Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-362-889/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: e2A-362-889/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03547-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: T. A., A. T.
Atsakovas: L. T.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos filialui
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-362-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03547-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 2.6.8.11.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei L. T., trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos filialui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pakeitimo ir atsakovės L. T. priešieškinį A. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

eisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovei L. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punkte nustatytą teisę naudotis ieškovui A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.8 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „sutuoktiniai susitaria, kad po santuokos nutraukimo, A. T. priėmus sprendimą, gavus kreditoriaus ir hipotekos turėtojo sutikimą pardavęs žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,057 ha, pastatą–sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv. m, pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), suteikia teisę L. T. su nepilnamečiais vaikais naudotis ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,54 kv. m, esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo to momento, kai buto dalimi pradės naudotis L. T. su nepilnamečiais vaikais išlaidas, susijusias su naudojimosi šiuo turtu (elektrą, šildymo išlaidas ir pan.), apmoka L. T.“; taip pat prašė nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovas nurodė, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo praėjo penkeri metai, vaikai paaugo: dukra L. T. tapo pilnametė, o sūnus H. paaugo, dėl to kilo poreikis pakeisti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kad būtų užtikrintas maksimalus tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio palaikymas ir tėvo dalyvavimas vaiko ugdyme.

1.2. Taip pat nurodė, kad praėjus penkeriems metams būtina įvertinti atsakovės poreikį toliau gyventi ieškovui priklausančiose patalpose. Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo jis leido buvusiai sutuoktinei su nepilnamečiais vaikais gyventi jam priklausančiose patalpose ir naudotis kitu jam priklausančiu turtu, tačiau šiuo metu ieškovas ketina grįžti į Lietuvą, dėl to jam pačiam reikalinga gyvenamoji vieta Lietuvoje. Pažymėjo, jog atsakovė yra sveika, dirba ir gauna pajamas, tačiau nesiima jokių pastangų, kad pati savarankiškai užsitikrintų sau ir vaikams gyvenamąjį būstą. Iki šiol atsakovė ieškovo sąskaita gauna didelę materialinę naudą, nes išvengia išlaidų už būstą, o ieškovas už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą moka kredito įmokas bankui, jo turimas turtas nusidėvi, vertė mažėja, jis pats šiuo turtu naudotis negali, taip pat negali gauti pajamų iš turto nuomos, taigi patiria nuostolių. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepaiso A. T., kaip turto savininko, reikalavimų: neleidžia patekti į jam priklausančias patalpas.

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, jame prašė nepilnamečio sūnaus H. T. bendravimo su tėvu A. T. tvarką nustatyti jos siūlomomis sąlygomis; taip pat prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 iš ieškovo A. T. nepilnamečiam sūnui H. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą 115,85 Eur išlaikymą padidinti iki 322 Eur, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę L. T..

Atsiliepimas

2.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, kadangi sūnui H. nustatyta negalia, specifinė kalbos raida dėl įvairiapusio raidos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)). Vaikui turi specialiųjų ugdymosi poreikių, reikalinga nuolatinė logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo, socialinio pedagogo pagalba. Nustačius ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, pavyzdžiui, vaiką per atostogas nepertraukiamai vieną mėnesį prižiūrint tėvui, nebūtų užtikrinta vaikui reikalinga mokymosi ir ugdymo pagalba. Pažymėjo, jog prašoma nustatyti tvarka yra ydinga, nes vaiko atostogos su tėvu mėnesį laiko sutrikdytų nustatytą vaiko režimą ir gyvenimo ritmą. Mano, jog vaiko ir šalių interesus labiausiai atitiktų du kartus po 10 dienų nepertraukiamas ieškovo bendravimas su vaiku vasaros atostogų metu. Atsakovė taip pat nesutinka, kad vaikas bendrautų su tėvu vieną savaitgalį per mėnesį, ir siūlo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje, bendrauti kas antrą dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovė taip pat nesutinka, kad, A. T. nustatytu metu negalint bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku ar nepilnamečiam vaikui dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, prarastas bendravimo laikas būtų kompensuojamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio; pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015 iš ieškovo A. T. priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui H. T. dydį ir iš ieškovo A. T. nepilnamečiam vaikui H. T. priteisė 200 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę L. T.; nustatė A. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. T. tvarką sprendime nurodytomis sąlygomis; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas daugiau laiko ir dėmesio galėtų skirti sūnaus H. priežiūrai. Teismas nurodė, kad nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką negali neatsižvelgti į tai, kad ieškovo darbo pobūdis sąlygoja nenormuotą darbo laiką, be to, į tai, kad sūnui H. dėl nustatytos ligos ypatingai svarbi yra rutina ir dienotvarkė.

3.2. Atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus šalių (jų atstovų) paaiškinimus, į šalių pateiktą siūlomą bendravimo tvarką, į tai, kad didelė dalis šalių siūlomų sąlygų sutampa, ir į tai, jog šalys iš esmės nesutaria dėl vaiko atostogų trukmės su tėvu ir prarasto laiko, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali susitikti su vaiku numatytu laiku, teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, susijusius su bendravimo tvarkos nustatymu, tenkino iš dalies: pavirtino vaiko motinos pasiūlytą bendravimo tvarką, kuri yra detalesnė, papildydamas ją kai kuriomis tėvo siūlomomis sąlygomis.

