Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-6110-639/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-29
Bylos Nr.: e2-6110-639/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03547-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Zajarskas
Atsakovas: L. T.
Ieškovas: A. T.
Trečiasis asmuo: „Luminor Bank“ AS

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-6110-639/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03547-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 2.3.4.4.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant R. K., I. G.,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui E. K.,atsakovei L. T., jos atstovui advokatui A. B.,išvadą teikiančios institucijos atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei L. T., trečiajam asmeniui „Luminor Bank“ AS Lietuvos filialas, išvadą teikiančiai byloje institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir atsakovės L. T. priešieškinį A. T. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovei L. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 p. nustatytą teisę naudotis ieškovui A. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,057 ha, pastatu-sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv. m., pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52 kv. m., esančiais (duomenys neskelbtini); Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.8. p. įtvirtintą sąlygą, kad: „Sutuoktiniai susitaria, kad po santuokos nutraukimo, A. T. priėmus sprendimą, gavus kreditoriaus ir hipotekos turėtojo sutikimą pardavęs žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,057 ha, pastatą-sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv. m., pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), suteikia teisę L. T. su nepilnamečiais vaikais naudotis ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,54 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuo to momento, kai buto dalimi pradės naudotis juo L. T. su nepilnamečiais vaikais išlaidas susijusias su naudojimosi šiuo turtu (elektrą, šildymo išlaidas ir pan.) apmoka L. T..“ Pažymėjo, kad uzufruktas turtui nebuvo nustatytas, nes nebuvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas.

Ieškovas taip pat prašo nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko šią bendravimo tvarką:

1) A. T. nepertraukiamai bendraus su savo nepilnamečiais vaikais vieną kartą per kalendorinį mėnesį, vieną savaitgalį (nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.). Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka A. T. privalo pranešti nepilnamečių vaikų motinai L. T. ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki bendravimo pradžios.;

2) A. T. nepertraukiamai bendraus su savo nepilnamečiais vaikais 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, prieš tai, iki einamųjų metų kovo mėn. apie numatomą bendravimo laiką informavęs vaikų motiną L. T.;

3) A. T. su nepilnamečiais vaikais bendraus per šventines dienas - neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki 19 val.;

4) A. T. be atskiro raštiško nepilnamečių vaikų motinos L. T. sutikimo turi teisę nustatytu bendravimo su vaikais metu laikinai išsivežti vaikus į užsienio valstybę, iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios, informuojant vaikų motiną L. T. apie užsienio valstybę, į kurią A. T. vyks su nepilnamečiais vaikais, konkrečią nepilnamečių vaikų apsistojimo užsienyje vietą, buvimo užsienyje terminą bei grįžimo į Lietuvą datą.;

5) A. T. nustatytu metu negalint bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ar nepilnamečiams vaikams dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, prarastas jų bendravimo laikas kompensuojamas, šalims susitariant dėl kito papildomo tėvo ir vaikų bendravimo laiko.;

6) L. T., atsižvelgdama į geriausius nepilnamečių vaikų interesus ir jų norą, sudaro vaikams sąlygas ir netrukdo jiems bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu).;

7) Šalys informuoja viena kitą apie nepilnamečių vaikų ligas, būrelius, pasiekimus, ugdymą, mokymąsi ir visus kitus klausimus, susijusius su jų nepilnamečiais vaikais.;

8) Šalys informuoja viena kitą apie jų telefonų numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo praėjo penkeri metai, vaikai paaugo – dukra L. T. tapo pilnamete, tuo tarpu sūnus H. paaugo dėl to kilo poreikis pakeisti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kad būtų užtikrintas maksimalus tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio palaikymas bei tėvo dalyvavimas vaiko ugdyme.

Taip pat nurodė, kad praėjus penkeriems metams būtina įvertinti atsakovės poreikį toliau gyventi ieškovui priklausančiose patalpose. Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo jis leido buvusiai sutuoktinei su nepilnamečiais vaikais gyventi jam priklausančiose patalpose ir naudotis kitu jam priklausančiu turtu, tačiau šiuo metu ieškovas ketina grįžti į Lietuvą dėl to jam pačiam reikalinga gyvenamoji vieta Lietuvoje. Pažymėjo, jog atsakovė yra sveika, dirba ir gauna pajamas, tačiau nesiima jokių pastangų, kad pati savarankiškai užsitikrintų sau ir vaikams gyvenamąjį būstą. Iki šiol atsakovė ieškovo sąskaita gauna didelę materialinę naudą, nes išvengia išlaidų už būstą, kai tuo tarpu ieškovas už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą moka kredito įmokas bankui, jo turimas turtas nusidėvi, jo vertė mažėja, jis pats šiuo turtu negali naudotis ar gauti pajamų iš turto nuomos ir pan., dėl ko patiria nuostolius. Taip pat nurodė, kad atsakovė nepaiso A. T. kaip turto savininko reikalavimų, neleidžia patekti į jam priklausančias patalpas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios lemtų poreikį pakeisti teismo sprendimu patvirtintą šalių susitarimą dėl naudojimosi ieškovui priklausančiu turtu tvarkos. Pažymėjo, jog atsakovė po santuokos nutraukimo liko ieškovo laiduotoja, užtikrinančia, ieškovo kreditorinių įsipareigojimų, prisiimtų turimo turto įsigijimui, įvykdymą. Dėl minėtos laidavimo sutarties atsakovė negali sudaryti kredito sutarčių savo vardu būsto įsigijimui, tokiu būdu jos turtinė padėtis, o ir galimybės įsigyti nuosavą būstą po santuokos nutraukimo yra apsunkintos.

Šalies argumentai

Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nepilnamečio sūnaus H. T. bendravimo tvarką su tėvu A. T. nustatyti jos siūlomomis sąlygomis:

1.1. Esant galimybei bei naudojantis interneto telefonijos tinklu ir/ar programa Skype, ir/ar kitomis priemonėmis, kurios leidžia skambinti ir/ar transliuoti vaizdą, tėvas su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu kas antrą savaitės dieną, pradedant pirmadieniu - nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku (su vaiku susisiekia tėvas). Šalys taip pat susitaria, jog nesant galimybių bendrauti (išvykstama, vaikas serga ar kitos nenumatytos aplinkybės), apie tai atsakovė praneša vaiko tėvui elektroniniu paštu arba kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis komunikavimo priemonėmis;

1.2. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per porinių metų Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki neporinių metų sausio 1 d. 20 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos, atsižvelgiant į vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu;

1.3. Tėvas su sūnumi bendrauja per šventines dienas - neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val. kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki 19 val.

