- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-691-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13497-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- UAB „Furnitūra marketingas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Furnitūra marketingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei UAB „Furnitūra marketingas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. spalio 11 d. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (CBP-18466) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Furnitūra marketingas“ (toliau – ir atsakovė) 9 539,34 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107 Eur žyminio mokesčio.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nesumokėjo už teisines paslaugas, suteiktas pagal 2019 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutartį, pakeičiančią 2008 m. gruodžio 15 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 08/12/15. Atsakovė nesumokėjo pagal ieškovės išrašytas tris PVM sąskaitas-faktūras: 2022 m. gegužės 2 d. Nr. 22-018 dėl 2 854,09 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 22-035 dėl 6 171 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 22-039 dėl 514,25 Eur. Atsakovė pasinaudojo suteiktomis paslaugomis, jų didžioji dalis yra už atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą konkrečiose civilinėse bylose.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 9 539,34 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (9 539,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsakovė 2022 m. lapkričio 22 d. prieštaravimais dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (DOK-143820) prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti.
5. Nurodė, kad teisinių paslaugų sutartyje su ieškove buvo sutartas valandinis įkainis, tačiau nebuvo sutartas konkretus valandų skaičius. Pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nėra detalizuotos suteiktos paslaugos, kiek konkrečiai laiko ieškovei reikėjo įgyti specialiųjų žinių, kiek konkrečiai laiko skyrė teismų praktikos analizei, susipažinimui su bylos dokumentais, ieškinio surašymui. Suteiktos teisinės paslaugos buvo nekokybiškos. Ieškovė pati skatino ruošti procesinius dokumentus dėl atsakovei priimtų nepalankių sprendimų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė 2022 m. gruodžio 13 d. atsiliepimu į prieštaravimus (DOK-152361) prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
7. Nurodė, kad ieškovė teikė atsakovei teisines paslaugas nepertraukiamai beveik 14 metų. Visu teisinių paslaugų sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė niekada nereiškė pretenzijų ieškovei dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės ar jų kainos. Atsakovė aiškiai suprato jos užsakomų ir ieškovės teikiamų teisinių paslaugų specifiką, nebuvo suklaidinta ar apgauta ieškovės dėl teikiamų teisinių paslaugų. Ieškovė po teisinių paslaugų suteikimo, išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kuriose detalizavo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, nurodė kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos pavadinimą, atlikimo laiką, sutartą valandinį įkainį ir galutinę kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 9 539,34 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (9 539,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Dėl teisinių paslaugų detalizacijos. Teismas, įvertinęs ginčo PVM sąskaitų-faktūrų turinį, neturėjo pagrindo sutikti su atsakovės argumentu dėl netinkamo suteiktų teisinių paslaugų detalizavimo. Teisinių paslaugų valandinis įkainis buvo numatytas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje. Ieškovė netaikė nuolaidų suteiktoms paslaugoms. Ginčo PVM sąskaitose-faktūrose suteiktos teisinės paslaugos detalizuotos panašiai, kaip ir kitose atsakovei išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, dėl to ginčo šioje byloje nekilo.
10. Dėl apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. e2-5738-599/2022 kokybės. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktos pastabos apeliaciniam skundui nepaneigia pačios ieškovės įdirbio rengiant apeliacinį skundą ir jos kaip advokatės kompetencijos. Atsakovės atlikti papildymai įsiterpė į nuosekliai parengto apeliacinio skundo tekstą, jį paverčiant nerišliu dokumentu, todėl ieškovė apdorodama atsakovės papildymus ir sujungdama į logišką visumą su jau esamais ieškovės parengtais argumentais, iš esmės pati parengė kokybišką procesinį dokumentą, kuriam tikėtina, kad sugaišo 24 valandas, nurodytas 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitoje-faktūroje.
11. Dėl pradinio ir pakartotinio kasacinių skundų dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-629-924/2022 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-814-528/2022 kokybės. Teismas pažymėjo, kad kasacinio skundo priėmimo faktas negali būti procesinio dokumento kokybės kriterijus. CPK 346 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Išimtinė teisė nuspręsti, ar yra bent vienas iš nurodytų pagrindų bylai peržiūrėti kasacine tvarka priklauso atrankos kolegijai, sudarytai iš trijų teisėjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad bylai kasacine tvarka peržiūrėti buvo pasirinktas akivaizdžiai netinkamas kasacijos pagrindas. Susipažinęs su pradinio ir pakartotinio o skundo turiniu, teismas vertino, kad kasaciniuose skunduose nebuvo apsiribota tik bylai peržiūrėti kasacine tvarka pagrindo nurodymu, tačiau buvo pateikti išsamūs argumentai dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo egzistavimo.
12. Dėl atsakovės įdirbio rengiant kasacinius skundus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė pasinaudojo atsakovės įdirbiu rengiant kasacinius skundus ir dėl šių priežasčių 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų suma yra nepagrįstai didelė. Teismas pažymėjo, kad pradinis kasacinis skundas buvo parengtas iš esmės ieškovės pastangomis. Ieškovė parengė atitinkamą numatomą kasacinio skundo struktūrą, kurios pagrindu, atsakovei sutikus, parengė ir pateikė kasacinį skundą, kuriame taip pat realizavo ir atsakovės užduotį. Atsakovė savo pasiūlymus ir pastabas dėl kasacinio skundo turinio pradėjo teikti tik po to, kai buvo pradėtas rengti pakartotinis kasacinis skundas, ir savo atliktas analizes grindė ieškovės surinkta medžiaga pradiniame kasaciniame skunde bei savo subjektyviais pamąstymais, kurie ne visada buvo aktualūs rengiamam kasaciniam skundui. Ieškovės atsakymuose į atsakovės el. laiškus nurodoma, kodėl vienas ar kitas atsakovės pasiūlymas nėra tinkamas kasaciniame skunde naudojamai argumentacijai.
13. Dėl profesinės kvalifikacijos tobulinimo. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė atsakovės sąskaita siekė padengti išlaidas savo profesinei kvalifikacijai tobulinti. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas keliamas teisinis klausimas reikalauja gilios, o ne paviršutinės analizės, dėl ko net ir profesionalus teisininkas kiekvienąkart rengdamas procesinį dokumentą turi pasitikrinti, ar yra nepakitusi konkrečios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika.
14. Dėl skatinimo rengti kasacinį skundą. Teismas vertino, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai ir skatino atsakovę rengti procesinius dokumentus. Ieškovė tik persiuntė atsakovei el. paštu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5738-599/2022 be jokių komentarų, o jau kitą dieną atsakovė atsakė į šį laišką siūlydama skundo gaires. Aiškindama pakartotinio kasacinio skundo teikimo galimybes, ieškovė įspėjo atsakovę dėl rizikos, kad ir pakartotinis kasacinis skundas gali būti nepriimtas.
