Kauno apygardos teismo nuosprendis

5. Kaltinamasis A. D. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino. Apklaustas paaiškino, kad 1993 metais jis su kolega įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri leido laikraštį „(duomenys neskelbtini)“. Per visą tą laikotarpį nebuvo pažeistos akcininkų teisės, o jo, kaip vadovo, pareiga buvo užtikrinti įstatuose numatytus tikslus, t. y. sudaryti sąlygas žmonėms užsidirbti ir siekti pelno. Beveik per 23 metus laikraštis redakcijos darbuotojų rašomais straipsniais pelnė rajono gyventojų pasitikėjimą. Laikraštis nepataikavo nei vienam, nieko neslėpdavo. 2015–2016 metais laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ aprašinėjo jų rajono savivaldybės valdžios struktūrose vykusius keistus dalykus, apie valdžios priimamus sprendimus ir kas juos įtakoja. Vienas iš tokių aprašomų veikėjų buvo N. N.. Vėliau paaiškėjo, kad politinės jėgos norėjo turėti savo spaudos organą, kuris netrukdytų visų darbų. 2016 m. rugsėjo 6 d. redaktorė nuėjusi į savivaldybę iš tuometinio savivaldybės vicemero sužinojo, kad pasikeitė įmonės akcininkai. Tada A. D. pradėjo aiškintis, kas įvyko. Akcininkai G., B., V. labai aiškiai įvardino, kad jie savo akcijas pardavė. G. sakė, kad už tai gavo 3 000 Eur. Kaltinamasis nurodė, kad sužinojus šią situaciją, pasidarė aišku, jog nors nėra oficialiai įformintas akcijų pirkimas, bet N. N. gavo įgaliojimus valdyti, disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis. Taip pat sužinojo, kad akcininkas M. Š. ir N. N. yra sudarę teisinių paslaugų sutartį su V. M. advokatų kontora. A. D. dar norėjo įsitikinti, ką N. sumąstė. Jie susitiko Kaune, advokato V. M. kontoroje. A. D. paklausė, kam reikalinga įmonė, kodėl žaidžia su įgaliojimais. Kontoroje jam buvo pasakyta, kad pinigai jų nedomina, o domina įtaka, taip pat aiškiai buvo pasakyta, kad argi bus sunku, jeigu N. paprašys kažką parašyti ar paprašys kažko nerašyti. A. D. pabandė paaiškinti žurnalistikos principus, bet jie į tai nekreipė dėmesio ir vis siūlė pasirašyti kažkokią sutartį. Jis sakė, kad pagalvos, tačiau jam atsakė, jog neturi kada galvoti, nes dabar rinkimų metas. Kai sužinojo, kad įvyko fiktyvus akcijų pardavimas, kaltinamasis visą informaciją pateikė redakcijos darbuotojams, jiems pasakė, kad akcininkai praktiškai pardavė įgaliojimus N.. Redaktorės reakcija buvo, kad kitam žmogui nedirbs, kiti darbuotojai klausė, ką jis darys. Pasakė, kad nežino ar liks direktoriumi ar ne, bet N. laikraščio nemaketuos. Tą pirmadienį redakcijos patalpose darbuotojai ilgai diskutavo, paskui antradienį redaktorė pasakė, jog visi išeina iš darbo, jie negali dirbti tokiam žmogui, nes bus varžomos žurnalistų teisės. Tai buvo vieningas redakcijos darbuotojų sprendimas. Visi darbuotojai teikė prašymus atleisti šalių susitarimu. Jie dėl to nesitarė su juo. Darbuotojų principinė nuostata buvo – vidutinis 6 mėnesių atlyginimas. Dėl atlyginimo dydžio jis diskutavo su jais, sakė kad didoka. Tačiau jie sakė, kad yra priversti išeiti iš darbo, kad apsaugoti laisvą žodį. Todėl atleidžiant šalių susitarimu nesiderėjo, nes paskaičiavo, kas būtų buvę jeigu jie būtų atleidžiami darbdavio iniciatyva, nes jie yra priversti pasišalinti iš darbo. Jis suprato, kad tai yra svarbios priežastys, kurios prieštarauja jų profesinei etikai ir jie yra priversti išeiti iš darbo. Be to tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo gera. Kai išmokėjo darbuotojams šias įmokas, apie 45 000 Eur dar liko įmonėje ir kasoje. 2016 m. rugsėjo 16 d. išėjo paskutinis laikraštis. Darbuotojus atleidęs A. D. liko vienintelis įmonės darbuotojas. Pasisakydamas dėl įmonės apskaitos vedimo A. D. nurodė, jog apskaita įmonėje buvo vedama tvarkingai, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka buvo nustatyta. Įmonė buvo sudariusi sutartį su konsultacijų įmonėmis, kurie dokumentaciją ruošdavo ir prižiūrėdavo visus įstatyminius pakeitimus. Taip pat įmonė turėjo vyr. buhalterę. Buhalterė kiekvienais metais tvarkydavo inventorizaciją, atnešdavo inventorizacijos raštą, jis pasirašydavo, ir ji padėdavo į archyvą. Aprašus darydavo komisija. Inventorizacijos aprašai buvo. Visi inventorizacijos aprašai buvo šalia jo kabineto, buvo visas archyvas. Tačiau sutinka, kad įmonės dokumentų perdavimas nebuvo sklandus, jis apsižodžiavo su nauja vadovybe. Buvo raštu sutarta, kad galutinis perdavimas įvyks, kai bus nustatyta inventorizacijos tvarka, bet ir po šiai dienai ta data nenustatyta. Tvirtina, kad visi dokumentai buvo, o FNTT specialistei jeigu naujoji vadovybė nepateikė kokių dokumentų, tai ji ir parašė, kad yra trūkumai.

6. Civilinio ieškovo atstovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, M. Š. prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Dar 2016 m. pradžioje nepamena kas iškėlė idėją dėl direktoriaus keitimo, bet tai buvo bendras sprendimas. 2016 m. pradžioje jis davė sutikimą būti direktoriumi ir buvo paskirtas akcininkų sprendimu. 2016 m. direktorių ir buhalterę akcininkai norėjo keisti, nes trūko aiškumo, nebuvo skaitomasi su smulkiais akcininkais, nebuvo akcininkų susirinkimų. Jis ir anksčiau įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 10 metų, bet susidarius konfliktinei situacijai su A. D., darbą paliko, jokių išeitinių kompensacijų negavo. Buvęs direktorius [A. D.] netinkamai perdavė turtą, jis nebuvo tinkamai įformintas. Kai jo buvo klausiama kas kur yra, jis atsakydavo, kad ko reikia jis atneš arba parodys, arba nieko nesakydavo. Dėl dokumentų perėmimo, jog būtų patikimiau, buvo nusamdyta buhalterinė įmonė, kurios atstovai ir pats M. Š. dalyvavo perimant turtą. Jis nusamdė „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo patikima (duomenys neskelbtini) dirbanti įmonė. Patikrinus apskaitą, pastebėta, kad buvusiems redakcijos darbuotojams buvo išmokėtos apie 60 000 Eur išeitinės kompensacijos, nors jie iš darbo išėjo savo noru, todėl kreipėsi į teisėsaugą. Buvo perduotas tik automobilis, antspaudas, raktai, bet apskaita, turtas nebuvo perduotas, kaip turi būti, nes ir dabar, kai kurie dokumentai yra sumesti į dėžes ir guli kampuose. Liudytojas paaiškino, kad nežino, ar A. D., ką nors iš dokumentų išsinešė. Nėra kaip patikrinti dėžėse esančių dokumentų, nes neaišku, ar tas daiktas yra, ar nėra, ar yra jo pirkimo dokumentai. Buhalteriją tikrino buhalterinė įmonė ir sakė, kad normaliai patikrinti nepavyko. Ko trūko tiksliai nežino. Jis bendrovėje ilgai nedirbo, todėl nežino, kas ir už kiek buvo įsigyta. Kol kas buhalterinė kompanija nėra padariusi normalios apskaitos, nes nėra ką ir kaip tikrinti. A. D. nepasirašė dėl dokumentų perdavimo, nes perdavimo iš esmės nebuvo. Jie tyrimui perdavė viską, ko prašė pareigūnai. Iki M. Š. pradedant vadovauti įmonei, nebuvo inventorizacijų, nebuvo akcininkų susirinkimų. Akcininkai įgaliojimus N. N. parašė, nes norėjo, kad kitus akcininkus kažkas atstovautų, būtų vienas žmogus. N. N. akcijų nenupirko. Nuo 2016 m. siekia, jog būtų grąžinta minėta suma bei prekinis ženklas „(duomenys neskelbtini)“, bei jie galvoja apie laikraščio atnaujinimą. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Iš įmonės išėjo visi darbuotojai, dėl to taip pat negalėjo vykti įmonės veikla. Šiuo metu A. D. nėra įvykdęs teismų sprendimų, jie yra perduoti priverstiniam išieškojimui. Jo nuomone, su darbuotojais viskas buvo sutarta, nes jie vienu metu išėjo. Su juo apie tai nebuvo kalbėta. Po išėjimo skambino dviem buvusiems darbuotojams dėl sugrįžimo, bet buvo daug emocijų ir pokalbis nepavyko. Nežino, kodėl iki šiol nėra atlikta inventorizacija. Parodė, kad jei nebuvo pateikti apyrašai, žiniaraščiai, tai gal tiesiog jų nerado. Jeigu šie dokumentai buvo teikti su ieškiniu, tai apie juos reikėtų klausti advokatės, nes jis advokatų kontorai perdavė dokumentus, kokių jie prašė. Liudytojas paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teisingai parodė, kad 2016 m. apskaita sutvarkyta, nes ji viską tvarko, o turtas buvo perimtas, tik netinkamai buvo perduotas, A. D. neperdavė tiksliai apskaitytų turto dokumentų. Ką perdavė A. D., viskas buvo įforminta. Buhalterė paaiškino ko trūksta. Kai perėmė įmonę, sąskaitoje buvo apie 30 000–40 000 Eur, o per 4 jo vadovavimo metus įmonė negavo pajamų, nes aktyvios veiklos nevykdė. Liudytojo teigimu, jis yra realus direktorius, o įmonė nevykdo aktyvios veiklos, todėl ilgai trunkančios neapmokamos atostogos jam netrukdo įmonei vadovauti nuotoliniu būdu. Jis kontaktuoja su laikinai einančiu direktoriaus pareigas N. N..

7. Liudytojas N. N. parodė, kad su M. Š. yra draugai. Žinojo, jog M. Š. dirbo laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriaus pavaduotoju. Tarp M. Š. ir A. D. įvyko nesutarimai. M. Š. skundėsi, kad nėra susirinkimų, nieko nežino, direktorius važinėja su naujais automobiliais, gyvena ne pagal galimybes. Prašė, kad N. N. pažiūrėtų, kas gerai ir blogai. Iš pradžių nesutiko, jį įkalbinėjo apie 1,5 m. M. Š. sakė, kad bus jam įgaliojimai, o save pats atstovaus. Patys akcininkai tarėsi dėl įgaliojimų, nes jo tuo metu Lietuvoje nebuvo. Nežino, kaip buvo išduoti įgaliojimai, kodėl visi parašė įgaliojimus. Neturėjo jokio asmeninio intereso. Liudytojui įgaliojimus parašė 4 asmenys, kurių bendrai akcijos sudaro apie 44–46 proc. Tai buvo 2016 m. rugsėjo mėn. pradžia. Prieš gaudamas įgaliojimus nesigilino, kokius straipsnius rašo laikraštis. Su M. Š. viską darė kartu, jis pats save atstovavo ir jie informuodavo apie viską akcininkus. Turėjo užduotį informuoti apie įmonės finansinę padėtį. Įgaliojimai yra terminuoti – 5 metams, liudytojas įmonėje dirba po kelias valandas per savaitę ir gauna simbolinį atlyginimą. Įmonėje įsidarbino nesinaudodamas įgaliojimais. Vieną dieną jam paskambino M. Š., pasakė, kad turi įgaliojimus ir pasiūlė eiti pas A. D.. Per tą laiką paskambino A. D. ir pasiūlė susitikti, o kad nebūtų nesusipratimų liudytojas pasiūlė jam susitikti advokatų kontoroje, tai buvo 2016 m. rugsėjo 15 d. vakaras. A. D. suorganizavo (duomenys neskelbtini) tarybos narius parašyti FNTT, STT, VSD, kad liudytojas yra grėsmė nacionaliniam saugumui, nes N. N. yra tapęs Europos čempionu ir pas jį lankėsi (duomenys neskelbtini) tautybės jaunimas, kurį treniravo, bet viskas subliuško. Su A. D. susiskambino pora kartų, pasakė jam kaip atrodymų verslas, kad galima leisti kultūrinį priedą ir pan. Vėliau susitiko su akcininkais ir tarėsi, ką daryti, nes vardo nėra, pinigai „ištaškyti“. Tuo tarpu kaip prieš tai iš darbo išėjo L. B. žmona, jai nebuvo nieko išmokėta, o kitiems žmonėms išėjus buvo išmokėtos neadekvačios sumos. Dar prieš laikraščio uždarymą akcininkai nutarė sušaukti akcininkų susirinkimą, nes nebuvo jokios informacijos. Per pirmą susirinkimą A. D. pareikalavo likviduoti „(duomenys neskelbtini)“ ir likvidatoriumi paskirti patį A. D., bet niekas su tuo nesutiko ir išaiškėjo, kad pinigai „ištaškyti“, sumokėti žmonėms į priekį, o praėjus apie mėnesiui laiko išėjo naujas laikraštis nesiskiriantis nuo senojo, nes tie patys įkainiai, klientai, duomenų bazės. Naują laikraštį jie savo klientams nešiojo apie tris mėnesius už dyką, nes redakcija negavo nei vieno skundo iš prenumeratorių, kodėl negavo laikraščio, nors realiai jo jau nebuvo šioje įmonėje. Verslas buvo perimtas, todėl buvo kreiptasi į teismą ir šiai dienai apeliacinės instancijos teismas A. D. pripažino kaltu ir priteisė sumą naujam laikraščiui. Šiuo metu liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užima komercijos direktoriaus pareigas. Jis nerado duomenų iki 2016 m. rugsėjo 16 d., kad išeinantiems darbuotojams būtų mokamos maksimalios kompensacijos ir priedai, išskyrus šiuos darbuotojus. Neoficialiai yra kalbama, kad didelėmis išeitinių pinigų sumomis darbuotojams buvo sumokėta už darbą į priekį, kad jie dirbtų už dyką, leistų laikraštį, o kai laikraštis įsisteigė pradėjo mokėti atlyginimą. Buhalterinei apskaitai, inventorizacijoms buvo pasamdyta buhalterinė įmonė, tačiau sunkiai sekėsi, nes daug dokumentų nerasta. Liudytojas su darbuotojais nekalbėjo, nežino, kodėl jie išėjo, jiems jokio spaudimo nedarė. Liudytojo nuomone, A. D. skatino darbuotojus išeiti. Nebandė susigrąžinti darbuotojų, nes žinojo, kad jie dirba jiems, už tai yra gavę pinigus. A. D. buvo direktorius ir akcininkas, todėl turėjo derėtis su darbuotojais. Liudytojas paaiškino, kad po kompensacijų išmokėjimo įmonėje dar buvo likę apie 37 000 Eur, o skolų nebuvo. Iki tol įmonė veikė pelningai, o pinigų išmokėjimas ir laikraščio vardo atėmimas buvo pagrindiniai įrankiai ir be jų nebuvo galima tęsti veiklos. Akcininkai nori atgauti lėšas ir vardą, jog būtų galima pradėti leidybą. Laikraščio vardas reikalingas leidybai, nes kitaip laikraštis bus bevertis. Kadangi laikraščio vardą užregistravo G. D., todėl jie ėjo teisiniu keliu, kreipėsi į Patentų biurą, užprotestavo ir prasidėjo teisiniai procesai. Šiuo metu pervesta 2 500 Eur, bet A. D. nieko neatlygino. Jie kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jis jau yra pateiktas. Jeigu laikraščio vardas butų likęs, tai jo leidyba būtų tęsiama ir likusių finansų pradėti leidybą būtų užtekę keliems mėnesiams, nes jie viską perėmė. Pinigų jau būtų neįmanoma tiek surinkti, nes pinigai yra už prenumeratas. M. Š., akcininkai kalbėjo apie naują kolektyvą ir toliau seno laikraščio leidimą, kalbėjo, kas rašys, fotografuos, kalbino keletą žmonių. Liudytojas taip pat parodė, kad A. D. vadovavimo metu apyvarta buvo 200 000–300 000 Eur, tačiau šiai dienai yra sunku susigaudyti, nes daug dokumentų nėra. Paskutinis laikraščio numeris išėjo 2016 m. rugsėjo 16 d., jis buvo išleistas A. D. iniciatyva, net yra nuotrauka viso kolektyvo, jog atsisveikina. Dėl laikraščio uždarymo nusprendė A. D.. A. D. su įmonės akcininkais dėl laikraščio uždarymo nesitarė, kaip ir dėl paskutinio laikraščio išleidimo. Liudytojo nuomone, nėra dokumentų dėl įmonės inventorizacijos. Direktorius A. D. neveikė įmonės ir akcininkų naudai, nes padarė įmonei žalą, perėmė verslą, išvaistė pinigus. Liudytojas atsakinėdamas į kaltinamojo A. D. klausimus dėl inventorizacijos sąrašų ir kitų įmonės dokumentų paaiškino, kad viską pateikė policijai. Buhalterija viską surinko, o jis viską atvežė ir paliko, bet dokumentų nevartė.