3.3. Teismo vertinimu, nors iš esmės dėl pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, tačiau sutarties nuostatos dėl leidimo naudotis ieškovui priklausančiu turtu galėtų būti priskiriamos prie trunkamųjų teisinių santykių ir keičiamos, pavyzdžiui, sprendžiant klausimą dėl uzufrukto šiam turtui nustatymo ar dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių.

3.4. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindžia vien deklaratyviu teiginiu, jog jis ketina grįžti į Lietuvą ir jam reikalingas gyvenamasis būstas. Šios aplinkybės byloje nėra pagrįstos jokiais įrodymais: ieškovas nepateikė jokių duomenų apie darbo santykius Lietuvoje, apie darbo paieškas Lietuvoje ar kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ketinimų grįžti į Lietuvą realumą. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl teisės naudotis ieškovui priklausančiu turtu yra susijęs su sutarties sąlygomis dėl mažesnio išlaikymo dydžio ir su atsakovės įsipareigojimu likti kredito sutarties solidariąja skolininke (ieškovo laiduotoja). Taigi ieškovas, siekdamas panaikinti susitarimo nuostatas dėl teisės atsakovei naudotis jam priklausančiu turtu, turėtų pasiūlyti adekvatų situacijos sprendimo būdą. Teismas nesutiko su ieškovo atstovu, kad būtent atsakovė turi dėti pastangas dėl laidavimo santykių nutraukimo ar pakeitimo: būtent ieškovas yra skolininkas, ir jam tenka kreditinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo našta.

3.5. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad nuo santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo 2015 m. sausio 20 d. iš esmės pasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti šalių susitarimą dėl leidimo naudotis ieškovui priklausančiu turtu.

3.6. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad iš ieškovo priteistas išlaikymo sūnui dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Teismas nurodė, jog vaikas turi specialiųjų ugdymo poreikių, jam reikia teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo, socialinio pedagogo pagalbą, o tai neabejotinai susiję ir su didesniais vaiko išlaikymo poreikiais.

3.7. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra duomenų apie šalių sūnaus ypatingus poreikius ir sveikatos problemas, į tai, kad vien specialiajam vaiko ugdymui per mėnesį reikalinga 450 Eur suma, kurios nepadengia iš valstybės gaunamos išmokos (380 Eur), teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, padarė išvadą, kad vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalinga apie 1 000 Eur suma yra protinga ir atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius, taigi tėvai vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti apie 600 Eur.

3.8. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio padidinimo būtinybės ir to, kiek išlaikymo dydis turėtų būti padidintas, taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovė su vaikais lieka gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, taigi nepatiria būsto nuomos išlaidų. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, teismas motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš tėvo priteistą išlaikymo sumą, iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisiant po 180 Eur kas mėnesį. Ši suma laikoma pagrįsta ir protinga, atitinkančia įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, šalių turtinę padėtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo A. T. reikalavimus: panaikinti atsakovei L. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punkte nustatytą teisę naudotis ieškovui A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, pastatu – sodo namu, pastatu – ūkiniu pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini); panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.8 punkte įtvirtintą sąlygą: „Sutuoktiniai susitaria, kad po santuokos nutraukimo, A. T., priėmęs sprendimą, gavęs kreditoriaus ir hipotekos turėtojo sutikimą ir pardavęs žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,057 ha, pastatą–sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv. m, pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), suteikia teisę L. T. su nepilnamečiais vaikais naudotis ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,54 kv. m, esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo to momento, kai buto dalimi pradės naudotis L. T. su nepilnamečiais vaikais, išlaidas susijusias su naudojimosi šiuo turtu (elektrą, šildymo išlaidas ir pan.), apmoka L. T.“; atmesti atsakovės reikalavimą padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu iš ieškovo nepilnamečiam sūnui H. T. priteistą 115,85 Eur dydžio išlaikymą; priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir neteisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ketina grįžti į Lietuvą. Ieškovas turi realias galimybes grįžti į Lietuvą ir jo ketinimai grįžti rimti. Vien tai, kad ieškovas šiuo metu nėra sudaręs jokios darbo sutarties Lietuvoje ar nepateikė teismui įrodymų, jog ieškosi darbo Lietuvoje, negali lemti išvados, kad ieškovas neketina grįžti į Lietuvą ir tai nėra iš esmės pasikeitusi aplinkybė, kuri leistų pakeisti sutarties nuostatas.

