- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-102-197/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00140-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- I. P.
- Kaltinamasis
- I. P.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Nerijus Katilius, Edita Marija Šlapikienėsa
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,
civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. P. ir jos gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista:
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;
– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, I. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistosios priežiūrą atliekančios institucijos leidimo bei per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti turtinę žalą.
Iš I. P. priteista 93 626,79 Eur žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iki bus atlyginta žala, paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. P. nuosavybės teise priklausančiam 93 626,79 Eur vertės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, uždraudžiant minėtu turtu disponuoti, jį perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti I. P. nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms (atitinkamai neviršijant 93 626,79 Eur sumos), esančioms bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose kaltinamajai I. P., palikti draudimą jomis disponuoti, jas perleisti ar kitaip sumažinti jų vertę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. I. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutartį Nr. 255/05 laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir atlikdama kasininko funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 11 straipsnį būdama atsakinga už šios bendrovės buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius įrašus ir buhalterinę apskaitą, o būtent pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kuriomis nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimai, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriais nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais:
1.1. Laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas pardavimo PVM sąskaitas faktūras: 2007 m. lapkričio 30 d., serija RAA, Nr. 0000036; 2008 m. birželio 13 d., serija RAA, Nr. 0000066; 2009 m. balandžio 14 d., serija RAA, Nr. 0000106; 2009 m. balandžio 21 d., serija RAA, Nr. 0000107; 2009 m. balandžio 28 d., serija RAA, Nr. 0000108; 2009 m. gegužės 4 d., serija RAA, Nr. 0000109; 2009 m. gegužės 18 d., serija RAA, Nr. 0000111; 2009 m. gegužės 28 d., serija RAA, Nr. 0000113; 2009 m. birželio 19 d., serija RAA, Nr. 0000114; 2009 m. birželio 23 d., serija RAA, Nr. 0000116; 2009 m. birželio 30 d., serija RAA, Nr. 0000118; 2010 m. vasario 22 d., serija RAA, Nr. 0000139; 2010 m. balandžio 14 d., serija RAA, Nr. 0000147; 2010 m. balandžio 20 d., serija RAA, Nr. 0000148; 2010 m. balandžio 23 d., serija RAA, Nr. 0000149; 2010 m. gegužės 6 d., serija RAA, Nr. 0000150; 2010 m. gegužės 14 d., serija RAA, Nr. 0000151; 2010 m. gegužės 20 d., serija RAA, Nr. 0000152; 2010 m. birželio 1 d., serija RAA, Nr. 0000153; 2010 m. birželio 6 d., serija RAA, Nr. 0000155; 2010 m. birželio 8 d., serija RAA, Nr. 0000154; 2010 m. liepos 20 d., serija RAA, Nr. 0000157; 2010 m. liepos 26 d., serija RAA, Nr. 0000158; 2010 m. liepos 30 d., PVM RAA, Nr. 0000159; 2010 m. rugsėjo 24 d., serija RAA, Nr. 0000163; 2010 m. spalio 1 d., serija RAA, Nr. 0000164; 2010 m. spalio 25 d., serija RAA, Nr. 0000166; 2010 m. gruodžio 2 d., serija RAA, Nr. 0000169; 2010 m. gruodžio 17 d., serija RAA, Nr. 0000170; 2011 m. gegužės 2 d., serija RAA, Nr. 0000178; 2011 m. gegužės 16 d., serija RAA, Nr. 0000181; 2011 m. birželio 1 d., serija RAA, Nr. 0000183; 2011 m. birželio 7 d., serija RAA, Nr. 0000184; 2011 m. birželio 10 d., serija RAA, Nr. 0000185; 2011 m. birželio 14 d., serija RAA, Nr. 0000186; 2011 m. birželio 30 d., serija RAA, Nr. 0000187; 2011 m. rugpjūčio 5 d., serija RAA, Nr. 0000190; 2011 m. rugpjūčio 18 d., serija RAA, Nr. 0000191; 2011 m. rugsėjo 9 d., serija RAA Nr. 0000193; 2011 m. rugsėjo 15 d., serija RAA, Nr. 0000194; 2011 m. rugsėjo 30 d., serija RAA, Nr. 0000195; 2011 m. spalio 10 d., serija RAA, Nr. 0000199; 2011 m. spalio 28 d., serija RAA, Nr. 0000200; 2011 m. spalio 29 d., serija RAA, Nr. 0000201; 2011 m. lapkričio 30 d., serija RAA, Nr. 0000208; 2011 m. lapkričio 30 d., serija RAA, Nr. 0000209; 2011 m. gruodžio 22 d., serija RAA, Nr. 0000210; 2011 m. gruodžio 22 d., serija RAA, Nr. 0000211; 2012 m. sausio 9 d., serija RAA, Nr. 0000213; 2012 m. sausio 16 d., serija RAA, Nr. 0000214; 2012 m. sausio 30 d., serija RAA, Nr. 0000215; 2012 m. vasario 6 d., serija RAA, Nr. 0000216; 2012 m. vasario 21 d., serija RAA, Nr. 0000217; 2012 m. vasario 29 d., serija RAA, Nr. 0000218; 2012 m. kovo 22 d., serija RAA, Nr. 0000221; 2012 m. kovo 26 d., serija RAA, Nr. 0000222; 2012 m. kovo 30 d., serija RAA, Nr. 0000223; 2012 m. balandžio 16 d., serija RAA, Nr. 0000224; 2012 m. balandžio 30 d., serija RAA, Nr. 0000226; 2012 m. gegužės 29 d., serija RAA, Nr. 0000229; 2012 m. gegužės 31 d., serija RAA, Nr. 0000230; 2012 m. birželio 22 d., serija RAA, Nr. 0000232; 2012 m. birželio 29 d., serija RAA, Nr. 0000233; 2012 m. rugpjūčio 24 d., serija RAA, Nr. 0000238; 2012 m. rugpjūčio 29 d., serija RAA, Nr. 0000239; 2012 m. rugsėjo 10 d., serija RAA, Nr. 0000242; 2012 m. rugsėjo 25 d., serija RAA, Nr. 0000243; 2012 m. rugsėjo 28 d., serija RAA, Nr. 0000246; 2012 m. spalio 10 d., serija RAA, Nr. 0000249; 2012 m. lapkričio 7 d., serija RAA, Nr. 0000250; 2012 m. lapkričio 30 d., serija RAA, Nr. 0000256; 2012 m. gruodžio 19 d., serija RAA, Nr. 0000259; 2012 m. gruodžio 31 d., serija RAA, Nr. 0000261; 2013 m. sausio 25 d., serija RAA, Nr. 0000264; 2013 m. vasario 20 d., serija RAA, Nr. 0000266; 2013 m. kovo 25 d., serija RAA, Nr. 0000271; 2013 m. balandžio 1 d., serija RAA, Nr. 0000276; 2013 m. balandžio 30 d., serija RAA, Nr. 0000280; 2013 m. gegužės 27 d., serija RAA, Nr. 0000297; 2013 m. gegužės 30 d., serija RAA, Nr. 0000299, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį bei neįvykusios prekių ir paslaugų įsigijimo iš viso už 229 021,01 Lt arba 66 329,06 Eur operacijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų tikrovės neatitinkančių duomenų apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš viso už 229 021,01 Lt arba 66 329,06 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2013 metais.
1.2. Be to, ji laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. į buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus kasos pajamų orderių kvitus: 2007 m. lapkričio 30 d. (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta 2017 m. lapkričio 30 d.), RAA 000014; 2008 m. birželio 13 d., RAA 000019; 2009 m. gegužės 18 d., RAA 000031; 2009 m. birželio 22 d., RAA 000034; 2009 m. birželio 30 d., RAA 000036; 2010 m. balandžio 14 d., RAA 000061; 2010 m. balandžio 15 d., RAA 000062; 2010 m. balandžio 20 d., RAA 000063; 2010 m. balandžio 21 d., RAA 000064; 2010 m. balandžio 23 d., RAA 000065; 2011 m. vasario 22 d., RAA 000062; 2011 m. gegužės 16 d., RAA 000094; 2011 m. gegužės 31 d., RAA 000072; 2011 m. birželio 1 d., RAA 000096; 2011 m. birželio 7 d., RAA 000097; 2011 m. birželio 10 d., RAA 000098; 2011 m. birželio 14 d., RAA 000101; 2011 m. birželio 16 d., RAA 000076; 2011 m. birželio 30 d., RAA 000102; 2011 m. liepos 30 d., RAA 000082; 2011 m. rugpjūčio 5 d., RAA 0000106; 2011 m. rugpjūčio 18 d., RAA 0000107; 2011 m. rugsėjo 9 d., RAA 0000109; 2011 m. rugsėjo 15 d., RAA 0000110; 2011 m. rugsėjo 24 d., RAA 000084; 2011 m. rugsėjo 30 d., RAA 0000114; 2011 m. spalio 28 d., RAA 0000115; 2011 m. spalio 29 d., RAA 0000116; 2011 m. lapkričio 30 d., RAA 0000118; 2011 m. gruodžio 23 d., RAA 0000119; 2013 m. sausio 7 d., RAA 0000212; 2013 m. sausio 15 d., RAA 0000215; 2013 m. sausio 22 d., RAA 0000124; 2013 m. sausio 31 d., RAA 0000217; 2013 m. vasario 7 d., RAA 0000219; 2013 m. vasario 8 d., RAA 0000220; 2013 m. kovo 25 d., RAA 0000228; 2013 m. kovo 1 d., RAA 0000223; 2013 m. kovo 20 d., RAA 0000226; 2013 m. balandžio 4 d., RAA 0000232; 2013 m. balandžio 30 d., RAA 0000236; 2013 m. gegužės 27 d., RAA 0000241, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, tai yra juose užfiksuotos 132 652,25 Lt arba 38 418,75 Eur vertės mokėjimo operacijos vykdytos ne kasos pajamų orderių kvituose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis, bei 2010, 2012 ir 2013 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir atskaitingų asmenų išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą 62 905,91 Lt arba 18 218,81 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įrašytų grynųjų pinigų išmokėjimų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus kasos pajamų orderių kvitus iš viso už 132 652,25 Lt arba 38 418,75 Eur, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2013 metais.
1.3. Be to, ji 2010–2013 metais į buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus bendrovės darbuotojams be juos pagrindžiančių dokumentų (kasos pajamų išlaidų orderių) ir pinigų gavimą patvirtinančių pinigų gavėjų parašų: 2010 m. vasario 28 d. – 900 Lt arba 260,66 Eur sumos V. B.; 2010 m. kovo 23 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos V. B.; 2010 m. balandžio 8 d. – 2 600 Lt arba 753,01 Eur sumos V. B.; 2010 m. birželio 18 d. – 2 400 Lt arba 695,08 Eur sumos V. B.; 2010 m. gegužės 18 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos V. B.; 2010 m. gegužės 31 d. – 3 450 Lt arba 999,19 Eur sumos V. B.; 2012 m. sausio 27 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos R. P.; 2012 m. kovo 8 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S. (R. S.); 2012 m. kovo 15 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2012 m. kovo 30 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos T. G.; 2012 m. balandžio 26 d. – 700 Lt arba 202,73 Eur sumos R. S.; 2012 m. balandžio 27 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S.; 2012 m. gegužės 9 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2012 m. gegužės 14 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2012 m. gegužės 31 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S.; 2012 m. birželio 8 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos R. S.; 2012 m. liepos 30 d. – 400 Lt arba 115,84 Eur sumos T. K.; 2012 m. liepos 30 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S.; 2012 m. liepos 31 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos R. S.; 2012 m. rugsėjo 21 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S.; 2012 m. rugsėjo 21 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos Janne L. S.; 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos S. B.; 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos I. I.; 2012 m. lapkričio 22 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos M. I.; 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 500 Lt arba 1 013,67 Eur sumos R. S.; 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 400 Lt arba 984,71 Eur sumos R. S.; 2012 m. gruodžio 21 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2013 m. sausio 23 d. – 2 100 Lt arba 608,20 Eur sumos M. K.; 2013 m. balandžio 19 d. – 6 185,39 Lt arba 1 791,41 Eur sumos R. S., taip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą iš viso už 91 235,39 Lt arba 26 423,60 Eur bei 2013 m. vasario ir balandžio mėnesiais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė sumas, neatitinkančias kasos išlaidų orderiuose nurodytų išmokėtų sumų I. P., t. y. išrašė 2013 m. vasario 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1347 už 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumą ir 2013 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1363 už 4 002,79 Lt arba 1 159,29 Eur sumą, nors kasos knygoje įrašė, kad išmokėta suma atitinkamai 8 000 Lt (2 316,96 Eur) ir 3 000 Lt (868,86 Eur), taip į bendrovės kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą ir neįrašė 1 002,79 Lt arba 290,43 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo I. P., dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašyto dokumentais nepagrįsto 97 235,39 Lt arba 28 161,32 Eur išmokėjimo ir neįrašyto 1 002,79 Lt arba 290,43 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2010–2013 metais.
