Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-89-307/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-01-06
Bylos Nr.: 1A-89-307/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00060-2018-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: S. M.
Advokatai: Rolandas Mištautas, Donata Lapėnienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-307/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00060-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.7.2.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei ir Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,nuteistajam S. M.,gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant apėmimą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusia nusikalstamų veikų padarymo metu), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. M. per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš S. M. priteista 17 950,70 Eur (septyniolika tūkstančių devyni šimtai penkiasdešimt eurų 70 ct) Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir 42 705 Eur (keturiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai penki eurai) BUAB „duomenys neskelbtini“ turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendra tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią G. M., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: pažeidė BAĮ 4 straipsnio reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; BAĮ 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ reikalavimus, nes pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. M. UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. birželio 20 d. AUT Nr. 2019, 2014 m. birželio 30 d. AUT Nr. 221, 2014 m. liepos 26 d. AUT Nr. 233, 2014 m. rugpjūčio 5 d. AUT Nr. 242, 2014 m. rugpjūčio 20 d. AUT Nr. 254, 2014 m. rugsėjo 2 d. AUT Nr. 2696, 2014 m. rugsėjo 29 d. AUT Nr. 279, 2014 m. spalio 3 d. AUT Nr. 285, 2014 m. spalio 18 d. AUT Nr. 297, 2014 m. spalio 31 d. AUT Nr. 320, V. A. įmonė „O“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. birželio 19 d. ORD Nr. 01003, 2014 m. rugpjūčio 6 d. ORD Nr. 01012, 2014 m. rugpjūčio 13 d. ORD Nr. 01018, 2014 m. spalio 31 d. ORD Nr. 01039, 2014 m. lapkričio 11 d. ORD Nr. 01073, 2014 m. lapkričio 30 d. ORD Nr. 01149, 2015 m. vasario 12 d. ORD Nr. 01271, UAB „S“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. kovo 24 d. Stat Nr. 154, 2014 m. liepos 28 d. Stat Nr. 179, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Stat Nr. 193, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Stat Nr. 208, 2014 m. rugsėjo 15 d. Stat Nr. 221, 2014 m. spalio 31 d. Stat Nr. 237, 2014 m. lapkričio 21 d. Stat Nr. 268, 2015 m. sausio 20 d. Stat Nr. 357, 2015 m. vasario 24 d. Stat Nr. 374, UAB „MP“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. liepos 1 d. MPLA Nr. 00297, 2014 m. rugsėjo 18 d. MPLA Nr. 00308, 2014 m. spalio 3 d. MPLA Nr. 00315, 2014 m. lapkričio 19 d. MPLA Nr. 00326, 2015 m. balandžio 23 d. MPLA Nr. 00337, UAB „C“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras 2014 m. kovo 2 d. CAP Nr. 00622, 2014 m. balandžio 30 d. CAP Nr. 00639, 2014 m. birželio 27 d. CAP Nr. 00654, 2014 m. birželio 30 d. CAP Nr. 00661, 2014 m. liepos 25 d. CAP Nr. 00688, 2014 m. rugpjūčio 5 d. CAP Nr. 00697, 2014 m. rugpjūčio 31 d. CAP Nr. 00733, 2014 m. rugsėjo 12 d. CAP Nr. 00755, 2014 m. rugsėjo 16 d. CAP Nr. 00762, 2014 m. rugsėjo 25 d. CAP Nr. 00778, 2014 m. spalio 24 d. CAP Nr. 00814, 2014 m. lapkričio 28 d. CAP Nr. 00859, 2015 m. vasario 25 d. CAP Nr. 00931, 2015 m. balandžio 15 d. CAP Nr. 01013, UAB „J“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 30 d. JOR Nr. 418, 2014 m. birželio 30 d. JOR Nr. 466, 2014 m. liepos 31 d. JOR Nr. 482, 2014 m. rugpjūčio 29 d. JOR Nr. 501, 2014 m. rugpjūčio 31 d. JOR Nr. 507, 2014 m. rugsėjo 10 d. JOR Nr. 519, 2014 m. rugsėjo 30 d. JOR Nr. 528, 2014 m. spalio 31 d. JOR Nr. 541, 2014 m. lapkričio 27 d. JOR Nr. 567, UAB „V“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras 2014 m. birželio 25 d. VOXJ Nr. 00402, 2014 m. lapkričio 11 d. VOXJ Nr. 00443, 2015 m. sausio 15 d. VOXJ Nr. 00521, 2015 m. vasario 26 d. VOXJ Nr. 00553, 2015 m. balandžio 20 d. VOXJ Nr. 00588, UAB „E“ netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. balandžio 18 d. ERFO Nr. 000533, 2015 m. balandžio 29 d. ERFO Nr. 000743, kuriose buvo nurodyti duomenys, žinant, kad jie melagingi, apie prekių ir paslaugų pirkimą, kurias ji įtraukė į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamą prekių ir paslaugų įsigijimą. Dėl šių pažeidimų nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 12 937 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 5 013,70 Eur pelno mokesčio, o būtent: nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas bendrovės direktoriumi, veikdamas bendra tyčia, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokestį, veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią G. M., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, pagamino UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. birželio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 290,66 Lt (373,80 Eur), tarp jų 224 Lt (64,87 Eur) PVM, 2014 m. birželio 30 d. AUT Nr. 221 5 602,30 Lt (1 622,54 Eur), tarp jų 972,30 Lt (281,60 Eur) PVM, 2014 m. liepos 26 d. AUT Nr. 233 4 815,80 Lt (1 394,75 Eur), tarp jų 835,80 Lt (242,06 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 5 d. AUT Nr. 242 2 286,90 Lt (662,33 Eur), tarp jų 396,90 Lt (114,95 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 20 d. AUT Nr. 254 4 658,50 Lt (1 349,19 Eur), tarp jų 808,50 Lt (234,16 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 2 d. AUT Nr. 266 4 464,90 Lt (1 293,12 Eur), tarp jų 774,90 Lt (224,43 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 29 d. AUT Nr. 279 5 118,30 Lt (1 482,36 Eur), tarp jų 888,30 Lt (257,27 Eur) PVM, 2014 m. spalio 3 d. AUT Nr. 285 1 645,60 Lt (476,60 Eur), tarp jų 285,60 Lt (82,72 Eur) PVM, 2014 m. spalio 18 d. AUT Nr. 297 4 815,80 Lt (1 394,75 Eur), tarp jų 835,80 Lt (242,06 Eur) PVM, 2014 m. spalio 31 d. AUT Nr. 320 4 360,84 Lt (1 262,99 Eur), tarp jų 756,84 Lt (219,20 Eur) PVM, V. A. įmonė „O“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. birželio 19 d. ORD Nr. 01003 2 583,35 Lt (748,19 Eur), tarp jų 448,35 Lt (129,85 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 6 d. ORD Nr. 01012 2 831,40 Lt (820,03 Eur), tarp jų 491,40 Lt (142,32 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 13 d. ORD Nr. 01018 3 496,90 Lt (1 012,77 Eur), tarp jų 606,90 Lt (175,77 Eur) PVM, 2014 m. spalio 31 d. ORD Nr. 01039 4 961 Lt (1 436,80 Eur), tarp jų 861 Lt (249,36 Eur) PVM, 2014 m. lapkričio 11 d. ORD Nr. 01073 3 253,69 Lt (942,33 Eur), tarp jų 564,69 Lt (163,55 Eur) PVM, 2014 m. lapkričio 30 d. ORD Nr. 01149 2 286,90 Lt (662,33 Eur), tarp jų 396,90 Lt (114,95 Eur) PVM, 2015 m. vasario 12 d. ORD Nr. 01271 956,53 Eur, tarp jų 166,53 Eur PVM, UAB „S“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. kovo 24 d. Stat Nr. 154 3 206,50 Lt (928,67 Eur), tarp jų 556,50 Lt (161,17 Eur) PVM, 2014 m. liepos 28 d. Stat Nr. 179 6 322,25 Lt (1 831,05 Eur), tarp jų 1 097,25 Lt (317,79 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Stat Nr. 193 4 452,80 Lt (1 289,62 Eur), tarp jų 772,80 Lt (223,82 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Stat Nr. 208 2 976,60 Lt (862,08 Eur), tarp jų 516,60 Lt (149,62 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 15 d. Stat Nr. 221 7 937,60 Lt (2 298,89 Eur), tarp jų 1 377,60 Lt (398,98 Eur) PVM, 2014 m. spalio 31 d. Stat Nr. 237 2 855,60 Lt (827,04 Eur), tarp jų 495,60 Lt (143,54 Eur) PVM, 2014 m. lapkričio 21 d. Stat Nr. 268 2 855,60 Lt (827,04 Eur), tarp jų 495,60 Lt (143,54 Eur) PVM, 2015 m. sausio 20 d. Stat Nr. 357 670,34 Eur, tarp jų 116,34 Eur PVM, 2015 m. vasario 24 d. Stat Nr. 374 1 519,76 Eur, tarp jų 263,76 Eur PVM, UAB „MP“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. liepos 1 d. MPLA Nr. 00297 2 662 Lt (770,97 Eur), tarp jų 462 Lt (133,80 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 18 d. MPLA Nr. 00308 4 358,78 Lt (1 262,39 Eur), tarp jų 972,30 Lt (281,60 Eur) PVM, 2014 m. spalio 3 d. MPLA Nr. 00315 1 427,80 Lt (413,52 Eur), tarp jų 247,80 Lt (71,77 Eur) PVM, 2014 m. lapkričio 19 d. MPLA Nr. 00326 2 286,90 Lt (662,33 Eur), tarp jų 396,90 Lt (114,95 Eur) PVM, 2015 m. balandžio 23 d. MPLA Nr. 00337 1 052,70 Eur, tarp jų 182,70 Eur PVM, UAB „C“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. kovo 2 d. CAP Nr. 00622 2 596,66 Lt (752,04 Eur), tarp jų 450,66 Lt (130,52 Eur) PVM, 2014 m. balandžio 30 d. CAP Nr. 00639 2 848,34 Lt (824,94 Eur), tarp jų 494,34 Lt (143,17 Eur) PVM, 2014 m. birželio 27 d. CAP Nr. 00654 2 577,30 Lt (746,44 Eur), tarp jų 447,30 Lt (129,55 Eur) PVM, 2014 m. birželio 30 d. CAP Nr. 00661 2 214,30 Lt (641,31 Eur), tarp jų 384,30 Lt (111,30 Eur) PVM, 2014 m. liepos 25 d. CAP Nr. 00688 2 837,45 Lt (821,78 Eur), tarp jų 492,45 Lt (142,62 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 5 d. CAP Nr. 00697 2 395,80 Lt (693,87 Eur), tarp jų 415,80 Lt (120,42 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 31 d. CAP Nr. 00733 2 855,60 Lt (827,04 Eur), tarp jų 495,60 Lt (143,54 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 12 d. CAP Nr. 00755 2 890,69 Lt (837,20 Eur), tarp jų 501,69 Lt (145,30 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 16 d. CAP Nr. 00762 4 452,80 Lt (1 289,62 Eur), tarp jų 772,80 Lt (223,82 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 25 d. CAP Nr. 00778 2 940,30 Lt (851,57 Eur), tarp jų 510,30 Lt (147,79 Eur) PVM, 2014 m. spalio 24 d. CAP Nr. 00814 2 395,80 Lt (693,87 Eur), tarp jų 415,80 Lt (120,42 Eur) PVM, 2014 m. lapkričio 28 d. CAP Nr. 00859 2 693,46 Lt (780,08 Eur), tarp jų 467,46 Lt (135,39 Eur) PVM, 2015 m. vasario 25 d. CAP Nr. 00931 943,80 Eur, tarp jų 163,80 Eur PVM, 2015 m. balandžio 15 d. CAP Nr. 01013 1 028,50 Eur, tarp jų 178,50 Eur PVM, UAB „J“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 30 d. JOR Nr. 418 786,50 Lt (227,79 Eur), tarp jų 136,50 Lt (39,53 Eur) PVM, 2014 m. birželio 30 d. JOR Nr. 466 590,48 Lt (171,01 Eur), tarp jų 102,48 Lt (29,68 Eur) PVM, 2014 m. liepos 31 d. JOR Nr. 482 641,30 Lt (185,73 Eur), tarp jų 111,30 Lt (32,23 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 29 d. JOR Nr. 501 647,35 Lt (187,49 Eur), tarp jų 112,35 Lt (32,54 Eur) PVM, 2014 m. rugpjūčio 31 d. JOR Nr. 507 768,35 Lt (222,53 Eur), tarp jų 133,35 Lt (38,62 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 10 d. JOR Nr. 519 3 254,90 Lt (942,68 Eur), tarp jų 564,90 Lt (163,61 Eur) PVM, 2014 m. rugsėjo 30 d. JOR Nr. 528 574,75 Lt (166,46 Eur), tarp jų 99,75 Lt (28,89 Eur) PVM, 2014 m. spalio 31 d. JOR Nr. 541 659,45 Lt (190,99 Eur), tarp jų 114,45 Lt (33,15 Eur) PVM, 2014 m. lapkričio 27 d. JOR Nr. 567 828,85 Lt (240,05 Eur), tarp jų 143,85 Lt (41,66 Eur) PVM, UAB „V“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. birželio 25 d. VOXJ Nr. 00402 1 651,65 Lt (478,35 Eur), tarp jų 286,65 Lt (83,02 Eur) PVM, 2014 m. lapkričio 11 d. VOXJ Nr. 00443 1 996,50 Lt (578,23 Eur), tarp jų 346,50 Lt (100,35 Eur) PVM, 2015 m. sausio 15 d. VOXJ Nr. 00521 1 022,45 Eur, tarp jų 177,45 Eur PVM, 2015 m. vasario 26 d. VOXJ Nr. 00553 791,34 Eur, tarp jų 137,34 Eur PVM, 2015 m. balandžio 20 d. VOXJ Nr. 00588 641,30 Eur, tarp jų 111,30 Eur PVM, UAB „E“ netikras PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. balandžio 18 d. ERFO Nr. 000533 11 942,70 Lt (3 458,84 Eur), tarp jų 2 073 Lt (600,38 Eur) PVM, 2015 m. balandžio 29 d. ERFO Nr. 000743 2 344,98 Eur, tarp jų 406,98 Eur PVM, iš viso už 56 690,09 Eur, tarp jų 12 937 Eur PVM, kuriose buvo nurodyti duomenys, žinant, kad jie melagingi, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka prekes ir paslaugas iš minėtų įmonių, ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikė bendrovės buhalterei G. M., nežinojusiai apie sandorių fiktyvumą, bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl buhalterė G. M., nežinodama, kad S. M. pateiktose UAB „A“, V. A. įmonės „O“, UAB „S“, UAB „MP“, UAB „C“, UAB „J“, UAB „V“ ir UAB „E“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos ar suteiktos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaracijas bei pelno mokesčio deklaracijas: 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje FR060025 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 5 420,01 Lt (1 569,74 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5 420,01 Lt (1 569,74 Eur) suma, bei 2014 m. sausio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 1 129,3 Lt (327,07 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 129,30 Lt (327,07 Eur) suma, bei 2014 m. vasario 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 143 Lt (41,42 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 143 Lt (41,42 Eur) suma, bei 2014 m. kovo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 1 780,47 Lt (515,66 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 780,47 Lt (515,66 Eur) suma, bei 2014 m. balandžio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 3 201,64 Lt (927,26 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3 201,64 Lt (927,26 Eur) suma, bei 2014 m. gegužės 26 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 2 864,50 Lt (829,62 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 2 864,50 Lt (829,62 Eur) suma, bei 2014 m. liepos 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 2 998,20 Lt (868,34 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 2 998,20 Lt (868,34 Eur) suma, bei 2014 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 5 199,60 Lt (1 505,91 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5 199,60 Lt (1 505,91 Eur) suma, bei 2014 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 6 462,94 Lt (1 871,80 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6 462,94 Lt (1 871,80 Eur) suma, bei 2014 m. spalio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 (deklaracijos pildymo data 2014 m. lapkričio 25 d.) 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 4 013,09 Lt (1 162,27 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 4 013,09 Lt (1 162,27 Eur) suma, bei 2014 m. lapkričio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 3 329,15 Lt (964,19 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3 329,15 Lt (964,19 Eur) suma, bei 2014 m. gruodžio 29 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 293,45 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 293,45 Eur suma, bei 2015 m. vasario 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 731,67 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 731,67 Eur suma, bei 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 142,80 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 142,80 Eur suma, bei 2015 m. balandžio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinant 1 186,08 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė melagingus duomenis (žinant, kad jie melagingi) apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 186,08 Eur suma, bei 2015 m. gegužės 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 147 167 Lt (42 622,53 Eur) mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to, įvertinus 2013 metų nuostolius, 55 „Pelno mokesčio suma“, 59 „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ laukeliuose įrašė 11 541 Lt (3 343 Eur) suma mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2015 m. birželio 1 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 11 138 Eur suma mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to 55 „Pelno mokesčio suma“, 59 „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ laukeliuose įrašė 1 670,70 Eur mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2016 m. birželio 1 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai.

S. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis iššvaistė pagal einamas pareigas jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, siekdamas iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, savo 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 608,01 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „C“; 2015 m. vasario 1 d.–2015 m. vasario 28 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 525,66 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „V“; 2015 m. balandžio 1 d.–2015 m. balandžio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 613,59 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „A“; 2015 m. gegužės 1 d.–2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 3 001,88 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „J“; 2015 m. birželio 1 d.–2015 m. birželio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 499,89 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „MP“; 2015 m. lapkričio 1 d.–2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 500 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „J“ ir 1 622,54 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „MP“; 2015 m. gruodžio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 500,39 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su V. A. įmone „O“ ir 980 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „S“; 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. sausio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 196,91 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „C“; 2016 m. vasario 1 d.–2016 m. vasario 29 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 070,60 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „V“; 2016 m. kovo 1 d.–2016 m. kovo 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 790,05 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „S“; 2016 m. liepos 1 d.–2016 m. liepos 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 5 800 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „A“; 2016 m. rugpjūčio 1 d.–2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 000 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „C“; 2016 m. rugsėjo 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 220,01 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „J“ ir 1 600 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „E“; 2017 m. balandžio 1 d.–2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 792,27 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „C“; 2017 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. KIO0004 nurodė 938,99 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su V. A. įmone „O“; G. M. 2016 m. kovo 1 d.–2016 m. kovo 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 700 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „A“; G. M. 2016 m. birželio 1 d.–2016 m. birželio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 3 120,67 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „S“ ir 550 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „J“; 2016 m. rugpjūčio 1 d.–2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 4 200 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „C“; 2016 m. lapkričio 1 d.–2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 545,65 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „C“; 2017 m. balandžio 1 d.–2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 320 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „C“, iš viso avansinėse apyskaitose nurodė, kad atsiskaitymams už neva suteiktas paslaugas ir įgytas prekes buvo panaudota 42 705,11 Eur, nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktą, taip iššvaistė pagal einamas pareigas jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 42 705,11 Eur, ir taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ to paties dydžio didelę turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, ir jį išteisinti, civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalį dėl 42 705 Eur turtinės žalos priteisimo atmesti bei skirti jam kuo švelnesnę bausmę.

