Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-629-924/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: 2S-629-924/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13374-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-629-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13374-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.26; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. K., akcinei bendrovei SEB bankui, M. M. ir G. L. M. dėl antstolio V. K. 2020 m. liepos 30 d. patvarkymo Nr. S-3152 „Dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę“ vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Furnitūra marketingas“ kreipėsi su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolio V. K. 2020 m. liepos 30 d. patvarkymą Nr. S-3152 „Dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę“ ir įpareigoti antstolį paskirti pakartotinę negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abiejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

2. Skundas grindžiamas tuo, kad antstolis skundžiamame patvarkyme atmetė pareiškėjos (skolininkės) prieštaravimuose nurodytus argumentus dėl atlikto ekspertizės akto neatitikimo 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintai Turto ir verslo vertinimo metodikai (toliau – Metodika) ir atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Ekspertizės akto vykdomojoje byloje pagrindu antstolis patvarkymu nustatė areštuoto turto rinkos vertę. Šiuo atveju ekspertizės aktą parengęs / surašęs teismo ekspertas nesivadovavo Metodikos reikalavimais, todėl yra savarankiškas pagrindas pripažinti ekspertizės aktą neatitinkančiu Metodikai ir atitinkamai panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą. Ekspertizės akte vertintas turtas – gamybinės patalpos ir žemės sklypai buvo lyginti su ne analogišku ir ne panašiu turtu, ekspertas be pagrindo netaikė pajamų metodo, vertinant gamybines patalpas, nepateikė skaičiavimo sekų, kurių pagrindu pritaikė pataisų reikšmes. Skolininko prieštaravimuose ir skunde nurodyti argumentai dėl ekspertizės akto turinio turėjo sukelti antstoliui abejonių dėl turto vertės nustatymo, nes akto trūkumai yra esminiai. Antstolis iš esmės savarankiškai nevertino ekspertizės akto, kritiškai nevertino teismo eksperto 2020 m. liepos 27 d. pateiktų papildomų paaiškinimų, jų nesugretino su ekspertizės aktu, nepatikrino, todėl savo pareigos tinkamai motyvuoti atsisakymą skirti pakartotinę ekspertizę neįvykdė. Eksperto parengtas aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o vertinamo turto kaina nustatyta neteisingai, ji per maža ir neatitinka rinkos vertės, todėl prašo tenkinti skundą.

Šalies argumentai

3. Antstolis V. K. su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nesutikimas su skundu grindžiamas tuo, kad pareiškėja teigia, kad ekspertizė neteisinga, tačiau areštuoto turto kainos ji pati nežino ir tik spėja. Kitokio turto įvertinimo pareiškėja nepateikė, o pareiškėjos nuomonė apie ekspertizės neteisingumą savaime nereiškia, kad turto kaina yra neteisinga. Pateikta eksperto ekspertinio tyrimo ataskaita yra ekspertizės aktas, nes antstolis patvarkymu skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolis pažymėjo, kad bet kokiu atveju pareiškėjos areštuoto turto vertinimo ekspertizė turės būti atlikta naujai, nes prieš pusantrų metų nustatyta turto vertė neatitinka dabartinės padėties.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas palaiko antstolio poziciją ir prašo skundą atmesti. Teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių kokia yra tikroji jos nuomone turto kaina, kas tą kainą patvirtina. Pareiškėjos iškelti klausimai ir nesutikimai dėl Metodikos skirti ne antstoliui, bet ekspertizę atlikusiam ir apklaustam teismo ekspertui. Antstoliui abejonių eksperto nustatyta kaina nekėlė, todėl turi būti vadovaujamasi eksperto nustatyta turto verte.