1.4. Be to, ji 2010 ir 2011 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus pagal 2010 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 961 – 2 178,50 Lt sumos G. M., pagal 2011 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1190 – 3 092,96 Lt sumos R. S., kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, tai yra apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) įformino neįvykusias operacijas iš viso už 5 271,46 Lt arba 1 526,72 Eur, įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto ir įsipareigojimų pasikeitimu, užfiksavo iš viso 5 271,46 Lt arba 1 526,72 Eur sumas, dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašytų neįvykusių ūkinių operacijų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2010 (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta 2000) ir 2011 metais.
1.5. Be to, ji 2008–2013 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė savo, kaip atsakingo asmens, pinigų sumokėjimus bendrovės reikmėms be juos pagrindžiančių dokumentų, avanso apyskaitose nurodydama: 2008 m. vasario 29 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 7642110 – 425 Lt arba 123,08 Eur; 2008 m. spalio 31 d. komandiruotė A. S. – 2 900 Lt arba 839,90 Eur; 2008 m. gruodžio 31 d. SS 103770576 – 1 619,78 Lt arba 469,12 Eur; 2009 m. vasario 27 d. R. U. komandiruotė – 600 Lt arba 173,77 Eur; 2009 m. birželio 30 d. 09/23 DU (pagal žiniaraštį R. S. atlyginimas už 5 mėnesį) – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur; 2009 m. liepos 31 d. 09/25DU/1 (pagal žiniaraštį R. S. atlyginimo dalis už 6 mėnesį) – 4 080 Lt arba 1 448,10 Eur; 2009 m. liepos 31 d. 09/29 DU 09/30 – 200 Lt arba 57,92 Eur; 2010 m. birželio 30 d. A. Z. firma „(duomenys neskelbtini)“ – 2 500 Lt arba 724,05 Eur; 2010 m. birželio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 450 Lt arba 130,33 Eur; 2013 m. sausio 31 d. 13/02 DU – 400 Lt arba 115,85 Eur. Taip pat į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens I. P. išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą pinigų išmokėjimą iš viso už 18 174,78 Lt arba 5 263,78 Eur, o į apskaitos registrus įrašė 18 174,78 Lt arba 5 263,78 Eur pinigų išmokėjimą be patvirtinančių dokumentų, dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens I. P. išlaidas įrašyto dokumentais nepagrįsto pinigų išmokėjimo iš viso už 18 174,28 Lt arba 5 263,78 Eur negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2013 metais.
1.6. Be to, ji 2008–2012 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė darbo užmokesčio išmokėjimus G. S., R. P., G. S., R. S., V. V., M. K., A. Š. grynaisiais pinigais iš viso už 24 050,88 Lt arba 6 965,62 Eur pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius, kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, o bendrovės darbuotojams V. V. ir R. S. darbo užmokesčio neišmokėjo, o tik užfiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto ir įsipareigojimų pasikeitimu, užfiksavo 24 050,88 Lt arba 6 965,62 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2012 metais.
2. I. P. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir atlikdama kasininko funkcijas, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir jų savo veikloje nenaudojo, neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ 195 558,16 Lt arba 56 637,56 Eur pinigines lėšas kaip atsiskaitymus už realiai nenupirktas prekes ir nesuteiktas paslaugas, o šiems savo neteisėtiems veiksmams nuslėpti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras: 2007 m. lapkričio 30 d. (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta 2007 m. lapkričio 33 d.), serija RAA, Nr. 0000036; 2008 m. birželio 13 d., serija RAA, Nr. 0000066; 2009 m. balandžio 14 d., serija RAA, Nr. 0000106; 2009 m. balandžio 21 d., serija RAA, Nr. 0000107; 2009 m. balandžio 28 d., serija RAA, Nr. 0000108; 2009 m. gegužės 4 d., serija RAA, Nr. 0000109; 2009 m. gegužės 18 d., serija RAA, Nr. 0000111; 2009 m. gegužės 28 d., serija RAA, Nr. 0000113; 2009 m. birželio 19 d., serija RAA, Nr. 0000114; 2009 m. birželio 23 d., serija RAA, Nr. 0000116; 2009 m. birželio 30 d., serija RAA, Nr. 0000118; 2010 m. vasario 22 d., serija RAA, Nr. 0000139; 2010 m. balandžio 14 d., serija RAA, Nr. 0000147; 2010 m. balandžio 20 d., serija RAA, Nr. 0000148; 2010 m. balandžio 23 d., serija RAA, Nr. 0000149; 2010 m. gegužės 6 d., serija RAA, Nr. 0000150; 2010 m. gegužės 14 d., serija RAA, Nr. 0000151; 2010 m. gegužės 20 d., serija RAA, Nr. 0000152; 2010 m. birželio 1 d., serija RAA, Nr. 0000153; 2010 m. birželio 6 d., serija RAA, Nr. 0000155; 2010 m. birželio 8 d., serija RAA, Nr. 0000154; 2010 m. liepos 20 d., serija RAA, Nr. 0000157; 2010 m. liepos 26 d., serija RAA, Nr. 0000158; 2010 m. liepos 30 d., PVM RAA, Nr. 0000159; 2010 m. rugsėjo 24 d., serija RAA, Nr. 0000163; 2010 m. spalio 1 d., serija RAA, Nr. 0000164; 2010 m. spalio 25 d., serija RAA, Nr. 0000166; 2010 m. gruodžio 2 d., serija RAA, Nr. 0000169; 2010 m. gruodžio 17 d., serija RAA, Nr. 0000170; 2011 m. gegužės 2 d., serija RAA, Nr. 0000178; 2011 m. gegužės 16 d., serija RAA, Nr. 0000181; 2011 m. birželio 1 d., serija RAA, Nr. 0000183; 2011 m. birželio 7 d., serija RAA, Nr. 0000184; 2011 m. birželio 10 d., serija RAA, Nr. 0000185; 2011 m. birželio 14 d., serija RAA, Nr. 0000186; 2011 m. birželio 30 d., serija RAA, Nr. 0000187; 2011 m. rugpjūčio 5 d., serija RAA, Nr. 0000190; 2011 m. rugpjūčio 18 d., serija RAA, Nr. 0000191; 2011 m. rugsėjo 9 d., serija RAA Nr. 0000193; 2011 m. rugsėjo 15 d., serija RAA, Nr. 0000194; 2011 m. rugsėjo 30 d., serija RAA, Nr. 0000195; 2011 m. spalio 10 d., serija RAA, Nr. 0000199; 2011 m. spalio 28 d., serija RAA, Nr. 0000200; 2011 m. spalio 29 d., serija RAA, Nr. 0000201; 2011 m. lapkričio 30 d., serija RAA, Nr. 0000208; 2011 m. lapkričio 30 d., serija RAA, Nr. 0000209; 2011 m. gruodžio 22 d., serija RAA, Nr. 0000210; 2011 m. gruodžio 22 d., serija RAA, Nr. 0000211; 2012 m. sausio 9 d., serija RAA, Nr. 0000213; 2012 m. sausio 16 d., serija RAA, Nr. 0000214; 2012 m. sausio 30 d., serija RAA, Nr. 0000215; 2012 m. vasario 6 d., serija RAA, Nr. 0000216; 2012 m. vasario 21 d., serija RAA, Nr. 0000217; 2012 m. vasario 29 d., serija RAA, Nr. 0000218; 2012 m. kovo 22 d., serija RAA, Nr. 0000221; 2012 m. kovo 26 d., serija RAA, Nr. 0000222; 2012 m. kovo 30 d., serija RAA, Nr. 0000223; 2012 m. balandžio 16 d., serija RAA, Nr. 0000224; 2012 m. balandžio 30 d., serija RAA, Nr. 0000226; 2012 m. gegužės 29 d., serija RAA, Nr. 0000229; 2012 m. gegužės 31 d., serija RAA, Nr. 0000230; 2012 m. birželio 22 d., serija RAA, Nr. 0000232; 2012 m. birželio 29 d., serija RAA, Nr. 0000233; 2012 m. rugpjūčio 24 d., serija RAA, Nr. 0000238; 2012 m. rugpjūčio 29 d., serija RAA, Nr. 0000239; 2012 m. rugsėjo 10 d., serija RAA, Nr. 0000242; 2012 m. rugsėjo 25 d., serija RAA, Nr. 0000243; 2012 m. rugsėjo 28 d., serija RAA, Nr. 0000246; 2012 m. spalio 10 d., serija RAA, Nr. 0000249; 2012 m. lapkričio 7 d., serija RAA, Nr. 0000250; 2012 m. lapkričio 30 d., serija RAA, Nr. 0000256; 2012 m. gruodžio 19 d., serija RAA, Nr. 0000259; 2012 m. gruodžio 31 d., serija RAA, Nr. 0000261; 2013 m. sausio 25 d., serija RAA, Nr. 0000264; 2013 m. vasario 20 d., serija RAA, Nr. 0000266; 2013 m. kovo 25 d., serija RAA, Nr. 0000271; 2013 m. balandžio 1 d., serija RAA, Nr. 0000276; 2013 m. balandžio 30 d., serija RAA, Nr. 0000280; 2013 m. gegužės 27 d., serija RAA, Nr. 0000297; 2013 m. gegužės 30 d., serija RAA, Nr. 0000299, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus kasos pajamų orderių kvitus: 2007 m. lapkričio 30 d., RAA 000014; 2008 m. birželio 13 d., RAA 000019; 2009 m. gegužės 18 d., RAA 000031; 2009 m. birželio 22 d., RAA 000034; 2009 m. birželio 30 d., RAA 000036; 2010 m. balandžio 14 d., RAA 000061; 2010 m. balandžio 15 d., RAA 000062; 2010 m. balandžio 20 d., RAA 000063; 2010 m. balandžio 21 d., RAA 000064; 2010 m. balandžio 23 d., RAA 000065; 2011 m. vasario 22 d., RAA 000062; 2011 m. gegužės 16 d., RAA 000094; 2011 m. gegužės 31 d., RAA 000072; 2011 m. birželio 1 d., RAA 000096; 2011 m. birželio 7 d., RAA 000097; 2011 m. birželio 10 d., RAA 000098; 2011 m. birželio 14 d., RAA 000101; 2011 m. birželio 16 d., RAA 000076; 2011 m. birželio 30 d., RAA 000102; 2011 m. liepos 30 d., RAA 000082; 2011 m. rugpjūčio 5 d., RAA 0000106; 2011 m. rugpjūčio 18 d., RAA 0000107; 2011 m. rugsėjo 9 d., RAA 0000109; 2011 m. rugsėjo 15 d., RAA 0000110; 2011 m. rugsėjo 24 d., RAA 000084; 2011 m. rugsėjo 30 d., RAA 0000114; 2011 m. spalio 28 d., RAA 0000115; 2011 m. spalio 29 d., RAA 0000116; 2011 m. lapkričio 30 d., RAA 0000118; 2011 m. gruodžio 23 d., RAA 0000119; 2013 m. sausio 7 d., RAA 0000212; 2013 m. sausio 15 d., RAA 0000215; 2013 m. sausio 22 d., RAA 0000124; 2013 m. sausio 31 d., RAA 0000217; 2013 m. vasario 7 d., RAA 0000219; 2013 m. vasario 8 d., RAA 0000220; 2013 m. kovo 25 d., RAA 0000228; 2013 m. kovo 1 d., RAA 0000223; 2013 m. kovo 20 d., RAA 0000226; 2013 m. balandžio 4 d., RAA 0000232; 2013 m. balandžio 30 d., RAA 0000236; 2013 m. gegužės 27 d., RAA 0000241, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir atskaitingų asmenų (I. P. ir I. I.) balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose Nr. 299061, Nr. 299071 ir Nr. 299205 įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip išvaistė dėl atliekamų pareigų jai patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 195 558,16 Lt arba 56 637,56 Eur.
