Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ ieškinį atsakovams G. D., A. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Laikraštis „Valsčius“ dėl prekės ženklo pripažinimo plačiai žinomu, nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos priteisimo, tretieji asmenys – A. V., M. Š., L. B., V. V., R. G., „Valsčiaus“ Metų žmonių klubas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme iškeltos dvi civilinės bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Dimstis“ ieškinius atsakovams G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“.Civilinėje byloje Nr. e2-4537-881/2017 ieškovė prašė uždrausti atsakovams G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ leisti laikraštį ar kitą leidinį, kurio pavadinime vartojamas UAB „Dimstis“ naudotas žymuo „valsčius“ ar kitaip klaidinamai į jį panašus žymuo.Civilinėje byloje Nr. e2-4975-881/2017 ieškovė prašė pripažinti jos naudotą prekės ženklą „valsčius“ plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje; uždrausti atsakovams G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ bet kokiu būdu ar forma naudoti žymenį „valsčius“ ar klaidinamai į jį panašų leidiniuose, kurie yra leidžiami atsakovų kartu, atskirai ar juridinių asmenų, kurių dalyviais yra/ būtų bent vienas iš atsakovų, įskaitant šio žymens naudojimą juridinių asmenų, kurių dalyviais yra/ būtų bent vienas iš atsakovų, pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose, domenų pavadinimuose, elektroninių paštų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą; priteisti solidariai iš atsakovų G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 47 934,90 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų G. D. ir A. D. 2 200 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo A. D. 26 040,91 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ 5 proc. metines procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d nutartimi civilinę byla Nr. e2-4975-881/2017 sujungė su civiline byla Nr. e2-4537-881/2017, paliekant civilinės bylos Nr. e2-4537-881/2017 numerį.Civilinėje byloje Nr. e2-4975-881/2017 ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovams G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ bet kokiu būdu ar forma naudoti žymenį „valsčius“ ar klaidinamai į jį panašų; 2) areštuoti atsakovų G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ kilnojamąjį ir/ ar nekilnojamąjį turtą ir/ ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 57 934,90 Eur sumai; atsakovų G. D. ir A. D. turtą 2 200 Eur sumai ir atsakovo A. D. turtą – 26 040,91 Eur sumai.Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti itin sudėtingas ar net neįmanomas. Atsakovams toliau tęsiant laikraščio, kurio pavadinimas klaidinamai panašus į ieškovės naudoto ir be sutikimo perimto žymens „valsčius“, leidybą, būtų įvesta didžiulė painiava, kadangi atsakovai savo rankose turėtų galingą visuomenės nuomonės formavimo įrankį, kuriuo viso bylos nagrinėjimo metu galėtų formuoti neigiamą požiūrį apie ieškovę ir jos leistą laikraštį, taip ir toliau naudodamiesi ieškovės per daugelį metų sukurta prekinio ženklo „valsčius“ reputacija, kad būtų sumenkinta ieškovės leisto laikraščio reputacija. Be to, neareštavus atsakovų turto, yra didelė rizika, kad atsakovai gali jį perleisti tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovės UAB „Dimstis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad analogišką prašymą iš esmės to paties materialiojo reikalavimo užtikrinimui ieškovė jau prašė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4537-881/2017, kurioje ieškovės prašymas buvo išspręstas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi. Kadangi nagrinėjamo prašymo ieškovė jokiomis naujomis (pasikeitusiomis) faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė, o nurodė iš esmės tuos pačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, šis ieškovės prašymas negali būti tenkinamas.Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma, kuria ieškovė grindžia savo prašymą, nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų (duomenų), kad atsakovai turimą turtą ketintų perleisti ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekdami išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės prašymas dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Dimstis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįsigilino į šios bylos esmę, nenurodė, kodėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neatskleidė, kodėl šioje situacijoje nėra rizikos, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nesiaiškino, ar ieškinys yra laikomas preliminariai nepagrįstu.Teismas turėjo atsižvelgti būtent į ieškinio (ne prevencinio ieškinio) reikalavimus ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo konkrečiu atveju preliminariai vertinti faktines