8. Liudytojas L. B. parodė, kad buvo ir dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turi 10 proc. akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo apie 1993 m., tuo metu laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo leidžiamas. Pagrindinė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo leidyba. A. D. valdė įmonę. M. Š. parodė daugiau iniciatyvos pasidomėti įmonės veikla, rezultatais, nes jie tikslių skaičių nežinojo. Liudytojas pats savęs atstovauti nesugeba, todėl nutarė parašyti įgaliojimą, kad būtų atstovaujamas, kaip akcininkas, nes kitaip būtų samdęs advokatą. Įgaliojimas buvo išrašytas gal 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir buvo N. N. 5 metams. Dėl įgaliotinio nusprendė pasitaręs su kitais akcininkais, o įgaliotinį pasiūlė M. Š.. Tuo metu nežinojo, kad laikraštis neigiamai rašė apie N. N.. Už įgaliojimo surašymą pinigų negavo ir neperleido nuosavybės teisių. Tuo metu didžiausias akcininkas buvo A. D.. Jis buvo direktorius ir vienvaldiškai valdė įmonę, pats viską tvarkė ir spręsdavo, jam dirbant nevykdavo akcininkų susirinkimai. Dividendai buvo mokami, bet direktoriaus sprendimu. Jų santykiai buvo normalūs, tačiau dėl akcininkų susirinkimų pats nesikreipė dėl A. D. asmenybės. Tuo metu norėjo išsiaiškinti, kas vyksta įmonėje, nes įmonė buvo klestinti, o vadovas sakė, kad daugiau dividendų nemokės. Liudytojas norėjo sužinoti įmonės finansinę padėtį, kad būtų sukviestas akcininkų susirinkimas, todėl įgaliojo kitą asmenį. Rugsėjo mėn. pradžioje, po įgaliojimo surašymo, A. D. pasikvietė liudytoją ir kitą akcininką – A. V. pasikalbėti, siūlė atsisakyti įgaliojimų, pasidalinti įmonės turtą ir likviduoti įmonę. Žino, kad visi žmonės laikraštyje išėjo iš darbo gaudami didžiules kompensacijas prie atlyginimų ir įsidarbino naujame laikraštyje, nors kaip anksčiau iš darbo buvo atleista jo žmona, tai kompensacijos jai neišmokėjo. Visi darbuotojai išėjo iš darbo savo noru kartu, tačiau liudytojas nežino, dėl kokių priežasčių. Apie buhalterinės apskaitos vedimą įmonėje nieko nežino. Dėl kompensacijų išmokėjimo darbuotojams sužinojo tik iš audito, kuris vyko po A. D. atleidimo. Liudytojas paaiškino, kad A. D. vilkino dokumentų perdavimą, dokumentai perduoti nepilnai, kai kurie iki šiol nėra perduoti. Liudytojas parodė, kad šiuo metu laikraštis neleidžiamas, nes išėjo žmogiškoji jėga – darbuotojai, pinigai, kurie turėjo būti apyvartoje, o laikraščio pavadinimas nusavintas naujos įmonės, kurios savininkė yra G. D.. Liudytojas mano, kad A. D., kaip vadovas, turėjo būti suinteresuotas, kad darbuotojai iš įmonės neišeitų, bet liudytojui nėra žinoma, ar A. D. skatino ir sudarė kitas sąlygas, dėl kurių išėjo darbuotojai.

9. Liudytoja R. G. parodė, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo korespondente 15 m., paskui prieš 12 metų išėjo iš darbo. Kai išėjo išeitinių kompensacijų negavo. Turi 5 proc. akcijų. Jai nebuvo niekas aišku [dėl įmonės veiklos], nes nebuvo akcininkų susirinkimų, akcininkai nieko nežinojo. M. Š. patarė įgalioti N. N. tapti akcininkų atstovu ir ji sutiko pagal įgaliojimą perleisti akcijas. Liudytoja žino, kad laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių apie N. N. rašė gerai, paskui jau negražiai. Jos nuomone, straipsniai nebuvo objektyvūs. Paaiškino, kad laikraštis užsidarė ir labai greitai atsirado naujas laikraštis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, o jie taip pat norėjo toliau leisti laikraštį, bet šiuo metu neturi seno laikraščio pavadinimo, o naujo neverta steigti, nes jis yra žinomas rajone. Nori atgauti laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą. Neprašė A. D., kad pateiktų informaciją apie įmonę, nes nedrįso. Žmonės kalbėjo, kad laikraščio tiražas didelis, yra nauji automobiliai ir buvo įdomu, kaip laikraščiui sekasi. Dėl įmonės klestėjimo, tai akcininkai norėjo didesnių dividendų ir daugiau aiškumo. Ji neprašė sušaukti akcininkų susirinkimo. Iš įgalioto asmens gaudavo informaciją apie finansinę padėtį, vyko susirinkimai. Liudytojos nuomone, dėl įmonės turto reikėjo akcininkų pritarimo, nebuvo tai aptarta susirinkimuose, nes jų niekada nebuvo, nėra mačiusi įmonės įstatų. Liudytojai žinoma, kad A. D. išmokėjo darbuotojams labai dideles kompensacijas, tačiau nežino kodėl. Taip pat nežino kodėl visi darbuotojai išėjo, ar A. D. įtikinėjo žmones išeiti iš darbo. Gal darbuotojams atrodė, kad N. N. blogas žmogus ir todėl išėjo. Liudytojos nuomone, kompensacijų išmokėjimas išeinantiems darbuotojams įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo naudingas. Nežino, kiek turto turėjo įmonė. Liudytoja taip pat nežino apie įmonės buhalteriją ar kaip vyko dokumentų perdavimas. A. D. su liudytoja nekalbėjo apie įmonės uždarymą ar nustojimą leisti laikraštį ir nežino, ar apie tai kalbėjo su kažkuo kitu. Laikraštis šiuo metu neleidžiamas dėl neatgauto pavadinimo, taip pat yra visokių bylų, o darbuotojų būtų, nes jie patys rašytų.

10. Liudytojas V. V. parodė, kad turi 10 proc. akcijų, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2011 m. dirbo fotokorespondentu. Nuo 2011 m. išėjo į pensiją, tikrosios įmonės padėties nežinojo. Išeidamas į pensiją gavo išeitinę kompensaciją trijų mėnesių atlyginimo dydžio. 2016 m. rugsėjo mėn. M. Š. užsuko į namus, išdėstė padėtį, kad neaiški UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, nešaukiami akcininkų susirinkimai, todėl reikia kažko imtis ir liudytojas sutiko nesigilindamas. M. Š. pasiūlė akcijas perleisti žmogui, kurį jie pažinojo – N. N.. Nepamena neigiamų straipsnių apie N. N.. Jis pažadėjo imtis priemonių viską išsiaiškinti. Galimai 2016 m. rugsėjo mėn. paskutinę dieną liudytojas pasirašė akcijų perdavimo įgaliojimą N. N.. Dėl akcijų perleidimo, tai įgaliojo 5 metus akcijas turėti, valdyti N. N., tačiau akcijų nepardavė. Buvo žadama, kad pasikeitus padėčiai leis laikraštį. Įgaliojimas N. N. buvo, jog išsiaiškintų finansinę padėtį. Gaudavo dividendus. Neprašė surengti akcininkų susirinkimo, bet toks poreikis buvo. A. D. nesikvietė ir nepaaiškino kokia yra padėtis. Įmonėje buvo buhalterė, tai ji galimai tvarkė buhalteriją. Liudytojas paaiškino, kad laikraščio leidyba sustojo 2016 m., nes dalis turto buvo paimta. Laikraštį „(duomenys neskelbtini)“ leidžia A. D., o laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidyba sustojo, nes jį perėmė N. N.. 2016 m. nežino ar išėjo iš laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Nejaučia nuoskaudos, kad buvę bendradarbiai leidžia laikraštį. Naujam direktoriui teikė pasiūlymus, kad kuo greičiau būtų pradėtas leisti laikraštis.

11. Liudytojas A. V. parodė, kad turi 23–24 proc. akcijų. Praėjus 2–3 m. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo turėjo iš firmos išeiti, nes A. D. turi valdymo sistemą, kad jis viską daro vienas, nebuvo jokio darbo kartu, nors buvo sutarta, kad jis direktorius, o liudytojas bus pavaduotojas. Turėjo įmonės akcijas ir iki 2016 m. nebuvo nei vieno akcininkų susirinkimo, nežinojo kokia yra finansinė padėtis bei kita. Akcininkai susitikdami pasikalbėdavo, kaip „(duomenys neskelbtini)“, kad viskas gerai atrodo, automobiliai neblogi, kas dirbo matė, kad kompiuteriai, telefonai yra patys naujausi. Akcininkai nieko nežinojo. Pasikalbėdavo, kad reiktų pasižiūrėti kaip „(duomenys neskelbtini)“, svarstė, kaip tai padaryti, ieškojo žmogaus, kuris galėtų jiems padėti. M. Š. pasiūlė N. N., pradėjo jį kalbinti, bet jis iš pradžių nesutiko. N. N. ilgai įkalbinėjo, jį pasirinko, nes jis verslininkas ir veiklus žmogus. Įgaliojimas buvo pasirašytas, nes patys nesugebėjo sužinoti, kokia yra situacija UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje parašė įgaliojimą, kad N. N. galėtų jį atstovauti. Paaiškino, kad laikraštis pradėjo rašyti neigiamai apie N. N., kai viskas prasidėjo. Užduotį N. N. įvykdė, atskleidė padėtį apie 2016 m. Gavo ataskaitą apie įmonės veiklą iki lėšų iššvaistymo. Pirmoji ataskaita buvo 2016 m. rugsėjo pabaigoje. Po įgaliojimo išrašymo A. D. pradėjo klausinėti, kodėl taip yra, jis jį nuramino, kad viskas gerai, bus padarytas akcininkų susirinkimas, pažiūrės kaip, kas yra ir galės toliau dirbti. Per vieną susitikimą, 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje iki paskutinio laikraščio numerio išėjimo, A. D. pasiūlė pasidalinti pinigus ir uždaryti „(duomenys neskelbtini)“. A. D. siūlė atsisakyti įgaliojimo su N. N. ir viską daryti su juo, nurodė, kad pinigų yra užtektinai, kad jie uždaro „(duomenys neskelbtini)“, o laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ yra jo reikalas. Toks pasiūlymas buvo liudytojui A. V. ir L. B., o kitiems akcininkams nežino ar siūlė. Tačiau jie nesutiko 2016 m. rugsėjo mėn. viduryje išėjo paskutinis laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeris, o po 2–3 savaičių išėjo laikraštis „(duomenys neskelbtini)“, kaip atskiras juridinis asmuo. Akcininkų susirinkimas buvo surengtas rugsėjo viduryje, jame paaiškėjo, kad yra iššvaistytos „(duomenys neskelbtini)“ lėšos – apie 70 000 Eur. Liudytojas nedalyvavo dokumentų peržiūrėjime, bet jį M. Š. informavo, kad pinigai yra pervesti darbuotojams, kaip išeitinės kompensacijos. Kiek žinoma niekada taip nebuvo, nes kas išeidavo iš darbo niekas negavo. Sumokėjus išeitines buvo iššvaistytos „(duomenys neskelbtini)“ lėšos bei buvo išsineštas laikraščio vardas, perimti prenumeratoriai ir pan. Liudytojas su išėjusiais darbuotojais nekalbėjo, nes jie vengė bendravimo. Nežino ar darbuotojai buvo kalbinami, jog išeitų. A. D. niekada neklausė ar galima išmokėti priedus, kompensacijas. Liudytojas nežino ar A. D. ėmėsi veiksmų, jog sustabdytų darbuotojų išėjimą. Iš išėjusių 7 darbuotojų pas A. D. šiuo metu dirba 4–5 darbuotojai. A. D. neveikė nei akcininkų, nei bendrovės naudai. Liudytojo netenkina, kad šiuo metu veikla įmonėje nevykdoma.

12. Liudytoja G. D. parodė, kad A. D. yra jos sutuoktinis, o ji buvo redaktore nuo pat laikraščio leidimo pradžios. 2016 m. rugsėjo 6 d., kaip redaktorė dalyvavo viename iš susitikimų savivaldybėje, sužinojo, kad įmonės akcijos yra parduotos, išskyrus jos ir A. D.. Ji turėjo tik 5 proc. akcijų, nors pati buvo laikraščio steigėja, nes darbuotojams, kaip paskatinimas, buvo išdalintos akcijos. Dėl to pasiteiravo R. G., kuri dirba savivaldybėje, kuri atsakė, kad ji akcijas pardavė už 3 000 Eur N. N.. Jie apie N. N. rašė nuo 2013 m., bei ankščiau, nes jis buvo Europos čempionas, kuris 2013 m. buvo kaltinamas PVM grobstymu. 2014 m. jis pradėjo įtakoti savivaldybės darbą. N. N. buvo prieštaringos reputacijos ir jis nupirko jų akcijas. Liudytoja pasakė A. D., kad N. N. nedirbs ir darbuotojai apie tai buvo informuoti. Sužinojus, kad N. N. įsigijo akcijas, ji paskambino Verslo centro direktorei, kuri nieko negalėjo pasakyti, nes oficialiai jis jokiame versle nefigūruoja. Buvo ne tik vidinis įsitikinimas, kad atėjus naujam vadovui negalės dirbti laisvai, bet ir vieša informacija, kad juos išmes iš darbo, bus naujas kolektyvas, tą Vilniaus teisme patvirtino R. G. ir V. V.. Šitą informaciją jiems pasakė darbuotoja L. B., nes ją bandė pervilioti į naują redakciją. Ji ir A. D. neskatino darbuotojų išeiti. A. D. nesikišo į redakcijos darbą. Liudytoja kūrybiniams darbuotojams pasakė, kad gerai apgalvotų ar jie tikrai nori išeiti, nes darbo (duomenys neskelbtini) nebus. Ji girdėjo, kaip darbuotojai tarėsi ir nusprendė taip pat pasitraukti. Išeidama ji gavo kompensaciją. Kadangi dirbo nuo laikraščio įsteigimo pradžios, tai paprašė pusės metų kompensacijos. Ji skambino Lietuvos žurnalistų profesinės sąjungos pirmininkui ir klausė, ar galima taip daryti, jis atsakė, kad taip. Gavo 6 mėn. kompensaciją skaičiuojant su honorarais, nes atlyginimą sudarė dvi dalys: nuolatinis atlyginimas, kuris buvo pastovus, ir honoraro dalis. Tokį kompensacijos dydį jai apskaičiavo buhalterė. Ji klausė buhalterės kiek jai priklausytų kompensacijos ir kaip turėtų pateikti prašymą, tai ji pasakė, kad priklausytų pusės metų kompensacija, bet, kad ją gautų su honoraru, tai turėtų prašyti 9 mėn. kompensacijos. Dėl to liudytoja parašė prašymą išmokėti 9 mėn. kompensaciją. Kaip pagal buhalteriją buvo apskaičiuota kompensacija nežino. Taip pat nežino, kaip buvo tvarkoma įmonės buhalterija, nes redakcijoje buvo atskirta ūkinė ir kūrybinė dalis. Finansai buvo tvarkomi sąžiningai, kiek buvo atlikta patikrinimų, jokių priekaištų, įspėjimų nebuvo. Po to buvo išleistas naujas laikraštis. Prieš išmokant kompensacijas nebuvo jokios kalbos apie naują laikraštį, nes visi galvojo, kad išsiskirstys. Pačiai liudytojai priklausė išankstinė pensija. Išėjus paskutiniam laikraščio numeriui visiems buvo labai sunku, visi darbuotojai susirinko pas juos į namus, A. D. buvo ligoninėje, o jie kalbėjosi, kaip gyvens. Laikraščio niekas nesustabdė ir galėjo jį [nauja vadovybė] leisti. Nebuvo minčių, kad įmonę palikti prastos finansinės padėties. Žinojo, kad A. D. nepaliks įmonės be pinigų ir paskaičiuos tiek, kad įmonė nenukentėtų. A. D. neprašė pateikti ataskaitų, kaip sekasi įmonei. Kiti akcininkai irgi nesiteiravo kaip įmonei sekasi. Įgaliojimų išrašymas prasidėjo nuo M. Š., kuris neturėjo darbo. Pagal įstatus akcininkai buvo suteikę teisę direktoriui visišką laisvę. Įstatai buvo keisti, buvo didinamas įmonės kapitalas iš įmonės lėšų bei buvo perkamos patalpos, dėl šių klausimų buvo kviesti akcininkai. Nuolatinių akcininkų susirinkimų su ataskaitų pristatymu nebūdavo, bet būdavo svarbiausiais klausimais. Liudytoja paaiškino, kad sprendimą sustabdyti laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidimą priėmė redakcijos kolektyvas, direktorius A. D. tame nedalyvavo, jis nesikišo į redakcijos darbą. Jis paskui buvo informuotas, kad jie traukiasi, o leidyba nebuvo stabdoma, nes buvo palikta visa bazė, pavadinimas. Kadangi darbo žurnalistams nebuvo, darbuotojai (L. B., V. M., L. B.) pradėjo kalbėti apie naujo laikraščio leidimą po savaitės, kai išėjo paskutinis jų išleistas laikraštis. Naują įmonę steigė 2016 m. rugsėjo 20 d. Darbuotojai išeidami iš įmonės nežinojo, kad eis dirbti į kitą įmonę, nes naujas laikraštis buvo sugalvotas po to, kai pamatė žmonių reakcijas. Darbuotojai patys nusprendė išeiti. A. D. minėjo, kad įmonėje paliko 45 000 Eur. Redakcija galėtų dirbti ir išėjus darbuotojams, nes sakė, kad nauja komanda bus surinkta, o laikraščio leidyba buvo nevienintelė įmonės veikla. Liudytoja nežino, kiek pinigų iš viso buvo išmokėta darbuotojams. Naują laikraštį išleido 2016 m. rugsėjo 30 d. Sudarė sutartį su paštu, paprašė, kad jis būtų išnešiotas visiems rajono spaudos prenumeratoriams. Neturėjo prenumeratorių duomenų, o paštas turėjo, laikraštį išnešiojo taip pat, kaip nešioja bukletus. Naują laikraštį leido liudytoja G. D. ir jai padėjo darbuotojai, kurie prašė įregistruoti naują laikraštį. Darbuotojai iki lapkričio mėn. dirbo be atlygio. Laikraštis buvo paruoštas per pora dienų. Kompensacijos pinigų naujam laikraščiui nenaudojo, ji jai buvo išmokėta už ilgametį darbą. Taip pat ji gavo ir premiją, tačiau nežino, kokio dydžio. Premiją išmokėjo direktorius. Liudytoja darydavo daug darbų: organizuodavo debatus, laiškų dienas, susibūrimus, buvo įsteigtas metų žmonių klubas ir pan. Prašymą išmokėti atlyginimą ir kompensaciją susirašė pati, jis buvo adresuotas direktoriui. Visų prašymai yra vienodi, nes rašė pagal šabloną, kurį pateikė sekretorė I. A..