3. Be to, ji 2008–2013 metais, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir atlikdama kasininko funkcijas, iš bendrovės paėmė 127 716,41 Lt arba 36 989,23 Eur, išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė ir pinigų negrąžino į kasą, o šiems savo neteisėtiems veiksmams nuslėpti:
3.1. 2010–2013 metais į buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus darbuotojams be juos pagrindžiančių dokumentų (kasos išlaidų orderių) ir pinigų gavimą patvirtinančių gavėjų parašų: 2010 m. vasario 28 d. – 900 Lt arba 260,66 Eur sumos V. B., 2010 m. kovo 23 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos V. B., 2010 m. balandžio 8 d. – 2 600 Lt arba 753,01 Eur sumos V. B., 2010 m. birželio 18 d. – 2 400 Lt arba 695,08 Eur sumos V. B., 2011 m. gegužės 18 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos V. B., 2011 m. gegužės 31 d. – 3 450 Lt arba 999,19 Eur sumos V. B., 2012 m. sausio 27 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos R. P., 2012 m. kovo 8 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. kovo 15 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. kovo 30 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos T. G., 2012 m. balandžio 26 d. – 700 Lt arba 202,73 Eur sumos R. S., 2012 m. balandžio 27 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S., 2012 m. gegužės 9 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. gegužės 14 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. gegužės 31 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S., 2012 m. birželio 8 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos R. S., 2012 m. liepos 30 d. – 400 Lt arba 115,84 Eur sumos T. K., 2012 m. liepos 30 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S., 2012 m. liepos 31 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos R. S., 2012 m. rugsėjo 21 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S., 2012 m. rugsėjo 21 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos Janne L. S., 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos S. B., 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos I. I., 2012 m. lapkričio 22 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos M. I., 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 500 Lt arba 1 013,67 Eur sumos R. S., 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 400 Lt arba 984,71 Eur sumos R. S., 2012 m. gruodžio 21 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. sausio 23 d. – 2 100 Lt arba 608,20 Eur sumos M. K., 2013 m. balandžio 19 d. – 6 185,39 Lt arba 1 791,41 Eur sumos R. S., taip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą – iš viso 91 235,39 Lt arba 26 423,60 Eur.
3.2. 2013 m. vasario mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė sumą, kasos išlaidų orderyje nurodyta suma neatitiko I. P. išmokėtos sumos, t. y. išrašė 2013 m. vasario 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1347 dėl 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos, nors kasos knygoje įrašė, kad išmokėta suma – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), taip į bendrovės kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą I. P., 2011 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1190 – 3 092,96 Lt sumos R. S., kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, tai yra apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) įformino neįvykusias ūkines operacijas, kurių suma 5 271,46 Lt arba 1 526,72 Eur.
3.3. 2008–2013 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė savo, kaip atskaitingo asmens, pinigų sumokėjimus bendrovės reikmėms be juos pagrindžiančių dokumentų, avanso apyskaitose nurodydama: 2008 m. vasario 29 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 7642110 – 425 Lt arba 123,08 Eur; 2008 m. gruodžio 31 d., SS 103770576, – 1 619,78 Lt arba 469,12 Eur; 2009 m. vasario 27 d., R. U. komandiruotė – 600 Lt arba 173,77 Eur; 2009 m. birželio 30 d., 09/23 DU, (pagal žiniaraštį R. S. gegužės mėnesio atlyginimas) – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur; 2009 m. liepos 31 d., 09/25 DU/1, (pagal žiniaraštį R. S. birželio mėnesio atlyginimo dalis) – 4 080 Lt arba 1 181,65 Eur; 2013 m. sausio 31 d., 09/29 DU, – 200 Lt arba 57,92 Eur; 2013 m. sausio 31 d., 13/02 DU, – 400 Lt arba 115,85 Eur, taip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens I. P. išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą pinigų išmokėjimą iš viso už 15 224,78 Lt arba 4 409,40 Eur, 2008–2012 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė darbo užmokesčio išmokėjimus R. S., V. V. grynaisiais pinigais iš viso už 16 063,31 Lt arba 4 363,64 Eur pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius, šių pinigų išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais. Taip pasisavino dėl atliekamų pareigų jai patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 36 989,23 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Nuteistoji I. P. ir jos gynėja advokatė Edita Marija Šlapikienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį, baudžiamąją bylą I. P. nutraukti, civilinį ieškinį dėl 93 626,70 Eur žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikti nenagrinėtą.
5. Apeliantės mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, specialistės N. B. išvados duomenis, neteisingai interpretavo liudytojų A. M., R. M., I. I., M. I., M. K., G. M., S. B. duotus parodymus. Apygardos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatsižvelgė į I. P., kaip buhalterės, atliekamas funkcijas ir neteisingai jas vertino, tinkamai neįvertino, kad bendrovės direktorius R. S. davė prieštaringus parodymus. Jos nesutinka ir su tuo, kad nė vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nieko nežinojo apie bendrovės santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. P. pripažino kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys.
6.1. I. P. dirbo buhaltere ir buvo tiesiogiai pavaldi vadovui, atliko vyriausiojo finansininko pavestus darbus, t. y. apskaičiuodavo darbo užmokestį, išduodavo avansą, sudarydavo avansines apyskaitas, pildydavo darbuotojų žiniaraščius, vedė darbo apskaitą, parengdavo komandiruočių įsakymus. Ji niekada nebuvo atsakinga už bendrovės apskaitos organizavimą, nebuvo paskirta kasininke, nebuvo supažindinta su kasos organizavimo taisyklėmis, nepasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutarties, neturėjo prisijungimų prie bendrovės banko sąskaitų, kad galėtų atlikti mokėjimo nurodymus. Visas šias funkcijas vykdė vyriausioji finansininkė I. I. ir bendrovės vadovas R. S.. Atkreipia dėmesį į tai, kad generalinis įgaliojimas atstovauti bendrovei buvo išduotas vyriausiajai finansininkei, būtent jai buvo patikėta teisė pasirašyti visus pirminius buhalterinius dokumentus. Be to, vyriausioji finansininkė ir vadovas buvo išmokyti dirbti norvegiška buhalterine programa „Visma“ ir turėjo prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų.
6.2. Bendrovės vadovas R. S. apklausoje patvirtino, kad I. P. niekada neturėjo prisijungimo prie bendrovės sąskaitų, tokius prisijungimus turėjo tik jis ir vyriausioji finansininkė I. I.. Bendrovės vadovas R. S. ir vyriausioji finansininkė I. I. patvirtino, kad nebuvo paskirtas joks asmuo į kasininko pareigas. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad su bendrovės buhalterine programa dirbo R. S., I. I., V. R., T. K., Ramūnas Maciukevičius, Saulius Buividas, G. M., būtent jie ir įvesdavo pirminius dokumentus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, akivaizdžiai fiktyvias PVM sąskaitas faktūras į buhalterinę apskaitą įvedė I. P.. Atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus kratas pas I. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo rasti buhalterinės apskaitos dokumentai, pasisavinti pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas patikrinimas ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes visos sąskaitos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir sumokėti mokesčiai. Kas ir dėl kokių priežasčių pakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, nebuvo nustatyta.
6.3. Apygardos teismas nustatė, kad būtent I. P. buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių įrašų teisingumą. Tačiau specialisto išvadoje nurodyta priešingai, t. y. kad pagal įrašus laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus į buhalterinę apskaitą įtraukė R. M., laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2009 d. gruodžio 31 d. – T. K., taip pat šis asmuo vadovavo nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. Taigi būtent šie asmenys pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį buvo atsakingi už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o ne I. P.. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad tik 13 (trylikoje) PVM sąskaitų faktūrų buvo surašytos vienodos paslaugos ir prekių pavadinimai, o likusiose 59 (penkiasdešimt devyniose) sąskaitose faktūrose prekių ir operacijų turinys skyrėsi. Liudytojai M. K., I. I., G. M., S. B., T. K., V. K., E. A. patvirtino, kad bendrovėje nuolat trūko apyvartinių lėšų ir buvo blokuotos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, todėl buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji pirks reikiamas prekes bendrovei, o vėliau, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės pinigų, bus sumokama UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikant 5 proc. antkainį.
Šalies argumentai
7. Apeliantės teigia, kad I. P. dirbo iki 2013 m. gegužės 30 d. ir jai išeinant iš darbo visos originalios UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros buvo bendrovės buhalterijoje ir jų turinys negalėjo skirtis nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių PVM sąskaitų faktūrų. Minėtos sąskaitos buvo pasirašytos tiek jos, tiek ir kitų bendrovės darbuotojų, t. y. I. I., M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. M., nes tai buvo privaloma.
7.1. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra originalios, 63 (šešiasdešimt trijose) sąskaitose faktūrose net nėra jos parašo, už 9 525,19 Eur pirkta prekių I. P. nedarbingumo laikotarpiu. Visa tai patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų R. M., A. M. parodymai apie jų bendrovės išrašomas PVM sąskaitas faktūras; rašysenos ekspertizė – pasirašė ne R. M., o kitas asmuo; I. I. parodymai, kad I. P. išeinant iš darbo kasoje esančios lėšos sutapo su jas pagrindžiančiais dokumentais, bendrovėje nebuvo paskirtas kasininkas, todėl grynuosius pinigus išduodavo ne tik I. P., bet ir V. R., I. I., dar 2013 m. gruodžio mėnesį nebuvo dingę buhalteriniai dokumentai ir I. P. nebuvo galimybės pasisavinti pinigų, nes dokumentus turėjo pasirašyti du asmenys.
7.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimo Šiaulių vyriausiajam policijos komisariatui, kad bendrovės vadovai nurodė apie bendrovės buhalterinių dokumentų dingimą 2014 m. ir dėl to buvo kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus. Specialistė N. B. irgi patvirtino, kad jai nebuvo pateikti visi bendrovės dokumentai, tačiau nepateiktų ir nerastų apyskaitų pagrindu atskaitingam asmeniui R. S. priskaitytos kaip neišmokėtos sumos – 16 971,73 Eur. Be to, specialistės išvados nėra kategoriškos, o inkriminuojamos sumos netikslios ir nesuprantamos, todėl buvo prašoma atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau toks prašymas buvo atmestas nurodant, jog visa tai išaiškins pats teismas. Iš nuosprendžio matyti, kad taip ir liko neatsakyta į daugelį klausimų.
