Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2722-643/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-12
Bylos Nr.: e2A-2722-643/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15859-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas: M. Š.
Atsakovas: L. Ž.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2722-643/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15859-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo L. Ž. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kurį 2020 m. rugsėjo 21 d. patikslinusi teismo prašė: 1) šalių nepilnamečių vaikų L. Ž. ir M. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. Š.; 2) priteisti iš atsakovo L. Ž. nepilnamečių dukrų L. Ž. ir M. Ž. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. – kiekvienai po 125 Eur per mėnesį ir nuo 2020 m. birželio 1 d. iki mergaičių pilnametystės mokant kas mėnesį kiekvienai po 400 Eur, nepilnamečių L. Ž. ir M. Ž. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jų motiną M. Š., priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog šalys 2013 m. apsigyveno kartu, santuokos nebuvo sudarę. 2014 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei ir atsakovui gimė pirmoji dukra – L. Ž.. 2017 m. birželio 19 d. ieškovei ir atsakovui gimė antroji dukra M. Ž.. 2019 m. balandžio 1 d. L. Ž. savo noru paliko šeimą ir išsikraustė iš judviejų bendrų namų. Abi dukterys liko gyventi su motina M. Š.. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovas L. Ž. apsigyveno su jų dukrų buvusia aukle, su kuria romantiškus santykius palaiko nuo išsikraustymo dienos iki pat šio momento (kartu gyvena).

3. Tiek ieškovės M. Š., tiek ir šalių nepilnamečių vaikų L. ir M. Ž. dabartinė gyvenamoji vieta yra su jų mama M. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, vaikų gyvenamoji vieta turėtų likti nepakeista.

Šalies argumentai

4. M. Š. nurodė, jog atsakovas L. Ž. skiria abiejų savo dukterų išlaikymui iš viso 550 Eur per mėnesį, tačiau atsižvelgiant į šalies gyvenimo sąlygas, ši suma yra nepakankama. Ieškovė nurodė, jog ji abiem dukrom per mėnesį išleidžia vidutiniškai nuo 1 600 iki 2 250 Eur sumą. Pasak ieškovės, dėl atsakovo kas mėnesį mokėtinos 550 Eur sumos vyksta nuolatiniai ginčai, diskusijos, prašymai skirti vaikų išlaikymui reikiamą bent jau tokią dalinę sumą.

5. M. Š., norėdama užtikrinti geriausius mergaičių interesus, prašo teismo nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, numatančią, jog: 1) tėvas bendrauja su dukromis kas antrą savaitgalį; 2) tėvas bendrauja su dukromis kiekvieną trečiadienį po mergaičių ugdymo veiklos iki kiekvieno ketvirtadienio ryto, iki mergaičių ugdymo veiklos pradžios; 3) vaikų mokslo metų atostogų metu tėvas su dukromis praleidžia vieną savaitę iš vaikų atostogų. Vaikų mokslo atostogoms (neįskaitant vasaros atostogų) vykstant kelis kartus per metus – tėvai paeiliui rotuojasi ir praleidžia su dukromis kas antras dukrų mokslo metų (pavasario, rudens) atostogas; 4) vaikų vasaros atostogų metu tėvas praleidžia savaitę atostogų su dukromis, tačiau tik tuo laiku, kuomet mokykloje nevyksta ugdymo veikla atostogų metu, jeigu tokią lanko kuri nors dukra; 5) Kalėdų ir Velykų atostogas dukros praleidžia taip: vienos atostogos tais pačiais metais – su mama, kitos – su tėvu; 6) Motinos dieną ir Tėvo dieną dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kurio diena yra minima; 7) dėl abiejų dukterų (ir kiekvienos jų atskirai) gimimo dienos šventimo tėvai susitaria išankstiniu susitarimu, ne vėliau kaip prieš savaitę iki vaiko gimtadienio dienos; 8) bet kurios iš dukterų ligos atveju vaikas būna su mama M. Š., ir, vaikui pageidaujant, telefonu bendrauja su tėvu.

Atsiliepimas

6. Atsakovas L. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka ir teismo prašo: 1) atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl L. ir M. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti L. ir M. Ž. gyvenamąją vietą su jų motina - ieškove - tėvų susitarimu; 2) nustatyti L. ir M. Ž. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, numatančią, kad dukros pas tėvą praleidžia 2 savaites per mėnesį; 3) atmesti ieškovės prašymą priteisti ieškovės prašomą išlaikymą dukroms; 4) priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, jog 2014 m. birželio 13 d. šalys įsigijo nuosavą būstą - 58 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradinį įnašą už turtą atsakovas su ieškove mokėjo lygiomis dalimis – kiekvienas po 21 721,50 Eur. 2014 m. birželio 13 d. būstui įsigyti šalys kartu ėmė kreditą. Nuo pat kredito sutarties sudarymo dienos, visas kredito įmokas, palūkanas už kreditą, turto išlaikymo išlaidas (komunalinius ir administracinius mokesčius) mokėjo tik atsakovas, jis taip pat savo santaupomis butą pilnai įrengė. Nepaisant to, kad atsakovo finansinis indėlis į šalių vardu įsigyjamą turtą yra žymiai didesnis, turtas buvo įregistruotas kaip šalių dalinė nuosavybė (50/50).

8. Nurodo, kad ieškovė nuo 2014 m. vidurio nebedirbo. Atsakovas išlaikė ieškovę ir vaikus, nuolat pervesdavo ieškovei pinigų asmeniniams poreikiams tenkinti, mokėjo visas vaikų išlaikymo išlaidas. Atsakovo pervestos lėšos per visą šį laikotarpį sudarė apie 20 000 Eur. Atsakovui išsikrausčius iš buto 2019 m. balandžio 1 d., jis toliau moka pusę kredito įmokų ir palūkanų už kreditą, taip pat mokėjo iš pradžių visas, dabar pusę turto išlaikymo išlaidų, kas mėnesį moka vaikams išlaikymą (550 Eur per mėnesį), moka už vaikų ir ieškovės sveikatos draudimus (205,75 Eur per metus), apmoka kitas vaikų išlaidas, o nuo išsikraustymo iki 2019 m. spalio mėnesio atsakovas pervesdavo kas savaitę ieškovei 200 Eur sumą jos asmeniniams poreikiams tenkinti, nes dar ilgai tikėjosi, kad pavyks išsaugoti santykius. Atsakovas ir dabar gyvena vienas, išsikraustęs iš ieškovės išsinuomojo butą šalia savojo, kad galėtų kuo dažniau matytis su savo dukromis ir prisidėti prie jų auginimo.

9. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas nurodė, kad šalys buvo sutarę tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: vaikai praleidžia su tėvu kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro) ir du vakarus darbo dienomis. Tokia tvarka, dėl nuolat tarp šalių kylančių konfliktų, nepasiteisino, todėl atsižvelgiant į tai, kad: 1) atsakovo ryšys su dukromis yra ypač artimas, bendravimas yra pastovus, nuolatinis, o dukros yra labai prisirišusios prie atsakovo; 2) šalių sutarta tėvo bendravimo su dukromis tvarka nepasiteisino, atsakovas prašo teismo nustatyti tokią jo bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią abi dukros su juo praleistų 2 savaites per mėnesį.

10. Atsakovas pažymėjo, jog nors ieškovė neva pateikia įrodymus, kad vaikų išlaikymui ji pati skiria vidutiniškai nuo 1 600 iki 2 250 Eur per mėnesį, tačiau jokių realių mokėjimų, kvitų ar detalizacijų nepateikia. Pasak atsakovo, ieškovė, nors ir teigia, kad jos pajamos yra mažesnės už atsakovo, pati yra gydytoja, dirba dviejose medicininėse įstaigose ir apie savo pajamas jokių įrodymų prie ieškinio nepateikia. Be to, ieškovė sąmoningai nutyli, kiek realiai pinigų gavo ir gauna iš atsakovo vaikų ir savo poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

11. Atsakovas L. Ž. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame prašė: 1) nustatyti/palikti galioti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, nustatytą teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.; tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma). Papildomai nustatyti: kad abi dukros su tėvu praleistų tėvo gimimo dieną, Tėvo dieną, rotuojant kasmet Kalėdas arba Velykas; kad abi dukros praleistų su tėčiu kas antras atostogas ugdymo/mokymo įstaigoje; kad abi dukros praleistų su tėčiu kasmet 2 savaites vasaros atostogų; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y., išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12. Nurodė, kad šalys iki ieškinio pareiškimo taikė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikai praleidžia su tėvu kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro) ir du vakarus darbo dienomis be nakvynės. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tokią tvarką, tačiau tokia tvarka yra ne tik netinkama vaikams, bet ir pažeidžianti vaikų teises bendrauti ir turėti santykius su abiem tėvais. Atsakovas iki pat 2020 m. birželio 1 d. nuomojosi butą šalia savo dukrų, darbo dienomis paėmęs po darbo dukras iš darželio vos spėdavo per automobilio spūstis tik grįžti namo ir pagaminti dukroms vakarienę, kai jau turėdavo jas grąžinti motinai. Dėl šių priežasčių atsakovas prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią jo bendravimo su dukromis tvarką, kad abi dukros su juo praleistų po 2 savaites per mėnesį. Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas maksimalią tėvo bendravimo su dukromis tvarką, tačiau ieškovė ją apskundė ir reikalauja grįžti prie buvusios ydingos tvarkos, dėl ko vyresnioji dukra jau atsidūrė pas vaikų psichoterapeutą. L. Ž. nurodė, jog teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka puikiai pasiteisino.