4.2. Ieškovas pažymi, kad laidavimas yra prievolė, kuri iš esmės pasireiškia tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo savo prievolės. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas nevykdytų savo finansinių įsipareigojimų ir dėl to atsakovei kiltų tam tikros pareigos. Atsakovė ne tik neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, nepatiria finansinės naštos dėl gyvenamojo būsto nuomos, bet ir apriboja ieškovo galimybes patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo naudotis. Ieškovas akcentuoja ir tai, kad atsakovė teiginio, jog dėl to, kad yra laiduotoja, jai nebūtų suteikiama paskola būstui, nepagrindė jokiais leistinais įrodymais.

4.3. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ne uzufrukto, o panaudos teisiniai santykiai, taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, taikė netinkamas teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

4.4. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepilnamečio H. T. gyvenamosios vietos pasikeitimas gali turėti jam didelę reikšmę, yra nepagrįsta ir neteisėta. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jai gyventi su vaiku (duomenys neskelbtini), yra nepatogu, ir iš esmės pripažino, kad ten gyvena tik dėl to, kad nepatirtų išlaidų, susijusių su gyvenamosios vietos išlaikymu.

4.5. Ieškovo nuomone, iš ginčijamų sutarties nuostatų akivaizdu, kad šalys susitarė dėl neterminuotos panaudos. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, išreiškė valią nutraukti panaudos teisinius santykius, nes turtas yra reikalingas jam pačiam naudotis. Ieškovas, suprasdamas, kad atsakovei reikia laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą, sutiko, kad teismas nustatytų trijų mėnesių terminą susirasti kitą gyvenamąją vietą ir išsikelti. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą.

4.6. Ieškovas mano, kad sprendimo motyvuojamoji dalis negali skirtis nuo rezoliucinės dalies. Šiuo atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog iš atsakovo priteistina 180 Eur dydžio išlaikymo suma, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad priteistina 200 Eur suma.

4.7. Pagal įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose atsakovė privalėjo teismui pateikti duomenis apie iš esmės pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau iš esmės jokių tinkamų ir patikimų įrodymų nepateikė.

4.8. Pirmosios instancijos teismo minėtos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių nei dėl nepilnamečio vaiko poreikių, nei dėl tėvų turtinės padėties. Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog prisideda ir prie pilnametės dukros išlaikymo, nors teismui buvo pateiktas ne tik paaiškinimas, tačiau ir ieškovo išrašai apie mokėjimus. Taip pat teismas visiškai nevertino atsakovės 2020 m. gruodžio 8 d. priedų, iš kurių matyti, kad faktiškai vaiko išlaikymui reikalinga apie 700–800 Eur suma. Akivaizdu, kad priešieškinyje nurodyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma – 1 025 Eur yra nepagrįsta. Taip pat pateikti duomenys, kad atsakovė gauna apie 480 eurų išmokų, todėl vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur (įvertinus specialius poreikius) suma iš esmės yra padengiama vien iš gaunamų išmokų ir iš ieškovo mokamo išlaikymo.

4.9. Nurodytų aplinkybių pagrindu teigtina, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nenustatė, kaip ir kuo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, pažeidė proporcingumo principą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą padidinti teismo priteistą išlaikymo dydį.

4.10. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatyto, o reikalavimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl naudojimosi turtu pakeitimo atmetė, t. y. vieną neturtinį reikalavimą tenkino, kitą – atmetė. Atsakovės turtinį reikalavimą teismas tenkino tik iš dalies – tik 31,12 proc. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos pagal šias proporcijas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovas, siekdamas panaikinti ginčijamas sutarties nuostatas, turėjo pasiūlyti alternatyvius ir racionalius situacijos sprendimo būdus, tačiau nieko nesiūlė.

5.2. Ieškovas, sudarydamas su atsakove sutartį, jau buvo priėmęs sprendimą išvykti į užsienį. Be to, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki pat šiol ieškovas nepateikė jokių ketinimų grįžti į Lietuvą realumo įrodymų.

5.3. Ieškovui neįrodžius, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis, priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl sutarties sąlygų panaikinimo.

5.4. Nors ieškovas apeliaciniame skunde neigia, jog vaiko poreikiai pasikeitė, tačiau sūnaus H. pedagoginio vertinimo išvada paneigia tokią ieškovo poziciją ir patvirtina, kad vaikui nustatyta negalia dėl (duomenys neskelbtini). Vaikui nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo, socialinio pedagogo pagalba, o tai neabejotinai susiję ir didesnėmis vaiko išlaikymo išlaidomis. Ieškovo priekaištai, kad šiuos poreikius pagrindžiantys įrodymai pradėti rinkti ir teikti civilinės bylos metu, nepaneigia šių poreikių fakto ir dydžio.

