Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“, M. M. ir G. L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“, M. M. ir G. L. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas dėl išieškojimo teisės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija – tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 straipsnis). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui (CPK 25 straipsnis, 26 straipsnis) reguliuojamas vadovaujantis teismingumo instituto taisyklėmis, suskirstančiomis teismų kompetenciją teismų sistemos viduje (CPK IV skyrius).

9. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendra teismingumo taisyklė, t. y. kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo – juridinio asmens – buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovų pareikštas ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, rėmėsi CPK 31 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta išimtinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo turto daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti, kad atsakovo AB SEB bankas teisė pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. vykdomojo rašto Nr. 2-1026-485/2011 1 punktą reikalauti areštuoti ir nukreipti išieškojimą į UAB „Furnitūra marketingas“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, taip pat pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus prieš laiduotojus M. M. ir G. L. M. dėl įsiskolinimo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1026-485/2011 patvirtintos Taikos sutarties 1 punkte nurodytas sutartis tuo atveju, jeigu pardavus hipoteka įkeistą UAB „Furnitūra marketingas“ turtą bei įkeistas apyvartoje esančias prekių atsargas nepakanka piniginių lėšų padengti viso UAB „Furnitūra marketingas“ įsiskolinimo, yra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą bei naudojimusi nekilnojamuoju daiktu, t. y. su hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarka bei jos pakeitimu, todėl ieškinys išimtinai turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

11. Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovų ieškinys yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į konkretų nekilnojamąjį turtą. Ieškovai ieškinyje, kurį skundžiama nutartimi atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad šalys sudarė Kauno apygardos teismo 2011-02-07 nutartimi c.b. Nr. 2-1026-485/2011 patvirtintą taikos sutartį, kurioje buvo aptarę ieškovės šioje byloje UAB „Furnitūra marketingas“ prievolės atsakovei šioje byloje AB SEB bankas įvykdymo terminus bei jų pažeidimo pasekmes, t. y. atsakovės AB SEB bankas teisę nukreipti išieškojimą į ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“ turtą laikantis taikos sutartyje aptartos eiliškumo tvarkos: 1) į hipoteka įkeistą UAB „Furnitūra marketingas“ turtą; 2) į UAB „Furnitūra marketingas“ pinigines lėšas; 3) į laiduotojams (ieškovams šioje byloje) M. M. ir G. L. M. priklausantį turtą. Ieškovų teigimu, po taikos sutarties patvirtinimo teisme atsakovė vienašališkai atsisakė dalies hipotekos teisės (atsisakė kitam asmeniui UAB „Manjana“ priklausančių hipoteka įkeistų žemės sklypų) taip sumažinus pirmąja eile išieškomo turto apimtį ir taikos sutarties pagrindu išduoto vykdomojo rašto pagrindu pradėjo priverstinį išieškojimą, nesilaikydama sutartyje aptarto išieškojimo eiliškumo, kas iš esmės pažeidžia ieškovo ir laiduotojų turtinius interesus. Ieškovų ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovei vienašališkai atsisakius dalies hipotekos teisės ir taip savo valia sumažinus Taikos sutarties 7 punkte numatytą hipoteka įkeisto turto apimtį, iš kurio pirmąja eile išieškoma pagal šalių sutartą išieškojimo eiliškumo tvarką, ji nebeturi teisės nukreipti išieškojimo į kitą turtą, einantį po pirmosios išieškojimo eilės. Tokia ieškovų argumentacija grindžiama tuo, kad Taikos sutarties 7 punkte numatyta, jog išieškoti iš UAB „Furnitūra marketingas“ piniginių lėšų galima tik tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą iš varžytinių nepakanka piniginių lėšų padengti viso UAB „Furnitūra marketingas“ įsiskolinimo, o išieškoti iš laiduotojų turto galima tik tuo atveju, jei nepakako ir UAB „Furnitūra marketingas“ piniginių lėšų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006). Taigi, išimtinį teismingumą lemia bylos ginčo objektas, tai yra, nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisė į jį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimai ir jame dėstomos faktinės aplinkybės, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo laikyti šį ginčą susijusiu su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą. Tokia išvada darytina tuo pagrindu, kad ieškovų inicijuoto ginčo objektas yra ne hipoteka įkeistas turtas, o būtent atsakovo teisė išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto, t. y. UAB „Furnitūra marketingas“ piniginių lėšų ir ieškovų M. M. ir G. L. M. turto. Ta aplinkybė, kad ieškinyje plačiai aptariamos faktinės aplinkybės, susijusios su hipoteka, kurios pagrindu atsakovo naudai buvo įkeistas UAB „Furnitūra marketingas“ turtas, iš kurio pagal taikos sutartį turėjo būti išieškoma pirmąja eile, nesudaro pagrindo ieškovų pareikštą ieškinį laikyti ieškiniu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą. Todėl pripažintina, kad šalių ginčas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis, ieškovai pagrįstai vadovavosi bendrąja teismingumo taisykle ieškinį pareikšdami pagal atsakovės buveinės vietą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiam ginčui taikytina CPK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtinio teismingumo taisyklė.

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisyklių taikymą, ir nepagrįstai atsisakė priimti apeliantų ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodęs, jog ieškinys teismingas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.