- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-1463-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00662-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- G. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. B. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1.1. nutraukti tarp jos ir atsakovo G. B. (toliau – ir atsakovas, tėvas) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;
1.2. palikti jai po santuokos turėtą pavardę – „B.“;
1.3. nustatyti nepilnamečio vaiko B. B. (toliau – ir nepilnametis vaikas, vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą kartu su motina;
1.4. priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 309 Eur periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės arba kol atsiras viena iš aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.194 straipsnio 4 dalyje, indeksuojant įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ją nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
1.5. nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja:
1.5.1. metų lyginių savaičių penktadienį 18 val., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
1.5.2. pirmąją pusę visų sūnaus mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jo lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną atsakovas 11 val. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų diena 18 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius lyginiais metais tenka atsakovui, o nelyginiais – ieškovei. Sūnaus mokyklinių atostogų, praleidžiamų su ieškove metu, 1 punkte numatyta bendravimo su atsakovu tvarka netaikoma;
1.5.3. pusę sūnaus vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jo lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su sūnumi sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka atsakovui, nelyginiais – ieškovei. Sūnaus vasaros atostogų, praleidžiamų su ieškove metu, 1 punkte numatyta bendravimo su atsakovu tvarka netaikoma;
1.5.4. sūnaus gimimo dieną lyginiais metais pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18 val. ir tą pačią dieną grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą 21 val.;
1.5.5. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas lyginiais metais sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.,
1.5.6. per Šv. Velykas nelyginiais metais sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos šeštadienį prieš Šv. Velykas 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 18 val.;
1.5.7. kiekvienų metų Tėvo dieną, jei tai nėra atsakovo bendravimo laikas su sūnumi pagal 1 punkte nustatytą tvarką, 11 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį tos pačios dienos 18 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
1.5.8. kiekvienų metų Motinos dieną sūnus praleidžia su ieškove. Jei tai yra atsakovo bendravimo laikas su sūnumi pagal 1 punkte nustatytą tvarką, sūnus grąžinamas Motinos dienos 11 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
1.5.9. tuo atveju, jei sūnui bendravimo su atsakovu metu yra numatytos ugdomosios veiklos, atsakovas turi pareigą sudaryti sūnui galimybę šias veiklas lankyti;
1.5.10. jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, prarastas laikas nėra kompensuojamas. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
1.5.11. šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas.
1.5.12. Bendravimo tvarkoje nurodomas susitarimas raštu reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per kalendorinę dieną.
1.5.13. Jei sūnus vartoja gydytojų paskirtus vaistus, vitaminus, maisto papildus ar kitus medicininio pobūdžio preparatus, atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad sūnus vartotų paskirtus preparatus. Jei atsakovas neužtikrina šiame punkte nurodytų preparatų tinkamo vartojimo, ieškovė turi teisę neleisti vaiko pas tėvą kito aplankymo metu, jei vaikui bus numatytas gydymo, sveikatos stiprinimo ir/ar reabilitacijos kursas.
1.5.14. Atsakovas įsipareigoja dalyvauti vaiko ugdymo ir mokymo procese, mokslo metų atostogų metu atlikti su vaiku mokytojų paskirtas užduotis.
1.5.15. Vienas iš tėvų, su kuriuo yra numatyta vaiko buvimo vieta atostogų metu, įsipareigoja aprūpinti vaiką maistu, drabužiais, higienos priemonėmis bei kitais reikmenimis ir priemonėmis.
1.5.16. Visi numatyti punktai galioja iki vaikui sukaks 18 metų.
1.6. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo lėšos bankuose, pensijų kaupimo fonduose, investiciniuose fonduose ir kitose kredito įstaigose (jei tokios yra) bus laikomos tos šalies nuosavybe, kurios vardu yra sudaryta atitinkama sutartis;
1.7. padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūra sekančia tvarka:
1.7.1. ieškovei priteisti automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini);
1.7.2. atsakovui priteisti sekantį turtą:
1.7.2.1. automobilį SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini);
1.7.2.2. negyvenamąją patalpą-garažą boksą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.8. priteisti ieškovei iš atsakovo 157,50 Eur kompensaciją už atitenkančia didesne dalį šeimos turto;
