- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1297-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15859-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- L. Ž.
- Ieškovas
- M. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. Š. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Ž. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų L. Ž. ir M. Ž. (toliau abi kartu – nepilnamečiai vaikai) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams 550 Eur per mėnesį, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos.
2. Prašymą ieškovė motyvavo tuo, jog šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas kaskart grasina neteikti vaikams išlaikymo, dėl ko ieškovė patiria stresą ir nerimauja, iš kur gauti pinigų sumokėti už dukrų ugdymo įstaigos teikiamas paslaugas (apie 800 Eur), būrelius, L. Ž. ortodontinį gydymą. Pasak ieškovės, atsakovas kas mėnesį, nereguliariai, vėluodamas, paskutinę minutę perveda ieškovei 550 Eur, skirtus abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovės teigimu, atsakovo gaunamos pajamos (duomenys neskelbtini) yra nuolatinės, kas sudaro pagrindą priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog su pareikštu prašymu nesutinka. Atsakovas savo poziciją grindė tuo, jog jis, kaip ieškinyje pripažįsta ir pati ieškovė, reguliariai mokėjo ir moka vaikams išlaikymą po 550 Eur per mėnesį.
4. Ieškovės vidinis nerimas, kad ji gali negauti iš atsakovo pinigų vaikų išlaikymui, yra nepagrįstas, nes atsakovas nėra praleidęs nei vieno mokėjimo. Atsakovas nurodė, jog 2020 m. vasario mėnesį išlaikymą sumokėjo grįžęs iš kelionės, o 2020 m. gegužės mėnesį pavedimas padarytas tik sužinojus, kad ieškovės operacija dėl karantino neįvyks ir atsakovui nereikės visą mėnesį rūpintis nepilnamečiais vaikais vienam.
5. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė, prašydama taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių atsakovo nesąžiningumą jų nepilnamečių vaikų ar jos atžvilgiu. Atsakovo vertinimu, būtent ieškovės elgesys, prašant teismo pritaikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nors atsakovas nuolat, reguliariai prašomo dydžio išlaikymą moka pats, yra nesąžiningas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės M. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:
6.1. priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos;
6.2. paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
7. Teismas nustatė, jog šalių nepilnamečiai vaikai lanko privačią ugdymo įstaigą, reikalingos lėšos vaikų būtiniesiems poreikiams (maistui, aprangai, būsto išlaidoms ir kt.) patenkinti. Teismas vertino, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas vaikų ugdymo įstaigos lankymo tęstinumas, būtinieji poreikiai, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaikų privačios ugdymo įstaigos ugdymo paslaugų apmokėjimo (šalių pateiktais duomenimis, šios paslaugos kainuoja apie 400-430 Eur per mėnesį vienai dukrai ir atitinkamai 806-878 Eur per mėnesį dviem vaikams) ir abiejų vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo.
8. Teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams tenkinti būtiniesiems vaikų poreikiams. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams, įvertino tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2020 m. birželio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2020 m. sausio – gegužės mėnesiais vidutiniškai sudarė apie 8451,78 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis, atsakovas 2020 m. birželio 9 d. nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini), ir jam buvo išmokėta 14 192,03 Eur suma, todėl teismas vertino, kad atsakovas turi lėšų vaikų būtinuosius poreikius užtikrinančiam laikinam išlaikymui teikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
9. Atsakovas L. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 26 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu ir ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas mano, jog teismas įvertino tik tai, kad atsakovas iki 2020 m. birželio 9 d. gaudavo pastovias pajamas, o nutraukus darbo santykius gavo išeitinę išmoką, tačiau atsakovo teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, jog nurodytos sumos yra su visais valstybės taikomais mokesčiais – t. y. atsakovas realiai gavęs tik pusę šių sumų. Būtent dėl ieškovės kaltės atsakovas atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje – buvo priverstas nuomotis būstą ir mokėti ir už nuomojamą ir už tą, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais.
11. Atsakovas nurodo, jog nuolat moka išlaikymą ir papildomai tiesiogiai kitas išlaidas susijusias su vaikų išlaikymu – būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartyje minimas išlaidas – maistui, aprangai, būsto išlaidoms ir kt. Todėl teismo nutartis yra priimta neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir neišklausius atsakovo pozicijos, t. y. neatsižvelgus į pateiktus įrodymus, kad atsakovas ir taip išlaiko savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas teigia, kad niekada nėra pažeidęs nei ieškovės, nei savo nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir išdėstytus argumentus, ieškovės ieškinyje ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės neatitinka objektyvios tikrovės. Priešingai – atsakovas moka ir išlaikymą ir tiesiogiai dengia papildomas išlaidas.