1.4. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaiką 2 (du) kartus per vasarą nepertraukiamiems 10 (dešimties) dienų laikotarpiams, atsižvelgiantį vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu Ieškovė informuojama ne mažiau nei prieš 1 (vieną) mėnesį;

1.5. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų rudens, pavasario ir šv. Velykų atostogų metu, nepertraukiamai - ne ilgiau kaip 3 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą vaiko motina informuojama ne mažiau nei prieš 14 (keturiolika) dienų;

1.6. Poriniais metais vaiko tėvas turės teisę švęsti su sūnumi jo gimtadienį (tikrąją jo gimtadienio dieną), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jj j jo gyvenamąją vietą 20 val., atsižvelgiant j vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Apie numatomą laiką ir vaiko paėmimą vaiko motina informuojama ne mažiau nei prieš 14 (keturiolikai) dienų iki vaiko gimtadienio;

1.7. Vaiko tėvas per savo gimtadienį ir Tėvo dieną turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuo 10 val. iki 20 val., pasiimdamas jį ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu;

1.8. Vaiko tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas raštu informuoti vaiko motiną, jeigu negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku;

1.9. Vaiko tėvui susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių - tėvo darbo grafikas, vaiko liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir 1.1.) ar pan., tėvas su vaiku negali bendrauti. Jei nepilnametis vaikas serga, tėvas negali paimti jo iš vaiko buvimo vietos ar trukdyti jo gydymo proceso. Jei nepilnametis vaikas suserga bendravimo su tėvu metu, tėvas gali gydyti vaiką iki nustatyto bendravimo laiko pabaigos;

1.10. Vaiko tėvas įsipareigoja raštu informuoti vaiko motiną apie nepilnamečio vaiko išvežimą iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.). Tokius pat duomenis išvykstant į užsienį vaiko tėvui pateikia ir vaiko motina;

1.11. Vaiko tėvas ir motina susitaria, jog nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;

1.12. Vaiko tėvas nepilnamečio vaiko bendravimo metu užtikrina vaiko motinai galimybes telefonu susisiekti su juo ar nepilnamečiu vaiku;

1.13. Sąvoka „raštu" apima ieškovo ir atsakovės bendravimą el. paštu, trumposiomis SMS žinutėmis ir kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis;

1.14. Visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

1.15. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, ar kitiems ieškovo ir atsakovės rekvizitams, kita šalis privalo nedelsiant pranešti apie tokius pasikeitimus.

Atsakovė taip pat prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 iš ieškovo A. T. nepilnamečiui sūnui H. T., gim. (duomenys neskelbtini) priteistą 115,85 Eur išlaikymą padidinti iki 322 Eur, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisto sūnui išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę L. T..

Nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, kadangi sūnui H. nustatyta negalia, specifinė kalbos raida dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmas). Vaikui reikalingi dideli specialieji ugdymo poreikiai, tam reikalinga nuolat teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo, socialinio pedagogo pagalbą. Taigi nustačius ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, pavyzdžiui, vaiką per atostogas nepertraukiamai vieną mėnesį prižiūrint tėvui, nebūtų užtikrinta vaikui reikalinga mokymosi ir ugdymo pagalba. Pažymėjo, jog prašoma nustatyti tvarka yra ydinga, nes vaiko atostogos su tėvu mėnesį laiko, sutrikdytų nustatytą vaiko režimą ir gyvenimo ritmą. Mano, jog vaiko ir šalių interesus labiausiai atitiktų du kartus po 10 dienų nepertraukiamas ieškovo bendravimas su vaiku vasaros atostogų metu. Atsakovė taip pat nesutinka, kad vaikas bendrautų su tėvu vieną savaitgalį per mėnesį ir siūlo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje, bendrauti kas antrą dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovė taip pat nesutinka, kad A. T. nustatytu metu negalint bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku ar nepilnamečiam vaikui dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, prarastas jų bendravimo laikas būtų kompensuojamas.