1.9. priteisti atsakovui ir ieškovės 5 500 Eur kompensaciją už jos asmeniniam turtui gerinti panaudotas bendras (šeimos) lėšas;
1.10. priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad:
2.1. šeimos idilė baigėsi po antro vaiko gimimo, 2010 m. Sutuoktinis labai pasikeitė, pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį, jo elgesys tapo neprognozuojamas, labai agresyvus. Nuo tada šeimoje prasidėjo nuolatiniai barniai ir konfliktai. Atsakovas pasidarė atsiskyręs nuo šeimos, nebendraujantis, vis mažiau ir mažiau rūpinosi šeima, pinigų neskyrė nei sūnaus išlaikymui, nei bendriems šeimos poreikiams. Atsakovas nuo 2010 m. oficialiai dirbo vos keletą metų ir nuolatinio darbo ieškoti nebandė. Todėl prie namų ūkio išlaidų prisidėdavo minimaliai, kiekvieną kartą reikėjo šioms išlaidoms (maistui, šildymui, vaistams ir kt.) prašyti pinigų. Ieškovė dažnai pirko nukainotus produktus, drabužius sau ir vaikams pirko dėvėtų rūbų parduotuvėse. Vyras tuo tarpu iš dėvėtų automobilių perpardavimo uždirbtus pinigus kaupė arba leido savo nuožiūra – pirkdavo brangias meškeres, metalo ieškiklius ir kt. Visos derybos dėl ateities planų, atostogų, siūlymai dėl remonto darbų ar daiktų pirkimo, sodo darbų ir kt. baigdavosi atsakovo pykčio priepuoliais, vėliau – nekalbadieniais. Atsakovas visada atsisakydavo su šeima praleisti laisvalaikį, nei vieno savaitgalio šalys nėra praleidę kartu, išskyrus kelis atvejus. Vasaros atostogų metu sutuoktinis menkai domėjosi, ką veikia jo vaikas, nors pats oficialiai nedirbo. Visą savo dėmesį skirdavo žvejybai, kasinėjimams (lobių ieškojimui) bei iš interneto atsisiųstų filmų žiūrėjimui. Pradėjęs vartoti alkoholį, atsakovas tapdavo agresyvus, nevengė prieš ieškovę naudoti fizinį smurtą. Ieškovei buvo labai gėda, todėl ji niekados nekvietė nei policijos, nei kam pasiguosdavo. 2022 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas neblaivus grįžo į šalių namus ir kartu su draugu sumušė šalių pilnametį sūnų S. B.. Po šio įvykio ieškovė suvokė, kad jų šeimos jau nebėra ir jos atkurti nebepavyks. Kadangi santuoka nutrūko dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, pripažintina, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas.
2.2. Pasisakydama dėl išlaikymo sūnui priteisimo, nurodė, kad jo poreikiai per mėnesį sudaro 618,16 Eur. Nurodytos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas vyras, turi nepilnametį sūnų, todėl turi juo pasirūpinti taip, kad vaikas nieko nestokotų ir gyventų laimingas.
2.3. Pasisakydama dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nurodė, kad viso dalintino turto vertė – 11 075 Eur. Prašo nenukrypti nuo lygių dalių principo ir visą turimą turtą padalyti lygiomis dalimis. Turto padalinimo skirtumas sudaro 157,50 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti kaip kompensaciją. Taip pat nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kurį šalys kartu renovavo laikotarpiu nuo 2000 metu iki 2017 metu. Renovacijai šalys panaudojo apie 11 000 Eur bendrų (šeimos) pinigų sumą. Kadangi Butas po santuokos nutraukimo lieka išimtinai ieškovės žinioje ir nuosavybėje, ji kompensuoja atsakovui ½ dalį už asmeniniam turtui gerinti panaudotų bendrų (šeimos) pinigų – 5 500 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašė:
3.1. nutraukti tarp jo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės;
3.2. nepalikti ieškovei pavardės „B.“;
3.3. nesutinka su ieškovės siūloma jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, prašo pareigoti ieškovę, nepažeidžiant jo teisių į bendravimo sąlygas su nepilnamečiu sūnumi, sudaryti jam sąlygas bendrauti su sūnumi, išsivežti jį kartu su savimi, po to grąžinti ieškovei į jos gyvenamą vietą;
3.4. priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur;
3.5. priteisti jam iš ieškovės 30 000 Eur kompensaciją už jos asmeniniam turtui gerinti panaudotas bendras (šeimos) lėšas.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Šalies argumentai
4.1. ieškovė sako netiesą teigdama, kad jų šeimos santykiai pradėjo blogėti nuo 2010 metų dėl to, kad jis dažnai vartojo alkoholį, tapo neprognozuojamas ir tuo pačiu tapo nebendraujantis, nesirūpino šeima. Visa tai yra išgalvota ir vien dėl to, jog ieškovė susirado kitą vyrą. Pažymėjo, kad dirbo visą laiką – dirbo oficialiai įsidarbinęs, taip pat dirbo užsienyje, supirkinėdamas automobilius ir juos parduodamas Lietuvoje. Visus 26 santuokoje praleistus metus visada mokėjo visus reikiamus mokesčius už paslaugas, duodavo pinigų maistui, vaikams, pirkdavo viską (dviračius, žaislus, telefonus, muzikos instrumentus, nupirko automobilį vyresniajam sūnui, taip pat jam padovanojo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą Vilniuje). Tuo tarpu sutuoktinė nuolatos keisdavo darbovietes, mokydavosi kirpėjos, apželdintojos, buhalterės profesijų, tačiau baigusi mokslus pagal įgytas profesijas- nedirbdavo. Ieškovės minimos aplinkybės apie atsisakymą būti su šeima, nesirūpinimą vaikais ir pan. yra manipuliacija. Vis dėl to mano, jog dar galima, vadovaujantis CK 3.54 straipsniu, sudaryti galimybę šalims susitaikyti. Pažymėjo, jog sutinka atleisti ieškovei už neištikimybę.
