- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-1142-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12616-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- E.M.
- Ieškovas
- G. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei E.M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų T. M., gimusio 2015 m., ir M. M., gimusios 2017 m., bendravimo tvarką. Ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-10783-1102/2019. Patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis), detali ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nenustata. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tarp ieškovo ir atsakovės yra susitarta, kad atsakovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki planuojamo bendravimo su vaikais pradžios.
Šalies argumentai
3. Ieškovas teigė, kad atsakovė jam ilgą laiko tarpą neleidžia susitikti su nepilnamečiais vaikais, todėl prašė nustatyti laikiną jo ir vaikų bendravimo tvarką – ieškovas bendrauja su vaikais lyginių savaičių sekmadieniais nuo 10 val. iki 20 val., atsakovei perduodant vaikus ieškovui vaikų gyvenamojoje vietoje ir 20 val. grąžinti vaikus ieškovei į vaikų gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą atmesti. Pagrįsdama šį prašymą, nurodė, kad ieškovo ir nepilnamečių vaikų ryšys yra visiškai nutrūkęs, tėvas nebendravo su vaikais nuo 2019 m. balandžio 28 d., todėl neįmanoma bendravimo tvarka be pereinamojo laikotarpio. Atsakovės teigimu, ieškovas neturi tinkamų tėvystės įgūdžių, yra smurtavęs, netinkamai auklėja, palieka vaikus be priežiūros. Taip pat atsakovė teigia, kad bendravimas neįmanomas ir dėl karantino bei jo laikotarpiu nustatytų ribojimų, todėl mano, jog nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų vaikų ir ieškovo bendravimas ryšių priemonėmis su vaizdu ir garsu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi, nutarė iš dalies patenkinti ieškovo G. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nustatė laikiną ieškovo G. M. ir vaikų T. M. bei M. M. bendravimo tvarką: ieškovas bendrauja su vaikais lyginių savaičių sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val., 10 val. vaikų motinai E.M. perduodant vaikus jų tėvui gyvenamojoje vietoje Vilniaus mieste aprengus lauko drabužiais, 18 val. G. M. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Vilniuje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
7. Atsakovė E.M. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį, prijungti pateikiamus naujus įrodymus ir nustatyti ieškovo G. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. M. ir T. M. pereinamąja bendravimo tvarką.
8. Atsakovė prašo teismo taikyti pereinamąją bendravimo tvarką tokiu būdu: 1) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais lyginėmis savaitėmis, susitikdamas su nepilnamečiais vaikais psichologo kabinete, su psichologu suderintą savaitės dieną ir valandą, o psichologui rekomenduojant – susitikimuose dalyvauja ir motina; 2) psichologą, kuris vykdys tėvo ir nepilnamečio vaikų susitikimus, paskiria Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) psichologui, vykdančiam tėvo ir vaikų susitikimus, rekomendavus nutraukti susitikimus per psichologą, tėvas bendrauja su vaikais dalyvaujant motinos nurodytam asmeniui, lyginių savaičių sekmadieniais nuo 14 val. iki 18 val., susitikdamas u vaikais motinos nurodytoje vietoje; 4) tėvas bendrauja su vaikais nelyginių savaičių sekmadieniais nuo 11 val. iki 12 val. nuotolinių ryšių priemonėmis su vaizdu ir garsu; 5) bendravimo tvarka gali būti keičiama bendru tėvų susitarimu.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodo apie galimus ieškovo smurto atvejus prieš nepilnamečius vaikus. Savo atskirajame skunde atsakovė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas surašė Tarnybinį pranešimą Nr.1TSTD-1379 ir šis pranešimas buvo nusiųstas policijai apie galimai patirtą smurtą prieš mažamečius. 2020 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 – ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19403-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimai ieškovo smurtavimo savo mažamečio sūnaus ir dukros atžvilgiu.
Šalies argumentai
10. Ieškovas G. M. su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka. Ieškovas teigia, kad su vaikais ryšys nėra nutrūkęs, o jį silpnina tik atsakovės veiksmai. Taip pat, ieškovas pateikia papildomus įrodymus, kurie anot jo, patvirtinta ieškovo tinkamą elgesį su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovas visiškai sutinka su skundžiamu teismo nutartimi, kad nuotolinis bendravimas su vaikais nėra įmanomas dėl sudėtingų santykių tarp vaikų ieškovo ir atsakovės, ir vaikai nesijaus laisvai. Nesutinka ir su atsakovės dalyvavimu, ieškovui bendraujant su vaikais. Ieškovas sutinka, kad susitikimai su vaikais iki 2020 m. liepos 31 d. gali būti trumpesni (nuo 13 val. iki 18 val.).