Žemesnės instancijos teismas

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl nepilnamečių L. ir M. Ž..

14. Nurodė, kad Tarnybos darbuotojos apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė M. Š. su nepilnametėmis dukterimis L. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena 3 kambarių apie 58 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, būstas priklauso jai ir atsakovui L. Ž.. Butas švarus, tvarkingas, erdvus, naujos statybos name. Namuose yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovytes, kitus reikiamus baldus, žaislus, ugdymo priemones. Apsilankymo metu M. Š. nurodė, jog dirba VšĮ Lazdynų poliklinikoje oftalmologe, taip pat - „Sveikatos namuose“ oftalmologe. Jos mėnesio darbo pajamos yra apie 2 000-2 500 Eur. Moteris taip pat gauna 120 Eur per mėnesį išmoką už du vaikus bei 550 Eur per mėnesį išlaikymą dviem vaikams iš atsakovo.

15. Nepilnametė L. lanko Vilniaus privatų lopšelį-darželį „Aukštyn kojom“, papildomai lanko baseiną (45 Eur per mėnesį) ir dailės būrelį (54 Eur per mėnesį). Pasak ieškovės, reikalingas ortodontinis gydymas. Apsilankymo metu su L. bendrauta individualiai, pokalbyje motinai nedalyvaujant. Mergaitė papasakojo, kad tėveliai jau senai nedraugauja, tėtis ilgą laiką gyvena kitame bute, jai patinka jo naujieji namai. Su tėčiu mėgsta žiūrėti filmukus, pažaisti su žaisliukais, šeštadieniais pasivaikščioti, suvalgyti ledų. Nepilnametė M. lanko Vilniaus privatų lopšelį-darželį „Aukštyn kojom“, papildomai lankys baseiną (45 Eur per mėnesį) ir dailės būrelį (54 Eur per mėnesį). Pasak ieškovės, vaikas didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Atsižvelgiant į jauną mergaitės amžių, jos nuomonė nebuvo išklausyta.

16. Tarnybos darbuotoja lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovas L. Ž. gyvena 3 kambarių apie 68 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, būstas priklauso jam. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Butas erdvus, jame yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovytes, kitus reikiamus baldus, žaislus, ugdymo priemones. Apsilankymo metu L. Ž. nurodė, jog šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo gaunamas mėnesio pajamas sudaro 738 Eur bedarbio išmoka.

17. Tarnybos nuomone, nepilnamečių L. ir M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnametėms iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaičių pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaikų interesų naudai.

18. Tarnyba 2020 m. spalio 2 d. pateikė teismui išvadą dėl patikslinto ieškinio, priešieškinio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pažymėjo, kad šalys nuo gyvenimo skyrium pradžios buvo susitarusios dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog ši bendravimo tvarka mergaitėms tapo įprasta, taip pat į jauną vaikų amžių, ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu labiau atitiktų L. ir M. interesus.

Šalies argumentai

19. Tarnyba 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui išvadą dėl patikslinto priešieškinio, kurioje nurodė Tarnybos nuomone, tėvo patikslintame priešieškinyje prašoma nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarka iš esmės neprieštarautų vaikų interesams. Taip pat pažymima, kad atsakovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai darbo dienomis kas antrą naktį nakvotų tėvo namuose, galimai keltų sunkumų derinant normalų vaikų dienos režimą. Tarnybos nuomone, galbūt darbo dienomis pakaktų vienos nakvynės per savaitę, tėvui su vaikais praleidžiant daugiau kokybiško laiko savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, tokiu būdu labiau išlaikant vaikų dienotvarkės stabilumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. liepos 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nustatyti nepilnametės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove (motina) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti nepilnametės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove (motina) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) nustatyti atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais, dukromis L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, kad: tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.; tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis, porinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai yra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, vieną darbo dieną su nakvyne, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma); ir neporinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai nėra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, dvi dienas su nakvynėmis, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, po dviejų dienų, t. y., atitinkamai penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma); tėvas bendrauja su vaikais Tėvo dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.; Motinos dieną vaikai praleidžia su motina; tėvas bendrauja su vaikais neporiniais metais per Šv. Kalėdas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Kūčių dieną, t. y., gruodžio 24 d., 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y., gruodžio 26 d., 20:00 val. Poriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia su mama; tėvas bendrauja su vaikais poriniais metais per Naujuosius metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos porinių metų gruodžio 31 d., 10:00 val. (jei tai ne darbo diena) arba 17:00 val. (jei tai darbo diena) ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. 20:00 val. Neporiniais metais Naujuosius metus vaikai praleidžia su mama; tėvas bendrauja su vaikais poriniais metais per Šv. Velykas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse, t. y., penktadienį, 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną, t. y., pirmadienį, 20:00 val. Neporiniais metais Šv. Velykas vaikai praleidžia su mama; tuo atveju, jei sutampa bendravimas su vaikais savaitgalių metu ir švenčių metu, pirmumas suteikiamas bendravimo grafikui, taikomam švenčių metu; tėvas bendrauja su vaikais 14 (keturiolika) kalendorinių dienų atostogų dienų. Apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį iki einamųjų metų sausio 15 dienos; tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos; tėvas bendrauja su vaikais neporinių metų rudens atostogas ir vėliau kas antras vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20:00 val. (t. y.: neporiniais metais rudens atostogas su vaikais praleidžia tėtis, toliau: žiemos atostogas – mama, pavasario atostogas – tėtis, rudens – mama ir t.t.); vaikų atostogų metu tas iš tėvų, su kuriuo vaikai praleidžia atostogas, privalo užtikrinti kitam iš tėvų galimybę kas antrą dieną su vaikais susisiekti nuotolinio ryšio priemonėmis, skambinant nuo 16:00 val. iki 17:00 val. arba kitu tėvų raštu (sms ar kitomis susirašinėjimo priemonėmis) suderintu metu; abu tėvai turi teisę vaikų gimimo dieną dalyvauti vaikų gimtadienio šventėje; bet kurio iš vaikų ligos atveju, sergantis vaikas yra slaugomas mamos, tėvui sudarant galimybę susisiekti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2020 m. birželio 2 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2020 m. birželio 2 d.) iki vaiko pilnametystės; išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 125 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 125 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

21. Pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo nebuvo, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tam neprieštaravo ir Tarnyba, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino.

22. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, numatanti, jog: 1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.; 2) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma). 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas bendravimo tvarką iš dalies pakeitė, vietoje tėvo bendravimo su dukromis antradieniais ir ketvirtadieniais nustatydamas, kad atsakovas L. Ž. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

23. Sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad didžiausias šalių ginčas, sprendžiant dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tarp šalių kilo dėl tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis. Atsakovas, galutinai suformavęs savo poziciją, prašo teismo nustatyti, jog jis bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, penktadienį dieną ryte, prieš prasidedant ugdymo veiklai (8:00 val.) arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 10:00 val. Savo ruožtu ieškovė prašė teismo nustatyti tokią pat bendravimo tvarką, kokia šiuo metu, t. y., kokią numato taikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinant atsakovui teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžinant vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma). Laikinosios apsaugos priemonės numatė tėvui teisę bendrauti su vaikais antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne, t. y., grąžinant vaikus sekančią dieną ryte į ugdymo įstaigą ar vaikų gyvenamąją vietą. Tokiu atveju kas antrą savaitgalį vaikai bendraudavo su tėvu nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vakaro, kas neigiamai veikė šalių nepilnametes dukras, L. atsirado nervinis tikas, mergaitei prasidėjo didelės emocinės iškrovos. M. darželyje pradėjo šlapintis į lovą. 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinąją tėvo bendravimo tvarką šioje dalyje pakeitus, t. y., nustačius, jog mergaitės bendrauja su tėvu ir nakvoja pas jį tik vieną darbo dieną per savaitę (iš trečiadienio į ketvirtadienį), situacija pagerėjo.

24. Ieškovė savo poziciją nekeisti bendravimo tvarkos darbo dienomis, t. y., darbo dienomis nustatyti tik vieną bendravimą su nakvyne, grindė nepilnamečių vaikų sveikatos problemomis, atsiradusiomis tuo metu, kai galiojo 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Teismo vertinimu, nėra duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog vaikų elgesio pokyčius nulėmė 2020 m. spalio 8 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios priemonės. Emocinės iškrovos šalių nepilnametei dukrai L. buvo būdingos ir anksčiau, šalims dar gyvenant kartu, iš esmės šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė. Šalys patvirtino, kad nustojus gyventi kartu, būdavo nusistovėjusi tvarka, kad tėvas su jomis bendraudavo kas antrą savaitgalį su nakvyne bei dvi pasirinktas darbo dienas (pirmadienį – trečiadienį arba antradienį – ketvirtadienį) be nakvynių. Pasak atsakovo, vaikų elgesio pasikeitimų galėjo kilti būtent todėl, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apribotas tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis, paliekant tik vieną darbo dieną. Aplinkybę, jog L. dar iki 2020 m. spalio 8 d. priimtos teismo nutarties ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė stresą, buvo pastebimi emocijų sutrikimui būdingi simptomai, buvo rekomenduojama nekeisti dienos rutinos, kas vaikui duotų didesnį saugumo jausmą bei leistų stabilizuoti emocinę būseną, 2020 m. rugsėjo 23 d. rašte patvirtino mergaitę konsultuojanti vaikų ir paauglių psichiatrė E. P.. Skirti ekspertizės nei viena iš šalių neprašė.

25. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas su vaikais galėtų daryti jiems žalą, pagrindo riboti atsakovo bendravimą su nepilnametėmis dukromis nėra, todėl šioje dalyje reikalavimus patenkino iš dalies ir nustatė, jog tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis, porinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai yra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, vieną darbo dieną su nakvyne, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma); ir neporinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai nėra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, dvi dienas su nakvynėmis, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, po dviejų dienų, t. y., atitinkamai penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

26. Sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu, galiojant laikinai tėvo bendravimo su vaikais tvarkai, atsakovas bendrauja su dukromis kiekvieną trečiadienį su nakvyne, tačiau papildomai nustačius jo bendravimą nuo trečiadienio iki penktadienio (t. y., kiekvieną savaitę po dvi darbo dienas su nakvynėmis, kaip to prašo atsakovas), susiklostytų tokia situacija, jog tėvas kas antrą savaitę bendrautų su vaikais nuo trečiadienio popietės iki penktadienio ryto, o taip pat nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Teismo vertinimu, mergaitėms bendraujant su tėvu nepertraukiamai keturias paras iš eilės, jos gali pasiilgti motinos, todėl nustačius atsakovo bendravimą su vaikais vieną darbo dieną su nakvyne tomis savaitėmis, kai mergaitės savaitgalį praleidžia su tėvu, ir dvi dienas su nakvyne tomis dienomis, kai mergaitės savaitgalį praleidžia su motina, tolygiau pasiskirstytų kiekvieno iš tėvų bendravimo su vaikais periodai ir šie periodai geriau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgiant į jų amžių.

27. Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutinka teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį. Ieškovė pateikė teismui nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimus, kuriose nurodė, jog abiejų dukrų poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai skirianti apie 1 894 Eur, teismo posėdyje šias išlaidas detalizavo, nurodydama, kad kiekvienos iš dukterų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 1 000 Eur suma, tačiau atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei pusę kiekvieno iš vaikų poreikių patenkinimui reikalingos sumos, t. y., po 400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaikų poreikių patenkinimui ji kas mėnesį skiria po daugiau nei 1 000 Eur (abiem mergaitėms) ir ateityje sutinka didesne dalimi (t. y., apie 40 procentų didesne dalimi) prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Atsakovo manymu, M. Ž. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga iki 430 Eur suma. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta 2 500 Eur suma, reikalinga M. ortodontiniam gydymui. Pasak jo, analogiškas L. gydymas kainavo apie 1 000 Eur, kadangi tokią paslaugą teikia iš esmės kiekviena klinika, šalys turėtų paieškoti labiau finansines galimybes atitinkančių variantų. Atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, kad M. lankytų privatų darželį „Aukštyn kojom“, tačiau jo finansinės galimybės yra ribotos, sutiktų dengti 100 Eur dukters darželio išlaidų, taip pat prisidėtų prie 100 Eur išlaidų dukters maitinimui (viso skirti 200 Eur darželio išlaidoms apmokėti), o atsižvelgiant į geresnę ieškovės turtinę padėtį, likusią dukters darželio išlaidų dalį turėtų prisiimti ieškovė. Jei analogiška suma prisidėtų ir ieškovė, 70 Eur vaiko pinigus, bendra dukters poreikių patenkinimui skiriama suma galėtų sudaryti apie 620 Eur per mėnesį. Pasisakydamas dėl L. išlaikymo, nurodė, kad poreikiai iš esmės analogiški, per mėnesį sudaro apie 430 Eur, sutinka su vienu būreliu. Teigia, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamos prisidėti prie L. Ž., o vėliau ir M. Ž. mokslų privačioje mokykloje, kainuojančių apie 550 Eur vienam vaikui per mėnesį.

28. Pasisakydamas dėl vaikų dalių, tenkančių būsto išlaikymui, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu šalys lygiomis dalimis dengia būsto (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius. Tiek ieškovei, tiek ir atsakovui prie šių mokesčių padengimo prisidedant ½ dalimi, pripažintina, jog abi šalys tokiu būdu užtikrina nurodytame bute gyvenančių nepilnamečių vaikų teisę į būstą, todėl šios išlaidos į nepilnamečių vaikų poreikius papildomai nebetrauktinos. Dėl išlaidų drabužiams, teismas nurodė, kad kiekvienam vaikui laikytina pagrįsta 85 Eur suma. Teismas įtraukė ir 35 Eur per mėnesį išlaidoms transportui, taip pat laikė pagrįstomis sumas higienos, sanitarinėms, laisvalaikiui, pramogoms, telefono planui ir mokymosi priemonėms. Pasisakydamas dėl vaiko lavinimo, teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti kiekvienam vaikui po 100 Eur, atsakovas sutinka skirti po 50 Eur. Dėl šių išlaidų konstatavo, kad 50 Eur per mėnesį išlaidas kiekvieno iš nepilnamečių vaikų papildomam ugdymui, vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Teismas pagrįstomis laikė ir 17 Eur gimtadienio šventės išlaidas. Teismas išlaidų vaikų atostogoms nelaikė pagrįstomis, kadangi tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekvienas iš tėvų turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu. Dėl išlaidų sveikatos priežiūrai nurodė, kad pagrįstos yra 21 Eur išlaidos per mėnesį kiekvienam vaikui.

29. Teismas dėl L. Ž. psichiatro konsultacijų nurodė, kad matyti, jog išlaidos psichoterapeutės paslaugoms apmokėti yra pasiskirsčiusios netolygiai: vienais mėnesiais šios išlaidos yra patiriamos gerokai didesnės, tuo tarpu duomenų apie kitais mėnesiais patirtas analogiškas išlaidas į bylą nepateikta, todėl teismas laikė 40 Eur per mėnesį tam pakankama suma. Teismas nustatė, kad išlaidos nepilnamečių vaikų privačiam darželiui, įskaitant ir darželyje organizuojamą maitinimą, apmokėti laikotarpiu 2020 m. sausio – 2021 m. kovo mėn. vidutiniškai sudarė apie 816 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų apie 408 Eur vienam vaikui.

30. Pasisakydamas dėl M. Ž. ortodontinio gydymo (2 500 Eur), teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių medicininių duomenų, patvirtinančių šalių nepilnametei dukrai M. Ž. nustatytas odontologine diagnozes (pagal TLK kodus), iš kurių teismas galėtų spręsti apie reikalingą gydymą bei jo kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis galimybes. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės spręsti apie šalių nepilnametei dukrai reikalingą ortodontinį gydymą bei vertinti, ar šis gydymas yra susiję su estetiniais, ar sveikatinimo tikslais, taip pat vertinti jo kompensavimo galimybių. Tarp šalių byloje taip pat kilo ginčas dėl būtinybės L. Ž. nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio lankyti privačią ugdymo įstaigą. Atsakovas nepilnametę dukrą į pasirinktą mokyklą užregistravo, tačiau pasikeitus atsakovo finansinei padėčiai, tarp šalių kilo ginčas dėl būtinybės dukrai lankyti privačią mokyklą. Atsakovas siūlė M. Š. svarstyti alternatyvius valstybinių ugdymo įstaigų variantus, tačiau ieškovė sutartį su ugdymo įstaiga jau yra pasirašiusi. Teismo vertinimu, pastarosios išlaidos turi būti sprendžiamos šalių sutarimu, atsižvelgiant į finansines galimybes. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 815 Eur per mėnesį, finansiniai įsipareigojimai sudaro 35,33 Eur ir 774,51 Eur per mėnesį, taigi jis neturi analogiškų ieškovei finansinių galimybių prisidėti prie šių išlaidų patenkinimo. Byloje neįrodžius šalių nepilnametei dukrai taikytino odontologinio gydymo bei privačios mokyklos būtinumo, šaliai, vienasmeniškai nusprendusiai tokias išlaidas prisiimti, turėtų tekti visa/didesnioji tokių išlaidų dalis. Teismas konstatavo, kad kiekvienam iš vaikų per mėnesį tenka 790 Eur, jis mažintinas 70 Eur skiriamais vaiko pinigais, taigi vienam vaikui per mėnesį tenka 720 Eur išlaikymo.

31. Pasisakydamas dėl šalių materialinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą, teismas nurodė, kad vidutinės ieškovės pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 3 258 Eur., įvertino jos nuosavybės teisę valdomą nekilnojamąjį turtą bei preliminarią naujo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kreditorinius įsipareigojimus. Įvertino, kad atsakovo pajamos sudaro 1 815 Eur atskaičius mokesčius, įvertino turimą turtą bei kreditinius įsipareigojimus. Teismas įvertino, kad ieškove gauna beveik dvigubai didesnes pajamas, nei atsakovas, palygino turimus įsipareigojimus ir konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo (ieškovė gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį ir turi mažiau finansinių įsipareigojimų). Ieškovė nurodė, jog ji sutinka didesne dalimi (t. y., 40 procentų daugiau). Nustačius, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 720 Eur suma ir ieškovei sutikus 40 proc. didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą po 300 Eur per mėnesį.

32. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. nepilnametės dukters L. Ž. išlaikymui turėjo sumokėti viso 1 500 Eur (5 mėn. x 300 Eur), o M. Ž. išlaikymui turėjo sumokėti iš viso 1 500 Eur (5 mėn. x 300 Eur). Nurodytu laikotarpiu atsakovui skyrus kiekvienos iš dukterų išlaikymui po 1 375 Eur (5 mėn. x 275 Eur), skirtumas, kiekvienam vaikui, sudarantis po 125 Eur, priteistinas iš atsakovo kaip išlaikymo įsiskolinimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

33. Ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo tenkinti M. Š. prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje; įpareigoti atsakovą L. Ž. pateikti į bylą visą informaciją apie atsakovo dabartinę darbovietę/darbovietes ir joje/jose atsakovo gaunamą darbo užmokestį/pajamas, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki duomenų pateikimo teismui dienos; tenkinti M. Š. apeliacinį skundą bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo dalį dėl šalių vaikams atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio bei atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, visa apimtimi tenkinant M. Š. ieškinį (įskaitant ir patikslintą ieškinį) arba tenkinti apeliantės M. Š. apeliacinį skundą bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; priteisti iš atsakovo L. Ž. bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai yra pateikti teismui, įskaitant ir išlaidas, patirtas bylinėjantis pirmosios instancijos teisme, ir bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Visų pirma apeliantė prašo priimti naujus įrodymus. Prašymą grindžia tuo, kad 2021 m. liepos pabaigoje, jau teismui paskelbus sprendimą, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 1 d. nebedirba teismui bylos nagrinėjimo metu nurodytoje darbovietėje - (duomenys neskelbtini), o grįžo dirbti į savo buvusią darbovietę – (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina Linkedin naujai pateikiama informacija. 2021 m. gegužės 12 d. išnagrinėjus bylą nutarties/sprendimo paskelbimas atidėtas 2021 m. birželio 1 d., taigi nuo šios dienos atsakovui tapo paranku susirasti darbą. Iš teikiamų naujų įrodymų darytina išvada, jog L. Ž. galimai uždirba žymiai daugiau nei pateikė pirmosios instancijos teisme, o ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant dukterims iš atsakovo skirtino išlaikymo dydį.

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi teismas neatsižvelgė į specialisto byloje išvadas ir rekomendacijas, kuriose nurodoma nekeisti nusistovėjusios tvarkos ir vaiko gyvenimo režimo, kuo labiau stabilizuoti L. Ž. aplinką. Teismas nepagrįstai vertino, jog nėra byloje aiškių įrodymų, kad tokią vaiko savijautą išprovokavo būtent pakeistas mergaičių bendravimo su tėvu grafikas. Pirmiau buvusiu šalių sutartu grafiku, kurį atsakovas ėmė ginčyti tik bylai patekus į teismą, dukterys gyveno apie pusantrų metų, prie jo priprato, jis joms buvo aiškus. Teismas nevertino gydytojos pažymų, gyd. V. U. išvados, ieškovės filmuotos medžiagos dėl L. Ž. emocinės savijautos. Po 2020 m. spalio 8 d. vaikus pradėjus rotuoti po namus kas antrą dieną - šios stebimos mergaitės būsenos priartėjo iki paribinių, atsirado tikas (V. U. pažyma), nepaisant specialisto rekomendacijų net kelis kartus pakeitus dukroms įprastą grafiką - stebimos ilgalaikės tokios sprendimo pasekmės (2021 m. gegužės 11 d. gyd. E. P. pranešimas dėl skirto net ir medikamentinio gydymo, vaizdo medžiaga).

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo, vaiko teisme apklausimo, tokiais veiksmais buvo pažeisti L. Ž. interesai, sprendime nevertinti ieškovės teikiami įrodymai, kodėl būtent jos siūloma bendravimo su vaikais tvarka geriau atitinka vaikų interesus (pvz., E. P. 2021 m. gegužės 11 d. išvada). L. Ž. naktiniai košmarai, pasireiškiantys būtent po nakvynių pas tėvą ir specialisto rekomendacija nekeisti nusistovėjusios tvarkos, vertinti nebuvo.

Šalies argumentai

37. Apeliantė taip pat nesutinka ir su jai priteistu vaikų išlaikymo dydžiu. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti, kokio tipo/pobūdžio ir brangumo nekilnojamąjį turtą jis realiai valdo. Kai vaikai lieka su vienu iš tėvų, jam (tam tėvui/ mamai) neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atsakovas nedalyvauja vaikų gyvenime: neveža jų į/ iš būrelių, netgi aiškiai teigia to ir nedarysiantis, nes nemato reikalo, niekaip kitaip fiziškai neprisideda prie vaikų kasdienybės.

38. L. Ž. tuo momentu, kai byla dėl jo dukterų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo joms priteisimo jau buvo teisme, išėjo iš darbo kompanijoje (duomenys neskelbtini) su itin didele išeitine išmoka; užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ilgą laiką nedirbo, jo teigimu, nerado darbo, o pirmosios instancijos teismui jau priėmus sprendimą, 2021 m. birželio 1 d. grįžo dirbti į savo buvusią darbovietę (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis ieškojo darbo pagal darbo skelbimus, jog ieškojo kiek kitokio darbo pagal savo kompetencijas ir sugebėjimus, kad galėtų dirbti ir teikti vaikams tinkamą išlaikymą. Atsakovo finansinė padėtis ir taip buvo gera, nes iš (duomenys neskelbtini) gavo apie 23 000 Eur išeitinę išmoką ir dar gaudavo virš 780 Eur kasmėnesinę bedarbio pašalpą. Atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) uždirbamas darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei ieškovės (dirbančios keliose darbovietėse).

39. VSDFV duomenimis, atsakovo L. Ž. darbo užmokestis darbovietėje (duomenys neskelbtini), pradedant 2021 m. sausio 4 d. kuomet atsakovas įsidarbino minėtoje bendrovėje, yra 3 000 Eur (su mokesčiais). Akivaizdu, jog tėvas yra pajėgus teikti dukroms jų poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. 400 Eur per mėnesį viena dukteriai, teismas nevertino ir itin didelės išeitinės išmokos.

40. Teismas suabsoliutino tėvų turtinę padėtį, kai tuo tarpu vertino tik minimaliausius vaikų poreikius, klaidingai konstatuodamas, jog L. Ž. privati mokykla nebėra reikalinga (kaip minėta, specialistai pateikė išaiškinimus, kad dukrai reikalingas tęstinumas), nes neva to neleidžianti atsakovo finansinė padėtis ir jog ieškovė turi pati viena dengti privačios mokyklos kaštus, nes atsakovas tam prieštaraujantis. Atsakovas savo realią turtinę padėtį grindžia su savo dėde ir kitais giminaičiai sudarytomis paskolomis, tačiau tuo pačiu turi prabangų būstą Vilniaus senamiestyje, taipogi siekia iš ieškovės išpirkti 1/2 (duomenys neskelbtini), būsto dalį, kas patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai gera. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

41. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Savo ruožtu, teismas ydingai interpretavo M. Š. poziciją dėl ieškovės prisidėjimo 40 proc. didesne dalimi prie dukterų išlaikymo. Teismas visiškai neatsižvelgė į vėliau sekusius ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, jog nereikėtų fiksuoti prie minėtosios 40 proc. išraiškos, jog visi skaičiavimai ir išlaidos dukterimis yra byloje ir net nevertino aplinkybės, jog ieškovė aiškiai įvardino didesne dalimi sutinkanti prisidėti tuomet, kai atsakovas moka dukterų poreikių tenkinimui 800 Eur išlaikymą.

Atsiliepimas

42. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43. Atsakovas yra pateikęs išsamų paaiškinimą kaip per visą pandemijos laiką keitėsi atsakovo finansinė padėtis, t. y. nuo darbo sutarties pakeitimo ir atlyginimo sumažinimo iki darbo sutarties nutraukimo. Visą laiką nuo atleidimo dienos atsakovas ieškojo darbo, kuris labiausiai ir geriausiai atitiktų atsakovo gebėjimus ir sukauptą 15 metų patirtį išskirtinai tik automobilizmo srityje. Įmonėje (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2021 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo buvusi darbovietė, tai visiškai nauja darbovietė. Atsakovas 2013-2016 m. laikotarpyje yra dirbęs (duomenys neskelbtini) atstovybėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo komercinio transporto vadovas ir tiesiogiai pardavinėjo automobilius klientams, dabartinis darbinis pobūdis yra visiškai kitoks. Darbo skelbimas į šią poziciją buvo paskelbtas 2021 m. vasario mėnesį, paraišką pateikė 2021 m. vasario 13 d. Pirmas darbo pokalbis įvyko 2021 m. kovo 5 d., antras - 2021 m. kovo 24 d., trečias - 2021 m. balandžio 5 d. Galutinis darbo pasiūlymas gautas 2021 m. gegužės 18 d., įsidarbinimas įvyko 2021 m. birželio 7 d. Tuo pačiu atsakovas taip pat kandidatavo į (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovo poziciją, bet buvo atrinktas kitas kandidatas. Atsakovo teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, darbo užmokestis yra artimas gautam ankstesnėje darbovietėje. Chronologija patvirtina, kad jokių intencijų tyčia neįsidarbinti, nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

44. Atsakovas taip pat pasisako dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuri iš esmės yra tokia pati kaip nustatyta 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pridedant tik vieną nakvynę kas antrą savaitę, taigi jokios rotacijos nėra. Taigi kaip tik teismo sprendimu yra išvengiama vaikų rotacijos nustatant protingą stabilią bendravimo tvarką, kuri iš esmės jau yra susiformavusi taikant laikinąsias apsaugos priemones ir vaikai jau yra pripratę prie tokio bendravimo grafiko, kaip tik labiau atitinka stabilumo poreikį. Bendravimo su vaikais tvarka iš esmės atitinka ir pačios ieškovės ieškinyje prašytą nustatyti bendravimo tvarką – kas antras savaitgalis ir bendravimas darbo dienomis viduryje savaitės trečiadienį-ketvirtadienį. Vaikai bendraudavo su atsakovu kas antrą savaitgalį ir darbo dienomis antradieniais bei ketvirtadieniais (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką), tai neigiamai veikė šalių nepilnametes dukras, L. atsirado nervinis tikas, mergaitei prasidėjo didelės emocinės iškrovos, M. darželyje pradėjo šlapintis į lovą. Vilniaus apygardos teismui pakoregavus laikiną bendravimo tvarką, kuri jau tiko ir ieškovei ir kurios buvo laikomasi, sprendimu nustačius iš esmės analogišką bendravimo tvarką, nėra jokio pagrindo teigti, kad ji neatitinka vaikų interesų.