5. Suinteresuotas asmuo M. M. palaiko pareiškėjos poziciją. Vertinant eksperto darbą svarbu lyginamųjų objektų parinkimo atitikimas esamam teisiniam reguliavimui, apskaičiavimo Metodikos aiškumas ir įtikimumas esamam teisiniam reguliavimui, eksperto vertinamų veiksmų sekos atitikimas esamam teisiniam reguliavimui. Ekspertas nesilaikė Metodikos reikalavimų – lygino sąlyginai panašų turtą, bet ne analogišką ar panašų turtą, pasirinko sau vienam žinomus metodus ir principus. Lyginami žemės plotai skyrėsi daugiau kaip 2–6 kartus, todėl lyginamieji pavyzdžiai neanalogiški ir nepanašūs vertinamajam objektui. Ekspertas nenurodė kodėl sumažėjo pareiškėjos žemės sklypo vertė, jei pagal apžvalgą tokio turto vertė nuosekliai didėja ir 2013 m. jos vertė buvo maždaug dvigubai didesnė – 1 018 883,00 Eur. Antstoliui dėl tokio kainos sumažėjimo turėjo kilti abejonės dėl žemės sklypo vertės. Ekspertas nepagrįstai netaikė pajamų metodo. Dėl to kas nurodyta ekspertizės aktas neatitinka reikalavimų ir yra negaliojantis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Furnitūra marketingas“ skundo dėl antstolio V. K. 2020 m. liepos 30 d. patvarkymo Nr. S-3152 „Dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę“ vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207.

7. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad Ataskaitoje nesivadovauta Metodikos reikalavimais nurodydamas, jog iš Ataskaitos turinio matyti, kad joje (24-to lapo antra pastraipa nuo viršaus) nurodyta, jog ekspertas, taikant metodus remiasi Metodikos reglamentavimu. Teismas pažymėjo, kad ekspertas neturi vadovautis Metodikos reikalavimais dėl turinio, formos, atlikimo procedūrų.

8. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentą, jog ekspertas vertinamą turtą lygino ne su analogišku ar panašiu turtu, bet su sąlyginai panašiu turtu. Teismas pažymėjo, kad iš eksperto ataskaitos ir teiktų paaiškinimų matyti, jog ekspertas sąlyginai panašiu turtu laikė visus Ataskaitos 5.1.1 ir 5.2.1 lentelėse „Parduoti komercinio naudojimo turto objektai Kauno m. sav.“ ir „Užfiksuoti kitos paskirties žemės sklypų Kauno r. NT verčių zonoje Nr. 16.4 pirkimo–pardavimo sandoriai“ nurodytus turto objektus, tačiau ne tuos objektus, kuriuos jis pasirinko lyginamaisiais objektais. Atkreipė dėmesį, kad analogiškas arba panašus turi būti turtas, o turto skirtumai (plotas, tūris ir kt.), vertinant jo kainą, koreguojami pataisomis. Ekspertas tai ir nurodė – vertinamų atrinktų objektų pataisos neviršijo 40 proc. ribos.

9. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos argumento dėl pajamų metodo netaikymo pažymėjo, kad eksperto ataskaitoje nurodyta, kodėl jis naudojo lyginamąjį metodą ir netaikė kitokio metodo ir tai yra eksperto teisė (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Paaiškindamas dėl atlikto ekspertinio tyrimo ekspertas nurodė, kad skolininko pateiktos informacijos negalėjo panaudoti dėl jos pavėluoto gavimo, nepakankamų duomenų ir nepatikimumo. Pažymėjo, kad Ataskaitos 2.4 punkte ekspertas yra nurodęs argumentus kodėl jis netaiko kitų – pajamų arba išlaidų (kaštų) metodų.

10. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą dėl nepateiktų skaičiavimo sekų, kurių pagrindu pritaikytos pataisų reikšmės. Teismas vertino, kad ekspertizės aktas nėra turto vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme ir neprivalo atitikti turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų. Eksperto ataskaitoje yra nurodyta kaip buvo atliekami skaičiavimai – formulės, pataisų koeficientai, skaičiavimai.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje areštuotas turtas buvo vertinamas 9-tą kartą. Pažymėjo, jog nors nagrinėjamu atveju vykdymo procese neabejotinai turės būti skiriama nauja ekspertizė, kadangi nuo ekspertizės atlikimo praėjo daugiau kaip 1,5 metų (pareiškėjos areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta nekilnojamojo turto apžiūrėjimo dieną – 2020 m. birželio 9 d.), o visuotinai žinoma aplinkybė, jog nekilnojamojo turto kaina rinkoje nuolat kinta, tačiau šiuo atveju yra vertinamas antstolio veiksmų teisėtumas dėl priimto ginčijamo patvarkymo. Įvertinęs tai kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad pareikštame skunde pareiškėjos nurodyti argumentai bei išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo abejoti antstolio V. K. veiksmų teisėtumu ir panaikinti 2020 m. liepos 30 d. antstolio V. K. patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę bei įpareigoti antstolį paskirti pakartotinę ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Furnitūra marketingas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas skundžiamoje nutartyje tik cituoja CPK bendrąsias teisės normas dėl teismo eksperto išvados, tačiau kategoriškos išvados, kad eksperto V. G. atlikta Ataskaita vykdomojoje byloje laikytina „teismo eksperto išvada“ pagal CPK 216 straipsnį, nedaro, nors leidžia taip manyti. Tačiau pareiškėja su tuo nesutinka. Eksperto Ataskaita vykdomojoje byloje negali būti laikoma teismo eksperto išvada pagal CPK 216 straipsnį, nes CPK 212 straipsnis aiškiai numato, jog eksperto išvada yra tik teismo skiriama ekspertizė nagrinėjamoje byloje, o šioje nagrinėtoje civilinėje byloje teismas nutartimi neskyrė atlikti ekspertizės.