Ieškovas nedalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Jo atstovas palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas gyvena Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad ieškovas sutiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti 200 ar 250 Eur tuo atveju, jeigu atsakovė sutiktu išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio turto ir tokiu būdu ieškovas galėtų be apribojimų disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, jog pagal pateiktus duomenis ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 9600 Eur per metus, ieškovas iš gaunamo darbo užmokesčio nuomojasi būstą Jungtinėje Karalystėje, kurio mėnesio nuomos kaina sudaro 380 svarų tai yra apie 400 eurų, be to moką išlaikymą nepilnamečiam sūnui, taip pat skiria lėšų pilnametės dukters išlaikymui bei moka būsto, kuriame gyvena atsakovė su vaikais, paskolą, dėl to galimybių daugiau lėšų skirti sūnaus išlaikymui ieškovas neturi. Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad siekė su kredito įstaiga susitarti dėl laidavimo sutarties nutraukimo, taip pat nėra duomenų, jog atsakovė per penkerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo, dėjo pastangas susirasti kitą gyvenamąją vietą. Akcentavo, kad nors teismo sprendimu šalys buvo susitarusios, jog atsakovei su nepilnamečiais vaikas leidžiama gyventi ieškovui priklausančiame name bei naudotis ieškovui priklausančia buto dalimi, tačiau šiam turtui uzufruktas nebuvo nustatytas. Ieškovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės reikalaujama išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kadangi atsakovė pateikia duomenis apie visas savo išlaidas, kurios gali siekti visų šeimos narių poreikių tenkinimui reikalingą sumą, ir kuri neatitinka vaiko poreikių.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl teismo patvirtintos naudojimosi ieškovui priklausančiu turtu tvarkos, yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, jog po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios lemtų poreikį keisti naudojimosi ieškovui priklausančiu turtu tvarką. Atstovo manymu teismo patirtinta šalių sutartis negali būti keičiama neįrodžius, jog nuo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė sprendimo priėmimo metu egzistavusios aplinkybės. Taip pat pažymėjo, jog ieškovo teiginiai, kad jis ketina grįžti į Lietuvą ir apsistoti jam priklausančiame name, yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepateikta jokių įrodymų leidžiančių vertinti ieškovo ketinimų grįžti gyventi į Lietuvą pagrįstumą. Prašė nustatyti tėvo su vaiku bendravimo tvarką atsakovės siūlomomis sąlygomis, kadangi ieškovo siūloma tvarka neatitinka vaiko poreikių. Vaikui nustatyti dideli specialūs poreikiai, dėl to tėvo siūloma bendravimo tvarka, neatitinka vaiko interesų ir nebūtų įmanoma užtikrinti vaikui reikalingų ugdymo sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad tėvo teikiamo išlaikymo šiai dienai vaiko, turinčio specialių poreikių, išlaikymui nepakanka. Pažymėjo, kad teismo sprendimu prieš penkerius metus buvo susitarta dėl 115,85 Eur dydžio išlaikymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su vaikais lieka neatlygintinai gyventi ieškovui priklausančiame gyvenamajame būste.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad kartu su nepilnamečiu sūnumi H. bei pilnamete dukra L. gyvena ieškovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini) kaime, tuo tarpu buto Debreceno gatvėje ½ dalis priklauso A. T., kita dalis buto priklauso A. T. seneliui, kuris gyvena minėtame bute. Pažymėjo, kad būsto savo vardu įsigyti negali, nes nutraukiant santuoką šalys susitarė, kad kompensacijos už ieškovui liekantį turtą atsakovė neprašo, tačiau lieka ieškovo laiduotoja (solidaria skolininke), tokiu būdu užtikrinama ieškovo kredito, skirto būsto įsigijimui, grąžinimo sutartis. Nutraukiant santuoką šalys taip pat susitarė dėl mažesnio išlaikymo vaikams, su sąlyga, kad ieškovas leidžia jai su nepilnamečiais vaikais gyventi jam priklausančiame name, naudotis jam priklausančia buto dalimi. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nesutinka atsisakyti laidavimo sutarties, nes tai sąlygotų ieškovo kredito sutarties sąlygų pakeitimą, tokiu būdu turint laidavimo įsipareigojimų, atsakovė savo vardu negali sudaryti kredito sutarties ir įsigyti nuosavybės teise gyvenamojo būsto. Prašė padidinti teismo sprendimu nustatyto iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui, kadangi sūnui augant auga jo poreikiai, taip pat vaikui nustačius raidos sutrikimus, jo ugdymui ir lavinimui reikalingos papildomos lėšos.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad name, kuriame dabar gyvena atsakovė su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) gyvenamosios sąlygos yra tinkamos, vaikui sukurta tinkama aplinka, jis turi savo kambarį. Dėl bendravimo su tėvu vaikas yra ne kartą pakeitęs nuomonę, yra pasisakęs, kad nenori su juo bendrauti, kitą kartą teigia, kad su tėčiu praleisti laiką patiko. Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados, matyti - vaiko teisių institucijos vertinimu, atsakovės pateikta siūloma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra detalesnė, tik yra aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir amžių, vaiko bendravimas su tėvu atostogų metu, numatant 20 dienų t. y. 2 kartus po 10 dienų būtų pakankamas. Taip pat institucija atkreipė dėmesį, jog vaiko interesai tikrai nenukentėtų, jeigu būtų tenkinamas ieškovo prašymas su vaiku bendrauti kartą per mėnesį pasiimant vaiką savaitgaliui. Be to pažymėjo, kad dėl objektyvių priežasčių prarastas tėvo ir sūnaus bendravimo laikas galėtų būti kompensuojamas. Taip pat vaiko teisių institucija pažymėjo, kad sprendimu priteistas 115,85 Eur dydžio išlaikymas (teikiamas nuo 2014 m. spalio 1 d.), šiai dienai yra per mažas ir negali užtikrinti net būtiniausių vaiko poreikių, juolab, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio vaikui nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo. Kadangi vaikui reikalinga specialistų pagalba reikalingos ir papildomos lėšos specialistų paslaugų apmokėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis H. T., gimęs (duomenys neskelbtini) bei pilnametė L. T., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovo A. T. ir atsakovės L. T. vaikai. 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Teismas sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad vaikų H. T. ir L. T. gyvenamoji vieta yra kartu su atsakove L. T., ieškovas A. T. moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo sprendimu šalys taip pat pasidalino turtą, susitarė dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, pažymėjo, jog nors visas kredito įmokas mokės A. T. prieš kreditorius abu sutuoktiniai lieka solidariais skolininkais. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių L. T. suteikta teisė naudotis A. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalimi butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti šalių taikos sutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kadangi tarp šalių nuolat kyla nesutarimų dėl vaiko bendravimo su tėvu. Ieškovas taip pat reikalauja, kad atsakovė su vaikais išsikeltų iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, kadangi jos reikalingos jo paties asmeniniam naudojimui, be to per penkerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo atsakovė turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą. Atsakovė pateiktu priešieškiniu nesutinka išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų, pažymi, kad pagal teismo patvirtintą sutartį atsakovė liko ieškovo laiduotoja dėl to neturi galimybių sudaryti paskolos sutartį ir įsigyti nuosavą būstą. Atsakovė taip pat sutinka, jog reikalinga pakeisi vaiko ir tėvo bendravimo tvarką ir pateikė bendravimo tvarką, kurios sąlygos labiau atitiktų vaiko interesus. Atsakovė taip pat pateikė prašymą padidinti nepilnamečiam vaikui H. T. tėvo skiriamą išlaikymą iki 322 Eur. Savo reikalavimą atsakovė grindžia tuo, kad per penkerius metus vaiko poreikiai išaugo, be to dėl vaikui nustatyto raidos sutrikimo kyla papildomų išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios pareigos auginti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, bet dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovė prašo teismo atsižvelgti į sudėtingą sūnaus H. diagnozę ir jos veikiamą vaiko būdą bei neprognozuojamą elgesį. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad H. T. nustatyta diagnozė – įvairiapusiai raidos sutrikimai, jam nustatyta negalia. Vaikui rekomenduota specialistų, logopedų pagalba. Nustatyta, kad H. T. lanko Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Ugdymo įstaigoje vaikas būna neramus, muistosi, nerasdamas sau vietos, jam sunku ilgesniam laikui sukoncentruoti dėmesį, jam dažnai kyla pykčio priepuoliai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalių dukra L. T. jau yra pilnametė, dėl to bendravimo tvarkos nustatymo klausimas (nors ieškovas ieškinyje prašo nustatyti bendravimo su „vaikais“ tvarką) sprendžiama tik dėl nepilnamečio sūnus ir tėvo bendravimo tvarkos.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų lygiai 50 procentų gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė tėvų darbo vieta ir galimybės.