15. Dėl atsakovės pareigos apmokėti 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Teismas pažymėjo, kad sudaryta teisinių paslaugų sutartimi šalys sulygo, kad bus apmokama ne už konkretų darbo rezultatą, bet už sugaištą laiką teisinei paslaugai suteikti. Nors raštas antstoliui ir nebuvo pateiktas, tačiau patį raštą, kuris buvo surašytas teikiant teisines paslaugas, atsakovė gavo. Ieškovei rengiant raštą reikėjo skirti laiko ir atsakyti į atsakovės netinkamus siūlymus dėl rašto turinio, nes atsakovė teikė pasiūlymus kelti klausimus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurie negali būti keliami teikiant skundą dėl konkrečių antstolio veiksmų.
16. Dėl žodinio susitarimo pakeisti šalių 2019 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutartyje nustatytą teisinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas tvarką. Aplinkybė, kad atsakovė tam tikrus ieškovės terminus subjektyviai suvokė kaip sutikimą iš anksto aptarti numatomą procesinio dokumento parengimo kainą ir jam rengti skiriamą laiką, nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už realiai suteiktas paslaugas, juo labiau, kad atsakovės argumentai dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovė, atsakydama į el. laiškus, neigdavo atsakovės minimus žodinius susitarimus dėl kitokio apmokėjimo už teisines paslaugas. Teisinių paslaugų sutarties turinys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sutartyje aptarusios konkretaus sąskaitų išrašymo laiko, todėl tam tikri faktinių aplinkybių sutapimai yra nepakankami konstatuoti, kad šalys modifikavo raštu sudarytą teisinių paslaugų sutartį, jog apmokėjimas už teisines paslaugas atliekamas tik po procesinio dokumento priėmimo. Atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ir atsisakyti apmokėti ieškovės išrašytas ginčo sąskaitas-faktūras, tokio atsisakymo priimti išrašytas sąskaitas nenumatė ir šalių teisinių paslaugų sutarties 12 punktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) 2023 m. kovo 1 d. apeliaciniu skundu (DOK-26423) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1 Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai vertino ginčo objektą, nevertino pateiktų įrodymų, kad PVM sąskaitos-faktūros nėra priimtos apmokėjimui, netaikė įstatymo nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio 1 ir 4 dalyse, CK 1.63 straipsnio 4 dalyje, CK 1.64 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 2 dalyje.
17.2 Šios bylos ginčo objektas yra ieškovės teisė į atlygį pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, bet ne neapmokėtų suteiktų teisinių paslaugų kokybė ir apimtis. Teismas šioje byloje pirmiausia turėjo nustatyti, ar ieškovė yra įgijusi teisę į atlygį pagal jos nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė nėra priėmusi pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimui, todėl nėra įvykdyta teisinių paslaugų sutarties 12 p. sąlyga ir ieškovė nėra įgijusi teisės į atlygį pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Teismas nemotyvuotai, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės teisė į atlygį yra įgyta, nes atsisakymo priimti išrašytas sąskaitas nenumatė ir šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties 12 punktas.
17.3 Ieškovė vienašališkai nustatė užmokesčio dydį, o tai yra tapatu vienašaliam sandoriui. Kadangi teismas nenurodė įstatymu numatyto pagrindo, kuriuo atsakovei atsirado pareigos iš šio vienašalio sandorio, kaip tai numatyta CK 1.63 straipsnio 4 dalyje, remiantis CK 1.63 straipsnio 4 dalimi darytina išvada, kad ieškovė nėra įgijusi teisės į atlygį pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Be to, ieškovė nėra pateikusi įrodymų dėl konkretiems darbams atlikti sugaišto laiko.
17.4 Teismas klaidingai įvertino, kad atsakovė tik 2022 m. rugsėjo 7 d. informavo ieškovę apie sprendimą nepriimti apmokėjimui PVM sąskaitos-faktūros JRJ Nr. 22-035, kadangi nevertino atsakovės pateikto įrodymo, kad atsakovė tą pačią dieną (2022 m. rugpjūčio 10 d.), kai ieškovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-035, elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad atsisako šią PVM sąskaitą-faktūrą priimti apmokėjimui.
17.5 Teismas nepasisakė, kokią reikšmę bylos ginčo objektui turi pateikti įrodymai (atsakovės direktoriaus M. M. 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laiškai) apie tai, kad atsakovė nepriėmė apmokėjimui ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų JRJ Nr. 22-039 ir JRJ Nr. 22-035.
17.6 Tam, kad PVM sąskaitos-faktūros būtų priimtos arba motyvuotai nepriimtos, jos turi būti pateiktos tinkamai, t.y. jose turi būti detalizuotas teisinių paslaugų pobūdis, tačiau šiuo atveju suteiktos teisinės paslaugos nebuvo detalizuotos taip, kaip numatyta sutarties 12 punkte.
17.7 Teismas nenustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutartas konkretus laikas konkretiems darbams ar paslaugoms atlikti, nenustatė, kad buvo sutarta konkreti kaina (užmokestis) už konkrečias teisines paslaugas ar darbus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutartas konkretus laikas konkretiems darbams ar paslaugoms atlikti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl PVM sąskaitose-faktūrose nurodytiems darbams atlikti ji sugaišo būtent tiek laiko, kiek nurodė PVM sąskaitose-faktūrose. Sutarties 12 punkte numatyta detalizacija taip pat nėra susitarimas dėl konkretaus darbo apimties (laiko) ir kainos. Kadangi sutartyje numatytas tik įkainis, tačiau nėra numatytas laikas konkretiems darbams atlikti, vadinasi sutartyje nėra numatyta konkreti kaina (užmokestis) už konkretų darbą ar paslaugą, kaip tai numatyta advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje.
17.8 Teismas nevertino atsakovės pateikto įrodymo (priedas Nr.42, bylos 2 tomas, lapas 73), įrodančio, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo rašytinis susitarimas prieš rengiant kiekvieną ieškinį atskirai sutarti laiko sąnaudų kiekį minėtų procesinių dokumentų paruošimui.
17.9 Teismas nevertino atsakovės pateiktų parodymų ir įrodymų apie tai, kad teisinių paslaugų sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodoma, kokiose konkrečiose bylose bus atstovaujami kliento interesai ar kokie konkretūs veiksmai jo vardu bus atliekami, nenurodytas konkretus užmokestis už konkrečias suteiktas paslaugas, tik valandinis įkainis, kuris yra nepakankama sąlyga, norint nustatyti užmokestį už konkretų darbą ar paslaugą.
17.10 Teismas nenustatinėjo, kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytos trukmės jiems atlikti. Pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose ieškovė tik nurodė abstrakčius darbus ar teisinių paslaugų pobūdį, o tai nėra tapatu teisinių paslaugų detalizacijai. Nėra galima nustatyti, ar ieškovė teisingai ir sąžiningai įvertino laiko sąnaudas, reikalingas šių konkrečių darbų atlikimui.
17.11 Teismas neteisingai konstatavo, kad kyla ginčas dėl neapmokėtų suteiktų teisinių paslaugų kokybės ir apimties. Atsakovė tik įrodinėja, kad ieškovės atlikti darbai turi būti aiškiai detalizuoti ieškovės pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose ir šioje byloje nekelia ieškovės darbo kokybės ar apimties klausimo.
17.12 Teismas nesigilino į asmens valią, kaip numatyta CK 1.64 straipsnio 2 dalyje, netaikė CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 punkto nuostatų ir nemotyvuotai nusprendė, kad atsakovei teisinių paslaugų sutarties 12 punktu numatyta darbų detalizacija yra pateikta ieškovės PVM sąskaitose- faktūrose.
17.13 Didžioji dalis bylų, kuriose atstovavo ieškovė, buvo dėl turto vertinimo ir antstolio veiksmų, taigi ieškovė buvo ar turėjo būti puikiai susipažinusi su teismų praktika tokio tipo bylose ir ne kartą vykdžiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizę tokio tipo bylose. Ieškovė, rengdama kasacinį skundą, vadovavosi tik keturiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylomis, kurios visos vyko 2009, 2012 ir 2018 metais, tad ieškovei turėjo būti žinomos iš ankstesnių analogiškų bylų, kuriose atstovavo atsakovei, todėl naujos kasacinio teismo praktikos analizės ir sisteminimo faktiškai nebuvo; Ieškovė pati turėjo savarankiškai paruošti tinkamus, be klaidų dokumentus (kasacinius skundus, raštą antstoliui, ieškinį), o jei pati to padaryti negebėjo, tai neturėjo apmokestinti atsakovės už laiką, kurio metu gavo tinkamas atsakovės konsultacijas, ir už laiką, kurį skyrė nurodytų klaidų taisymui.
17.14 Teismas nesugebėjo vienareikšmiškai nustatyti, koks buvo atsakovės teikiamų pastabų, pasiūlymų, korekcijų indėlis ieškovės rengiamų dokumentų darbų apimtyje, kokią įtaką tai turėjo laiko sąnaudoms vykdant šiuos darbus, kokios buvo ieškovės realios laiko sąnaudos šiems darbams atlikti.
17.15 Elektroniniu paštu buvo sutarta, kad papildomais susitarimais bus sutarta dėl konkrečių darbų, paslaugų užmokesčio. Tuo pačiu buvo sutarta ir tai, kad teisinės paslaugos, susijusios su dokumentų parengimu, bus apmokamos tik tuo atveju, jei dokumentai (ieškiniai, skundai) bus priimti atitinkamos instancijos teismo.
17.16 Civilinėje byloje Nr. 2YT-814-528/2022 dėl antstolio veiksmų ieškovė, pažeisdama Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 9 ir 11 punktų nuostatas, pati skatino ruošti apeliacinį skundą, o priėmus nepalankų sprendimą, skatino ruošti ir kasacinį skundą, kurį buvo atsisakyta priimti, vėliau skatino ruošti ir pakartotinį kasacinį skundą, kuris taip pat buvo nepriimtas. Tai patvirtina šalių susirašinėjimai (el. b. 1 t. 82 l.).
17.17 Kasacinio teismo sprendimai dėl kasacinių skundų nepriėmimo įrodo tokių skundų nepagrįstumą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti užmokesčio už darbą.
17.18 Negalima sutikti su teismo išvada, kad atsakovė turi pareigą apmokėti 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039, nes šalys sudaryta teisinių paslaugų sutartimi sulygo, kad bus apmokama ne už konkretų darbo rezultatą, bet už sugaištą laiką teisinei paslaugai suteikti. Tačiau teisinių paslaugų sutarties punktas 3 aiškiai ir konkrečiai numato, kad advokatė rengia dokumentų projektus, t. y. sutartyje numatyta, kad advokatės darbo rezultatas yra būtent konkretaus projekto parengimas, o ne sugaištas laikas jam parengti ar rengti. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų (prieštaravimo priedai 31-38, el. bylos 1 tomo 170-187 l.), kurie patvirtina, kad ieškovė nėra tinkamai, kaip numatyta atsakovės užduotyje, parengusi rašto projekto, o atsakovė nėra gavusi tinkamai, galutinai parengto dokumento projekto.
17.19 Teismas netyrė jos pateiktų įrodymų dėl finansinės padėties, nesivadovavo Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 punkto nuostata.
Atsiliepimas
18. Ieškovė 2023 m. kovo 22 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-35903) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
18.1 Teismas sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertino bei atskleidė tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių realių sutartinių santykių pagal Teisinių paslaugų sutartį buvimą, teisinių paslaugų užsakymą, jų įvykdymo faktą bei suteiktų teisinių paslaugų kokybę. Ieškovės teisė į atlygį kyla iš visumos byloje teismo įvertintų aplinkybių, t.y. iš rašytinės 2019 m. sausio 18 d. Teisinių paslaugų sutarties, paslaugų užsakymą ir įvykdymą patvirtinančių įrodymų, ginčo PVM sąskaitų-faktūrų. Iš teismo sprendimo motyvų yra akivaizdu, kad spręsdamas dėl ieškovės teisės į atlygį, teismas neapsiribojo vien PVM sąskaitomis-faktūromis, o jas kaip tik vertino visumos įrodymų ir aplinkybių kontekste.
18.2 Teisinių paslaugų sutarties 12 punkte numatyta, kad advokatės išrašyta sąskaita laikoma kliento priimta apmokėjimui per 3 darbo dienas nuo išsiuntimo kliento elektroninio pašto adresu. Tačiau ši sutarties sąlyga nesieja ieškovės teisės į atlygį su atsakovės atsisakymu priimti sąskaitą apmokėjimui. Atsakovė visas tris ginčo sąskaitas gavo, per Teisinių paslaugų sutarties 12 punkte numatytą 3 darbo dienų terminą nepateikė jokių objektyvių ir su Teisinių paslaugų sutarties sąlygų pažeidimu susijusių motyvų dėl ginčo sąskaitose nurodytų suteiktų teisinių paslaugų, dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. 22-018 apskritai niekada nepareiškė pastabų, o dėl likusių dviejų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 22-035 ir Nr. 22-039 tik per 30 dienų abstrakčiai ir nemotyvuotai nurodė, kad tiesiog netvirtina jose nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų.
18.3 Atsakovė nuolat keitė savo poziciją dėl atsisakymo priimti sąskaitas apmokėjimui motyvų: 1) atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. el. laiške vertino, kad sąskaita Nr. 22-035 už kasacinio skundo ir patikslinto kasacinio skundo parengimą nepriimama, nes laikė, kad teismui nepriėmus procesinio dokumento, sąskaita už procesinio dokumento parengimą neišrašoma; 2) atsakovė po papildomai nustatyto termino sąskaitoms apmokėti, 2022 m. spalio 10 d. el. laišku vėl abstrakčiai ir nemotyvuotai atsisakė tvirtinti sąskaitoje Nr. 22-035 nurodytų teisinių paslaugų darbų apimtį ir laiko sąnaudas ir šių savo motyvų niekaip neargumentavo; 3) prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad atsisakė priimti sąskaitas apmokėjimui, nes jos buvo nedetalizuotos.
18.4 Atsakovė iš tiesų atsisakė apmokėti visas tris ginčo PVM sąskaitas-faktūras (net ir atsakovės anksčiau priimtą PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018 bei su procesinių dokumentų rengimu nesusijusią vėliausią PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039) ne dėl tos priežasties, kad jai neaiškus suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, detalizavimas, laiko sąnaudų kiekis, o todėl, kad konkrečiose bylose nebuvo pasiektas atsakovės pageidaujamas teisinis rezultatas. Kadangi Teisinių paslaugų sutartimi ginčo šalys nesitarė dėl sėkmės mokesčio ir procesinių dokumentų rengimo apmokėjimo nesiejo su teisinio rezultato pasiekimu, todėl teismas sprendime pagrįstai vertino, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti už jai suteiktas teisines paslaugas pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras.
18.5 Atsakovė nenurodė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ginčo šalys Teisinių paslaugų sutartimi ar kitu būdu būtų sutarę dėl fiksuotos konkrečių teisinių paslaugų kainos. Šalys aiškiai susitarė dėl teisinių paslaugų kainos, kurią apibrėžė pagal du kriterijus: 1) advokatės valandinis įkainis – 85 Eur ir 2) advokatės darbo laiko sąnaudos. Identiškomis teisinių paslaugų apmokėjimo sąlygomis ginčo šalys bendradarbiavo 14 metų, nuo pat 2008 m. gruodžio 15 d. Teisinių paslaugų sutarties sudarymo, kai 2019 m. sausio 18 d. Teisinių paslaugų sutartimi šalys iš esmės pakeitė (padidino) advokatės valandinį įkainį nuo 250 Lt iki 85 Eur, o užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo taisyklė liko nepakitusi. Nuo 2019 m. sausio 18 d. Teisinių paslaugų sutarties sudarymo, šalys niekada nepakeitė ir nepapildė šios sutarties, nesitarė dėl kitokios negu sutarties 11 punkte numatytos užmokesčio už teisines paslaugas dydžio ar apskaičiavimo tvarkos, niekada nesitarė dėl konkrečios (fiksuotos) teisinių paslaugų kainos už konkrečių teisinių paslaugų teikimą.
18.6 Byloje yra pateikta keletas kitų PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų po 2019 m. sausio 18 d. Teisinių paslaugų sutarties sudarymo ir atsakovės apmokėtų, kurios paneigia atsakovės apeliacinio skundo motyvus, kad šalys Teisinių paslaugų sutartimi buvo sutarusios dėl fiksuotos kainos tokioms konkrečioms teisinėms paslaugoms, kaip ieškinio ar kito procesinio dokumento rengimas. Taip pat ir elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovė, užsakydama teisines paslaugas, nekėlė klausimo, neinicijavo ir nesitarė dėl fiksuotos užsakomų teisinių paslaugų kainos.
18.7 Teismas sprendimo 21 punkte atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad šalys žodiniu susitarimu pakeitė Teisinių paslaugų sutartimi nustatytą teisinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas tvarką. Be to, teismas sprendime vertino, kad atsakovės nurodytas 2019 m. sausio 18 el. laiškas nepatvirtina, jog šalys susitarė ar pakeitė tos pačios dienos Teisinių paslaugų sutartį.
18.8 Teisinių paslaugų sutartyje nenumatytas reikalavimas derinti su atsakove sąskaitose nurodytą teisinių paslaugų kainą ar laukti atsakovės akcepto. Pagal Teisinių paslaugų sutarties 12 punktą, sąskaitas klientas įsipareigoja apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo dienos, o ne nuo jų suderinimo ar akceptavimo.
18.9 Visos trys ginčo PVM sąskaitos-faktūros yra detalizuotos pagal Teisinių paslaugų sutarties 12 punkto reikalavimus, nes visose jose yra nurodytas konkrečios suteiktos teisinės paslaugos pavadinimas, jos atlikimo laikas, sutartas valandinis įkainis (atitinkantis Teisinių paslaugų sutarties 12 punktą) ir galutinė kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos kaina, apskaičiuota padauginus paslaugos atlikimo laiką iš sutartyje numatyto valandinio įkainio. Atsakovė, atsisakydama priimti ginčo sąskaitas apmokėjimui, niekada nenurodė, kad jos yra netinkamai detalizuotos, o šią gynybos versiją iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė privalėjo pateikti išplėstinę suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, o tokius atsakovės motyvus paneigia Teisinių paslaugų sutarties turinys. Teisinių paslaugų sutarties 12 punktas nekelia pareigos smulkiau detalizuoti teisinių paslaugų pobūdį, nurodant veiksmus, kurie buvo atliekami rengiant konkretų procesinį dokumentą ar buvo tokio procesinio dokumento rengimo sudedamoji dalis.
Atsiliepimas
18.10 Visose ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos suteiktų teisinių paslaugų kainos atitinka ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-20 redakcija), kainos dydžiu yra artimos suteiktų teisinių paslaugų kainai, kurią atsakovė sumokėjo pagal neginčijamas PVM sąskaitas-faktūras JRJ Nr. 22-006 ir Nr. 22-012.
18.11 Atsakovės direktorius M. M. savo iniciatyva aktyviai dalyvavo rengiant procesinius dokumentus, tačiau jo indėlis negali būti vertinamas kaip kokybiškas ar reikšmingas procesinių dokumentų rengimo procese.
Atsiliepimas
18.12 Atsakovė, gavusi 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039, 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku abstrakčiai nurodė, kad netvirtina joje nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, o paraginta apmokėti šią sąskaitą per papildomai nustatytą terminą, atsakovė 2022 m. spalio 10 d. el. laišku apie minėtą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 22-039 nutylėjo. Vadinasi, atsakovė nenurodė ir nelaikė, kad teisinės paslaugos – rašto antstoliui parengimas – yra nekokybiškos, kad rašto kokybė neatitinka atsakovės suformuotos užduoties. Tik apeliaciniame skunde atsakovė naujai nurodo, kad rašto kokybė neatitinka suformuotos užduoties, tačiau niekur apeliaciniame skunde nenurodo, kokia buvo jos suformuota užduotis dėl rašto antstoliui parengimo.