Šalies argumentai

45. Ieškovė pateikė psichologo rekomendacijas ir teigia, kad šios rekomendacijos turėtų būti laikomos specialisto išvada, tačiau CPK nenumato tokio instituto kaip specialistas ar specialisto išvada, tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Psichologo rekomendacijos šiuo atveju laikytinos rašytiniais įrodymais, neturinčiais jokios aukštesnės galios.

46. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktą video medžiagą, kurioje jis manipuliuoja vaiku, paruošia vaiką filmavimui. Esant tokiems įrodymams teismas turėjo skirti vaiko apklausą teisme. Teismas netenkino ir prašymo dėl ekspertizės atlikimo. Teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama per teismo posėdį. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. L. Ž. nuomonė buvo išklausyta Vaikų teisių apsaugos specialistams lankantis pas ieškovę namuose, bendraujant atskirai su L., iš kurio matėsi palankumas tėčiui. Pati ieškovė teigia, kad vaikui dėl tėvų skyrybų yra stebimas sumažėjęs saugumo jausmas, psichosomatiniai sutrikimai, tačiau ieškovė vis tiek siekia įtraukti vaiką į posėdį. Tuo tarpu, prašymo dėl ekspertizės skyrimo ieškovė nebepalaikė.

Žemesnės instancijos teismas

47. L. Ž. 2020-2021 m. lankė darželį, kuris įsikūręs (duomenys neskelbtini) ir perėjimas į mokyklą (pirmą klasę), kuri įsikūrusi visiškai kitoje vietoje ir vaikui yra visiškai nepažįstama aplinka, jau savaime yra kintantis dalykas: keisis mokymosi vieta, keisis draugai, keisis auklėtoja. Tad nepriklausomai nuo to, kur vaikas lankytų mokyklą, pokyčiai yra neišvengiami, tačiau savaiminiai. Ieškovė turi tik vieną motyvą, kurį aiškiai išsakė teismo posėdžio metu, kad Šiaurės Licėjuje L. galės būti visą dieną, t. y. tai bus patogu pačiai ieškovei.

Atsiliepimas

48. Atsakovas atsiliepime taip pat atsikerta į apeliacinio skundo argumentus dėl savo finansinės padėties. Nors butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau jis pirktas už kreditą, kurį kas mėnesį atsakovas moka bankui. Tiek turto įsigijimo sutartis, tiek kredito sutartis yra pateiktos į bylą. Tuo tarpu ieškovė yra sudariusi preliminariąją sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, kurio pirkimui nėra paėmusi paskolos iš banko, yra gavusi 85 000 Eur dovanų iš savo mamos. Šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė, kurią ji viso proceso metu bandė nuslėpti.

49. Atsakovas iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas, neturėjo jokių priežasčių palikti gerai apmokamą darbą, kad taptų bedarbiu tuo metu, kai ką tik gavo paskolą iš banko naujo būsto įsigijimui. Atsakovo atleidimas buvo sąlygotas COVID-19 pandemijos. 2020 m. pavasarį atsakovas gavo ne didelę išeitinę išmoką, o premiją už 2019 m. rezultatus, kuri buvo išmokama dalimis. Tuo tarpu atleistas iš darbo atsakovas buvo 2020 m. birželio mėn. Premija buvo panaudota naujo būsto įrengimui. Po atleidimo atsakovas nuolat ieškojo darbo ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes, priešingai nei teigia ieškovė, yra pateikti byloje. Ieškovė nenurodo, kad ji dvejose darbovietėse dirba po pusę etato. Tuo tarpu atsakovas neturi galimybės pagal savo kompetenciją dirbti dvejose konkuruojančiose automobilizmo srityje dirbančiose įmonėse. Teismas niekur nepasisakė, kad atsakovas turi didelių finansinių sunkumų ir todėl jam priteisia mažesnį išlaikymo vaikams dydį. Teismas objektyviai vertino abiejų šalių turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

50. Teismas vertino tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriams pagal 2015 m. liepos 13 d. Kredito sutartį Nr. 14A1518211503-S6 (kreditas buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, šalys yra bendraskoliai, mokėtinos įmokos sudaro 35,33 Eur per mėnesį) ir pagal 2019 m. gruodžio 29 d. kredito sutartį Nr. 19-074870-FA (191730 Eur kreditas butui (duomenys neskelbtini), įsigyti, mokėtinos įmokos sudaro 774,51 Eur per mėnesį). Atsakovas taip pat apmoka būsto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė su vaikais, dalį mokesčių, taip pat moka buto, kuriame gyvena komunalinius mokesčius. Vien atsakovo kreditoriniai ir mokestiniai įsipareigojimai per mėnesį sudaro virš 1 000 Eur. Atsakovas taip pat turi pirkti maistą, kurą, vaikų edukacinės priemonės, vaikų drabužius.

51. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas sprendime įvertino ne tik minimaliausius vaikų poreikius. Teismas labai išsamiai pagrindė vaikų poreikius ir reikalingą išlaikymo dydį, įvertindamas reikalingą sumą tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) poreikiams patenkinti. Atsakovas teisme ne kartą patvirtino, kad L. Ž. į privačią mokyklą ieškovė užrašė net nepasitarusi su atsakovu ir pateikė tik faktą. Vienas iš tėvų, nesant objektyvios būtinybės, negali vienašališkai nuspręsti dėl privačios ugdymo įstaigos nepilnamečiui vaikui parinkimo. Šaliai neįrodžius, jog kitas vaiko tėvas sutiko, kad vaikas lankytų privačią ugdymo įstaigą ar neįrodžius objektyvių priežasčių, kodėl vaikas gali lankyti tik privačią ugdymo įstaigą, turėtų prisiimti ir didesnę vaiko išlaikymo naštą. Šiuo atveju apeliantė tokios būtinybės neįrodė. Dėl ortodonto paslaugų atsakovas pažymėjo, kad ortodontijos specialistų paslaugos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Vaikams skiriamos ortodontinės plokštelės ir breketų sistemos yra apmokamos iš PSDF, tiesiog reikia kreiptis į įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa.

Atsiliepimas

52. Pasisakydamas dėl bylos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad jis teikė ieškinį jam priteisiant kompensaciją. Teikdama atsiliepimą teismui ieškovė pakeitė poziciją ir nurodė nebeturinti ketinimo įsigyti šį būstą ir planuoja įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją, atsakovas patikslino ieškinio reikalavimus nurodant, kad jis sutiktų atidalinti turtą ir kitokiu būdu –butą asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui, o ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Kompensacijos ieškovei mokėjimui atsakovas pasiskolintų reikiamą sumą.

53. Atsakovas kredito sutartį su banku dėl būsto įsigijimo sudarė tuo metu, kai pandemija dar nebuvo prasidėjusi ir jokių įtarimų dėl galimo atleidimo iš darbo nebuvo, taigi nėra pagrindo teigti, kad toks atsakovo elgesys yra finansiškai neatsakingas. Išlaikymo vaikams dydis nebuvo mažinamas dėl to, kad atsakovas turi paėmęs kreditą iš banko.

Šalies argumentai

54. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad vaikų išlaikymui bendrai reikalinga 1 900 Eur suma, o atsakovui bendrai mokant 800 Eur išlaikymą, likusią sumą, t. y. 1 100 Eur padengtų ieškovė. Ieškovės subjektyviai skaičiuojamas išlaikymas vaikams yra 1 900 Eur per mėnesį, ieškovė sutinka išlaikymui skirti 1 100 Eur, o atsakovas skirtų 800 Eur, taigi ieškovė prie vaikų išlaikymo prisidėtų apie 40 proc. didesne suma. Teismas sprendime objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, jog protingi vaikų poreikiai sudaro 790 Eur per mėnesį, kiekvieną mėnesį yra mokama 70 Eur dydžio išmoka vaikui, taigi kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 720 Eur. Atitinkamai, vadovaudamasis pačios ieškovės patvirtinimais, teismas proporcingai paskaičiavo atsakovui ir ieškovei tenkantį išlaikymo dydį.