4.2. Pasisakydamas dėl jo bendravimo su sūnumi tvarkos, nurodė, kad ieškovės sugalvota jo bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka nepilnamečio interesų, yra labai sudėtinga. Bendravimo tvarka yra nustatoma jau užprogramuojant nesusipratimus, kadangi šios dalies nuostatos yra per daug sudėtingos, dviprasmiškos, ieškovei suteikiant daugiau teisių, o tai neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo bendraujant ir auklėjant nepilnametį vaiką. Taip pat šiuo atveju yra pažeistas loginis tapatumo dėsnis. Akcentavo, kad šiuo metu jis ir ieškovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja laisvai, ginčų dėl to nėra.
4.3. Pasisakydamas dėl išlaikymo sūnui priteisimo, nurodė, kad prašomos priteisti kasmėnesinės sumos sūnaus išlaikymui yra aiškiai per didelės ir niekuo neparemtos, t. y. neįrodytos. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog ji tikrai apskaičiavo, kokio dydžio išlaikymas reikalingas nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Ieškovė neatliko paskaičiavimo ir pareikštame ieškinyje. Ir tai yra natūralu, kadangi ieškovė niekada pati viena vaikų neišlaikydavo, vaikus išlaikydavo abu kartu. Akcentavo, kad pateikia tikslesnę vaiko išlaikymo sąmatą per mėnesį. Iš viso per vieną mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymas sudaro 491,74 Eur.
4.4. Pasisakydamas dėl kompensacijos už Buto pagerinimą, pažymėjo, kad pagerinimą atliko savo jėgomis ir darbu, savo asmeninėmis ir bendromis su sutuoktine lėšomis. Ieškovė turi kompensuoti 30 000 Eur sumą.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, be kita ko, nurodė, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
6.1. nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 237), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
6.2. paliko ieškovei po santuokos turėtą pavardę – „B.“ bei atsakovui – „B.“;
6.3. nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove;
6.4. nustatė, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui moka išlaikymą po 309 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. spalio mėn. 1 d. iki jo pilnametystės arba kol atsiras viena iš aplinkybių, numatytų CK 3.194 straipsnio 4 dalyje, indeksuojant įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
6.5. paskyrė išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise ieškovei;
6.6. nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
6.6.1. metų lyginių savaičių penktadienį 18 val., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
6.6.2. pirmąją pusę visų sūnaus mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jo lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną atsakovas 11 val. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų diena 18 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius lyginiais metais tenka atsakovui, o nelyginiais ieškovei. Sūnaus mokyklinių atostogų, praleidžiamų su ieškove metu, 1 punkte numatyta bendravimo su atsakovu tvarka netaikoma;
6.6.3. pusę sūnaus vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jo lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su sūnumi sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka atsakovui, nelyginiais - ieškovei. Sūnaus vasaros atostogų, praleidžiamų su ieškove metu, 1 punkte numatyta bendravimo su atsakovu tvarka netaikoma;
6.6.4. sūnaus gimimo dieną lyginiais metais pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant sūnų jo gyvenamąją vietą 21.00 val.;
6.6.5. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas lyginiais metais sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.,
6.6.6. per Šv. Velykas nelyginiais metais sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos šeštadienį prieš Šv. Velykas 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 18 val.;
6.6.7. kiekvienų metų Tėvo dieną, jei tai nėra atsakovo bendravimo laikas su sūnumi pagal 1 punkte nustatytą tvarką, 11 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį tos pačios dienos 18 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
6.6.8. kiekvienų metų Motinos dieną sūnus praleidžia su ieškove. Jei tai yra atsakovo bendravimo laikas su sūnumi pagal 1 punkte nustatytą tvarką, sūnus grąžinamas Motinos dienos 11 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
6.6.9. tuo atveju, jei sūnui bendravimo su atsakovu metu yra numatytos ugdomosios veiklos, atsakovas turi pareigą sudaryti sūnui galimybę šias veiklas lankyti;
6.6.10. jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, prarastas laikas nėra kompensuojamas. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
6.6.11. šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas.
6.6.12. Bendravimo tvarkoje nurodomas susitarimas raštu reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per kalendorinę dieną.
6.6.13. Jei sūnus vartoja gydytojų paskirtus vaistus, vitaminus, maisto papildus ar kitus medicininio pobūdžio preparatus, atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad sūnus vartotų paskirtus preparatus. Jei atsakovas neužtikrina šiame punkte nurodytų preparatų tinkamo vartojimo, ieškovė turi teisę neleisti vaiko pas tėvą kito aplankymo metu, jei vaikui bus numatytas gydymo, sveikatos stiprinimo ir/ar reabilitacijos kursas.
6.6.14. Atsakovas įsipareigoja dalyvauti vaiko ugdymo ir mokymo procese, mokslo metų atostogų metu atlikti su vaiku mokytojų paskirtas užduotis.
6.6.15. Vienas iš tėvų, su kuriuo yra numatyta vaiko buvimo vieta atostogų metu, įsipareigoja aprūpinti vaiką maistu, drabužiais, higienos priemonėmis bei kitais reikmenimis ir priemonėmis.