7.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad I. P. 2017 m. rugpjūčio 30 d. prašymu prašė pateikti papildomus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo pateikta tik maža dalis prašyme nurodytų dokumentų, o kiti nepateikti, nes bendrovė jų neturinti. Liudytojai M. I. ir S. B. patvirtino, kad po I. I. išėjimo iš darbo direktorius R. S. į savo automobilį krovė ir vežė dalį dokumentų iš bendrovės buhalterijos, todėl darbuotojai netgi kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Dėl šių priežasčių I. P. nepagrįstai nuteista dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pažymas apie I. P. nedarbingumą, liudytojų I. I. ir M. K. parodymus, kad tuo laikotarpiu ji sirgo, specialisto išvadą, kurioje patvirtinta, kad tuo laikotarpiu PVM sąskaitose faktūrose nėra jos parašų. Dėl šių priežasčių nesutinka su 11 (vienuolika) įtrauktų PVM sąskaitų faktūrų už 9 525,22 Eur, išrašytų kasos pajamų orderių už 8 556,25 Eur. Taip pat nesutinka, kad pasirašė PVM sąskaitose faktūrose (t. 7, b. l. 24, 26, 28, 30), o PVM sąskaitose faktūrose (RAA 0000181, 2011 m. gegužės 16 d., RAA 0000183, 2011 m. birželio 1 d., RAA 0000184, 2011 m. birželio 7 d., RAA 0000184, 2011 m. birželio 10 d., RAA 0000185, 2011 m. birželio 10 d.) yra jos ranka darytas įrašas „Sargas M. K.“, tačiau parašas ne jos. Dėl šių priežasčių ji negali būti atsakinga už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo 18 218,18 Eur sumą patvirtinančių dokumentų.
8. Apeliantės nesutinka, kad I. P., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, iššvaistė šios bendrovės turtą, nes turto iššvaistymo subjektu gali būti tik tas asmuo, kuriam buvo patikėtas arba kurio žinioje buvo turtas. I. P. teigia, kad ji niekada neturėjo priėjimo prie banko sąskaitų, todėl banko sąskaitoje esančių lėšų negalėjo iššvaistyti.
8.1. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo R. S. parodymais, kurie kardinaliai skiriasi, ir neatsižvelgė į tai, kad I. P. konfliktavo su minėtu liudytoju, nes šis pateikė VSDFV netikrus duomenis, t. y. sumažino jos darbo užmokestį, todėl ji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. Be to, minėtas liudytojas klaidina teismą, teigdamas, kad I. P. turėjo prisijungimus prie banko sąskaitų, ji atliko kasininko funkcijas ir jam nebuvo žinoma apie blogą bendrovės finansinę veiklą, apie gaunamus grynuosius pinigus. Tokius jo parodymus paneigia jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų I. I., V. K., M. K., G. M., S. B., T. K., E. A. parodymai, audito „(duomenys neskelbtini)“ išvados, specialisto išvada.
8.2. Taip pat nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami pinigai, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių prekių ir paslaugų. Iš banko mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybei buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo pervesta 38 332,33 Lt, dėl kurių jai nepareikšti kaltinimai. Liudytoja I. I. teisme patvirtino, kad bendrovė turėjo labai daug tiekėjų, todėl galėjo ir neprisiminti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau PVM sąskaitas faktūras yra mačiusi. Tokius jos parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t. y. jau po 2013 m. gegužės 31 d. toliau buvo atliekami mokėjimo nurodymai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja V. R. irgi žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes mokėjo grynuosius pinigus atsakingiems asmenims M. K. ir I. I..
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir liudytojų G. M., S. B., V. K., M. K. parodymus, nes kai kurie iš jų atsimena, kad buvo PVM sąskaitos faktūros iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kiti nors ir neatsimena tokios bendrovės, tačiau patvirtina gavę minėtas prekes ar suteiktas pervežimo paslaugas.
8.4. Dar kartą primena, kad būtent vyriausioji finansininkė I. I. ir vadovas R. S. buvo išmokyti dirbti norvegiška buhalterine programa „Visma“ ir turėjo prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų. Tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats R. S. ir nurodė, kad I. P. buvo atsakinga už atlyginimų apskaičiavimą, o už jų išmokėjimą – I. I. (t. 10, b. l. 180–182).
Šalies argumentai
9. Apeliantės nesutinka ir su tuo, kad I. P. pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes I. P. niekada nebuvo paskirta atsakinga už bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimą, o jai dirbant buhaltere buvo visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai.
9.1. I. P. nesutinka su teismo išvada, kad liudytojams R. S., T. K. ir V. B. išrašytos sumos yra darbo užmokestis ir jie neigia jį gavę. Tiesa yra ta, kad šios sumos jiems buvo išmokėtos kaip atskaitingiems asmenims. Taip pat prie jų buvo ir jas patvirtinantys dokumentai su parašais. Nors liudytojas R. S. neigia juos gavęs, tačiau tai prasilenkia su logika, kai direktoriaus atlyginimas yra 5 000 Lt kas mėnesį, o apie tai, kad negavo, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad tik paaiškėjus, jog nėra pirminių dokumentų, liudytojas R. S. liudijo netiesą.
9.2. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad pasisavino ir nepagrįstai į apskaitą įtraukė 8 000 Lt (1 737,72 Eur), neįrašė 6 000 Lt, išrašė 3 000 Lt, o išsimokėjo 4 002,79 Lt, įrašė 5 263,78 Eur, nes orderis Nr. 1347, kurio suma 2 000 Lt, anuliuotas, o vietoj jo išrašytas tuo pačiu numeriu orderis Nr. 1347, kurio suma 8 000 Lt, ir tai matyti Didžiosios knygos 272 apyvartos žiniaraštyje (t. 7, b. l. 136); dėl programinės klaidos kasos orderyje Nr. 1363 nurodytos sumos, t. y. 3 000 Lt ir 4 002,79 Lt, buvo sublokuotos, ir kasos knygoje įrašytos kaip 7 002,79 Lt; liudytojai G. S., G. S., A. Š., R. P., M. K. patvirtino, jog gavo specialistės išvados lentelėje suregistruotas sumas ir buvo pasirašę, tik liudytojas R. S. nepatvirtinto sumos ir ji buvo jai (I. P.) inkriminuota, nors specialistė nustatė, jog bendrovė visų kasos dokumentų neišsaugojo ir nepateikė.
Atsiliepimas
10. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Nerijus Katilius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios I. P. ir jos gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistosios bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad pati nuteistoji I. P., duodama parodymus, patvirtino, kad ji į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukdavo PVM sąskaitas faktūras, užpajamuodavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, taip pat buvo atsakinga už įmonės kasą. Aplinkybę, kad būtent I. P. buvo atsakinga už įmonės kasą, patvirtino liudytojai R. K., V. R., I. I., S. B., V. K., R. S.. Taigi apeliančių teiginiai, kad I. P. nebuvo atsakinga už įmonės apskaitą ir kasą, yra nepagrįsti. Be to, atlikdama šias darbines funkcijas, I. P. veikė savarankiškai – liudytoja I. I. neparodė, kad būtų davusi privalomus nurodymus I. P..
10.2. Nuteistosios I. P. teiginiai, kad ji neturėjo prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, yra paneigti tiek jos pačios, tiek liudytojų R. P., V. G., G. S., V. B., G. S., V. V., R. S. parodymais.
10.3. Nuteistosios I. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nešalina aplinkybės, kad I. P. nebuvo supažindinta su kasos darbo organizavimo taisyklėmis ir su ja nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Be to, nors bendrovėje I. P. nebuvo oficialiai paskirta būti kasininke, ji tokias pareigas atliko pagal faktą.
10.4. Civilinės ieškovės atstovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą turėjo būti taikoma ne I. P., o kitiems asmenims, nurodytiems baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje. Pažymi, kad ne tik pati I. P. proceso metu neneigė vykdžiusi buhalterio bei kasininko funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir byloje apklausta specialistė parodė, kad I. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė ir kasininkė, nes tai matyti iš finansinių bendrovės dokumentų.
Šalies argumentai
10.5. Apeliantė I. P., kuri teigia, kad jai išeinant iš darbo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, turėtų pateikti jų perdavimą įmonės vadovui patvirtinantį perdavimo–priėmimo aktą, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Be to, nors liudytoja I. I. parodė, kad po I. P. išėjimo iš darbo jokių dokumentų bendrovėje netrūko, tačiau tokie parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja liudytojos R. K. parodymams, kad po I. P. išėjimo iš darbo trūko daug įvairių buhalterinių dokumentų. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti ne visi bendrovės buhalteriniai dokumentai, tik patvirtina šią liudytojos nurodytą aplinkybę. Apeliančių teiginiai, kad dėl buhalterinių dokumentų dingimo kaltas bendrovės direktorius R. S., yra visiškai nepagrįsti, nes teisiamojo posėdžio metu to nepatvirtino nė vienas iš apeliančių nurodomų liudytojų.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliančių akcentuojamą VSDFV pažymą ir pagrįstai nurodė, kad liga nesutrukdė I. P. daryti jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes nuteistoji pati yra pripažinusi, jog ligos metu pasirašė A. M. atvežtus dokumentus.
10.7. Civilinė ieškovė taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliančių teiginiai, kad I. P. nebuvo patikėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, esančios bendrovės banko sąskaitoje, prieštarauja tiek jos pačios, tiek liudytojų R. P., V. G., G. S., V. B., G. S., V. V., R. S. parodymams. Iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad atlyginimus jie gaudavo mokėjimo nurodymais, o juos pervesdavo už tai atsakingas bendrovėje asmuo, t. y. I. P..
10.8. Civilinė ieškovė kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priversta bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas prekes. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo norvegišką sąskaitą, kuri niekada nebuvo areštuota, todėl bet kada reikalingų prekių galėjo nusipirkti pasinaudodama šia sąskaita.
10.9. Priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojų T. K., G. M., S. B., I. I., V. K. ir A. S. parodymus, kurie nepatvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos I. I. parodymai, kad jai buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertintini kritiškai, nes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir apeliančių nurodoma liudytoja V. R.. Liudytojo M. K. parodymai apygardos teisme pagrįstai vertinti kritiškai, nes pastarasis yra nuteistosios I. P. brolis.
10.10. Civilinės ieškovės vertinimu, apygardos teismas tinkamai nustatė I. P. pasisavintą pinigų sumą, t. y. 36 989,23 Eur. Ši suma buvo nustatyta pagal byloje esančią 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvadą Nr. 5-4/57 bei 2018 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. 04/13-2-9-3606, todėl apeliančių teiginiai, jog į pirmiau nurodytą sumą nepagrįstai įtrauktos tam tikros pinigų sumos, vertintini kritiškai.
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
12. Nuteistosios I. P. ir jos gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 183 straipsnio 2 dalyje
13. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sąskaita. Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas bendrovės lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Darant išvadą dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).
14. I. P. nuteista už tai, kad 2008–2013 metais, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir atlikdama kasininko funkcijas, iš bendrovės paėmė 127 716,41 Lt arba 36 989,23 Eur, išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir pinigų negrąžino į kasą, o šiems savo neteisėtiems veiksmams nuslėpti:
14.1. 2010–2013 metais į buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus darbuotojams be juos pagrindžiančių dokumentų (kasos išlaidų orderių) ir pinigų gavimą patvirtinančių gavėjų parašų: 2010 m. vasario 28 d. – 900 Lt arba 260,66 Eur sumos V. B., 2010 m. kovo 23 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos V. B., 2010 m. balandžio 8 d. – 2 600 Lt arba 753,01 Eur sumos V. B., 2010 m. birželio 18 d. – 2 400 Lt arba 695,08 Eur sumos V. B., 2011 m. gegužės 18 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos V. B., 2011 m. gegužės 31 d. – 3 450 Lt arba 999,19 Eur sumos V. B., 2012 m. sausio 27 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos R. P., 2012 m. kovo 8 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. kovo 15 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. kovo 30 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos T. G., 2012 m. balandžio 26 d. – 700 Lt arba 202,73 Eur sumos R. S., 2012 m. balandžio 27 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S., 2012 m. gegužės 9 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. gegužės 14 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. gegužės 31 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S., 2012 m. birželio 8 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos R. S., 2012 m. liepos 30 d. – 400 Lt arba 115,84 Eur sumos T. K., 2012 m. liepos 30 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S., 2012 m. liepos 31 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos R. S., 2012 m. rugsėjo 21 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S., 2012 m. rugsėjo 21 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos Janne L. S., 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos S. B., 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos I. I., 2012 m. lapkričio 22 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos M. I., 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 500 Lt arba 1 013,67 Eur sumos R. S., 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 400 Lt arba 984,71 Eur sumos R. S., 2012 m. gruodžio 21 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S., 2012 m. sausio 23 d. – 2 100 Lt arba 608,20 Eur sumos M. K., 2013 m. balandžio 19 d. – 6 185,39 Lt arba 1 791,41 Eur sumos R. S., taip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą – iš viso 91 235,39 Lt arba 26 423,60 Eur.
14.2. 2013 m. vasario mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė sumą, kasos išlaidų orderyje nurodyta suma neatitiko I. P. išmokėtos sumos, t. y. išrašė 2013 m. vasario 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1347 dėl 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos, nors kasos knygoje įrašė, kad išmokėta suma – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), taip į bendrovės kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą I. P., 2011 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1190 – 3 092,96 Lt sumos R. S., kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, tai yra apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) įformino neįvykusias ūkines operacijas, kurių suma 5 271,46 Lt arba 1 526,72 Eur.
14.3. 2008–2013 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė savo, kaip atskaitingo asmens, pinigų sumokėjimus bendrovės reikmėms be juos pagrindžiančių dokumentų, avanso apyskaitose nurodydama: 2008 m. vasario 29 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 7642110 – 425 Lt arba 123,08 Eur; 2008 m. gruodžio 31 d., SS 103770576, – 1 619,78 Lt arba 469,12 Eur; 2009 m. vasario 27 d., R. U. komandiruotė – 600 Lt arba 173,77 Eur; 2009 m. birželio 30 d., 09/23 DU, (pagal žiniaraštį R. S. gegužės mėnesio atlyginimas) – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur; 2009 m. liepos 31 d., 09/25 DU/1, (pagal žiniaraštį R. S. birželio mėnesio atlyginimo dalis) – 4 080 Lt arba 1 181,65 Eur; 2013 m. sausio 31 d., 09/29 DU, – 200 Lt arba 57,92 Eur; 2013 m. sausio 31 d., 13/02 DU, – 400 Lt arba 115,85 Eur, taip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens I. P. išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą pinigų išmokėjimą iš viso už 15 224,78 Lt arba 4 409,40 Eur, 2008–2012 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė darbo užmokesčio išmokėjimus R. S., V. V. grynaisiais pinigais iš viso už 16 063,31 Lt arba 4 363,64 Eur pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius, šių pinigų išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netiki I. P. parodymais, kad pirmiau nurodytos pinigų sumos iš tikrųjų buvo išmokėtos įmonės darbuotojams, o kitos sumos panaudotos įmonės reikmėms. Teisėjų kolegija su tokiais apygardos teismo argumentais nesutinka. Nors byloje iš tiesų nėra dalies dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą, t. y. pinigus gavusių darbuotojų parašų, tačiau I. P. parodymus, kad pinigus sumokėjo įmonės darbuotojams, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
15.1. I. P. parodė, kad darbo užmokesčio išmokėjimas grynaisiais pinigais įmonėje dažniausiai būdavo įforminamas avansinėje apyskaitoje, todėl galėjo būti, kad avansinėje apyskaitoje galėjo atsirasti lapas be darbuotojo parašo. Tokia buvo patvirtinta apskaitos politika, su kuria sutiko vyr. buhalteris ir kuriai neprieštaravo auditas, kad taupant laiką būtų išrašyti mažyčiai orderiukai, kuriuose darbuotojas pasirašydavo. Tie orderiukai buvo, tai matosi ir iš žymių šviestų dokumentų kopijose, tačiau negali paaiškinti, kur jie dingo. Taip pat parodė, kad kartais darbuotojai pasirašydavo žiniaraščiuose, kartais – kvitukuose, nes buvo labai didelis darbo krūvis ir tempas. Jeigu ji dirbdavo programa „Vikarina“, tos programos nebuvo galima greitai išjungti. Žmogus turėdavo 10 minučių gamybinę pertraukėlę, todėl, siekiant pagreitinti darbą, buvo naudojami mažesnio formato kasos išlaidų kvitukai. Dėl kaltinimo, kad 2008–2013 metais į „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė savo, kaip atskaitingo asmens, pinigų sumokėjimus bendrovės reikmėms be pateisinančių dokumentų – tai, jos nuomone, nurodyta avanso apyskaitose dėl A. S., R. U. prekių pirkimo ir kituose dokumentuose. Taip pat I. P. parodė, kad pagal kaltinime nurodytus numerius – 2009 m. birželio 30 d. Nr. 09/23 yra darbo užmokesčio R. S. žiniaraštis, kurio suma 5 000 Lt; 2009 m. liepos 31 d. Nr. 09/29 taip pat R. S. išmokėjimas, kurio suma 4 080 Lt; 2009 m. liepos 31 d. žiniaraštis, kurio suma 200 Lt; 2013 m. sausio 31 d. žiniaraštis Nr. 13/021, kuriame nurodytas 400 Lt darbo užmokestis. Šie darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo įtraukti į jos avansinę apyskaitą, tačiau negali atsakyti, kodėl avansinėse apyskaitose dingo šie dokumentai. I. P. teigimu, avansines apyskaitas ji tvirtindavo savo parašais, vadinasi, dokumentai buvo. Avansinė apyskaita yra baigtinis dokumentas, o tarpinis dokumentas yra orderis, kuriame gavėjas pasirašo, kad gavo atitinkamą pinigų sumą. Orderis dedamas prie apyskaitos (t. 15, b. l. 93–108).
15.2. Liudytojas R. P. parodė, kad dirbo ir dirba sargu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo pervedamas į sąskaitą, tačiau būdavo, kad šventėms ar avansu gaudavo pinigus „į rankas“. Kai gaudavo pinigus grynaisiais, pasirašydavo žiniaraštyje, tačiau neatmena, ar visada pasirašydavo (t. 13, b. l. 175).
15.3. Liudytoja G. S. parodė, kad dirbo valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestį gaudavo mokėjimo nurodymu, tačiau kartais, kai pritrūkdavo pinigų, nueidavo pas buhalterę I. P., ši duodavo grynųjų pinigų, o liudytoja pasirašydavo orderyje (t. 13, b. l. 195–196).
15.4. Liudytojas G. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkdavo ėdalą šunims, pinigus pasiimdavo grynaisiais, pasirašydavo ir pateikdavo buhalterijai sąskaitą faktūrą, grąžindavo grąžą. Pinigus išmokėdavo buhalterė I. P.. Darbo užmokestis buvo pervedamas į sąskaitą. Kartais paprašydavo išmokėti avansą grynaisiais pinigais, tačiau visada pasirašydavo (t. 13, b. l. 196–197).
15.5. Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad dirbo ir dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. Daug kartų yra važiavęs į komandiruotę Norvegijoje, Švedijoje. Komandiruotpinigiai buvo pervedami į banko sąskaitą. Jeigu gaudavo grynuosius pinigus, visada pasirašydavo. Jam pinigai visada buvo išmokėti. Būtų pastebėjęs, jei pinigai būtų buvę nesumokėti (t. 13, b. l. 196–197).
15.6. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad nuo 2006 m. iki 2009 m. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pjaustymo darbininku. Važiuodavo į Vokietiją, Švediją, Norvegiją surinkti laivų. Komandiruotpinigius pervesdavo į kortelę. Vieną kartą prieš važiuodamas į Švediją iš buhalterės I. P. yra gavęs grynųjų pinigų. Tų pinigų neišleido ir vėliau jie buvo įskaityti kaip darbo užmokestis. Gavęs grynuosius pinigus pasirašė dokumente (t. 13, b. l. 197–198).
15.7. Liudytojas S. B. teismo posėdyje parodė, kad apie 10 metų, iki 2015 metų, dirbo sandėlininku bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jei atvežtos prekės patekdavo į sandėlį, jis pasirašydavo dokumentus ir perduodavo buhalterijai – tiek I. I., tiek I. P.. Buvo sumokama mokėjimo nurodymais ir tik išskirtiniais atvejais grynaisiais pinigais. Liudytojui pačiam teko atsiskaityti grynaisiais pinigais už benziną, acetoną. Sumos buvo mažos – 100 ar 200 litų. Pinigus išduodavo I. P., o jis pasirašydavo kasos orderyje. Liudytojas mano, kad kartą ar du kartus nepasirašė, tačiau tiksliai neprisimena, ar taip buvo. Sandėlį, kuriame jis dirbo, kas metus tikrino auditas, tačiau jokio trūkumo niekada nebuvo (t. 14, b. l. 65–69).
15.8. Liudytojas M. I. teisme parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 3–4 metus elektros sistemos inžinieriumi laivų statyboje. Negali pasakyti, kodėl nėra jo parašo dėl 100 litų išmokėjimo (t. 15, b. l. 8–9).
15.9. Liudytojas G. M. parodė, kad neprisimena, ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavęs grynųjų pinigų, tačiau patvirtino, kad dokumentuose yra jo parašas, vadinasi, juose nurodyta pinigų suma jam buvo išmokėta (t. 14, b. l. 12).
15.10. Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje iš tikrųjų yra liudytojų (R. S., T. K., V. B. ir kiti), kurie parodė, kad nėra gavę avanso ar kitokių išmokų grynaisiais pinigais. Tačiau iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad dauguma liudytojų – įmonės darbuotojų – patvirtino, kad yra gavę dalį darbo užmokesčio, t. y. avansą, arba kitas išmokas grynaisiais pinigais, už kuriuos dažniausiai pasirašydavo orderiuose.
15.11. Be to, liudytoja I. I., kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja ekonomikos klausimais, taip pat patvirtino grynųjų pinigų mokėjimą įmonės darbuotojams. Ji parodė, kad su I. P. dirbo viename kabinete. I. P. suvesdavo pirminius dokumentus ir išmokėdavo pinigus iš kasos. Kasa buvo darbo vietoje, iš kasos būdavo mokami avansai, atsiskaitoma su tiekėjais. Liudytojos teigimu, jeigu dokumentas įtrauktas į avansinę apyskaitą, o avansinėje apyskaitoje yra žmogaus parašas, vadinasi, žmogus, pasirašęs avansines apyskaitas, gavo pinigus. Liudytoja negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar 2012 m. balandžio 19 d. jai buvo išmokėti 200 litų. Liudytoja parodė, kad pirminiai dokumentai – tai sąskaitos faktūros. Galutinius registrus darydavo buhalterija, bet pirminius dokumentus į buhalteriją traukdavo ir kiti darbuotojai. Išmokant darbo užmokesčio avansą turėjo būti pildomi atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai. Paskui buvo pridedamas kasos išlaidų orderis, kad žmogus padėtų parašą. Per visą laikotarpį su I. P. jokių nesutapimų kasoje nebuvo, kasa buvo kruopščiai perskaičiuojama, kasos trūkumo nebuvo (t. 15, b. l. 4–8). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, I. I. patvirtino, kad I. P. mokėdavo atlyginimą ne tik grynaisiais pinigais, bet ir per avansinę apyskaitą, įformindama dokumentus, tie dokumentai galėjo būti laisvos formos kvitukai, skirti asmeniui pasirašyti. Taip pat galėjo būti, kad tie laisvos formos dokumentai, kvitukai, pasimetė, o asmenys realiai gavo pinigus. Pinigai tikrai nebuvo išmokami be reikalo, be R. S. žinios, nes pastaruosius trejus metus jis visada buvo Lietuvoje, išvažiuodavo gal du kartus per metus savaitei, jis ir raktus turėjo, ir visus dokumentus matė. Kai yra kasos išlaidų orderis, kvitukas, kad tas žmogus gavo pinigus, tai į įmonės buhalterinę apskaitą pateikiamas kasos išlaidų orderis ir, liudytoja mano, kad taip nebuvo ir tie parašai nebuvo surenkami, tie patys asmenys pasirašinėjo ir avansinėse apyskaitose, metų gale kiekvienam atskaitingam asmeniui buvo atspausdinamas suderinimo aktas ir patikrinta, kiek tas asmuo gavo ir išleido per mėnesį. Taip pat buvo spausdinami suderinimo aktai ir su pačiu R. S., kokios yra pajamos ir išlaidos. Būdavo pridedami dokumentai, iš kurių matyti, kur pinigai išleisti (t. 16, b. l. 173–177).
15.12 . Šiuos liudytojos I. I. parodymus taip pat patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo auditoriaus išvados, kuriose nurodyta, kad, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą už 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metiniuose pranešimuose nenustatyta reikšmingų neatitikimų lyginant su audituoti pateiktomis finansinėmis ataskaitomis.
15.13 . Taigi remiantis aptartais parodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, kad byloje yra duomenų, jog daliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokestis ar kitos išmokos buvo mokami ne tik banko mokėjimo nurodymais, bet ir grynaisiais pinigais, o tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad grynieji pinigai nebuvo sumokėti ir kitiems įmonės darbuotojams (už tai nuteista I. P.), vien dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo visų savo buhalterinės apskaitos dokumentų.
15.14 . Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-4/57, kurioje nurodomos dokumentais nepagrįstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos. Tačiau ši išvada niekaip nepatvirtina nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių, t. y. nuteistosios kaltės padarius šį nusikaltimą.
15.15. Kaip jau minėta, turto pasisavinimo faktą nuteistoji neigia, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šį faktą, byloje nesurinkta. Tuo labiau kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-9-3606 nurodoma, kad jei I. P. išmokėjo tam tikriems darbuotojams atitinkamas sumas grynaisiais pinigais, tai keičiasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/57 nurodytos sumos. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu specialistė N. B. patvirtino, kad jei tyrimui būtų buvę pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad tam tikros pinigų sumos buvo išmokėtos įmonės darbuotojams, tai specialisto išvadoje nurodytos sumos keistųsi (t. 16, b. l. 43). Taigi matyti, kad specialistė, atsakydama į šį klausimą, pateikė išvadą, pagrįstą taip pat tik prielaidomis.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad byloje nepaneigti nuteistosios I. P. parodymai, kad ji savo vardu išmokėjo didesnes sumas, nei nurodė kasos knygoje. Byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. sąskaitai 27200 turinys patvirtina, kad 2013 m. vasario 4 d. pagal kasos orderį Nr. 1347 I. P. buvo išmokėta 8 000 Lt (t. 8, b. l. 136), o tai leidžia tikėti I. P. parodymais, kad byloje esantis kasos orderis Nr. 1347, kurio suma 2 000 Lt, buvo panaikintas ir vietoj jo išduotas naujas kasos orderis tuo pačiu numeriu, t. y. Nr. 1347, kuris ir nurodytas pirmiau minėtoje kasos knygoje. Byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitai 27200 turinys patvirtina, kad 2013 m. balandžio 9 d. pagal kasos orderį Nr. 1363 I. P. buvo išmokėta 3 000 Lt, o 2013 m. balandžio 19 d. pagal kasos orderį Nr. 1363 I. P. buvo išmokėta 4 002,79 Lt (t. 8, b. l. 134). Tai leidžia tikėti I. P. parodymais, kad dėl programinės klaidos kasos orderio numeris buvo sudubliuotas ir pagal vieną kasos orderį I. P. išmokėtos dvi skirtingos pinigų sumos, tačiau bendra išmokėtų pinigų suma atitinka kasos knygoje nurodytą 7 002,79 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad I. P. sau išmokėjo didesnes sumas, nei nurodė įmonės buhalteriniuose dokumentuose, ir taip jas pasisavino.
17. Likus nepašalintų abejonių, negalima daryti išvados, kad nuteistoji I. P. kaltinime nurodytą pinigų sumą pasisavino. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes ir nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos nuteistosios naudai.
18. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina nuteistosios I. P. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo naudojamos išmokant darbuotojams darbo užmokestį bei kitas išmokas, todėl vertinamos kaip išleistos įmonės reikmėms, taigi I. P. išteisinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje
19. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Konstatuojant turtinės žalos kilimą ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas (turtinė teisė) buvo panaudotas. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto iššvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuojama.
20. Taigi ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, nustatyto BK 184 straipsnyje, sudėties požymius, ji pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas, kad veika būtų pripažinta nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma žala arba dėl kurių kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse suprantama kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014, Nr. 2K-518/2014).
21. I. P. buvo nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir atlikdama kasininko funkcijas, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir jų savo veikloje nenaudojo, neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 195 558,16 Lt arba 56 637,56 Eur – kaip atsiskaitymus už realiai nenupirktas prekes ir nesuteiktas paslaugas, o šiems savo neteisėtiems veiksmams nuslėpti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir atskaitingų asmenų (I. P. ir I. I.) balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose Nr. 299061, Nr. 299071 ir Nr. 299205 įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip išvaistė dėl atliekamų pareigų jai patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 195 558,16 Lt arba 56 637,56 Eur.
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistosios I. P. parodymai, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto neiššvaistė, byloje paneigti kitų liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija su tokiomis apygardos teismo išvadomis nesutinka, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų įsigijo tam tikrų prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to pagrįstai su šia įmone atsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
22.1. I. P. parodė, kad nuo 2009 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai tiekėjams sudarė 1 mln. litų ir vėliau išaugo iki 2 mln. 400 tūkst. litų. Bendrovės sąskaitos buvo blokuotos, todėl reikėjo rasti, kas galėtų kredituoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirinkta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokį sprendimą priėmė generalinis direktorius R. S. ir I. I., o I. P. buvo tarsi „garantas“ dėl atsikaitymo, nes ją siejo asmeninė pažintis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. M.. I. P. atliko didelę dalį mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dalis mokėjimų buvo grynaisiais pinigais, o 11 000 Lt – mokėjimo nurodymu. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais vykdavo įvairiai – jeigu išmokėdavo pinigus, tai rašydavo kasos išlaidų orderį. Kartais UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašydavo kasos pajamų orderį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kasos išlaidų orderį. Ji pati vykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą atsiskaityti tiesiogiai. Atsiskaitydavo su A. M., kuri imdavo 5 procentus už tarpininkavimą. Byloje apklausti liudytojai gali ir neprisiminti UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir prekių pirkimo iš šios bendrovės, nes nuo 2009 metų iki 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įvairių tiekėjų nupirko prekių ir paslaugų už 30 mln. litų. Taip pat parodė, kad yra susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir žino, kad pagal tas pačias sąskaitas faktūras (jų numerius, datas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksuotas vienoks prekių pirkimas ir pardavimas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kitoks. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes, nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, nes sąskaitų turinys yra teisingas. Dėl parašų nebuvimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose paaiškino, kad pasirašyti sąskaitose faktūrose nebuvo privaloma. Teismo posėdyje parodžius 7 bylos tome 24, 26, 28, 30 bylos lapuose esančias sąskaitas faktūras, I. P. paaiškino, kad šie parašai yra ne jos ir ji negalinti atsakyti, kodėl specialistai, atlikę tyrimą, nustatė, kad ji padarė šiuos įrašus ir pasirašė. Parodė, kad jos sirgimo metu A. M. buvo atvykusi aplankyti, atsivežė segtuvus su dokumentais, nes norėjo šiuos dokumentus sutvarkyti. Pateikus apžiūrėti 6 bylos tome 186–187 bylos lapuose esančius dokumentus, I. P. negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi sąskaitų turinys ir sąskaitose esantys jos parašai. Mano, kad reikėtų klausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, kodėl jie vieną kartą surašė vieną turinį, o kitą kartą – kitą turinį. Prekės tikrai buvo pirktos, tačiau neaišku, kodėl sąskaitose skirtingi įrašai (t. 15, b. l. 93–108).
22.2. Liudytoja I. I., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad medžiagas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo apie 400 įmonių, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena (t. 15, b. l. 4–8). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja parodė, kad neprisimena jokių santykių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams prekės ir paslaugos buvo perkamos per kitas įmones. Tai vyko, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Lietuvoje buvo areštuotos. Jeigu pirkimai būtų buvę vykdomi per neareštuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Norvegijos banke, tai būtų kainavę kur kas brangiau ir užtrukę ilgiau, tačiau įmonės akcininkui R. S. visada visko reikėdavo iš karto. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimų prie banko sąskaitų I. P. neturėjo, todėl pati neatlikdavo pinigų pervedimų. Taip pat nurodė, kad I. P. nedarbingumo laikotarpiu prie jos kompiuterio dirbdavo ir jos funkcijas atlikdavo kiti įmonės darbuotojai, t. y. T. K. ir V. R.. Atsakydama į klausimą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. M. buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas I. I., nurodė, kad neprisimena, jog būtų teikusi įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nurodė, kad šis įgaliojimas galėjo būti nusiųstas elektroniniu paštu (t. 16, b. l. 173–177).
22.3. Liudytoja A. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Ji kartu su vyru yra šios bendrovės akcininkai ir valdo po 50 procentų akcijų. I. P. yra jos draugė ir kolegė, dirbusi buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolų buvo areštuotos sąskaitos, I. P. paprašė tarpininkauti įsigyjant kai kurių prekių, nes kitos įmonės atsisakė tai daryti. Liudytoja parodė, kad sutiko padėti su sąlyga, jog galės užsidirbti 5 procentus nuo įgyjamų prekių. Taip dirbo apie 7 metus, nuo 2007 metų iki 2013 metų. Daugiausia buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau būdavo atliekami ir mokėjimo nurodymai. Atsiskaitydavo kartais greitai, kartais po mėnesio. Prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ jiems neparduodavo prekių nei už grynuosius pinigus, nei mokėjimo nurodymais. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas prekes pirkdavo savo įmonės vardu, išrašydavo sąskaitą faktūrą, pajamų orderį ar mokėjimo nurodymą, priskaičiuodavo 5 procentus ir parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prekes iš tiekėjų dažniausiai pasiimdavo I. P. ir M. K.. Liudytoja taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo priekabą ir autobusiuką. Šis transportas buvo reikalingas prekėms parvežti. Liudytojos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė mokėjimo nurodymų už 11 000 Eur ir apie 40 000 Eur buvo atsiskaityta grynaisiais (t. 14, b. l. 164–167). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, liudytoja A. M. patvirtino, kad draugavo su I. P., kuri dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių sunkumų paprašė nupirkti įvairių ūkinių ir kanceliarinių prekių ir, priskaičiavus 5 procentus, jiems parduoti, nes jiems tiekėjai jau nedavė. Liudytoja iš pradžių tai aptarė su I. P., o vėliau buvo ir I. I. pritarimas, nes ji buvo parodžiusi savo generalinį įgaliojimą veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Parodė, kad su I. I. kalbėjosi tiesiogiai, ji pasakydavo, kokių prekių jiems reikia, ir liudytoja (A. M.) nupirkdavo ir tiesiog išrašydavo sąskaitą ir perparduodavo. Kadangi buvo labai daug smulkių prekių, pavyzdžiui, rankšluosčių, tualetinio popieriaus, muilo, kempinėlių ir panašiai, ir visos šios prekės buvo įrašomos į ūkines išlaidas, tai už visas tas prekes buvo daromas vienas įrašas: „buitinės prekės“, kad nebūtų kartojamas kiekvienos prekės pavadinimas. Ūkinė finansinė veikla su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma gal nuo 2008 metų, tikslios datos liudytoja negali pasakyti, bet jau gana seniai. Ir ta veikla tęsėsi iki 2013 metų, kada I. P. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tada buvo nutrauktas bendradarbiavimas, tik paskutinį mokėjimo nurodymą atliko I. I. todėl, kad įmonė dar buvo skolinga, tą mokėjimo nurodymą atliko atsiskaitydama už ankstesniu laikotarpiu suteiktas paslaugas ir patiektas prekes (t. 16, b. l. 170–173).
22.4. Liudytojas R. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo priekabas ir automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pardavė tam tikrų prekių, tačiau negali konkrečiai pasakyti, kokių, nes su šia įmone daugiausia dirbo jo sutuoktinė A. M. (t. 14, b. l. 168).
Žemesnės instancijos teismas
22.5. Liudytojas M. K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. ir iš įvairių įmonių imdavo prekes. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų, tai naudodavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodu. Pirkdamas prekes grynaisiais pinigais, pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodą ir jam išrašydavo sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pirkdamas prekes centre „(duomenys neskelbtini)“, paprašydavo išrašyti sąskaitą ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti apie 10–20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų. Sąskaitas, kuriose pirkėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai (t. 14, b. l. 13–17).
2. Išanalizavus pirmiau aptartus liudytojų parodymus, matyti, kad šie liudytojai, papildydami vieni kitų parodymus, kartu patvirtino ir nuteistosios I. P. viso proceso metu nuosekliai nurodytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų įsigydavo tam tikrų prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai perduoti grynieji pinigai ir padaryti mokėjimo nurodymai. Kaip matyti, aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokama būtent už įgytas prekes ir paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja ekonomikos klausimais I. I., nurodydama, kad po I. P. išėjimo iš darbo ji pati pervedė susidariusią skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 16, b. l. 173–177). Taigi galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šia skola ir jos susidarymo aplinkybėmis visiškai sutiko, kartu patvirtindama ankstesnį prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą. Taip pat su jomis sutiko ir prokuroras, prašydamas I. P. nuteisti tik pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų, t. y. 56 637,56 Eur, išvaistymą, neįskaitant 38 332,33 Lt sumos, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau po I. P. išėjimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažindamas, kad dėl šio pinigų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių nepatyrė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kitokios išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti liudytojų T. K., G. M., S. B., V. K. ir A. S. parodymai. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šie liudytojai tik nurodė, kad neatsimena UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba patys iš jos nėra užsakę prekių ar paslaugų, tačiau fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių prekių ar paslaugų, vienareikšmiškai nepatvirtino.
24.1. Liudytojas R. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo gavusi jokių prekių ar paslaugų, tačiau teigė negalintis pasakyti, iš kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo dalį prekių, pavyzdžiui, spausdinimo popierių, tualetinį popierių, muilą ir pan. (t. 15, b. l. 33–40).
24.2. Liudytojas T. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena, pats iš šios įmonės nieko nėra užsakęs. Taip pat parodė, kad neatsimena ir kitų įmonių, tiekusių prekes ar teikusių paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jų iš viso buvo apie keturiasdešimt ar penkiasdešimt (t. 14, b. l. 72).
24.3. Liudytojas T. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra girdėta, o jei iš šios įmonės ir buvo atliekami pirkimai, tai jis jos neprisimena (t. 14, b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
24.4. Liudytojas S. B. parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų prekių ir sąskaitų nematė, apie tokią įmonę sužinojo tik tada, kai direktoriumi buvęs S. P. paklausė, ar jis ką nors žinąs apie prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat parodė, kad įmonių, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo prekes, buvo apie šimtą (t. 14, b. l. 65).
24.5. Liudytojas V. K. parodė, kad konkrečių tiekėjų neprisimena, taip pat negali prisiminti, ar gaudavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 14, b. l. 12–13).
24.6. Liudytojas A. S., priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, apklausiamas teismo posėdžio metu neparodė, jog neprisimena UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas A. S. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykius apskritai nedavė jokių parodymų (t. 13, b. l. 197–198).
24.7. Taigi iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad tik vienas iš liudytojų, kurių parodymais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, t. y. R. S., parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių tarpusavio santykių ir prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perkamos. Tačiau kartu šis liudytojas patvirtino, kad nežino, iš kur buvo įsigyjama dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamų prekių, todėl vertinti šio liudytojo parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo jokių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip patikimus nėra pagrindo.
4. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad I. P. veiksmais nebuvo sudaryta situacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, neperspektyvus.
5. Įvertinusi visas aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog I. P. veikė nusikalstama tyčia siekdama išvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl ji pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo
27.1. I. P. 2010–2013 metais į buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus bendrovės darbuotojams be juos pagrindžiančių dokumentų (kasos pajamų išlaidų orderių) ir pinigų gavimą patvirtinančių pinigų gavėjų parašų: 2010 m. vasario 28 d. – 900 Lt arba 260,66 Eur sumos V. B.; 2010 m. kovo 23 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos V. B.; 2010 m. balandžio 8 d. – 2 600 Lt arba 753,01 Eur sumos V. B.; 2010 m. birželio 18 d. – 2 400 Lt arba 695,08 Eur sumos V. B.; 2010 m. gegužės 18 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos V. B.; 2010 m. gegužės 31 d. – 3 450 Lt arba 999,19 Eur sumos V. B.; 2012 m. sausio 27 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos R. P.; 2012 m. kovo 8 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2012 m. kovo 15 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2012 m. kovo 30 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos T. G.; 2012 m. balandžio 26 d. – 700 Lt arba 202,73 Eur sumos R. S.; 2012 m. balandžio 27 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S.; 2012 m. gegužės 9 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2012 m. gegužės 14 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2012 m. gegužės 31 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S.; 2012 m. birželio 8 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos R. S.; 2012 m. liepos 30 d. – 400 Lt arba 115,84 Eur sumos T. K.; 2012 m. liepos 30 d. – 3 000 Lt arba 868,86 Eur sumos R. S.; 2012 m. liepos 31 d. – 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumos R. S.; 2012 m. rugsėjo 21 d. – 4 000 Lt arba 1 158,48 Eur sumos R. S.; 2012 m. rugsėjo 21 d. – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur sumos Janne L. S.; 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos S. B.; 2012 m. lapkričio 19 d. – 200 Lt arba 57,93 Eur sumos I. I.; 2012 m. lapkričio 22 d. – 100 Lt arba 28,96 Eur sumos M. I.; 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 500 Lt arba 1 013,67 Eur sumos R. S.; 2012 m. lapkričio 23 d. – 3 400 Lt arba 984,71 Eur sumos R. S.; 2012 m. gruodžio 21 d. – 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur sumos R. S.; 2013 m. sausio 23 d. – 2 100 Lt arba 608,20 Eur sumos M. K.; 2013 m. balandžio 19 d. – 6 185,39 Lt arba 1 791,41 Eur sumos R. S., taip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą iš viso už 91 235,39 Lt arba 26 423,60 Eur bei 2013 m. vasario ir balandžio mėnesiais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė sumas, neatitinkančias kasos išlaidų orderiuose nurodytų išmokėtų sumų I. P., t. y. išrašė 2013 m. vasario 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1347 už 2 000 Lt arba 579,24 Eur sumą ir 2013 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1363 už 4 002,79 Lt arba 1 159,29 Eur sumą, nors kasos knygoje įrašė, kad išmokėta suma atitinkamai 8 000 Lt (2 316,96 Eur) ir 3 000 Lt (868,86 Eur), taip į bendrovės kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą ir neįrašė 1 002,79 Lt arba 290,43 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo I. P., dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašyto dokumentais nepatvirtinto 97 235,39 Lt arba 28 161,32 Eur išmokėjimo ir neįrašyto 1 002,79 Lt arba 290,43 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2010–2013 metais.
27.2. Be to, ji 2010 ir 2011 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus pagal 2010 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 961 – 2 178,50 Lt sumos G. M., pagal 2011 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1190 – 3 092,96 Lt sumos R. S., kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2010 (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta 2000) ir 2011 metais.
27.3. Be to, ji 2008–2013 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė savo, kaip atsakingo asmens, pinigų sumokėjimus bendrovės reikmėms be juos pagrindžiančių dokumentų, avanso apyskaitose nurodydama: 2008 m. vasario 29 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 7642110 – 425 Lt arba 123,08 Eur; 2008 m. spalio 31 d. komandiruotė A. S. – 2 900 Lt arba 839,90 Eur; 2008 m. gruodžio 31 d. SS 103770576 – 1 619,78 Lt arba 469,12 Eur; 2009 m. vasario 27 d. R. U. komandiruotė – 600 Lt arba 173,77 Eur; 2009 m. birželio 30 d. 09/23 DU (pagal žiniaraštį R. S. atlyginimas už 5 mėnesį) – 5 000 Lt arba 1 448,10 Eur; 2009 m. liepos 31 d. 09/25DU/1 (pagal žiniaraštį R. S. atlyginimo dalis už 6 mėnesį) – 4 080 Lt arba 1 448,10 Eur; 2009 m. liepos 31 d. 09/29 DU 09/30 – 200 Lt arba 57,92 Eur; 2010 m. birželio 30 d. A. Z. firma „(duomenys neskelbtini)“ – 2 500 Lt arba 724,05 Eur; 2010 m. birželio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 450 Lt arba 130,33 Eur; 2013 m. sausio 31 d. 13/02 DU – 400 Lt arba 115,85 Eur. Taip pat į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens I. P. išlaidas įrašė dokumentais nepatvirtintą pinigų išmokėjimą iš viso už 18 174,78 Lt arba 5 263,78 Eur, o į apskaitos registrus įrašė 18 174,78 Lt arba 5 263,78 Eur pinigų išmokėjimą be patvirtinančių dokumentų, dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens I. P. išlaidas įrašyto dokumentais nepatvirtinto pinigų išmokėjimo iš viso už 18 174,28 Lt arba 5 263,78 Eur negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2013 metais.
27.4. Be to, ji 2008–2012 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė darbo užmokesčio išmokėjimus G. S., R. P., G. S., R. S., V. V., M. K., A. Š. grynaisiais pinigais iš viso už 24 050,88 Lt arba 6 965,62 Eur pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius, kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2012 metais.
27.5. Taigi nors apeliacinės instancijos teismas pirmiau šiame nuosprendyje aptartais motyvais pripažįsta, kad nurodytos pinigų sumos atitinkamiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokėtos arba panaudotos įmonės reikmėms, tačiau toks pinigų išmokėjimas nebuvo patvirtintas pinigų gavėjų parašais arba atitinkamais dokumentais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 27.1–27.4 papunkčiuose nurodytais laikotarpiais.
7. BK 222 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, reikalavimus. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
8. Nuteistoji I. P. viso proceso metu teigė, kad savo darbą atliko sąžiningai ir ji nėra kalta dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtintų įmonei priklausančių pinigų išmokėjimą darbuotojams ir panaudojimą įmonės reikmėms, yra dingę. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, bet ir tai, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan.
9. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistosios I. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė kaltinamosios ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo ir vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, jog nuteistoji I. P. suprato, kad jos veiksmai dėl darbuotojų nepasirašytų buhalterinių dokumentų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą yra neteisėti, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis pačios nuteistosios I. P., liudytojos I. I. parodymais, specialisto išvadomis, taip pat byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.
10. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyti šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai: į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašytas dokumentais nepagrįstas 97 235,39 Lt arba 28 161,32 Eur išmokėjimas ir neįrašytas 1 002,79 Lt arba 290,43 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies; į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens I. P. išlaidas įrašyti dokumentais nepagrįsti iš viso 18 174,78 Lt arba 5 263,78 Eur pinigų išmokėjimai, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2013 metais.
11. Nors apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl pirmiau aptartos specialisto išvados aiškumo, tačiau apeliacinės instancijos teismui dėl byloje pateiktos specialistės išvados atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekyla. Specialistai, atlikdami tyrimus, fakto klausimų nesprendžia, nes faktų nustatymas, konstatavimas ir pripažinimas įrodytais yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Asmens kaltė pagal atitinkamą BK straipsnį konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Specialisto išvada Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-942/2016). Specialisto išvada šioje byloje neturi pagrindinio įrodymo statuso ir teismas nuteistosios I. P. kaltumą grindė ne tik pirmiau nurodyta specialisto išvada, bet ir ją vertino kitų bylos įrodymų kontekste (pačios nuteistosios ir liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai), nurodydamas, kurie bylos įrodymai vieni kitus patvirtina, papildo ir sutampa tarpusavyje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje esanti specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra įrodymas ir šiuo įrodymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrindė savo išvadas dėl byloje tiriamų aplinkybių. Tuo labiau kad pačios apeliantės skunde nenurodė, kurios tiksliai aptariamos specialisto išvados dalys ar joje nurodytos sumos joms yra neaiškios.
32.1. Nuteistoji I. P. parodė, kad, eidama buhalterio pareigas, vietoj kasos išlaidų orderių atskaitingiems darbuotojams liepdavo pasirašyti sumažinto A6 formato lapeliuose, kuriuos įvardijo kaip orderiukus ar kvitukus. Tokius orderiukus ji prisegdavusi prie finansinių apyskaitų, ant kurių net matyti orderiukų prisegimo žymės, tačiau jų nėra išlikusių. Su tokia tvarka sutiko ir bendrovės vyriausioji buhalterė (t. 15, b. l. 93–108).
32.2. Liudytoja I. I. parodė, kad I. P., mokėdama atlyginimus, įformindavo laisvos formos dokumentus, t. y. kvitukus, kuriuose asmenys pasirašydavo, tačiau vėliau šie kvitukai pasimetė (t. 16, b. l. 173–177).
32.3. Taigi iš šių parodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir kasininke, išmokėdama įmonės darbuotojams grynuosius pinigus ir pateikdama pasirašyti nepatvirtintos formos dokumentus, I. P. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų.
12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su I. P. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad I. P. nėra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas, kadangi ji buvo įmonės buhalterė, atlikdavusi ne visas buhalteriui priskirtas funkcijas, o tik apskaičiuodavusi darbuotojų darbo užmokesčius, išduodavusi avansus, sudarydavusi finansines apyskaitas, pildydavusi tabelius ir vedusi darbo apskaitą, o bendrovės buhalterinę apskaitą organizavo ir tvarkė įmonės vadovas ir vyriausioji buhalterė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nuteistoji I. P. atitinka BK 222 straipsnyje nustatyto specialaus subjekto požymius, nes inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, todėl ji ir yra atsakinga už tinkamą buhalterinę apskaitą ir buhalterinių įrašų teisingumą. Tokią išvadą teismui leidžia daryti pačios nuteistosios ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.
33.1. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistoji I. P. pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutartį buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiti buhalterio pareigas (t. 3, b. l. 38–39).
33.2. I. P. parodė, kad 2006 m. iš darbo išėjo vyriausioji buhalterė A. M., kuri paliko neužbaigtus darbus – balansus, žiniaraščius ir kasą. Bendrovė kelis mėnesius neturėjo buhalterio, todėl ji atliko buhalterio darbą, taip pat tvarkė kasą. Taip ji dirbo iki tol, kol buvo priimta kita buhalterė – A. B. (t. 2, b. l. 69–75; t. 9, b. l. 63–65).
33.3. Liudytojas R. S. parodė, kad I. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, turėjo prisijungimus prie banko sąskaitų, taip pat atliko kasininko funkcijas (t. 2, b. l. 69–75; t. 9, b. l. 63–65).
33.4. Liudytoja I. I. parodė, kad nuo 2007 metų iki 2013 metų gruodžio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių buvo vyriausioji finansininkė, paskui – ekonomikos direktorė. I. P. dirbo šioje bendrovėje buhaltere, vėliau buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja. I. P. suvesdavo pirminius dokumentus ir išmokėdavo pinigus iš kasos. Kasa buvo darbo vietoje, iš kasos būdavo mokami avansai, atsiskaitoma su tiekėjais.
33.5. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-4/57 matyti, kad pagal įrašus bendrovės kasos knygoje, kasos pajamų orderiuose ir kasos išlaidų orderiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas tiriamuoju laikotarpiu vykdė I. P..
33.6. Iš specialistės N. B. teisme duotų parodymų matyti, kad I. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir kasininke, tai atsispindi tikrintuose finansiniuose dokumentuose.
13. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. P. laikė tinkamu nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.
14. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai konkretūs teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2015).
35.1. Nagrinėjamu atveju byla perduota teismui dėl vieno asmens – I. P. pripažinimo kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymu kaltinami nebuvo (t. 7, b. l. 103–124). Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija, tik jis gali nuspręsti, kam surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 170 straipsnio 4 dalis). Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliaciniame skunde nurodomi kiti fiziniai asmenys, kurie, pasak apeliančių, turėtų atsakyti už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą, nėra šios bylos baudžiamosios atsakomybės subjektai.
35.2. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.
15. Pirmiau šiame nuosprendyje išdėstytais motyvais (22 – 24 punktai) apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų įsigydavo tam tikrų prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai perduoti grynieji pinigai ir padaryti mokėjimo nurodymai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad I. P. inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos aplinkybės, susijusios su neva tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepasitvirtino.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nustatyti šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2013 metais:
– UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 229 021,01 Lt arba 66 329,07 Eur, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalių ir 6 straipsnio 2 dalies;
– UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įrašyti grynųjų pinigų išmokėjimai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintus kasos pajamų orderių kvitus, surašytus 3 ir 4 lentelėse, iš viso už 132 652,25 Lt arba 38 418,75 Eur. Kvituose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį bei į bendrovės kasos ir atskaitingų asmenų išlaidas įrašytą dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 62 905,91 Lt arba 18 218,81 Eur, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1, 3 dalių ir 12 straipsnio 1 dalies.
17. Iš nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies šalintinos aplinkybės, kad I. P. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalių ir 6 straipsnio 2 dalies, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 229 021,01 Lt arba 66 329,07 Eur, bei kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 27 d., nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1, 3 dalių ir 12 straipsnio 1 dalies, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintus kasos pajamų orderių kvitus, iš viso už 132 652,25 Lt arba 38 418,75 Eur, ir kad kvituose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį bei į bendrovės kasos ir atskaitingų asmenų išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 62 905,91 Lt arba 18 218,81 Eur, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2013 metais.
18. Tuo pačiu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad I. P. veikoje dėl to, kad ji 2010–2013 metais į buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus bendrovės darbuotojams be juos pagrindžiančių dokumentų (kasos pajamų išlaidų orderių) ir pinigų gavimą patvirtinančių pinigų gavėjų parašų iš viso už 91 235,39 Lt arba 26 423,60 Eur bei 2013 m. vasario ir balandžio mėnesiais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė sumas, neatitinkančias kasos išlaidų orderiuose nurodytų išmokėtų sumų I. P., t. y. į bendrovės kasos išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą 6 000 Lt arba 1 737,72 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą ir neįrašė 1 002,79 Lt arba 290,43 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo I. P., taip pat į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidas įrašė dokumentais nepatvirtintą 97 235,39 Lt arba 28 161,32 Eur išmokėjimą ir neįrašė 1 002,79 Lt arba 290,43 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo, 2010 ir 2011 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus pagal 2010 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 961 – 2 178,50 Lt sumos G. M., pagal 2011 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1190 – 3 092,96 Lt sumos R. S., kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, 2008–2013 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė savo, kaip atsakingo asmens, pinigų sumokėjimus bendrovės reikmėms be juos pagrindžiančių dokumentų, iš viso už 18 174,78 Lt arba 5 263,78 Eur, o į apskaitos registrus įrašė 18 174,78 Lt arba 5 263,78 Eur pinigų išmokėjimą be patvirtinančių dokumentų, taip pat 2008–2012 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įrašė darbo užmokesčio išmokėjimus G. S., R. P., G. S., R. S., V. V., M. K., A. Š. grynaisiais pinigais iš viso už 24 050,88 Lt arba 6 965,62 Eur pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius, kurių išmokėjimas nepatvirtintas pinigų gavėjų parašais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2013 metais, nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai. I. P. neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taip ji buvo pagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Dėl I. P. paskirtos bausmės
19. Apygardos teismas I. P. pripažino kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad jai turi būti paskirta kita bausmės rūšis – bauda, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajai I. P. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
40.1. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės rūšys yra arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y. tai, kad skundžiamu nuosprendžiu I. P. buvo pripažinta kalta ir dėl sunkių nusikaltimų padarymo, dėl kurių ji šiuo nuosprendžiu išteisinama, ir už BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
40.2. I. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteista, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BK 55 straipsnio nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. P. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam dydžiui, nurodytam nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. I. P. skiriama 100 MGL dydžio bauda.
Dėl civilinio ieškinio
20. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu I. P. išteisinus pagal jai pareikštą kaltinimą dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo ir teisėjų kolegijai nustačius, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat naikinamas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskirtas, 2017 m. lapkričio 29 d., 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. liepos 19 d. nutartimis pratęstas bei 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu iki bus atlyginta žala paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. P. nuosavybės teise priklausančiam 93 626,79 Eur vertės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, uždraudžiant minėtu turtu disponuoti, jį perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, bei nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti I. P. nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms (atitinkamai neviršijant 93 626,79 Eur sumos), esančioms bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose I. P., ir draudimas jomis disponuoti, jas perleisti ar kitaip sumažinti jų vertę.
Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų
21. Apeliacinės instancijos teismui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. lydraščiu Nr. IBPS-S-642460 pateikti dokumentai – baudžiamosios bylos Nr. 05-2-00076-17 medžiaga (1 segtuvas), baudžiamosios bylos Nr. 05-2-00088-17 medžiaga (2 segtuvai) – grąžinami Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2019 m. sausio 28 d. lydraščiu Nr. IBPS-S-706962 pateikti priedai – DVD diskai su informacija apie banko sąskaitų išrašus (4 vnt.), DVD diskas, perrašytas iš USB laikmenos (1 vnt.), – grąžinami Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. lydraščiu Nr. 1-21-316/2018 pateikti daiktiniai įrodymai – paketas Nr. 1 (12-17) (1 vokas) – grąžinami Šiaulių apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį dėl I. P. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:
I. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir panaikinti už šią nusikalstamą veiką paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
I. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir panaikinti už šią nusikalstamą veiką paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria I. P. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos iš dalies jas sudedant ir I. P. paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 2 (dvejiems) metams.
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį pakeisti:
I. P. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą panaikinti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti 100 MGL dydžio, tai yra 3 766 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies aplinkybes, kad I. P. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalių ir 6 straipsnio 2 dalies, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekių ir paslaugų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 229 021,01 Lt arba 66 329,07 Eur bei kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gegužės 27 d., nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1, 3 dalių ir 12 straipsnio 1 dalies, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įrašė grynųjų pinigų išmokėjimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintus kasos pajamų orderių kvitus, iš viso už 132 652,25 Lt arba 38 418,75 Eur, ir kad kvituose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį bei į bendrovės kasos ir atskaitingų asmenų išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 62 905,91 Lt arba 18 218,81 Eur, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2013 metais.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskirtą, 2017 m. lapkričio 29 d., 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. liepos 19 d. nutartimis pratęstą bei 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu iki bus atlyginta žala paliktą galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. P. nuosavybės teise priklausančiam 93 626,79 Eur vertės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, uždraudžiant minėtu turtu disponuoti, jį perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, bei, nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti I. P. nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms (atitinkamai neviršijant 93 626,79 Eur sumos), esančioms bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose I. P., ir draudimą jomis disponuoti, jas perleisti ar kitaip sumažinti jų vertę.
Kitos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. lydraščiu Nr. IBPS-S-642460 pateiktus dokumentus – baudžiamosios bylos Nr. 05-2-00076-17 medžiagą (1 segtuvas), baudžiamosios bylos Nr. 05-2-00088-17 medžiagą (2 segtuvai) – grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2019 m. sausio 28 d. lydraščiu Nr. IBPS-S-706962 pateiktus priedus – DVD diskus (5 vnt.) – grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui.
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. lydraščiu Nr. 1-21-316/2018 pateiktus daiktinius įrodymus – paketą Nr. 1 (12-17) (1 vokas) – grąžinti Šiaulių apygardos teismui.