12.2. Nors teismas ir rėmėsi CPK 682 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis, tačiau akivaizdžiai CPK 682 straipsnio 6 dalyje numatytos išimties netaikė, net jos nevertino. O būtent ši įstatymo išimtis yra reikšminga bylai.

12.3. Teismo nutarties išvados dėl Metodikos taikymo yra prieštaringos. Viena vertus, teismas nutartyje nurodo, kad iš Ataskaitos turinio matyti, jog joje (24 lapo antroje pastraipoje) nurodyta, jog ekspertas, taikant metodus, rėmėsi Metodikos reglamentavimu. Tačiau, kita vertus, sekančiu sakiniu teismas nurodė, kad ekspertas neturi vadovautis Metodikos reikalavimais dėl turinio, formos, atlikimo procedūrų. Abi šios teismo nutarties išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.

12.4. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo Ataskaitos 24 lapo turiniu, iš kurio matyti, jog ekspertas cituoja Metodikos 58.2 punktą, reglamentuojantį analogiško arba panašaus turto skirtumų pataisas. Tačiau teismas nepatikrino, ar ekspertas iš tiesų taikė Metodikos 58.2 punktą ir ar jį taikė tinkamai, nes būtent toks ir buvo skundo dalykas.

12.5. Iš visumos teismo nutarties motyvų pareiškėja daro išvadą, kad teismas laikė, jog Metodika atliekant areštuoto turto vertinimą vykdomojoje byloje yra netaikytina, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kuriais pabrėžiama Ataskaitos neatitiktis Metodikos reikalavimams, teismo liko neįvertinti. Kadangi atskirajame skunde pateiktas teisinis reglamentavimas paneigia teismo nutarties išvadą ir patvirtina, jog areštuoto turto vertinimas vykdymo procese turi būti atliekamas vadovaujantis Metodikos reikalavimais, laikytina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nutarties išvados yra neteisėtos.

12.6. Teismas laikė, kad pareiškėjos argumentai dėl netinkamai taikyto pajamų metodo, nepateiktų skaičiavimo sekų yra nepagrįsti vien todėl, kad ekspertas neprivalo remtis Metodikos reikalavimais. Ataskaitos neatitiktis Metodikai gali būti savarankišku pagrindu pripažinti antstolio 2020 m. liepos 30 d. patvarkymą Nr. S-3152 neteisėtu. Atitinkamai ir skundžiama teismo nutartis yra naikintina tuo pagrindu, kad teismas byloje nepagrįstai ir neteisėtai netaikė Metodikos, kai šis norminis aktas tokios kategorijos bylose yra privalomai taikomas.

12.7. Ekspertas kainų pataisas taikė neanalogiškiems ir nepanašiems turto objektams, o tai neleistina pagal Metodikos 58.1 punktą. Teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino. Teismas nutartyje rėmėsi eksperto teiginiu, kad vertinamų atrinktų objektų pataisos neviršijo 40 % ribos, tačiau atkreiptinas teismo dėmesys, kad kainų pataisas ir šią minėtą 40 % ribą ekspertas apskaičiavo pažeisdamas vertinimo eiliškumą pagal Metodikos 58.1 ir 58.2 punktus, todėl šis pataisų dydis, apskaičiuotas lyginus neanalogiškus ir nepanašius objektus, neturi jokios reikšmės.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo antstolis V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos UAB „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes ginčijama turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė dėl savo teisėtumo ir pagrįstumo antstoliui abejonių nekėlė ir nekelia. Antstolis sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese neabejotinai turės būti skiriama nauja ekspertizė, kadangi nuo ekspertizės atlikimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, o visuotinai žinoma aplinkybė, jog nekilnojamojo turto kaina šiuo metu rinkoje nuolat didėja.

13.2. Skolininkė savo skundo neatsisako, ir toliau galimai piktnaudžiauja savo tariamai pažeistomis teisėmis dėl netinkamo turto kainos nustatymo. Vykdomoji byla pradėta 2013 m., atliktos devynios turto vertės nustatymo ekspertizės, tačiau areštuotas turtas taip ir neparduotas. Visos kitos ekspertizės buvo skundžiamos, o kol skundai išnagrinėjami, jos tapdavo nebeaktualiomis dėl galimai pasikeitusios turto vertės. Skolininkė nesutikdama su ekspertizių nustatytomis kainomis nei karto į vykdomąją bylą nepateikė savo užsakyto turto vertinimo, nei karto nepateikė savo pasiūlyto turto pirkėjo pagal CPK 704 straipsnio nuostatas (tokio, kuris realiai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėtų savo siūlomą kainą už perkamą turtą, netgi ir didesnę nei nustatyta ekspertizės aktu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Furnitūra marketingas“ skundas dėl antstolio V. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėja nesutinka su antstolio 2020 m. liepos 30 d. patvarkymu Nr. S-3152 „Dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę“ vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio V. K. kontoroje yra vykdomas 2013 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1026-485/2011 dėl 1 053 089,83 Eur skolos, 22 371,67 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 1 053 089,83 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo iš skolininkės UAB „Furnitūra marketingas“ išieškotojos AB SEB bankas naudai. 2019 m. rugsėjo 19 d. antstolis V. K. patvarkymu Nr. S-5242 minėtoje vykdomojoje byloje paskyrė ekspertizę turto – 865,64 kv. m. bendro ploto gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 0,6175 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei apžiūros dieną nustatyti, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. G..

17. 2020 m. liepos 13 d. antstolio V. K. patvarkymu pagal V. G. pateiktą 2020 m. liepos 10 d. surašytą rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 20-06-VKNT-09 (toliau – Ataskaita) nustatyta turto vertė: 1) 865,64 kv. m. bendro ploto gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), – 396 000,00 Eur; 2) 0,6175 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 135 000,00 Eur; 3) 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 408 000,00 Eur. Turto vertės nustatymo ekspertizė pavesta atlikti teismo ekspertui V. G. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), į teismo ekspertų sąrašą įrašytas 2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-278).

18. 2020 m. liepos 16 d. pareiškėja (skolininkė) pateikė antstoliui V. K. prieštaravimus dėl Ataskaitoje nustatytos turto rinkos vertės. 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu antstolis V. K. įpareigojo ekspertą V. G. pateikti papildomus duomenis dėl atlikto ekspertinio tyrimo. 2020 m. liepos 27 d. ekspertas V. G. pateikė antstoliui papildomus duomenis dėl atlikto ekspertinio tyrimo. 2020 m. liepos 30 d. patvarkymu antstolis V. K. priėmė patvarkymą Nr. S-3152 dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę. 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja (skolininkė) pateikė skundą dėl 2020 m. liepos 30 d. patvarkymo Nr. S-3152 dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, kurio antstolis netenkino 2020 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu ir perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. vasario 15 d. nutartimi skundo netenkino. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl areštuoto turto įkainojimo, jo vertės pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos juo pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.

20. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kaip galima mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008 išaiškino, kad turto rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo įvertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas sąvokas, rinkos kaina nekilnojamojo turto rinkoje, taigi ir varžytynėse parduodant skolininkų turtą, laikytina tokia kaina, kurią yra pasirengęs mokėti pirkėjas už varžytynėse perkamą turtą siekdamas sau maksimalios ekonominės naudos.

23. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

24. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

25. Turto vertinimo ataskaitos formos ir turinio reikalavimus reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnis, o turto vertinimo tvarką, turto vertinimo metodus ir jų taikymą – Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika).