Šalies argumentai
12. Ieškovas visiškai sutinka su teismo nutartimi, kad atsakovės teiginiai apie ieškovo negebėjimą pasirūpinti vaikais prieštaringi. Ieškovas teigia, kad tai matosi iš visos bylos įrodymų visumos.
13. Ieškovas nesutinka ir su teiginiais, jog šeimoje yra buvę smurto atvejų dėl jo kaltės. Ieškovas vaizdo įrašu teikia užfiksuotus įvykius, kuriuose matoma, jog pati atsakovė elgėsi netinkamai, melavo, jog įvykius matė nepilnametis sūnus T. ir dėl pačios sukeltų veiksmų smurtu kaltina ieškovą. Ieškovas taip pat priduria, kad atsakovė niekada neturėjo nusiskundimų dėl ieškovo elgesio, o kitus ieškovo veiksmus, susijusius su nepilnamečių vaikų auklėjimu ir savarankiškumo mokymu, galimai traktuodavo kaip smurtą, dėl ko ieškovas visiškai nesutinka.
14. Ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-19403-20 neįrodo ieškovo kaltės. Ieškovas pažymi, kad su juo nebuvo susisiekta, neturėjo galimybės pateikti įrodymų. Taip pat nesutinka su kaltinimais, viską laiko atsakovės psichologiniu spaudimu bei siekiu sudaryti klaidingą įspūdį. Ieškovas nori atkreipti teismo dėmesį, jog šis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo neatsižvelgti į patį tyrimo faktą, atmesti šį įrodymą, kol nėra aiškios išvados.
Šalies argumentai
15. Ieškovas taip pat prašo patikslinti vaikų gyvenamosios vietos adresą Vilniuje, nes atsakovė atsisako suteikti tokią informaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė papildomus įrodymus ir juos prašo prijungti prie bylos (el.laiškus ir nuotraukas).
18. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių dėl naujų įrodymų priėmimo (CPK 314 straipsnis), todėl atsisako juos priimti, ir dėl jų nepasisako.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikomų, vertino visų pirma vaiko interesus, įvertinant šalių pateiktus įrodymus ir išvadą teikiančios institucijos išvadą. Įvertinus šalių išdėstytus argumentus, kad ieškovas prašo iš esmės minimalaus bendravimo su vaikais, be nakvynių, Tarnybos išvadą, siekdamas, kad nebūtų pažeistas ir vaikų miego bei poilsio režimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatytina ieškovo ir jo vaikų laikina bendravimo tvarka – lyginių savaičių dienomis nuo 10 val. iki 18 val., 10 val. atsakovei perduodant vaikus ieškovui vaikų gyvenamojoje vietoje Vilniaus mieste, 18 val. ieškovas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Vilniuje. Tuo trapu, atskirojo skundo argumentai nesuponuoja objektyvios išvados dėl pagrindo keisti ir/ar naikinti skundžiamą nutartį.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas. Šiuo metu karantinas yra atšauktas, todėl nėra pagrindas remtis šia aplinkybe, jog dėl šios priežasties vaikai negali susitikti su ieškovu.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi objektyvaus pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime suponuoja išvadą, dėl galimo vaikų intereso pažeidimo ir/ar netinkamo atsakovo elgesio, nes toks vertinimas būtų itin formalus, juolab, kad objektyvių įrodymų pagrindžiančių ieškovo veiksmų neteisėtumą nepateikta.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino šalių nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, Tarnybos pateiktą išvadą, vaikų interesus ir nagrinėjamu atveju padarė pagrįstas išvadas dėl vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos nustatymo.
27. Dėl atsakovo nurodyto prašymo, patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą, pažymėtina, kad vykdant teismo nutartį atsakovė privalo ją nurodyti ir be papildomo teismo patikslinimo, nes nutartyje nurodyta, kad ieškovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos.
28. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
30. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės E.M.ės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.