13. Liudytoja I. A. parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“, buvo, o ir šiuo metu dirba, sekretore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 1994 m. Išėjo iš darbo, nes pasikeitė pagrindinis akcininkas, o iš spaudos ir žmonių apie N. N. buvo susidariusi prastą nuomonę, jis nekėlė pasitikėjimo. Apie akcijų perleidimą žinojo visi (duomenys neskelbtini), taip pat jai skambino R. G. ir pasakė, kad jie visi pardavė akcijas. Pati apsisprendė išeiti iš darbo, niekas nekalbino likti ar išeiti. Kai išėjo, jai niekas darbo nesiūlė. Naują darbą „(duomenys neskelbtini)“ susirado po to, kai visi išsiskirstė, nes buvo didelis žmonių palaikymas. Redaktorė užregistravo naują įmonę ir tada pakvietė dirbti. Pirmas „(duomenys neskelbtini)“ išėjo rugsėjo 30 d., laikraštis buvo ruoštas gal 3–4 dienas, dirbo visi, kurie išėjo. Naujame laikraštyje dirbo su asmeniniu kompiuteriu, dabar yra naujas kompiuteris. „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti buvo lapkričio 4 d. Iki įdarbinimo visi dirbo be atlyginimo. Gyveno iš vyro darbo pajamų. Liudytoja paaiškino, kad gavo apie 3 000 Eur išeitinę kompensaciją. Kai apsisprendė, kad išeis iš darbo, nuėjo pas buhalterę, kad viską paskaičiuotų, nes liudytoja įmonėje išdirbo 22 m. Jai paskaičiavo ir ji parašė prašymą. Prašymą nunešė direktoriui, neprisimena ar įrašė į prašymą kompensacijos sumą. Direktorius sakė, kad pagalvos. Liudytoja prašė tiek, kiek jai paskaičiavo buhalterė. Prašymą rašė pati, formos pavyzdį susirado internete, todėl visi vienodus prašymus ir parašė. Liudytojos funkcijos buvo priiminėti skelbimus, juos rinkti, dirbti su žmonėmis. Dokumentaciją tvarkė buhalterė. A. D. ir G. D. nesiūlė išeiti iš darbo, o G. D. kaip tik sakė, kad jie gali likti. Apie automobilio Opel Zafira nurašymo aktą nieko nežino. Metų pabaigoje būdavo komisijos, kažkoks turto nurašymas ar vertinimas, bet liudytoja direktoriui įsakymų projektų nerengdavo.

14. Liudytoja L. M. parodė, kad:

14.1. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo finansininke nuo 1996 m. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. Darbo santykiai nutrūko šalių susitarimu. Visi buvo priversti išeiti iš darbo, nes sužinojo, kad pagrindinį akcijų paketą nupirko N. N.. Ar darbuotojų išėjimo dieną Registrų centre buvo pasikeitę akcininkai, ji nežiūrėjo. Visi apsisprendė, kad nenori dirbti su tokiu žmogumi. Liudytojos funkcijos buvo tvarkyti apskaitą, traukdavo pirminius dokumentus į registrus, sudarydavo balansą, išrašinėdavo sąskaitas, kasos pajamų ir išlaidų orderius, rašydavo darbo sutartis. Įsakymų projektų nerašydavo, juos ruošdavosi pats direktorius. Buvo inventorizacijos komisija, kiekvienų metų pabaigoje atliekamos inventorizacijos. Komisija susidarė iš I. A., L. B.. Įsakymas dėl komisijos buvo, jis buvo parengtas direktoriaus ir visa komisija su juo buvo supažindinta.

14.2. Dauguma žmonių kreipėsi į ją, kad viską paskaičiuotų, nes darbuotojai išdirbę virš 20 m. Ji pagal Darbo kodeksą pasižiūrėjo, kad galima prašyti 6 mėn. darbo užmokesčio. Kai nunešė prašymą, direktorius sakė, kad paskaičiuos ir pagalvos. Paskui direktorius sutiko, nesiderėjo, kad reikėtų mokėti mažiau. Ji paskaičiavo kompensacijų dydį, bet neskaičiavo premijų. Ne visiems darbuotojams kompensacijos buvo 6 mėn., nes kūrybiniams darbuotojams buvo mokamas honoraras, kuris neįeina į darbo užmokestį, todėl jiems gavosi 9 mėn. Honoraras buvo mokamas pagal autorinę sutartį, toks vidurkis darbo užmokesčio buvo su honoraru. Šalių susitarimu galima skaičiuoti ir didesnes kompensacijas nei 6 mėn. Ji darbuotojams pasakė, kad maždaug 6 mėn. kompensacija, o kiekvienas darbuotojas prašė atskirai. Kompensacijų sumų su direktoriumi nederino. Direktorius neklausė kompensacijų sumų paskaičiavimo metodikos. Ji direktoriui sakė, kad jai priklauso už 20 m. stažą 6 mėn. kompensacija. Jai kompensacija buvo išmokėta nuo tų pajamų, kurias gavo pagal darbo sutartį. Kompensacijos, įtraukiant honorarus, buvo paskaičiuotos kūrybiniams darbuotojams: G. D., L. B., V. M., S. S., L. B.. Ji pasakė, kad jiems priklauso 6 mėn. kompensacija, jie patys suprato, kad honoraras neįsiskaičiuoja į darbo užmokestį ir patys nusprendė, kad išeitinių reiktų už 9 mėn. prašyti. Pirma darbuotojai pas liudytoją atėjo be prašymų. Kiekvienas darbuotojas prašymą rašė dėl savęs, o forma panaši, todėl ir prašymai panašūs. Mokesčiai nuo kompensacijų buvo mokami įprastai. Dėl mokesčių gaunamų pagal darbo sutartį ir mokesčių už gautas pajamas pagal autorinę sutartį, tai tuo metu atrodo nuo honorarų buvo mažesni mokesčiai. Nuo kompensacijos mokesčiai buvo atskaičiuoti, kaip nuo darbo užmokesčio. Paaiškino, kad buvo išmokėtos premijos už darbo stažą, kiekvienais metais jie gaudavo premijas už visus metus. Direktorius rašydavo įsakymą ir skirdavo premijas. Premijų liudytoja neskaičiuodavo, direktorius pats įrašydavo premijos dydį. Atrodo direktorius premijas skaičiavo pagal išdirbtus metus. Tokią premiją gavo ir liudytoja. Bendra išmokėta premijos ir kompensacijos suma jai buvo 1 500 Eur. Nurodytos 2 286 ir 903,42 Eur sumos yra neatskaičius mokesčių. Priedų mokėjimas buvo įformintas įsakymu. Premijų buhalteris neskaičiuoja, kadangi tik vadovas gali paskirti premijas. Išeinantiems darbuotojams premijų nebūdavo, bet išeitinės būdavo. Darbuotojai jau buvo atidirbę tų metų 9 mėn., todėl buvo išmokėtos premijos. „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje pats direktorius rašydavo įsakymus. Direktoriaus įsakymas buvo, kai apskaičiavo kiekvieno darbuotojo atlyginimus ir kompensacijas. Apskaičiavo pagal vidutinį darbo užmokestį. Įsakyme buvo nurodyta, kokia suma turi būti išmokėta. Direktorius sutiko su pateiktais pasiūlymais, jis ant prašymų vizavo ir liudytoja suskaičiavo. Pagal šalių susitarimą nėra ribojamos kompensacijos. Be to, išmokėjus išmokas ir premijas, įmonėje apytiksliai dar liko apie 40 000 Eur.

14.3. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama skaidriai, sąžiningai ir teisingai. Kiekviena operacija buvo registruojama apskaitoje, mėnesiui pasibaigus buvo užbaigiamas mėnesis, sutvarkomi apskaitos registrai, buvo teikiamas apskaitos balansas. Buvo paliktos visos ilgalaikio turto kortelės, aprašai. Išeidama iš darbo liudytoja sutvarkė visą dokumentaciją pilnai, buvo viskas suskaičiuota, įtraukta į registrą. Direktorius pasirašydavo ant balansų, ataskaitų, žiniaraščių, o viską parengdavo liudytoja. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta buhalterinės apskaitos politika. Išeidama iš darbo buhalterinių dokumentų niekam neperdavė, viską paliko savo vietose, o direktorius sakė, kad susitvarkys. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma rankiniu būdu, naudojant „Excel“ programą sudaryta didžioji knyga, viskas buvo suvesta į apskaitos žurnalus. Specialios buhalterinės programos neturėjo. Visi dokumentai buvo spausdinami, pasirašomi ir suskirstyti į segtuvus, kiekvieniems metams būdavo atskiri segtuvai. Segtuvai būdavo archyve, įmonės patalpoje. Liudytoja buvo atsakinga už buhalterinių dokumentų saugojimą archyve. Buvo įmonės tikrinimai, jokių pretenzijų dėl dokumentacijos tvarkos ar pan. nebuvo. Visų dokumentų kopijos buvo kompiuteryje. Apskaitos politikoje buvo paminėta tvarka dėl dokumentų saugojimo. Pareigybėse ir instrukcijose irgi turėjo būti, bei buvo vidaus tvarkos taisyklės.

14.4. Parodė, kad automobilis „Opel Zafira“ buvo parduotas G. D. už jo likutinę vertę. Iki jo pardavimo, automobiliu naudojosi fotografas ir redaktorė. Dokumentai dėl automobilio pardavimo buvo tvarkomi kasos pajamų orderiu, jis buvo išrašytas ir buvo užpajamuotos pajamos. Iš streso užregistravo pajamas, bet pamiršo nurašyti patį automobilį. Buvo nusidėvėjęs turtas, likusi likvidacinė vertė ir reikėjo nurašyti, bet pamiršo. Visos kompensacijos, mokesčiai buvo įtraukti į didžiąją knygą ir mokesčiai buvo sumokėti, viskas buvo sutvarkyta. Dėl nusidėvėjimo nurašymo liudytoja paaiškino, kad automobilio įsigyjamas ir jo savikaina registruojama viena sąskaita, o paskui visus metus kaupiamas jo nusidėvėjimas. Įsigyjant automobilį registruojama ilgalaikis turtas pirmos klasės sąskaitose, o po to nusidėvėjimas skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Jeigu parduotas turtas likutine verte, tai registruojamos kaip pajamos. Liudytoja nenurašė likutinės vertės iš pirmos klasės – iš ilgalaikio turto tai yra žiniaraštis. Nurašymas pagal įstatymą turi būti padarytas per 4 mėn. Pardavimas buvo rugsėjo 14 d., ji iš darbo išėjo rugsėjo 15 d.

14.5. Liudytoja taip pat paaiškino, kad po to, kai išėjo iš darbo, A. D. paprašė sutvarkyti PVM deklaraciją ir ji sutvarkė. Ji padarė pelno, nuostolių ataskaitą ir balansą, nes direktorius paprašė preliminaraus dokumento akcininkų susirinkimui. Nėra parašo, nes jis nepatvirtintas ir yra juodraštis. Rugsėjo 1 d. nurašymo aktas turėjo būti pasirašytas, viskas tikrai turėjo būti įrašyta. Atrodo iki 2012 m. buvo įsakymų žurnalas, o vėliau buvo tiesiog atskiri įsakymai. Liudytoja nurodė, kad inventorizacijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamos kas metus, buvo direktoriaus įsakymas. Už inventorizaciją atsakingas direktorius. Liudytoja taip pat parodė, kad ji turėjo kitą darbą, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos antrasis darbas. Kai išėjo iš darbo su A. D. ir G. D. nebendradarbiavo, o tik po kurio laiko prašė padėti, kai išleido laikraštį. Neatlygintinai naujame laikraštyje dirbo mėnesį. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kompiuterį, o pradžioje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo namuose. Kiti darbuotojai bandė kažkaip padėti ir padėjo neatlygintinai. Visi darbuotojai buvo įdarbinti vieną dieną, nes apsisprendė leisti laikraštį.

15. Liudytoja D. S.-T. parodė, kad:

15.1. ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi M. Š., kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dėl buhalterijos tvarkymo. Sutiko tvarkyti „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nežinodama situacijos, kad kažkas negerai. Jie per daug nesigilino, nes buhalterinę apkaitą veda pagal pristatomus dokumentus, kuriuos jiems atneša pats direktorius M. Š..

15.2. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimas vyko kartu su A. D., viskas, kas buvo perduota, yra pateikta policijai, visi pasirašė, tame tarpe ir A. D., ką perduoda. Buvo daug neaiškumų, skambino ir prašė buvusios „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, kad ateitų ir perduotų, paaiškintų kas yra, bet buvo pasakyta „ką turi, tą turit“. Iki šiol veda „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Paaiškino, kad ne visi buhalteriniai dokumentai buvo perduoti. Pats perdavimas vyko 2016 m. lapkričio 8 d., kai visi susirinko „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir iš pradžių A. D. pateikė 2016 m. spalio 30 d. pelno-nuostolių balansą be parašų. Prašė dokumentų tai datai su parašais, bet A. D. parodė, kur yra segtuvai, kompiuteris, prie kurio dirbo buhalterė, ir daugiau nieko nebuvo perduota. Patys ieškojo, kas yra, kartu buvo A. D., kuris dėl dokumentų nieko nesiaiškino, jis visai nebendravo, ką reikėjo pasirašė, skaičiavo, ką reikėjo su pirštu parodė, taip pat jis pasirašė dėl įrašų, kad dokumentai neparuošti, nesunumeruoti. Su ranka rašė, kas perduoda, ką rado, dėl to pasirašė A. D., M. Š. ir liudytojos įmonės atstovai, nes ne ji viena perėmė buhalteriją. A. D. ir buvusi buhalterė patvirtino, kad pelno ir nuostolių balansas tai datai yra geras, todėl M. Š. nusprendė, kad buhalteriją nuo 2016 m. lapkričio 1 d. jie ves, iki šios datos ir neauditavo, netikrino. Balansas buvo nepasirašytas, tai kėlė abejonių, bet atėjo direktorius M. Š., kurio klausė ar leidžia buhalteriams „atsukti“ metus ir patikrinti tuos metus, bet jiems atsakė, kad dėl finansinių dalykų prasidės teismai, nėra pinigų. Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad buhalteriją jie tvarko nuo lapkričio 1 d. Įrašus kompiuteryje taip pat žiūrėjo 2016 m. spalio 30 d., nes M. Š. taip pasakė, o kas buvo prieš tai nežiūrėjo. Į perdavimo-priėmimo aktus viską įrašė, nes stengėsi viską perimti, kad galėtų pradėti dirbti. Tvarkant buhalteriją neatsirado vėliau papildomų dokumentų, kurių nebūtų įrašę į perdavimo-priėmimo aktus. Buvo likę visi, tame tarpe ir buhalterės, kompiuteriai. Buhalterės kompiuteryje esančius duomenis susitikrino, bet ne viskas atitiko. Daugiau duomenų buvo popierinių, daugiau duomenų atspausdintose ataskaitose, o kompiuteryje buvo mažiau duomenų. Nerado tai datai inventorizacinių aprašų. Perėmus buhalteriją bankų sąskaitose buvo pinigų. Kai perdavė buhalteriją pirmu perdavimo etapu kasoje trūko pinigų, todėl tą dieną jos neperdavė, nes A. D. sakė, kad įdės pinigus, sutvarkys kasą ir perduos kitu etapu. Kasoje turėjo būti apie 3 000 Eur ir kitą kartą jis atnešė labai daug centų maišiuke, ir tada kasos ataskaitoje buvo nurodyta viskas tvarkingai. Liudytoja nežino ar specialistei buvo perduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai, nes jie dokumentus perdavė direktoriui M. Š.. Paaiškino, kad jie buhalterinius dokumentus pasiėmė tik nuo lapkričio 1 d. datos ir tik kas jai buvo reikalinga, archyvinių dokumentų neėmė. Visiems buvo įteiktas perduotų-priimtų dokumentų sąrašo egzempliorius. Vėliau A. D. nenurodė, kad yra ir neteikė papildomų dokumentų. Liudytoja parodė, kad buvo ilgalaikio turto segtuvas, kuriame buvo kortelės, koks turtas yra, koks nurašytas, bet niekas neaiškino ar turtas yra, jie vertė korteles ir tikrino, kiek yra ir nėra. Iš kompiuterio išsiėmė ilgalaikio turto žiniaraštį tai datai (2016 m. spalio 30 d.) ir dėliojo pagal korteles ir viską rado tvarkingai.