26. Nagrinėjamoje byloje, kaip tvirtina vykdomosios bylos duomenys, buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. G.. Apeliantė tvirtina, kad 2020 m. liepos 10 d. eksperto Ataskaita neatitinka Metodikos – ekspertas kainų pataisas taikė neanalogiškiems ir nepanašiems turto objektams, o tai neleistina pagal Metodikos 58.1 punktą, Ataskaitoje nurodytos skaičiavimo sekos yra nedetalizuotos, netinkamai taikytas lyginamasis metodas bei nepagrįstai netaikytas pajamų metodas. Ataskaitos neatitikimas Metodikai gali būti savarankišku pagrindu pripažinti antstolio 2020 m. liepos 30 d. patvarkymą Nr. S-3152 neteisėtu. Atitinkamai ir skundžiama teismo nutartis yra naikintina tuo pagrindu, kad teismas byloje nepagrįstai ir neteisėtai netaikė Metodikos, kai šis norminis aktas tokios kategorijos bylose yra privalomai taikomas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl ginčo turto įvertinimo, pažymi, kad apeliantės nurodomi argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo eksperto V. G. atliktas turto vertinimas neatspinti realios tuo metu buvusios areštuoto turto vertės.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad ekspertas kainų pataisas taikė neanalogiškiems ir nepanašiems turto objektams, o tai neleistina pagal Metodikos 58.1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lyginamojo metodo taikymo taisyklės įtvirtintos Metodikos 56–63 punktuose. Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Pagal Metodikos 58 punktą, taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau nei trijų per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (Metodikos 59 punktas). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (60 punktas). Metodikos 62 punkte numatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; pataisų taikymo būtinybės pagrindimo aplinkybes; taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas ir rezultatus.

28. Vertinant ekspertizės akto turinį lyginamojo metodo taikymo taisyklių aspektu, matyti, jog Ataskaitoje nurodyta, iš kokių šaltinių ir kokiais kriterijais (požymiais) vadovaujantis buvo parinkti lyginamieji objektai, taip pat nurodyti lyginamųjų objektų skirtumai, pataisų modeliai ir jų taikymo duomenys. Ekspertas palygino paskutinių 36 mėnesių laikotarpio sandorių kainas. Akte nurodyta, jog vertintojas parinko labiausiai panašius į vertinamo turto lyginamuosius sandorius (objektus). Pataisos skaičiuotos atsižvelgiant į laiką, vietą, bendrą plotą, statybą (rekonstrukciją) ir kitus faktorius, lemiančius vertinamo turto vertę. Ataskaitoje pateiktoje lentelėje 5.1.3 nurodyti lyginami objektai, vertinami duomenys, taikomos pataisos ir apskaičiuota lyginamo turto 1 kv. m kaina eurais, todėl apeliantės argumentai dėl Ataskaitos neatitikimo Metodikos 58.1 punktui, atmestini.

29. Atmestinas apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog Ataskaitoje nurodytos skaičiavimo sekos yra nedetalizuotos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog 2020 m. liepos 10 d. eksperto Ataskaitoje nurodytos visos taikytos formulės, pateikiama dvimačių lentelių forma arba dvimačių grafikų (X-Y) forma. Dvimačių lentelių ir grafikų analizė ir duomenų apdorojimas nereikalauja specialių žinių, sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad skaičiavimo sekos yra nedetalizuotos.

