- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e2-631-1162/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13497-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė J. J. pateikė teisme ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 9 539,34 Eur skolą už teisines paslaugas pagal 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018 dėl 2 854,09 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 dėl 6 171 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 dėl 514,25 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės sumokėtą 107,00 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. spalio 25 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės J. J. ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J. 9 539,34 Eur skola, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 539,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės J. J. ieškinį atmesti. Nurodė, kad teisinių paslaugų sutartyje su ieškove buvo sutartas valandinis įkainis, tačiau nebuvo sutartas konkretus valandų skaičius, reikalingas konkrečiam ieškiniui parengti, kitoms užduotims vykdyti. Sutartyje nėra numatyta, kad advokatas gali skirti neribotą, vienašališkai nutartą valandų skaičių procesinių dokumentų parengimui. Sudarius teisinių paslaugų sutartį, su ieškove žodžiu buvo aptarta, kad prieš rengiant kiekvieną ieškinį ar tai kitą procesinį dokumentą bus sutariamas laiko sąnaudų kiekis minėtiems procesiniams dokumentams ieškiniui paruošti, tačiau šiuo atveju ieškovė ieškinius bei kitus procesinius dokumentus rengė be tokio susitarimo, buvo ir yra sutartas tik valandos darbo įkainis. Atsakovė atsisakė apmokėti 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018 dėl 2 854,09 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 dėl 6 171 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 dėl 514,25 Eur vadovaudamasi sudarytos teisinių paslaugų sutarties 12 p. numatančiu, kad „sąskaitas klientas įsipareigoja apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo dienos. Šalys susitaria, kad sąskaitos klientui yra siunčiamos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Išrašyta sąskaita laikoma kliento priimta apmokėjimui per 3 (tris) darbo dienas nuo išsiuntimo Kliento elektroninio pašto adresu“. Nurodytos ieškovės atsiųstos PVM sąskaitos faktūros nebuvo priimtos apmokėjimui ir apie tai ieškovė buvo informuota. Pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose visiškai nėra detalizuotos suteiktos paslaugos, už kurias reikia mokėti ir kokia jų vertė, o tai neatitinka teisinių paslaugų sutarties 12 p., kuriame taip pat numatyta, kad „suteiktos teisinės paslaugos, nurodant suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų atlikimo laiką ir kainą, yra detalizuojamos klientui išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis pateikiamose suteiktų teisinių paslaugų detalizacijose“. Pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nėra detalizuota, kiek konkrečiai laiko ieškovei reikėjo įgyti specialiųjų žinių, kiek konkrečiai laiko skyrė teismų praktikos analizei, susipažinimui su bylos dokumentais, ieškinio surašymui. Taigi, atlygis už suteiktas šias teisines paslaugas nėra ir nebuvo sutartas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnis. Ieškovės suteiktos teisinės paslaugos pagal su ieškove sudarytą teisinių paslaugų sutartį buvo nekokybiškos. Civilinės bylos, kuriose atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo ieškovė, buvo užbaigtos nepalankiais teismų sprendimais, o prašomas atlygis už suteiktas teisines paslaugas yra neproporcingai didelis, neatitinka protingumo kriterijų. Ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, kad „paruošti ieškiniai reikalavo specialių žinių“, kurioms įgyti ji sugaišo laiko, už kurį reikalauja atsakovo apmokėjimo, tačiau atsakovė neturi pareigos apmokėti už ieškovės profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nes advokato pareiga yra nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, kurios tobulinim1 organizuoja Lietuvos advokatūra šios nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ši pareiga įtvirtinta ir Advokatų etikos kodekse, kurio privalo laikytis ieškovė. Ieškovė minėtu teiginiu pati pripažįsta, kad jos turimos žinios ir kompetencija nebuvo pakankamos įvykdyti atsakovės pavedimą, todėl vadovaudamasi Advokatų etikos kodekso 4 p. ieškovė neturi teisės reikalauti atlygio už pavedimą, kuriam atlikti neturėjo reikiamos kompetencijos. Atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, dėl ko nepagrįstai buvo inicijuoti teisminiai procesai, o ieškovė pažeidė Advokatų etikos kodekso 10 p., draudžiantį skatinti nepagrįstus teisminius ginčus. Teismui priėmus atsakovei netinkamą procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolio veiksmų, ieškovė pati skatino ruošti apeliacinį skundą, o priėmus nepalankų sprendimą, skatino ruošti ir kasacinį skundą, kurį buvo atsisakyta priimti, vėliau skatino ruošti ir pakartotinį kasacinį skundą, kuris taip pat buvo nepriimtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) sprendimai nepriimti skundų įrodo tokių skundų nepagrįstumą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti užmokesčio už darbą, dėl kurių nepagrįstumo atsakovė ne tik kad nebuvo tinkamai įspėta, o priešingai, ieškovės buvo skatinama šiuos darbus daryti. Ieškovės suteiktų paslaugų kokybė neatitinka advokatui keliamų reikalavimų, kadangi atsakovas buvo pareiškęs daug esminių pastabų dokumentų ruošimo eigoje dėl darbų, nurodytų PVM sąskaitoje-faktūroje JRV Nr. 22-035. Ieškovė, ruošdama pakartotinį kasacinį skundą, darė daug teisinių ir loginių klaidų, kurias taisė, gavusi argumentuotas atsakovės pastabas. Pakartotinį kasacinį skundą ieškovė parengė ne savarankiškai, o nuolatinių atsakovui pastabų pagrindu, taisant atsakovo nurodytas logines ir teisines klaidas ieškovės parengtuose skundo juodraščiuose. Šiam darbui, kurį savarankiškai turėjo atlikti bet neatliko ieškovė, atsakovė sugaišo daug savo tiesioginio darbo laiko, o ieškovė iš esmės atliko tik techninį darbą, neveikė profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, kaip to reikalauja Advokatų etikos kodekso 9 p. Ieškovė nėra tinkamai parengusi rašto antstoliui dėl patvarkymo papildomų duomenų nurodymo pagal PVM sąskaitą -faktūrą JRV Nr. 22-039. Atsakovė buvo pareiškusi pastabų dėl rašto turinio, kokybės ir atitikimo keliamai užduočiai, tačiau raštas nėra tinkamai parengtas. Po atsakovės pareikštų galutinių pastabų, ieškovė nepateikė atsakovei antstoliui paruošto rašto, šio rašto nepateikė ir tiesiogiai antstoliui. Taigi, atsakovei paslauga nėra suteikta, o ieškovė neteisėtai reikalauja užmokesčio už nesuteiktą paslaugą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė atsakovei teisines paslaugas teikė nuo 2009 metų, per šį laikotarpį atsakovė yra gavusi ir apmokėjusi ieškovei PVM sąskaitų -faktūrų už bendrą 46 353,40 Eur sumą. Ieškovė buvo susipažinusi su visais procesiniais dokumentais ir šių bylų eiga jai buvo žinoma, ne kartą ruošė atsakovei procesinius dokumentus bylose dėl antstolio veiksmų, atstovavo teisme ir kt., jos prašomas atlygis yra ganėtinai per didelis, neprotingas ir neatitinka suteiktų teisinių paslaugų kokybės.
Atsiliepimas
4. Ieškovė J. J. atsiliepime į prieštaravimus prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės tariamo suklaidinimo ir apgaulės teikiant teisines paslaugas, yra būtina įvertinti ginčo šalių tarpusavio santykių praktiką teisinių paslaugų sutarties vykdymo laikotarpiu. Ieškovė atsakovei teisines paslaugas nepertraukiamai teikė beveik 14 metų. Visu teisinių paslaugų sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė niekada nereiškė pretenzijų ieškovei dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės ar jų kainos, po suteiktų teisinių paslaugų ir išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų toliau užsakinėjo teisines paslaugas. Teisinių paslaugų sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. ieškovės atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio didžiąją dalį iš esmės sudarė procesinių dokumentų rengimas teismuose nagrinėjamose bylose. Pagal viešai skelbiamus duomenis, atsakovė nuo 2005 metų dalyvavo 24 bylose. Atsakovės direktorius M. M. aktyviai dalyvaudavo procesinių dokumentų rengimo ir bylinėjimosi procesuose, ką atsakovė yra pripažinusi prieštaravimuose, išreikšdavo savo nuomonę dėl bylose taikytinų teisės aktų, ieškovei pateikdavo savitą jų aiškinimą, dažnai grįstą internete rasta informacija, taip pat ieškovei savo iniciatyva teikdavo atsakovės atžvilgiu priimtų teismo sprendimų rašytines analizes, nurodydamas jų trūkumus dėl netinkamai taikytų konkrečių teisės normų, savo iniciatyva teikdavo planuojamų rengti procesinių dokumentų planus (gaires). Be to, teisinių paslaugų užsakymas pasitelkiant kitus advokatus ar advokatų kontoras atsakovei buvo įprasta jos veiklos praktika. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo ilgametės bylinėjimosi patirties, buvo patyrusi teisminiuose procesuose, turėjo patirties santykiuose su advokatais, suprato jos užsakomų ir jai teikiamų teisinių paslaugų pobūdį, buvo linkusi bylinėtis, domėjosi teisiniu reguliavimu, išmanė teisės aktus, suprato bylų nagrinėjimo teisme instancinę sistemą, nuolat siekė jai nepalankių teismo sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka, užsakydama teisines paslaugas dėl apeliacinių ir kasacinių skundų rengimo, konsultavosi ir turėjo galimybę konsultuotis su kitu advokatu dėl tokių teisinių paslaugų teikimo poreikio, todėl atsakovė aiškiai suprato jos užsakomų ir ieškovės teikiamų teisinių paslaugų specifiką, nebuvo suklaidinta ar apgauta ieškovės dėl teikiamų teisinių paslaugų. Vadinasi, šie atsakovės motyvai dėl suklaidinimo ar apgaulės teikiant teisines paslaugas yra nepagrįsti. 2019 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutarties 11 punkte šalys susitarė dėl užmokesčio už teisines paslaugas, susitardamos, kad atsakovė įsipareigoja ieškovei mokėti honorarą už teikiamas paslaugas, kuris apskaičiuojamas pagal ieškovės darbo laiko sąnaudas, kai ieškovės valandinis įkainis yra 85 Eur. Teisinių paslaugų sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad suteiktos teisinės paslaugos, nurodant suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų atlikimo laiką ir kainą, yra detalizuojamos klientui išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis pateikiamose suteiktų teisinių paslaugų detalizacijose. Ieškovė, laikydamasi teisinių paslaugų sutarties 11 ir 12 punktų, po teisinių paslaugų suteikimo, išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kuriose detalizavo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, nurodė kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos pavadinimą, atlikimo laiką, sutartą valandinį įkainį ir galutinę kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos kainą. Dėl teisinių paslaugų, už kurias išrašyta PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 20-035, pažymėjo, kad 2022 m. birželio 20 d. kasacinį skundą sudarė dvi dalys: 1) dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos privalomo taikymo atliekant turto įvertinimą vykdymo procese; 2) dėl netinkamo įrodinėjimo taisyklių taikymo. 2022 m. liepos 12 d. pakartotinį kasacinį skundą taip pat sudarė dvi dalys: 1) dėl teisės aktų, taikytinų atliekant ekspertizę vykdymo procese; 2) dėl netinkamo įrodinėjimo taisyklių taikymo. Ginčo šalys sutarė pakartotiniame kasaciniame skunde koreguoti ir naujai išdėstyti tik pirmąją kasacinio skundo dalį, dėl to kasacinio skundo parengimo kaina buvo 3 400 Eur, o pakartotinio kasacinio skundo parengimo kaina – 1 700 Eur. Kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo neįmanoma kokybiškai parengti neatlikus LAT teismų praktikos analizės, nes to reikalauja kasacinio skundo rengimo teisiniai pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnis). Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo turinio, juose ieškovė rėmėsi LAT praktika. Kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo kaip suteiktų teisinių paslaugų pobūdį sudaro visuma šių procesinių dokumentų parengimo veiksmų, kurie apima skundžiamų teismų nutarčių motyvų analizę, teisės aktų ir LAT teismų praktikos analizę, jų sisteminimą, kasaciniame skunde nurodytų motyvų apgalvojimą, paties procesinio dokumento parengimą ir derinimą su klientu, kliento komentarų aptarimą ir korekcijas. Teisinių paslaugų sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad advokatė rengia dokumentų projektus. Ši sutartis nenumato pareigos ieškovei smulkiau detalizuoti, kokius veiksmus ieškovė atliko rengdama procesinį dokumentą ir kiek konkrečiai laiko sugaišo to procesinio dokumento parengimo sudedamosioms dalims (LAT praktikos analizei, kitų instancijų teismų praktikos analizei, teisės aktų analizei, motyvų apgalvojimui ir kt.), nes šios dalys yra būtinos ir reikalingos sąlygos kokybiškam procesiniam dokumentui parengti ir tokio procesinio dokumento rengimo dalis. Atsakovė atsisakė priimti 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-035 vieninteliu pagrindu, t. y., kad kasacinis skundas ir pakartotinis kasacinis skundas LAT teisėjų atrankos kolegijos nebuvo priimti, tačiau ieškovė aiškiai išreiškė atsakovei, kad tokio susitarimo, kai teisinių paslaugų apmokėjimas priklauso nuo procesinio dokumento priėmimo ar nepriėmimo, nebuvo. Kitų motyvų, susijusių su teisinių paslaugų kokybe ar sąskaitoje nurodytų teisinių paslaugų pobūdžio nedetalizavimu, atsakovė ieškovei nenurodė. Šalys nesiejo advokato užmokesčio su bylos baigtimi. Teisinių paslaugų sutarties sąlygos ir atsakovės nuoseklus elgesys iki ginčo sąskaitų išrašymo dienos paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes dėl šalių susitarimo neapmokėti teisinių paslaugų, kai teismas atsisako priimti procesinį dokumentą. Pagal teisinių paslaugų sutarties 3 punktą, ieškovė įsipareigojo teikti teisines paslaugas, įskaitant rengti dokumentų projektus, o pagal sutarties 11 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti už teikiamas teisines paslaugas, kas atitinkamai reiškia, jog ieškovė, parengusi atsakovei procesinius dokumentus, įgijo teisę į atlygį. Toks susitarimas atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Žodine forma šalys taip pat tokio susitarimo nesudarė, be to, teisinių paslaugų sutarties 17 punktas numato, kad šios sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti daromi raštu ir pasirašomi abiejų šalių. Jokių teisinių paslaugų sutarties pakeitimų ar papildymų šalys nesudarė. Šalys nesitarė ir dėl fiksuotos galutinės teisinių paslaugų kainos. Nei teisinių paslaugų sutartimi, nei žodžiu šalys nesusitarė dėl privalomo būsimų teikiamų teisinių paslaugų galutinės kainos fiksavimo. Prieš kasacinio skundo ar pakartotinio kasacinio skundo rengimą atsakovė tokio prašymo ar reikalavimo ieškovei nekėlė. Kad tokio susitarimo nebuvo ir kad atsakovė nereikalaudavo iš anksto apskaičiuoti būsimų teikiamų teisinių paslaugų galutinę kainą, patvirtina ir atsakovės nuoseklus elgesys teisinių paslaugų sutarties vykdymo laikotarpiu. Artimu ginčui laikotarpiu ieškovė atsakovei rengė kitus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-5738-599/2022, kurių būsimos parengimo kainos šalys nederino, jų kaina savo dydžiu yra artima ginčo 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 22-035 nurodytai teisinių paslaugų kainai ir kurias atsakovė apmokėjo ieškovei, t.y. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinio parengimo kaina pagal 2022 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-006 buvo 2 040 Eur (24 val. x 85 Eur) + PVM, dubliko parengimo kaina pagal 2022 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-012 buvo 1 020 Eur (12 val. x 85 Eur) + PVM. Ieškovė tinkamai, profesionaliai ir kvalifikuotai suteikė teisines paslaugas. Ieškovė savo advokato praktikos metu yra parengusi nemažai kasacinių skundų, kurių dalį LAT teisėjų atrankos kolegija yra priėmusi, dalį jų patenkinusi, dalies nėra priėmusi, pvz., ieškovė atsakovės užsakymu 2018 m. birželio 22 d. parengė ir LAT pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kai kasaciniame skunde buvo keliami su turto vertinimo teisiniu reglamentavimu susiję klausimai, kuris buvo priimtas. Artimu ginčui laikotarpiu, po to, kai LAT teisėjų atrankos kolegija 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nutartimis atsisakė priimti ieškovės rengtus ir atsakovės užsakytus 2022 m. birželio 20 d. kasacinį skundą ir 2022 m. liepos 12 d, pakartotinį kasacinį skundą, dėl kurių rengimo ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-035, ieškovė kito kliento užsakymu 2022 m. liepos 20 d. parengė kasacinį skundą, kurį tos pačios sudėties LAT teisėjų atrankos kolegija 2022 m. liepos 28 d. nutartimi priėmė nagrinėti, iškelta civilinė byla Nr. e3K-3-362-XX/2022. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, 17 metų būdama praktikuojanti advokatė, geba tinkamai ir kvalifikuotai parengti kasacinį skundą, kurį pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį gali rengti tik advokatas. LAT teisėjų atrankos kolegijos atsisakymas priimti kasacinį skundą nagrinėti nebūtinai reiškia jo nepagrįstumą ar netinkamą, nekvalifikuotą, nelogišką procesinio dokumento parengimą. Kasacija yra išimtinė, ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, todėl LAT teisėjų atrankos kolegijos yra priimami nagrinėti tik tie kasaciniai skundai, kurie LAT teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, turi būti nagrinėjami dėl jų svarbos ir esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje. Ginčo atveju LAT teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde ir pakartotiniame kasaciniame skunde nebuvo keliami išimtinės svarbos ir esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje teisės klausimai, verti būti nagrinėti kasacine tvarka. Minėtose LAT teisėjų atrankos kolegijų nutartyse nėra nurodyta, kad ieškovės rengtas kasacinis skundas ir pakartotinis kasacinis skundas neatitiktų CPK 347 straipsnyje numatytų kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų ar kad būtų paduoti praleidus CPK 345 straipsnyje numatytą kasacinio skundo padavimo terminą. Jei atsakovė būtų pateikusi visą susirašinėjimą su ieškove, tai būtų akivaizdu, kad ieškovė neskatino atsakovės rengti kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nes šią nutartį ieškovei be komentarų persiuntus atsakovei, kitą dieną buvo gautas el. laiškas iš atsakovės, su siūlomomis gairėmis kasacinio skundo turiniui. Po LAT teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą, ieškovė neįtikinėjo atsakovės rengti pakartotinio kasacinio skundo, o 2022 m. liepos 3 d. el. laišku tik išaiškino atsakovei CPK 345 straipsnyje numatytą galimybę iki termino pabaigos teikti pakartotinį kasacinį skundą, nes pagal bylos aplinkybes, kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties galėjo būti pateiktas iki 2022 m. liepos 13 d. (CPK 345 straipsnis), todėl ieškovė elgėsi profesionaliai informuodama klientą apie tokią procesinę galimybę. Ieškovės žiniomis, atsakovės direktorius M. M. neturi teisinio išsilavinimo, todėl kai kurie jo pateikti kasacinio skundo tikslinimo motyvai, teisės normų aiškinimas nebuvo profesionalus, tinkamas ir neatspindėjo sisteminio ir vieningo požiūrio į teisę ir teisės normų visumą, atsakovės atsiųsti teismų sprendimų pavyzdžiai nebuvo susiję su kasaciniame skunde ir apskritai byloje keliamu klausimu, jų faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skyrėsi, patikrinus atsiųstų teismų nutarčių pavyzdžius, buvo matyti, jog kai kurios iš jų buvo panaikintos aukštesnės instancijos teismų. Atsakovė su prieštaravimais pateiktomis skirtingų kasacinio skundo redakcijomis įrodinėja, kad neva taisė ieškovės padarytas teisines ir logines klaidas, savo iniciatyva koregavo kasacinio skundo turinį. Tačiau kone visos atsakovės atliktos kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo korekcijos yra susijusios su faktinių aplinkybių aprašymu, ko kasaciniame skunde turėtų būti vengiama, nes kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimo. Atsakovė taip pat reikalavo kasaciniame skunde ir pakartotiniame kasaciniame skunde remtis konkrečiomis teisės normomis, nesiedama jų sistemiškai su visuma teisės normų. Taigi, atsakovės pastabos nebuvo argumentuotos ir teisiškai reikšmingos. Jeigu atsakovei pakartotinio kasacinio skundo rengimo metu atrodė, kad jos ir ieškovės požiūris į kasacinio skundo pagrindus ir dalyką išskiria, atsakovė turėjo galimybę nutraukti teisinių paslaugų sutartį ir kreiptis į kitą advokatą dėl pakartotinio kasacinio skundo parengimo, tačiau to nepadarė. Dėl teisinių paslaugų, suteiktų pagal sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039, nurodė, kad atsakovė užsakė iš anksto parengti rašto projektą antstoliui dėl numanomo būsimo antstolio patvarkymo, kai tokio patvarkymo motyvai atsakovei dar nebuvo žinomi. Ieškovė parengė rašto antstoliui projektą. Atsakovės galutinės pastabos dėl rašto antstoliui buvo išimtinai susijusios su rašto papildymu motyvais, susijusiais su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Kadangi ieškovė išsamiai atsakovei paaiškino, kad prašyme antstoliui, o vėliau – skundžiant antstolio veiksmus, nėra sprendžiami klausimai dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, laikytina, kad atsakovės galutinės pastabos buvo nereikšmingos rašto rengimui, į jas ieškovė atsakovei argumentuotai atsakė. Todėl rašto antstoliui projektas buvo galutinai užbaigtas ir pateiktas atsakovei. Visa tai patvirtina, kad trijose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos, teisinių paslaugų sutartimi prisiimtas ieškovės įsipareigojimas rengti dokumentų projektus buvo įvykdytas. Ieškovės rengti procesiniai dokumentai, nurodyti PVM sąskaitose-faktūrose, yra motyvuoti, pagrįsti teisės normomis ir teismų praktika, nėra aiškiai nepagrįsti, negalimi ir/ar neįmanomi pagal teisę. Teisinių paslaugų sutartyje šalių sutartas advokato honoraro dydis – 85 Eur už valandą atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsakovė su tokiu honoraro dydžiu sutiko rašytinėje sutartyje ir eilę metų mokėjo tokią kainą už jai teikiamas teisines paslaugas, nereikšdama jokių pretenzijų. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis numato, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į kliento finansinę padėtį. Pati atsakovė su prieštaravimais pateikė įrodymus, kad teisinių paslaugų sutarties vykdymo laikotarpiu užsakė teisines paslaugas ir už jas sumokėjo ieškovei 46 353,40 Eur, kas rodo atsakovės gerą finansinę padėtį ir gebėjimą atsisakyti už suteiktas teisines paslaugas. Be to, atsakovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atstovaujama kito advokato, dėl ko patiria papildomas advokato išlaidas, kas patvirtina, jog atsakovė turi finansines galimybes vienu metu samdyti keletą advokatų teisinių paslaugų teikimui. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas. Pagal atsakovės Registrų centrui pateiktą balansą 2021 m. gruodžio 31 d., atsakovės turtą sudaro 2 404 697, o pagal atsakovės pateiktą pelno (nuostolio) ataskaitą už 2021 m., atsakovės pardavimo pajamos sudarė 255 276 Eur, grynasis pelnas 7 543 Eur. Atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus, todėl ieškovė remiasi 2021 metų duomenimis. Jie patvirtina gerą atsakovės finansinę padėtį. Nurodyti motyvai patvirtina, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visą ieškinio sumą 9 539,34 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė, papildomai nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktas tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad nebuvo jokio žodinio susitarimo dėl to, jog bus atskirai susitariama žodžiu dėl rengiamų procesinių dokumentų galutinės kainos ar už suteiktas paslaugas apmokama po to, kai parengtas procesinis dokumentas bus priimtas teisme. Paaiškino, kad atsakovei netaikė sutarto įkainio už teisines paslaugas nuolaidų.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė, papildomai nurodė kad objektyvus procesinio dokumento parengimo kokybės kriterijus yra jo priėmimo faktas, todėl nepriimti kasaciniai skundai negali būti vertinami kaip parengti kokybiškai ir atsakovė neprivalo sumokėti už nekokybiškai suteiktą paslaugą. Be to, ieškovė klaidingai vertina atsakovės turtinę padėtį neatsižvelgdama į ieškovės patiriamas išlaidas, jų pobūdį, atsakovė kaip verslo subjektas turi planuoti savo patiriamas išlaidas, dėl ko jai buvo itin aktualus išankstinis susitarimas dėl numatomų sugaišti valandų skaičiaus rengiant atitinkamą procesinį dokumentą ir ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma, ką patvirtina ieškovės 2022 m. sausio 21 d. el. laiškas, kuriame informuojama apie ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą ir atsiunčiama PVM sąskaita-faktūra už priimto ieškinio parengimą. Atsakovė taip pat akcentavo, jog žodžiu buvo sutarta suderinti galutinę procesinio dokumento parengimo kainą prieš pradedant rengti procesinį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už teisines paslaugas pagal 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018, 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039, išrašytas tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. sausio 18 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties, pakeičiančios 2008 m. gruodžio 15 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 08/12/15, pagrindu. Tarp šalių nėra ginčo dėl teisinių paslaugų sutarties 11 punkte sulygto 85 Eur/ val. įkainio už teisines paslaugas dydžio, tačiau kyla ginčas dėl pagal 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018, 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 suteiktų teisinių paslaugų apimties ir kokybės.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė J. J. ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 18 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, pakeičiančią 2008 m. gruodžio 15 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 08/12/15 (1 t., e. b. l. 10-11). Advokatės teisės ir pareigos apibrėžtos sutarties 4-7 punktuose: 1) teikdama paslaugas pagal šią sutartį, advokatė privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (4 punktas); 2) advokatė turi veikti laikydamasi nusistovėjusios praktikos ir atitinkamų profesijos standartų (5 punktas); 3) šios sutarties pavedimams vykdyti advokatė gali samdyti kitus advokatus, advokatų padėjėjus, ekspertus ir kitokius specialistus (6 punktas); 4) advokatė įsipareigoja vengti interesų konflikto (7 punktas). Pagal sutarties 9 punktą kliento pavedimas gali būti išreikštas bet kuria forma, tarp jų – žodžiu, elektroniniu paštu ir dokumentų pateikimu. Kliento pavedimo priėmimas taip pat gali būti išreikštas bet kuria forma, tarp jų – elektroniniu paštu ar pradedant vykdyti pavedimą. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad klientas įsipareigoja advokatei sumokėti honorarą už teikiamas paslaugas, kuris apskaičiuojamas pagal advokatės darbo laiko sąnaudas. Advokatės valandinis įkainis yra 85 (aštuoniasdešimt penki) Eur. Sutarties 12 punkte nustatyta, kad suteiktos teisinės paslaugos, nurodant suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų atlikimo laiką ir kainą, yra detalizuojamos klientui išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis pateikiamose suteiktų teisinių paslaugų detalizacijose. Sąskaitas klientas įsipareigoja apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo dienos. Šalys susitaria, kad sąskaitos klientui yra siunčiamos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Advokatės išrašyta sąskaita laikoma kliento priimta apmokėjimui per 3 (tris) darbo dienas nuo išsiuntimo kliento elektroninio pašto adresu.
9. Ieškovė J. J. 2022 m. gegužės 2 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018 atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 2 854,09 Eur sumai, kurioje nurodytos šios suteiktos teisinės paslaugos: 1) ruošimasis teismo posėdžiui c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 val.); 2) atstovavimas teismo posėdyje 2022 m. kovo 17 d. (1 val.); 3) 2022 m. balandžio 15 d. teisinė konsultacija dėl bylų (45 min.); 4) apeliacinio skundo parengimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 val.). Nurodytas apmokėjimo terminas – 30 dienų. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) gavo 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018 ir atsakovės direktorius M. M. 2022 m. birželio 6 d. el. laišku nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. Nr. 22-018 planuoja apmokėti kitą savaitę (2 t., e. b. l. 17-19). Ieškovė J. J. 2022 m. rugpjūčio 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 6 171 Eur sumai, kurioje nurodytos šios suteiktos teisinės paslaugos: 1) kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parengimas (40 val.); 2) pakartotinio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-814-528/2022 parengimas (20 val.). Nurodytas apmokėjimo terminas – 30 dienų (1 t., e. b. l. 13). Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) gavo 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-035 ir atsakovės direktorius M. M. 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku nurodė, kad netvirtina 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 22-035 nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, sąskaita nėra priimta į įmonės apskaitą (1 t., e. b. l. 79). Ieškovė J. J. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 514,25 Eur sumai už rašto antstoliui dėl patvarkymo papildomų duomenų nurodymo parengimą (5 val.). Nurodytas apmokėjimo terminas – 30 dienų (1 t., e. b. l. 14). Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) gavo 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 ir atsakovės direktorius M. M. 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laišku nurodė, kad netvirtina 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 22-039 nurodytų suteiktų teisinių paslaugų darbų apimties ir laiko sąnaudų, sąskaita nėra priimta į įmonės apskaitą (1 t., e. b. l. 78). Ieškovė J. J. 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešimu nustatė atsakovei papildomą terminą iki 2022 m. spalio 7 d. nurodytoms sąskaitoms apmokėti, kurių neapmokėjus teisinių paslaugų sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2022 m. spalio 7 d. (1 t., e. b. l. 62).
10. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis). LAT praktikoje taip pat išaiškinta, kad ginčą dėl atlyginimo už advokato paslaugas nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019, 27 punktas). Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, už kurias suteiktas teisines paslaugas neatsiskaityta, tačiau kyla ginčas dėl neapmokėtų suteiktų teisinių paslaugų kokybės ir apimties, ypač dėl pagal 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 suteiktų teisinių paslaugų rengiant kasacinį skundą ir pakartotinį kasacinį skundą, kurios bendra suma yra didžiausia iš visų ginčo PVM sąskaitų-faktūrų.
11. Vienas iš atsakovės argumentų, kuriais grindžiamas ginčo PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimas, yra nepakankama suteiktų teisinių paslaugų detalizacija. Teismas, susipažinęs su ginčo PVM sąskaitų faktūrų turiniu (žr. sprendimo 10 punktą), neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu. Visose ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, kokios konkrečios teisinės paslaugos suteiktos, t. y. nurodytas konkretus parengtas procesinis dokumentas ar atliktas veiksmas konkrečioje byloje ar konkrečius klausimu, dėl ko galima aiškiai identifikuoti dokumentą ar veiksmą, už kurį prašoma apmokėjimo, bei šiam dokumentui parengti sugaištas valandų skaičius. Ta aplinkybė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 20-035 ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 22-039 nenurodytas valandinis įkainis nesudaro pagrindo spręsti, jog galutinė sąskaitos suma yra netinkamai apskaičiuota, nes taikomas įkainis buvo numatytas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje, o ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo tokio atvejo, jog atsakovei padarytų nuolaidą ir išrašytų sąskaitą su mažesniu nei sutartyje numatytas valandiniu įkainiu. Pažymėtina, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose suteiktų teisinių paslaugų detalizacija iš esmės yra panaši ar identiška kitose atsakovei išrašytose PVM-sąskaitose faktūrose nurodytai detalizacijai, dėl kurių ginčo šioje byloje nekilo (žr. palyginimui 2 t., e. b. l. 23, 24, 108, 111).
12. Kitas argumentas, kuriais atsakovė grindžia suteiktų teisinių paslaugų neapmokėjimą yra netinkama apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio parengimą išrašyta 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 22-018, kokybė ir netenkama kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), už kurių parengimą išrašyta 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 20-035 kokybė. Atsakovė nurodo, kad ji pati skyrė ženklias laiko sąnaudas šių procesinių dokumentų rengimui, o ieškovė pasinaudojo atsakovės įdirbiu ir neįvertino šių aplinkybių išrašydama PVM sąskaitas-faktūras.
13. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktomis apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) versijomis (2 t.; e. b. l. 77-99) ir galutine apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) versija teismų informacinėje sistemoje LITEKO nurodytoje civilinėje byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad atsakovės pateiktos pastabos apeliaciniam skundui nepaneigia pačios ieškovės įdirbio rengiant apeliacinį skundą ir panaudojant savo kaip advokatės kompetenciją. Iš galutinės nurodyto apeliacinio skundo versijos matyti, kad ieškovė, rengdama nurodytą apeliacinį skundą, detaliai išskyrė pirmosios instancijos teismo galimai padarytas faktų ir teisės netinkamo aiškinimo aplinkybes, pateikė išsamų apeliacinio skundo argumentų pagrindimą, atsakovės pateikti pastebėjimai buvo nuosekliai įkomponuoti į bendrą loginį apeliacinio skundo išdėstymą. Atsakovės pažymėto raudono teksto kiekis, kurį atsakovė nurodo pradinėse apeliacinio skundo versijose negali būti vertinamas kaip paneigiantis ieškovės įdirbį rengiant apeliacinį skundą ar sudarantis reikšmingą paties apeliacinio skundo dalį, nes atsakovės atlikti papildymai įsiterpė į nuosekliai parengto apeliacinio skundo tekstą, jį paverčiant nerišliu dokumentu, todėl ieškovė apdorodama atsakovės papildymus ir sujungdama į logišką visumą su jau esamais ieškovės parengtais argumentais, kas ir atsispindi galutinėje apeliacinio skundo versijoje, iš esmės pati parengė kokybišką procesinį dokumentą, kuriam tikėtina, kad sugaišo 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 22-018 nurodytą 24 val. skaičių.
14. Atsakovė, grįsdama suteiktų teisinių paslaugų, parengto kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo, už kurių parengimą buvo išrašyta 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 20-035, netinkama kokybę remiasi tuo argumentu, kad tiek kasacinis skundas ir pakartotinis kasacinis skundas nebuvo priimti nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teismas pažymi, kad kasacinio skundo priėmimo faktas apskritai negali būti procesinio dokumento kokybės kriterijus. CPK 346 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi, be bendrųjų visiems procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir specialiųjų kasaciniam skundui kaip procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų turi būti dar bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka (CPK 347 straipsnis). Išimtinė teisė nuspręsti, ar yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų bylai peržiūrėti kasacine tvarka priklauso Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi iš trijų teisėjų sudarytai atrankos kolegijai (CPK 350 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimo egzistavimas yra vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl egzistuoja tikimybė, kad net ir kokybiškai parengtas kasacinis skundas gali būti nepriimtas jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi iš trijų teisėjų sudarytos atrankos kolegijos neįtikina proceso dalyvio argumentai dėl CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų egzistavimo bylai kasacine tvarka peržiūrėti.
15. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vertinant advokato suteiktų teisinių paslaugų tinkamumą, t. y. advokato veiksmus ir profesinius gebėjimus ruošiant teismui dokumentus (parenkant kliento pažeistų teisių gynybos būdą ar atsikertant į pareikštus reikalavimus) ir atstovaujant kliento interesams teisme, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitoks, negu priešingos šalies nurodomas ar teismų praktikos formuojamas, įstatymo aiškinimas bei taikymas, taip pat kitoks, negu priešingos šalies faktinių aplinkybių vertinimas, interpretavimas nereiškia advokato neteisėtų veiksmų ir nerodo jo neprofesionalumo, nebent šie veiksmai būtų akivaizdžiai prieštaraujantys taikomo įstatymo turiniui, esmei ir paskirčiai ir rodytų piktnaudžiavimą teise. Advokato veiksmų neteisėtumo nerodo ir teismų priimtų procesinių sprendimų nenaudingumas jo atstovaujamai šaliai ar atskirų teismo instancijų priešingų sprendimų dėl jo atstovaujamojo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).
16. Nagrinėjamu atveju kasacinis skundo ir pakartotinio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bylai kasacine tvarka peržiūrėti buvo nurodomas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, susipažinęs su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) teismų informacinėje sistemoje LITEKO, neturi pagrindo spręsti, kad bylai kasacine tvarka peržiūrėti buvo pasirinktas akivaizdžiai netinkamas kasacijos pagrindas. Be to, susipažinus su kasacinio skundo ir pakartotinio kasacinio skundo turiniu, matyti, kad kasaciniuose skunduose nebuvo apsiribota tik bylai peržiūrėti kasacine tvarka pagrindo nurodymu, tačiau buvo pateikti išsamūs argumentai dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo egzistavimo.
17. Dėl atsakovės įdirbio rengiant kasacinius skundus, teismas pažymi, kad pradinis kasacinis skundas, pateiktas LAT 2022 m. birželio 21 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), buvo parengtas iš esmės ieškovės pastangomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kaip nors reikšmingai prisidėjo prie pradinio kasacinio skundo kūrimo, tik 2022 m. balandžio 12 d. el. laiškas, kuriame atsakovė apeliacinės instancijos teismui atmetus jos apeliacinį skundą iš karto nurodė kasacinio skundo gaires ieškovei (2 t., e. b. l. 40-41) ir 2022 m. birželio 12-13 d. el. laiškai, kuriuose atsakovė pasiūlė papildymus keliuose kasacinio skundo punktuose (2 t., e. b. l. 124-126). Ieškovė išsamiai atsakė į 2022 m. balandžio 12 d. atsakovės el. laišką ir sudėliojo atitinkamą numatomą kasacinio skundo struktūrą, kurios pagrindu, atsakovei sutikus, parengė ir pateikė LAT kasacinį skundą, kuriame be kita ko realizavo ir atsakovės užduotį pateikti skirtingus teisės aiškinimo ir taikymo pavyzdžius skirtingų teismų procesiniuose sprendimuose dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ taikymo, kad neabejotinai pareikalavo ieškovės darbo laiko sąnaudų tokiems aktualiems pavyzdžiams rasti (2 t., e. b. l. 42-43, 1 t., e. b. l. 30, kasacinio skundo 6 punktas). Atsakovė savo pasiūlymus ir pastabas dėl kasacinio skundo turinio pradėjo teikti tik po tai, kai buvo pradėtas rengti pakartotinis kasacinis skundas ir savo atliktas analizes grindė ieškovės surinkta medžiaga pradiniame kasaciniame skunde bei savo subjektyviais pamąstymais (1 t., e. b. l. 83-123, 127-162, 165-167). Aplinkybę, kad šie subjektyvūs atsakovės pamastymai ne visada buvo aktualūs rengiamam kasaciniam skundui patvirtina ir pačios ieškovės atsakymai į atsakovės el. laiškus, kuriuose nurodoma, kodėl vienas ar kitas atsakovės pasiūlymas nėra tinkamas kasaciniame skunde naudojamai argumentacijai (1 t., e. b. l. 163-164). Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė pasinaudojo atsakovės įdirbiu rengiant kasacinius skundus ir dėl šių priežasčių 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 20-035 nurodyta suteiktų teisinių paslaugų suma yra nepagrįstai didelė.
18. Visos šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė atsakovės sąskaita siekė padengti išlaidas savo profesinei kvalifikacijai tobulinti. Pažymėtina, kad kiekvienas keliamas teisinis klausimas reikalauja gilios, o ne paviršutinės analizės, dėl ko net ir profesionalus teisininkas kiekvienąkart rengdamas procesinį dokumentą turi pasitikrinti, ar yra nepakitusi konkrečios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika. Būtent šios aplinkybės ir matyti ieškovės rengtuose procesiniuose dokumentuose, nes juose matyti, kad naudojama teismų praktika yra atrinkta individualioms kiekvienos bylos aplinkybėms pagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės buvo rengiami panašiu laiku ir abu procesiniai dokumentai parengti su detaliais argumentais, logiška struktūra ir sklandžiai skaitomi. Taigi, ieškovė vienu metu sugebėjo tinkamai įsigilinti į dviejų skirtingų bylų aplinkybes, kas taip pat pagrindžia ieškovės profesionalumą.
19. Dėl skatinimo rengti kasacinį skundą teismas pažymi, kad šias aplinkybes paneigia ieškovės pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė tik persiuntė atsakovei el. paštu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be jokių komentarų, o jau kitą dieną atsakovė atsakė į šį laišką siūlydama kasacinio skundo gaires (2 t., e. b. l. 39-41). Aiškindama pakartotinio kasacinio skundo teikimo galimybes, ieškovė įspėjo atsakovę dėl rizikos, kad ir pakartotinis kasacinis skundas gali būti nepriimtas, pasidalino savo patirtimi (1 t., e. b. l. 82). Taigi, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir skatino atsakovę rengti procesinius dokumentus.
20. Dėl atsakovės argumento, kad ji neturi pareigos apmokėti 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros JRJ Nr. 22-039, nes parengtas raštas taip ir nebuvo pateiktas antstoliui, teismas pažymi, kad šalys sudaryta teisinių paslaugų sutartimi sulygo, kad bus apmokama ne už konkretų darbo rezultatą, bet už sugaištą laiką teisinei paslaugai suteikti (žr. sprendimo 9 punktą). Į bylą yra pateiktas raštas antstoliui, iš kurio matyti, kad buvo atliekama teisinė paslauga – procesinio dokumento rengimas (1 t., e. b. l. 58-61). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, nors šiuo atveju sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, tačiau minėta teisinės norma taip pat galima remtis pagrindžiant atsakovės pareiga atsiskaityti už paslaugas, kurios jau buvo suteiktos, net ir tuo atveju, jei raštas antstoliui ir nebuvo pateiktas, nes patį raštą, kuris buvo surašytas teikiant teisines paslaugas, atsakovė gavo (2 t., e. b. l. 52-53). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovei rengiant raštą reikėjo skirti laiko ir atsakyti į atsakovės netinkamus siūlymus dėl rašto turinio, nes atsakovė teikė pasiūlymus keltis klausimus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurie negali būti keliami teikiant skundą dėl konkrečių antstolio veiksmų.
21. Galiausiai teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus, kad šalys žodiniu susitarimu pakeitė tarp jų 2019 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutartimi nustatyta teisinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas tvarką. Ta aplinkybė, kad atsakovė tam tikrus ieškovės terminus subjektyviai suvokė kaip sutikimą iš anksto aptarti numatomą procesinio dokumento parengimo kainą ir jam rengti skiriamą laiką, nepaneigia atsakovės pareigos apmokėti ieškovei už realiai suteiktas paslaugas, juo labiau, kad atsakovės argumentai dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės atmesti kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovė atsakydama į el. laiškus neigdavo atsakovės minimus žodinius susitarimus dėl kitokio apmokėjimo už teisines paslaugas (2 t., e. b. l. 20-21). Šios aplinkybės neįrodo ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2021 m. sausio 21 d. PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 22-006 buvo pateikta apmokėti po to, kai priimtas ieškinys. Teisinių paslaugų sutarties turinys patvirtina, kad ieškovė su atsakove nebuvo sutartyje nebuvo aptarusios konkretaus sąskaitų išrašymo laiko, todėl tam tikri faktinių aplinkybių sutapimai nepakankami konstatuoti, kad šalys modifikavo raštu sudarytą teisinių paslaugų sutartį, jog apmokėjimas už teisines paslaugas atliekamas tik po procesinio dokumento priėmimo. Taigi, atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės išrašytas ginčo sąskaitas faktūras ir atsisakyti jas apmokėti, juo labiau, kad tokio atsisakymo priimti išrašytas sąskaitas nenumatė ir tarp šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties 12 punktas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
22. Konstatavus, kad atsakovės atsisakymas apmokėti ginčo sąskaitas buvo nepagrįstas, darytina išvada, jog atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
23. Teismui atmetus kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimties ir kokybės pagal 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-018, 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 20-035 ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 22-039 ir nenustačius teisinių paslaugų sutarties pakeitimo dėl tokių paslaugų apmokėjimo fakto, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 107,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 9 539,34 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 34 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (9 539,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.