15.3. Už 2016 metus finansinę atskaitomybę sudarė liudytojos įmonė, joje duomenys teisingi. Balanso ir pelno-nuostolių ataskaitos, kurią pateikė 2016 m. spalio 30 d. datai, kai kurios eilutės palyginus su ataskaitomis nesuėjo. Dėl metinės ataskaitos nebuvo problemų. Nuo lapkričio mėn. iki metų galo jau įmonėje nei pajamų, nei išlaidų labai daug nebuvo. Kadangi perėmė 2016 m. spalio 30 d. ir tikėjo, kad ten yra gerai, netikrino, todėl teigti, kad ten yra kažkas blogai, negali. Metinę atskaitomybę sudarė už visus metus ir jie ją pridavė. Liudytoja pasirašė finansinę ataskaitą. Žiniaraštis buvo surašytas iš A. D. palikto 2016 m. spalio 30 d. balanso, pelno-nuostolių atskaitos ir perduotos buhalterinės apskaitos. Likučius suvedė iš pateiktos buhalterijos, didžiosios knygos. Jeigu duomenys yra suvesti, tai reiškia iš tarpinių duomenų galėjo suvesti balansą. Surado visus reikalingus duomenis. 2016 m. spalio 31 d. datai darbuotojų nebuvo ir jiems nebuvo jokios skolos, jokio likučio, nes žmonės atleisti. 2016 m. spalio 31 d. datai yra ir ilgalaikis turtas, ir nusidėvėjimas. Liudytojos nuomone, viskas buvo tvarkinga. Liudytoja atsakydama į kaltinamojo klausimą dėl PVM ataskaitų už spalio ir lapkričio mėn., pateiktų gruodžio mėn., bei jose nurodytų išlaidų ir pajamų eilutėse nurodytų nulių, paaiškino, kad įmonė neturėjo išlaidų spalio ir lapkričio mėn., jei turėjo išlaidų tuo laikotarpiu, jos nebūtinai turėjo būti įtrauktos į spalio ir lapkričio mėn., gal jos yra įtraukos į gruodžio mėn. Liudytoja neprisiminė, ar paruošė ilgalaikio turto inventorizacijos aprašus 2016 m. gruodžio 31 d., bet jie turėjo pareigą sudaryti inventorizacijos aprašus, t. y. sutikrinti, ar tas turtas iš tikrųjų yra, ir, jos nuomone, jie buvo.

16. Liudytoja L. M. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo korespondente nuo 2007 m. iki 2016 m. rugsėjo mėn. Iš darbo išėjo šalių susitarimu, kai sužinojo, jog perkamas laikraštis ar užvaldomos akcijos, todėl nusprendė nedirbti žmogui, kuris yra šešėlyje, laikydamasi savo nuostatų išėjo. Sužinojusi, kad laikraštį ruošiasi perimti, tarėsi namie su mama, nes ji buhalterė, taip pat klausė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, ką galima daryti ir kokios yra sąlygos. Darbe dar kalbėjo su kolegomis korespondentais. Žinojo, kad liks be darbo, nemažai metų išdirbo, todėl prašė išeitinės kompensacijos. Klausė mamos, kiek galima prašyti. N. N. žinojo iš ankščiau, yra buvusi situacija, jog jis jai pasakė „nupirksiu aš tau tą laikraštį ir galėsi jame dirbti“, manė, kad jis juokauja ir jam atsakė, kad „tu neturi tiek pinigų, jog aš rašyčiau tavo melą“, o jis tada atsakė, jog „ne, nereikės tau rašyti mano melo, rašysi savo tiesą“, aš jam atsakiau, kad „tas kainuoja dar daugiau – rašyti tiesą kurią man diktuoja“. Situacija buvo aiški, kai išgirdo, kad laikraštis yra jo perimtas. Jog yra naujas savininkas sužinojo redaktorė G. D. savivaldybėje ir visiems pasakė. Liudytojai niekas negrasino. Kai sužinojo apie laikraščio perpirkimą, N. N. aplinkos žmonės priėjo prie jos pasiūlyti darbo – redaktorės vietos. Ji pasakė, kad ta tema nekalbės, o jis pasakė „tai jūs nežinote kas jūsų laukia“, ir to jai užteko, kad suprastų, jog nieko gero nebus. Šita žinia pasidalino su kolegomis ir galvojo, kad jie bus atleisti ar pan. Direktorius A. D. nesiderėjo su liudytoja dėl atleidimo sąlygų, šia tema nei su direktoriumi, nei su redaktore G. D. nekalbėjo. Liudytoja pati iniciavo išėjimą iš darbo, ieškojo atleidimo rašymo šablono ir parašė prašymą, jį padavė direktoriui, o jis nieko nesiūlė, neprašė ir nesiginčijo. Visi tarėsi, ką daryti, bet prašymus rašė atskirai. Dėl pinigų išmokėjimo nebuvo jokios diskusijos. Kokia suma jai buvo išmokėta tiksliai nepamena, tačiau tai galėjo būti 4 536 Eur kompensacija ir 539,28 Eur priedas. Su mama pasitarė kokios gali prašyti kompensacijos, o priedą jie gaudavo kiekvienus metus, už išdirbtus metus įmonėje. Nepamena ar prašė išmokėti priedą. Iš karto neieškojo naujo darbo dėl to, kad mirė jos tėtis ir nebuvo kada ieškoti. Po to buvo įvairių minčių apie naują laikraštį. Vėliau susitiko su kolegomis ir ji siūlė, ką nors daryti, buvo žmonių, kurie siūlė pinigus. Liudytoja pasiūlė kolegoms steigti naują laikraštį, ką po kurio laiko ir padarė redaktorė G. D., nes ji turėjo daugiausia patirties. Liudytoja naujame laikraštyje dirbo nuo rugsėjo mėn. pabaigos iki 2018 m. pabaigos, po to išėjo, nes norėjo asmeninių pokyčių. Naujame laikraštyje iš pradžių dirbo su savo kompiuteriais, neatlygintinai, o įsidarbino atrodo lapkričio mėn. Jie sutarė, kad steigia naują laikraštį ir ta pati komanda išliko. Išeinant iš „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokios kalbos, kad bus naujas laikraštis, nes redaktorė sakė, kad tai yra jos karjeros pabaiga. Liudytoja teigė, kad išeidama iš darbo negalvojo apie naują laikraštį, nes tuo metu turėjo kitų rūpesčių. Nebuvo tokios kalbos, kad išmokamos išeitinės ir priedai, kad jie dirbtų kurį laiką nemokamai ar pan.

17. Liudytoja L. B. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ iki išėjimo dirbo apie 8 m. Iš savivaldybės grįžo G. D. ir pasakė, kad dalis akcijų priklauso kitam žmogui, kurio, liudytojos nuomone, bloga reputacija. Taip pat ankščiau laikraštyje dirbo R. G., su kuria liudytoja draugavo, ir ji taip pat pasakė, kad akcijas pardavė N. N.. Nuo tos akimirkos pradėjo ieškotis naujo darbo ir išėjo. Aplinkybė, kad „ateina“ N. N. paveikė jos apsisprendimą išeiti iš darbo, niekas nesiūlė išeiti. Visi panašiu laiku parašė prašymus, nes visi kalbėjosi ir norėjo išeiti. Liudytojos teigimu, „atėjo“ žmogus, kuris uždraustų dirbti, taip, kaip priklauso, nes nurodytų kaip ir ką daryti. Ji būtų praradusi gerą reputaciją ir daugiau niekur negavusi darbo. Su N. N. asmeninių reikalų neturėjo, bet dirbdama su juos susidūrė, apie jį daug rašė. Iki jos išėjimo iš darbo buvo užuominos, kad bus nurodymai, jo aplinkos žmogus jai sakė, jog dirbant šį darbą gero atlyginimo nesitikėtų. Liudytoja nurodė, kad jei būtų pasilikusi ir rašiusi ką norėjo, tai būtų atleista ir iš viso nieko negavusi. Taip pat apsisprendimui dėl išėjimo turėjo įtakos informacija, kad naujasis įmonės vadovas bus M. Š., nes ji su juo dirbo laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, jis turėjo priklausomybę nuo alkoholio, nepasitikėjo juo. Ji klausė buhalterės dėl kompensacijų, jai pasakė, kad pagal įstatymą galima abipusiu susitarimu išeiti iš darbo su kompensacija. Buhalterė sakė, kad kompensacijos galima prašyti iki pusės metų, todėl tiek ir nurodė. Pati neskaičiavo, buhalterė panašią sumą nurodė. Taip pat parodė, kad jie visada gaudavo metų gale priedus. Liudytoja nurodė, kad nežino, kas priėmė galutinį sprendimą dėl kompensacijos ir priedo dydžio. Su A. D. asmeniškai nebendrauja, tiesiog nunešė prašymą ir jį pateikė. Su A. D. kompensacijos dydžio neaptarė. Prašymą rašė pati, taip pat žiūrėjo teisės aktus kiek galėtų gauti. Sudėjo atlyginimų dydžius, pati susiskaičiavo išeitinės kompensacijos dydį ir įsirašė. Formos pavyzdį „ištraukė“ buhalterė arba sekretorė, nes jie visi kalbėjo apie tai kolektyve, bet galutinį sprendimą priėmė kiekvienas sau. Direktorius nusistebėjo suma, bet žinojo, kad visiems sunku. Direktorius gal ir užsiminė, kad per daug, bet jie apie tai nediskutavo. Išeinant ir išmokant kompensacijas su priedais nebuvo kalbėta su A. D. ir G. D., kad išmokos ir priedai išmokami už tai, jog ateityje dirbs nemokamai. Apie įmonės steigimą tuo metu nebuvo jokių minčių. Kai išėjo, ieškojo darbo, siuntė CV, skambino į kitą rajono laikraštį, bet sakė, kad nepriims ten į darbą. Turėjo porą pokalbių dėl darbo, bet jo nerado, nors dėjo labai daug pastangų. Susitikdavo su kolegomis, pasikalbėdavo ir dar skambino ūkininkas G. K.. Jis sakė, kad žmonėms reikia laikraščio, kuris skleistų tiesą, jis gali finansuoti, todėl jį nukreipė skambinti G. D., dar pasiteiravo ar jis jai neturėtų darbo, bet jis neturėjo, nes yra ūkininkas, o liudytoja sunkaus darbo dirbti negali dėl sveikatos. Visi kolegos vis susitikdavo, kalbėjosi, kad daug žmonių juos palaiko, bet G. D. atsisakinėjo užsiimti naujo laikraščio leidyba. Tačiau jie darbų negavo, todėl pradėjo galvoti, gal galima iš naujo kažką daryti. Vėliau, kai žmonės palaikė, G. D. klausė, ką jie nori daryti, žmonės norėjo pabandyti, nes neturėjo darbų. Iš pradžių neįsidarbino, tik pabandė, kelis mėnesius dirbo nemokamai. Liudytoja rašė iš namų, turėjo savo diktofoną, fotoaparatą, žmones pažinojo. Rašė ir siuntė straipsnius redaktorei, ji juos pasižiūrėdavo. Vėliau, kai pamatė, kad viskas neblogai, sakė, kad gal reikia steigti naują laikraštį. Įsidarbino lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) yra du laikraščiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ kitokia specifika.

18. Liudytoja V. M. parodė, kad iki 2016 m. redakcijoje buvo išdirbusi 20 m. 2016 m. sužinojo, kad nori „nuversti“ D.. Taip pat redaktoriumi žadėjo paskirti M. Š., žmogų, kuris neturi visiškai nieko bendro su žurnalistika. Suprato, kad jeigu G. D. nebus redaktore, tai laikraštis bus žlugęs. Bijojo, kad jai kažkas nurodytų, ką ir kaip rašyti. Suprato, kad jai su jais ne pakeliui, todėl pati apsisprendė išeiti. Taip pat buvo kalbos, kad tai N. N. afera, nes jis sumokėjo akcininkams už įgaliojimus, kad galėtų valdyti, jam buvo reikalingas laikraštis, tačiau ji išėjo dėl M. Š.. Iki pensijos buvo likę nedaug, todėl kaip įprasta, jeigu žmonės išeina iš darbo šalių susitarimu, tai jiems yra išmokamos išeitinės kompensacijos, tik reikia susitarti už kiek laiko ir kiek. Nutarė išeiti ir paprašyti kompensacijos šalių susitarimu, o direktorius sutiko. Vėliau ir kiti panoro taip išeiti, nes nenorėjo dirbti su „ateinančiais“ žmonėmis. Liudytoja paaiškino, kad gaudavo atlyginimą už etatą ir honorarą. Pati gavo visus išmokėtus pinigus, jos neprašė pinigų grąžinti. Kalbėjo su A. D., nenorėjo daugiau nei gavo. Pati nieko neskaičiavo, parašė prašymą, kad nori išeiti šalių susitarimu ir gauti kompensaciją. Atrodo prašė pusės metų kompensacijos, nes tiek priklauso pagal įstatymus. 9 mėn. dydžio kompensaciją paskui pasiūlė direktorius, o tam ir yra šalių susitarimas. Prašymą atleisti iš darbo surašė pati kompiuteriu, kažkas davė prašymo formą. Gavusi kompensaciją apie naują darbą negalvojo, nes jai iki pensijos buvo apie pusantrų metų likę, todėl manė, kad ją išlaikys vyras. Išeidama G. D. sakė, kad nenori nieko, nes buvo nusivylusi. Kai vėliau G. D. įsteigė naują laikraštį ir paklausė, ar liudytoja nori dirbti, ji sutiko, nes jai patiko dirbti žurnaliste, be to su tais pačiais žmonėmis lengva dirbti. Nuo išėjimo iš darbo praėjo gal 3 savaitės, kai pradėjo padėti naujam laikraščiui. Nauji darbuotojai buvo priimti po Naujųjų metų. Ten dirbo iki 2018 m. gegužės. Atlyginimo iš karto negavo, nes buvo įdarbinta buvo tik lapkritį.

19. Liudytojas S. S. parodė, kad yra fotografas. Prieš 4–5 m. buvo pranešta, kad N. N. bando perimti akcijas iš akcininkų. Darbuotojai tarpusavyje kalbėjosi, kad jam niekas nenori dirbti, todėl išėjo iš darbo. Iki išėjimo iš darbo jis „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 6–7 m. fotografu. Jis nenorėjo dirbti įtartinos reputacijos žmogui, nenorėjo dirbti pagal kažkieno užsakymus. (duomenys neskelbtini) yra mažas miestelis, apie N. N. buvo daug kalbų. Sprendimą išeiti iš darbo priėmė pats, niekas nieko nesiūlė, nevertė. Apie kompensacijas tik vėliau buvo pradėta kalbėti, o išeiti sprendimas buvo priimtas ankščiau. Kolegės pradėjo kalbėti apie kompensacijas, todėl jis nuėjo pas buhalterę ir paklausė, ar galima viską sutvarkyti, nes tuo metu mama buvo mirties patale ir jam rūpėjo kiti dalykai. Apie sumas, jų dydį nieko nekalbėjo, pats prašymą pasirašė, o gal buvo teksto šablonas. Dėl kompensacijos dydžio nesiderėjo. Liudytojas nurodė, kad jam direktorius nesakė, nieko dėl mažesnės kompensacijos, nes jis žinojo, kad įmonė yra pelninga. Pinigus gavo, jų niekas neprašė grąžinti. Nebuvo kalbėta, kad reikės už tai dirbti nemokamai, apie kitą darbą tuo metu jie nekalbėjo. Kai gavo pinigus, apie naują laikraštį nieko nežinojo. Paskui susitiko kolektyvas, pradėjo kalbėtis, visi ragino kurti, tai pradėjo įkalbinėti redaktorę, bet ji nenorėjo, tačiau paskui sutiko pabandyti. Visas kolektyvas buvo iniciatoriai, bendrai apie tai kalbėta. Nuo išėjimo naujam laikraščiui pradėjo fotografuoti gal po 3 savaičių. Naujam darbe jis dirbo su savo technika, važinėjo savo mašina po renginius. Atlyginimo iš pradžių negavo, nes tik pabandė. Kai žmonėms buvo įdomūs, tai pasirašė sutartį ir dirbo. Liudytojas iki šiol ten dirba. Liudytojo nuomone, jam išėjus iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ galėjo dirbti, nes vienas iš buvusių akcininkų buvo fotografas, taip pat jie turėjo žurnalistų, maketuotoją.