Šalies argumentai

5.5. Ieškovas neteisingai nurodo, jog vaikui mokamų išmokų suma sudaro 480 Eur – vaikas gauna 380 Eur.

5.6. Ieškovo argumentai, kuriais jis neigia vaiko poreikiams reikalingą sumą ir ginčija priteisto išlaikymo dydį, yra deklaratyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Nepilnametis H. T., gimęs (duomenys neskelbtini), ir pilnametė L. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. T. ir atsakovės L. T. vaikai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1172-897/2015, bendru šalių sutarimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, taip pat patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Joje šalys susitarė, kad vaikų H. T. ir L. T. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove L. T.; ieškovas A. T. moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalys taip pat pasidalijo turtą, susitarė dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo: nurodė, jog piniginė prievolė kreditorei AB DNB bankui pagal 2007 m. balandžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari, prievolę po santuokos nutraukimo vykdys ieškovas; L. T. kartu su nepilnamečiais vaikais suteikta teisė naudotis A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), uzufruktas šiam turtui pagal šalių sutartį nėra nustatomas (sutarties 2.7 punktas). Sutartyje taip pat numatyta, jog, ieškovui priėmus sprendimą parduoti 2.7 punkte nurodytą turtą, atsakovei L. T. su vaikais suteikiama teisė naudotis 1/2 dalimi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.8 punktas).

9. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti šalių taikos sutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, taip pat panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.7 ir 2.8 punktus. Atsakovė pateikė priešieškinį, jame prašė pakeisti nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, taip pat padidinti nepilnamečiam vaikui H. T. iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 322 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: pakeitė tėvo bendravimo su sūnumi tvarką; padidino iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.7 ir 2.8 punktus ir iki 200 Eur per mėnesį padidintas iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

10. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo sutarusios, jog ieškovas nepilnamečiams vaikams L. T. ir H. T. teiks 115,85 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Atsakovė pareiškė reikalavimą padidinti sūnui priteisto išlaikymo dydį iki 322 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priteistą išlaikymą padidinti būtina, ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 200 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Ieškovas ginčija šią teismo sprendimo dalį, argumentuodamas iš esmės tuo, jog atsakovė neįrodė pasikeitusių sūnaus poreikių.

11. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

12. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

16. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

18. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

19. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

20. Nagrinėjamu atveju nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, priėmimo jau yra praėję daugiau nei penkeri metai. Faktinė situacija yra pasikeitusi: šalių dukra L. T. tapo pilnamete, šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini), jis lanko (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, jog, vaikui paaugus, jo fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi kiekvienais vaiko augimo metais būtinos papildomos išlaidos. Akivaizdu, jog per penkerius metus pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, įvairių prekių ir paslaugų kainos. Turėdamas omenyje šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovės pozicija, kad iš ieškovo priteistas išlaikymo sūnui dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių.

21. Iš teismui pateiktos 2020 m. vasario 17 d. šalių sūnaus H. T. pedagoginio vertinimo išvados matyti, kad jam nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)). Išvadoje konstatuota, kad vaiko lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimai neatitinka 3 ir 4 klasių koncentrui nurodytų patenkinamo lygio požymių; nustatyta specifinė kalbos raida dėl įvairiapusio raidos sutrikimo, vaikui konstatuoti dideli specialieji ugdymosi poreikiai; rekomenduota nuolat teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo, socialinio pedagogo pagalbą. 2020 m. vasario 10 d. Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikos filialo Vaikų raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus išraše iš medicininių dokumentų pateiktoje gydymo rekomendacijoje, be kitų rekomendacijų, nurodoma individuali psichologo pagalba, logopedo, spec. pedagogo pagalba, mokytojo padėjėjo pagalba; rekomenduojama organizuoti laisvalaikio užimtumą, atsižvelgiant į H. gebėjimus ir domėjimosi sritis, užtikrinti fizinį aktyvumą. Šių dokumentų pagrindu teigtina, jog po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo vaiko poreikiai pasikeitė: nustatytiems specialiesiems poreikiams tenkinti būtinos papildomos išlaidos, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, psichologinei sveikatai, socialinei integracijai užtikrinti. Nurodytų argumentų pagrindu kaip nepagrįstas atmestinas ieškovo teiginys, jog atsakovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų išlaikymo dydžiui padidinti – pasikeitusių vaiko poreikių.