12. Nurodo, jog ieškinyje ieškovė pripažino ir pateikė tai įrodančius mokėjimus, kad atsakovas reguliariai mokėjo ir moka vaikams išlaikymą – 550 EUR per mėnesį. Ieškovės vidinis nerimas, kad ji gali negauti pinigų iš atsakovo vaikų išlaikymui, nėra niekuo nepagrįstas, nes atsakovas nėra praleidęs nei vieno mokėjimo.
13. Atsakovas pažymi, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas negali nei pasunkėti, nei pasidaryti nebeįmanomas – atsakovas niekada nesislėpė, nevengė savo pareigų dukroms, yra pats suinteresuotas su jomis bendrauti, praleisti kuo daugiau laiko, teikti joms išlaikymą, rūpintis jų gerove, ką nuolat ir daro.
Šalies argumentai
14. Ieškovė M. Š. su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta, atstovaujanti ieškovės ir atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinanti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą teismo proceso metu, iki kol bus priimtas byloje galutinis teismo sprendimas.
15. Ieškovė teigia, kad vaikų poreikių patenkinimui būtinas pastovus, stabilaus dydžio bei jų poreikius atitinkantis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Nepilnamečiai vaikai lanko privatų darželį, papildomus būrelius. Ieškovė vykdo reikiamas įmokas už šias dukroms teikiamas paslaugas ir todėl nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti, jog atsakovas turi teisę neprisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
16. Ieškovė nėra ir negali būti tikra, jog atsakovas, jo atžvilgiu nesant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, sąžiningai, laiku ir kas mėnesį mokės nepilnamečiams vaikams būtiną išlaikymą. Viena tinkamai išlaikyti abiejų dukterų ieškovė nėra pajėgi, o ši vaikų išlaikymo pareiga yra abiejų tėvų prievolė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
20. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovo ieškovei rašytas 2020 m. kovo 23 d. žinutes per socialinį tinklą „Facebook“, kuriose atsakovas nurodo, jog be kita ko, „<...> kitą mėnesį negalėsiu prisidėti finansiškai <...>“.
21. 2020 m. liepos 22 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo atsakovas prašo prijungti visą susirašinėjimą tarp atsakovo ir ieškovės dėl ieškovės pateiktų aplinkybių apie atsakovo atsisakymą mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat įrodymus apie teniso kortų kainas, kuriomis naudojasi atsakovas.
22. 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymu ieškovė teikia naujus įrodymus ir prašo juos prijungti prie šios civilinės bylos. Siekdama įrodyti atsakovo prabangų gyvenimo būdą, atsakovė teikia nuotraukas iš atsakovo kelionių, vakarienių restoranuose, teniso varžybų sąrašus, kuriuose įtrauktas ir atsakovas. Taip pat ieškovė teikia įrodymus, jog atsakovas naudoja psichologinį smurtą prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus, teikia įrodymus, jog kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą su prašymu skirti atvejo vadybininką.
23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o jų pateikimo būtinybė nėra iškilusi vėliau, todėl teismas atsisako naujus įrodymus prijungti (CPK 314 straipsnis).
24. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
25. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).
26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju, siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra sprendžiamas vaikų būtinųjų poreikių patenkinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas vaikų ugdymo įstaigos lankymo tęstinumas, taigi, abu tėvai turi prisidėti prie vaikų privačios ugdymo įstaigos lankymo išlaidų ir kitų būtinų išlaidų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, nėra vertinamos papildomos nepilnamečiams vaikams reikalingos išlaidos, nes šias aplinkybes vertins pirmosios instancijos teismas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir priėmus sprendimą byloje. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, orientacinis kriterijus sprendžiant dėl laikino vaikų išlaikymo dydžio yra minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo konkrečiu atveju priteisiant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismo vertinimu, nėra viršyta.
27. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikių patenkinimui būtinas nepertraukiamas, pastovaus dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, o aplinkybė, jog atsakovas neneigia savo prievolės teikti išlaikymą, bei neginčija šios prievolės dydžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas atitinka atsakovo finansines galimybes, bei nepilnamečių vaikų interesus.
28. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog yra svarbu užtikrinti, kad nebus pažeisti vaikų interesai ir bus teikiamas pilnavertis išlaikymas, todėl darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu yra skirtas teisėtai, siekiant apsaugoti vaikų poreikius iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla iš esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
30. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas procese sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, teismas dėl viso ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis ir kokia apimtimi laimėjo ginčą, todėl paskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
33. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo L. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.