20. Specialistė B. V. parodė, kad ji tyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas. Gavus užduotį bei atliekant tyrimą buvo pareikalauti papildomi dokumentai. Kokie dokumentai buvo pateikti, iš tokių buvo atliktas tyrimas ir surašyta specialisto išvada. Rašte, kuriame prašyta pateikti dokumentus, buvo nurodyta, kad jei nėra galimybės pateikti prašomų dokumentų, nurodyti priežastis. 2018 m. liepos 17 d. raštu buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Į kiekvieną punktą su komentarais pateikė dokumentus N. N.. Specialistė savo išvadą patvirtino teisiamajame posėdyje ir dėl jos paaiškino:

20.1. 2016 m. didžiojoje knygoje buvo išvardintos visos tvarkomos buhalterinės sąskaitos, jose padaryti įrašai už 8 mėn., išskyrus nurašytą ilgalaikį turtą, t. y. buvo nurašytas ilgalaikis susidėvėjęs turtas, bet nebuvo nurašyta jo likvidacinė vertė. Buvo buhalterinė pažyma dėl ilgalaikio turto nurašymo, bet toje pažymoje nebuvo įrašyta eilutė, kad nurašoma likvidacinė vertė ir tai nebuvo įtraukta į apskaitos registrus – į didžiosios knygos sąskaitas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 4 dalį tai sutvarkyta turi būti ne vėliau kaip per 4 mėn., tačiau Finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad iki Finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, o finansinė atskaitomybė buvo sudaryta 2016 m. spalio 31 d., ji buvo nepasirašyta. Todėl duomenys turėjo būti įtraukti iki 2016 m. spalio 31 d., kadangi 2016 m. spalio 22 d. akcininkų susirinkimas nutarė įpareigoti perduoti visus dokumentus, duomenis ir t. t. sudarius finansinių ataskaitų rinkinį. Už įmonės finansinės metinės atskaitomybės pateikimą Registrų centrui atsako įmonės vadovas. Specialistė teigė, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas negali būti nulis, nes turi likti jo likvidacinė vertė ir nėra svarbu, ar jis toliau naudojamas, ar nurašomas. Įmonės kortelėse buvo nurodyta likvidacinė vertė. Iš nurašyto turto kortelių sudarytas 43 priedas – lentelė, kur nurašyto turto likutinė vertė yra nurodyta pradinė vertė turto, nusidėvėjimas ir likutinė vertė, ir buvo išvestas skirtumas. 4,43 Eur liko nenurašyta į sąnaudas, liko apskaitoje ilgalaikio turto už 4,43 Eur likvidacinė vertė. Jeigu liko antrinės žaliavos, tai jos turėjo būti užpajamuotos, kaip antrinės žaliavos.

20.2. Apskaitos registruose nebuvo nurašyta automobilio nei įsigijimo vertė, nei nusidėvėjimas. Ilgalaikio turto nurašymus reikėjo rinkti iš kortelių. USB laikmenoje esančioje didžiojoje knygoje specialistė rado, kad už 2016 m. rugsėjo mėn. nėra padaryti įrašai dėl nusidėvėjimo ir savikainos. Ilgalaikio turto – automobilio apskaitos kortelėje įsigijimo savikaina 7 500 Eur buvo nurodyta, nes kortelės duomenimis nuo 2012 m. iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos būtų paskaičiuotas 4 000 Eur nusidėvėjimas, kortelėse buvo suskaičiuota iki visiško nusidėvėjimo, o 2016 m. rugsėjo mėn. specialistei reikėjo pačiai susiskaičiuoti, kiek priskaičiuota nusidėvėjimo. Nusidėvėjimas buvo nurodytas už kiekvieną mėnesį nuo automobilio įsigijimo pradžios. Ilgalaikio turto apskaitos kortelėje įrašai buvo padaryti, nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas. Ilgalaikio turto apskaitos kortelė užvedama įsigijus automobilį ir užbaigiama pardavus arba susidėvėjus tam turtui, kai jis likviduojamas. Nusidėvėjimas skaičiuojamas kiekvieną mėnesį pastovia suma, bet įmonė pagal nusidėvėjimo normas gali kortelėje paskaičiuoti visam numatytam laikotarpiui, bet į apskaitą gali įtraukti tik konkrečių metų arba konkretaus mėnesio. Ilgalaikio turto apskaitos kortelė sutvarkyta gerai, dėl to pretenzijų nėra. Didžiojoje knygoje nėra padaryta įrašų už rugsėjo mėn. – 6 klasės nusidėvėjimas. Parduodant transporto priemonę ji užregistruojama buhalterinės apskaitos registre – 12 klasė, kiekvieną mėnesį didėja transporto priemonės nusidėvėjimas, kai parduodamas automobilis apskaitoje registruojasi: automobilio pardavimo pajamos – už kiek jis parduotas ir kasa. Iš 12 sąskaitos rugsėjo mėn. nenurašyta automobilio savikaina ir visas sukauptas nusidėvėjimas, todėl padaryti pažeidimai. Įrašai turėjo būti padaryti iki finansinės atskaitomybės sudarymo 2016 m. spalio 31 d. Jeigu 2016 m. spalio 31 d. dokumentas neturi juridinės galios, tai tada reikia aiškintis, kas sudarė šitą finansinę atskaitomybę, tačiau specialistei toks klausimas nebuvo užduotas ir ji to nesiaiškino.

20.3. Iš USB buvo atspausdintos buhalterinių sąskaitų suvestinės iš didžiosios knygos už 2016 m., t. y. mokėtinas darbo užmokestis, mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, mokėtinos socialinio draudimo įmokos. Darbo užmokesčio ir kompensacijų apskaičiavimas už rugsėjo mėn. nėra registruotas apskaitos registruose, ten įrašai tik už rugpjūčio mėn. (50 priedas). Pirmam išvados surašymui nebuvo pateikta kažkokio dokumento, bet vėliau A. D. apklausos metu pateikė darbo užmokesčio ir kompensacijų priskaitymo žiniaraščius. 2019 m. kovo 21 d. dokumentų apžiūros metu jie buvo įvertinti. Darbdavys sprendžia, kokiu pagrindu įprastai darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva.

20.4. Specialistė nurodė, kad tirtų klausimų apimtyje iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, įsipareigojimų dydžių ir struktūros už 2016 m.: 1) bendrovė 2016 m. pardavusi automobilį „Opel“ neregistravo jo įsigijimo savikainos nurašymo ir sukaupto nusidėvėjimo nurašymo, todėl pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti veiklos ir turto; 2) nurašiusi ilgalaikį turtą, apskaitoje nenurašė to turto 4,43 Eur likvidacinės vertės, dėl to iš dalies negalima nustatyti, pagal pateiktą tvarkomą apskaitą, veiklos ir turto už 2016 m.; 3) apskaičiuotas darbo užmokestis, priedai ir nuo jų paskaičiuoti mokesčiai už rugsėjo mėn. neregistruoti bedrovės tvarkomos apskaitos registruose, dėl to iš dalies negalima nustatyti veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 6 punkto išvadoje nebeliktų, nes čia buvo kalbėta, kad išlaidos nebuvo pagrįstos dokumentais, bet dokumentų apžiūrai tas dokumentas buvo pateiktas. Išvadoje lieka: 10.1 punktas, kuriame aprašyta apie automobilį, 10.2 p. aprašyta apie nenurašytą likvidacinę vertę 4,43 Eur, 11 punktas apie priskaičiuotas išeitines kompensacijas ir priedus. 9 punktas po dokumentų apžiūros neteko galios, nes buvo parašyta, kad neišsaugojo darbo užmokesčio priskaitymo už liepos mėn. žiniaraščių, bet jie buvo pateikti dokumentų apžiūrai. Specialistė, pasisakydama dėl automobilio ir kito turto nurašymo, bei kitų pažeidimų, bei atsakomybės už tai, nurodė, jeigu laikotarpiu nebuvo buhalterės, tai pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. USB buvo teiktas pirminiam tyrimui, todėl specialistė vadovavosi USB pateiktais registrais.

20.5. Dėl inventorizacijos aprašų, kurių nėra už 2014, 2015 m., atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka atsako vyriausias buhalteris arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

20.6. Dokumentų saugojimo tvarka gali būti išdėstyta pareiginiuose nuostatose. Specialisto išvados 10 punkte nurodyta, kas buvo pateikta ir, kad nėra pateiktų ilgalaikio turto sąrašų 2015 m. sausio 1 d., nepateikti ilgalaikio turto inventorizacijų aprašai 2015 m. sausio 1 d. ar tai 2014 m. gruodžio 31 d. Po šios išvados surašymo buvo pateikti ilgalaikio turto sąrašai, bet nebuvo nurodyta, kokiai datai pateikti. Nebuvo pateikti ilgalaikio turto inventorizacijų aprašai, nors pagal įstatymą inventorizacijos turėtų būti atliktos. Inventorizacijos į užduotį neįėjo ir tai nebuvo analizuota, bet kadangi klausimai buvo užduoti apie ilgalaikį turtą, todėl buvo pastebėta dėl inventorizacijų. Inventorizacijos sąrašas vėliau atsirado, bet nėra aišku, kuriai datai ir sumos jame nesutampa su pateikto balanso duomenimis. Tyrimas buvo atliktas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bet užduotyje buvo nurodyta, kad veikla susijusi su A. D., tai tyrimas buvo atliktas iki 2016 m. spalio 31 d.

21. Iš 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Š. pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įsteigimo pagrindinė ekonominė veikla buvo laikraščio leidyba. Beveik 23 metus bendrovė (duomenys neskelbtini) leido laikraštį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. rugsėjo 16 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorė G. D. ir tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs A. D., kurie taip pat buvo ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir turi 44 proc. jos akcijų, savavališkai nusprendė ir išleido paskutinį laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numerį, kurio paskutiniame puslapyje buvo nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. „(duomenys neskelbtini)“ leidybą sąmoningai nutraukė ir su skaitytojais atsisveikino visas „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvas: redaktorė G. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D., sekretorė I. A., korespondentė V. M., finansininkė L. M., korespondentė L. B., korespondentė L. B., fotokorespondentas S. S.. Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo pasisavintos, nutraukiant darbo sutartis tarp darbuotojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems išmokėtos neadekvačiai didelės išeitinės išmokos ir priedai prie darbo užmokesčio. Išeitinių išmokų dydžiai ir priedai prie darbo užmokesčio buvo patvirtinti likus kelioms dienoms iki A. D. ir G. D. suplanuoto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidybinės veiklos pasibaigimo ir darbuotojų bei direktoriaus darbo sutarčių pasibaigimo. Tokios datos pasirinkimas patvirtina, kad A. D. ir darbuotojai siekė pasipelnyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, nes darbo sutartims nutrūkus nei darbuotojams, nei A. D. bendrovės finansinis likimas nebebuvo įdomus ir nelėmė jų pačių finansinės padėties. Tuo tarpu A. D., kaip bendrovės direktorius, turėjo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)s“ interesų labui, t. y. turėjo atsižvelgti į bendrovės finansinę padėtį, į tai, kad iš darbo yra atleidžiami net devyni darbuotojai, apsvarstyti protingus išeitinių išmokų dydžius bei tai, ar yra galimybė tuo pačiu momentu darbuotojams išmokėti ir priedus prie atlyginimų. Iš A. D. patvirtinto žiniaraščio iš viso darbuotojams už rugsėjo mėnesį buvo priskaičiuota priedų už 17 801,28 Eur, iš kurių 13 121,64 Eur priedas priskaičiuotas A. D. sutuoktinei, buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ redaktorei G. D.. Tai, jog darbuotojai ir bendrovės buvęs direktorius veikė vieningo tikslo vedami, t. y. siekdami apgaule pasisavinti pinigines lėšas, patvirtina ir tai, jog visi darbuotojai, įskaitant ir A. D., vėliau perėjo dirbti į G. D. įsteigtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pradėjo leisti tą patį perimtą iš bendrovės laikraštį „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškime nurodyta, kad darbuotojai ir A. D. vieninga tyčia veikė tam, kad išeitinių išmokų ir priedų prie atlyginimų pagrindu būtų sudarytos sąlygos pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas. Darbuotojai ir A. D. pasinaudodami aktyviosios apgaulės veiksmais suplanavo didelės, t. y. 62 772,62 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusios sumos pasisavinimo planą, jį įgyvendinant suvokė, kad planą įgyvendinus, bendrovei kils neigiami padariniai, tačiau tokių padarinių vis tiek siekė. Bendrovės, kaip uždarosios akcinės bendrovės – juridinio asmens ir jos akcininkų, vadovo, darbuotojų turtas yra atskirtas. A. D. ėjo ir bendrovės direktoriaus pareigas, todėl jo žinioje buvo jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, už kurį jis buvo atsakingas. Tačiau iš A. D. ir G. D. bendrų veiksmų būtų galima daryti išvadą, jog buvo siekiama ne tik gauti naudą iš apgaule pasisavinto turto, tačiau kartu buvo siekiama kaip galima greičiau iššvaistyti turtą su tikslu, kad bendrovė būtų privesta prie nemokumo būklės (1 t., b. l. 30–35).

22. Iš Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. kovo 16 d. nutarimo matyti, kad buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios buhalterės L. M. ir kitų šios bendrovės darbuotojų veiksmų, kadangi nenustatyta, jog jie bendrininkavo su A. D. iššvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, t. y. nenustatyta, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Nutarime taip pat nurodyta, kad nors Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje 2019 m. birželio 4 d. sprendimu dėl žalos atlyginimo ir buvo pripažinti tam tikri aptariami panašūs faktai kaip neteisėti abiejų A. ir G. D. veiksmai, šis sprendimas neturi lemiamos įtakos vertinant papildomo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, būtent kaip nusikalstamą bendrininkavimą (9 t., b. l. 142–150).

23. Iš 2018 m. sausio 18 d. Juridinio asmens išrašo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės direktorė G. D. (2 t., b. l. 116–117).

24. Iš 1999 m. balandžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad bendrovę įsteigė A. D. ir A. V., bendrovės veikla: leidybinė veikla, reklamos paslaugos, architektūra. Bendrovės valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas – direktorius. Įmonėje stebėtojų taryba ar įmonės valdyba nebuvo sudarytos, todėl direktorius turėjo teisę savarankiškai priimti sprendimus gamybiniais, organizaciniais, finansiniais klausimais, nustatyti darbuotojams atlyginimus už darbą ir premijavimo tvarką, priimti ir atkeisti darbuotojus, skirti paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, leisit įsakymus, reguliuojančius bendrovės darbą ir spręsti kitus klausimus (6 t., b. l. 104–107).

25. Iš 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. Juridinio asmens registro išrašų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo įstatai priimti 1993 m. birželio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 1993 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. spalio 28 d. (duomenys registre įregistruoti atitinkamai 1993 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d.) buvo A. D., o nuo 2016 m. lapkričio 3 d. – M. Š. (6 t., b. l. 78–79; 7 t., b. l. 83–86).

26. Iš 2016 m. lapkričio 4 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/ĮM-Nr.2016/11 matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l 87–90; 6 t., b. l. 86–89).

27. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo ir 1996 m. kovo 15 d. bendrovės susirinkimo protokolo matyti, kad A. D. priklauso 39 proc, A. V. – 21 proc., M. Š. – 10 proc., G. D. – 5 proc., L. B. – 10 proc., R. G. – 5 proc., V. V. – 10 proc. įmonės akcijų (3 t., b. l. 45; 9 t., b. l. 79).

28. Iš 2016 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimų matyti, kad A. V. su žmona A. V., L. B. su žmona L. B., R. G. su vyru S. G., V. V. su žmona I. V. įgaliojo N. N. valdyti, naudoti ir pilnai disponuoti visomis paprastosiomis vardinėmis jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis įgaliotinio nuožiūra (3 t., b. l. 26–29, 32–33, 36–37).

29. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu rengtos ir pasirašytos korespondencijos nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2018 metais N. N. ne tik pasirašinėjo dokumentus, bet faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 61–64, 85, 97, 128).

30. Iš 2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. birželio 15 d. Rangos sutarčių sudarytą tarp A.-K. M. ir M. Š. laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir M. Š. prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo nustatyta, kad laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. M. Š. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevadovavo (10 t., b. l. 95–100, 126–130).

31. Iš 2016 m. rugsėjo 16 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ kopijos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo išleistas paskutinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamo laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeris, kuriame su skaitytojais atsisveikino visi redakcijoje dirbantys darbuotojai (1 t., b. l. 37–48),

32. Iš Sodra apdraustųjų asmenų sąrašo nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. iš darbo atleisti I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., V. M., S. S., 2016 m. rugsėjo 19 d. iš darbo atleista L. B., o 2019 m. spalio 28 d. – A. D. (1 t., b. l. 130; 6 t., b. l. 85).

