Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.3.; 2.3.2.2.12.

2019 m. spalio 9 d.

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,

teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, bei pagal 37 straipsnio 8 dalį turėdamas teise nutraukti su darbuotojais darbo sutartis, pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 18 dalies 10 punktą, kuriame numatyta, kad bendrovės direktorius neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, 2016 m. rugsėjo 15 d. atleidžiamiems darbuotojams neteisėtai išmokėjo:

- I. A. 3 024 eurų kompensaciją, 1 199,52 eurų priedą;

- L. B. 4 536 eurų kompensaciją, 539,28 eurų priedą;

- L. B. 4 536 eurų kompensaciją, 519,12 eurų priedą;

- G. D. 7 749 eurų kompensaciją, 13 121,64 eurų priedą;

- L. M. 2 268 eurų kompensaciją, 903,42 eurų priedą;

- V. M. 4 536 eurų kompensaciją, 1 224,72 eurų priedą;

- S. S. 3 402 eurų kompensaciją, 230,58 eurų priedą;

bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas 14 805,12 eurų sumoje nuo atleidžiamiems darbuotojams išmokėtos sumos (47 789,28 eurų), taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 62 592,40 eurų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 62 592,40 eurų žalą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ leisto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidyba nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo sustabdyta,

Taip pat A. D. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d., aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d., nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalį, kuri nustato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to pačio straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų ir Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ reikalavimus, nes neišsaugojo ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijų aprašų 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d., dėl ko negalima nustatyti ar bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. apskaitytas turtas viso 72 912,23 eurų įsigijimo verte ir finansinis turtas 86,23 eurų atitiko realius turto likučius 2015 m. sausio 1 d.,

be to, A. D. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad

- bendrovė, 2016 m. rugsėjo 14 d. pardavusi G. D. automobilį Opel Zefira, apskaitoje įregistruotų automobilio įsigijimo savikainą 7 500 eurų ir sukaupto nusidėvėjimo 4 106,93 eurų nurašymą,

- bendrovė, 2016 m. rugsėjo 1 d. nurašiusi ilgalaikį turtą 7 851,14 eurų, tvarkomoje apskaitoje nurašytų to ilgalaikio turto likvidacinės vertės 4,43 eurų sumą (7 855,57 - 7 851,14),

- bendrovė tvarkomos apskaitos registruose įregistruotų kompensacijų paskaičiavimo ir nuo jų apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuoto darbo užmokesčio bei priedų ir nuo jų apskaičiuotų mokesčių už 2016 metų rugsėjo mėnesį,

taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.

A. D. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė teismui rašytinį prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas bei reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sutuoktinių A. D. ir G. D. bendrų veiksmų, kuriais buvo siekiama gauti naudos iš apgaule pasisavinto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei jį iššvaistyti, bei civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo iš abiejų sutuoktinių. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas tik buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. D., kuris yra kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje, o jo sutuoktinė G. D. byloje apklausta liudytoja, dėl jos galimai padarytų nusikalstamų veikų, tačiau jos atžvilgiu nepriimtas joks procesinis sprendimas, nors tiek pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek civiliniame ieškinyje buvo prašoma nustatyti, ar ji padarė nusikalstamą veiką. Civilinės ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 2019 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė žalą iš atsakovų A. D. ir G. D.. Sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju pagrindas solidariajai atsakovų atsakomybei kyla iš bendrų atsakovų veiksmų, kuomet įmonės vadovas atsakovas A. D. priėmė sprendimus, kuriuos inicijavo atsakovė G. D., kuri grindžiama liudytojų, visų dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir perviliotų į naujai įsteigtą A. D. ir G. D. įmonę darbuotojų, parodymais. Šie asmenys buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėjas nesiėmė net minimalių veiksmų nustatyti tikruosius nusikalstamos veikos kaltininkus, o apsiribojo tik direktoriaus A. D. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo apklausti visi įmonės darbuotojai ne tik kad nebuvo klausiami apie sutuoktinių bendrus veiksmus, tikslus, aplinkybes, bet net ir vos ne žodis žodin vienodai surašytos apklausos, kurių objektas tik A. D.. Civilinės ieškovės atstovės nuomone, šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes jame neteisingai nurodytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės – bylos faktinės aplinkybės, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, arba net nesistengti rinkti duomenys ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Be to, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje negali būti pradėta nagrinėti ir dėl priežasties, jog šiuo metu G. D. turi liudytojo statusą, o jai įgijus įtariamosios statusą tuo pačiu pasunkėtų ir kaltinamojo A. D. kaltinimo ribos. Civilinės ieškovės atstovės teigimu, įvertinus naujai paaiškėjusius duomenis, kyla būtinybė iš naujo atlikti kaltinamajame akte aprašytų faktinių aplinkybių tyrimą, baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste įvertinti kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus bendrus veiksmus, išdėstyti faktines aplinkybes taip, kad būtų aišku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovė taip pat pažymėjo, kad šios bylos objektas nėra tas, kurį mini kaltinamojo advokatai, nes M. Š. direktoriumi tapo tik nuo 2016 m. spalio mėn..

Prokuroras Zenas Leonavičius teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo dėl bylos grąžinimo prokurorui, kad būtų atliktas papildomas tyrimas. Nurodė, kad nors Vilniaus apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, bet iš sprendimo matosi bendri G. D. ir A. D. veiksmai, o užfiksuotos aplinkybės turi tiesioginės reikšmės baudžiamajai bylai. Tyrimas nebuvo akcentuotas į G. D. veiksmus, dėl jos nebuvo priimtas procesinis sprendimas, nes jai nebuvo pareikštas įtarimas. Pažymėjo, kad A. D. pateikė dokumentus, jie buvo vertinti ir specialistė pasisakė, kad jie ankstesnės išvados nekeičia.

Kaltinamojo gynėjai advokatai Kęstutis Kalinauskas ir Audrius Bandzaitis iš dalies palaikė civilinės ieškovės atstovės prašymą tik kitais motyvais. Gynėjų nuomone, byla turėtų būti grąžinta tyrimui dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, nes tai nėra ištirta. Yra konstatuota, kad revizorei buvo nepateikti dokumentai, kurių buvo prašoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius M. Š. ir jis šių dokumentų nepateikė, jo apklausos protokole apie tai klausimų nėra. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog būtų galima konstatuoti, jog dokumentai iš viso būtų dingę. Nėra atliktas tyrimas nuo ko darytos kopijos, kur yra dokumentai. Yra įvairių dalykų, už kuriuos turėtų būtų atsakingas dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ne kaltinamasis. Prokuratūrai reiktų tirti ar jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kuri taikytina atleistam iš darbo direktoriui. Dauguma inkriminuotų veiksmų turėjo būti atlikti naujojo direktoriaus. Dėl bendrininkavimo kyla abejonių, nes tada visi darbuotojai turėtų būti bendrininkai, o ne tik G. D.. Be to, BK 184 straipsnis taip pat nėra pilnai įrodytas. Atlyginimai buvo išmokėti teisėtai, dėl šio straipsnio taip pat byla yra nepilnai ištirta. Taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas priešingas šiai bylai, nes šioje byloje esantys kaltinamieji, toje byloje yra pareiškėjai, ir bylos eiga krypsta kitur. Šioje byloje veika tirta, kuri buvo iki spalio 28 d., bet pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, kai kurie buhalterinės apskaitos momentai daromi pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, o daugelio operacijų ataskaitinis laikotarpis yra vienas mėnuo, tai reiškia, kad spalio 31 d.. Todėl tai, kas turėjo būti atlikta iki spalio 31 d., turėjo padaryti direktorius M. Š..

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad bylą reikia grąžinti, bet nesutiko su advokatės R. Lazauskienės išdėstytais motyvais. Kaltinamasis palaikė savo gynėjų advokatų K. Kalinausko ir A. Bandzaičio išsakytoms pozicijoms. Kaltinamojo nuomone, tiriant šią bylą taip pat reikėtų ištirti visų šių įvykių priežastinį ryšį.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės prašymas tenkintinas.