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas daugiau laiko ir dėmesio šiuo metu skirtų sūnaus H. priežiūrai. Tačiau, nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad ieškovo darbo pobūdis sąlygoja nenormuotą darbo laiką, be to, į tai, kad sūnui H. dėl nustatytos ligos ypatingai svarbu yra rutina ir dienotvarkė, todėl atostogos su tėvu mėnesį laiko gali neatitikti jo amžiaus poreikių ir susiformavusios dienotvarkės.

Pabrėžtina, jog šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu pateiktus šalių (jų atstovų) paaiškinimus, į šalių pateiktą siūlomą bendravimo tvarką, į tai, kad didelė dalis šalių siūlomų sąlygų sutampa, bei į tai, jog šalys iš esmės nesutaria dėl vaiko atostogų trukmės su tėvu bei prarasto laiko, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali susitikti su vaiku numatytu laiku, teismas dalyje dėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką ieškinį ir priešieškinį tenkina iš dalies. Tvirtinama vaiko motinos pasiūlyta bendravimo tvarka, kuri yra detalesnė, papildant ją kai kuriomis tėvo siūlomomis sąlygomis:

1. L. T., atsižvelgdama į geriausius nepilnamečio vaiko interesus ir jo norą, sudaro vaikui sąlygas ir netrukdo jam bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu).

2. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per porinių metų Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki neporinių metų sausio 1 d. 20 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos, atsižvelgiant į vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu;

3. Tėvas su sūnumi bendrauja per šventines dienas - neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val.

4. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaiką 2 (du) kartus per vasarą nepertraukiamiems 10 (dešimties) dienų laikotarpiams, atsižvelgiantį vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu ieškovė informuojama ne mažiau nei prieš 1 (vieną) mėnesį;

5. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų rudens, pavasario ir šv. Velykų atostogų metu, nepertraukiamai - ne ilgiau kaip 3 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą vaiko motina informuojama ne mažiau nei prieš 14 (keturiolika) dienų;

6. Poriniais metais vaiko tėvas turės teisę švęsti su sūnumi jo gimtadienį (tikrąją jo gimtadienio dieną), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą 20 val., atsižvelgiant į vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Apie numatomą laiką ir vaiko paėmimą vaiko motina informuojama ne mažiau nei prieš 14 (keturiolikai) dienų iki vaiko gimtadienio;

7. Vaiko tėvas per savo gimtadienį ir Tėvo dieną turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuo 10 val. iki 20 val., pasiimdamas jį ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko norus šiuo metu bendrauti su tėvu;

8. Vaiko tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas raštu informuoti vaiko motiną, jeigu negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku;

9. Vaiko tėvas įsipareigoja raštu informuoti vaiko motiną apie nepilnamečio vaiko išvežimą iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.). Tokius pat duomenis išvykstant į užsienį vaiko tėvui pateikia ir vaiko motina;

10. Vaiko tėvas ir motina susitaria, jog nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;

11. A. T. nepertraukiamai bendraus su savo nepilnamečiu vaiku vieną kartą per kalendorinį mėnesį, vieną savaitgalį (nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.). Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka A. T. privalo pranešti nepilnamečio vaiko motinai L. T. ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki bendravimo pradžios.;

12. A. T. nustatytu metu negalint bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku ar nepilnamečiam vaikui dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, prarastas jų bendravimo laikas kompensuojamas, šalims susitariant dėl kito papildomo tėvo ir vaiko bendravimo laiko;

13. Vaiko tėvas nepilnamečio vaiko bendravimo metu užtikrina vaiko motinai galimybes telefonu susisiekti su juo ar nepilnamečiu vaiku;

14. Sąvoka „raštu" apima ieškovo ir atsakovės bendravimą el. paštu, trumposiomis SMS žinutėmis ir kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis;

15. Visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

16. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, ar kitiems ieškovo ir atsakovės rekvizitams, kita šalis privalo nedelsiant pranešti apie tokius pasikeitimus.

17. Šalys informuoja viena kitą apie nepilnamečio vaiko ligas, būrelius, pasiekimus, ugdymą, mokymąsi ir visus kitus klausimus, susijusius su jų nepilnamečiais vaikais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju teismas priimant sprendimą nėra saistomas šalių pareikštų reikalavimų ir norų ir priima sprendimą labiau atitinkantį vaiko interesus (CPK 376 straipsnis). Pažymėtina, kad bendrauti su vienu iš tėvų, negyvenančiu kartu su vaiku, yra vaiko teisė, kurią užtikrinti turi vaiko motina ar tėvas (CK 3.170 straipsnis). Tėvas ar motina, pas kurį vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl teisės naudotis ieškovui priklausančiu turtu panaikinimo

Ieškovas prašo panaikinti atsakovei L. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 p. nustatytą teisę naudotis ieškovui A. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,057 ha, pastatu-sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv. m., pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52 kv. m., esančiais (duomenys neskelbtini); Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.8. p. įtvirtintą sąlygą, kad: „Sutuoktiniai susitaria, kad po santuokos nutraukimo, A. T. priėmus sprendimą, gavus kreditoriaus ir hipotekos turėtojo sutikimą pardavęs žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,057 ha, pastatą-sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv. m., pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), suteikia teisę L. T. su nepilnamečiais vaikais naudotis ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,54 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuo to momento, kai buto dalimi pradės naudotis juo L. T. su nepilnamečiais vaikais išlaidas susijusias su naudojimosi šiuo turtu (elektrą, šildymo išlaidas ir pan.) apmoka L. T..“ Savo prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad jis ketina grįžti gyventi į Lietuvą ir jam reikalinga gyvenamoji vieta. Taip pat teigia, jog po teismo sprendimo priėmimo jau praėjo penkeri metai ir atsakovė per šį laikotarpį turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau atsakovė nededa jokių pastangų susirasti kitą būstą, neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, tokiu būdu nepatirdama būsto nuomos išlaidų turėjo galimybę susitaupyti lėšų būsto įsigijimui ar nuomos mokesčiams.

