai, kad tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą nusustovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, kad tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o vaikų neprotingai dažnas kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikams įprastą, nusistovėjusį režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek emocinei būklei bei neatitikti vaikų interesų. Pažymėtina, jog stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. And S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. V. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).
12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nustačius laikiną atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką, kai nepilnamečiai vaikai kas antrą savaitgalį bei kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį (įskaitant atitinkamų dienų nakvynes) praleidžia su nakvyne pas tėvą, faktiškai susiklosto situacija, jog du mažamečiai vaikai darbo savaitę iš esmės kiekvieną naktį turėtų nakvoti vis kitoje vietoje, ypač tomis savaitėmis, kuriomis jie bendrauja su tėvu savaitgaliais (pvz., pirmadieniais vaikai bendrautų ir nakvotų su motina, antradieniais - su tėvu, trečiadieniais - vėl su motina, ketvirtadieniais - vėl su tėvu, penktadieniais - vėl su motina ir t. t.). Toks nuolatinis ir kasdienis vaikų gyvenimo ir miego aplinkos keitimas (5 dienas iš eilės), teismo nuomone, yra neracionalus ir mažamečiams (duomenys neskelbtini) metų vaikams pernelyg intensyvus, neatitinkantis vaikų interesų turėti stabilią ir pastovią aplinką, nuolatinį interesų centrą, iš dalies žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai, akivaizdžiai trikdantis vaikų dienos/miego režimą ir pan.
13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi atsakovui užtikrinama teisė nepertraukiamai bendrauti su nepilnametėmis dukterimis kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, paimant vaikus pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, arba 17 val. iš jų gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 20 val. su nakvynėmis (ir šioje dalyje nei viena iš ginčo šalių neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties), ieškovė iš esmės neprieštarauja ir dėl vaikų paėmimo ir tėvo bendravimo su jais su nakvyne ir darbo dienomis, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip iš esmės neneigė atsakovas, tarp šalių ilgą laiką faktiškai ir buvo nusistovėjusi tokia bendravimo tvarka, kad atsakovas su vaikais praleisdavo vieną darbo dieną (iš penkių darbo dienų), todėl siekiant neprotingai ir nepagrįstai neatitraukti šiuo metu dar mažamečių dukterų, kurioms itin svarbus atitinkamas ugdymo, maitinimosi, lavinimo ir miego režimas darbo dienomis, atitinkama rutina ir saugumo bei stabilumo jausmas, nuo joms įprastos aplinkos bei rutinos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant šių, visų pirma, nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, tikslinga suteikti tėvui galimybę bendrauti su vaikais ne dvi, o vieną darbo dieną kas savaitę su nakvyne, kaip siūlo atskirajame skunde ieškovė - trečiadienį (savaitės viduryje). Tokiu būdu vaikai būtų minimaliai atitraukiami nuo jiems įprastos darbotvarkės ir tvarkaraščio.
14. Preliminariai vertinant tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas, pateiktas byloje, kuriose nurodoma, jog vaikų nakvynės tėvo namuose kas antrą naktį darbo dienomis, galimai keltų sunkumų derinant normalų vaikų dienos režimą, tad Tarnybos nuomone, pakaktų vienos nakvynės darbo dienomis per savaitę tėvo namuose, tiek psichologės – psichoterapeutės, pas kurią reguliariai lankosi vienas iš vaikų, nuomonę, apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimas – dvi nakvynės pas tėvą per savaitę darbo dienomis, iš esmės gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis vaikų saugumo jausmą, darnią psichologinę bei emocinę būseną.
15. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios, nei nustatyta teismo, bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Išanalizavęs bylos medžiagą, byloje esančių įrodymų turinį, remdamasis išdėstytu tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo pateiktus motyvus, apeliantės argumentus ir atsakovo atsikirtime išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad šalių vaikai yra vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir kad tokio amžiaus vaikų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali neatitikti vaikų prioritetinių interesų, sukelti emocinių išgyvenimų bei padaryti tam tikrą socialinę ir psichologinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas pakeistinas, nustatant, kad tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės M. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos 2 punktą, jį išdėstant taip:
„A. L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma)“.
Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties dalį.