Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D., G. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Laikraštis Valsčius“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ ieškinius atsakovams A. D., G. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Laikraštis Valsčius“, tretieji asmenys A. V., M. Š., L. B., V. V., R. G. ir „Valsčiaus“ Metų žmonių klubas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėjai A. D., G. D. ir uždaroji akcinė bendrovė „Laikraštis „Valsčius“ (toliau - pareiškėjai) pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 pagal ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Dimstis“ ieškinį atsakovams A. D., G. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Laikraštis „Valsčius“ dėl draudimo leisti laikraštį ar kitą leidinį, kurio pavadinime naudojamas žymuo „valsčius“ ar kitaip į jį klaidinamai panašus žymuo, pripažinti prekių ženklą „valsčius“ plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies; atnaujinus procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ ieškinį šioje dalyje atmesti.

Motyvuojamoji dalis

15. Baudžiamojoje byloje teismas tyrė ir vertino kaltinamojo A. D. veiksmus toje plotmėje, kuri leistų teismui atmesti arba įsitikinti kaltinamojo (ne)kaltumu būtent dėl konkrečių nuskalstamų veikų – didelės vertės turto iššvaistymo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo bei dokumentų neišsaugojimo – atlikimo. Tačiau teismas šioje baudžiamojoje byloje nevertino atsakovo veiksmų ir aplinkybių nesąžiningos konkurencijos ir civilinės atsakomybės kilimo teisinio reglamentavimo pagrindu, kas buvo išsamiai atlikta civilinėje byloje. Todėl nėra galimybės procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

22. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

23. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

24. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Dimstis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama uždrausti atsakovams G. D., A. D. ir UAB Laikraščiui „Valsčius“ leisti laikraštį ar kitą leidinį, kurio pavadinime naudojamas UAB ,,Dimstis“ naudotas žymuo ,,valsčius“ ar kitaip į jį klaidinamai panašus žymuo; pripažinti ieškovės UAB ,,Dimstis“ naudotą prekės ženklą ,,valsčius“ plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje; uždrausti atsakovams G. D., A. D. ir UAB Laikraščiui ,,Valsčius“ bet kokiu būdu ar forma naudoti žymenį ,,valsčius“ ar klaidinamai į jį panašų žymenį, leidiniuose, kurie yra ar būtų leidžiami atsakovų kartu ar atskirai ar juridinių asmenų, kurių dalyviais yra/būtų bent vienas iš atsakovų, įskaitant šio žymens naudojimą juridinių asmenų, kurių dalyviais yra/būtų bent vienas iš atsakovų, pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose, domenų pavadinimuose, elektroninių paštų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą; priteisti solidariai iš atsakovų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų 47 934,90 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų 2 200 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų 26 040,91 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr.e2-254-881/2019).

26. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Dimstis“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Dimstis“ iš atsakovo A. D. 1 000 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei UAB ,,Dimstis“ iš atsakovų A. D. ir G. D. 62 772,62 Eur (23 351,72 Eur ir 39 420,90 Eur) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei UAB „Dimstis“ iš atsakovų A. D., G. D. ir UAB Laikraštis ,,Valsčius“ 8 514 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

27. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Dimstis“ ir atsakovų A. D., G. D. ir UAB Laikraštis ,,Valsčius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo, 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą pakeitė : priteisė UAB „Dimstis“ solidariai iš atsakovų A. D., G. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ 8 514 Eur žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė UAB “„Dimstis“ iš atsakovo A. D. 40 420,90 Eur žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (atsakovai), kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-70-658/2021, kurioje atsakovas A. D. buvo kaltinamas, jog, būdamas ieškovo direktoriumi, atleidžiamiems darbuotojams I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., V. M. ir S. S. išmokėjo kompensacijas ir priedus. Teismas minėtu nuosprendžiu išteisino atsakovą A. D., nurodant, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

29. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Taigi nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl melagingų paaiškinimų, dokumentų klastojimo ar kt., kurių pagrindu priimtas sprendimas, objektyviai neegzistuoja ir šis proceso atnaujinimo pagrindas.

31. Kitas pareiškėjų nurodytas bylos atnaujinimo pagrindas numatytas CPK 366 straipsnio 2 punkte, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

32. Kasacinis teismas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad : tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

33. Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurių pagrindu procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas, nes jų ištyrimas turėtų įtakos civilinę bylą nagrinėjusiems teismams priimti kitokį procesinį sprendimą. Pareiškėjų vertinimu Nuosprendyje teismas konstatavo šias aplinkybes, reikšmingas išnagrinėtoje civilinėje byloje: a) darbuotojams pasirodė nepriimtina naujoji ieškovo UAB „Dimstis“ vadovybė, todėl jie nusprendė patys išeiti iš darbo ir pageidavo gauti kompensacijas; b) atsakovas A. D. turėjo teisinį pagrindą mokėti kompensacijas, t. y. teisės aktai leidžia darbo santykių šalims susitarti dėl kompensacijų mokėjimo nutraukiant darbo santykius šalių susitarimu, dar daugiau – išmokų sumokėjimas iš juridinio asmens biudžeto asmeniui, kuris daugiau nebedirbs įmonėje, yra neišvengiamas ir būtinas laikantis įstatymo: c) atsakovas A. D. turėjo faktinį pagrindą mokėti kompensacijas, t. y. kompensacijų dydis buvo nevienodas, o buvo atsižvelgiama į įvairius kriterijus – darbo stažą, atlyginimo dydį, pareigas: d) nėra nustatyta, kad atsakovas A. D. suorganizavo, jog darbuotojai išeitų iš įmonės ir sumokėjo jiems išmokas dėl to; e) išmokėjus kompensacijas darbuotojams, ieškovo įmonėje liko pakankamai turto veiklai vykdyti, tačiau pati įmonė tokios veiklos nevykdė, o dėl sustojusios ieškovo veiklos ir negeneruojamo pelno nėra kalti nei išėję ieškovo darbuotojai, nei buvęs įmonės vadovas, nei ta aplinkybė, kad jis išmokėjo darbuotojams išeitines kompensacijas; f) ieškovo įmonei faktiškai vadovavo N. N., kas patvirtina pagrindinę darbuotojų pasitraukimo iš ieškovo įmonės priežastį – atsisakymą dirbti N. N. kontroliuojamoje įmonėje.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. buvo pateikti kaltinimai padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Taigi vienas iš pateiktų kaltinimų buvo didelės vertės svetimo turto išvaistymas, t. y. A. D. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d., būdamas UAB „Dimstis“ direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, bei pagal 37 straipsnio 8 dalį turėdamas teisę nutraukti su darbuotojais darbo sutartis, pažeisdamas UAB „Dimstis“ įstatų 18 dalies 10 punktą, kuriame numatyta, kad bendrovės direktorius neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, 2016 m. rugsėjo 15 d. atleidžiamiems darbuotojams neteisėtai išmokėjo: I. A. - 3 024 Eur kompensaciją, 1 199,52 Eur priedą; L. B. - 4 536 Eur kompensaciją, 539,28 Eur priedą; L. B. - 4 536 Eur kompensaciją, 519,12 Eur priedą; G. D. - 7 749 Eur kompensaciją, 13 121,64 Eur priedą; L. M. - 2 268 Eur kompensaciją, 903,42 Eur priedą; V. M. - 4 536 Eur kompensaciją, 1 224,72 Eur priedą; S. S. - 3 402 Eur kompensaciją, 230,58 Eur priedą.

35. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu konstatavo, kad pateiktas kaltinimas nepasitvirtino ir dėl jo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (baudžiamoji byla Nr.1-70-658/2021). Teismas, išnagrinėjęs minėtą baudžiamąją bylą, nurodė, kad “nekvestionuoja civilinėje byloje priimtų sprendimų <…>, kuriais priteista žala ir iš kaltinamojo. Tačiau tuo pačiu pažymi, kad civilinėse byloje priimti sprendimai baudžiamajai bylai neturi prejudicinės galios, ir jie baudžiamajame procese įvertinami visumoje su kitais įrodymais. Šiuo atveju yra svarbu tik tai, kad priimti teismo sprendimai civilinėse bylose aiškiai parodo, kad, iš vienos pusės vertinant, civilinis ieškovas savo pažeistas teises ne tik teoriškai galėjo apginti, bet ir apgynė civilinio proceso tvarka (teisiamojo posėdžio metu patys civilinio atstovo atstovai – advokatė R. L. ir įmonės direktorius M. Š. patvirtino, kad baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nebepalaiko ir prašo jį palikti nenagrinėtu). Iš kitos pusės tai parodo, kad kaltinamasis nevengė ir nesislapstė nuo civilinės atsakomybės taikymo, netrukdė žalos atlyginimui ar neatliko kitų veiksmų, kurie civilinio ieškovo teisių atkūrimą darytų neperspektyvų. Taigi, tokių kaltinamojo veiksmų nenustačius, nėra pagrindo spręsti, kad net esant padarytai žalai juridiniam asmeniui dar būtina ir šiuos santykius vertinti kaip pažeidžiančius ir baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei kvalifikuoti kaip turto iššvaistymą. Tuo būtų nukrypstama ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-85/2007, Nr. 2K-297-222/2016 ir kt.).

36. Vertinant bylos duomenis priimant išteisinamąjį nuosprendį, kaip proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagrindą, pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje atsakovo A. D. veiksmai buvo vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės pagrindu. Taigi baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės vertinimu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

37. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu nustatė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pažeidus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. turėdami tikslą konkuruoti, siekdami naudos sau, naudodamiesi įmonėje faktiškai susiklosčiusia situacija, kuomet atsakovė G. D. ėjo redaktorės pareigas, o jos sutuoktinis A. D. buvo įmonės vadovu, pasinaudojo ieškovės UAB „Dimstis“ komercine informacija, dėl ko ieškovei kilo reali žala. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas draudžiama teikti siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartys su beveik visais ieškovės darbuotojais nutrauktos 2016 m. rugsėjo 15 d. pagal DK 125 straipsnį, t. y. šalių susitarimu. Įsteigus UAB „Laikraštis „Valsčius“, dauguma buvusių ieškovės darbuotojų per trumpą laikotarpį (didžioji jų dalis – iki pirmojo laikraščio numerio išleidimo) įsidarbino šioje įmonėje ir dirbo tą patį darbą / ėjo tas pačias pareigas kaip ir ieškovės įmonėje. Taigi išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. ieškovės komercinės paslapties atskleidimas ir panaudojimas bei ieškovės darbuotojų perviliojimas į naujai įsteigtą įmonę lėmė tai, kad ieškovės vykdyta pagrindinė ekonominė veikla –­ laikraščio leidyba – faktiškai buvo nutraukta ir perkelta į konkuruojantį ūkio subjektą. Teismas taip pat nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, todėl pripažino ieškovės teisę į žalos atlyginimą.

38. Pareiškėjai nurodo, kad Nuosprendyje visiškai pagrįstai nustatyta pagrindinė darbo sutarčių nutraukimo priežastis - darbuotojams pasirodė nepriimtina naujoji ieškovės UAB „Dimstis“ vadovybė, todėl jie nusprendė patys išeiti iš darbo ir pageidavo gauti kompensacijas. Taip pat Nuosprendyje konstatuota, kad nėra nustatyta, jog atsakovas A. D. suorganizavo darbuotojų išėjimą iš įmonės ir sumokėjo dėl to jiems išmokas. Pareiškėjų vertinimu, esant tokioms Nuosprendžio išvadomis, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje negalima kalbėti apie jokį ieškovo UAB „Dimstis“ darbuotojų perviliojimą kaip nesąžiningos konkurencijos pagrindą.

39. Tačiau teismas, įvertinęs išnagrinėtos civilinės bylos duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pareiškėjai būtent tokios pozicijos dėl UAB „Dimstis“ darbuotojų atleidimo laikėsi ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pateiktame 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismui triplike atsakovai nurodė, jog “Ieškovė nepateikė jokių paneigiančių įrodymų, kad 2016 m. rugsėjo 9-13 d. darbuotojų teikti pasiūlymai dėl jų atleidimo iš darbo <….> nėra šių darbuotojų laisvos valios ir pilietinės išraiškos pasekmė dėl pas ieškovę susiklosčiusių aplinkybių, t. y. didžiosios daugumos akcininkų įgaliojimo N. N. Tai, kad tai buvo darbuotojų protestas, patvirtina 2016 m. rugsėjo 16 d. laikraščio “valsčius” numeryje parašytas Atsakovės 1 straipsnis ir visų darbuotojų nuotrauka <…> kad šio laikraščio leidyba buvo sąmoningai nutraukta ir su skaitytojais atsisveikino visas “Valsčiaus” kolektyvas.”

40. Pirmosios instancijos teismas šias nurodytas aplinkybes vertino ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendime nurodė, kad “Nepaisant to, kad laikraščio leidybos idėjos autorė buvo atsakovė G. D., turinti didelę laikraščio leidybos patirtį bei autoritetą Šakių rajone, kuri, kaip ir jos sutuoktinis atsakovas A. D., yra ieškovės akcininkai, o taip pat nepaisant ketinimų apginti laisvą žodį, kuomet atsakovams pasirodė, kad laikraščio valdymas pateko į netinkamas rankas, teismas konstatuoja, kad atsakovai supainiojo privačius ir įmonės interesus, todėl pasinaudodami įmonės komercinę paslaptį sudarančia informaciją naujo laikraščio leidybai, savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei “ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d Sprendimo 98 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjai ir apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo vienu iš motyvų nurodė, kad “Liudytojai taip pat patvirtino, kad vienintelė tokia staigi darbuotojų išėjimo iš ieškovės priežastis yra susijusi su pačia ieškove : neaiškiomis aplinkybėmis išduoti kitų ieškovės akcininkų įgaliojimai vienam asmeniui – žinomam lenktyninkui ir neigiamą reputaciją turinčiam – N. N. ir paaiškėjusi grėsmė, kad darbuotojų, kaip žurnalistų, teisės reikšti savo nuomonę bus apribota. <…> darbuotojai darbo sutartis nutraukė dėl svarbių priežasčių, todėl darbo sutarties nutraukimas nebuvo susijęs su jokiais nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir darbuotojai nebuvo raginami nutraukti darbo sutartis su ieškovu”.

41. Taigi, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kurios buvo žinomos bei teismo vertinamos.

42. Teismo vertinimu taip pat nėra pagrindo pripažinti pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad atsakovas A. D. turėjo teisinį pagrindą mokėti kompensacijas, kaip naujai paaiškėjusią priėmus Nuosprendį. Išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e2-254-881/2019 duomenys patvirtina, kad minėtomis aplinkybėmis pareiškėjai rėmėsi civilinėje byloje ir jos taip pat buvo vertinamos civilinę bylą nagrinėjančio teismo. Atsakovai pateiktame triplike buvo nurodę, kad “nutraukdamos darbo sutartį šalys yra laisvos susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, taip pat ir dėl darbuotojui mokėtinų sumų bei jų dydžio”. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendime pasisakė dėl ieškovės 23 351,72 Eur, kaip žalos atlyginimo, reikalavimo, kurį sudarė kaip priedai prie darbo užmokesčio atsakovo A. D. sprendimu buvo išmokėti perviliotiems darbuotojams, o taip pat 39 420,90 Eur sumą, išmokėtą kompensacijų forma perviliotiems darbuotojams“. Teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų G. D. ir A. D. 62 772,62 žalos atlyginimui (23 351,72 Eur ir 39 420,90 Eur). Teismas sprendė, jog šiuo atveju pagrindas solidariajai minėtų atsakovų atsakomybei kyla iš bendrų atsakovų veiksmų, kuomet įmonės vadovas atsakovas A. D. priėmė sprendimus, kuriuos inicijavo atsakovė G. D.. Būtent atsakovė G. D., civilinę bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, atliko įmonės vadovui būdingus veiksmus, susijusius su tolimesne laikraščio leidyba, tačiau jau kitoje įmonėje, kurių pagrindu jos sutuoktinis atsakovas A. D., turėdamas valdingus įgalinimus, kaip įmonės vadovas, įformino atlygį lojaliems darbuotojams savo įsakymais, kad šie ir toliau išliktų lojalūs A. D. ir G. D. ir pereitų dirbti į naujai įsteigtą įmonę. Ir nors atsakovai pateikė teismui bendrovės vadovo 2016 m. rugsėjo 14 d. įsakymus dėl premijų skyrimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog “byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad premijų skyrimas įmonėje buvo įprasta praktika, o tai, kad premijos buvo paskirtos būtent prieš pat nutraukiant darbo sutartis, tik patvirtina vidinį teismo įsitikinimą, jog labiau tikėtina, kad premijos ir maksimalios išeitinės kompensacijos, nors jų ir nėra draudžiama skirti, buvo skirtos kaip atlygis už lojalumą į naują įmonę perviliotiems darbuotojams. Be to, išeitinių kompensacijų buvusiems įmonės darbuotojams nebūtų tekę išmokėti, jei darbuotojai nebūtų pervilioti dirbti į atsakovės G. D. naujai įsteigtą įmonę, taigi tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Prašomos priteisti žalos dydį patvirtina ieškovės pateiktos Darbo užmokesčio kompensacijų apskaičiavimo ir Priedų prie 2016 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio pažymos “ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. Sprendimo 121, 122 punktai). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino aplinkybes, susijusias su kompensacijų atleidžiamiems darbuotojams išmokėjimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodė, kad “atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, kad sutartos kompensacijos atspindi pas ieškovę ilgą laiką dirbusių darbuotojų indėlį ieškovės įmonėje. Tačiau akivaizdu, kad tokie susitarimai ieškovei buvo nenaudingi ir nebūtini sandoriai, atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant darbo sutartį paties darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnio 1 dalis) išeitinės kompensacijos mokėti jam nereikia (DK 140 straipsnio 3 dalis). Tokie vadovo veiksmai neatitinka juridinio asmens interesų, todėl konstatuotina, kad šiais atsakovo A. D. veiksmais ieškovei buvo padaryta 39 420,90 Eur dydžio žala. Tokį žalos dydį patvirtina byloje pateikti duomenys apie ieškovės darbuotojams išmokėtas išeitines kompensacijas minėtų susitarimų pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai priteisė ieškovei nurodytą žalos atlyginimą iš atsakovo A. D.” (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. Nutarties 65 p.). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjų nurodytas aplinkybes kvalifikuoti kaip naujai paaiškėjusias. Kartu pažymėtina, kad piniginių lėšų išmokėjimo faktą baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas vertino pateikto kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kontekste, pripažįstant, jog šių lėšų išmokėjimas negali būti prilyginamas turto išvaistymui.

43. Pareiškėjai prašyme atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą nurodo, kad Nuosprendyje konstatuota, jog išmokėjus kompensacijas darbuotojams, ieškovės UAB „Dimstis“ įmonėje liko pakankamai turto veiklai vykdyti, tačiau pati įmonė tokios veiklos nevykdė, o dėl sustojusios ieškovės veiklos ir negeneruojamo pelno nėra kalti nei išėję ieškovės darbuotojai, nei buvęs įmonės vadovas, nei ta aplinkybė, kad jis išmokėjo darbuotojams išeitines kompensacijas.

44. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės taip pat neatitinka esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Prašomoje atnaujinti byloje buvo pateikti duomenys apie ieškovo UAB „Dimstis“ turtinę padėtį bei Auditoriaus 2017 m. birželio 17 d. išvada apie bendrovės galimybę gauti 177 898 Eur bendrųjų pajamų bei uždirbti 8 514 Eur grynąjį pelną, jei UAB „Dimstis“ būtų dirbusi įprastinėmis rinkos sąlygomis, su tais pačiais materialiniais bei žmogiškais resursais kaip Bendrovės veiklos laikotarpiu 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismas vertino nurodytus duomenis bei sprendime konstatavo, kad “Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, nurodo, jog kreipėsi į nepriklausomą, specialiųjų žinių turintį asmenį, t. y. auditorių, kuris, siekdamas atsakyti į užduotus klausimus, vadovaudamasis Tarptautiniais susijusių paslaugų standartais, taikomais sutartų procedūrų užduotims, pateikė atsakymus, konstatuodamas, jog jeigu ieškovė būtų dirbusi įprastinėmis rinkos sąlygomis, su tais pačiais materialiniais bei žmogiškaisiais resursais, kaip laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., tai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., kuomet buvo kreiptasi į teismą, galėjo gauti 177 898 Eur bendrųjų pajamų bei uždirbti 8 514 Eur grynąjį pelną. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė grynąjį pelną, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš visų atsakovų solidariai priteisiama 8 514 Eur žalos atlyginimui” (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo 124 p.). Kad išnagrinėtoje byloje pateikti duomenys apie ieškovo UAB „Dimstis“ finansinę padėtį buvo žinomi byloje dalyvaujantiems asmenims, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties išvados, kad ”atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad auditoriaus atsakymas nėra tinkamas įrodymas žalai ir jos dydžiui pagrįsti, nes jame nenurodyta, kaip ir kokiais ieškovės dokumentais remiantis apskaičiuota žala. Šis argumentas nepagrįstas, nes auditoriaus paaiškinime nurodyta, kad jam buvo pateikti UAB „Dimstis“ 2013 – 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai, pirminiai apskaitos dokumentai, banko operacijų išrašai, šio laikotarpio mokestiniai dokumentai, taip pat su darbo santykiais susiję dokumentai. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų auditoriaus nustatytą žalos dydį, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės įrodymu. Nesutiktina su atsakovų argumentu, kad auditoriaus atsakyme nurodytas nuostolių dydis atsiradęs dėl ieškovės ūkinės veiklos nevykdymo, todėl nėra priežastinio ryšio tarp teismo nustatytų neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir priteisto žalos dydžio. Byloje nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. ieškovės komercinės paslapties atskleidimas ir panaudojimas bei ieškovės darbuotojų perviliojimas į naujai įsteigtą įmonę lėmė tai, kad ieškovės vykdyta pagrindinė ekonominė veikla –­ laikraščio leidyba – faktiškai buvo nutraukta ir perkelta į konkuruojantį ūkio subjektą. Dėl tokių atsakovų bendrų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, t. y. ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę minėtų neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos negautų pajamų forma (t. y. negauto grynojo pelno), kurią apskaičiavo auditorius (CK 6.247 straipsnis)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties 59, 60 punktai).

45. Taigi pareiškėjų nurodytos visos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr.e2-254-881/2019. Prašymą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti konstatuota kaip įrodyta pareiškėjų nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Tai reiškia, kad pareiškėjai turi įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė siekti pakartotinio klausimų, išspręstų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, peržiūrėjimo kitaip nei nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų ribose (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tačiau tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas, pasibaigus teismo procesui, negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus - šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami teismo, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, todėl naujas, pareiškėjų nuomone, jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje įrodinėjimo dalyką nesudarė nesąžiningos konkurencijos veiksmai bei civilinės atsakomybės sąlygos (atsakovų neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), kurios išsamiai buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Nr.e2-254-881/2019. Kauno apygardos teismas Nuosprendyje taip pat nurodė, kad “nekvestionuoja civilinėje byloje priimtų sprendimų <…>, kuriais priteista žala ir iš kaltinamojo”.

46. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai taip pat turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą atnaujinti procesą, atitikties būtinų kriterijų visumai.

48. Taigi, nenustačius būtinų sąlygų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-254-881/2019, pareiškėjų A. D., G. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Laikraštis „Valsčius“ prašymas nėra tenkinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

50. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai.

51. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo” (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

52. Ieškovė UAB „Dimstis“ prašo priteisti iš atsakovų A. D., G. D., UAB „Laikraštis „Valsčius“ 1 694 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

53. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, dėl to ieškovei iš atsakovų priteistina visa prašomų atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 1 694 Eur, priteisiant iš kiekvieno po 564,66 Eur (1 694 Eur : 3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti tenkinti pareiškėjų A. D., G. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Laikraštis „Valsčius“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimstis“, juridinio asmens kodas 174340958, iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Laikraštis „Valsčius“, juridinio asmens kodas 304402818, po 564,66 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.