aplinkybes, pateiktas ieškinyje, o ne prevenciniame ieškinyje, teiktame civilinėje byloje Nr. e2-4537-881/2017 ir automatiškai tuo pagrindu, kad vieną kartą laikinosios apsaugos priemonės jau buvo atsisakytos taikyti, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti jas taikyti ir šiuo konkrečiu atveju, nes jos buvo prašomos ne tik tapačiam ir vieninteliam ieškinio reikalavimui užtikrinti, kaip buvo prevencinio ieškinio atveju. Tuo labiau, jog ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taigi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo dar nėra galutinai išspręstas.Ieškovė savo beveik 23 metus vykdyta veikla sukūrė prekinio ženklo „valsčius“ reputaciją ir išpopuliarino jį taip, kad šiuo metu jo naudojimas laikraščio pavadinime pritraukia tiek per ilgą laiko tarpą ieškovės suformuotų skaitytojų, tiek užsakovų ratą. Perėmusi ženklo naudojimą savo leidžiamo laikraščio, internetinio tinklalapio, „Facebook“ paskyros pavadinimuose, atsakovė UAB „Laikraštis „Valsčius“ praktiškai perėmė skaitytojus, nes jų skaičius buvo beveik toks pats, kaip ir ieškovės paskutiniajame leistame laikraščio numeryje. Tokį galimų skaitytojų skaičių būtų labai sunku pasiekti naujai į tokią rinką, kaip Šakių rajonas, atėjusiam laikraščiui.Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 50³ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, jog kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą ar įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą.Kartu su ieškiniu yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurių net ir per trumpą laiką nevertinus iš esmės, o tik preliminariai, yra pagrįstas pagrindas teigti, jog ieškovė yra patyrusi konkrečią turtinę ir neturtinę žalą, kuri sudaro 86 175,81 Eur. Žalos sumos dydis nėra vienintelis kriterijus, kuris turėtų būti vertinamas, svarstant atsakovų turto arešto skyrimo klausimą, tačiau bendroje įrodymų visumoje, žalos suma yra vertinamasis kriterijus, į kurį neabejotinai būtina atsižvelgti kitų visų įrodymų visumoje, tuo labiau, jog net du iš trijų atsakovų yra fiziniai asmenys.Atsakovai G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Kaip nurodo pati ieškovė, prevenciniame ieškinyje ji buvo pareiškusi analogiško pobūdžio reikalavimą, susijusį su uždraudimu atlikti konkrečius veiksmus, ir jam užtikrinti prašė taikyti analogišką laikinąją apsaugos priemonę. Šiame ieškinyje ieškovė prašo pripažinti prekių ženklą plačiai žinomu, tačiau nepateikia jokių naujų faktinių aplinkybių – įrodymų, pagrindžiančių jos pirmines subjektines teises į logotipą „valsčius“, taip pat pagrindžiančių platų žymens „valsčius“ žinomumą Lietuvos Respublikoje, kurie būtų pakankami ir leistų teismui įsitikinti, kad ieškovė turi pirmines subjektines teises į šį logotipą bei kad jų pažeidimas yra realus.Pagal reiškiamą reikalavimą prekių ženklas gali būti pripažintas plačiai žinomu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dėl to ieškovė įgytų teisę uždrausti kito žymens naudojimą šiuo pagrindu tik į ateitį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl nėra pagrindo taikyti kokius nors prekių ženklo naudojimo ribojimus atsakovams iki teismo sprendimo ir dėl šios aplinkybės.Galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teisminio ginčo atveju įpareigojimas nutraukti visus veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti PŽĮ 38 straipsnyje nurodytas ženklo savininko teises, negali būti taikomas a priori (iš anksto). Tokio pobūdžio veiksmus teismas gali uždrausti ateityje, tai yra išsprendus ginčą iš esmės, ne anksčiau kaip nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo priėmimo momentoTretieji asmenys A. V., M. Š., L. B., V. V., R. G., „Valsčiaus“ Metų žmonių klubas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad iš esmės sutinka su visais ieškovės skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Ieškovė UAB „Dimstis“ įregistruota juridinių asmenų registre 1993 m. gruodžio 14 d. Ieškovės vykdoma veikla buvo laikraščio „valsčius“ leidyba. 2016 m. rugsėjo 16 d. iš įmonės veiklos pasitraukė laikraščio „valsčius“ kolektyvas: redaktorė G. D. ir ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs A. D., kurie taip pat yra ieškovės akcininkai ir turi 44 proc. akcijų, kiti darbuotojai. 2016 m. rugsėjo 26 d. atsakovės G. D. iniciatyva įsteigta UAB „Laikraštis „Valsčius“, kuri vykdo laikraščio pavadinimu „LAIKRAŠTIS valsčius“ leidybą. 2017 m. vasario 3 d. sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsakovės G. D. prašymu įregistravo prekės ženklą „LAIKRAŠTIS valsčius“, dėl jo ieškovė yra pateikusį protestą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). PŽĮ 50³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Iš šios nuostatos matyti, kad esant pareikštam ieškiniui dėl PŽĮ įtvirtintų teisių gynimo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo, bet ir prevencinio tikslo – laikinos pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugos.Ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikdama antrą ieškinį dėl draudimo atsakovams naudoti prekių ženklo „valsčius“ žymenį, iš esmės pirminio ieškinio reikalavimus papildė prašymais: pripažinti jos naudotą prekės ženklą „valsčius“ plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, uždrausti atsakovams žymens „valsčius“ naudojimą ne tik spaudos leidyboje, tačiau ir kitoje veikloje, įskaitant naudojimą juridinio asmens pavadinime, taip priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovams toliau tęsiant laikraščio leidybą, būtų įvesta didžiulė painiava, kadangi atsakovai savo rankose turėtų galingą visuomenės nuomonės formavimo įrankį, kuriuo bylos nagrinėjimo metu galėtų formuoti neigiamą požiūrį apie ieškovę ir jos leistą laikraštį, be to, neareštavus atsakovų turto, yra didelė rizika, kad atsakovai gali jį perleisti kitiems asmenims.Ieškovė savo ieškinio pagrįstumą įrodinėja tuo, kad ženklas „valsčius“ yra plačiai žinomas Lietuvos Respublikoje remiantis PŽĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl priklauso UAB „Dimstis“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad PŽĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas (PŽĮ 9 straipsnio 2 dalis). PŽĮ 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, Lietuvos Respublikoje pripažinto plačiai žinomu ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminimu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių ir (ar) paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas yra naudojamas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovės minimas ženklas įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažintas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką platus žinomumas neturi apsiriboti tik tuo, kad prekių ženklas yra gerai žinomas tam tikram vartotojų ratui, toks ženklas turi būti žinomas didelei daliai visuomenės, tiek naudojančios atitinkamos grupės prekes ar paslaugas, tiek jų nenaudojančios. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės leidžiamas laikraštis buvo skirtas tik Šakių krašto gyventojams, todėl ši aplinkybė preliminariai paneigia tiek ženklo „valsčius“ visuotinį žinomumą Lietuvos Respublikoje, tiek paties ieškinio pirminį pagrįstumą. Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad naujojo laikraščio leidybą 2016 metais pradėjo iš esmės ta pati asmenų grupė (redakcinė kolegija), kuri anksčiau vykdė ieškovės leidžiamo laikraščio „valsčius“ leidybą, taip pat atsakovai G. D. ir A. D. yra ieškovės UAB „Dimstis“ akcininkai, todėl šioje bylos stadijoje neatlikus išsamaus įrodymų tyrimo, nėra pakankamo pagrindo spręsti klausimo dėl žymens „valsčius“ priklausomumo ieškovei ir tokiu pagrindu varžyti atsakovų teises. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje kilusio teisinio ginčo pobūdį, pažymi, jog šiuo atveju ieškovės prašomi taikyti ribojimai, kuriais būtų uždrausta atsakovams leisti laikraštį ar bet kokiu kitu būdu naudoti žymenį „valsčius“, įskaitant įmonės pavadinimą, nėra proporcingi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiamiems tikslams. Toks draudimo pobūdis apskritai ribotų atsakovų galimybę vykdyti veiklą iki to laiko, kol bus išspręstas ieškovės inicijuotas teisminis ginčas, dėl to atsakovų įsteigta įmonė turėtų būti priverstinai stabdoma. Atsižvelgiant į tai, kad UAB Laikraštis „Valsčius“ vykdoma veikla yra Šakių rajono periodinio laikraščio leidyba, dėl to galėtų nukentėti ir viešasis interesas – galimai nepagrįstai būtų apribota spaudos laisvė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai savo rankose turėdami galingą visuomenės nuomonės formavimo įrankį, bylos nagrinėjimo metu galės formuoti neigiamą požiūrį apie ieškovę ir jos leistą laikraštį, bus sumenkinta laikraščio reputacija, laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai atlieka kokius nors veiksmus, kurie būti skirti diskredituoti ieškovę, taip nėra jokių duomenų, kad atsakovai leidžiamame laikraštyje skleistų netinkamo turinio žinias Šakių rajono gyventojams, todėl dėl šių nurodytų aplinkybių taip pat nėra būtinumo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės.Pažymėtina, kad gausioje ir nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas, kadangi didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016).Ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad atsakovai turimą turtą ketintų perleisti ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekdami išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymas areštuoti atsakovų G. D., A. D. ir UAB „Laikraštis „Valsčius“ kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą ir/ ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo tenkinamas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.