33. Iš 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktų ir protokolų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimas naujam vadovui M. Š. vyko per kelis kartus (2 t., b. l. 138–151, 161–174; 6 t., b. l. 100–103). 2016 m. lapkričio 23 d. 9:45 val. turto priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad „turtas, dokumentai bus suskaičiuoti, kai bus nutarta inventorizacijos data“ (2 t., b. l. 165; 6 t., b. l. 102). 2016 m. lapkričio 23 d. 9:10 val. turto priėmimo-perdavimo aktu A. D. perdavė kasos likutį – 4 750,25 Eur grynų pinigų (2 t., b. l. 162; 6 t., b. l. 103).

34. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos įplaukų ir išlaidų suvestinės nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio mėn. (6 t., b. l. 112) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ registro „Žurnalas orderis Kasa Nr. 1“ už 2016 m. spalio mėn. (6 t., b. l. 113) matyti, kad išmokėjus buvusiems darbuotojams kompensacijas, bendrovėje liko 4 750,25 Eur grynų pinigų.

35. Iš 2018 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2000 m. spalio 30 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – įstaiga, kurioje įmonė veikė (4 t., b. l. 3).

36. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso automobilis Nissan Qashqai+2 (4 t., b. l. 105).

37. Iš suvestinės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą atsiskaitomosiose sąskaitose nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. ir bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų matyti, kad išmokėjus buvusiems darbuotojams kompensacijas, bendrovės sąskaitose liko 37 073 Eur (6 t., b. l. 122–140).

38. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutarčių matyti, kad L. B. nuo 2007 m. spalio 8 d. dirbo korespondente, I. A. nuo 1996 m. lapkričio 1 d. dirbo ekspeditore, V. M. nuo 1996 m. birželio 3 d. dirbo korespondente, L. M. nuo 1996 m. spalio 14 d. dirbo buhaltere, L. B. nuo 2008 m. sausio 15 d. dirbo korespondente, S. S. nuo 2013 m. sausio 2 d. dirbo fotokorespondentu, L. B. nuo 2002 m. spalio 1 d. dirbo laikraščio korektore, G. D. nuo 1995 m. liepos 1 d. dirbo laikraščio redaktore, o A. D. nuo 1995 m. liepos 1 d. buvo bendrovės direktorius. Iš darbo sutarčių nustatyta, kad I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., V. M., S. S. iš darbo buvo atleisti 2016 m. rugsėjo 15 d., L. B. – 2016 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 71–91, 167–187; 5 t., b. l. 107–109; 6 t., b. l. 82–85).

39. Iš I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., V. M., S. S. pasiūlymų dėl darbo sutarčių nutraukimo šalių susitarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnį matyti, kad visi darbuotojai 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. D. pasiūlymus šalių susitarimu nutraukti jų darbo sutartis nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. bei darbuotojams išmokėti 6 (I. A., L. M.) arba 9 mėnesių (L. B., L. B., V. M., S. S., G. D.) darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas (5 t., b. l. 98, 101, 104, 110, 113, 116, 119; 7 t., b. l. 8–14).

40. Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. susitarimų dėl darbo sutarčių nutraukimo šalių susitarimu matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojai I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., V. M., S. S. susitarė, kad minėtų darbuotojų darbo sutartys nutraukiamos nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., kiekvienam darbuotojui išmokamos išmokos ir kompensacijos, nuo jų atskaičius pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas: kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (kam priklausė) bei 6 (I. A., L. M.) arba 9 mėnesių (L. B., L. B., V. M., S. S., G. D.) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Iš susitarimų nustatyta, kad atleidžiamiems darbuotojams iš viso paskirta 30 051 Eur išeitinių išmokų, 594 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (iš viso 30 645 Eur) (1 t., b. l. 49–62, 145–158; 7 t., b. l. 15–28).

41. Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymų dėl premijų skyrimo matyti, kad L. M., I. A., L. B., L. B., V. M., S. S., už nepriekaištingą darbą buvo paskirtos 1 proc., o G. D. – 6 proc. vidutinio atlyginimo dydžio premijos už kiekvieną išdirbtą mėnesį (1 t., b. l. 63–69, 159–165; 7 t., b. l. 29–35).

42. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio už 2016 m. rugsėjo mėnesį matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams iš viso priskaičiuota 17 738,28 Eur priedų ir nuo visų sumų paskaičiuotos 14 805,12 Eur darbdaviui priklausančios mokėti VSD įmokos (1 t., b. l. 70, 166; 7 t., b. l. 6).

43. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų asmeninių sąskaitų matyti, jog jose yra apskaičiuoti darbuotojų atlyginimai, honorarai, kompensacijos ir nuo jų apskaičiuoti mokėtini mokesčiai už 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesius (7 t., b. l. 37–41).

44. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. prevencinio ieškinio ir 2017 m. liepos 19 d. ieškinio nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniais dėl uždraudimo atlikti žalos grėsmę sukeliančius veiksmus bei prekės ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos priteisimo. Prie šių ieškinių kaip priedai teismui buvo teikti ilgalaikio turto žiniaraščiai (4 t., b. l. 129–171; 5 t., b. l. 4–46).

45. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 nustatyta, kad buvo iš dalies tenkintas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir bendrovei iš atsakovo A. D. priteista 1 000 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista iš atsakovų A. D. ir G. D. 62 772,62 Eur (23 351,72 Eur ir 39 420,90 Eur) žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista iš atsakovų A. D., G. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 514 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas šiame sprendime, be kitų aplinkybių, pasisakė ir dėl žalos iš A. D. ir G. D. priteisimo dėl darbuotojams išmokėtų išeitinių kompensacijų (39 420,90 Eur) ir priedų (premijų; 23 351,72 Eur), nurodydamas, kad byloje neįrodyta, jog premijų skyrimas įmonėje buvo įprasta praktika, o tai, kad premijos buvo paskirtos būtent prieš pat nutraukiant darbo sutartis, tik patvirtina vidinį teismo įsitikinimą, jog labiau tikėtina, kad premijos ir maksimalios išeitinės kompensacijos, nors jų ir nėra draudžiama skirti, buvo skirtos kaip atlygis už lojalumą į naują įmonę perviliotiems darbuotojams. Be to, ne A. D., o laikraščio redaktorė G. D., turėdama autoritetą darbuotojų tarpe, inicijavo sprendimus, kuriuos priėmė A. D. (8 t., b. l. 51–80).

46. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-320-407/2020 nustatyta, kad buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimas, nuroddant, kad 8 514 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo šios sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos solidariai iš atsakovų A. D., G. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad atleidžiamiems darbuotojams išmokėti priedai (23 351,72 Eur), kurių išmokėjimas įformintas 2016 m. rugsėjo 14 d. A. D. priimtų įsakymų pagrindu, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinti kaip įmonės patirta žala ir be pagrindo priteisti, todėl šioje dalyje bendrovės reikalavimą atmetė. Teismas nustatė, kad tokių priedų mokėjimas buvo numatytas su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse, o vadovo sprendimas skirti darbuotojams priedus prie darbo užmokesčio yra teisėtas ir gali būti vertinamas kaip siekis papildomai atsilyginti darbuotojams už pasiektus darbo rezultatus (ieškovės naudai), todėl nelaikytinas fiduciarinių pareigų pažeidimu. Tuo labiau nėra pagrindo pripažinti tokių priedų išmokėjimą kaip atsakovės G. D. atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, siekiant pervilioti ieškovės darbuotojus į savo steigiamą naują įmonę, ieškovei padarytą žalą. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D. veiksmais ieškovei buvo padaryta 39 420,90 Eur dydžio žala darbuotojams išmokant išeitines kompensacijas sudarytų susitarimų pagrindu. Tačiau teismas sprendė, kad ši suma nepagrįstai solidariai priteista iš A. D. ir G. D., nes pastaroji buvo ieškovės laikraščio redaktorė, todėl kaip darbuotoja neturėjo fiduciarinių pareigų bendrovei. Sprendimą nutraukti darbo sutartis, išmokant atleidžiamiems darbuotojams išeitines kompensacijas, priėmė bendrovės vadovas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovei priteistiną turtinę žalą, taip pat kaip solidarią atsakovę pašalino G. D. (10 t., b. l. 33–53).

47. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-481-580/2020 matyti, kad teismas tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir pripažino prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ registracija negaliojančia (10 t., b. l. 54–63). Tačiau iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-832-798/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimas panaikintas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atmestas.

48. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 2 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad jie sudaryti laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., tačiau nėra pasirašyti (6 t., b. l. 98–99; 9 t., b. l. 95–96).

49. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 6 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad jie sudaryti laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (9 t., b. l. 97–98).

50. Iš Kelių transporto priemonių registracijos duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. spalio mėnesį įsigijo automobilį Opel Zefira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 119; 6 t., b. l. 192).

51. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 244 matyti, kad bendrovė automobilį Opel Zefira įsigijo 2012 m. spalio 25 d. iš (duomenys neskelbtini) už 25 896 Lt (7 500 Eur). Taip pat nurodyta kiekvieno mėnesio nusidėvėjimo suma yra 308,27 Eur (6 t., b. l. 193).

52. Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. kasos pajamų orderio Nr. 1013 matyti, kad bendrovė pardavė G. D. automobilį Opel Zefira už 3 500 Eur. (1 t., b. l. 93, 189; 6 t., b. l. 190).

53. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ registro „Žurnalas orderis KASA Nr.1“ matyti, kad automobilio Opel Zefira pardavimas už 3 500 Eur buvo užregistruotas bendrovės registre „Žurnalas orderis KASA Nr.1“ (6 t., b. l. 191).

54. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 1 d. nurašymo akto Nr. 39 matyti, kad komisija, susidedanti iš pirmininko A. D. ir narių I. A.. L. M., 2016 m. rugsėjo 1 d. nurašė nusidėvėjusį, netinkamą naudoti turtą, kurio vertė 7 851,14 Eur (7 t., b. l. 1).

55. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „123 ilgalaikis materialus turtas“ už 2016 m. matyti, bendrovės ilgalaikio turto įsigijo, nurašymo ir likučių kainos bei laikotarpiai (7 t., b. l. 3–4).

56. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 1 d. nurašyto turto suvestinės matyti, kad ji buvo sudaryta iš bendrovės ilgalaikio turto apskaitos kortelių ir 2016 m. rugsėjo 1 d. nurašymo akto Nr. 39 duomenų. Šioje suvestinėje nurodyta nurašyto turto pradinės ir likutinės vertės, nusidėvėjimo datos ir vertės (7 t., b. l. 2).

57. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-9738 matyti, kad:

57.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė įmonės veikla – laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidyba. Bendrovė pajamas uždirbo iš laikraščio pardavimo, reklamos spausdinimo jame.

57.2. Ikiteisminio tyrimo metu iš icdb.vrm. duomenų bazės gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens duomenys, pagal kuriuos bendrovės direktoriais buvo: A. D. nuo 1993 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d.; M. Š. nuo 2016 m. lapkričio 3 d. Ikiteisminio tyrimo metu iš icdb.vrm.lt duomenų bazės gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys „SODRA - draudėjas ir jo darbuotojai“, pagal kuriuos A. D. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d.; M. Š. dirbo nuo 2016 m. spalio 28 d.

57.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2015 m. sausio 1 d. bendrovė turėjo ilgalaikio turto įsigijimo verte už 72 912,23 Eur, likutine verte už 10 691,09 Eur, iš jų nematerialaus turto išsigijimo verte už 3 344,04 Eur, likutine verte už 48,47 Eur, ilgalaikio materialaus turto įsigijimo verte už 69 568,19 Eur, likutine verte už 10 642,52 Eur. Bendrovė 2015 m. sausio 1 d. turėjo ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių, tai yra finansinio turto 86,23 Eur sumai.

57.4. Tyrimui pateiktos bendrovės ilgalaikio turto apskaitos kortelės, tarp jų ir iki tiriamojo laikotarpio pradžios nurašyto turto kortelės, 2016 m. rugsėjo mėn. nurašymo aktas Nr. 39, tačiau nepateikti ilgalaikio turto sąrašai 2015 m. sausio 1 d. bei nepateikti ilgalaikio turto inventorizacijų aprašai 2015 m. sausio 1 d. ar 2014 m. gruodžio 31 d. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktos ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijos, tai bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 10 dalies nurodymais, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktos ilgalaikio turto inventorizacijos, negalima nustatyti ar bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. apskaitytas turtas viso 72 912,23 Eur sumai įsigijimo verte ir finansinis turtas 86,23 Eur sumai atitiko realius turto likučius 2015 m. sausio 1 d. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijų aprašų 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d., tai nesivadovavo BAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalių, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, nes neišsaugojo ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijų aprašų 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d., dėl to negalima nustatyti ar bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. apskaitytas turtas viso 72 912,23 Eur sumai įsigijimo verte ir finansinis turtas 86,23 Eur sumai atitiko realius turto likučius.

57.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pardavė ilgalaikio turto už 3 500 Eur ir nurašė turto 7 851,14 Eur sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2016 m. rugsėjo 14 d. kasos pajamų orderio Nr. 1013 duomenimis G. D. į bendrovės kasą sumokėjo 3 500 Eur, operacijos turiniu nurodant „automobilio OPEL ZEFIRA pirkimo-pardavimo sutar“. Kasos pajamų orderyje eilutėje „Priimta iš“ įrašyta G. D., parašas, eilutėje „Parašas“ įrašyta L. M., parašas (ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta pati automobilio pirkimo pardavimo sutartis). Automobilio pardavimas 3 500 Eur sumai registruotas bendrovės registre „Žurnalas orderis KASA Nr.1“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal duomenis gautus iš icdb.vrm.lt duomenų bazės apie kelių transporto priemonių registraciją, automobilį Opel Zefira, kurį pardavė G. D., įsigijo 2012 m. spalio mėnesį. Pateiktos ilgalaikio turto apskaitos kortelės duomenimis bendrovė automobilį Opel Zefira įsigijo 2012 m. spalio 25 d. iš (duomenys neskelbtini) už 25 896 Lt (7 500 Eur). Šios kortelės duomenimis nuo 2012 m. gruodžio iki 2016 m. rugsėjo pabaigos būtų priskaičiuota 41 06,93 Eur nusidėvėjimo, automobilio likutinė vertė 2016 m. rugsėjo 14 d. (pardavimo momentu) būtų 3 393,07 Eur (7 500 – 4 106,93). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė G. D. automobilį Opel Zefira 106,93 Eur (3 500 – 3 393,07) didesne negu likutinė verte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalių nurodymais, nes, 2016 m. rugsėjo 14 d. pardavusi G. D. automobilį Opel Zefira, apskaitoje neregistravo automobilio įsigijimo savikainos 7 500 Eur sumai ir sukaupto nusidėvėjimo 4 106,93 Eur sumai nurašymo ir dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos ir turto už 2016 metus.

57.6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalių nurodymais, nes, 2016 m. rugsėjo 1 d. nurašiusi ilgalaikį turtą 7 851,14 Eur sumai, tvarkomoje apskaitoje nenurašė to ilgalaikio turto likvidacinės vertės 4,43 Eur sumai (7 855,57 – 7 851,14) ir dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos ir turto už 2016 metus.

57.7. 2016 metų rugsėjo pradžioje bendrovėje dirbo devyni darbuotojai iš kurių septyni atleisti 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams išmokėta viso 28 211,17 Eur, pagrindu nurodant „DU 2016?09, piniginė kompensacija“ ir 9 972,45 Eur G. D. išmokėti grynais iš kasos, iš viso 2016 m. rugsėjo 15 d., tai yra darbuotojų atleidimo dieną, atleidžiamiems darbuotojams, atskaičius mokesčius, išmokėta 38 183,62 Eur, kartu su darbo užmokesčiu už rugsėjo mėnesį.

57.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2016 m. rugsėjo 14 d. susitarimus su darbuotojais dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuriuose nurodyta, kad šalių susitarimu Darbo sutartis nutraukiama nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 125 straipsnio nuostatomis ir nurodoma kelių mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (nurodyta Eur) bus paskaičiuota. Susitarimų eilutėse „Darbuotojas“ nurodytos darbuotojų pavardės, parašai, o eilutėse „Darbdavio vardu“ yra spaudas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D.“, parašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas. Pateiktų susitarimų duomenimis, atleidžiamiems darbuotojams, paskirta viso 30 051 Eur išeitinių išmokų, 594 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 30 645 Eur.

57.9. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nenumatytos išeitinės išmokos jeigu darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 125 straipsnį. Palyginus DK numatytas maksimalias išeitines išmokas, jeigu darbuotojas atleidžiamas pagal DK 129 straipsnį ar 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (atleidimas darbdavio iniciatyva), su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskirtomis išeitinėmis išmokomis nutraukus darbo sutartis šalių susitarimu, nustatyta, kad šalių susitarimu bendrovė atleidžiamiems darbuotojams paskyrė nuo 1 iki 5 mėnesių (I. A., L. M. 1 mėn.; G. D., V. M. 3 mėn.; L. B., L. B., S. S. 5 mėn.) didesnes vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, negu išmokos būtų išmokėtos darbuotojus atleidus pagal DK 129 ar 136 straipsnius.