22. Atsakovė priešieškinyje pateikė vaiko išlaikymui skirtų lėšų detalizaciją, nurodė, jog išlaidos vaiko maistui, aprangai ir avalynei per mėnesį sudaro 200 Eur, vaistams, higienai ir sveikatos priežiūrai – 40 Eur, buitinėms prekėms – 50 Eur, mokymosi reikmenims, pratyboms, papildomoms mokymosi priemonėms – 20 Eur, būreliams – 3 Eur, vaiko pietums mokykloje – 80 Eur, vaiko vežiojimui (kuro išlaidoms) – 50 Eur, išlaidoms kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui – 20 Eur, ryšio paslaugoms – 5 Eur, kirpyklai – 7 Eur, vaiko atostogoms – 100 Eur, taip pat papildomų išlaidų patiriama mokant už privačių specialistų paslaugas: lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos pamokas – 90 Eur, spec. pedagogės – 120 Eur, psichologės – 120 Eur, logopedės – 120 Eur, iš viso, atsakovės skaičiavimais, vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 025 Eur suma.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, į tai, kad byloje yra duomenų apie šalių sūnaus ypatingus poreikius ir sveikatos problemas, kad vien specialiajam vaiko ugdymui per mėnesį reikalinga 450 Eur suma, padarė išvadą, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 1 000 Eur per mėnesį suma yra protinga ir atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien nustatytiems vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma sudaro apie 450 Eur. Ieškovo argumentas, kad specialistų paslaugomis atsakovė pradėjo naudotis tik ieškovui pareiškus ieškinį teismui, o iki tol neva perkamos paslaugos vaikui nebuvo reikalingos, atmestinas kaip nesudarantis pagrindo kvestionuoti nurodytų išlaidų būtinumo. Kaip jau nurodyta, pagal specialistų rekomendacijas šalių vaikui yra būtina kvalifikuotų specialistų pagalba, atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog patiria šios pagalbos išlaidas, jos vertintinos kaip pagrįstos ir protingos, taigi pripažintinos būtinomis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius specialiesiems poreikiams tenkinti skirtiną sumą, matyti, jog likusi kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro apie 550 Eur per mėnesį. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 minimalioji mėnesinė alga šiuo metu siekia 642 Eur (atskaičius mokesčius – apie 467 Eur). Iš esmės atsakovės nurodoma kitiems, ne specialiesiems, poreikiams tenkinti reikalinga suma nedaug viršija minimaliosios mėnesio algos dydį. Atsakovės nurodyta suma pripažintina protinga ir pagrįsta ir iš esmės nereikalauja detalių įrodymų, tuo labiau kad dažnai jų pateikti ir neįmanoma. Reikalavimas atsakovei pateikti detalius nurodytas išlaidas pagrindžiančius įrodymus dėl tos išlaidų dalies, kurios neviršija vienos minimaliosios mėnesio algos, būtų perteklinis ir apsunkinantis įrodinėjimą procese. Atsakovei įrodžius specialiesiems poreikiams tenkinti skirtiną išlaidų dalį, likusi kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina dalis pripažintina protinga ir užtikrinančia vaikui sąlygas tinkamai vystytis, tenkinti ne tik fiziologinius, bet socialinius, kultūrinius poreikius, integruotis į visuomenę, gyventi visavertėje aplinkoje. Be to, ieškovas neįrodė šios sumos nepagrįstumo, taigi kaip nepagrįstas atmestinas ieškovo argumentas, jog atsakovė nepagrindė vaiko poreikių, negalėjo paaiškinti konkrečių išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo.

24. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės pateiktų išlaidų vaikui 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesiais detalizacijų, iš kurių matyti, jog realiai vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro 700–800 Eur. Kolegija pažymi, jog toks ieškovas vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Iš nurodytų detalizacijų matyti, jog atsakovė apskaičiavo, kad spalio mėnesį vaiko poreikiams tenkinti skirta suma sudarė 898,44 Eur, o lapkričio mėnesį – 783,97 Eur, išlaidos pagrįstos pridėtais rašytiniais įrodymais (pirkinių kvitais, mokėjimų už paslaugas dokumentais). Kolegija mano, jog šios konkrečios detalizacijos nepaneigia atsakovės priešieškinyje nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, priešingai – ją pagrindžia. Kaip matyti iš spalio mėnesio detalizacijos, dalį mėnesio vaikas sirgo, dalį – buvo atostogos mokykloje, taigi tam tikra dalimi galėjo sumažėti išlaidos vaiko ugdymo poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie lapkričio mėnesio išlaidas: detalizacijoje nurodoma, jog dėl karantino pradinių klasių mokytoja ir logopedė dirba nuotoliniu būdu, o psichologės konsultacijos sustabdytos.

25. Atsakovė nurodė, kad sūnui H. kas mėnesį pagal įstatymą mokama 100 Eur išmoka vaikui, taip pat nustatyta, kad H. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kas mėnesį moka 280 Eur šalpos neįgalumo išmoką. Taigi vaiko gaunamų išmokų suma sudaro 380 Eur, o ne 480 Eur, kaip teigia ieškovas.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

27. Vertinant Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad šiame įstatyme yra konkrečiai įvardyti subjektai, turintys teisę gauti šalpos išmokas, tarp jų – neįgalumą turintys asmenys, taip pat tėvai – už neįgalumą turinčių vaikų slaugą namuose. Šių išmokų tikslas yra užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams) (Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 51 punktas).

28. Pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti reikia apie 1 000 Eur per mėnesį, ir nustačius, jog vaikas per mėnesį gauna 380 Eur išmokų, darytina išvada, jog abu tėvai vaiko išlaikymui turi skirti apie 620 Eur per mėnesį.

29. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

30. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, padarė išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis, lyginant su buvusia santuokos nutraukimo metu, netapo daug blogesnė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tiek pagal gaunamas mėnesio pajamas, tiek pagal turimą nekilnojamąjį turtą ieškovo padėtis yra daug geresnė nei atsakovės. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovė su vaikais lieka gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, taigi nepatiria būsto nuomos išlaidų. Įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas nusprendė, kad yra pagrindas padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo sumą iki 180 Eur kas mėnesį (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl tėvų turtinės padėties ir išvada, jog, įvertinus vaiko poreikius, jiems tenkinti reikalingą sumą, tėvų turtinę padėtį, iš ieškovo priteistą išlaikymo vaikui dydį būtina didinti.

33. Kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytos iš ieškovo priteistinos išlaikymo sumos yra skirtingos: motyvuojamojoje dalyje nurodoma 180 Eur suma, rezoliucinėje – 200 Eur. Siekdama ištaisyti šį neatitikimą pirmosios instancijos teismo sprendime, kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, abejones vertindama vaiko interesų naudai, įvertinusi teismo sprendimu nustatytą vaiko poreikiams tenkinti būtiną sumą, vaiko tėvų turtinę padėtį, priteistino išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, ieškovo galimybes teikti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytą išlaikymą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta priteistino išlaikymo suma – 200 Eur – labiau atitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu ketino priteisti (ir priteisė) būtent rezoliucinėje dalyje nurodyto dydžio sumą. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktų panaikinimo

34. Ieškovas reiškė reikalavimą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punkte atsakovei numatytą teisę naudotis ieškovui A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.8 punkte įtvirtintą sąlygą: „Sutuoktiniai susitaria, kad po santuokos nutraukimo, A. T. priėmus sprendimą, gavus kreditoriaus ir hipotekos turėtojo sutikimą pardavęs žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,057 ha, pastatą-sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,35 kv. m., pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 52 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), suteikia teisę L. T. su nepilnamečiais vaikais naudotis ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,54 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo to momento, kai buto dalimi pradės naudotis juo L. T. su nepilnamečiais vaikais išlaidas susijusias su naudojimosi šiuo turtu (elektrą, šildymo išlaidas ir pan.) apmoka L. T..“ Reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad jis ketina grįžti gyventi į Lietuvą ir jam reikalinga gyvenamoji vieta. Taip pat teigia, jog po teismo sprendimo priėmimo jau praėjo penkeri metai ir atsakovė per šį laikotarpį turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau atsakovė nededa jokių pastangų susirasti kitą būstą, neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, nepatirdama būsto nuomos išlaidų.

35. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog santuokos nutraukimo metu neprašė kompensacijos už įmokų, santuokos metu sumokėtų turtui įsigyti, dalį; šalys sutarė, kad žemės sklypas su namu lieka ieškovo nuosavybe, dėl turto įsigijimo prisiimtus kreditinius įsipareigojimus vykdys A. T., tačiau prievolė kreditoriui toliau lieka solidari buvusių sutuoktinių prievolė. Atsakovės teigimu, šalys susitarė, kad, atsakovei likus solidariąja skolininke – prievolės laiduotoja, ji su nepilnamečiais vaikas lieka gyventi A. T. priklausančiame name. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išvengs nuomos mokesčio, kurį mokėtų išsikėlusi iš ieškovui priklausančio būsto, mokėjimo, buvo susitarta, jog išlaikymas, tėvo skiriamas nepilnamečiams vaikams, bus mažesnis ir jis mokės po 115,85 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Atsakovė teigia, jog, kadangi liko solidariąja skolininke bankui, negali savo vardu sudaryti naujų kredito sutarčių ir gauti paskolos nuosavam būstui įsigyti, o gaunamos pajamos nėra pakankamai didelės, kad atsakovė galėtų nuomotis būstą.

36. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, teismas turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kokią įtaką esminis aplinkybių pasikeitimas turi sutarties sąlygoms, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama modifikuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Joje paminėtos esminės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip iš esmės pasikeitusias aplinkybes CK 3.53 straipsnio prasme nurodė tą faktą, jog jis ketina grįžti gyventi į Lietuvą ir jam reikalinga gyvenamoji vieta Lietuvoje, be to, atsakovė jam priklausančiu turtu naudojasi neatlygintinai, taip ieškovas patiria nuostolių, nes negali turimo būsto nuomoti ar disponuoti jam priklausančiu turtu. Ieškovas teigia, jog turi realias galimybes grįžti į Lietuvą ir jo ketinimai grįžti rimti. Vien tai, kad ieškovas šiuo metu nėra sudaręs jokios darbo sutarties Lietuvoje ar nepateikė teismui įrodymų, jog ieškosi darbo Lietuvoje, negali lemti išvados, kad ieškovas neketina grįžti į Lietuvą ir tai nėra iš esmės pasikeitusi aplinkybė, kuri leistų pakeisti sutarties nuostatas.

38. Sprendžiant, ar vienas iš buvusių sutuoktinių siekia pakeisti tas teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurių keitimui netaikoma prieš tai aptarta išimtis, visų pirma būtina išsiaiškinti sutarties turinį ir jos sąlygų tikrąją prasmę. Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.155 straipsnio 1 dalis), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose.

39. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nutraukdamos santuoką šalys sutartyje išsprendė visus būtinus išspręsti klausimus, tikėdamosios, kad kai kurios sutarties sąlygos galios tam tikrą neapibrėžtą laiko tarpą. Sutartyje ieškovas sutiko buvusiai sutuoktinei su nepilnamečiais vaikais suteikti teisę gyventi ir naudotis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Sutartyje nurodyta, kad uzufruktas turtui nenustatomas. Pažymėtina, kad susitarimas dėl galimybės naudotis turtu nebuvo apibrėžtas jokiu laikotarpiu, atidedamosiomis ar naikinamosiomis sąlygomis, nebuvo sąlyginis. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutarties nuostatos leisti naudotis ieškovui priklausančiu turtu galėtų būti priskiriamos prie trunkamųjų teisinių santykių ir keičiamos dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių.

40. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindžia argumentu, jog jis ketina grįžti į Lietuvą ir jam reikalingas gyvenamasis būstas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie ieškovo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais: ieškovas nepateikė jokių duomenų apie Lietuvoje sudarytas darbo sutartis, darbo paieškas ar kitų įrodymų, pagrindžiančių ketinimų grįžti į Lietuvą realumą. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo turintis realias galimybes grįžti į Lietuvą ir tai, kad jo ketinimai grįžti rimti. Jo teigimu, vien tai, kad ieškovas šiuo metu nėra sudaręs jokios darbo sutarties Lietuvoje ar nepateikė teismui įrodymų, jog ieškosi darbo Lietuvoje, negali lemti išvados, kad ieškovas neketina grįžti į Lietuvą ir tai nėra iš esmės pasikeitusi aplinkybė, kuri leistų pakeisti sutarties nuostatas. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Vertinant, ar ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad sutartis turi būti keičiama dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, darytina išvada, jog nerealizuoti ketinimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį aplinkybių pasikeitimą. Be to, pažymėtina, jog ieškovas turi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi grįžęs į Lietuvą. Taigi jo argumentai dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje vertintini kritiškai. Taip pat kritiškai vertintinas ir teiginys, jog ieškovas negali disponuoti savo turtu. Šalys sutartyje numatė, jog, jei atsakovas nuspręs parduoti nekilnojamąjį turtą, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, jis suteiks jai teisę naudotis butu. Taigi ieškovo galimybės disponuoti ginčo turtu, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, neapribotos, kaip ir neapribotos galimybės parduoti butą. Be to, kolegija pažymi, jog ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovei sutartyje numatytą alternatyvią teisę, ieškovui pardavus namą, naudotis 1/2 dalimi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), iš esmės nėra grindžiamas pasikeitusiomis aplinkybėmis – vien tik ieškovo valia disponuoti jam priklausančiu turtu.

41. Taigi, konstatavus, jog ieškovo prašomos panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos nebuvo apibrėžtos atidedamosiomis ar naikinamosiomis sąlygomis ar tam tikru terminu, ir ieškovus neįrodžius, kad aplinkybės, susijusios su nurodytomis sąlygomis, iš esmės pasikeitė, darytina išvada, jog pagrindo naikinti nurodytas sąlygas nėra.

42. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl sutarties nuostatų pakeitimo, svarbu vadovautis sutarčių aiškinimo nuostatomis ir sutartį aiškinti kompleksiškai, kaip vientisą tekstą, tam tikrų sutarties sąlygų negalima aiškinti atsietai nuo visos sutarties turinio ir kitų sutarties sąlygų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šalių susitarimas dėl teisės naudotis ieškovui priklausančiu turtu yra neatsiejamai susijęs su sutarties sąlygomis dėl mažesnio išlaikymo dydžio teikimo ir su atsakovės įsipareigojimu likti kredito sutarties solidariąja skolininke (ieškovo laiduotoja). Toks šalių susitarimas buvo abiejų šalių valios išraiška.

43. Abi šalys sutiko, jog atsakovė su vaikais neatlygintinai gyvendama ieškovui priklausančiame name išvengia nuomos mokesčio ir taip sutaupo lėšų, atsakovei išsinuomojus būstą, kiltų poreikis padidinti vaiko išlaikymui skirtiną pinigų sumą. Ieškovas nurodė sutinkantis teikti 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui, jei atsakovė su vaikais išsikeltų iš jam priklausančių patalpų. Šalys patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutaupo nemokėdama nuomos mokesčio, ieškovo mokėtinas išlaikymo vaikams dydis sutartyje sumažintas. Akivaizdu, kad atsakovės prisiimti laidavimo įsipareigojimai apsunkina jos padėtį ir trukdo sudaryti paskolos sutartį dėl nuosavo būsto įsigijimo. Ieškovas ir jo atstovas nepateikė jokių siūlymų dėl laidavimo sutarties pakeitimo ir nurodė, jog pati atsakovė turi domėtis ir kreiptis į kreditorių dėl laidavimo pakeitimo ar panaikinimo.

44. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susitarimas leisti atsakovei gyventi ieškovui priklausančiame name buvo laikomas tam tikra išlaikymo teikimo forma, be to, ir tam tikra kompensacija atsakovei už tai, kad ji sutiko likti solidarioji skolininkė ieškovo kreditoriams. Ieškovas, siekdamas panaikinti susitarimo nuostatą dėl teisės atsakovei naudotis jam priklausančiu turtu, turėtų pasiūlyti adekvatų alternatyvų tokios situacijos sprendimo būdą: naikinant ieškovo prašomas panaikinti sutarties sąlygas, turėtų būti pasiūlyta, kaip pakeisti su šiuo susitarimu neatsiejamai susijusias kitas sąlygas, pavyzdžiui, kaip modifikuoti dėl solidariosios laidavimo prievolės atsakovės patiriamas neigiamas pasekmes. Ieškovas teigia, jog jo galimybės laisvai disponuoti turtu yra apribotos, tačiau akivaizdu, kad dėl tokio susitarimo ir atsakovė patiria tam tikrų ribojimų. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovė nepatiria neigiamų pasekmių, nes ieškovas moka kredito įmokas. Akivaizdu, jog laidavimo prievolė turi įtakos atsakovės galimybėms gauti kreditą, be to, situacijai pasikeitus ir ieškovui nebemokant kredito įmokų, atsakovė patirtų realių neigiamų finansinių pasekmių. Taip pat nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad atsakovė turi dėti pastangas dėl laidavimo santykių nutraukimo ar pakeitimo. CK 6.87 straipsnyje aiškiai apibrėžti laidavimo sutarčių pabaigos pagrindai. Laiduotojas negali nei pakeisti, nei panaikinti laidavimo sutarties: tokią galimybę turi tik skolininkas, įvykdydamas prievolę ar pateikdamas alternatyvų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą (pavyzdžiui, pakeisdamas laiduotoją nauju laiduotoju). Taigi ieškovas yra tas asmuo, kuris turi galimybę modifikuoti atsakovės prievolę.

45. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, taikė netinkamas teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes tarp šalių susiklostė ne uzufrukto, o panaudos teisiniai santykiai. Kolegijos nuomone, ieškovas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir išvadas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik aptarė teisės normas, reglamentuojančias uzufrukto nustatymą, paliekant sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teisę naudotis gyvenamąja patalpa, ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, tačiau nekonstatavo, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė uzufrukto teisiniai santykiai: priešingai, nurodė, jog nutraukiant šalių santuoką uzufruktas ieškovui priklausančiam turtui nustatytas nebuvo. Be to, kolegija nesutinka su ieškovo pozicija, jog šiuo atveju tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės. Taigi panaudos teisinių santykių skiriamasis bruožas yra neatlygintinumas. Šiuo atveju, kaip jau nurodyta, šalių susitarimo sąlygos dėl naudojimosi turtu buvo neatsiejamai susijusios su mažesniu išlaikymo dydžiu ir atsakovės sutikimu likti solidariąja skolininke, todėl iš esmės negalima teigti, jog tarp šalių susiklostė neatlygintino pobūdžio santykiai.

46. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad po santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu iš esmės pasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti šalių susitarimą dėl leidimo atsakovei naudotis ieškovui priklausančiu turtu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškovo reikalavimus atmetė. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių vaikai šiuose namuose gyveno ir iki santuokos nutraukimo ir penkerius metus po santuokos nutraukimo; vaikams, ypač nepilnamečiam H., atsižvelgiant į jam nustatytą raidos sutrikimą, ypač svarbi įprasta namų aplinka, o persikėlimas į kitą gyvenamąjį būstą galėtų neigiamai paveikti vaiko emocinę būseną ir nusistovėjusį gyvenimo ritmą.

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

48. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių teisinės pagalbos išlaidas, nurodė, jog ieškovas patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas nei atsakovė, tačiau esminis šios bylos reikalavimas buvo ieškovo reikalavimas dėl teisės atsakovei naudotis ieškovo turtu panaikinimo, kuris buvo atmestas. Įvertinęs tai, kad tenkinta dalis ieškinio ir priešieškinio, teismas nusprendė šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų joms vienai iš kitos nepriteisti. Ieškovas nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo teisinės pagalbos išlaidų paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo, racionalumo principus.

49. Kaip nustatyta, proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patyrė 2 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė – 600 Eur. Ieškovas reiškė reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, atsakovė – dėl išlaikymo padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas tenkino šalių reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką, papildydamas ją ieškovo pasiūlytomis sąlygomis; ieškovo reikalavimą pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas atmetė; atsakovės reikalavimą padidinti išlaikymą tenkino iš dalies. Teismui tenkinus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagal abiejų šalių procesinius dokumentus, būtų protinga laikyti, kad šalys neprivalo atlyginti viena kitai su šiuo reikalavimu susijusių išlaidų, kitas ieškovo ieškinio reikalavimas atmestas. Nors atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintas iš dalies, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, tai, jog atsakovė atstovavo vaiko interesams, šalių turtinę padėtį, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju teisinga, protinga ir sąžininga proceso pirmosios instancijos teisme metu šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų neskirstyti, taigi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

51. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 300 Eur teisinės pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto išlaidų dydžio. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 300 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. T. iš ieškovo A. T. 300 Eur (tris šimtus) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė