- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1788-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15859-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- L. Ž.
- Ieškovas
- M. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo L. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo dydžio sumažinimo), civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
2. 2020 m. birželio 26 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo L. Ž. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. Ž. ir M. Ž., kiekvienai po 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
3. 2020 m. rugsėjo 11 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas L. Ž. pareiškė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y., atsakovas prašė teismo, įvertinus aplinkybę, jog šiuo metu jis yra bedarbis, vieninteles jo pajamas sudaro gaunama 783,51 Eur išmoka, sumažinti 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms iki 200,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė M. Š. pateikė prieštaravimus, prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo. Prieštaravimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nepilnamečių dukterų tėvas (atsakovas) L. Ž., viena vertus, deklaruoja poreikį nepertraukiamai bendrauti su mergaitėmis, megzti su jomis ryšį, nurodydamas teismui, jog vaikų mama tariamai neleidžianti jam bendrauti su dukromis, kita vertus, įsigijęs prabangų ir prestižinį būstą “Šaltinių namuose”, pačiame Vilniaus centre, gavęs iš darbdavio daugiau nei 21 000 Eur išmokas per trumpesnį nei pusės metų laikotarpį, šiuo metu teigia neturįs lėšų skirti mažametėms jo dukterims reikiamo kasmėnesinio išlaikymo ir nurodo, jog šiuo metu gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) bedarbio išmoką.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovas nurodo, jog darbo pagal specialybę neranda, tokiu būdu nurodydamas, jog mergaitėms nebereikia privataus darželio (kurį jos lanko nuo pat pirmų dienų, yra pripratusios prie savo klasės, auklėtojų, aplinkos, tvarkos, miego ir poilsio bei veiklos režimų), galimai nebereikia ir papildomos veiklos (t. y., dailė, baseinas), nes atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Dėl šios priežasties vyresnioji šalių dukra L., nuo rudens lankysianti jau paruošiamąją mokyklos klasę, gali būti, atsakovo teigimu, perkelta į kitą (valstybinį) darželį šiuo metu (vidury mokslo metų), o rudeniop, vėlgi, perkelta į dar vieną ugdymo įstaigą dar kartą. Šiuo atveju neatsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, jų psichologinę būseną (galimai keičiant ugdymo įstaigą, draugus, mokytojus, vietą, kaip kad pageidauja atsakovas), jų saugumą ir ugdymo kokybę.
4.3. Ieškovės nuomone, jei atsakovas negali išlaikyti savo dukterų ir kartu su užtikrinti jų gabumų ugdymui ir poreikiams skirtų lėšų, jis visada gali atsisakyti tokio prabangaus būsto, įsigyti paprastesnį ir kuklesnį, o skirtumą skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas taip pat gali susirasti kad ir paprastesnį ir ne tokį itin kvalifikuotą darbą, kol bus ieškoma darbo pagal specialybę, dirbti ir uždirbti reikiamas dukroms išlaikyti lėšas, o kitą laiką skirti norimo darbo paieškoms.
4.4. Atsakovė nors ir yra dirbanti, tačiau kurį laiką yra nedarbinga dėl jai taikyto operacinio gydymo, tačiau po ligos pabaigos ir toliau ketina dirbti per kelis darbus tam, kad galėtų tinkamai išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus. Atsakovė nurodė, jog šiuo metu ji yra laikinai nedarbinga ir gauna tik ligos išmokas. Atsakovas tai pat laikinai nedirba, gauna bedarbio išmokas. Ieškovės nedarbingumas pratęstas iki 2020 m. spalio 2 d., o atsižvelgiant į sunkų gijimą po operacijos, tikėtina, kad bus pratęstas ir ilgiau. Nepaisant to, ieškovė nesiekia sumažinti dukrų galimybės būti ugdomoms, lavintis ir atskleisti savo gabumus. Teismų praktikoje aiškiai nustatyta, jog tėvų skyrybos negali būti pretekstas ženkliai suprastinti vaikų gyvenimo lygį, ypač, kai abiejų tėvų pajamos ir gyvenimo būdas bei turimas turtas leidžia joms užtikrinti prieš tai buvusią gyvenimo kokybę. Tai, kad atsakovas šiuo metu yra laikinai bedarbis, o ieškovė - laikinai sveikstanti po operacijos, nereiškia, jog reikia iš esmės keisti dukterų gyvenimo kokybę, pažeisti joms pažįstamą ir saugią aplinką, kadangi abi situacijos – tiek ieškovės, tiek ir atsakovo yra laikinos.
4.5. Nepaisant to, vaikams reikalinga skirti lėšų kiekvieną mėnesį: rudenį mergaitėms buvo supirkti reikiami drabužiai ir avalynė, 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovei buvo pateikta ugdymo įstaigos sąskaita, už suteiktas paslaugas abiem mergaitėms sudaranti iš viso 808,30 Eur, artėja mokėjimo terminas ir už dukrų būrelius (liko nesumokėti 108 Eur už dailę ir 45 Eur už baseiną), yra reikalinga mokėti už odontologinį gydymą G. Kobs klinikoje, reikiamą psichologinę pagalbą.
4.6. Ieškovė suprasdama, jog gali pritrūkti lėšų tiek vaikų išlaikymui, tiek ir teisiniam ginčui, lėšas skolinasi, todėl jai yra visiškai nesuprantama situacija, kodėl atsakovas gali įsigyti prabangų būstą, be ieškovės žinios parduoti šeimos automobilį ir nepervesti pusę už jį gautų lėšų ieškovei, aiškinti, jog atsakovas yra bedarbis ir nemokėsiąs dukterims reikiamo išlaikymo ir prašyti teisme jį mažinti, kai tuo tarpu atsakovas randa lėšų advokato pagalbai pasitelkti (atsakovas neprašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos), o ieškovė ne tik prižiūri dukteris, slaugo jas, veda pas psichologą, rūpinasi jų psichine emocine bei fizine būsena, bet ir prisideda didžiąja išlaikymo dalimi prie jų poreikių patenkinimo.
4.7. Teismui ką tik nustačius atsakovo mokėtiną laikiną išlaikymą, atsakovui gavus įspūdingas sumas ir neaišku kokiomis sumomis realiai disponuojant papildomai, gyvenant prabangiame būste Vilniaus centre ir jį įsirenginėjant, iki pat šios dienos nesutikus parduoti turimo bendrąja daline nuosavybe kartu su ieškove valdomo būsto už realią rinkos kainą, mažinti atsakovo dukroms mokėtino laikino išlaikymo dydį yra netikslinga ir pirmiausia tai prieštarauja pačių mažamečių dukterų, o ypač L. Ž. (kuriai be kita ko reikalinga ir psichologo pagalba) interesams.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl pareikšto atsakovo prašymo, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi iš atsakovo jau yra priteistas laikinas išlaikymas vaikams (kiekvienam po 275,00 Eur per mėnesį), teismas turėtų vertinti atsakovo pateiktus įrodymus dėl jo materialinės padėties, vaikų poreikių, kitus svarbius duomenis, kurie turėtų reikšmės laikino išlaikymo sumažinimui. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaikų interesų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė atsakovo L. Ž. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, netenkinti.
7. Teismas pažymėjo, jog iš esmės analogiškomis aplinkybėmis atsakovas jau grindė atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 29 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas. Teismas įvertinęs, jog analogiškos aplinkybės jau buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta apeliacinės instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, sprendė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė iš esmės jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio sumažinimo.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų ugdymui reikalingas lėšas, į būtinųjų vaikų poreikių patenkinimui reikalingas lėšas, vertino, jog kiekvienos iš šalių nepilnamečių dukterų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 550-600 Eur suma.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių gaunamas (gautas) pajamas, atkreipė dėmesį, kad išmokėta pinigų suma atsakovas disponavo jau iškėlus civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. žinodamas apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl turėjo visas galimybes planuoti savo išlaidas tokiu būdu, kad pirmiausia jų pakaktų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl būtent atsakovas turi priimti riziką, jei lėšos buvo panaudotos netinkamai.
10. Spręsdamas klausimą dėl laikinojo išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas preliminariai vertino atsakovo finansines galimybes vaikų būtinuosius poreikius užtikrinančiam laikinam išlaikymui teikti ir iš dalies prisidėti prie vaikų ugdymo įstaigos mokesčių, sprendė, kad atsakovo padėtis nuo teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria buvo nustatytas laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, nėra iš esmės pasikeitusi, kad tai sudarytų pagrindą spręsti dėl nustatyto laikino išlaikymo sumažinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas L. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą sumažinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones iki 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso iki 400,00 Eur per mėnesį.
12. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Laikinos apsaugos priemonės iš esmės pritaikytos be pagrindo, kadangi atsakovas nuolat mokėjo ir toliau kas mėnesį moka išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, moka paskolą už būstą, kuriame gyvena jo vaikai su ieškove, komunalinius mokesčius, sveikatos draudimus, už vaikų maistą, drabužius, žaidimus ir t. t.
12.2. Atsakovas be gaunamų 783,31 Eur pajamų realiai jokių papildomų pajamų neturi ir dėl sunkios padėties lengvųjų automobilių rinkoje negali susirasti darbo. Tuo tarpu ieškovė pati yra gydytoja bei dirba dvejose medicininėse įstaigose, be to, sąmoningai nutyli, kiek realiai pinigų gavo ir gauna iš atsakovo vaikų ir savo poreikiams tenkinti. Ieškovės padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl šiuo metu ji gali daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo.
12.3. Atsakovas nuolat moka išlaikymą ir papildomai tiesiogiai kitas išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu – maistui, aprangai, būsto išlaidoms ir kt., ir neprašo jo nemokėti, o tik laikinai sumažinti, kol vėl turės darbo ir pajamų. Todėl skundžiama teismo nutartis priimta neatsižvelgus į faktines aplinkybes, kad atsakovas visą laiką išlaiko savo nepilnametes dukras.
12.4. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas neįrodė pasikeitusių aplinkybių, atsakovas įrodo, kad jis planavo gauti iš ieškovės kompensaciją ir spręsti turto atsidalinimo klausimą, kas jam sudarytų galimybę be problemų mokėti ir išlaikymą, ir kreditus, bet buvo ieškovės apgautas. Taip pat atsakovas nesitikėjo ir neplanavo, kad neteks darbo dėl karantino, bet ir kad dėl susidariusios sunkios padėties rinkoje negalės susirasti jokio kito darbo jau kelis mėnesius.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apelianto atskiruoju skundu, prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
14. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovas Vilniaus senamiestyje įsigijo prabangų būstą už skolintas iš banko lėšas, tačiau rūpestingas ir atsakingas tėvas, turintis dvi mažametes dukras, turėjo įvertinti aplinkybes, jog jo dukterys lanko privatų darželį (paties atsakovo sprendimu, kuriam pritarė ieškovė), kad jo dukterys lavinamos privačiose būreliuose (dailė, baseinas), jog vyresniajai atsakovo dukteriai yra taikomas (taip pat abiejų tėvų, t. y. ir paties atsakovo sprendimu) ortodontinis gydymas G. Kobs klinikoje (jau seniai sudarytas gydymo planas, tęsiamas suplanuotas gydymas ir matomi rezultatai), suvokti ir nesielgti neatsakingai, nepaliekant savo paties vaikų poreikių tenkinimui jokios pinigų sumos bei aiškinti teismui, kad negalintis susirasti darbo Vilniaus mieste jau daugiau nei 5-6 mėnesius.
14.2. Ieškovė dirba keliuose darbuose ir pati išlaiko dukras, kurių poreikiams per mėnesį išleidžiamos pinigų sumos siekia nuo 1 200 iki 1 600 Eur. Tuo tarpu faktas, jog atsakovas neteko darbo, gavo didžiules išeitines išmokas, premijas ir atlyginimą, šiuo metu yra registruotas kaip bedarbis ir gauna socialines išmokas, ir juo labiau faktas, jog atsakovas jau kone pusę metų sąmoningai nedirba jokio paprastesnio darbo, galinčio jam trumpuoju laikotarpiu užtikrinti pajamas, kurių reikia dukterims išlaikyti, nereiškia, kad turi nukentėti būtent mažamečių dukterų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Abi šalys pateikė į bylą papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus apie išlaidas vaikų poreikiams (mokėjimų už vaikų ugdymą, papildomus užsiėmimus išrašus, čekius ir pan.), tarpusavio ir per atstovus susirašinėjimo fragmentus. Atsakovas teikia paskolos mokėjimo išrašus, ieškovei pervestų lėšų išrašus, komunalinių išlaidų mokėjimo išrašus ir t.t.; gyvenamojo būsto nuotraukas, darbo sutarties (pakeitimo, nutraukimo) priedus; darbo paiešką patvirtinančius įrodymus ir pan.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgių, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ginčo šalių teikiamiems rašytiniams įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste, juo labiau, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės
Dėl ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
18. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. laikino išlaikymo dydžio sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Visų pirma, teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
21. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis be kita ko, išsprendžiamas ir klausimas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos/panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėms aplinkybėms. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
22. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
23. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
25. Visais aukščiau nurodytais teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neabejotinai, tuo pačiu mutatis mutandis, gali būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl laikino išlaidymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, dydžio pakeitimo.
26. Kaip matytinagrinėjamoje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo L. Ž. buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. Ž. ir M. Ž., sudarantis kiekvienai po 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovas dėl šios nutarties teikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, be kita ko, konstatavęs, kad orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl laikino vaikų išlaikymo dydžio, yra minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2020 m. sausio mėnesio siekia 607 Eur, ir kuri, apeliacinio teismo vertinimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nebuvo viršyta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių nepilnamečių dukrų poreikiai iš esmės nėra pasikeitę nuo 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčių priėmimo. Abi mergaitės lanko tą patį privatų darželį, kuriame patiriamos išlaidos abiejų vaikų ugdymui per mėnesį sudaro ne mažiau 800 Eur; mergaitės taip pat lanko papildomo ugdymo veiklas – dailės užsiėmimus ir baseiną, todėl šioms veikloms apmokėti taip pat yra patiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų ugdymui bei būtinųjų vaikų poreikių (maistas, drabužiai, avalinė, higienos priemonės ir pan.) patenkinimui reikalingas lėšas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kiekvienos iš šalių nepilnamečių dukterų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 550-600 Eur suma. Dėl šio ginčo byloje iš esmės nėra. Nei pateikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui atsakovas iš esmės nenurodė ir neįrodinėjo, jog per laikotarpį nuo pirminės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki naujo prašymo jas pakeisti pateikimo būtų pasikeitę, ir juo labiau, iš esmės būtų pasikeitę nepilnamečių vaikų poreikiai, kas sudarytų sąlygas peržiūrėti teismo priteistą iš atsakovo laikino išlaikymo sumą.
27. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodo, jog laikinos apsaugos priemonės iš esmės pritaikytos be pagrindo, kadangi atsakovas nuolat mokėjo ir toliau kas mėnesį moka išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, moka paskolą už būstą, kuriame gyvena jo vaikai su ieškove, komunalinius mokesčius, sveikatos draudimus, už vaikų maistą, drabužius, žaidimus ir t. t.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentas, jog jis galimai tam tikra dalimi geranoriškai teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, dėl ko apskritai nereikėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nesvarstytinas, kadangi šios apelianto nurodomos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta ankstesnėse nutartyse (2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyse), konstatavus būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
29. Apelianto nurodomos aplinkybės kad pats prisidėjo tiesiogiai prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, betarpiškai apmokėdamas sąskaitas už būstui teikiamas komunalines paslaugas, tiesiogiai mokėdamas už vaikams būtinus daiktus ir pan., teismo taip pat jau buvo įvertintos, priteisiant iš atsakovo tik 275,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų vienam vaikui, t. y. iš esmės priteisiant tokią sumą, kuri padengia tik ugdymo išlaidas (po 200,00 Eur už privačią ugdymo įstaigą), bei po 75,00 Eur kitiems minimaliems poreikiams tenkinti, tokiu būdu didesnę išlaidų naštą, o taip pat ir kasdienio rūpinimosi naštą vaikais perkeliant ieškovei, nors jos turtinė padėtis negali būti formaliai vertinama kaip ženkliai geresnė.
30. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikino išlaikymo sumažinimo, grindė aplinkybe dėl gaunamų pajamų sumažėjimo, t. y. faktu, jog jis nuo 2020 m. birželio 9 d. yra nutraukęs darbo sutartį ir šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje bei gauna išmokas, sudarančias 783,00 Eur per mėnesį, turi kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko neturi galimybių teikti vaikams 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nustatyto dydžio laikino išlaikymo.
31. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nurodė, jog analogiškomis aplinkybėmis jau buvo grindžiamas atsakovo pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties ir šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo jau buvo įvertintos bei dėl jų buvo pasisakyta, tuo tarpu jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl teismo jau nustatyto laikino išlaikymo dydžio, atsakovas nenurodė ir neįrodė. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
32. Apeliacinės instancijos teismas papildomai akcentuoja, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, neturintis sveikatos problemų (byloje duomenų nėra), išsilavinęs ir darbingas, todėl turi dėti maksimalias pastangas gauti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias ar kitokias pajamas, tuo tarpu atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos (783 Eur) negali būti laikomos nepakankamomis teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams arba sudarančiomis pagrindą jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo
33. Akcentuotina, jog atsakovo nurodoma aplinkybė dėl turimų finansinių įsipareigojimų nelaikytina svaria, kadangi kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006).
34. Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinės padėties lygmuo yra jo subjektyvus pasirinkimas ir toks apsisprendimas neatleidžia nuo pareigos teikti priteistą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
35. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Tačiau pabrėžtina, kad tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju prašymą sumažinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą nepilnamečių dukterų išlaikymą atsakovas pateikė praėjus minimaliam laikui po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo (ypač įvertinant apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo laiką), per kurį, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad jokios faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą peržiūrėti jau procesiniu sprendimu priteisto laikino išlaikymo dydį, nepasikeitė, todėl nesant CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, nėra pagrindo kitaip vertinti situacijos, nei ją jau buvo įvertinę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.
36. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovo L. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.