Atsakovė ir jos atstovas posėdžių metu ir procesiniuose dokumentuose nurodė, jog santuokos nutraukimo sutartyje, kurią patvirtino teismas 2015 m. sausio 20 d. atsakovė neprašė kompensacijos už santuokos metu turto įsigijimui įmokėtų įmokų dalies, tuo tarpu žemės sklypas su namu liko ieškovo nuosavybe, o šio turto įsigijimui prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus vykdys A. T., tačiau prievolė kreditoriui toliau lieka solidaria buvusių sutuoktinių prievole. Atsakovės teigimu šalys susitarė, kad atsakovei likus solidaria skolininke – prievolės laiduotoja, ji su nepilnamečiais vaikas liks gyventi A. T. priklausančiame name, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išvengs nuomos mokesčio mokėjimo, kurį mokėtų išsikėlusi iš ieškovui priklausančio būsto, susitarė, jog išlaikymas, skiriamas nepilnamečiams vaikams iš tėvo A. T. bus sumažintas ir jis mokės po 115,85 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Atsakovės teigimu dėl to, jog ji liko solidaria skolininke bankui ji negali savo vardu sudaryti naujų kredito sutarčių ir gauti paskolos nuosavo būsto įsigijimui. Tuo tarpu jos gaunamos pajamos nėra pakankamai didelės, kad atsakovė galėtų nuomotis būstą. Be to nuo 2020 metų šalių sūnui H. buvo diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, dėl to vaiko lavinimui ir ugdymui reikalinga skirti papildomų lėšų. Be to pažymėjo, jog gyvenant ieškovui priklausančiame name vaikas yra pripratęs prie šių namų, H. turi savo kambarį, vaikui tai įprasta gyvenamoji aplinka.

Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr.3K-3-474/2006 ir kt.).

Teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kokią įtaką esminis aplinkybių pasikeitimas turi sutarties sąlygoms, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Joje paminėtos esminės aplinkybės teikia pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

Ieškovas iš esmės pasikeitusias aplinkybes CK 3.53 straipsnio 3 dalies prasme nurodė tai, jog jis ketina grįžti gyventi į Lietuvą ir jam reikalinga gyvenamoji vieta Lietuvoje, be to atsakovė jam priklausančiu turtu naudojasi neatlygintinai, tokiu būdu ieškovas patiria nuostolių, nes negali nei nuomoti turimo būsto ar disponuoti jam priklausančiu turtu.

Teismai yra pažymėję, kad sprendžiant, ar vienas iš buvusių sutuoktinių siekia pakeisti tas teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurių keitimui netaikoma prieš tai aptarta išimtis, visų pirma būtina išsiaiškinti sutarties turinį ir jos sąlygų tikrąją prasmę. Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.155 straipsnio 1 dalis), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis).

Kaip ir minėta aiškinantis dėl sutarties sąlygų būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Nutraukdamos santuoką šalys sutartimi išsprendė visus būtinus, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, klausimus tikėdamiesi, kad kai kurios sutarties sąlygos galios tam tikrą neapibrėžtą laiko tarpą. Sutartimi ieškovas pripažino, jog jo buvusiai sutuoktinei suteikiama teisė su nepilnamečiais vaikais gyventi ir naudotis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. 2015 m. sausio 20 d. teismo sprendime taip pat pažymėta, kad uzufruktas turtui nenustatoma, iš sutarties 2.7 ir 2.8 punktų, kuriuose šalys susitarė dėl atsakovei suteikiamos teisės naudotis ieškovui priklausančiu turtu, matyti, kad šis susitarimas nebuvo apibrėžtas jokiu laikotarpiu ar ateityje atsirasiančiomis sąlygomis, pavyzdžiui, iki kol atsakovė įsigis/išsinuomos būstą, iki vaikų pilnametystės ar kitų aplinkybių.

Ieškovo atstovo teigimu šalių susitarimas dėl leidimo atsakovei gyventi ieškovui priklausančiame name turėtų būti suprantamas kaip leidimas gyventi ieškovo turte iki pareikalavimo ir sutartis neturėtų būti aiškinama kaip sudaryta visam laikui ir net sąlygoms pasikeitus nekeičiama. Toks sutarties sąlygų aiškinimas sąlygotų ieškovo, kaip turto savininko nuosavybės teisių suvaržymą. Taip pat posėdžių metu pažymėjo, jog atsakovei buvo suteikta pakankamai laiko susirasti būstą nuomai ar įsigyti nuosavą būstą, tokiu būdu pasirūpinti ne tik savo gerove, bet ir užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą, kas iš esmės yra tėvo, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, pareiga. Ieškovo atstovo teigimu pati atsakovė nesiima jokių veiksmų, kad būtų panaikinti jos kaip laiduotojos įsipareigojimai ieškovo kreditorinių įsipareigojimų užtikrinimui.

Atsakovės ir jos atstovo teigimu šalių susitarimas dėl leidimo atsakovei su vaikais neatlygintinai gyventi ieškovui priklausančiame name, kartu sąlygojo ir šalių susitarimą dėl mažesnio išlaikymo vaikams teikimo, bei atsakovės įsipareigojimus likti solidaria ieškovo kreditorinių įsipareigojimų skolininke. Būtent dėl šio susitarimo atsakovė neturi galimybių sudaryti savo vardu paskolos sutarties ir įsigyti nuosavą būstą. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad nesant esminių pasikeitimų sutarties sąlygos negali būti keičiamos vien tuo pagrindu, kad ieškovas pakeitė nuomonę ir apsigalvojo.

Civiliniame kodekse , siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).

CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą). Kaip minėta, nutraukiant šalių santuoką, uzufruktas ieškovui priklausančiam turtui nebuvo nustatytas.