30. Apeliantė nurodo, kad Ataskaitoje netinkamai taikytas lyginamasis metodas bei nepagrįstai netaikytas pajamų metodas. Pasisakydamas dėl šio apeliantės argumento, teismas pažymi, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 11 punkto reikalavimus turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyti turto vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai. Metodikos 54 punktas numato, kad, vertinant turtą, gali būti taikomi lyginamasis, pajamų ir išlaidų (kaštų) metodai. Metodikos 55 punktas numato, kad, jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Nors apeliantė teigia, kad jai kilo abejonių dėl taikyto vertinimo metodo, tačiau tiek 2020 m. liepos 10 d. eksperto Ataskaitoje, tiek 2020 m. liepos 27 d. eksperto pateiktoje papildomoje informacijoje paaiškinama, kodėl nustatant turto rinkos vertę konkrečiu vertinimo tikslu eksperimentiniame tyrime naudotas lyginamasis metodas, o ne pajamų ir išlaidų (kaštų) metodai. Iš 2020 m. liepos 10 d. eksperto Ataskaitos matyti, jog lyginamasis metodas buvo pasirinktas, nes laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje fiksuojami analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, yra žinomos šių sandorių kainos, nefiksuojama sandorių kainų reikšmingų svyravimų, taip pat yra informacijos apie analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pasiūlos kainas laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje. Tuo tarpu pajamų metodas netaikomas, nes vertinamas turtas neduoda nuomos pajamų ir nėra pakankamai patikimų duomenų, kokias nuomos pajamas laisvos nekilnojamojo turto rinkos sąlygomis šis nekilnojamojo turto objektas gali duoti. Atsižvelgęs į tai, ir įvertinęs 2020 m. liepos 10 d. eksperto Ataskaitoje pateiktus argumentus dėl lyginamojo metodo pasirinkimo vertinant turtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ekspertas pagrindė vertinimo metodo pasirinkimą/turto vertinimo metodų taikymo ir netaikymo pagrindimo aplinkybes, todėl eksperto taikytas lyginamasis metodas nesudaro pagrindo abejoti atlikto vertinimo patikimumu.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad eksperto Ataskaita vykdomojoje byloje negali būti laikoma teismo eksperto išvada pagal CPK 216 straipsnį, nes CPK 212 straipsnis aiškiai numato, jog eksperto išvada yra tik teismo skiriama ekspertizė nagrinėjamoje byloje, o šioje nagrinėtoje civilinėje byloje teismas nutartimi neskyrė atlikti ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog CPK nustato atskirą turto vertinimo ekspertizių vykdymo tvarką ir antstolio įgaliojimus atliekant turto įkainojimą vykdymo procese. Ginčai dėl turto vertinimo yra sprendžiami CPK 682 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 510 straipsnio tvarka apskundus antstolio veiksmą civilinėje byloje eksperto išvada laikytina įrodymu (CPK 177 straipsnio 1 dalis) ir teismo vertinama laikantis CPK 218 straipsnyje nustatytų kriterijų. Procesinė norma nenustato galimybės atskira tvarka ginčyti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Laikytina, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212–218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018).

32. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog skundžiama teismo nutartis yra naikintina tuo pagrindu, kad teismas byloje nepagrįstai ir neteisėtai netaikė Metodikos, kai šis norminis aktas tokios kategorijos bylose yra privalomai taikomas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikė Metodikos 56-63 punktuose įtvirtintas taisykles, atmesdamas pareiškėjos argumentą, kad ekspertas vertinamą turtą lygino ne su analogišku ar panašiu turtu, bet su sąlyginai panašiu turtu.

33. Be to, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl Metodikos taikymo yra prieštaringos, nes viena vertus, teismas nutartyje nurodo, kad iš Ataskaitos turinio matyti, jog joje (24 lapo antroje pastraipoje) nurodyta, jog ekspertas, taikant metodus, rėmėsi Metodikos reglamentavimu. Tačiau, kita vertus, sekančiu sakiniu teismas nurodė, kad ekspertas neturi vadovautis Metodikos reikalavimais dėl turinio, formos, atlikimo procedūrų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išakinęs, jog turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto vertinimo ataskaitos dalyku, nes tyrimo metu remiamasi tais pačiais turto rinkos vertės nustatymo metodais bei šaltiniais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė negali būti tapatinama su turto vertinimo ataskaita ir tai reiškia, jog vykdymo proceso metu paskirtai turto vertinimo ekspertizei tiesiogiai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertizės aktas, surašytas vykdant antstolio patvarkymą, nelaikomas turto vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme ir neprivalo atitikti turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, jog antstolis nepagrįstai atmetė apeliantės prieštaravimuose nurodytus argumentus dėl atlikto ekspertizės akto neatitikimo 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintai Turto ir verslo vertinimo metodikai (toliau – Metodika) ir atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nesant abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės ir apeliantei nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, antstoliui nekilo pareiga skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę. Konstatuotina, jog antstolis CPK nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką, nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,62 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus atskirojo skundo, valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“, valstybės naudai 9,62 Eur (devynis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas