Kauno apygardos teismo nuosprendis

civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui bankroto administratoriui A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis mažojoje bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis S. M. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią G. M., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, organizavo Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: pažeidė BAĮ 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, BAĮ 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ reikalavimus, nes pateikė Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini), V. A. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras pirkimo PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie prekių ir paslaugų pirkimą, kurias ji įtraukė į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamą prekių ir paslaugų įsigijimą. Dėl šių pažeidimų nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 12 937 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 5 013,70 Eur pelno mokesčio, o būtent: nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas Bendrovės direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokestį, veikdamas per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią G. M., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, pagamino UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini), V. A. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikras PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikras PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka prekes ir paslaugas iš minėtų įmonių, ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikė Bendrovės buhalterei G. M., nežinojusiai apie sandorių fiktyvumą bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ko pasekoje buhalterė G. M. nežinodama, kad S. M. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaracijas bei pelno mokesčio deklaracijas: 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 5 420,01 Lt (1 569,74 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5 420,01 Lt (1 569,74 Eur) suma bei 2014 m. sausio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 1 129,3 Lt (327,07 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 129,30 Lt (327,07 EUR) suma bei 2014 m. vasario 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 143 Lt (41,42 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 143 Lt (41,42 Eur) suma bei 2014 m. kovo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 1 780,47 Lt (515,66 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 780,47 Lt (515,66 Eur) suma bei 2014 m. balandžio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 3 201,64 Lt (927,26 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3 201,64 Lt (927,26 Eur) suma bei 2014 m. gegužės 26 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 2 864,50 Lt (829,62 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 2 864,50 Lt (829,62 Eur) suma bei 2014 m. liepos 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 2 998,20 Lt (868,34 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 2 998,20 Lt (868,34 Eur) suma bei 2014 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 5 199,60 Lt (1 505,91 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM , jį sumažinant 5 199,60 Lt (1 505,91 Eur) suma bei 2014 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 6 462,94 Lt (1 871,80 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6 462,94 Lt (1 871,80 Eur) suma bei 2014 m. spalio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 (deklaracijos pildymo data 2014 m. lapkričio 25 d.) 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 4 013,09 Lt (1 162,27 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 4 013,09 Lt (1 162,27 Eur) suma bei 2014 m. lapkričio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 3 329,15 Lt (964,19 Eur) suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3 329,15 Lt (964,19 Eur) suma bei 2014 m. gruodžio 29 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 293,45 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 293,45 Eur suma bei 2015 m. vasario 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 731,67 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 731,67 Eur suma bei 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 142,80 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 142,80 Eur suma bei 2015 m. balandžio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 1 186,08 Eur suma, 36 laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 186,08 Eur suma bei 2015 m. gegužės 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma PLN204 už 2014 metus deklaracijos 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 14 7167 Lt (42 622,53 Eur) mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to, įvertinus 2013 metų nuostolį, 55 „Pelno mokesčio suma“, 59 „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 „Mokėtina (-) / grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ laukeliuose įrašė 1 1541 Lt (3 343 Eur) suma mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2015 m. birželio 1 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma PLN204 už 2015 metus deklaracijos 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 1 1138 Eur suma mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to 55 „Pelno mokesčio suma“, 59 „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 „Mokėtina (-) / grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ laukeliuose įrašė 1 670,70 Eur mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2016 m. birželio 1 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. M. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios Bendrovės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, siekdamas iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, savo 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 608,01 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. vasario 1 d. – 2015 m. vasario 28 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 525,66 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015 balandžio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 613,59 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 3 001,88 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. birželio 1 d. – 2015 m. birželio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 499,89 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 500 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 622,54 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 500,39 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su V. A. įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir 980 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 196,91 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. vasario 29 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 070,60 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. kovo 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 2 790,05 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. liepos 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 5 800 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 000 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 220,01 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 600 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 1 792,27 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2017 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė 938,99 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su V. A. įmone „(duomenys neskelbtini)“; G. M. 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. kovo 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 700 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; G. M. 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 3 120,67 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 550 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 4 200 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 545,65 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio avanso apyskaitoje nurodė 320 Eur panaudojęs kaip atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso avansinėse apyskaitose nurodė, kad atsiskaitymams už neva suteiktas paslaugas ir įgytas prekes buvo panaudota 42 705,11 Eur, nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktą, taip iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 42 705,11 Eur tuo padarė Bendrovei to paties dydžio didelę turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

2019 m. vasario 12 d. specialistė N. T. rašytiniu paaiškinimu patvirtino, kad mokestinio tyrimo metu buvo tikrinti bendrovės pirkimo, pardavimo dokumentai, pajamų, išlaidų, banko, kasos dokumentai laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Šio mokestinio tyrimo metu buvo nustatyti abejotini pirkimo sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per avanso apyskaitas – įformino atsiskaitymą pagal apskaitytus UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus, t. y. iš kasos buvo išlaiduota visa neįvykusių sandorių suma per laikotarpį nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2015 metų balandžio mėnesio. Patikrinus mokesčių mokėtojus UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl priešpriešinės informacijos surinkimo nustatyta, kad minėtos įmonės sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nedeklaravo, sandorių įforminimo metu buvo veiklos beveik nevykdančios įmonės. (2 t., b. l. 1 – 3)

Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pilnai prisipažino ir paaiškino, kad gavus pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, jog Bendrovė bus tikrinama, jam kilo idėja – Bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Taigi, jis atsisėdo prie interneto, pasižiūrėjo tam tikrų įmonių būklę bei atsitiktinumo tvarka išrinko tam tikras įmones (t. y., bankrutavusių įmonių rekvizitus). Šių įmonių vardų išrašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras patvirtinančias, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šių įmonių įsigijo prekių ir paslaugų. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo formas jisai sukūrė, prekes ir paslaugas sugalvojo. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pateikė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras įtraukti į Bendrovės apskaitą. Kaltinamasis pripažino, kad apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, nes PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti melagingi duomenys apie prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotas tariamas prekių ir paslaugų įsigijimas. Ar buvo fiktyvus dokumentai, pagrindžiantys atsiskaitymą pagal fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, neatsimena.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos vykdo netinkamai, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

Remiantis BAĮ, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K- 269-648/2017).

Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. kaltinamasis S. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau jis pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 11 ir 21 straipsnių nuostatas buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o tuo pačiu ir visą Bendrovės veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, tačiau S. M. buvo atsakingas už pirminių apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui. Tokiu atveju, kai nustatoma, kad buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui sąmoningai pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektu laikomas asmuo, kuris teikia tokius dokumentus apskaitą tvarkančiam subjektui.

Tuo būdu, S. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos rezultatų, įvertinti jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje

BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo srityje taip pat gali būti pripažinti sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-29-942/2016).

Šioje baudžiamojoje byloje, S. M. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 12 937 Eur PVM ir 5 013,70 Eur pelno mokesčio, t. y. 2013 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. birželio 1 d. laikotarpiu, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nežinodamas, kad S. M. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaracijas bei pelno mokesčio deklaracijas – 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 5 420,01 Lt (1 569,74 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5 420,01 Lt (1 569,74 Eur) suma bei 2014 m. sausio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 1 129,3 Lt (327,07 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 129,30 Lt (327,07 EUR) suma bei 2014 m. vasario 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 143 Lt (41,42 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 143 Lt (41,42 Eur) suma bei 2014 m. kovo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 1 780,47 Lt (515,66 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 780,47 Lt (515,66 Eur) suma bei 2014 m. balandžio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 3 201,64 Lt (927,26 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3 201,64 Lt (927,26 Eur) suma bei 2014 m. gegužės 26 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 2 864,50 Lt (829,62 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 2 864,50 Lt (829,62 Eur) suma bei 2014 m. liepos 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 2 998,20 Lt (868,34 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 2 998,20 Lt (868,34 Eur) suma bei 2014 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 5 199,60 Lt (1 505,91 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM , jį sumažinant 5 199,60 Lt (1 505,91 Eur) suma bei 2014 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 6 462,94 Lt (1 871,80 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6 462,94 Lt (1 871,80 Eur) suma bei 2014 m. spalio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 (deklaracijos pildymo data 2014 m. lapkričio 25 d.) 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 4 013,09 Lt (1 162,27 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 4 013,09 Lt (1 162,27 Eur) suma bei 2014 m. lapkričio 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2014 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 3 329,15 Lt (964,19 Eur) suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 3 329,15 Lt (964,19 Eur) suma bei 2014 m. gruodžio 29 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 293,45 Eur suma, 36 laukelyje, įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 293,45 Eur suma bei 2015 m. vasario 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 731,67 Eur suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 731,67 Eur suma bei 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 142,80 Eur suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 142,80 Eur suma bei 2015 m. balandžio 27 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 2015 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 25 ir 35 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat 1 186,08 Eur suma, 36 laukelyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 1 186,08 Eur suma bei 2015 m. gegužės 25 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma PLN204 už 2014 metus deklaracijos 52 laukelyje įrašė 14 7167 Lt (42 622,53 Eur) suma mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to, įvertinus 2013 metų nuostolį, 55, 59, 62 ir 64 laukeliuose įrašė 1 1541 Lt (3 343 Eur) suma mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2015 m. birželio 1 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma PLN204 už 2015 metus deklaracijos 52 laukelyje įrašė 1 1138 Eur suma mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to 55, 59, 62 ir 64 laukeliuose įrašė 1 670,70 Eur suma mažiau mokėtino pelno mokesčio bei 2016 m. birželio 1 d. elektroniniu būdu pateikė minėtą pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai.

(duomenys neskelbtini) AVMI 2018 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad Bendrovė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti realiai neįvykę sandoriai, neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 12 937 Eur PVM, į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 61 238 Eur neįvykusių sandorių vertę, dėl to susidarė 5 013 Eur pelno mokesčio nepriemoka. (1 t., b. l. 31 – 169)

Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, pilnai prisipažino. S. M. siekė fiktyviu pagrindu valstybės sąskaita kompensuoti realiai nesumokėtus mokesčius ir tai laikytina valstybės biudžeto lėšų grobimu sukčiaujant.

Byloje nustatyta, kad S. M. veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui įtraukti į buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos prekės ir paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos (t. y., PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų). Šiuo pagrindu, fiktyvios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, ir į pelno mokesčio deklaracijas bei pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šių S. M. veiksmų visuma patvirtina, kad jie buvo ne atsitiktiniai ir, kad jais jis siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtines prievoles.

Remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad S. M. nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas Bendrovės naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokesčio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pateikė įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos prekės ir paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos, į buhalterinę apskaitą, ir į PVM deklaracijas, ir į pelno mokesčio deklaracijas. Todėl, PVM deklaracijose FR0600 25 ir 35 laukelyje buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas (t. y., nežinodamas) įrašė melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat, taip pat PVM deklaracijose FR0600 36 laukelyje įrašė melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant; be to, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose PLN204 52 laukelyje įrašė mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to Metinėse pelno mokesčio deklaracijose PLN204 55, 59, 62 ir 64 laukeliuose įrašė mažiau mokėtino pelno mokesčio.

Kaltinamasis žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nežinodamas – Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojamas PVM – į PVM deklaracijų FR0600 25 ir 35 laukelius, įrašė melagingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM, juos padidinat, taip pat PVM deklaracijų FR0600 36 laukelyje įrašė melagingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant, be to Metinėse pelno mokesčio deklaracijų PLN204 52 laukelyje įrašė mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, dėl to Metinėse pelno mokesčio deklaracijose PLN204 55, 59, 62 ir 64 laukeliuose įrašė mažiau mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 12 937 Eur PVM ir 5 013,70 Eur pelno mokesčio.

Šiais savo veiksmais S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėti į valstybės biudžetą 12 937 Eur PVM ir 5 013,70 Eur pelno mokesčio, taip veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje

Turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017).

Kasacinio teismo praktikoje, be to, ne kartą pasisakyta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K- 7- 251/2013, 2K-518/2014, 2K-302-489/2017).

Byloje nustatyta, kad S. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prisidengdamas fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis imitavo prekių ir paslaugų įgijimą iš realios veiklos nevykdančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš anksto žinodamas, kad fiktyviose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai nebus teikiamos, vėliau nurodė šias PVM sąskaitas faktūras įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (t. y., avansinėmis apyskaitomis (3 t., b. l. 53 – 71) su minėtomis įmonėmis atsiskaitymai apskaityti per UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingą asmenį S. M.. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinėse apyskaitose nurodyta, kad S. M. atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir paslaugas grynais pinigais.

Atkreiptinas dėmesys, jog S. M. apmokėjimo faktą pagrindžiančių dokumentų prie avansinių apyskaitų nėra (nei per banką, nei per kasą).

BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi pripažįstama, kad būtinasis jos požymis yra turtinės žalos, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui, atsiradimas. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.

Kaltinamasis neprisipažino dėl išvaistytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 705,11 Eur lėšų, nes jis šiuos pinigus pravedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kurie Bendrovės naudai vykdė darbus, t. y. išnešiojo prenumeratą į pašto dėžutes, nešiojo laiškus, vežiojo spaudą, darė visą paslaugų paketą Bendrovei, kuri turėjo įsipareigojimų didiesiems mūsų dienraščiams. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 705,11 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos darbuotojų atlyginimams sumokėti. Parodė, jog pinigai buvo panaudoti pagal faktą Bendrovės reikmėms. Išvardijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kuriems buvo padaryti pavedimai – (duomenys neskelbtini). Visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pinigai buvo pervedami iš jo asmeninės AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į darbuotojų asmenines banko sąskaitas, t. y. tiek įdarbintiems, tiek ir neįdarbintiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, grynaisiais pinigų niekas negaudavo.

Be to, kaltinamasis parodė, kad jisai mokėjo daliai Bendrovės darbuotojų „atlyginimus vokeliuose“, t. y. Bendrovė jam į asmeninę banko sąskaitą pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, jog jisai galėtų pervesti daliai darbuotojų „atlyginimus vokeliuose“.

Byloje nustatyta, kad prisidengiant fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo imituojamas prekių ir paslaugų įgijimas iš realios veiklos nevykdančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiskaitymas už prekes ir paslaugas, taip sudarant sąlygas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos atsiskaitymui paimti lėšas.

Nors teisiamajame posėdyje S. M. teigė, kad šias lėšas jis panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje – mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimus, šių teiginių jis nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK nustatytais būdais. Kadangi, teismo posėdžio metu pateikti S. M. asmeninės AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad jisai pagal avansines apyskaitas (3 t., b. l. 53 – 71) gavo į savo asmeninę banko sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas darbuotojų atlyginimams. Be kita ko, S. M. pervesdamas pinigus iš savo asmeninės banko sąskaitos kitiems asmenims (jo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atlyginimas) nurodydavo – „sąskaitos papildymas; linkėjimai; skolos gražinimas; kurui pirkti“.

Vertindamas tokius S. M. parodymus kaip nepatikimus, teismas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo Bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, tačiau ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Teismas, S. M. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu vertinti kaip jo pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl veikos numatytos, BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad veiklos nevykdančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo ruožtu su pastarosiomis realiai neatsiskaitė. Taigi, prisidengiant prekių ir paslaugų pardavimo pagrindu apiformintomis fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo grindžiamas įvairių prekių ir paslaugų įgijimas iš realios veiklos nevykdančių įmonių ir atsiskaitymas už tai, tuo sudarant sąlygas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos atsiskaitymui paimtas lėšas panaudoti nenustatytais tikslais.

Tokiu būdu, visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta reali turtinė žala. Svarbu ir tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytų veiksmų su fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis, t. y. tariamo prekių ir paslaugų įgijimo bei sumokėjimo už tai, pasitelkiant realiai veiklos nevykdančias įmones, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. M. nepaisius ir pasinaudojus tuo, buvo sudarytos galimybės išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis, todėl pasiteisinimas, jog buvo siekiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėti atlyginimus – negalimas.

Bendrovės vadovas negali jos lėšomis ir turtu disponuoti savo nuožiūra, nes bet kuri ūkine, finansine ar kitokia veikla užsiimanti Bendrovė yra subjektas, įstatymų, sutarčių ar kitų teisės aktų pagrindu visada turintis tam tikras teises ir įsipareigojimus kitiems subjektams, taip pat valstybei bei savo darbuotojams.

Įvertinus visas šios bylos aplinkybes nustatyta, kad priešingai nei aiškino S. M., kaltinamasis buvo pakankamai aktyvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, dalyvis. Nustatyta, kad būtent S. M. organizavo fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais juose melagingais duomenimis surašymą, pasirašymą ir jų pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, todėl šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Šiuo pagrindu, remiantis kaltinamojo pateiktomis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukti fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis, jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. buvo išmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos atsiskaitymui už prekes ir paslaugas.

Objektyvus situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas suaugęs, pakaltinamas asmuo, organizuodamas PVM sąskaitų faktūrų su juose įrašytais melagingais duomenimis surašymą, pasirašymą ir pateikimą Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, bendrais bruožais suvokia savo veiksmų neteisėtumą bei, kad tokiu būdu daro nusikalstamą veiką.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010, Nr. 2K-369-303/2017). Taigi nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad ši veika gali būti inkriminuota tik tuo atveju, jei yra nustatyta, kad dėl kaltininko veikos neteisėtai perleidžiant jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą žalos patiria ne bet koks asmuo, o būtent šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl šios aplinkybės tinkamas nustatymas turi esminę reikšmę.

Šiais savo veiksmais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M. (t. y., avansinių apyskaitų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo) užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 42 705,11 Eur, dėl ko padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio paties dydžio didelę turtinę žalą, tai yra tyčia įvykdė nusikalstamą veiką numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad dalis jam patikėto turto buvo panaudota sumokant ,,juodais“ pinigais įvairiems asmenims už jų darbą, nepaneigia kaltinimo esmės iššvaisčius svetimą turtą. Tokios piniginės lėšos kaltinamojo valia, veikiant jam tiesiogine tyčia, buvo neteisėtai, suklastojant buhalterinės apskaitos duomenis, iššvaistytos, perleistos kitiems asmenims, nors turėjo likti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Šio straipsnio dispozicijoje turto iššvaistymo motyvas nenumatytas, todėl šis požymis nusikalstamos veikos sudėčiai nėra privalomas ir nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi, svarbią reikšmę gali turėti bausmės skyrimui.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam (ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims) atlyginti patirtą žalą. Ieškinio pareiškimas paduodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas šio tyrimo metu surinktais duomenimis, patvirtinančiais ieškinio pagrindą bei dydį. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžia priimdamas nuosprendį (BPK 109, 113, 115 straipsniai, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) AVMI pareiškė ieškinį dėl S. M. veiksmais įvykdytų nusikalstamų veikų padarytos 17 950,70 Eur turtinės žalos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (1 t., b. l. 172 – 173). Taip pat, civilinė ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas bankroto administratoriaus A. L. pareiškė ieškinį dėl S. M. veiksmais įvykdytų nusikalstamų veikų padarytos 42 705 Eur turtinės žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 179 – 180).

Šie reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir kaltinimas, t. y. sudarius tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, jog jos būtų įtrauktos į buhalterinę apskaitai, ir į PVM bei pelno mokesčio deklaracijas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui, nors prekės ir paslaugos realiai nebuvo suteiktos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinės žalos.

Teismui konstatavus, kad kaltinimai S. M. atžvilgiu pasitvirtino, t. y. nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule buvo įgyta (duomenys neskelbtini) AVMI ieškinyje nurodyta suma, šis ieškinio reikalavimas laikytas pagrįstu, todėl tenkintinas. Civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) AVMI iš S. M. priteistini 17 950,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos bankroto administratoriaus A. L. ieškinio reikalavimas, taip pat laikytinas pagrįstu, nes teismas nustatė, jog S. M. apgaule įgijo ieškinyje nurodytą sumą. Civilinei ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai bankroto administratoriaus A. L. iš S. M. priteistini 42 705 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis S. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.) ir du sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d. ir BK 184 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.), veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

Už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimu iki 8 metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimu iki 7 metų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. M. nors ir yra teisiamas pirmą kartą, bet įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, laikotarpį, civilinių ieškinių, kuriuos privalės atlyginti kaltinamasis dydžius, padarė išvadą, kad jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima minimaliai.

S. M. pripažino kaltę iš dalies (paaiškindamas, kad jis gelbėjo Bendrovę ir neturėjo kitos išeities), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – psichiatrijos ligoninėje ir (ar) priklausomybės ligų centre nesigydė, anksčiau nusikaltęs ir teistas nebuvo, administracine tvarka buvo baustas tik už nešiukščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., b. l. 58 – 68). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą nustatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos iš esmės padarytos tuo pačiu laikotarpiu, turint vieningą tyčią apgaulingos apskaitos pagrindu išvengti mokesčių mokėjimo, todėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2019 m. vasario 7 d. vyriausiosios tyrėjos nutarimu S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 1 – 6), paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija keitėsi, t. y. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 23 d. (tai yra ir veikų, kurių padarymu kaltinamas S. M. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.) numatė, kad atidėti bausmės vykdymą galima tik asmenims, nuteistiems už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Vėliau, Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII- 1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Be to, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu nuo 2017 m. spalio 6 d., ši baudžiamojo įstatymo nuostata buvo pakeista, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip 4 metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K- 263- 788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018).

S. M. nusikalstamus veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, užsitęsusį ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, S. M. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. M. anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, kad jokių duomenų, jog jo atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, nėra. Jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2012 metais (4 t., b. l. 10 – 14). Nurodytos aplinkybės pakankamos padaryti išvadai, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o atidėjus bausmės vykdymą bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiais motyvais teismas pripažįsta, kad yra pagrindas kaltinamajam S. M. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant šio straipsnio numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir įpareigojus jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (arba būti registruotam darbo biržoje), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai). Atidėjus bausmės vykdymą, padidėja tikimybė, kad asmuo dirbs ir tokiu būdu greičiau atlygins iš jo priteistą turtinę žalą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu - vokas su dviem kompaktiniais diskais, kuriuose yra AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ informacija – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Šioje byloje, prokurorės 2019 m. vasario 8 d. nutarimu (4 t., b. l. 34 – 36) buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. M., nuosavybės teise turimam turtui, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu:

– pastatui – gyvenamajam namui su priklausiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 29 541 Eur vertės;

– žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 4 142 Eur vertės;

– (duomenys neskelbtini) patalpos – buto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 51 300 Eur vertės.

2019 m. vasario 11 d. nutarimu (4 t., b. l. 30 – 34) buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. M., nuosavybės teise turimam turtui, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu:

– pastato – gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniams: pastatui – garažui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 695 Eur, pastatui – ūkio pastatui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 863 Eur, pastatui – šiltnamiui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 71 Eur, kiti inžinieriniai statinai – kiemo statiniai, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 452 Eur.

Taip pat, S. M. ir G. M. bendrąja jungtine nuosavybės teise turimam turtui, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu:

– (duomenys neskelbtini) patalpos – buto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 25 650 Eur vertės ir 1/2 nuo jo priklausinių: (duomenys neskelbtini) kiti inžinieriniai statiniai – kiemo aikštelė, priklausanti patalpai Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 23 150 Eur.

2019 m. vasario 12 d. nutarimu (4 t., b. l. 38 – 40) buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. M. ir G. M. bendrąja jungtine nuosavybės teise turimam turtui, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu:

– (duomenys neskelbtini) patalpos – buto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 25 650 Eur vertės priklausiniui: (duomenys neskelbtini) kiti inžinieriniai statiniai – kiemo aikštelė, priklausanti patalpai Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 46 300 Eur.

2019 m. vasario 25 d. nutarimu (4 t., b. l. 45 – 47) buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. M. ir G. M. bendrąja jungtine nuosavybės teise turimam turtui – transporto priemonėms (automobiliams), uždraudžiant šių transporto priemonių valdymą bei disponavimą:

–,,(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio Nr. nenustatytas. Šaltinis: registras, vertė 5 000 Eur, registruotas S. M., a. k(duomenys neskelbtini) vardu, ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio Nr. nenustatytas. Šaltinis: registras, vertė 15 000 Eur, registruotas G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Kauno apygardos teismo nutartimis (4 t., b. l. 123 – 126, 131 – 133, 186 – 189, 5 t., b. l. 9 – 11, 44 – 47, 67 – 69, 93 – 96, 103 – 105, 120 – 123) laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas minėtam S. M. turtui, taip pat S. M. ir G. M. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui, buvo pratęstas.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad S. M. pripažintas kaltu įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės žalos atlyginimo dalyje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 303 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 310 straipsniu teismas

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti taikant apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnį (redakcija galiojusi šių nusikalstamų veikų padarymo metu) ir S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš S. M. 17 950,70 eurų (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 42 705 eurus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– voką su dviem kompaktiniais diskais, kuriuose yra AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ informacija – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu:

- pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniams: pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui:

– (duomenys neskelbtini) patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

– (duomenys neskelbtini) kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

– ,,(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam S. M., a. k(duomenys neskelbtini) vardu, ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotam G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės žalos atlyginimo dalyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.