Teismo vertinimu, nors iš esmės dėl pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, tačiau sutarties nuostatos dėl leidimo naudotis ieškovui priklausančiu turtu, galėtų būti priskiriamos prie trunkamųjų teisinių santykių ir keičiamos, pavyzdžiui, sprendžiant klausimą dėl uzufrukto šiam turtui nustatymo ar dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindžia vien deklaratyviu teiginiu, jog jis ketina grįžti į Lietuvą ir jam reikalingas gyvenamasis būstas. Minėtos aplinkybės byloje nėra grindžiamos jokiais įrodymais – ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sudarytus darbo santykius Lietuvoje, apie darbo paieškas Lietuvoje, ar kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ketinimų grįžti į Lietuvą realumą. Kartu teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutarties nuostatų pakeitimo, svarbu vadovautis sutarčių aiškinimo nuostatomis ir sutartį aiškinti kompleksiškai - kaip vientisą tekstą, tam tikrų sutarties sąlygų negalima aiškinti atsietai nuo visos sutarties turinio ir kitų sutarties sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susitarimas dėl teisės naudotis ieškovui priklausančiu turtu yra neatsiejamai susijęs su sutarties sąlygomis dėl mažesnio išlaikymo dydžio teikimo bei su atsakovės įsipareigojimu likti kredito sutarties solidaria skolininke (ieškovo laiduotoja). Toks šalių susitarimas buvo abiejų šalių valios ir iniciatyvos išraiška.

Abi šalys sutinka, jog atsakovė su vaikais neatlygintinai gyvendama ieškovui priklausančiame name išvengia nuomos mokesčio ir tokiu būdu sutaupo lėšų, abi šalys neneigė ir fakto, jog atsakovei išsinuomojus būstą kiltų poreikis ir vaiko išlaikymui skirtų pinigų padidinimui, dėl to ieškovas, tuo atveju, jei atsakovė su vaikais išsikeltų iš jam priklausančių patalpų, sutiktų teikti 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui. Šalys taip pat patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutaupo nemokėdama nuomos mokesčio, į tai buvo atsižvelgta nustatant išlaikymo vaikams dydį, kuris sumažintas, nes tam tikra prasme ieškovas prisideda prie išlaikymo skirdamas vaikams gyvenamąjį būstą. Ieškovas (jo atstovas) taip pat neginčijo fakto, kad atsakovės prisiimti laidavimo (solidarios prievolės) įsipareigojimai apsunkina jos padėtį ir trukdo sudaryti paskolos sutartį dėl nuosavo būsto įsigijimo. Ieškovo atstovo teigimu, situacija išsispręstu, atsakovei išsikėlus iš ieškovui priklausančio būsto ir ieškovui padidinus nepilnamečiui vaikui teikiamą išlaikymą, tuo tarpu, dėl laidavimo sutarties pakeitimo ieškovas ir jo atstovas siūlymų nepateikė ir nurodė, jog pati atsakovė turi domėtis ir kreiptis į kreditorių dėl laidavimo pakeitimo ar panaikinimo. Atsakovė teigia, kad ieškovas tik reikalauja pakeisti sutarties sąlygą, kuri jam nenaudinga – panaikinti atsakovei teisę naudotis ieškovui priklausančiu turtu, tuo tarpu su tuo neatsiejamai susijusių sąlygų, pavyzdžiui, galimybių dėl atsakovės laidavimu jai sukeliamų suvaržymų panaikinimo, nesiūlo.

Teismo vertinimu, šiuo klausimu sutiktina su atsakovės teiginiais, kad sutarties sąlygos turi būti vertinamos kompleksiškai, ir susitarimo dėl naudojimosi turtu, negalima aiškinti ar keisti atsietai nuo kitų sutarties sąlygų, kurios betarpiškai susijusios su susitarimu dėl naudojimosi turtu. Teismas pažymi, kad susitarimas dėl leidimo atsakovei gyventi ieškovui priklausančiame name buvo laikomas tam tikra išlaikymo teikimo forma, dėl to šalys susitarė dėl mažesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, be to šis susitarimas buvo kaip tam tikra kompensacija atsakovei už tai, kad ji sutiko likti ieškovo kreditoriams atsakinga solidaria skolininke kartu prisiimant iš to kylančius neigiamus padarinius, kad atsakovė dėl turimų laidavimo įsipareigojimų, negali savo vardu sudaryti naujų kredito sutarčių. Taigi ieškovas siekdamas panaikinti minėtą susitarimo nuostatą dėl teisės atsakovei naudotis jam priklausančiu turtu, turėtų pasiūlyti adekvatų situacijos sprendimo būdą, kad naikinant šią sutarties sąlygą kartu turėtų būti pasiūlytos ir galimybės pakeisti su šiuo susitarimu susijusias kitas sąlygas, pavyzdžiui, pasiūlyti būdus kaip panaikinti iš atsakovės laidavimo (solidarios prievolės) kylančias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nesutiktina su ieškovo atstovu, kad būtent atsakovė turi dėti pastangas dėl laidavimo santykių nutraukimo ar pakeitimo. CK 6.87 straipsnyje aiškiai apibrėžti laidavimo sutarčių pabaigos pagrindai. Laiduotojas, negali nei pakeisti nei panaikinti laidavimo sutarties, tokią galimybę turi tik skolininkas, įvykdydamas prievolę ar pateikdamas alternatyvų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą (pavyzdžiui, pakeisdamas laiduotoją nauju laiduotoju). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas yra skolininkas ir būtent jam tenka kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo našta.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad nuo santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo 2015 m. sausio 20 d. iš esmės pasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti šalių susitarimą dėl leidimo naudotis ieškovui priklausančiu turtu. Ieškovas ne tik neįrodinėjo savo ketinimų grįžti į Lietuvą pagrįstumo, bet ir nustatyta, jog su šalių susitarimu dėl naudojimosi ieškovui priklausančiu turtu susijusios sutarties sąlygos nepasikeitė – atsakovė vis dar yra solidaria skolininke, užtikrinančia kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui „Luminor Bank“ AS Lietuvos filialas, įvykdymą. Nepasikeitus šiai aplinkybei nepasikeitė ir atsakovės galimybės įsigyti nuosavą būstą. Taip pat pažymėtina, jog šalių vaikai šiuose namuose gyveno ir iki šalių santuokos nutraukimo ir jau penkerius metus po santuokos nutraukimo, vaikams, ypač nepilnamečiui H. namų aplinka yra labai svarbi, įprasta, o persikėlimas kitą gyvenamąjį būstą galimai neigiamai paveiktų ir vaiko emocinę būseną ir nusistovėjusį gyvenimo ritmą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas neįrodė, jog po santuokos nutraukimo sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pakeisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. būtina analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, kaip jau minėta, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. sausio 20 d. sprendimo 1.3. punkte šalys buvo susitarusios, kad A. T. nepilnametės dukros L. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 115,85 Eur (400,00 litų), mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2014 m. spalio 1 d. -iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. 1.4. punkte susitarė, kad A. T., nepilnamečio sūnaus H. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 115,85 Eur (400,00 litų), mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Šiuo metu nuo teismo sprendimo priėmimo jau yra praėję daugiau nei penkeri metai. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos faktinė situacija yra pasikeitusi, šalių dukra L. T. jau yra pilnametė, tuo tarpu ieškovas A. T. sūnaus išlaikymui vis dar skiria 115,85 Eur, kurie atsakovės teigimu, šiai dienai nėra pakankama suma užtikrinti sūnaus išlaikymą. Šalių nepilnametis sūnus jau yra dešimties metų amžiaus, jis lanko Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Atsakovės teigimu vaikui paaugus, jo fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi kiekvienais vaiko augimo metais būtinos papildomos išlaidos. Be to, pažymėtina, kad per penkerius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad iš ieškovo priteistas išlaikymo sūnui dydis po 115,85 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės.

Iš teismui pateiktos 2020 m. vasario 17 d. šalių sūnaus H. pedagoginio vertinimo išvados, matyti, kad jam nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmas). Šioje išvadoje konstatuota, kad vaiko lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimai neatitinka 3-4 klases koncentrui nurodytų patenkinamo lygio požymių; Nustatyta specifinė kalbos raida dėl įvairiapusio raidos sutrikimo. Vaikui reikalingi dideli specialieji ugdymo poreikiai, tam reikalinga nuolat teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo, socialinio pedagogo pagalbą, o tai neabejotinai susiję ir su didesniu vaiko išlaikymo poreikių.

Atsakovė pateiktame priešieškinyje pateikė vaiko išlaikymui skirtų lėšų detalizaciją, kurioje nurodo, jog išlaidos vaiko maistui, aprangai ir avalynei per mėnesį sudaro 200 Eur, vaistams, higienai ir sveikatos priežiūrai – 40 Eur, buitinėms prekėms - 50 Eur, mokymosi reikmenims - pratyboms, papildomoms mokymosi priemonėms – 20 Eur, būreliams - 3 Eur, vaiko pietums mokykloje – 80 Eur, vaiko vežiojimui (kuro išlaidoms) – 50 Eur, išlaidoms kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui – 20 Eur, ryšio paslaugoms – 5 Eur, kirpyklai – 7 Eur, vaiko atostogoms – 100 Eur, taip pat papildomų išlaidų patiriama mokant už privačių specialistų paslaugas: Lietuvių kalba, matematika, anglų k. - 90 Eur, Spec. pedagogė – 120, psichologė – 120 Eur, logopedė -120 Eur, Viso 1025 Eur. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad sūnui H. kas mėnesį mokami pagal įstatymą 100 Eur „vaiko pinigai", taip pat iš pateiktų duomenų, matyti, kad H. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kas mėnesį mokama 280 Eur vaiko neįgalumo išmoka, taigi, atsakovės teigimu, vaikui išlaikyti trūkstama suma sudaro 645 Eur (1025-100-280=645). Skaičiuojant lygiomis dalimis kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 322 Eur vaikui išlaikyti. Kadangi iš ieškovo priteistas tik 115 Eur dydžio išlaikymas, dėl to prašo priteistą iš ieškovo išlaikymą vaikui padidinti iki 322 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Atsakovė nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 1 025 Eur suma, kurią sudaro maistas, drabužiai, būreliai, mokykliniai reikmenys, pratybos, ekskursijos ir kt. Ieškovo nurodytos išlaidos minėtiems vaiko poreikiams patenkinti, teismo vertinimu, yra protingos. Šiame kontekste paminėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, šalių vaikas lanko būrelius, jam nustatytas raidos sutrikimas, su tuo taip pat yra susijusios papildomos išlaidos ugdymui. Matyti, kad didelę dalį vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sudaro su vaiko raidos sutrikimu susijusios išlaidos, reikalingos specialiam vaiko ugdymui. Atsakovės nurodomos lėšos šiek tiek galėtų būti mažinamos buitinėms prekėms numatomoje dalyje, bei atostogoms skiriamų lėšų dalyje, atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodydamos pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, numato, jog vaikas kai kuriuos savaitgalius bei atostogų dalį leis su tėvu. Tai reiškia, kad didele dalimi vaiko atostogomis ir jų apmokėjimu rūpinsis ieškovas. Ieškovas savo paskaičiavimų dėl šios sumos į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).

Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog pateikti atsakovės išlaidas pagrindžiantys kvitai rodo bendras atsakovės šeimos išlaidas, o atsakovės detalizacijoje nurodomos sumos yra nepagrįstos ir neproporcingai didelės. Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nepatiria jokių būsto nuomos išlaidų, nes neatlygintinai gyvena ieškovui priklausančiame name – sodo name, taip pat naudojasi ieškovui priklausančia buto dalimi. Ieškovo atstovas nurodė, jog vaiko tėvas sutiktų mokėti 200 Eur ar kiek daugiau išlaikymo per mėnesį vaikui, su sąlyga, kad atsakovė su vaikais išsikels iš jam priklausančio būsto.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie šalių sūnaus ypatingus poreikius ir sveikatos problemas, į tai, kad vien specialiajam vaiko ugdymui per mėnesį reikalinga 450 Eur suma, kurios nepadengia iš valstybės gaunamos išmokos (380 Eur) teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, daro išvadą, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui reikalingos apie 1000 Eur išlaidos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK177, 178, 185 straipsniai), taigi iš tėvų vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga gauti apie 600 Eur. Pažymėtina, kad tokia vaiko išlaikymui skirtina suma viršija teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant sumą reikalingą minimaliems išlaikomo asmens poreikiams patenkinti, pripažįstamą minimalų mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 607 Eur (atskaičius mokesčius būtų 437 Eur), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 minimali mėnesinė alga lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius būtų apie 467 Eur). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo atlyginimas sudaro apie 9600 Eur per metus, kas sudaro 800 Eur per mėnesį, ieškovas iš gaunamo darbo užmokesčio nuomojasi būstą Jungtinėje Karalystėje, kurio mėnesio nuomos kaina sudaro 380 svarų tai yra apie 400 eurų, be to moką išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Taip pat ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas skiria lėšų pilnametės dukters išlaikymui, duomenų apie tai nepateikė. Ieškovas taip pat moka būsto, kuriame gyvena atsakovė su vaikais, paskolą. Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0597 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas - sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52,00 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovui nuosavybės teise taip pat liko transporto priemonė - lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), 1999 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)bei uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. Paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 100,00 litų). Be to ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,54 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Atsakovė nuosavybės teise turi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0600 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kuri jos darbo užmokestis sudaro 446 Eur per mėnesį, taip pat dirba sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ kur gauna 120 Eur per mėnesį, taigi atsakovės pajamas per mėnesį sudaro 566 Eur darbo užmokestis. Duomenų apie kitą abiejų šalių turimą turtą, kitus, nei nurodyti teismui ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kreditorinius įsipareigojimus, nėra. Duomenų apie kitus išlaikomus asmenis taip pat teismui nepateikta. Byloje nustatyta, kad šalys nutraukdamos santuoką bendru sutarimu susitarė dėl ieškovo teikiamo vaikams išlaikymo dydžio, t.y. po 115,85 Eur per mėnesį. Šalys patvirtina, kad ieškovas teikė vaikams išlaikymą po 115,85 Eur. Palyginus ieškovo turtinę padėtį, kuri buvo jo santuokos nutraukimo momentu bei teikiant ieškinį nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis netapo ženkliai blogesnė. Darytina išvada, jog tiek pagal gaunamas mėnesio pajamas, tiek pagal turimą nekilnojamąjį turtą ieškovo padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės. Teismas taip pat pažymi, kad nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, taigi atitinkamai jai tenka didesnė dalis pareigų susijusių su kasdienine nepilnamečio priežiūra.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl jo galimybės mokėti vaikui tik 115,85 Eur išlaikymą, motyvuojant tuo, kad šios sumos vaikui pakanka, nes, pirma, ieškovas nepaneigė padidėjusių augančio vaiko per penkerių metų laikotarpį nuo priteisto išlaikymo poreikių būtinumo, juolab, kad vaikui nustatyti specialūs poreikiai, ir antra, ieškovas yra darbingas, todėl privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis ar turimais skoliniais įsipareigojimais. Ieškovo atstovo teigimu, ieškovas iš gaunamo darbo užmokesčio ne tik turi užtikrinti savo poreikių patenkinimą, bet ir moka kredito įmokas už turimą nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena jo buvusi sutuoktinė su vaikais.

Pažymėtina, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Atsakovė nurodė, kad gauna 100 Eur vaiko pinigų išmoką. Matyti, kad atsakovė apskaičiuodama vaiko išlaikymui reikalingą sumą, vaiko gaunamą išmoką ir Sodros gaunamą išmoką išskaičiuoja iš vaiko poreikiams tenkinti skirtų lėšų, reikalingų gauti iš tėvų, sumos.

Teismo vertinimu, atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma padidinant ją nuo 115,85 Eur iki 322 Eur yra protinga ir atitinkanti vaiko poreikius, taigi atsakovės reikalavimas padidinti vaikui teikiamą išlaikymą yra pagrįstas. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio padidinimo būtinybės ir kiek išlaikymo dydis turėtų būti padidintas, taip pat įvertina, aplinkybę, kad atsakovė su vaikais lieka gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name. Tokiu būdu atsakovė nepatiria būsto nuomos išlaidų.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, bei tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą iš vaikų tėvo išlaikymo sumą, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių dėl ieškovo nepilnamečiams vaikams L. T. ir H. T. teikiamo išlaikymo po 115,85 Eur per mėnesį. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad yra faktinis pagrindas didinti šalių sutartą išlaikymo vaikui sumą, iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės priteisiant po 180 Eur sumą kas mėnesį (CK 3.201 str.). Ši suma laikoma pagrįsta ir protinga, atitinkančia įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 2 dalis), šalių turtinę padėtį bei realiai įvykdomos.

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2210 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė už reikalavimą dėl bendravo tvarkos nustatymo sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovė atleista. Atsakovė patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi ieškovas pareiškė du reikalavimus, kurių kiekvienas apmokestinamas 75 Eur žyminiu mokesčiu, reikalavimas dėl teisės atsakovei naudotis ieškovo turtu panaikinimo buvo atmestas, už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas tiek atsakovė už reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio, o šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkinti apylygiai, kombinuojant abiejų šalių pareikštas sąlygas, žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo viena šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinio suma bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė reikalavo padidinti išlaikymo sumą nuo 115,85 Eur iki 322 Eur per mėnesį (padidinimas sudaro 206,15 Eur), ieškinio suma sudaro 2473,80 Eur (206,15x12), už šį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma sudarytų 56 Eur. Kadangi šis reikalavimas patenkintas iš dalies – iš ieškovo priteistina 180 Eur per mėnesį, valstybei iš ieškovo priteistinas 17,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Ieškovas turėjo didesnes bylinėjimosi išlaidas nei atsakovė. Tačiau teismas laiko, kad esminis (pagrindinis) šios bylos reikalavimas buvo ieškovo reikalavimas dėl teisės atsakovei naudotis ieškovo turtu panaikinimo, kuris buvo atmestas. Įvertinus tai, kad kaip minėta ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 priteistą iš ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui H. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), ir iš ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiam vaikui H. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto sūnui išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę L. T..

Nustatyti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

8. Vaiko tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas raštu informuoti vaiko motiną, jeigu negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku;

11. A. T. nepertraukiamai bendraus su savo nepilnamečiu vaiku vieną kartą per kalendorinį mėnesį, vieną savaitgalį (nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.). Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka A. T. privalo pranešti nepilnamečio vaiko motinai L.T. ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki bendravimo pradžios.;

13. Vaiko tėvas nepilnamečio vaiko bendravimo metu užtikrina vaiko motinai galimybes telefonu susisiekti su juo ar nepilnamečiu vaiku;

14. Sąvoka „raštu" apima ieškovo ir atsakovės bendravimą el. paštu, trumposiomis SMS žinutėmis ir kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis;

15. Visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

16. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, ar kitiems ieškovės ir atsakovo rekvizitams, kita šalis privalo nedelsiant pranešti apie tokius pasikeitimus.

17. Šalys informuoja viena kitą apie nepilnamečio vaiko ligas, būrelius, pasiekimus, ugdymą, mokymąsi ir visus kitus klausimus, susijusius su jų nepilnamečiais vaikais.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti 17,00 Eur (septyniolikos eurų) žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėjas Saulius Zajarskas