Nors prašymą BPK 254 straipsnio trečiosios dalies pagrindu pareiškė civilinio ieškovo atstovė, tačiau šį prašymą palaikė ir juo labiau dar papildomus argumentus išdėstė ir pats prokuroras, išreiškęs ir savo atskirą pageidavimą dėl bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimis, prokuroro prašymu byla gali būti perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti iš esmės nenumatant pareigos jam pateikti tikslius motyvus ir neįpareigojant smulkiai nurodyti kokius konkrečiai veiksmus jis nori atlikti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje be kita ko pabrėžiama, jog ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Taigi, teismas, įvertinęs civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės prašyme perduoti baudžiamąją bylą prokurorui nurodytus argumentus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad prokuroras 2019 m. spalio 4 d. teisiamojo posėdžio sutiko, jog byla turi būti grąžinta jam, konstatuoja, jog civilinės ieškovės atstovės prašymas yra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, visi jas galimai padarę asmenys ir tinkamai pritaikytas įstatymas, o tai trukdo teismui nagrinėti bylą teisme bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka ir pagrindais papildyti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau teismas vis tik pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės pateiktas neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 negali būti laikomas turinčiu prejudicinę galią, kaip kad užsiminė prokuroras. Priešingai nei nurodyta Civilinio proceso kodekso 182 straipsnyje, BPK nėra įtvirtintos nuostatos dėl prejudicinių faktų. Be to, įrodinėjimas civiliniame ir baudžiamajame procese skiriasi, kadangi baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Tuo tarpu įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, t. y. civilinėje teisėje galioja tikimybių pusiausvyros principas. Taigi, šiuo atveju nors nurodytoje civilinėje byloje priimtu sprendimu ir buvo nustatyti tam tikri kaltinamojo A. D. ir jo žmonos G. D. neteisėti veiksmai civilinio ginčo apimtyje, tačiau toks sprendimas neturi įtakos nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti vertinamas kaip įrodymas grindžiant kaltinamojo kaltę. Todėl prokuroras, pildydamas ikiteisminį tyrimą, privalo autonomiškai (savarankiškai) organizuoti BPK nustatyta tvarka duomenų rinkimą ir vertinimą, kurie patvirtintų ar paneigtų veiksmų bendrumą (bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius), o ne vadovautis civilinėje byloje priimtu sprendimu nustatytais faktais.

Svarbu paminėti, kad iš civilinės ieškovės 2017 m. lapkričio 20 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad civilinė ieškovės prašė ikiteisminį tyrimą pradėti ne tik kaltinamojo A. D. atžvilgiu, bet taip pat G. D. ir kitų laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atžvilgiu. Šiuo atveju teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškėjo, jog A. D. inkriminuojama nusikalstama veika galėjo būti padaryta kartu su jo sutuoktine G. D., kadangi įmonės vadovas A. D. galimai priėmė neteisėtus sprendimus, kuriuos inicijavo G. D.. Dėl to nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtina papildyti ikiteisminį tyrimą nustatant ar galimai reikia kaltinimus pareikšti ir G. D., tokiu būdu sprendžiant ir galimo bendrininkavimo aspektus, kas gali būti nustatyta tik byloje atlikus tam tikrus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus. Įvertinus G. D. procesinę padėtį – liudytoja, atsižvelgiant į A. D. pareikštų kaltinimų apimtį bei ribas, neabejotina, jog šioje proceso stadijoje siekiant tinkamo ir objektyvaus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytinų aplinkybių ištyrimo, spręsti klausimo dėl galimo A. D. bendrininkavimo atliekant jam inkriminuojamos nusikalstamus veiksmus ar nustatyti galimai kartu su juo veikusius asmenis, nėra procesinės galimybės. Šių veiksmų atlikimas galimas tik ikiteisminio tyrimo metu, grąžinus nagrinėjamą baudžiamąją bylą prokurorui tyrimo papildymui. Be to, atliekant papildomą tyrimą ir nenustačius G. D. veikoje nusikalstamos veikos požymių prokuroras tai taip pat turėtų išspręsti procesiniu sprendimu, nes kaip minėta, pareiškime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką toks prašymas dėl G. D. buvo, tačiau jis niekaip nebuvo spręstas.

Papildant ikiteisminio tyrimo medžiagą taip pat būtina patikrinti ar tinkamai kvalifikuotos A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tame tarpe turi būti patikrinta kaltinamojo A. D. pateikta versija, kad jis pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymą neturėjo pareigos atlikti tam tikrus jam inkriminuotus veiksmus, kadangi po jo atleidimo tai turėjo padaryti jau naujasis įmonės vadovas, ir tai aiškiai reglamentuota buhalterinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Taip pat kaltinamojo gynėjai nurodė, kad pagal A. D. ir G. D. pareiškimą yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimai tų pačių faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių kaip ir nagrinėjamoje byloje tik kitų asmenų atžvilgiu. Dėl to, teismo nuomone, prokurorui perdavus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, turėtų būti patikrinta ar abu ikiteisminiai tyrimai nėra susiję.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms svarbioms aplinkybėms, nėra galimybės išsamiai atskleisti kaltinime nurodytų veikų pobūdžio, neišspręsti klausimai dėl kitų asmenų galimo bendrininkavimo, nepriimti procesiniai sprendimai visų asmenų atžvilgiu dėl pateikto pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Visa tai trukdo išsamiai išnagrinėti bylą, todėl byla grąžintina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, teismas, perduodamas bylą prokurorui, turi nustatyti konkretų terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Todėl nustatytinas 3 mėnesių terminas tam padaryti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 3 dalimi, 253 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui tenkinti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-288-658/2019, kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.