57.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė septynis 2016 m. rugsėjo 14 d. direktoriaus įsakymus dėl premijos skyrimo, kuriais nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams už nepriekaištingą darbą paskirtos 1 proc., o G. D. 6 proc. vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio premijos už kiekvieną išdirbtą mėnesį nurodytose pareigose įskaitant ir atostogų laiką. Įsakymų eilutėje „Direktorius“ pasirašyta ir įrašyta A. D. pavardė. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems visiems darbuotojams 2015 m. gruodžio mėnesį buvo priskaičiuoti ir išmokėti priedai, o I. A. ir G. D. priedai buvo priskaičiuoti beveik visais 2015 metų ir 2016 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių duomenimis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams), priskaičiuota viso 7 697 Eur priedų, iš jų I. A. 2 205 Eur, L. B. 150 Eur, L. B. 300 Eur, G. D. 4 261 Eur, L. M. 300 Eur, V. M. 150 Eur, S. S. 331 Eur.

57.11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto žiniaraščio duomenimis už 2016 metų rugsėjo mėnesį, priskaičiuota viso 17 801,28 Eur priedų, iš jų nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams priskaičiuota 17 738,28 Eur priedų.

57.12. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti kompensacijų priskaitymo ir mokesčių nuo skirtų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščiai už 2016 m. rugsėjo mėnesį, kompensacijų paskaičiavimas ir nuo jų apskaičiuoti mokesčiai, apskaičiuotas darbo užmokestis bei priedai ir nuo jų apskaičiuoti mokesčiai už 2016 metų rugsėjo mėnesį neregistruota bendrovės tvarkomos apskaitos registruose (didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų registruose). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalių, 19 straipsnio 1, 2 dalių, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, nes neišsaugojo kompensacijų priskaitymo ir mokesčių nuo skirtų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščių už 2016 m. rugsėjo mėnesį. Dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.

57.13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams paskaičiuotos kompensacijos, viso 30 051 Eur, priskaičiuoti priedai (premijos), viso 17 738,28 Eur, nuo jų darbdaviui priklausančios mokėti VSD įmokos, viso 14 805,12 Eur ((30 051 + 17 738,28) x 30,98/100), iš viso sąnaudos ir išlaidos 62 594,40 Eur (30 051 + 17 738,28 + 14 805,12) sumai galimai ekonominiu požiūriu buvo nenaudingos bendrovės veiklai, nes: 2016 m. rugsėjo 15 d. atleisti septyni darbuotojai, iš kurių šeši nuo 2016 m. lapkričio 7 d., G. D. nuo 2016 m. spalio 3 d., pradėjo dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininke ir direktore nurodyta G. D.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ leisto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidyba sustabdyta nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. (išleistas paskutinis numeris); 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams paskaičiuotos kompensacijos 30 051 Eur sumai, priskaičiuoti priedai (premijos) 17 738,28 Eur, ir nuo jų darbdaviui priklausančios mokėti VSD įmokos 14 805,12 Eur sumai padidino bendrovės sąnaudas 62 594,40 Eur (30 051 + 17 738,28 + 14 805,12) suma, dėl to bendrovės veikla už 2016 metų dešimt mėnesių tapo nuostolinga, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 metų dešimt mėnesių nurodytas 56 242 Eur nuostolis.

57.14. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus.

57.15. 1996 m. spalio 14 d. darbo sutarties duomenimis L. M. nuo 1996 m. spalio 14 d. priimta buhalterės pareigoms. Ikiteisminio tyrimo metu iš icdb.vrm.lt duomenų bazės gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys „SODRA - draudėjas ir jo darbuotojai“, pagal kuriuos L. M. bendrovėje dirbo nuo 1996 m. spalio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. 2016 m. lapkričio 4 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/ĮM-Nr.2016/11 duomenimis nuo 2016 m. lapkričio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas tvarkė bendrovės apskaitą nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. duomenys nepateikti (6 t., b. l. 13–42).

58. Iš 2019 m. kovo 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įtariamojo A. D. byloje pateikti papildomi dokumentai. Apžiūrint dokumentus dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė B. V., kuri apžiūrėjusi dokumentus nurodė, kad:

58.1. ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktos bendrovės ilgalaikio turto apskaitos kortelės, tarp jų ir iki tiriamojo laikotarpio pradžios nurašyto turto kortelės, 2016 m. rugsėjo mėn. nurašymo aktas Nr. 39, tačiau nepateikti ilgalaikio turto inventorizacijų aprašai 2015 m. sausio 1 d. ar 2014 m. gruodžio 31 d. Po 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-9738 surašymo pateiktuose ilgalaikio turto sąrašuose (jeigu jie sudaryti 2015 m. sausio 1 d.) nurodyta ilgalaikio turto vertė (80 084,95 Eur) nesutampa su bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. apskaityta ilgalaikio turto įsigijimo verte (72 912,23 Eur), negalima nustatyti, kurie duomenys teisingi, ar po specialisto išvados surašymo pateiktuose ilgalaikio turto sąrašuose, ar bendrovės tvarkomoje apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini) nesivadovavo BAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalių, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, nes neišsaugojo ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijų aprašų 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d., todėl negalima nustatyti ar bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. atitiko realius turto likučius.

58.2. Kompensacijų paskaičiavimas ir nuo jų apskaičiuoti mokesčiai, apskaičiuotas darbo užmokestis bei priedai ir nuo jų apskaičiuoti mokesčiai už 2016 metų rugsėjo mėnesį neregistruota bendrovės tvarkomos apskaitos registruose (didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų registruose). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalių nurodymų ir dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.

58.3. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams paskaičiuotos kompensacijos, viso 30 051 Eur, priskaičiuoti priedai (premijos), viso 17 738,28 Eur, nuo jų darbdaviui priklausančios mokėti VSD įmokos, viso 14 805,12 Eur ((30 051 + 17 738,28) x 30,98/100), iš viso sąnaudos ir išlaidos 62 594,40 Eur (30 051 + 17 738,28 + 14 805,12) sumai galimai ekonominiu požiūriu buvo nenaudingos bendrovės veiklai, nes: 2016 m. rugsėjo 15 d. atleisti septyni darbuotojai, iš kurių šeši nuo 2016 m. lapkričio 7 d., G. D. nuo 2016 m. spalio 3 d., pradėjo dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininke ir direktore nurodyta G. D.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ leisto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidyba sustabdyta nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. (išleistas paskutinis numeris); 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams paskaičiuotos kompensacijos 30 051 Eur sumai, priskaičiuoti priedai (premijos) 17 738,28 Eur, ir nuo jų darbdaviui priklausančios mokėti VSD įmokos 14 805,12 Eur sumai padidino bendrovės sąnaudas 62 594,40 Eur (30 051 + 17 738,28 + 14 805,12) suma, dėl to bendrovės veikla už 2016 metų dešimt mėnesių tapo nuostolinga, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 metų dešimt mėnesių nurodytas 56 242 Eur nuostolis. 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (7 t., b. l. 64–77).

59. Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad laikinai einantis UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas N. N. pateikė procesorius „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ikiteisminio tyrimo metu į UAB atmintinę buvo perkelti bendrovės buhalteriniai dokumentai ir „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. D. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (11 t., b. l. 14–15).

60. Iš 2020 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kompiuterių sisteminiai blokai „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu A. D. atpažino sisteminį bloką „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog juo naudojosi buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. M.. Iš sisteminio bloko „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) išimtas kietasis diskas, kuris prijungtas prie darbinio kompiuterio naudojant blokatorių. Nustatyta, kad paskutinis teisingas išjungimas užfiksuotas 2016 m. spalio 4 d. Atidarius failą „(duomenys neskelbtini)“, matyti aplankai, kurie įvardinti „(duomenys neskelbtini)- 2006“, „(duomenys neskelbtini)- 2007“, „(duomenys neskelbtini)- 2008“, „(duomenys neskelbtini)- 2009“, „(duomenys neskelbtini)- 2010“, „(duomenys neskelbtini)- 2011“, „(duomenys neskelbtini)- 2012“, „(duomenys neskelbtini)- 2013“, „(duomenys neskelbtini)- 2014“, „(duomenys neskelbtini)- 2015“, „(duomenys neskelbtini)- 2016“. Atidarius aplanką „(duomenys neskelbtini)- 2014“, matyti aplankai „Buhalterija 2014“, „Deklaracijos-2014“, „FA-2014“, „Raštai 2014“, „RC“. Atidarius aplanką „(duomenys neskelbtini)- 2015“, matyti aplankai „Buhalterija 2015“, „Deklaracijos- 2015“, „FA-2015“, „Paciolio šablonai“, „Raštai 2015“, „RC“. Atidarius aplanką „(duomenys neskelbtini)- 2016“, matyti aplankai „BUHALTERIJA- 2016“, „Deklaracijois-2016“, „RASTAI-2016“. Atidarius aplanką „BUHALTERIJA- 2016“, matyti failas, kuris įvardintas „Didžioji knyga“. Atidarius failą „Didžioji knyga“, matyti langas, kuris įvardintas „balansas“. Matyti, kad įrašų ties rugsėjo mėnesiu nėra. Nustatyta, kad paskutinis išjungimas užfiksuotas 2017 m. gegužės 29 d. Taip pat apžiūros metu A. D. atpažino sisteminį bloką „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog juo naudojosi jis pats. Iš sisteminio bloko „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) išimtas kietasis diskas, kuris prijungtas prie darbinio kompiuterio naudojant blokatorių. Patikrinus kompiuterio duomenis, matyti vienas diskas, kuriame nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų fiksuojama buhalterinė apskaita. Sistemoje suvedus raktinius žodžius „Didžioji knyga“, „Laikraštis“ ir „Darbas“ nieko nerasta. Nustatyta, kad paskutinis teisingas išjungimas užfiksuotas 2016 m. lapkričio 23 d. Paskutinis išjungimas užfiksuotas 2016 m. lapkričio 24 d. Apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad su sisteminiame bloke „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu failu „Didžioji knyga“ paskutiniai veiksmai buvo atliekami 2016 m. rugsėjo 22 d. (11 t., b. l. 16–25).

Žemesnės instancijos teismas

62. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. papildomos specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-12059 matyti, kad:

62.1. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu atidarius kompaktinį diską CD-R, kuriame perkelti sisteminio bloko „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, nerasti ilgalaikio turto ir finansinio turto inventorizacijų aprašai 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d. su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizavimo taisyklių 52 punkte nurodytais Inventorizavimo aprašo privalomais rekvizitais, o sisteminiame bloke rastuose ilgalaikio turto sąrašuose nenurodytas įmonės pavadinimas, kodas, nenurodyta kuriai datai sudaryti šie ilgalaikio turto sąrašai, ilgalaikio turto sąrašų (jeigu pateikti ilgalaikio turto sąrašai 2014 m. gruodžio 31 d.) duomenys 276 517,30 Lt sumai (80 084,95 Eur) sutampa su po 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-9738 surašymo A. D. pateiktų ilgalaikio turto sąrašų duomenimis, tačiau nesutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos registrų (Didžiosios knygos) duomenimis 2015 m. sausio 1 d., pagal kuriuos bendrovėje 2015 m. sausio 1 d. apskaityta ilgalaikio turto įsigijimo verte už 72 911,23 Eur. Dėl to 2018 m. rugsėjo 17 d. išvados Nr. 04/11-2-32-9738 atsakymas į 7 klausimą patikslintas ir atsakymo į 7 klausimą 4 punktas išdėstytas taip: UAB „(duomenys neskelbtini) nesivadovavo BAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalių, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, nes neišsaugojo ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijų aprašų 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d. su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizavimo taisyklių 52 punkte nurodytais Inventorizavimo aprašo privalomais rekvizitais, todėl pagal bendrovės pateiktus ilgalaikio turto sąrašus ir bendrovės tvarkomą apskaitą negalima nustatyti ar bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. apskaitytas turtas viso 72 911,23 Eur sumai įsigijimo verte ir finansinis turtas 86,23 Eur sumai atitiko realius turto likučius.

62.2. Nei 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-9738 surašymui, nei vėliau nebuvo pateikti įmonės vidaus norminiai aktai – darbuotojų pareigybinės instrukcijos, direktoriaus įsakymai ar kita, kuriuose būtų nurodyta, kam pavedama saugoti bendrovės dokumentus ir apskaitos registrus, nepateikti dokumentų perdavimo aktai, kuriuose būtų nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. atleisti bendrovės darbuotojai perduoda kam nors bendrovės dokumentus ir apskaitos registrus.

Žemesnės instancijos teismas

62.3. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimui pateiktuose „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų suvestiniuose registruose už 2016 metų sausio–rugpjūčio mėnesius įrašyta 161 553 Eur uždirbtų pajamų ir bendrovės pateiktus kasos žurnalus, sąskaitų bankuose apyvartos žiniaraščius, buhalterinės sąskaitos Nr. 240 (pirkėjai) žiniaraščius už 2016 metų rugsėjo, spalio mėnesius (kurių duomenys neperkelti į „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų suvestinius registrus), kuriuose įrašyta, kad bendrovė uždirbo dar 9 608,61 Eur pajamų, tame tarpe 3 500 Eur už parduotą automobilį Opel Zefira. Viso 2016 metų sausio–spalio mėnesiais uždirbta 171 161,61 Eur pajamų, kurios sutampa su Pelno (nuostolių) ataskaitose už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įrašyta 171 161 Eur uždirbtų pajamų suma, todėl automobilio Opel Zefira pardavimas atsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 metų sausio–spalio mėnesių laikotarpį ir pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 metus.

Žemesnės instancijos teismas

62.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Didžiosios knygos“ buhalterinės sąskaitos Nr. 123 „ilgalaikis materialus turtas“ registro duomenimis 2016 m. rugsėjo mėnesį nurašius ilgalaikį materialųjį turtą 7 851,14 Eur sumai ir nenurašius nurašyto turto likvidacinės vertės 4,43 Eur sumai, apskaitos registre 2016 m. rugsėjo pabaigai nurodyta 24 733,77 Eur ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertė.

62.6. Finansinėje atskaitomybėje ilgalaikis turtas parodomas likutine verte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų (121, 1218, 1220, 1228, 123, 1238) duomenimis 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo apskaityta ilgalaikio materialaus turto įsigijimo verte už 80 015,45 Eur (22 067,93 + 33 213,75 + 24 733,77), sukaupto nusidėvėjimo už 58 380,08 Eur (22 065,04 + 15 796,89 + 20 518,15), likutine verte už 21 635,37 Eur (80 015,45 – 58 380,08), tuo tarpu finansinėje atskaitomybėje (balanse) 2016 m. spalio 31 d. įrašyta ilgalaikio materialaus turto likutine verte už 21 183 Eur, arba 452,37 Eur mažesnei sumai, negu įrašyta pateiktuose apskaitos registruose, ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti duomenys iš kokių buhalterinių sąskaitų (apskaitos registrų) duomenų į bendrovės balansą 2016 m. spalio 31 d. įrašyta ilgalaikio materialaus turto likutine verte už 21 183 Eur.

62.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto analitinės apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis buhalterinių sąskaitų registruose 2016 m. lapkričio 1 d. apskaityta ilgalaikio materialaus turto įsigijimo verte už 80 015,42 Eur (22 067,90 + 33 213,75 + 24 733,77), tiek pat kiek apskaityta pateiktuose „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apskaitos registruose 2016 m. rugsėjo 30 d. (skirtumas 0,03 Eur = 80 015,45 – 80 015,42), tai yra 2016 m. rugsėjo mėnesį nenurašyta nurašyto turto likvidacinė vertė, viso 4,43 Eur, nenurašyta ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir atsispindi metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) 2016 m. gruodžio 31 d., kurioje įrašyta ilgalaikio turto likutine verte už 20 554 Eur.

62.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Didžiosios knygos“ buhalterinės sąskaitos Nr. 123 „ilgalaikis materialus turtas“ registro ir analitinės apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis (buhalterinės sąskaitos Nr. 1230 Kitos įrangos, prietaisų savikaina) 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. lapkričio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. apskaityta ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina už 24 733,77 Eur, kurioje atsispindi nenurašyta 2016 m. rugsėjo mėnesį nurašyto turto likvidacinė vertė 4,43 Eur ir ši suma sudaro 0,017 proc. (4,43*100/24 733,77) ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina vertės.

Žemesnės instancijos teismas

62.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose apyvartos žiniaraščių duomenimis 2016 m. rugsėjo mėnesį bendrovės darbuotojams išmokėta viso 44 653,56 Eur darbo užmokesčio, iš jų 40 606,71 Eur už rugsėjo mėnesį ir 4 046,85 Eur už rugpjūčio mėnesį, sumokėta pavedimu viso 8 744 Eur GPM ir 24 417,23 Eur VSD, PSD įmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose apyvartos žiniaraščių duomenys apie darbuotojams 2016 m. rugsėjo mėnesį išmokėtą darbo užmokestį ir sumokėtus mokesčius (GPM, VSD) neperkelti į „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų registrus.