1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai ir netinkamai, iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. Anot apelianto, teismo nuosprendyje išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių prieštaringi ir neatitinkantys faktinių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jo kaltę dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžia prielaidomis, kadangi byloje ištirti įrodymai nepatvirtina teismo išvadų, kad jis iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą. BK 184 straipsnio 2 dalyje aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl ši veika laikoma baigta, kai asmeniui (fiziniam ar juridiniam) padaroma reali žala. Šioje byloje realus žalos padarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitiems asmenims nenustatytas. Nėra nustatyta ir jo tiesioginė ar netiesioginė tyčia iššvaistyti svetimą turtą.

3. Tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad į jo asmeninę sąskaitą buvo pervestos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, kurios buvo apskaitytos avansinėmis apyskaitomis, tačiau realiai skirtos atsiskaityti su darbuotojais už jų suteiktas bendrovei paslaugas, kurios vėliau ir buvo panaudotos bendrovės darbuotojų (oficialiai įdarbintų ir neįdarbintų) darbo užmokesčiui sumokėti jiems iš jo asmeninės sąskaitos mokėjimo nurodymais pervedant į jų banko sąskaitas, negali patvirtinti jo kaltės dėl svetimo turto iššvaistymo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo tiesiogiai panaudotos bendrovės reikmėms, t. y. darbuotojams sumokėti už jų atliktą darbą kuriant bendrovei pridėtinę vertę.

4. Teigia, kad kaltinime nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai – 42 705,11 Eur, buvo pervesti į jo asmeninę banko sąskaitą, kad jis, atlikdamas mokėjimo nurodymus, galėtų atsiskaityti su dalimi bendrovės darbuotojų, kurie bendrovės naudai vykdė darbus, t. y. išnešiojo prenumeratą į pašto dėžutes, nešiojo laiškus, vežiojo spaudą, teikė visą paslaugų paketą bendrovei, kuri turėjo įsipareigojimų didiesiems dienraščiams. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kuriems buvo padaryti mokėjimo nurodymai, taip pat pateikė rašytinius įrodymus – jo asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad iš jo asmeninės banko sąskaitos bendrovės darbuotojams Z. D., J. L., L. M., A. L., J. M., R. P., V. P., D. T., V. U., D. M., D. B., R. B., A. K., R. S., A. K. (A. K.), V. J., D. K. į jų asmenines banko sąskaitas, beveik visada nurodant, kad tai yra sąskaitos papildymas, buvo pervesti bendrovės pinigai už jų atliktą darbą bendrovės naudai, grynaisiais pinigais su jais nebuvo atsiskaitoma. Tokius jo teiginius patvirtino ir byloje kaip liudytojai apklausti A. K., Z. B., R. P., K. P., R. S., A. T., V. U.. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad prisidengiant fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis gautos lėšos buvo panaudotos nenustatytais tikslais, o jo (apelianto) teiginiai, jog iš bendrovės gauti pinigai buvo skirti darbuotojų atlyginimams sumokėti, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK nustatytais būdais. Anot apelianto, tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada prieštarauja byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai bei jo apeliaciniame skunde nurodytai teismų praktikai.

5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys, rodantys, jog paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos bendrovei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, pripažintinas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemia teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-508-976/2015, Nr. 2K-127-976/2016).

6. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas jam patikėtą (jo žinioje buvusį) turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojamas pagal BK 184 straipsnį. Taigi, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog padaryta BK 184 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Kaip apeliantas jau minėjo anksčiau, būtinas turto iššvaistymo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala nebuvo padaryta, kadangi bendrovės lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, anot apelianto, jeigu tai nebūtų padaryta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir sutartinių įsipareigojimų iš viso nebūtų galėjusi vykdyti.

7. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą baudžiamojoje byloje perkėlė jam. Galiojančioje teismų praktikoje suformuluota, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

8. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, kriminalizuodamas jo veiksmus ir juos kvalifikuodamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

9. Apeliantas taip pat teigia, kad apygardos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, jam skyrė per griežtas bausmes. Kaip pirmosios instancijos teismas ir pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi. Be to, jis dirba, anksčiau neteistas, turi šeimą. Kadangi pagal BK 184 straipsnio 2 dalį jis turi būti išteisintas, prašo jam skirti kuo švelnesnę subendrintą bausmę, o jos vykdymą atidėti.

10. Anot apelianto, įvertinus tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų neįgijo ir jų neiššvaistė, o panaudojo išimtinai bendrovės interesais, turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta nebuvo, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Donata Lapėnienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto S. M. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 847 Eur dydžio patirtas proceso išlaidas.

11. Civilinės ieškovės atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltumo padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išanalizavus kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Aptariamu atveju pagal galiojančią teismų praktiką teismas neturėjo pareigos aiškintis iššvaistytų lėšų panaudojimo aplinkybių. Priešingai, buvus tokias aplinkybes turėjo įrodyti pats nuteistasis pateikdamas patikimus ir neginčijamus įrodymus, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog lėšos buvo panaudotos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog pagal fiktyvias PVM sąskaitas faktūras gautos civilinės ieškovės lėšos buvo patikėtos nuteistajam (šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis). Šių lėšų panaudojimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nuteistasis neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šios lėšos buvo iššvaistytos, taip sumažinant civilinės ieškovės turtą ir padarant jai žalą.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą civilinė ieškovė iš nuteistojo prašo priteisti 847 Eur dydžio proceso išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, savo ir G. M. avanso apyskaitose nurodė, kad atsiskaitymams su UAB „C“, UAB „V“, UAB „A“, UAB „J“, UAB „MP“, V. A. įmone „O“, UAB „S“, UAB „V“, UAB „E“ už neva suteiktas šių įmonių paslaugas ir iš jų įsigytas prekes panaudojo 42 705,11 Eur, nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktą, taip iššvaistė pagal einamas pareigas jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 42 705,11 Eur, ir taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ to paties dydžio didelę turtinę žalą.

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. M., prisidengdamas prekių ir paslaugų pardavimo pagrindu įformintomis fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis grindžiamas įvairių prekių ir paslaugų įgijimas iš realios veiklos nevykdžiusių įmonių ir atsiskaitymas už tai, sudarė sąlygas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paimtas atsiskaityti lėšas panaudoti nenustatytais tikslais. Anot apygardos teismo, tai leidžia daryti išvadą, kad S. M. iššvaistė pagal einamas pareigas jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 42 705,11 Eur, ir taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio paties dydžio didelę turtinę žalą, t. y. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje S. M. taip pat buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliantas dėl šios nuosprendžio dalies savo kaltės neginčijo ir apeliacinio skundo neteikė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas teigia, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neiššvaistė jam patikėto didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 42 705,11 Eur, kadangi visas šias pinigines lėšas jis panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius faktinius duomenis, tačiau juos vertino selektyviai, nepakankamai įvertino jų įrodomąją reikšmę nuteistojo kaltei pagrįsti, įrodymų nesiejo tarpusavyje ir padarė nepagrįstą išvadą, kad S. M. iššvaistė jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 42 705,11 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas, S. M. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija šią Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį naikina ir šioje dalyje priima naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Konstatuojant turtinės žalos kilimą ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas (turtinė teisė) buvo panaudotas. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto iššvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuojama.