55. Ieškovė nenurodė konkrečių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, šalims aktyviai realizuojant procesines teises, o šalių argumentai dėl ginčo esmės grindžiami išsamiais procesiniais dokumentais bei rašytiniais įrodymais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jo nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka šalių procesinės teisės nebus suvaržytos. Atsakovas kartu su atsiliepimu teikia ieškovės prašytą informaciją apie gaunamą darbo užmokestį bei teikia įrodymus apie įsidarbinimo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

56. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

57. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

58. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2013 metų kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, santuokos nebuvo sudariusios. Šalys turi dvi nepilnamete dukras: L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 1 d. atsakovas išsikraustė iš bendrų namų ir apsigyveno atskirai. Šalių nepilnametės dukros liko gyventi kartu su ieškove.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

59. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

60. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Tačiau naujų įrodymų teikimo draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

61. Apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus - L. Ž. Linkedin paskyros išrašą, www.registrucentras.lt išrašą dėl (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 11 d. www.aruodas.lt išrašą. Taip pat suformulavo procesinio pobūdžio prašymą įpareigoti atsakovą L. Ž. pateikti į bylą visą informaciją apie atsakovo dabartinę darbovietę/ darbovietes ir joje/ jose atsakovo gaunamą darbo užmokestį/pajamas, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki duomenų pateikimo teismui dienos. Grįsdama prašymą priimti naujus įrodymus nurodė, kad teismui paskelbus sprendimą, ieškovei iš artimos atsakovui aplinkos tapo žinoma, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 1 d. nebedirba teismui bylos nagrinėjimo metu nurodytoje darbovietėje - (duomenys neskelbtini), o grįžo dirbti į savo buvusią darbovietę – (duomenys neskelbtini). Taip pat prideda www.aruodas.lt išrašą, kad atsakovo buto (duomenys neskelbtini) kv. m kaina yra virš 4 000 Eur. Atsakovas, reaguodamas į apeliantės prašymą, pateikė įrodymus apie įsidarbinimo dabartinėje darbovietėje eigą, įrodymus dėl kandidatavimo į (duomenys neskelbtini)atstovybės vadovo poziciją, įrodymus apie jam šiuo metu mokamą atlyginimą, elektroninį susirašinėjimą su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

62. Teismo vertinimu, ieškovės teikiami įrodymai (išrašas iš Linkedin paskyros ir www.registrucentras.lt išrašas dėl (duomenys neskelbtini)) yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, o būtent - atsakovo gaunamu darbo užmokesčiu, kas yra reikšminga nustatant galimybes teikti išlaikymą vaikams. Juo labiau, atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie šiuo metu gaunamą darbo užmokestį bei įrodymus, kad jo darbo suradimas nebuvo spontaniškas, susietas su skundžiamo teismo sprendimo priėmimu, tačiau truko ilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad tiek apeliantės, tiek atsakovo pateikti nauji įrodymai susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas apeliantei objektyviai iškilo tik po sprendimo priėmimo, dėl šių naujų įrodymų atsakovas turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundą, taip pat pateikti naujus įrodymus, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia priimti šiuos aptarus apeliantės ir atsakovo naujus įrodymus.

63. Tuo tarpu, teismo vertinimu, nėra būtinybės prijungti apeliantės išrašą iš www.aruodas.lt bei atsakovo pateikto susirašinėjimo su apeliante ir kandidatavimo į (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovo poziciją. Dėl ieškovės pateikto įrodymo pasisakytina, kad vėliau atsiradusia būtinybe pateikti įrodymus nelaikytina ir juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, kad esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 46 punktas). Aplinkybės dėl atsakovo nuosavybės teise valdomo buto buvo žinomos dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė turėjo visas galimybes pasisakyti dėl jo vertės pirmosios instancijos teisme, todėl dabar neegzistuoja pagrindas dėl šio naujo įrodymo priėmimo. Atsakovo teikiamas elektroninis laiškas su ieškove jokių reikšmingų bylos aplinkybių nei pagrindžia, nei paneigia, gali patvirtinti tik konfliktišką šalių santykį ir nesutarimus dėl vaikų priežiūros, todėl tokio įrodymo priimti nėra pagrindo. Taip pat atsakovo pateiktas susirašinėjimas dėl darbo (duomenys neskelbtini) salone nėra susijęs su byla, atsakovas ten nedirba, todėl šis naujas įrodymas nepriimtinas.

64. 2021 m. spalio 11 – 12 dienomis tiek apeliantė, tiek atsakovas pateikė naujus įrodymus. Atsakovas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė ieškovės elektroninius laiškus. Kaip jau pasisakyta dėl anksčiau atsakovo iš esmės panašaus turinio elektroninių laiškų, taip pat pažymėtina, kad jie jokių nustatinėtinų aplinkybių, apart to, kad tarp šalių egzistuoja konfliktiški, įtempti santykiai, nei patvirtina nei paneigia, todėl jų priimti taipogi nėra pagrindo. Apeliantė pateikė naujus įrodymus, susijusius su automobilio parkavimo išlaidomis, L. Ž. mokyklos pabrangimu, įrodymus, patvirtinančius, kad M. Ž. ortodontinis gydymas nėra kompensuojamas valstybės, įrodymus dėl dukrų užsiėmimų mokykloje atostogų metu, išlaidų lentelę vaikų išlaidoms už 2021 m. rugsėjo mėnesį, įrodymus dėl pabrangusio maitinimo mokykloje, mokėjimus L. Ž. psichologei. Pasisakant dėl šių naujų apeliantės pateiktų įrodymų, kurie atsirado po sprendimo priėmimo, pažymėtina, kad šios kategorijos bylose (dėl išlaikymo vaikui), įrodymų objektyviai atsiranda kiekvieną dieną, todėl jų teikimas teismui galėtų būti kasdieninis ir begalinis. Juo labiau, naujai pateikiami įrodymai pagrindžia tai, kad vaikams ir toliau patiriamos įprastos, kasdienės išlaidos (mokyklai, psichologo konsultacijai, maitinimui mokykloje ir pan.), apeliantė nenurodė išskirtinių aplinkybių, kodėl įrodymai dėl naujų vaikams patiriamų išlaidų, atsiradę po sprendimo priėmimo, turėtų būti apeliacinės instancijos teisme priimami ir vertinami. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, įrodymai dėl ortodotinio gydymo objektyviai galėjo būti pateikiami anksčiau ieškovei atsikertant į atsakovo argumentus, kad toks gydymas yra finansuojamas valstybės, kadangi šie klausimai buvo keliami dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, tikslinga vadovautis įrodymų pakankamumo taisyklėmis, kad užtektinai įrodymų buvo pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad būtų įvertinos vaikams patiriamos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti apeliantės 2021 m. spalio 12 d. pateiktus naujus įrodymus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

65. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tik tuomet, kai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą, t. y. toje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos išskirtinumą, objektyviai lemiantį žodinio proceso poreikį (CPK 322 straipsnis). Ir nors byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Esminė aplinkybė nusprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastos (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma.

66. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

67. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad būtų užtikrintas išsamus bylos išnagrinėjimas, šalims būtų suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl naujai, kartu su apeliaciniu skundu, pateiktų įrodymų. Teismo vertinimu, apeliantė pateikė išsamius paaiškinimus apie naujai teikiamus įrodymus, jų reikšmę ir kokios aplinkybės tokiais įrodymais įrodinėjamos, savo ruožtu atsakovas taip pat turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, kartu pateikdamas atsikirtimo argumentus pagrindžiančius įrodymus, taigi įrodymai ir su jais pateikti paaiškinimai yra pakankami išvadoms padaryti. Atsižvelgiant į tai, jog įrodymai yra pakankami, o žodinis procesas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas netenkinamas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

68. Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

69. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

70. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

71. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Nors pirmiausia atsakomybė už vaikus tenka tėvams, valstybėje svarbiausias funkcijas atlieka nacionalinio lygmens institucijos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga – šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, o skyrium gyvenantis tėvas (motina) išsaugotų ryšį su vaiku. Nors Konvencija nėra specializuotas vaiko teisių apsaugos aktas, tačiau jos universalumas leidžia visapusiškai ir objektyviai analizuoti vaiko teisės į šeimos ryšius užtikrinimo mechanizmus. Šį straipsnį būtų galima suprasti ne tik kaip ginantį vaikų teises, bet kaip ginantį visų asmenų teisę į šeimos ryšius, šeimos gyvenimą. Vadinasi, šiuo straipsniu yra ginama vaiko teisė į šeimą (teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina) ir tėvų teisė bendrauti su vaiku.

72. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

73. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, nurodydama, kad ankstesniu grafiku dukterys gyveno apie pusantrų metų, prie jo priprato, o po 2020 m. spalio 8 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaikus pradėjus rotuoti po namus kas antrą dieną, stebimos mergaitės būsenos priartėjo iki paribinių, atsirado tikas (apeliantės teigimu, tą patvirtina V. U. pažyma), nepaisant specialisto rekomendacijų net kelis kartus pakeitus dukroms įprastą grafiką, stebimos ilgalaikės tokios sprendimo pasekmės (apeliantė teigimu, tą patvirtina 2021 m. gegužės 11 d. gyd. E. P. pranešimas dėl skirto net ir medikamentinio gydymo, vaizdo medžiaga). Teigia, kad teismas netinkamai įvertino specialisto išvadose pateiktą informaciją apie suprastėjusią vaikų būklę, nebuvo įvertinta, kad vaikams reikalingas stabilumas, nebuvo išklausyta dukros L. nuomonė.