18.13 Atsakovės galutinės pastabos dėl rašto antstoliui buvo išimtinai susijusios su rašto papildymu motyvais, susijusiais su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Ieškovė išsamiai atsakovei paaiškino, kad prašyme antstoliui, o vėliau – skundžiant antstolio veiksmus, nėra sprendžiami klausimai dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, laikytina, kad atsakovės galutinės pastabos buvo nereikšmingos rašto rengimui, į jas ieškovė atsakovei argumentuotai atsakė, o atsakovė su jomis sutiko, daugiau pastabų dėl rašto atsakovė nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovės užduotis buvo įvykdyta ir rašto antstoliui projektas buvo galutinai užbaigtas bei pateiktas atsakovei.
18.14 Nei 2019 m. sausio 18 d. el. laišku, nei Teisinių paslaugų sutartimi šalys nesusitarė, kad teisinės paslaugos už procesinių dokumentų – ieškinių, apeliacinių skundų ir kasacinių/pakartotinių kasacinių skundų – rengimą yra apmokamos tik tuo atveju, jeigu šie procesiniai dokumentai yra priimami teismo; ginčo šalys advokato užmokesčio nesiejo su pasiektu teisiniu rezultatu (procesinio dokumento priėmimu) ar bylos baigtimi, nesusitarė dėl sėkmės mokesčio. Teismų praktikoje aiškinama, kad teismo atsisakymas priimti skundą, negali būti pagrindas atsisakyti advokatui apmokėti už jo suteiktas teisines paslaugas, kadangi bylos šalys ginčo teisinių paslaugų sutartyje honoraro gavimo nesiejo su pasiektu teisiniu rezultatu.
Atsiliepimas
18.15 Ieškovė per protingą terminą atsakovei pateikė 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-035, kai laikė, kad susijusios teisinės paslaugos yra galutinai suteiktos. PVM sąskaitos-faktūros JRJ Nr. 22-006 išrašymas civilinėje byloje Nr. e2-38211-599/2021 sutapo su ieškinio, kaip galutinio procesinio dokumento, kurio koreguoti dėl teismingumo nebereikėjo, galutiniu parengimu, o ne pirmosios instancijos teismo ieškinio priėmimu.
18.16 Atsakovė byloje neteikė įrodymų, galinčių patvirtinti tariamą jos blogą finansinę padėtį, byloje net neįrodinėjo savo tariamai blogos finansinės padėties, todėl teismas nepažeidė Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys priteisti skolą už atsakovei suteiktas teisines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. sausio 18 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pakeičianti 2008 m. gruodžio 15 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 08/12/15 (e. b. 1 t. 5-11 l.).
22. Ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018 dėl 2 854,09 Eur sumos, kurioje nurodytos šios suteiktos teisinės paslaugos: 1) ruošimasis teismo posėdžiui c.b. Nr. e2-5738-599/2022 (2 val.); 2) atstovavimas teismo posėdyje 2022 m. kovo 17 d. (1 val.); 3) 2022 m. balandžio 15 d. teisinė konsultacija dėl bylų (45 min.); 4) apeliacinio skundo parengimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo c.b. Nr. e2-5738-599/2022 (24 val.). Nurodytas apmokėjimo terminas – 30 dienų. Atsakovė gavo šią PVM sąskaitą-faktūrą, ir atsakovės direktorius M. M. 2022 m. birželio 6 d. el. laišku nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. Nr. 22-018 planuoja apmokėti kitą savaitę (e. b. 2 t. 17-19 l.).
23. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 dėl 6 171 Eur sum os, kurioje nurodytos šios suteiktos teisinės paslaugos: 1) kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-629-924/2022 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-814-528/2022 parengimas (40 val.); 2) pakartotinio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-629-924/2022 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-814-528/2022 parengimas (20 val.). Nurodytas apmokėjimo terminas – 30 dienų (e. b. 1 t. 13 l.). Atsakovė gavo šią PVM sąskaitą-faktūrą ir atsakovės direktorius M. M. 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku nurodė, kad netvirtina šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, sąskaita nėra priimta į įmonės apskaitą (e. b. 1 t. 79 l.).
24. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 dėl 514,25 Eur sumos už rašto antstoliui dėl patvarkymo papildomų duomenų nurodymo parengimą (5 val.). Nurodytas apmokėjimo terminas – 30 dienų (e. b. 1 t. 14 l.). Atsakovė gavo šią PVM sąskaitą-faktūrą, ir atsakovės direktorius M. M. 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku nurodė, kad netvirtina šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, sąskaita nėra priimta į įmonės apskaitą (e. b. 1 t. 78 l.).
25. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešimu nustatė atsakovei papildomą terminą iki 2022 m. spalio 7 d. nurodytoms sąskaitoms apmokėti ir nurodė, kad jų neapmokėjus teisinių paslaugų sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2022 m. spalio 7 d. (e. b. 1 t. 62 l.).
26. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl ieškovės teisės į atlygį pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras
27. Apeliantės teigimu, šios bylos ginčo objektas yra ieškovės teisė į atlygį pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, bet ne neapmokėtų suteiktų teisinių paslaugų kokybė ir apimtis. Teismas šioje byloje pirmiausia turėjo nustatyti, ar ieškovė yra įgijusi teisę į atlygį pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė nėra priėmusi pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimui, todėl nėra įvykdyta teisinių paslaugų sutarties 12 punkto sąlyga ir ieškovė nėra įgijusi teisės į atlygį pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
28. Ieškovė ginčo PVM sąskaitas-faktūras atsakovei išrašė, remdamasi šalių 2019 m. sausio 18 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartimi, pakeičiančia 2008 m. gruodžio 15 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 08/12/15. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti grynųjų pinigų priėmimo kvitas, sąskaita už teisines paslaugas, PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas), kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 ir 9 punktai paneigia aukščiau nurodomus apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs teisinių paslaugų sutarties 12 punktą, nustatė, kad ginčo PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos ir tą pačią dieną atsakovei išsiųstos elektroninio pašto adresu marius.minkevicius@buttons.lt. Atsakovės direktorius M. M. dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų elektroniniais laiškais pateikė atsakymus:
1) dėl 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitos-faktūros JRJ Nr. 22-018 (2 854,09 Eur) – 2022 m. birželio 6 d. el. laišku nurodė, kad ją planuoja apmokėti kitą savaitę (e. b. 2 t. 17-19 l.);
2) dėl 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos-faktūros JRJ Nr. 20-035 (6 171 Eur) – 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku nurodė, kad netvirtina sąskaitoje nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, sąskaita nėra priimta į įmonės apskaitą (e. b. 1 t. 79 l.),
3) dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros JRJ Nr. 22-039 (514,25 Eur) – 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku nurodė, kad netvirtina sąskaitoje nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, sąskaita nėra priimta į įmonės apskaitą (e. b. 1 t. 78 l.).
Žemesnės instancijos teismas
30. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateikto atsakovės įrodymo, kad atsakovė tą pačią dieną, 2022 m. rugpjūčio 10 d., kai ieškovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-035, elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad atsisako šią PVM sąskaitą-faktūrą priimti apmokėjimui (2022-11-22 DOK-143820 priedas). Apeliacinės instancijos teismui įvertinus minėto įrodymo turinį, nėra pagrindo teigti, kad elektroniniame laiške apeliantė atsisakė apmokėti 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-035. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tik 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku atsakovės direktorius nurodė, kad netvirtina 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 22-035 nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, sąskaita nėra priimta į įmonės apskaitą.
31. Teisinių paslaugų sutarties 12 punkte nustatyta, kad advokatės išrašyta sąskaita laikoma kliento priimta apmokėjimui per 3 (tris) darbo dienas nuo išsiuntimo kliento elektroninio pašto adresu. Atsakovės direktorius M. M. 2022 m. birželio 6 d. el. laišku nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. Nr. 22-018 planuoja apmokėti kitą savaitę. Dėl 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitų-faktūrų atsakovės direktorius tik 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laiškais, t.y. praėjus teisinių paslaugų sutarties 12 punkte numatytam 3 darbo dienų terminui, kuriam praėjus advokatės išrašyta sąskaita laikoma kliento priimta apmokėjimui, nurodė, kad šias PVM sąskaitas-faktūras atsisako priimti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad ieškovė nėra įgijusi teisės į atlygį už suteiktas teisines paslaugas pagal išrašytas ginčo PVM sąskaitas-faktūras. Įvertinus šias aplinkybes, atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisinių paslaugų sutarties nuostatas, kurių pagrindu atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas.
32. Apeliantės teigimu, ieškovė vienašališkai nustatė užmokesčio dydį, o tai yra tapatu vienašaliam sandoriui. Kadangi teismas nenurodė įstatymu numatyto pagrindo, kuriuo atsakovei atsirado pareigos iš šio vienašalio sandorio, kaip tai numatyta CK 1.63 straipsnio 4 dalyje, remiantis CK 1.63 straipsnio 4 dalimi, darytina išvada, kad ieškovė nėra įgijusi teisės į atlygį pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.
33. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad klientas įsipareigoja advokatei sumokėti honorarą už teikiamas paslaugas, kuris apskaičiuojamas pagal advokatės darbo laiko sąnaudas. Advokatės valandinis įkainis yra 85 Eur. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos yra apskaičiuotos neteisingai, įvertinant teisinių paslaugų sutartyje numatytą įkainį ir suteiktų paslaugų kiekį ir laiką. Taip pat nepateikė įrodymų, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai galėjo būti atlikti per trumpesnį laiką.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas įvertinęs ginčo PVM sąskaitas-faktūras (2022-10-11 CBP-18466), laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog tam, kad PVM sąskaitos-faktūros būtų priimtos arba motyvuotai nepriimtos, jos turi būti pateiktos tinkamai, t.y. jose turi būti detalizuotas teisinių paslaugų pobūdis, tačiau šiuo atveju suteiktos teisinės paslaugos nebuvo detalizuotos taip, kaip numatyta sutarties 12 punkte. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visose ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, kokios konkrečios teisinės paslaugos suteiktos, t. y. nurodytas konkretus parengtas procesinis dokumentas ar atliktas veiksmas konkrečioje byloje ar konkrečiu klausimu, dėl ko galima aiškiai identifikuoti dokumentą ar veiksmą, už kurį prašoma apmokėjimo, bei šiam dokumentui parengti sugaištas valandų skaičius.
Dėl suteiktų teisinių paslaugų kainos
35. Apeliantės teigimu, teismas nenustatė, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl konkretaus laiko konkretiems darbams ar paslaugoms atlikti, dėl konkretaus užmokesčio už konkrečias teisines paslaugas ar darbus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo sutartas konkretus laikas konkrečių darbų ar paslaugų atlikimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų darbų atlikimui ji sugaišo būtent tiek laiko, kiek nurodė PVM sąskaitose-faktūrose. Sutarties 12 punkte numatyta detalizacija nėra susitarimas dėl konkretaus darbo apimties (laiko) ir kainos. Kadangi sutartyje numatytas tik įkainis, bet nėra numatytas laikas konkretiems darbams atlikti, vadinasi sutartyje nėra numatytas konkreti kaina (užmokestis) už konkretų darbą ar paslaugą, kaip tai numatyta advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
36. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Taigi minėtas įstatymas nustato bendruosius kriterijus, į kuriuos šalys atsižvelgia, kai tariasi dėl advokato darbo užmokesčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas.
37. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad klientas įsipareigoja advokatei sumokėti honorarą už teikiamas paslaugas, kuris apskaičiuojamas pagal advokatės darbo laiko sąnaudas. Advokatės valandinis įkainis yra 85 Eur. Taigi nurodytose sutartyse teisinių paslaugų kaina nėra fiksuota, ji apibrėžta valandinio įkainio principu ir priklauso nuo faktiškai suteiktų teisinių paslaugų valandų skaičiaus.
38. Teisinių paslaugų sutartis priskirtina atlygintinų paslaugų rūšiai. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsižvelgiant į paslaugų, dėl kurių sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, pobūdį, dažnai yra sunku ar net neįmanoma, dar tik sudarant sutartį, numatyti, kiek tiksliai valandų reikės dirbti teikiant tokias paslaugas ir atitinkamai bendrą galutinę šių paslaugų kainą. Nors byloje nėra duomenų, kad siekdama suteikti tam tikrą paslaugą, ieškovė būtų pateikusi atsakovei numatomų dirbti valandų skaičių ar minimalaus jų skaičiaus prognozę, tačiau pažymėtina tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam ieškovė teisines paslaugas teikė nuo 2008 metų. Įvertinus teisinių paslaugų teikimo trukmę, atsakovei turėjo būti žinoma teisinių paslaugų kaina, jos apskaičiavimo tvarka. Taip pat atsakovė yra dalyvavusi ne viename teisminiame procese, todėl turėjo suvokti ir įvertinti laiko sąnaudas teisinių paslaugų suteikimui.
39. Pažymėtina ir tai, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose apskaičiuota suteiktų teisinių paslaugų kaina neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
40. Apeliantė teigia, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo rašytinis susitarimas prieš rengiant kiekvieną ieškinį atskirai sutarti laiko sąnaudų kiekį, minėtiems procesiniams dokumentams paruošti, tačiau jos minimas įrodymas (priedas Nr.42, el. bylos 2 tomas, 73 lapas) nepatvirtina aplinkybės apie tokio susitarimo sudarymą. Iš pateikto šalių susirašinėjimo (priedas Nr.42, el. bylos 2 tomas, 73 lapas) matyti, kad ieškovė siūlė atsakovei atskirus atvejus aptarti atskirai, pasirašant atskirą susitarimą prie sutarties, tačiau toks susitarimas nebuvo nesudarytas.
41. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas.
42. 2019 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutarties 17 punkte šalys susitarė, kad šios sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti daromi raštu ir pasirašomi abiejų šalių. Apeliantė nepateikė įrodymų apie atskiro rašytinio susitarimo sudarymą (CPK 178 straipsnis).
43. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino atsakovės pateiktų parodymų ir įrodymų apie tai, kad teisinių paslaugų sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodoma, kokiose konkrečiose bylose bus atstovaujami kliento interesai ar kokie konkretūs veiksmai jo vardu bus atliekami, nenurodytas konkretus užmokestis už konkrečias suteiktas paslaugas, tik valandinis įkainis, kuris yra nepakankama sąlyga, norint nustatyti užmokestį už konkretų darbą ar paslaugą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.
44. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnis).
45. Nagrinėjamu atveju teisinių paslaugų sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad advokatė teikia įvairias teisines paslaugas: konsultuoja teisiniais klausimais, rengia dokumentų projektus, atlieka dokumentų teisinį įvertinimą, atstovauja valstybės, visuomeninėse ir kitose institucijose, visų instancijų teismuose, arbitražuose, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat teikia kitas paslaugas, kurias leidžia teikti galiojantys įstatymai.
46. Šalys pačios susitarė dėl sutarties turinio, dalyko. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovė atstovaujamosios vardu veikė viršydama teisinių paslaugų sutartyje suteiktus įgaliojimus, atliko tam tikrus veiksmus ar ruošė procesinius dokumentus savo iniciatyva be atsakovės žinios.
Dėl teisinių paslaugų detalizavimo PVM sąskaitose-faktūrose laiko sąnaudų aspektu
47. Apeliantė teigia, kad teismas nenustatinėjo kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytų laikų, skirtų jiems atlikti. Pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose ieškovė tik nurodė abstrakčius darbus ar teisinių paslaugų pobūdį, o tai nėra tapatu teisinių paslaugų detalizacijai. Nėra galima nustatyti, ar ieškovė teisingai ir sąžiningai įvertino laiko sąnaudas, reikalingas šių konkrečių darbų atlikimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.
48. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas ir už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016 22 punktą; 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018 23 punktą, 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019 24 punktą).
49. Teisinių paslaugų sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad suteiktos teisinės paslaugos, nurodant suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų atlikimo laiką ir kainą, yra detalizuojamos klientui išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis pateikiamose suteiktų teisinių paslaugų detalizacijose. Sąskaitas klientas įsipareigoja apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo dienos. Šalys susitaria, kad sąskaitos klientui yra siunčiamos elektroniniu paštu marius.minkevicius@buttons.lt. Advokatės išrašyta sąskaita laikoma kliento priimta apmokėjimui per 3 (tris) darbo dienas nuo išsiuntimo kliento elektroninio pašto adresu.
50. Nagrinėjamu atveju ginčo PVM sąskaitose-faktūrose (2022-10-11 CBP-18466) ieškovė nurodė atliktų teisinių paslaugų pobūdį, joms atlikti reikalingas laiko sąnaudas. Tai, kad atliktos paslaugos nėra detalizuotos pagal atsakovės subjektyvų vertinimą, nepaneigia fakto, kad jos buvo atliktos ar joms atlikti buvo reikalingos mažesnės laiko sąnaudos nei tos, kurios nurodytos ginčo PVM sąskaitose-faktūrose. Savaime suprantama, kad tam tikro procesinio dokumento parengimui reikalinga susipažinti su bylos medžiaga, atlikti jos vertinimą, reikalinga pritaikyti teisminę praktiką, atlikti jos analizę, įvertinti teisinį reglamentavimą konkrečiu ginčo atveju ir pan. Taigi, atskirų veiksmų atlikimas apima vientiso dokumento parengimą.
51. Iš skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išsamiai įvertino ieškovės atliktų veiksmų apimtį, laiko sąnaudas procesiniams dokumentams parengti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atliktu pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl ieškovės atliktų teisinių paslaugų pobūdžio laiko sąnaudų aspektu nekartoja. Aplinkybės, kad ieškovė atsakovei buvo teikusi teisines paslaugas panašaus pobūdžio teisminiuose procesuose, kad ieškovė turėjo būti puikiai susipažinusi su teismų praktika tokio tipo bylose, kad atsakovė teikė ieškovei pastabas, pasiūlymus dėl ieškovės paruoštų procesinių dokumentų, teisėjų kolegijos vertinimu niekaip nepaneigia ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto laiko skirto atliekant nurodyto pobūdžio teisines paslaugas. Net ir esant panašiems teisiniams ginčams reikalinga juos įvertinti individualiai konkrečios bylos, teisinio reglamentavimo, teisminės praktikos kontekste.
52. Apeliantės teigimu, teismas nesigilino į asmens valią, kaip numato CK 1.64 straipsnio 2 dalis, netaikė CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 punkto nuostatų ir nemotyvuotai nusprendė, kad atsakovei teisinių paslaugų sutarties 12 punktu numatyta darbų detalizacija yra pateikta ieškovės PVM sąskaitose- faktūrose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai yra nepagrįsti.
53. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, kuris turi patirtį dalyvaujant teisminiuose procesuose. Su ieškove teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2008 m. gruodžio 15 d., pakeista 2019 m. sausio 18 d. (CBP-18466 priedas). Sutarties pagrindu už teisines paslaugas buvo atsiskaitoma pagal valandinį įkainį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų buvusi taikoma kitokia išlaidų už teisines paslaugas apskaičiavimo tvarka, taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, nes esamas susitarimas atsakovei nėra priimtinas (CPK 178 straipsnis). Laikytina, kad nusistovėjusi tarp ieškovės ir atsakovės išlaidų už teisines paslaugas apskaičiavimo tvarka šalims buvo aiški ir priimtina.
Dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas tvarkos
54. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad elektroniniu paštu buvo sutarta, kad papildomais susitarimais bus sutarta dėl konkrečių darbų, paslaugų užmokesčio; kad už teisines paslaugas, susijusios su dokumentų parengimu, bus apmokama tik tuo atveju, jei dokumentai (ieškiniai, skundai) bus priimti atitinkamos instancijos teismo. Apeliantė teigia, kad tokį susitarimą patvirtina veiksmų seka, kai civilinėje byloje Nr. e2-38211-599/2021 nebuvo priimtas ieškinys, ir ieškovė į sąskaitą apmokėjimui neįtraukė teisinių paslaugų ir darbų už šio ieškinio parengimą; sąskaita apmokėjimui pateikta tik priėmus ieškinį. Apeliantės teigimu, šį susitarimą patvirtina ir faktinės aplinkybės, susijusios su kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo pateikimu teismui, tačiau teismas nevertino, kodėl ieškovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 22-035 pateikė tik po 2 mėnesių po pirmo kasacinio skundo parengimo. Teisėjų kolegija šiuo apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
55. Kaip nustatyta aukščiau, atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2019 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutartis buvo pakeista, ar kad buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos už suteiktas teisines paslaugas pakeitimo. Elektroniniame laiške išreikštas atsakovės noras sudaryti tokį susitarimą nepatvirtina abiejų šalių valios jį sudaryti.
56. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-38211-599/2021 pateiktą ieškinį (2021-12-01 CBP-32539) teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti. Šią nutartį ieškovė (šioje byloje atsakovė), atstovaujama advokatės J. J. (šioje byloje ieškovė) paskundė atskiruoju skundu (2021-12-13 DOK-230294), kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2S-260-430/2022 2022 m. sausio 22 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškinys priimtas 2022 m. sausio 20 d. teisėjo rezoliucija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia veiksmų seka aptartoje civilinėje byloje nepatvirtina apeliantės argumentų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, jog už teisines paslaugas, susijusias su dokumentų parengimu, bus apmokėta tik tuo atveju, jei dokumentai (ieškiniai, skundai) bus priimti atitinkamos instancijos teismo.
57. Tokio susitarimo buvimo nepatvirtina ir kitos apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su pradinio ir pakartotinio kasacinių skundų nepriėmimu, už kurių parengimą atsakovei buvo išrašyta ir pateikta bendra 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 22-035. Apeliantės teiginiai dėl sudaryto susitarimo grindžiami tik jos subjektyvia nuomone ir nepagrįsta įvykių interpretacija. Aplinkybė, kad po pirmojo kasacinio skundo parengimo ir pateikimo teismui atsakovei nebuvo iš karto pateikta PVM sąskaita-faktūra, nepatvirtina buvus abiejų šalių valią sudaryti susitarimą, jog už teisines paslaugas bus atsiskaitoma tik po to, kai advokatės parengtas procesinis dokumento bus priimtas teisme.
Dėl Advokatų etikos kodekso nuostatų
58. Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-814-528/2022 dėl antstolio veiksmų ieškovė, pažeisdama Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 9 ir 11 punktų nuostatas, pati skatino ruošti apeliacinį skundą, o priėmus nepalankų sprendimą, skatino ruošti ir kasacinį skundą, kurį buvo atsisakyta priimti, vėliau skatino ruošti ir pakartotinį kasacinį skundą, kuris taip pat nepriimtas; tą patvirtina šalių susirašinėjimai (e. b. 1 t. 80-81, 82 l.). Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
59. Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 9 punkto nuostatos draudžia advokatui skatinti nepagrįstus teisminius ginčus. Advokatas turi skatinti klientą siekti ginčą išspręsti taikiai, nurodyti alternatyvius ginčo sprendimo būdus. Minėto straipsnio 11 punktas įpareigoja advokatą, tais atvejais, kai kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, apie tai informuoti klientą ir patarti jam tokių reikalavimų ar atsikirtimų nereikšti. Kai advokatas abejoja dėl kliento reikalavimų arba atsikirtimų pagrįstumo, advokatas privalo įspėti klientą apie galimą nepalankų pavedimo vykdymo rezultatą. Jeigu klientas nesutinka su advokato pozicija ir argumentais, advokatas privalo išaiškinti klientui jo teisę atsisakyti advokato paslaugų. Esant šioje dalyje nurodytoms situacijoms, advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas, įspėjęs klientą prieš protingą terminą.
60. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės minimo šalių susirašinėjimo (e. b. 1 t. 80-81, 82 l.) turinio matyti, kad ieškovė išdėstė kasacinio skundo rengimo gaires, taip pat išaiškino apeliantei pakartotinio skundo teikimo tvarką, įspėjo apie riziką, kad pakartotinis kasacinis skundas gali būti nepriimtas. Vėlesniame laiške (e. b. 1 t. 83 l.) apeliantė ieškovei teigia, kad reikia pakartotinai siųsti kasacinį skundą, išdėsto savo nuomonę dėl kasaciniame skunde keltinų klausimų. Taigi šalių susirašinėjimas nepatvirtina apeliantės argumento, kad ieškovė skatino apeliantę ruošti apeliacinį skundą, kasacinį, pakartotinį kasacinį skundus.
Dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros JRJ Nr. 22-039 apmokėjimo
61. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė privalo apmokėti 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039, nes šalys sudaryta teisinių paslaugų sutartimi sulygo, kad bus apmokama ne už konkretų darbo rezultatą, bet už sugaištą laiką teisinei paslaugai suteikti. Nurodo, kad teisinių paslaugų sutarties punktas 3 aiškiai ir konkrečiai numato, kad advokatė rengia dokumentų projektus, tai yra sutartyje numatyta, kad advokatės darbo rezultatas yra būtent konkretaus projekto parengimas, o ne sugaištas laikas jam parengti ar rengti. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų (prieštaravimo priedai 31-38, el. bylos 1 tomas, 170-187 l.), kurie patvirtina, kad ieškovė nėra tinkamai, taip kaip numatyta atsakovės užduotyje, parengusi rašto projekto, o atsakovė nėra gavusi tinkamai, galutinai parengto dokumento projekto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.
62. Ieškovė J. J. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 atsakovei UAB „Furnitūra marketingas“ 514,25 Eur sumai už rašto antstoliui dėl patvarkymo papildomų duomenų nurodymo parengimą (5 val.) (CBP-18466 priedas).
63. Teisinių paslaugų sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad advokatė rengia dokumentų projektus.
64. Iš apeliantės minimo šalių susirašinėjimo (e. b. 1 t. 170-187 l.) matyti, kad atsakovei buvo pateiktas rašto antstoliui projektas, dėl kurio atsakovė teikė ieškovei pastebėjimus, pasiūlymus dėl rašto konstrukcijos, motyvų ir pan. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad nuo jos paskutinio atsakymo ieškovei iki PVM sąskaitos-faktūros už rašto antstoliui parengimą išrašymo nebuvo pateiktas ir atsakovės priimtas galutinis šio dokumento projektas. Be to, atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške (e. b. 1 t. 78 l.) nurodė, kad netvirtina minėtos PVM sąskaitos-faktūros ir joje nurodytų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, tačiau nėra nurodoma argumentų, kad atsisakoma sąskaitą apmokėti, nes nebuvo parengtas rašto projektas antstoliui.
Dėl atsakovės finansinės padėties
65. Apeliantė teigia, kad teismas netyrė jos pateiktų įrodymų dėl finansinės padėties, nesivadovavo Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 punkto nuostata. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia apeliantės pareigos atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas.
66. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
67. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus 51 punkte išdėstė argumentus, kurie patvirtina gerą atsakovės finansinę padėtį (e. b. 2 t. 1-12 l.). Apeliantė, siekdama paneigti ieškovės argumentus, savo finansinę padėtį grindė atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Tačiau byloje atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos finansinė padėtis nėra gera ir apeliantė nėra pajėgi atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas.
Dėl įrodymų vertinimo
68. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinius argumentus, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pateiktų įrodymų, netaikė CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatų.
69. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
70. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o atsakovė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
72. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
74. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
75. Ieškovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.