Taigi ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, nustatyto BK 184 straipsnyje, sudėties požymius, ji pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas, kad veika būtų pripažinta nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma žala arba dėl kurių kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Nuteistasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 42 705,11 Eur iššvaistymo nepripažino ir parodė, kad jo bendrovė pagal sutartis buvo įsipareigojusi pristatyti asmenims leidinių prenumeratą, tačiau susidūrė su problema, kadangi žmonės nenorėjo jo bendrovėje oficialiai įsidarbinti ir legaliai gauti darbo užmokestį. Susiklostė situacija, kai su dalimi paslaugas teikiančių darbuotojų nebuvo sudaryta oficiali darbo sutartis, o darbo užmokestį bendrovė jiems išmokėdavo vokeliuose, t. y. bendrovė į jo (S. M.) asmeninę banko sąskaitą pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kurias jis pervesdavo kai kuriems bendrovės darbuotojams kaip darbo užmokestį. Gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pranešimą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus tikrinama, jis, norėdamas nuslėpti neteisėtą pinigų išmokėjimą, sugalvojo bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Internete jis susirado bankrutavusių įmonių rekvizitus ir šių įmonių vardu išrašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šių įmonių įsigijo prekių ir paslaugų. Šiuos apskaitos dokumentus jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, kuris šias fiktyvias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į bendrovės apskaitą kaip sąnaudas. Pinigus, skirtus darbuotojų algoms, bendrovės buhalterė arba jis pats, išrašydami avansines apyskaitas, pervesdavo į jo (S. M.) asmeninę banko sąskaitą. Taip buvo atsiskaitoma su tiek oficialiai, tiek neoficialiai įdarbintais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tarp jų R. B., D. M., A. K., D. K., J. L., J. M., K. P., R. S., D. T., V. U. ir kitais įmonės darbuotojais (t. 5, b. l. 19–21). Savo kaltę dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo S. M. neigė ir ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. kovo 22 d. raštu išdėstytuose įtariamojo parodymuose S. M. nurodė, kad piniginės lėšos, kurias jis neva panaudojo atsiskaityti su UAB „A“, A. A. įmone „O“, UAB „S“, UAB „MP“, UAB „C“, UAB „J“, UAB „V“, UAB „E“, buvo panaudotos bendrovės reikmėms (t. 3, b. l. 178–179).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokius nuteistojo S. M. parodymus įvertino kaip nepatikimus, kadangi apelianto nurodytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems, tarp jų ir oficialiai neįdarbintiems, asmenims atlyginimai buvo mokami iš S. M. asmeninės banko sąskaitos į darbuotojų banko sąskaitas, patvirtina byloje esantys teismo ištirti įrodymai: liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų parodymai, S. M. AB „Swedbank“ asmeninės banko sąskaitos išrašai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) informacinės sistemos duomenys, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateikta informacija apie bendrovėje dirbusius asmenis.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iki 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovavo prenumeratos pristatymui ir logistikai. Iš darbo išėjo dėl sunkios bendrovės finansinės situacijos. Bendrovė veiklą vykdė beveik visoje Lietuvoje. Jis (A. K.) turėjo apie 40 jam pavaldžių darbuotojų. Nežino, ar visi bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti oficialiai, kadangi jis darbo sutarčių su jais nesudarydavo. Jis apskaičiuodavo jam pavaldžių darbuotojų darbo užmokestį ir pateikdavo jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkiusiam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimai buvo mokami atliekant mokėjimo nurodymus, grynaisiais pinigais atlyginimai nebuvo mokami. Nežino, ar darbo užmokestis buvo mokamas ir vokeliuose. Bent jau jis neapmokestinto darbo užmokesčio negaudavo. Jis iš S. M. asmeninės banko sąskaitos galėjo gauti pinigų, skirtų vairuotojų degalų išlaidoms padengti. R. B., Z. D., D. K., J. L., J. M., K. P., R. S., V. U. jis prisimena kaip asmenis, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 36–38).

Liudytojas A. T. parodė, kad apie 2015 m. UAB „L“ atsisakė vežti spaudą ir šias funkcijas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet jam paskambino S. M. ir pasiūlė pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei toliau vežioti spaudą. Jis sutiko ir su S. M. susitarė dėl darbo užmokesčio. Duomenis, reikalingus įdarbinti, jis (A. T.) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta. Jis dirbo apie 2 metus. Darbo užmokestis jam buvo pervedamas vieną kartą per mėnesį į jo asmeninę banko sąskaitą. Pinigus jam pervesdavo S. M.. Per mėnesį jis gaudavo apie 200 Eur, per visą laikotarpį galėjo gauti apie 5 000 Eur (t. 5, b. l. 35–36).

Liudytojo Z. B. teisiamajame posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad jis dirbo vairuotoju UAB „B“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinis jo darbas buvo išvežioti knygas UAB „B“, su šia įmone jis buvo sudaręs darbo sutartį, tačiau papildomai veždavo ir spaudą pagal susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, ar buvo įdarbintas oficialiai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuri įmonė jam mokėjo atlyginimą, jis neprisimena. Darbo užmokestis jam buvo pervedamas į banko sąskaitą. Jo darbo užmokestis priklausė nuo darbo valandų skaičiaus, per dieną jis gaudavo apie 30 Eur (t. 5, b. l. 61–62).

Liudytojas K. P. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad jis 2013 m. ar 2014 m. dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, išvežiodavo spaudą (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestį – apie 200 litų per mėnesį – jam pervesdavo į banko sąskaitą. Šioje bendrovėje jis dirbo apie metus, todėl negali paaiškinti, kodėl, „Sodros“ duomenimis, jis dirbo tik apie mėnesį (t. 5, b. l. 63–64).

Apklausta liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad 2013–2014 m. kelis mėnesius dirbo pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, išnešiodavo spaudą. Darbo užmokestis jai buvo pervedamas vieną kartą per mėnesį į jos banko sąskaitą. Grynaisiais pinigais atlyginimas nebuvo mokamas. Neprisimena, kas į jos sąskaitą atlikdavo pinigų pervedimą. Negali pasakyti, kodėl pagal „Sodros“ duomenis ji nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 82–83).

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad 2014–2015 m. ji buvo sudariusi darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nešiojo laikraščius. Ji dirbo apie 2 metus. Darbo užmokestis jai buvo pervedamas į banko sąskaitą, kas atlikdavo pervedimą, pasakyti negali. Negali paaiškinti, kodėl pagal „Sodros“ duomenis ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik 3 mėnesius (t. 5, b. l. 83–84).

Liudytoja V. U. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudos išnešiotoja dirbo apie 3 metus, iš darbo išėjo 2017 m. Už darbą bendrovė su ja atsiskaitydavo pervesdama pinigus į banko sąskaitą. Pinigus pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba S. M.. Darbo sutartį ji nutraukė, nes bendrovė bankrutavo (t. 5, b. l. 84).