74. Ieškovė patikslintame ieškinyje, grįsdama bendravimo tvarką, paaiškino, kad iki šalių ginčui persikėlus į teismą, apeliantas bendraudavo su dukrom kelias dienas per savaitę ir kas antrą savaitgalį, nurodo, kad dukroms toks grafikas buvo aiškus, jau buvo tapęs įprastu, todėl, pasikreipusi į teismą, prašė nustatyti iš esmės panašią bendravimo tvarką, jog tėvas bendrauja su dukromis kas antrą savaitgalį ir kiekvieną trečiadienį po mergaičių ugdymo veiklos iki kiekvieno ketvirtadienio ryto. Teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka tik itin nežymiai skiriasi nuo tvarkos, kuri buvo susiformavusi dar prieš kreipiantis į teismą, t. y. „pridedant“ papildomai po vieną darbo dieną bendravimui su tėvu kas antrą savaitę tomis savaitėmis, kai savaitgaliais dukros lieka pas apeliantę. Tokia tvarka, nesant byloje duomenų apie tai, kad bendravimas su tėvu dukroms turi neigiamą įtaką, beveik maksimaliai išpildo nuostatas, jog vaikai turi teisę kaip įmanoma daugiau bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina, tam, kad būtų kuriamas kuo glaudesnis bendravimas, palaikomas artimesnis ryšys.

75. Apeliantė itin akcentuoja tvarką, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurią, apart tėvo bendravimo su dukromis kas antrą savaitgalį, tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikus į jų ugdymo įstaigą, sekančią dieną ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieš prasidedant ugdymo veiklai arba grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 9:00 val. (jei grąžinimo dieną veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma). Tokia laikina bendravimo tvarka buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus apeliantės atskirąjį skundą, pakeičiant bendravimą darbo dienomis, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais ir grąžindamas ketvirtadieniais. Teismo vertinimu, tokia Vilniaus apygardos teismo iki šiol nustatyta tvarka, pagal kurią vaikai gyvena jau apie 11 mėnesių, yra pakankamai panaši į anksčiau tarp šalių faktiškai egzistavusią tvarką, bei ženkliai nesiskirianti nuo skundžiamame sprendime nustatytosios.

76. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies byloje pateiktų įrodymų, pavyzdžiui L. Ž. 2020 m. lapkričio 4 d. gydytojo įrašo, kuriame nurodyta, kad mergaitė <...> blogai užmiega, <...>, pastaruoju metu pakito mergaitės dienos režimas, jaučia psichologinę įtampą dėl tėvų skyrybų. Kaip matyti, šis įrašas padarytas būtent tuo metu, kai dar galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės su itin dažna rotacija, t. y. kuomet kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį mergaitės nakvoja pas tėvą, kurios aukštesniojo teismo buvo pakeistos. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tėvų skyrybos kiekvienu atveju neigiamai veikia ir lemia vaikų savijautą, todėl būtent tėvai yra atsakingi už tai, kad minimalizuotų neigiamą poveikį vaikams.

77. Apeliantės teigimu, teismas taip pat tinkamai neįvertino trijų gydytojos E. P. išvadų dėl dukros L. psichologinės būklės. Visų pirma pažymėtina, kad specialistų išvados, atliktos ne pagal teismo paskyrimą, laikytinos rašytiniais įrodymais, nes jose gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 73 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Valvikė“ v. UAB „ Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž., byla Nr. 3K-3-8/2005). Tokie įrodymai aukštesnės teisinės galios neturi ir yra vertintini kitų įrodymų kontekste. Psichiatrės-psichoterapeutės 2020 m. rugsėjo 23 d. išraše nurodyta, kad mergaitė patiria stresą, stebimi emocijų sutrikimui būdingi simptomai (sumažėjęs saugumo jausmas, naktiniai košmarai), rekomenduotina nekeisti dienos rutinos, kas vaikui duotų didesnį saugumo jausmą bei leistų stabilizuoti emocinę būseną, vaikui yra teikiama tęstinė psichoterapinė pagalba. 2020 m. lapkričio 13 d. rašte nurodyta, kad vaiko elgesys rodo nesaugumo jausmą <...> stebimi emocijų sutrikimui būdingi simptomai – emocinė įtampa, gynybiškumas, nesaugumas ir baimės <...> vyrauja „sugriautų namų“ tema, <...> rekomenduojama užtikrinti vaikui įmanomai stabilią aplinką, tęsti gyvenimo ritmą, kuriuo vaikas gyveno pastaruosius kelerius metus. 2021 m. gegužės 11 d. rašte nurodyta, kad mergaitę L. apie 3 savaites kamavo naktiniai košmarai <...> buvo laikinai skirtas medikamentinis gydymas, kuris buvo efektyvus <...>. Šiuo metu išlieka ryškus vaiko nepasitikėjimas kitais, emocinio ryšio vengimas <...>. Būklė išlieka nestabili, reikalauja pastovumo, saugumo. Saugumą ir stabilumą užtikrina pastovus ir nekintantis vaiko dienos režimas, nusistovėjusi ir vaikui žinoma rutina.

78. Teismo vertinimu, šiuose rašytiniuose įrodymuose fiksuota informacija neabejotinai patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra sunkiai išgyvena tėvų skyrybas, kaip minėta, būtent šalys yra atsakingos, kad bendrų pastangų dėka kaip įmanoma labiau sumažintų šį žalingą poveikį dukroms. Tačiau taip pat pažymėtina, kad nei viename dokumente nenurodyta, kad tokie vaiko elgesio pakitimai sąlygoti bendravimo su tėvu, kad bendravimas su tėvu vaikams turėtų neigiamą įtaką. Priešingai, manytina, kad glaudesnis, artimesnis ryšys tiek su tėvu, tiek su motina, galėtų turėti teigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai. Be to, kaip matyti iš Tarnybos pateiktų išvadų, tiek ieškovės, tiek atsakovo prašyta bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams, dukra L. Ž. pokalbio metu apie tėtį atsiliepė palankiai, todėl teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka (kuri, kaip minėta, labai panaši į anksčiau tarp šalių nusistovėjusią) neprieštarauja vaikų interesams. Priešingai, dabartinis (dar vienas) bendravimo tvarkos pakeitimas, apeliacinio skundo tenkinimo atveju, kaip tik labiau neigiamai paveiktų nepilnamečius vaikus.

79. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neorganizavo L. Ž. apklausos teisme, neskyrė ekspertizės. Kaip teisingai pastebėjo ir atsakovas, tokie procesiniai veiksmai nebūtų suderinami su geriausiais vaiko interesais, atsižvelgiant į psichologės E. P. pateiktą informaciją dėl dukros elgesio, baimių, nesaugumo jausmo, apklausa teisme galimai tik dar labiau paskatintų neigiamus mergaitės elgesio reiškinius. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti.. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dukra L. Ž. buvo kalbinta Tarnybos atstovų, šiems lankantis apeliantės namuose. Apsilankymo metu su L. bendrauta individualiai, pokalbyje motinai nedalyvaujant. Mergaitė papasakojo, kad tėveliai jau senai nedraugauja, tėtis ilgą laiką gyvena kitame bute, jai patinka jo naujieji namai. Su tėčiu mėgsta žiūrėti filmukus, pažaisti su žaisliukais, šeštadieniais pasivaikščioti, suvalgyti ledų. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba nurodė, kad maksimali vaikų bendravimo su tėvu tvarka vaikų interesams neprieštarauja. Teismo vertinimu, toks mergaitės nuomonės išklausymas yra pakankamas bei atitinkantis vaiko interesus.

80. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ekspertizės neskyrė. Iš 2020 m. lapkričio 24 d. posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismas nustatė 7 d. terminą pozicijai sutikslinti dėl ekspertizės skyrimo, tačiau jokių papildomų sutikslinimų, prašymų apeliantė tuo klausimu nebeteikė.

81. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaikų su atsakovu bendravimo tvarką, byloje nėra duomenų, kad toks bendravimas su tėvu dukroms būtų žalingas, priešingai, vertintinas kaip maksimaliai suvienodinantis tėvų galimybę kaip įmanoma labiau dalyvauti dukrų gyvenime. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo su vaikais tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

82. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

83. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

84. Grįsdama argumentus dėl vaiko poreikių, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog L. Ž. privati mokykla nėra reikalinga, teismas neatsižvelgė į specialistų išaiškinimus, kad dukrai reikalingas tęstinumas, apeliantės teigimu, teismas vertino tik minimalius dukrų poreikius. Kaip minėta pagal teismų praktiką, minimali mėnesinė alga laikytina pakankama vaikui išlaikyti (642 Eur). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų dukrų poreikiai pilnai gali būti tenkinami šioms skiriant po 720 Eur per mėnesį (790 Eur – 70 Eur vaiko pinigų), taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas vertino ne tik būtinuosius poreikius, bet ir papildomus mergaičių poreikius, nustatydamas didesnę poreikių sumą. Pavyzdžiui, poreikį psichologinei konsultacijai (pažymėtina, kad visos mokslo įstaigos siūlo ir nemokamą psichologo pagalbą vaikams), laikė pagrįstomis išlaidas abiejų vaikų privatiems darželiams, atostogoms, pagrįstai sprendė, kad, pavyzdžiui po 50 Eur per mėnesį vaikų būreliams yra pakankama suma (kaip žinia, mokymosi įstaigos taip pat siūlo daugybę nemokamų užsiėmimų) ir kt. Pasisakydamas dėl privačios mokyklos dukrai L. nebūtinumo, teismas nurodė, kad atsakovas, nors iš pradžių ir pritarė vaikų lavinimui privačiose mokyklose, tačiau pasikeitus jo finansinei padėčiai nurodė, kad šalys nebesusitarė dėl būtinybės vaikus leisti į privačias mokyklas. Teismas konstatavo, kad apeliantei, neįrodžius privačios mokymosi įstaigos būtinybės, tenka tokios išlaidos.

85. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

86. Esminiai argumentai, dėl kurių apeliantė nurodo privačios mokyklos būtinybę, jog L. psichologų nurodymu yra reikalingas pastovumas, į nurodytą mokyklą eina nemažai vaikų iš dabar lankomo darželio, todėl tai padėtų užtikrinti vaikui reikalingą pastovumą ir saugumo jausmą. Visų pirma, nei viename iš byloje esančių psichologų raštų nėra rekomenduota vaiką leisti į konkrečią, privačią mokyklą, nėra nurodyta tokio veiksmo būtinybė. Apeliantė, siekdama pagrįsti privačios mokymo įstaigos būtinybę, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad L. Ž. yra būtinos privačios ugdymo įstaigos paslaugos, o tokių paslaugų negali teikti valstybinės ugdymo įstaigos. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, lemiančių adaptacijos naujoje ugdymo įstaigoje sunkumus, ar kitų poreikių, kuriuos gali užtikrinti tik ieškovės pasirinkta privati ugdymo įstaiga. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad privačios ugdymo įstaigos pasirinkimas buvo objektyviai vienintelis įmanomas pasirinkimas šalių dukroms. Psichologo raštuose nenurodyta, kad mergaitė turi kokių nors problemų susidraugaujant su naujais vaikais, prisitaikant naujoje aplinkoje, kaip žinia, vaikui pradedant lankyti mokyklą, ją keičiant, visais atvejais keičiasi klasės draugai, mokytojai, todėl tokie natūralūs pokyčiai savaime susiję su tam tikru, laikinu naujumu, tačiau tokio amžiaus vaikai įprastai pakankamai greitai prie tokių pokyčių prisitaiko. Byloje esantys susirašinėjimai, atsakovo pozicija pagrindžia, kad jis, nors iš pradžių ir pritarė tokiam mokymui, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė, siūlė apeliantei įvairius variantus dėl dukrų mokyklos. Teismų praktikoje nėra nurodyta, kokios vieno iš tėvų persigalvojimo priežastys laikytinos svarbiomis, o kokios ne, tik pažymėtina, kad tokie klausimai kaip šalių vaiko išsilavinimas turi būti sprendžiamas bendru šalių sutarimu, taigi, laikytina, kad vienas iš tėvų pakeisti poziciją gali ir nebūtinai dėl finansinių aplinkybių. Teismo vertinimu, papildomų išlaidų privačiai ugdymo įstaigai buvo galima išvengti, ieškovei priėmus sprendimą vaiką leisti į valstybinę mokyklą.

87. Atsižvelgus į šioje dalyje nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė būtinybės vaiką leisti į privačią mokyklą, šį sprendimą priėmė nepritarus atsakovui, nepritarus jo siūlymams bei objektyviai nepagrindė privačios mokyklos būtinumo, kas lėmė papildomas išlaidas dukros L. ugdymo poreikiams patenkinti. Esant nurodytam, vaikų tėvui nesutinkant ir apeliantei neįrodžius, kad išlaidos privačiai ugdymo įstaigai yra būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos, dėl ieškovės sprendimo vaiką leisti į privačią mokyklą atsiradusi papildomų išlaidų našta pagrįstai atiteko apeliantei.

88. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

89. Apeliantė naujai pateikiamais įrodymais grindžia, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme priimant sprendimą pradėjo dirbti naujoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), todėl galimai gauna didesnes pajamas, negu buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir yra pajėgus teikti po 400 Eur išlaikymą, nesąžiningai nesiieškojo darbo, siekdamas sumažinti prievolę vaikams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokio tipo/pobūdžio ir brangumo nekilnojamąjį turtą atsakovas realiai valdo, nevertino, kad siekia išpirkti jų bendrąja daline nuosavybe valdomą butą (duomenys neskelbtini), kad prisiimti kreditiniai įsipareigojimai rodo ne prastą, o priešingai, gerą asmens finansinę padėtį.

90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos dirbant dvejose darbovietėse po pusę etato per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 3 258 Eur. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovas sprendimo priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo atlyginimas sudaro 3 000 Eur, tačiau atskaičius mokesčius sudarė apie 1 815 Eur, taigi ženkliai mažiau, nei apeliantės. Iš naujai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų duomenų matyti, kad iš naujos darbovietės (duomenys neskelbtini) atsakovas 2021 m. liepos 5 d. gavo 1 820,19 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 5 d. 2 248,47 Eur atlyginimą, nors atlyginimas yra ir didesnis, nei vertino pirmosios instancijos teismas, tačiau toks padidėjimas nelaikytinas ženkliu, ir vis tiek mažesnis, nei apeliantės gaunamos pajamos. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad atsakovas sąmoningai delsė pandemijos laikotarpiu susirasti darbą. Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas dėjo pastangas susirasti darbą, tačiau dėl objektyvių pasaulinės pandemijos aplinkybių, to objektyviai galėjo nepavykti padaryti. Atsakovas taip pat naujai pateiktais įrodymai paneigė apeliantės išdėstytas aplinkybes, kad jis susirado geriau apmokamą darbą būtent tada, kai pirmosios instancijos teismas paskelbė sprendimą. Įrodymai patvirtina, kad į esamą darbą atsakovas kandidatuoti pradėjo dar 2021 m. vasario 13 d., pokalbis įvyko 2021 m. kovo 5 d., kitas pokalbis – 2021 m. kovo 24 d., sąlygų derinimą patvirtina ir 2021 m. gegužės 18 d. elektroninis laiškas. Kaip matyti, darbinimosi procesas buvo pakankamai ilgas ir įvairiais etapais, todėl vienareikšmiai teigti, kad apeliantas susirado kiek geriau apmokamą darbą kaip tik pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, nėra pakankamai pagrindo.

91. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir šalių turimą nekilnojamąjį turtą bei finansinius įsipareigojimus. Šalys ½ valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, apeliantė yra sudariusi buto pirkimo – pardavimo preliminarią sutartį, nurodė, kad nedidelę dalį (5 900 Eur) yra pasiskolinusi iš motinos, o 85 000 Eur yra gavusi pagal dovanojimo sutartį, taigi tai nelaikytina finansiniu įsipareigojimu, tuo tarpu apeliantas savo būstui (duomenys neskelbtini) yra sudaręs 2019 m. gruodžio 29 d. kredito sutartį Nr. 19-074870-FA, turi įsipareigojimų artimiems giminaičiams. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad priešingai nei apeliantė, kuri lėšas yra įgijusi pagal dovanojimo sutartį, apeliantas iš artimų giminaičių lėšas yra pasiskolinęs, kurias periodinėmis įmokomis grąžina. Aplinkybės, kad atsakovas turi papildomų finansų, taip pat nepatvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl bendrosios nuosavybės atidalinimo, kadangi, kaip matyti iš civilinės bylos e2-1287-467/2021 medžiagos, atsakovas su pirminiu ieškiniu kreipėsi prašydamas būtent jam priteisti kompensaciją, butą paliekant apeliantei. Šie įrodymai patvirtina, kad šiuo metu apeliantės finansinė padėtis yra geresnė, tiek gaunant didesnes pajamas, tiek turint mažesnius finansinius įsipareigojimus, taigi ji turi realias ir geresnes galimybes didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

92. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką bei priteisė pagrįstą ir proporcingą išlaikymą iš atsakovo vaikams.

93. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

94. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas dėl šio klausimo sprendime nepasisakė, todėl yra pagrindas šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 7 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas prašė priteisti 10 200 Eur. Šalys nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į apeliacinį skundą priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų dydžio, pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos atliktų darbų ataskaitomis, bylinėjimosi išlaidų realumą pagrindžia pridėti mokėjimų nurodymai, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis.

95. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

96. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė keturis reikalavimus: 1) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (reikalavimas patenkintas); 2) dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (reikalavimas patenkintas iš dalies, laikytina, kad patenkinta 50 proc.); 3) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (reikalavimas patenkintas); 4) dėl periodinio išlaikymo priteisimo (reikalavimas patenkintas 75 proc.). Pagal proporcijas įvertinus procentinę ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 6 418,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patikslintu ieškiniu iš esmės prašė tik nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Analogiškai, kaip ir ieškovės atveju, laikytina, kad šis reikalavimas patenkintas 50 proc., dėl to laikytina, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 5 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (6 418,75 Eur – 5 100 Eur), konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

97. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu tokią teisę įgijo atsakovas (CPK 98 straipsnis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų realumą pagrindžia 2021 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliantės M. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrius IgnotasRūta Veniulytė-JankūnienėMargarita Stambrauskaitė