62.11. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktame CD-R, kuriame įrašyti duomenys susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita iš sisteminio bloko „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), rastas aplankas „(duomenys neskelbtini) 2016“, o jame aplankai: Buhalterija 2016; Deklaracijos 2016; „Raštai 2016“; „Buhalterija 2016.zip“. Atidarius aplanką „Buhalterija 2016“ rasta byla (failas) „Didžioji knyga 2016.ods“, o jame bendrovės naudotų buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai (kiekvienos buhalterinės sąskaitos registras atskirame puslapyje) ir puslapis „balansas“, kuriame surašyta sausio-rugpjūčio mėnesiais uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos. Puslapyje „balansas“ įrašytais duomenimis sausio-rugpjūčio mėnesiais bendrovė patyrė 153 407,49 Eur sąnaudų, tuo tarpu Pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. įrašyta 227 403 Eur sąnaudų (pardavimo savikaina) arba 73 995,51 Eur (227 403 – 153 407,49) daugiau negu įrašyta „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų suvestiniuose registruose už sausio-rugpjūčio mėnesius, negalima nustatyti iš kokių sąskaitų (apskaitos registrų) duomenų į Pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. įrašyta 73 995,51 Eur patirtų sąnaudų, negalima nustatyti ar į šią (73 995,51 Eur) sumą įskaičiuotos 2016 m. rugsėjo mėnesio darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos 70 284,63 Eur sumai (53 660,58 Eur priskaičiuotas darbo užmokestis, priedai, kompensacijos + 16 624,05 Eur VSD įmokos, kurias moka darbdavys), tame tarpe ir 2016 m. rugsėjo 15 d. atleistiems darbuotojams: I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., L. M., S. S..

62.12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto analitinės apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis 2016 m. lapkričio 1 d. nenurodyta mokėtino darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir VSD įmokų skolų, įrašyta 234 203 Eur sąnaudų (parduotų prekių savikaina) (234 203 – 227 403 = 6 800 Eur daugiau, negu Pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.), kurios nurodytos Pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

62.13. USB laikmenoje esančios bylos (failai) su visais lapais, esančiose direktorijoje „Raštai-2016->Asmeninės sąskaitos“ asmeninėse sąskaitose atskiriems darbuotojams paskaičiuoti atlyginimai, honorarai, kompensacijos ir nuo jų apskaičiuoti mokėtini mokesčiai už 2016 m. sausio-rugsėjo mėnesius. Asmeninėse sąskaitose 2016 m. rugsėjo mėnesį paskaičiuoti atlyginimai, honorarai, kompensacijos ir nuo jų apskaičiuoti mokėtini mokesčiai atsispindi žiniaraštyje už 2016 m. rugsėjo mėnesį ir žiniaraštyje, kurį A. D. pateikė prie 2019 m. kovo 5 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo ir kuris aprašytas 2019 m. kovo 21 d. dokumentų apžiūros protokole. Minėtų žiniaraščių duomenys neregistruoti tyrimui pateiktuose „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apskaitos registruose (11 t., b. l. 65–81).

63. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto sąrašų matyti, koks ilgalaikis turtas priklausė bendrovei, jo įsigijo datos, pardavėjas, vertė, nusidėvėjimas, likutinė vertė (11 t., b. l. 88–99).

Žemesnės instancijos teismas

67. Iš Juridinio asmens registro išrašo teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo įstatai priimti 1993 m. birželio 9 d., A. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 1993 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. spalio 28 d. (6 t., b. l. 78–79; 7 t., b. l. 83–86). Bendrovėje stebėtojų taryba ar įmonės valdyba sudarytos nebuvo, todėl, sutinkamai su LR akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 37 straipsnio 8 dalimi bei 1999 m. balandžio 12 d. Įmonės įstatų 15, 18.1, 18.5 punktais A. D. turėjo teisę vienasmeniškai ir savarankiškai priimti sprendimus dėl įmonės ūkinės veiklos organizavimo bei vykdymo, tam tarpe ir dėl darbuotojų atleidimo bei atsiskaitymo su jais (6 t., b. l. 104–107). Be to, A. D. priklausė ir 39 procentai įmonės akcijų (3 t., b. l. 45; 9 t., b. l. 79). Todėl konstatuojama, kad mokėdamas išeitines kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams A. D. neturėjo gauti kitų akcininkų ar visuotinio susirinkimo pritarimą tam. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido laikraštį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš įmonės įstatų (6 t., b. l. 104–107) matyti, kad ši bendrovė taip pat galėjo vykdyti ir kitas veiklos rūšis (reklamos paslaugos, architektūra).

68. Liudytojai L. B., R. G., V. V., A. V. patvirtino, kad jie taip pat buvo bendrovės akcininkai, tačiau jų netenkino A. D. vadovavimo stilius, tam tarpe ir tai, kad jie negaudavo išsamios informacijos apie bendrovę ir vienasmeniškai A. D. priimamus sprendimus, todėl nutarė tą situaciją aiškintis, įgaliojimų pagrindu suteikdami juos atstovauti N. N. (3 t., b. l. 26–28, 32–39).

69. Tuo tarpu liudytojai I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., V. M., S. S., kurie dirbo bendrovėje, teigė, kad dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius N. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo siekdamas kontroliuoti žiniasklaidą. Todėl jie, nenorėdami dirbti N. N. kontroliuojamame laikraštyje, pasitarė tarpusavyje ir nusprendė patys išeiti iš darbo. Tačiau įvertindami savo ilgametį darbą bendrovėje pageidavo, kad direktorius išmokėtų maksimaliai galimas kompensacijas už tai.

70. 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo išleistas paskutinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ leisto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeris (1 t., b. l. 37–48), dieną prieš tai, tai yra 2016 m. rugsėjo 15 d. (1 t., b. l. 130) iš darbo tuometinio galiojančio DK 125 straipsnio pagrindu atleidus I. A., L. B., L. B., G. D., L. M., V. M., S. S., jiems sumokėtos kaltinime nurodytos kompensacijos ir priedai 47 789,28 Eur sumoje bei mokesčiai Sodrai (14 805,12 Eur), tai yra iš viso iš įmonės lėšų buvo sumokėta 62 592,40 Eur.

71. Iš specialisto išvados matyti, kad išmokėjus buvusiems darbuotojams kompensacijas, bendrovėje liko dar 4 750,25 Eur grynų pinigų suma, kurią A. D. perdavė naujajam įmonės vadovui M. Š. (6 t., b. l. 103, 112, 113), be to bendrovės sąskaitose liko dar 37 073 Eur (6 t., b. l. 19, 122–140). Be to liko ir nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa, kurioje veikė įmonė (4 t., b. l. 3) ir automobilis Nissan Qashqai+2 (4 t., b. l. 105).

72. A. D. buvo atleistas iš darbo 2016 m. spalio 28 d., įmonės vadovu buvo paskirtas M. Š., tačiau tiek iš jo paaiškinimų, tiek iš liudytojo N. N. parodymų, tiek įvertinus įmonės vardu rengiamą ir pasirašomą korespondenciją (5 t., b. l. 61–62; 64, 85, 97, 128), tiek paties M. Š. ilgalaikio nebuvimo darbe laikotarpius (10 t., b. l. 95–100, 126–130) nustatyta, kad N. N. ne tik kad pasirašinėjo dokumentus, bet faktiškai ir vadovavo įmonei.

73. Po to, kuomet A. D. atleido visus darbuotojus, o ir pats buvo atleistas 2016 m. spalio 28 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei laikraščio leidybos veiklos, nei kitos veiklos neatnaujino, nors, kaip minėta, įstatai leido vykdyti ir kitą veiklą (6 t., b. l. 104), o įmonėje liko tiek piniginių lėšų, tiek kito turto.

74. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuriame buvo pasisakyta ir dėl žalos iš A. D. priteisimo dėl darbuotojams išmokėtų išeitinių kompensacijų bei priedų (premijų), iš A. D. ir G. D. buvo priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 62 772,62 Eur žalai atlyginti (8 t., b. l. 51–80). Tačiau šis sprendimas buvo pakeistas 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (10 t., b. l. 33–53). Šia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad atleidžiamiems darbuotojams išmokėti priedai (sumoje 23 351,72 Eur), kurių išmokėjimas įformintas 2016 m. rugsėjo 14 d. A. D. priimtų įsakymų pagrindu, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinti kaip įmonės patirta žala ir be pagrindo priteisti (Lapt nutarties 68 punktas). Tuo pačiu, kaip solidari atsakovė pašalinta G. D., o pati žala sumažinta iki 40 420,90 Eur bei priteista tik iš A. D..

75. Taip pat civilinis ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ registracija negaliojančia (10 t., b. l. 54–63). Tačiau iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu panaikintas (byla Nr. e2A-832-798/2020).

Žemesnės instancijos teismas

80. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad A. D. turto iššvaistymas yra inkriminuotas kaltinant tuo, kad jis išmokėjo įmonės lėšas darbuotojams, šiems apsisprendus netęsti darbo santykių įmonėje. Tokia veika, teismo vertinimu, iš esmės pati savaime negali būti vertinama kaip pavojinga baudžiamojo įstatymo plotmėje, nes darbuotojui, nusprendus nebetęsti su darbdaviu darbo santykių, darbdaviui (atsižvelgiant į inkriminuoto kaltinimo metu galiojusį darbo santykių reglamentavimą) įstatymas numatė net ne teisę, o pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, bei atsiskaitymo su darbuotoju dieną darbdavys privalėjo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys, 2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-163 bei 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1702 redakcijos).

81. Tačiau, net neįvertinęs aukščiau paminėto aspekto, valstybinis kaltintojas, atsižvelgdamas į specialisto išvadą, savo poziciją argumentuoja ir tuo, kad kaltinime nurodytas sumas išmokėti nebuvo teisinio pagrindo. Vėlgi, teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodytu laiku darbo teisinius santykius reglamentavęs Darbo kodeksas leido darbdaviui ir darbuotojams susitarti dėl darbo santykių nutraukimo pagrindo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinime išvardinti darbuotojai su darbdaviu (UAB „(duomenys neskelbtini)“) susitarė darbo santykius nutraukti šalių susitarimu (7 t., b. l. 8–28). Toks darbo santykių nutraukimo būdas buvo leidžiamas tuomet galiojusio įstatymo, o konkrečiai numatytas Darbo kodekso 125 straipsnyje. Be to, šios teisės normos 1 dalyje buvo numatyta, kad: „<…> Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.)“. Tai reiškia, kad įstatyme nebuvo nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, dėl kurių šalys negali susitarti. Tiek darbdavys, tiek darbuotojas, sudarydami tokią sutartį turi savo interesus, ir esminis momentas yra tas – kad ši sutartis atitiktų jų tikrąją valią. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus valstybinio kaltintojo ir civilinio ieškovo argumentus, kad A. D. neturėjo teisinio pagrindo mokėti išeitinių kompensacijų atleidžiamiems darbuotojams, ir tai automatiškai reiškia įmonės turto iššvaistymą. Nors ir sutiktina, kad išeitinių kompensacijų mokėjimas buvo numatytas DK 140 straipsnyje, kuomet atleidžiama darbdavio iniciatyva, tačiau, kaip jau minėta nuosprendyje, DK 125 straipsnis numatė pačią plačiausią darbdavio ir atleidžiamų darbuotojų susitarimo sritį, o ir pati teisės norma buvo sukonstruota taip, kad abi šalys galėtų susitarti dėl bet kokių, su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo, kurios būtų priimtinos abiem šalims. Todėl pats piniginių lėšų išmokėjimo faktas, nors buvo galima ir jų nemokėti, jei darbuotojai būtų atleisti kitu Darbo kodekso pagrindu, dar automatiškai negali būti prilyginamas turto iššvaistymui.

82. Kitas aspektas, dėl kurio teismas jau sutinka su valstybiniu kaltintoju, yra tai, kad būtina įvertinti, ar šios išmokos turėjo faktinį pagrindą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų apklausų metu gautų paaiškinimų nustatyta, kad darbuotojai, kurie buvo atleisti išmokant kompensacijas ir priedus, įmonėje dirbo skirtingą laikotarpį, užėmė skirtingas pareigas, jų atlyginimo dydis taip pat buvo nevienodas (1 t., b. l. 167–186; 6 t., b. l. 27–29). Nustatyta, kad ir kompensacijų dydis buvo nevienodas, o mokėdamas jas, A. D. atsižvelgė į šiuos, teismo aukščiau įvardintus, kriterijus. Taip pat A. D. paaiškino, kad prieš priimdamas sprendimą dėl kompensacijų mokėjimo papildomai atsižvelgė ir į tai, ar darbuotojas dirbo kūrybinį darbą, koks jo indėlis buvo informuojant visuomenę, taip pat į tai, kad kiekvienais metais darbuotojams metų pabaigoje buvo išmokama premija, kaip „13 atlyginimas“. Todėl jis manė, kad galima šią priemoką, pavadindamas ją „premija“, sumokėti proporcingai išdirbtam laikotarpiui ir nepasibaigus metams, nes bendrovės veikla buvo pelninga. Jis paaiškino, kad išeitinės kompensacijos dydį apskaičiavo atsižvelgdamas į darbuotojo darbo stažą ir preliminariai sulygindamas kiek už tokį stažą jis turėtų išmokėti išeitinės išmokos pagal DK 140 straipsnį, o priedą/premiją jis mokėjo atsižvelgdamas į darbuotojo indėlį ir funkcijas, ir jis buvo nuo 1 iki 6 procentų dydžio. Šiuos A. D. parodymus dėl kompensacijų dydžio apskaičiavimo ir bendrovės pelningumo patvirtina ir liudytojos L. M. parodymai bei rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 63–69).

Žemesnės instancijos teismas

96. Nagrinėjamu atveju A. D. inkriminuota viena alternatyvi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuri pasireiškė tuo, kad:

96.1. jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d. nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei neišsaugojo ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijų aprašų 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d., dėl ko negalima nustatyti ar bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. apskaitytas turtas 72 912,23 Eur įsigijimo verte ir 86,23 Eur finansinis turtas atitiko realius turto likučius 2015 m. sausio 1 d.;

Žemesnės instancijos teismas

96.3. neužtikrino, kad bendrovė, 2016 m. rugsėjo 1 d. nurašiusi 7 851,14 Eur ilgalaikį turtą, tvarkomoje apskaitoje nurašytų to ilgalaikio turto 4,43 Eur (7 855,57 – 7 851,14) likvidacinę vertę;

96.4. neužtikrino, kad bendrovė tvarkomos apskaitos registruose įregistruotų kompensacijų paskaičiavimą ir nuo jų apskaičiuotus mokesčius, apskaičiuotą darbo užmokestį bei priedus ir nuo jų apskaičiuotus mokesčius už 2016 m. rugsėjo mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

101. Teismas įvertina ir tai, kad po 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-9738 gavimo A. D. papildomai pateikė dokumentus, kuriuos 2019 m. kovo 21 d. apžiūros protokole įvertino išvadą surašiusi specialistė B. V. (7 t., b. l. 64–77). Tiek šiame protokole, tiek apklausta teisiamojo posėdžio metu specialistė B. V. paaiškino, kad kaltinamasis po išvados surašymo pateikė ilgalaikio turto inventorizacijos sąrašus, tačiau nebuvo nurodyta jų surašymo data ir sumos nesutapo su pateikto balanso (2016 m. spalio 31 d.) duomenimis. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme ir iškilus abejonėms, ar specialistė, atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertino visus bendrovės apskaitos dokumentus, tame tarpe ir esančius su byla pateiktoje USB atmintinėje bei bendrovės kompiuteriuose, buvo paskirta atlikti papildomą tyrimą. Iš 2020 m. gruodžio 17 d. papildomos specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-12059 (11 t., b. l. 65–81) nustatyta, kad, jau teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui pavedus surinkti duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų kompiuterių, iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) perkeltuose duomenyse buvo rasti ilgalaikio turto ir finansinio turto inventorizacijų aprašai, taip pat ilgalaikio turto sąrašai, nors ir jie buvo be visų teisės aktuose nurodytų jiems privalomų rekvizitų.

102. Taip pat iš naujosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės inicijuotų ir Vilniaus apygardos teismui teiktų ieškinių dėl uždraudimo atlikti žalos grėsmę sukeliančius veiksmus bei prekės ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos priteisimo (4 t., b. l. 129–171; 5 t., b. l. 4–46) nustatyta, kad kaip priedai teismui buvo teikti ilgalaikio turto žiniaraščiai, tačiau jų civilinio ieškovo atstovai nebuvo pateikę nei specialistei, nei teikė šią baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Š. teigė, kad apyrašų, žiniaraščių turbūt nepateikė dėl to, kad jų nerado, o jo paklausus, kodėl tokie dokumentai buvo teikti civilinę bylą nagrinėjusiam teismui su ieškiniais, jau nurodė, kad jis advokatų kontorai perdavė dokumentus ir dėl to reikėtų klausti ieškinius rengusios advokatės. Taip pat jis pripažino, kad įmonės dokumentai buvo perduoti ir jis juos priėmė, tačiau akcentavo, kad pats dokumentų perdavimas buvo netinkamas. Teismo vertinimu, tokie liudytojo M. Š. parodymai tik rodo, kad jis pats taip pat tinkamai nevykdė savo pareigos priimti perduodamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nes nors ir pasamdė buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, tačiau pats dalyvaudamas dokumentų perėmime neužtikrino jų tinkamo priėmimo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neleido patikrinti ankstesnių ataskaitinių laikotarpių dokumentų bei pats iki šios dienos nepatikrino, kokie dokumentai iš tikrųjų buvo perduoti, neužtikrino, kad būtų atlikta jų inventorizacija.