6.6.16. Visi numatyti punktai galioja iki vaikui sukaks 18 metų.
6.7. nustatė, kad po santuokos nutraukimo lėšos bankuose, pensijų kaupimo fonduose, investiciniuose fonduose ir kitose kredito įstaigose laikomos tos šalies nuosavybe, kurios vardu yra sudaryta atitinkama sutartis;
6.8. priteisė ieškovei automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini);
6.9. priteisė atsakovui automobilį SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini);
6.10. priteisė atsakovui negyvenamąją patalpą-garažą boksą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6.11. priteisė ieškovei iš atsakovo 157,50 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę dalį šeimos turto;
6.12. priteisė atsakovui iš ieškovės 5 500 Eur kompensaciją už jos asmeniniam turtui gerinti panaudotų bendrų (šeimos) lėšų;
6.13. priteisė ieškovei iš atsakovo 526,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės, nurodė, kad pripažįsta, jog santuokos iširimą galėjo lemti abiejų sutuoktinių nesutarimai ir pernelyg menkos abiejų sutuoktinių pastangos, kuriant bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu. Tokią išvadą darė, nes abi šalys pateikė į bylą įrodymus bei teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, susijusias su kitos šalies veiksmais, dėl kurių šalys nemato galimybės kurti bendrą gyvenimą kartu. Šias aplinkybes patvirtino kiekvienos iš šalių kviesti liudytojai. Tai reiškia, kad byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti esant kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, jog sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
8. Pasisakydamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad atsakovas su ieškovės pareikštu reikalavimu sutinka, todėl jis yra tenkinamas, kaip pagrįstas.
9. Pasisakydamas dėl kompensacijos už ieškovės asmeniniam turtui gerinti panaudotų bendrų (šeimos) lėšų priteisimo, nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių jo prašomos priteisti kompensacijos dydį pagrindžiančių įrodymų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad atliktų darbų vertę pagrindžiančių dokumentų jis neturi arba nėra jų išsaugojęs, tokios vertės nustatymas atliekant ekspertinį vertinimą jam būtų per didelė finansinė našta. Liudytojas S. L., kuris yra ieškovės brolis, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba statybų vadovu, jo vertinimu 2000 – 2012 metais atliktų Buto pagerinimų vertė siekia 40 000 – 50 000 litų. Liudytojai I. G., V. V., A. G., S. S., S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad Butas buvo iš esmės pagerintas, tačiau konkrečių atliktų pagerinimų verčių nenurodė. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalys Butą kartu renovavo laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2017 metų, taip pat į tai, jog šalys bylos nagrinėjimo metu nesiekė atlikti pagerinimų ekspertinio vertinimo, sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės nurodoma atliktų pagerinimų vertė būtų nepagrįsta arba ši vertė būtų iš esmės pasikeitusi nuo pagerinimų atlikimo iki bylos nagrinėjimo teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
10.1. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės;
10.2. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti ieškovę, nepažeidžiant atsakovo teisių, sudaryti jam sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgus į abiejų šalių pageidavimus bei nepilnamečio vaiko norus;
10.3. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl atsakovui iš ieškovės priteistos 5 500 Eur dydžio kompensacijos už ieškovės asmeniniam turtui gerinti panaudotas bendras (šeimos) lėšas ir priteisti atsakovui iš ieškovės 30 000 Eur dydžio kompensaciją;
10.4. priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
11. Atsakovas apeliaciniame skunde:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo ne dėl ieškovės kaltės, o pripažino, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė visiems privalomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nesivadovavo bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes būtent atsakovas atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, nesutiko su ieškovės prašymu nutraukti santuoką, nes norėjo santuoką dar išgelbėti ir tikėjo šia galimybe, todėl prašė nustatyti terminą susitaikymui su ieškove. Ieškovė tam prieštaravo ir taikytis nenorėjo. Ieškovė nenorą taikytis namuose išreiškė savo elgesiu – visiškai nesikalbėdavo su atsakovu, o teisminio proceso metu susitaikyti niekada nenorėjo. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir suteikė maksimalų terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsakovas į bylą iš šeimos mobilaus telefono taip pat yra pateikęs vertimą SMS susirašinėjimų tarp ieškovės ir jos draugo. Tai akivaizdžiai įrodo, jog ieškovė nebuvo ištikimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys liudytojai patvirtino aplinkybes, jog neįmanoma buvo išsaugoti šeimą, tačiau nenurodė kokie liudytojai davė tokius parodymus ir ką jie paaiškino. Ginčijamame sprendime nenurodytas nei vienas liudytojas, kuris buvo apklaustas dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, sprendžiant kokiu teisiniu pagrindu santuoka turėtų būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno fakto, jog atsakovas būtų pažeidęs savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių elgesį, byloje nesivadovavo visais byloje esančiais rašytiniais įrodymai, o būtent atsakovo pateiktais ieškovės SMS susirašinėjimais su kitu vyriškiu, nėra aišku kokiais liudytojų parodymais vadovavosi, o kuriais nesivadovavo. Esminė santuokos nutraukimo priežastis yra ieškovės neištikimybė atsakovui. Yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
11.2. Pasisakydama dėl jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad antrame punkte surašytos per daug smulkmeniškos bei sudėtingos nuostatos, dar ir nurodant nuorodas į kitus punktus. Toks bendravimo tvarkos apsunkinimas yra niekam nereikalingas ir yra priešingas būtent vaiko interesams. Trečiame punkte ieškovės sugalvotas papildomas susitarimas dėl bendravimo su sūnumi jo vasaros atostogų metu įveda painiavą ir jo laikymasis būtų ženkliai apsunkintas ir pačiai ieškovei, ir atsakovui. Ketvirtame punkte neatsižvelgiama į nepilnamečio vaiko teises pačiam nuspręsti, su kuo jis nori švęsti savo gimtadienį, kai jam jau yra sukakęs amžius artimas 18 metų. Penktas, šeštas, septintas ir aštuntas punktas turi būti pakeistas, nes yra suvaržytos nepilnamečio vaiko teisės atskirais atvejais pačiam pasirinkti, ką jis nori daryti per Motinos ir Tėvo dienas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas. Dvyliktajame punkte išaiškinama ką reiškia terminas raštu. Akivaizdu, kad toks bendravimo tvarkos nustatymas, kada reikia aiškinti suprantamas žodžių reikšmes arba tas reikšmes siaurinant, yra ydingas, kadangi sukelia daug painiavos. Tryliktuoju punktu ieškovė nustato sau privilegiją nuspręsti kada ir kokiomis sąlygomis ji galėtų neleisti nepilnamečiui vaikui pasimatyti su tėvu. CPK 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teismo procesiniai sprendimai turi būti konkretūs ir aiškūs, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes jo nustatytos bendravimo tvarkos punkto įgyvendinimą susiejo su sąlyga – ieškovės noru. 14 punkte ieškovės pateikta bendravimo su vaiku tvarka rodo, jog ji nusišalina nuo nepilnamečio sūnaus auklėjimo mokslo atostogų metu padėti atlikti nepilnamečiui mokytojų paskirtas užduotis ir šį darbą įpareigoja atlikti vienam atsakovui. Penkioliktuoju punkte ieškove nori, kad tik vienas, o ne abu tėvai rūpintųsi vaiku atostogų metu dėl jo aprūpinimo maistu, higienos priemonėmis ir pan., tačiau tai pažeidžia tėvų pareigas rūpintis vaiku visada. Tam ir yra priteisiamos periodinės išmokos išlaikymui, kad abu tėvai galėtų prisidėti prie vaiko auklėjimo.
11.3. Pasisakydamas dėl kompensacijos už ieškovės asmeniniam turtui gerinti panaudotų bendrų (šeimos) lėšų priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pasisakė, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių jo prašomos priteisti kompensacijos dydį pagrindžiančių įrodymų, kadangi atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kurie parodo, kaip padidėjo šio nekilnojamojo turto vertė po atliktų pagerinimų. Ieškovė nepateikė įrodymų apie nekilnojamojo turto pagerinimą, tačiau, priešingai nei kad pasisakė dėl atsakovo, pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo pripažinti, jog ieškovės nurodoma atliktų pagerinimų vertė būtų nepagrįsta. Pažymėjo, kad į bylą yra pateikęs 1999 m. vasario 13 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, iš kurio matyti, jog po G. L. mirties testamentiniams įpėdiniams – ieškovei ir jos broliui S. L., lygiomis dalimis atitenka gyvenamas namas su kiemo statiniais Laisvės gatvėje, Vievyje, pastatų vertė – 54 730 Lt. Taigi, ieškovės dalis sudaro 7 931,88 Eur. Taip pat į bylą pateikė Vertinamo turto išvadą, kurioje yra nurodyta, kad bendra turto vertė, priklausanti ieškovei, yra 101 000 Eur. Iš šios ataskaitos atėmus du ūkinius pastatus, kurių vertė yra 1 200 Eur ir 660 Eur, Buto vertė yra 99 200 Eur. Taigi, atlikus turto pagerinimo darbus, turto vertė nuo ieškovei priklausančios dalies 7 931,88 Eur padidėjo iki 99 200 Eur (101 000 Eur), kas leidžia daryti išvadą, jog turto vertė yra žymiai padidėjusi, lyginant su buvusiu nekilnojamojo turto stoviu ir verte. Todėl prašo kompensaciją padidinti iki 30 000 Eur, o tai sudaro mažesnę nei 1/3 dalį nekilnojamojo turto. Kaip nustatyta byloje, pagerinimo darbai buvo atliekami iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, todėl atsakovas turi teisę į kompensaciją už turto pagerinimą, kuri sudaro pusę šios sumos.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
13. Ieškovė atsiliepime:
13.1. pasisakydama dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės, nurodė, kad jokio kito vyro nesusirado. Tai, kad koncertų metu atrasdavo naujų pažinčių, naujų draugų ir draugių, yra natūralus žmonių tarpusavio bendravimo procesas, kuris savaime nereiškia neištikimybės. Pažymėjo, kad nebuvo neištikima ir giliai širdyje norėjo išsaugoti santuoką. Tai patvirtina ir tai, kad pirmojo teismo posėdžio metu, teismui paklausius dėl susitaikymo termino taikymo, ji iš karto sutiko (skirtingai nei nurodo atsakovas). Atsakovo tariamą norą taikytis suprato kaip jo norą pasikeisti ir rūpintis šeima. Tačiau realybėje atsakovas nustatytą susitaikymo terminą išnaudojo ne susitaikymui, o įvairių daiktų išvežimui iš namų. Visą laiką skyrybų metu atsakovas gyveno ginčo gyvenamajame name, tačiau jokių komunalinių mokesčių nemokėjo, prie namo išlaikymo neprisidėjo. Pvz., žiemą sugedus šildymo katilui, atsakovas atsisakė prisidėti prie katilo keitimo/remonto. Nors atsakovas nurodo, jog išlaikė šeimą, tačiau iš dalies tai yra netiesa. Pinigų šeimos išlaikymui atsakovas neskirdavo, pinigų iš jo reikėjo pastoviai prašyti, kad nupirktų šį bei tą. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų. Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, akivaizdžiai nustatyta tik vienintelė santuokos nutraukimo priežastis – atsakovo elgesys, o būtent: fizinio ir psichologinio smurto prieš šeimos narius (uošvė, sūnus) naudojimas; nesirūpinimas šeima; nesiskaitymas su kitais šeimos nariais; melas ir šmeižtas.
13.2. Pasisakydama dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad vien tai, jog bendravimo tvarka yra griežta ir išsami, ji netampa ydinga, neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėjo, kad jau dabar atsakovas nesirūpina vaiku, nusišalino nuo jo auklėjimo ir priežiūros. Nuo skyrybų proceso pradžios iki šiol atsakovas neskiria pinigų vaiko išlaikymui, motyvuodamas tuo, kad gyvena viename name. Ir nors ne viename teismo posėdyje atsakovas buvo raginamas skirti pinigų vaiko išlaikymui, jis tik žadėjo, bet to nedarė. Atsakovo prašymas pakeisti griežtą bendravimo tvarką yra bandymas visiškai nusiimti nuo savęs atsakomybę/pareigą dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo ir rūpinimosi. Todėl toks jo reikalavimas yra neteisėtas.
13.3. Pasisakydama dėl kompensacijos už jos asmeniniam turtui gerinti panaudotų bendrų (šeimos) lėšų priteisimo, nurodė, kad pagrindinė namo renovacija buvo atlikta nuo 2000 m., kai tuo metu buvo keleriopai mažesnės medžiagų ir darbų kainos (akivaizdus, visiems žinomas dalykas, kurio nereikia įrodinėti). Todėl vertinti atliktą namo renovaciją pagal 2024 m. medžiagų ir darbų vertes yra klaidinga ir ydinga. 2024 m. 30 000 Eur suma sudaro 103 500 litų. Ir tai tik ½ dalis. Pažymėjo, kad į bylą pateikė išsamų paskaičiavimą (pagrindinės renovacijos laikotarpiu medžiagų ir darbų kainomis), todėl jos siūloma kompensacijos suma yra ekonomiškai pagrįsta ir teisinga. Atsakovas į bylą kaip įrodymą pateikė tik 2024 m. objekto vertės nustatymą, tačiau toks įrodymas įrodo pačią objekto vertę, o ne įdėtų lėšų į renovaciją sumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
18. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė procesinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
19. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareikštą prašymą motyvuoja tuo, kad nori pasisakyti žodžiu pats arba per atstovą teismo posėdyje. Tačiau, įvertinus tai, kad tiek atsakovas, tiek jo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatuotina, kad žodinis bylos nagrinėjamas nėra būtinas, todėl prašymas netenkinamas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės
21. Bylos duomenimis, šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 16). Šalys paaiškino, kad kartu susilaukė dviejų vaikų, iš kurių vienas šiuo metu yra nepilnametis – B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 15).
22. Ginčijamu sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, apeliaciniu skundu prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, teigdamas, kad ji buvo neištikima. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė ieškovės susirašinėjimo su jam nepažįstamu vyru ištraukas (e. bylos 1 t., b. l. 3–68, 79–104).
23. Pagal CK 3.60 straipsnio nuostatas, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis).
24. Pagal CK 3.61 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi atsižvelgti į vienas kito nuomonę, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
26. Visų pirma, pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti kokiu laikotarpiu vyko ieškovės ir atsakovui nepažįstamo vyro susirašinėjimas, nes yra tik matomas žinutės išsiuntimo mėnuo ir diena. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su nurodytu asmeniu bendrauti pradėjo po ieškinio padavimo, t. y. po 2023 m. balandžio 3 dienos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys nėra pakankami ieškovės neištikimybės faktui konstatuoti.
27. Antra, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, jų santuokos trukmę – ilgiau nei 20 metų, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog santuokos iširimą galėjo lemti abiejų sutuoktinių nesutarimai ir pernelyg menkos abiejų sutuoktinių pastangos, kuriant bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
28. Ginčijamu sprendimu nustatyta ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Bylos duomenimis, atsakovas nepasiūlė jokios konkrečios jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pasiūlyta tvarka yra pernelyg išsami, neteisinga bei prašo iš esmės nenustatyti jokios konkrečios jo bendravimo su sūnumi tvarkos.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens.
30. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
31. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu.
32. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
33. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
34. Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
35. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos – ieškovė tiek parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2024 m. sausio 16 d., metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog tėvo bendravimas su sūnumi nėra pakankamas – todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
36. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė argumentus dėl nesutikimo su konkrečiais ieškovės pasiūlytos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktais.
37. Ieškovė antruoju ir trečiuoju bendravimo tvarkos punktais siūlė nustatyti, kad: atsakovas su sūnumi bendrauja pirmąją pusę visų sūnaus mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jo lankomoje ugdymo įstaigoje; pirmąją atostogų dieną atsakovas 11 val. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius lyginiais metais tenka atsakovui, o nelyginiais – ieškovei; sūnaus mokyklinių atostogų, praleidžiamų su ieškove metu, pirmame punkte numatyta bendravimo su atsakovu tvarka netaikoma (antrasis punktas); atsakovas su sūnumi bendrauja pusę sūnaus vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jo lankomos ugdymo įstaigos; konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su sūnumi sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios; jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka atsakovui, o nelyginiais metais – ieškovei; sūnaus vasaros atostogų, praleidžiamų su ieškove metu, pirmame punkte numatyta bendravimo su atsakovu tvarka netaikoma (trečiasis punktas). Ieškovė dvyliktuoju bendravimo tvarkos punktu siūlė, be kita ko, nustatyti, kad bendravimo tvarkoje nurodomas susitarimas raštu reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute šalių kontaktais.
38. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad siekiant išvengti šalių tarpusavio ginčų bei nesusipratimų, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nuostatos turi būti, priešingai nei teigia atsakovas, pakankamai išsamios, aptariant tikslias dienas bei valandas, kada vaikas bendrauja su kiekvienu iš tėvų. Atskira nuostata dėl bendravimo su vaiku jo vasaros atostogų metu, įvertinus tai, jog abi šalys yra dirbančios, nėra vertinama kaip perteklinė, kadangi šalių atostogų grafikų derinimas vasaros laikotarpiu gali būti apsunkintas. Bendravimo tvarkoje naudojamo žodžių junginio „susitarimas raštu“ paaiškinimas taip pat nelaikytinas, kaip teigia atsakovas, sukeliančiu painiavą.
39. Ieškovė ketvirtuoju, penktuoju, šeštuoju, septintuoju ir aštuntuoju bendravimo tvarkos punktais siūlė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką švenčių dienomis (per sūnaus gimimo dieną, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Tėvo ir Motinos dienas). Nesutiktina su atsakovu, kad šiais punktas ribojama nepilnamečio vaiko teisė pasirinkti kaip ir su kuo praleisti šventes – šie atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos punktai neriboja tėvo, su kuriuo vaikas leis vieną ar kitą šventę, susitarimo su vaiku dėl veiklų tomis dienomis.
40. Ieškovė tryliktuoju bendravimo tvarkos punktu siūlė nustatyti, kad: jei sūnus vartoja gydytojų paskirtus vaistus, vitaminus, maisto papildus ar kitus medicininio pobūdžio preparatus, atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad sūnus vartotų paskirtus preparatus; jei atsakovas neužtikrina šiame punkte nurodytų preparatų tinkamo vartojimo, ieškovė turi teisę neleisti vaiko pas tėvą kito aplankymo metu, jei vaikui bus numatytas gydymo, sveikatos stiprinimo ir/ar reabilitacijos kursas. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes bendravimo tvarkos punkto įgyvendinimą susiejo su sąlyga – ieškovės noru.
41. Pagal CPK 267 straipsnį, neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).
42. Nagrinėjamu atveju vertinama, kad nėra nustatyta jokios sąlygos, dėl kurios būtų galima laikyti, jog tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas. Taigi, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
43. Ieškovė penkioliktuoju bendravimo tvarkos punktu siūlė nustatyti, kad vienas iš tėvų, su kuriuo yra numatyta vaiko buvimo vieta atostogų metu, įsipareigoja aprūpinti vaiką maistu, drabužiais, higienos priemonėmis bei kitais reikmenimis ir priemonėmis. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo punktu ieškove nori, kad tik vienas, o ne abu tėvai rūpintųsi vaiku atostogų metu dėl jo aprūpinimo maistu, higienos priemonėmis ir pan., tačiau tai pažeidžia tėvų pareigas rūpintis vaiku visada. Akcentavo, kad tam ir yra priteisiamos periodinės išmokos išlaikymui, kad abu tėvai galėtų prisidėti prie vaiko auklėjimo.
44. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas šį atsakovo argumentą pagrįstu, vertina, kad šis jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktas yra perteklinis, kadangi tėvų pareiga užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius kyla iš įstatymo. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, lemia tai, jog tėvas yra įpareigotas teikti vaikui išlaikymą, kurį uzufrukto teise tvarko ieškovė. Todėl atsakovas turi teisę reikalauti padengti jo patirtas pagrįstas išlaidas vaiko priežiūros atostogų metu iš ieškovės.
Dėl kompensacijos už ieškovės asmeniniam turtui gerinti panaudotų bendrų (šeimos) lėšų priteisimo
45. Šalys paaiškino, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)f, kurį gyvenimo kartu santuokoje laikotarpiu renovavo.
46. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).
47. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad Butas buvo pagerintas tiek bendromis (šeimos) lėšomis, tiek atsakovo darbu. Atsakovas neprašė ginčo turto pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau prašė priteisti jam iš ieškovės 30 000 Eur kompensaciją.
48. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
49. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
50. Nagrinėjamu atveju šalys, siekdamos pagrįsti savo pozicijas dėl kompensacijos dydžio, pateikė šiuos duomenis: ieškovė pateikė savo parengtą Buto renovacijos sąmatą, kurioje nurodė, kad viso renovacijai išleista 37 979,90 Lt (e. bylos 2 t., b. l. 74–76); atsakovas pateikė UAB „Lituka“ ir Ko 2022 m. balandžio 1 d. Ataskaitos Nr. CRK-20337 santrauką, iš kurios matyti, kad Buto vertė 2022 m. kovo 21 dienai buvo 96 200 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 84).
51. Iš ieškovės pateiktos Buto renovacijos sąmatos matyti, kad renovacija buvo atliekama laikotarpiu nuo 1999 iki 2013 metų. Liudytojas S. L., kuris yra ieškovės brolis, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra statybų vadovas bei kad, jo nuomone, Buto renovacijai šalys galėjo išleisti ne daugiau nei 40 000–50 000 Lt (teismo posėdžio, vykusio 2024 m. vasario 27 d., garso įrašo 1 val. 5 min. 58 sek. – 1 val. 8 min. 40 sek.).
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepateikus atliktų darbų vertę pagrindžiančių dokumentų bei neprašius tokios vertės nustatymui atlikti ekspertinį vertinimą, jis neįrodė prašomos priteisti kompensacijos dydžio. Atsakovo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko 2022 m. balandžio 1 d. Ataskaita nepatvirtina turto pokyčio dėl atsakovo atliktų pagerinimų, šių duomenų pagrindu nėra galima daryti išvados dėl atliktų darbų vertės. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turi atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Atsakovas taip pat remiasi byloje pateiktu 1999 m. vasario 13 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu, iš kurio matyti, kad ieškovės kartu su broliu paveldėto gyvenamojo namo, kuriame yra Butas, vertė buvo 44 176 Lt (e. bylos 2 t., b. l. 136). Tačiau Paveldėjimo liudijime nurodyta ginčo turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, kuri neatspindi realios turto vertės. Be to, Paveldėjimo liudijime ir 2022 m. balandžio 1 d. Ataskaitoje nurodytas vertes skiria labai ilgas laiko tarpas, net 23 metai, šiuo laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos labai stipriai augo tiek dėl infliacijos, tiek dėl kitų rinkos dėsnių.
53. Pažymėtina, kad šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Taigi, atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų apie atliktų pagerinimų vertę, apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
55. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
56. Atsakovas pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei turėjo, t. y. permokėjo 198 Eur, kuriuos prašo grąžinti.
57. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.
58. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinių reikalavimų (reikalavimo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką ir su tuo susijusių reikalavimų) bei turtinio reikalavimo 24 500 Eur dalyje (30 000 Eur – 5 500 Eur) (reikalavimo priteisti kompensaciją už asmeniniam turtui gerinti panaudotas bendras (šeimos) lėšas). Todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 7 dalimi, 82 straipsnio 1 dalimi, už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 661 Eur (100 Eur x 75 proc. x 146,1 indeksas + 24 500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.
59. Atsakovas pateikė duomenis, kad iš viso sumokėjo 899 Eur žyminio mokesčio (e. bylos 3 t., b. l. 22, 50), todėl jam grąžinama permokėto žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro ne 198 Eur, kaip prašyme dėl apsirikimo nurodė atsakovas, o 288 Eur (899 Eur - 611 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą (e. bylos 3 t., b. l. 13; e. bylos 2 t., b. l. 42).
61. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 061 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (400 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 661 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį) (e. bylos 3 t., b. l. 22, 50).
62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
63. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
64. Nustačius, kad atsakovo paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, jog ieškovės išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
65. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apelianto G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu patvirtintą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pašalinant jos penkioliktą punktą, pagal kurį „vienas iš tėvų, su kuriuo yra numatyta vaiko buvimo vieta atostogų metu, įsipareigoja aprūpinti vaiką maistu, drabužiais, higienos priemonėmis bei kitais reikmenimis ir priemonėmis“.
Grąžinti atsakovui G. B. 288 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. ZN40663). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.
Priteisti ieškovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.