Nors pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ne visi S. M. nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau visi apklausti liudytojai patvirtino, kad jie 2013–2017 m. laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlyginimą gaudavo į savo asmenines banko sąskaitas. Liudytojų A. T., Z. B., K. P., R. P., R. S. bei V. U. parodymais nustatyta, kad su bendrovės atstovais buvo iš anksto sutartas darbo užmokestis, kuris jiems kiekvieną mėnesį buvo pervedamas į asmenines banko sąskaitas. Jokių kitų pinigų pervedimų jie nei iš bendrovės, nei iš S. M. nenurodė gavę. Liudytojas A. T. patvirtino, kad darbo užmokestį jam pervesdavo bendrovės direktorius S. M., o kiti anksčiau paminėti liudytojai nurodė tiksliai neprisimenantys, kas atlikdavo pinigų pervedimus – bendrovė ar jos direktorius. Anot visų šių liudytojų, į jų sąskaitas gautos sumos atitikdavo jų su bendrovės atstovais sutartą darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi šie byloje apklausti liudytojai nurodė, kad jie S. M. pažinojo tik kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, kai kurie jų teigė, kad nuteistojo iki teisiamojo posėdžio net nebuvo matę. O byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad S. M. ir šiuos liudytojus būtų siejęs giminystės ryšys ar artimi draugiški santykiai.

Nuteistojo S. M. ir liudytojų nurodytas aplinkybes apie pervestas sumas patvirtina byloje esantys S. M. asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašai ir lydraštis su kiekvienam darbuotojui pervestų sumų apskaičiavimu (priedas Nr. 1, b. l. 1–340). Analizuojant šiuos išrašus matyti, kad S. M. 2014–2016 m. dažniausiai kartą per mėnesį Z. B., R. B., D. M., Z. D., D. K., J. L., A. L., J. M., R. P., K. P., V. P., R. S., A. T., D. T. ir V. U. pervesdavo skirtingo dydžio sumas, nurodydamas „sąskaitos papildymas“, „linkėjimai“. Pavyzdžiui, iš sąskaitos išrašų matyti, kad S. M. K. P. nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 23 d. kas mėnesį (įprastai mėnesio pabaigoje) pervesdavo įvairiomis sumomis nuo 124 Eur iki 173 Eur, iš viso per šį laikotarpį K. P. buvo pervesta 2 079,28 Eur (priedas Nr. 1, b. l. 275–288). Nors atliekant mokėjimo nurodymus ir nurodyta, kad tai „sąskaitos papildymas“, tačiau vertinant S. M. bei paties liudytojo K. P. parodymus galima daryti pagrįstą išvadą, kad šie atsiskaitymai buvo užmokestis už jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas darbo funkcijas.

Be to, anksčiau paminėtų liudytojų parodymais, išrašu iš „Sodros“ informacinės sistemos bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus A. L. pateiktais duomenimis apie bendrovėje dirbusius asmenis buvo patvirtinta ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad dalis darbuotojų, vykdžiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijas, nebuvo įdarbinti oficialiai arba bendrovėje legaliai dirbo trumpiau, nei buvo deklaruota. „Sodros“ ir bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad Z. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d., Z. D. dirbo nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d., K. P. – nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. vasario 28 d., R. S. – nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. kovo 31 d., D. K. ir V. U. vykdė individualią veiklą, o R. B., D. M., J. L., A. L., J. M., R. P., R. S., A. T., V. P. ir D. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo (t. 3, b. l. 116–117; t. 5, b. l. 52). Tačiau liudytojas Z. B. teisme patvirtino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kur kas ilgiau – apie 3 metus iki pat bendrovės bankroto, A. T. teigė dirbęs apie 2 metus, K. P. – 1 metus, R. P. – kelis mėnesius, R. S. – apie 2 metus, V. U. – apie 3 metus. S. M. AB „Swedbank“ asmeninės banko sąskaitos išrašai taip pat patvirtina, kad šiems asmenims S. M. mokėjimo nurodymus atlikdavo kur kas ilgiau nei pagal oficialius duomenis jie dirbo bendrovėje. Pavyzdžiui, R. S., „Sodros“ duomenimis, dirbo tik 2 mėnesius (nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. kovo 31 d.), tačiau pinigų pervedimai į jos sąskaitą tęsėsi iki 2015 m. lapkričio 3 d., K. P. oficialiai buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. vasario 28 d., tačiau piniginės perlaidos į jo sąskaitą buvo vykdomos nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 23 d. (priedas Nr. 1, b. l. 203–221, 275–288). Taigi, šių duomenų analizė visiškai patvirtina nuteistojo nuoseklius parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijas vykdė ir darbo užmokestį gavo bendrovėje oficialiai neįdarbinti asmenys.

AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašais taip pat nustatyta, kad S. M. laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. liudytojui A. K. pervesdavo skirtingo dydžio sumas, nurodydamas, kad tai „sąskaitos papildymas“, „linkėjimai“, „kurui pirkti“. Iš viso per šį laikotarpį A. K. buvo pervesta 12 834,63 Eur (priedas Nr. 1, b. l. 74–118). Liudytojas A. K., vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikai ir prenumeratos pristatymui, teigė, kad darbo sutartyje sutartą atlyginimą jis visuomet gaudavo į savo asmeninę banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, tačiau iš S. M. asmeninės banko sąskaitos jam pervestos piniginės lėšos buvo skirtos bendrovės vairuotojų degalų, automobilių remonto išlaidoms padengti. Liudytojas nurodė, kad šiuos išleistus pinigus jis pagrįsdavo išlaidas patvirtinančiais dokumentais (kvitais, sąskaitomis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių, kad A. K. pervestos sumos buvo skirtos kitiems tikslams, nei nurodė šis liudytojas. Be to, liudytojo parodymus patvirtina ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-331 (t. 1, b. l. 31–47), kuriame nurodyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti kasos aparato kvitai, kuriuose nenurodyti privalomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, tačiau juose nurodyta, kad už degalus atsiskaityta fizinių asmenų asmeninėmis banko kortelėmis, grynaisiais pinigais. Taigi, šių duomenų visuma nepaneigia, kad A. K. į asmeninę banko sąskaitą S. M. pervestus pinigus gavo ir naudojo tiesioginei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti.

Taigi, byloje nėra ginčo, kad S. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prisidengdamas fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis imitavo prekių ir paslaugų įgijimą iš realios veiklos nevykdžiusių įmonių. Žinodamas, kad fiktyviose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai nebus teikiamos, S. M. nurodė šias PVM sąskaitas faktūras įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, o tuomet atsiskaityti su šiomis įmonėmis pagal avansines apyskaitas. S. M., kaip atskaitingam asmeniui, buvo pervesta 42 705,11 Eur į jo asmeninę banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas kaltinimą S. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pirmiausia grindė tuo, kad nėra nustatytas šių pinigų panaudojimo tikslas. Nurodė, kad teiginių, jog šias pinigų sumas nuteistasis panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje – mokėjo bendrovės darbuotojams atlyginimus, nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK nustatytais būdais. Tačiau su tokia apygardos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą kaip tik ir buvo nustatyta, kad S. M., nors ir neteisėtai disponavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautais pinigais, klastodamas jų įgijimo dokumentus (išrašydamas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras), tačiau nuteistasis jų panaudojimą bendrovės reikmėms parėmė ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nuteistojo parodymus apie pinigų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais faktiškai patvirtino šioje byloje apklausti liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys, S. M. apygardos teismui pateikti asmeninės banko sąskaitos išrašai, „Sodros“ informacinės sistemos duomenys. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – piniginės lėšos, pervestos į nuteistojo asmeninę banko sąskaitą, buvo panaudotos išmokant bendrovės darbuotojams darbo užmokestį bei kitoms su bendrovės veikla susijusioms išlaidoms padengti, t. y. išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. S. M. buvo kaltinamas iššvaistęs 42 705,11 Eur. Pagal AB „Swedbank“ pateiktus sąskaitos išrašus ši pinigų suma iš esmės atitinka S. M. bendrovės darbuotojams pervestas pinigų sumas (iš viso pervesta 43 574,08 Eur), todėl šiuo atveju pripažintina, kad S. M. veiksmais žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta nebuvo. Nors S. M., kaip įmonės vadovo, elgesys – leidžiant bendrovėje dirbti oficialiai neįdarbintiems asmenims, mokant jiems buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį – ir pažeidžia teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau jo veiksmai negali būti traktuojami kaip jam patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tokia šio nuosprendžio išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-26-788/2017, 2K-127-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-102-197/2019).

Nenustačius visų būtinųjų BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies, 328 straipsnio 1 ir 3 punktų pagrindais), panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl S. M. pripažinimo kaltu padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir S. M. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisinant, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl S. M. paskirtos bausmės

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. taip pat prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidėti. Be to, apelianto teigimu, apygardos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011).

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas S. M. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apygardos teismas šias bausmes bei bausmę, paskirtą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (trejus metus laisvės atėmimo), subendrino apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes bausmes, ir S. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Taigi, nors S. M. šiuo nuosprendžiu ir buvo išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau jo išteisinimas šiuo atveju nesudaro pagrindo skirti mažesnės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

S. M. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, kad S. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, visiškai pripažino, tačiau šios jo atsakomybę švelninančios atsakomybės nepripažino. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-353/2008, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-259/2009 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad yra kaltas padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nurodė jų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. kovo 1 d. S. M. atsisakė duoti parodymus (t. 3, 169, 176). 2019 m. kovo 22 d. S. M. pateikė rašytinius įtariamojo parodymus, kuriuose jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, nurodė jų padarymo aplinkybes (t. 3, b. l. 178–179). 2019 m. balandžio 2 d. įtariamojo apklausoje S. M. nurodė patvirtinantis anksčiau duotus parodymus (t. b. l. 189). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodymus (išdėstytus raštu) dėl jam pareikštų įtarimų davė 2019 m. kovo 22 d., t. y. tik po to, kai 2019 m. vasario 14 d. jo gynėjas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo metu byloje jau buvo atliktas VMI patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas Nr. FR0680-331 bei apklausta patikrinimą atlikusi specialistė N. T., būtent šiais duomenimis ir buvo grindžiami S. M. pareikšti įtarimai. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. M. savo rašytinius parodymus išdėstė ne savo noru, o atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, patvirtinančius jo padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Skirdamas bausmes S. M. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys), nusikalstamos veikos baigtos, jomis buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad S. M. vedęs, turi mažametę dukterį (t. 4, b. l. 10–13), dirba (t. 4, b. l. 14), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 61–66), anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 59–60).

Taigi, įvertinus nuteistojo S. M. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo S. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, bei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, yra aiškiai per griežtos. S. M. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas S. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu S. M. išteisinus pagal jam pareikštą kaltinimą dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir teisėjų kolegijai nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš S. M. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 847 Eur dydžio patirtas proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu S. M. yra išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės prašymas priteisti patirtas proceso išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

S. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria S. M. bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (mėnesiams).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi šių nusikalstamų veikų padarymo metu), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. M. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. M. priteista 42 705 Eur (keturiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai penki eurai) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą S. M. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 42 705 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta