- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-179-524/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08123-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hyperos Grupė“
- Atsakovas
- G. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hyperos Grupė“ ir atsakovo G. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hyperos grupė“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hyperos grupė“ dėl kainos už atliktus darbus sumažinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Hyperos grupė“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui G. K., prašydama priteisti iš atsakovo 6 655 Eur skolą (2025 m. rugpjūčio 7 d. ieškinio reikalavimas sumažintas iki 2 235,34 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį į ieškovę kreipėsi atsakovas, kuris pateikė užsakymą (užduotį) atlikti jo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbus. Ieškovė įvertinusi darbų apimtis atsakovui nurodė, kad tokių darbų kaina sudarys 5 500 Eur plius PVM. Darbai turėjo būti atlikti poros savaičių bėgyje, o jų trukmė 2-3 dienos. Atsakovas sutiko su šiomis sąlygomis ir žodžiu buvo sutarta, kad atsiskaitymas įvyks po PVM sąskaitos faktūros išrašymo per 14 dienų. Lietaus nuotekų vamzdyno įrengimo darbų faktinis atlikimo laikas: 2023 m. rugsėjo 24 d., 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. rugsėjo 30 d. 2023 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikti beveik visi darbai, tačiau jų pabaigoje, ekskavatorių valdęs darbuotojas vykdydamas žemės kasimo darbus už atsakovo sklypo ribos kliudė elektros liniją. Už pažeistą elektros kabelį ieškovei buvo pareikštas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) ieškinys dėl žalos (3 529,33 Eur) atlyginimo, kurį ieškovė pripažino ir pilnai atlygino visas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad žala už elektros kabelio pažeidimą nukreipta į ieškovę, ši perrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HYP-012447, toje apimtyje, kurioje pašalinta anksčiau dėl kabelio pažeidimo atsakovui suteikta 1 210 Eur nuolaida, ir nurodė galutinę darbų kainą 6 655 Eur bei 2023 m. gruodžio 11 d. el. laišku perrašytą PVM sąskaitą faktūrą su paaiškinimais išsiuntė atsakovui. Atsakovas iki šios dienos nėra atsiskaitęs su ieškove, nors darbų rezultatu naudojasi ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar rezultatų nėra pareiškęs. Ieškinio reikalavimas tikslintinas atsižvelgiant į nepriklausomo teismo eksperto J. G., kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, 2025 m. liepos 15 d. ekspertinę išvadą Nr. 2025/07/5, kurioje nurodyta, kad ginčo lietaus nuotekų tinklų lokalinę sąmatą sudarytą pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas su statybinėmis medžiagomis sudaro – 2 235,34 Eur su PVM (1847,39 Eur be PVM), be statybinių medžiagų – 1 587,90 Eur su PVM (1 312,31 Eur be PVM).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės atstovui pateikė visą Vieno buto gyvenamojo namo statybos projektą ((duomenys neskelbtini)) techninį projektą Nr. 15/10 07 (vandentiekio–nuotakų šalinimo dalis). Pagal projektą matyti, kad naudojant atsakovo medžiagas (vamzdis ir žvyras), su ieškovės atstovu buvo sutarta, jog reikės iškasti tranšėją 12,7 m, pakloti vamzdį, prijungiant tarp 2 šulinių, užkasti tranšėją. Kadangi tai yra visai nesudėtingi darbai, buvo sutarta, jog reikalingų atlikti darbų kaina apmokėjimui sudarys 300 Eur (ekskavatoriaus nuomos išlaidos apie 100 Eur ir dviem darbuotojams apmokėti 200 Eur), nes darbų trukmė keletas valandų. Ieškovės atstovas nurodė, kad darbus atliks per dieną. 2023 m. rugsėjo 24 d. darbai buvo atlikti ir atsakovas sumokėjo grynais pinigais ieškovės atstovui jų sutartą 300 Eur sumą, pakvitavimo negavo. Dirbo 2 darbuotojai, darbai buvo baigti per 5 valandas. Tačiau, ieškovės atstovo pavedimu darbus atliekančiam ekskavatorių valdžiusiam darbuotojui pradėjus kasti link šulinio buvo pažeista požeminė elektros linija. Elektros linija buvo pažymėta, linija yra pažymėta ir projekte, todėl už elektros linijos nutraukimą atsakingas darbus vykdžiusi ieškovė (rangovas). Prašoma priteisti suma 6 655 Eur yra išgalvota ir atsirado tą pačią dieną, kai ieškovės atstovas pateikė paaiškinimus policijai, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d. Po darbų atlikimo ir elektros kabelio nutraukimo, siekdamas sumažinti ESO mokėtiną sumą kelias sekančias dienas ieškovės atstovas organizavo asfalto dangos nuardymą, atkasė nuo šulinio po kelis metrus tam, kad ESO rangovai galėtų sujungti nutrauktą el. liniją, uždedant naujas movas. ESO nutrauktos elektros linijos remonto darbai buvo baigti 2023 m. spalio 4 d.
Šalies argumentai
5. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 300 Eur už atliktus darbus sumokėtą sumą, 1 030,96 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pavestus darbus atliko nesilaikydama projekto – vamzdis nebuvo įrengtas tiesiai, o buvo daromas posūkis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbų nebuvo galima atlikti pagal projektą. Darbų atlikimas ne pagal projektą su atsakovu nebuvo derintas. Teismui pateiktas 2025 m. gegužės 5 d. vamzdynų video diagnostikos aktas Nr. TV-25/05/05-01 patvirtina, kad ieškovės sumontuoto lietaus nuotekų vamzdžio apatinė dalis ties 2,2 metru yra įspausta galimai akmeniu; 8 metre užfiksuota sumontuota pusalkūnė, kuri nenumatyta projektiniuose dokumentuose; 8,3 metre užfiksuotas lietaus nuotekų vamzdžio viršutinės dalies pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jai pavestus darbus atliko ne pagal projektą ir nekokybiškai, atsakovas neturi pareigos apmokėti už netinkamai atliktus rangos darbus ir planuoja išardyti ir perdaryti ieškovės nekokybiškai ir ne pagal projektą atliktus darbus. Atsakovas 2025 m. gegužės 20 d. gavo sąmatą tokių darbų atlikimui – sąmatoje nurodyta darbų kaina 1 030,96 Eur su PVM. Priešieškiniu keliamas reikalavimas dėl atsakovo ieškovei grynais 300 Eur už darbus sumokėtos sumos grąžinimo vertintinas kaip reikalavimas sumažinti darbų kainą iki nulio ir toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. 2025 m. kovo 18 d. atsakovas pateikė MB „STP Projektai“ inžinieriaus A. D. lietaus inžinerinių tinklų apžiūros aktą Nr. SAA2025/03/13-01, kuriame pateikiama M. L. sudaryta lauko vamzdynų įrengimo lokalinė sąmata be medžiagų, ją skaičiuojant pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas – 265,11 Eur su PVM (219,10 Eur be PVM). Sąmatoje įvertinti ieškovės atlikti darbai be medžiagų, kadangi atsakovo teigimu visas medžiagas (vamzdžius, „kinetę“, kt.) ieškovei darbams atlikti pirko ir pateikė atsakovas. Atsakovas 2025 m. gegužės 20 d. pateikė M. L. sudarytą lauko vamzdynų išardymo ir įrengimo lokalinę sąmatą su medžiagomis, ją skaičiuojant pagal 2025 m. balandžio mėn. kainas – 1 030,96 Eur su PVM (852,03 Eur be PVM), šioje sąmatoje yra paskaičiuoti „Lauko nuotekų vamzdynų ardymas“ darbai, kurių vertė sudaro 122,05 Eur be PVM. Ieškovė nekėlė byloje abejonių dėl 2025 m. gegužės 19 d. ekspertizės akto Nr. 25-10 pagrįstumo, neprašė teismo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Ieškovės prašymu J. G. nesilaikant proceso teisės normų reikalavimų dėl ekspertizės skyrimo pateikta nuomonė neturi teisinės reikšmės nagrinėjant ginčą šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jai pavestus darbus atliko ne pagal projektą ir nekokybiškai, atsakovo teigimu jis neturi pareigos apmokėti už netinkamai atliktus rangos darbus ir planuoja išardyti ir perdaryti ieškovės nekokybiškai ir ne pagal projektą atliktus darbus.
7. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas žinojo, matė ir suprato, kad įrengiamas lietaus nuotekų vamzdynas tiesia linija negali būti įrengiamas dėl esančios mūrinės tvoros stulpo, kuris buvo su pamatu, atsakovas matė ir leido atlikti papildomo vieno metro į šoną vamzdžių sistemos įrengimą. Ieškovei pateikiamuose dokumentuose nebuvo pažymėta tvora, kuri pagal faktą jau buvo įrengta pas atsakovą sklype. Šalys buvo apsibrėžę fiksuotą sutarties kainą, o ne sutarties kainą pagal sunaudotų medžiagų kiekį ar laiką. Atsakovas darbus priėmė ir jo rezultatu naudojasi iki šios dienos. Atsakovas priėmęs darbus užsakė ir atliko vamzdynų, tame tarpe ir lietaus nuotekų vamzdyno, išpildomąją nuotrauką. Ieškovė nėra gavusi jokių piniginių lėšų 300 Eur iš atsakovo, atsakovas nepateikia jokių įrodymų. Ieškovė nėra išrašiusi nei vieno dokumento atsakovui, kurio apimtyje būtų fiksuota, kad atliktų darbų kaina sudaro 300 Eur. Darbus atsakovui atliko kaip įmonė. Įmonė pasitelkė savo darbuotojus, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis bei įmonė naudojo savo medžiagas ir įrankius. Atsakovas pasirinkdamas teisių gynimo būdą, privalėjo įrodyti ne tik sumokėtą darbų kainą, tačiau įrodyti esminį elementą – atlikti darbai neatitinka net minimalių reikalavimų ir atlikti darbai negali būti panaudoti pagal jų funkcinę paskirtį. Prieš vamzdžių užkasimą, pats atsakovas juos buvo apžiūrėjęs ir jokių pastabų neišsakė. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, manipuliuoja teikiamomis sąmatomis, iš esamos situacijos nori nepagrįstai praturtėti toje apimtyje, kad vamzdyno įrengimą nori pasidaryti išimtinai ieškovės sąskaita, t. y. nieko pats nemokėdamas. Atsakovo teiktos dvi M. L. sąmatos, kuriose darbų ir medžiagų kainos skiriasi beveik 2,5 karto. Prašomos priteisti lėšos yra savarankiško ir naujo rangos objekto sukūrimo sąnaudos, kurias turi patirti subjektas užsakantis rangos darbus, t. y. pats atsakovas. Sumažinus kainą iki nulio atsakovas yra grąžinamas į pradinę padėtį buvusią iki pažeidimo ir pas kitą subjektą užsako darbą atlikti naujai. Tokios išlaidos yra jo sąnaudos ir neturi nieko bendro su jo nuostoliais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 506,28 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (506,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 251,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš ieškovės 1 030,96 Eur nuostolių ir 2 755,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje priešieškinį atmesti. Teismas taip pat bylą dalyje dėl 4 419,66 Eur skolos iš atsakovo priteisimo nutraukė, grąžino ieškovei 99,44 Eur dalį žyminio mokesčio.
10. Teismas nurodė, kad visų šių byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti ir pripažinti, kad realiai ieškovė darbus atliko tik vieną dieną – 2023 m. rugsėjo 24 d. Tik už tą dieną ieškovė turi teisę reikalauti, kad su ja būtų atsiskaityta (jei šie darbai atlikti tinkamai). Šioje byloje buvo atlikta tiek statybos ekspertizė, tiek į bylą yra pateikta daug įvairių specialistų paskaičiavimų, taip pat komercinių pasiūlymų kiek ieškovės darbai kainavo, turėjo 2023 m. kainuoti jeigu jie būtų atlikti pagal projektą, taip pat kiek galėtų kainuoti jų perdarymas 2025 m. kainomis. Ekspertizę pavesta atlikti atsakovo pasiūlytam ekspertui N. B., bet jam buvo užduoti tiek ieškovės tiek atsakovo nurodyti klausimai. Ekspertas 2025 m. gegužės 19 d. pateikė teismui statybos ekspertizės aktą Nr. 25-10. Teismo eksperto išvada nebuvo ginčijama, teismui abejonių dėl eksperto kvalifikacijos ar šališkumo nekilo. Šioje byloje motyvuoto rašytinio prašymo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ginčo šalys nepateikė. Į bylą pateikti taip pat teismo eksperto J. G. 2025 m. liepos 15 d. paskaičiavimai, t. y. išvada, sudaryta ne pagal teismo paskyrimą. Nors abu šalių siūlyti ekspertai įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir teismui abejoti šio eksperto kvalifikacija ar šališkumu taip pat neturi pagrindo, tačiau vis tik jo išvada pateikta ne atliekant ekspertizę, o vienos iš šalių užsakymu tik pagal jos pateiktus klausimus, todėl ji didesnės įrodomosios galios neturi ir vertintina kartu su kitų specialistų pateiktais paskaičiavimais. N. B. ekspertizės akte teismo ekspertas pateikia tris programine įranga „Sistela“ atliktus skaičiavimus – lietaus nuotekų tinklų lokalines sąmatas, sudarytas pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas: pagal projektą atliktų darbų vertė 383,91 Eur, faktiškai ieškovės atlikti darbai su statybinėmis medžiagomis – 3 83,91 Eur su PVM (317,28 Eur be PVM), faktiškai ieškovės atlikti darbai be statybinių medžiagų – 306,28 Eur su PVM (253,12 Eur be PVM). Nesutiktina su ieškovės atstovo teiginiais, kad ekspertinio tyrimo metu bylos dalykas yra neatskleistas. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovo objekte ieškovei atliekant darbus didžioji dalis medžiagų buvo panaudotos būtent užsakovo (atsakovo), o ne rangovo (ieškovės) ir ieškovė papildomai apmokėti už šias medžiagas neturi pagrindo reikalauti. Taigi ginčo darbų vertė (be medžiagų) buvo 306,28 Eur su PVM. Taip pat įvertintina, kad be eksperto sąmatoje nurodytų darbų, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovo objekte dirbo du darbuotojai (jiems už tą dieną turėjo būti mokamas darbo užmokestis) ir kad dalis kasimo darbų turėjo būti atlikta ir rankomis. Pats atsakovas nurodo, kad pagal jo gyvenamojo namo projektą buvo sutarta, kad be ekskavatoriaus nuomos išlaidos dviem ieškovės darbuotojams sudarytų apie 200 Eur. Teismo ekspertas N. B. į lokalines sąmatas papildomai užmokesčio darbuotojams sumos nenumatė, todėl ieškovė viso faktiškai atliko atsakovui darbų už 506,28 Eur (su PVM) sumą, kuri iš atsakovo yra priteistina ieškovei. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, iš jo ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Teismas nurodė, kad atliktų darbų trūkumai paaiškėjo jau darbus atlikus ir atsakovai naudojantis atliktų darbų rezultatu, todėl šiuo atveju su ieškove atsakovas turi atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Be to, atsakovas neįrodė savo teiginių, kad jis už ginčo lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbus, ieškovei yra sumokėjęs 300 Eur sumą, todėl jo priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 300 Eur už atliktus darbus sumokėtą sumą yra atmestinas kai nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovės darbų defektai buvo nustatyti ieškovės atliktiems statybos rangos darbams galiojant garantijai. Ieškovė neįrodė, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo ar kitų asmenų kaltų veiksmų, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jai pavestus darbus atliko ne pagal projektą ir nekokybiškai, iš ieškovės atsakovei priteistini būsimi realūs atsakovo nuostoliai, kuriuos jis patirs kito rangovo pagalba perdarant nekokybiškai ir ne pagal projektą atliktus darbus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktos sąmatos dėl būsimų darbų kainomis ar darbų šalinant trūkumus kainomis, todėl šie nuostoliai yra pripažintini įrodytais ir pagrįstais. Taip pat nustatytos visos ieškovės civilinės atsakomybės sprendžiant dėl nuostolių priteisimo atsakovui sąlygos – nuostoliai, ieškovės kaltė ir priežastinis ryšys tarp jų. Pagrindo mažinti prašomų priteisti nuostolių dydžio teismas nenustatė, todėl atsakovas pagrįstai priešieškiniu iš ieškovės reikalauja 1 030,96 Eur nuostolių ir šie jam yra priteisini iš ieškovės.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinio likusius reikalavimus patenkinus iš dalies (22,65 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina viso 1 251,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui proporcingai patenkintų jo priešieškinio reikalavimų daliai (77,46 proc.) iš ieškovės priteisina viso 2 755,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies netenkintas ieškovės reikalavimas dėl likusios 1 729,06 Eur dalies priteisimo iš atsakovo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti pilnai, taip pat, kuria iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 1 030,96 Eur nuostolių priteisimo, ir šioje dalyje taip pat priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas sukūrė absoliučiai nelogišką situaciją – atliktų darbų apimtyje vienu atveju įvertinama, kad tokių darbų kaina sudaro 506,28 Eur su PVM (pagal ieškovės ieškinio reikalavimą), kitu atveju – 1 030,96 Eur su PVM (pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą). Teismas teisingai kvalifikavo teisinį santykį, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, tačiau aiškiai ir tiesiogiai neišskyrė aplinkybių, kad ieškovė šiuos darbus atliko, kaip juridinis asmuo, kurio esminis verslo kriterijus yra pelno siekimas. Pirmos instancijos teismas nustatydamas darbų apimtis neteisingai įvertino bylos duomenis, kas sąlygojo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, dėl vykdytų darbų apimties, tiek laiko prasme, tiek faktiškai vykdytų darbų apimties. Teismas turėjo konstatuoti, kad ekskavatorius buvo išnuomotas ir pradirbo 2023 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 24 d. Teismas ignoravo akivaizdžią ir neginčitiną aplinkybę, kad darbų atlikimo vietoje buvo ir ieškovės darbų vadovas, todėl neaišku kodėl pastarojo atžvilgiu nėra skaičiuojamas jo darbo užmokestis, o tik dviejų darbuotojų. Teismas klaidingai nustatė aplinkybę, kad ieškovė atlikdama 15 laipsnių papildomą posūkį, neįrodė, kad tam gavo atsakovo pritarimą ir nepateikė duomenų apie atrastą kliūtį „betono luitą“. Atsakovas žinojo, matė ir suprato, kad įrengiamas lietaus nuotekų vamzdynas tiesia linija negali būti įrengtas, dėl esančios mūrinės tvoros stulpo, kuris buvo su pamatu. Esamu atveju, nereikia jokių specialiųjų žinių, kad matytum užkastos tranšėjos vietą ir kad užkasimas yra padarytas su posūkiu. Jau net nevertinant, kad pastarasis matė vykdomų darbų eigą, kurie buvo vykdomi 2023 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė pripažįsta, kad dėl jos medžiagų apskaitymo sistemos ypatybių, ji nesugebėjo įrodyti sunaudotų medžiagų pas atsakovą, o konkrečiau vamzdžių, kurių kaina sudarė 99,10 Eur, įsigijimo. Didžiąją atliktų darbų kainą sudaro ne sunaudotos medžiagos (vamzdžiai), o rangovo atliktas darbas, kuris apima ne tik fizinį darbą, tačiau ir panaudotus mechanizmus: perforatorių – išgręžti pagrindiniame šulinyje vamzdžio diametro skylę; mini ekskavatorių – tranšėjos kasimui; vibro įrenginį – minkšto sluoksnio suspaudimui.
15. Ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo eksperto atliktas formalus vertinimas kiek turėjo darbai kainuoti pagal techninį projektą, iš esmės neatsakė į esminį klausimą – kiek realiai rangovas atlikęs darbų bei panaudojęs realius mechanizmus patyrė sąnaudų ir kiek visa tai turėjo kainuoti. Teisine prasme, byloje atlikta teismo ekspertizė neatskleidė bylos esmės. Teismo ekspertas ignoravo faktinę aplinkybę, kad rangovas atliko posūkį, naudojo papildomus mechanizmus. Darbai truko iki tol kol buvo pažeistas ESO kabelis, o iki to momento jau buvo iškasta tranšėja, sujungtas vamzdynas, užkasta didžioji dalis tranšėjos, liko tik žemės užkasimo darbai ties gatvėje esančiu šuliniu, kurio metu buvo pažeistas ESO kabelis. Iki to momento rangovas ir prašo atlygio, nes vėlesnis elektros kabelio atkasimas ir jo užkasimas nepapuolė į šalių sutarto darbo apimtį. Ieškovė atliktam darbui nuomojosi ekskavatorių ir atlikinėdama darbus iki ESO elektros kabelio nutraukimo, sumokėjo 381,42 Eur (su PVM) sumą, už dvi dienas: 2023 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 24 d. Šalys nebuvo nusimačiusios darbų atlikimo terminų, todėl laiko prasme atliekami darbai nebuvo apibrėžti. Ieškovė faktiškai patyrė 381,42 Eur (su PVM) išlaidų ekskavatoriaus nuomai, o tai sudaro didesnę sumą, nei ta kuri buvo apskaičiuota teismo eksperto – 306,28 Eur (su PVM) už visus darbus pagal techninį projektą. Pateikti pasiūlymai bei aplinkybės dėl infliacijos rodiklių per pastaruosius du metus, turėjo teismui atskleisti tikrąją tokių darbų rinkos kainos vertę, kuri paneigia teismo eksperto atliktą formalų vertinimą. Vien aplinkybė, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas dėl vamzdyno darbų atlikimo, kurį sudaro 1 030,96 Eur su PVM suma, ne tik paneigia teismo eksperto skaičiavimus, tačiau atskleidžia, kad tokiu atveju privalu vadovautis rinkoje esančiomis paslaugų vidutinėmis kainomis. Teismas pasisakė, kad nustato, kaip trūkumą, jog darbai atlikti ne pagal projektą ir kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau nepasisako, kodėl visi šie trūkumai turėtų būti taisomi pilnoje apimtyje, t. y. viską reikia atlikti iš naujo, pagal atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad padarytas vamzdyno įrengimo posūkis yra technologiškai negalimas ar prieštaraujantis Statybos techniniams reglamentams. Byloje nėra duomenų, kad šis vamzdynas neatlieka savo pagrindinės funkcijos, turi pralaidumo, nesandarumo elementų ar pan. Yra tik prielaidos, kad fiksuoti su pažeidimai turės įtakos šio vamzdžio eksploatacijai ateityje. Ši aplinkybė negali sąlygoti išvados, kad šis defektas – trūkumas privalomai turi būti šalintinas. Teismas sukūrė situaciją, kad priteisdamas iš ieškovės atsakovo ateityje galimai patirsiančius nuostolius, teismas sudarė prielaidas atsakovui nepagrįstai praturtėti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas tikrai ateityje atliks vamzdyno keitimo darbus už priteistą 1 030,96 Eur sumą. Jei visgi būtų nustatyta, kad dėl atsiradusių defektų (trūkumų) (vamzdyno pažeidimai ties 2,2 metru ir ties 8,3 metru) yra kalta ieškovė, kaip rangovas, tai esamu atveju daugiau negu akivaizdu, kad atsakovas priėmęs šiuos darbus ir neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad šiuo vamzdynu negalima naudotis ar jis turi esminių trūkumų, jis iš esmės sutinka su esamais defektais ir su jais susitaiko. Visa tai reiškia, kad pastarajam turi būti taikomas kainos mažinimo teisių gynimas. Tokiu atveju turi būti nustatoma, kiek turi mažėti sutarties kaina. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš 12 vienetų iš viso sumontuotų vamzdžių, likę 10vienetų būtų netinkami, kas sąlygoja, kad visų vamzdžių keitimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, pakeisti skundžiamą sprendimą atsakovo skundžiamoje dalyje ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, atlikusi darbus vartotojui, būtų vykdžiusi rangovui nustatytus privalomus reikalavimus, būtų tinkamai (pagal projektą) atlikusi ir atsakovui perdavusi tinkamai atliktų darbų rezultatą. Ieškovė neįspėjo atsakovo apie būtinumą darbus atlikti ne pagal projektą, todėl neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Ieškovė bylos eigoje neįrodė, kad įspėjo atsakovą dėl negalėjimo atlikti darbus pagal projektą, į bylą ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad darbų ji negalėjo atlikti pagal projektą, nėra jokių įrodymų apie tariamai įkastą „betono luitą“, o iš projekto matyti, kad lietaus vandens nutekėjimui tvoros kolona netrukdo. Ginčo lietaus nuotekų tinklas 2024 m. buvo priduotas AB „Klaipėdos vanduo“ pateikus privalomus su tuo susijusius dokumentus – su AB „Klaipėdos vanduo“ suderintą projektą ir inžinerinių tinklų geodezinę nuotrauką, AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktuose dokumentuose lietaus nuotekų vamzdynas atvaizduotas pagal projektą tiesia linija, kadangi iki teismo net nebuvo jokių įtarimų, jog ieškovė darbus atsakovo objekte yra atlikusi ne pagal projektą. Ieškovei nurodžius teismui, kad darbus atliko ne pagal projektą, atsakovas užsakė ir atliko objekte sumontuoto lietaus nuotekų tinklo vamzdyno diagnostiką. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad nustatyti defektai yra atsiradę dėl priežasčių, kurios nesusijusios su ieškove, todėl atsakomybė už šių defektų pašalinimą tenka darbus atlikusiai ieškovei. Teisiškai nereikšmingos ieškovės skunde įrodinėjamos aplinkybės dėl darbų trukmės, darbams atlikti panaudotos technikos nuomos kainos ir darbuotojų, dirbusių objekte, skaičiaus, kadangi ieškovės objekte atliktų darbų kaina yra nustatyta teismo paskirto eksperto į bylą pateiktoje statybos ekspertizės išvadoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada, kad šiuo atveju tiksliausia būtų vadovautis teismo ekspertizėje teismo eksperto N. B. pateiktais paskaičiavimais.
Šalies argumentai
18. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl 506,28 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovo ir šioje dalyje pakeisti skundžiamą sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
19. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas prašydamas teismą atmesti ieškovo ieškinį ir priešieškiniu reikalaudamas priteisti jam ieškovei grynais pinigais sumokėtą 300 Eur sumą, išreiškė savo poziciją dėl to, kad prašo teismą sumažint darbų kainą iki nulio, todėl nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad atsakovas turi atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjęs vartotojas neturi pareigos mokėti už netinkamai atliktus darbus ir turi teisę į nuostolių atlyginimą. Iš pridedamos ginčo lietaus nuotekų tinklo dalies schemos matyti, kad ieškovės nutiestas lietaus nuotekų vamzdynas yra įrengtas nesilaikant projekto (projektas numato nutiesti vamzdyną tiesia linija), kurį ieškovės vadovas pripažino gavęs iš atsakovo, yra netinkamas naudoti ir tai patvirtina atestuoto specialisto išvadomis, kurios padarytos pagal atliktą vamzdyno diagnostiką. Atsakovas byloje įrodė, kad ieškovės darbai atsakovo objekte atlikti netinkamai, todėl būtina nutiesti naują lietaus nuotekų liniją kaip nurodyta projekte tiesia linija, o kad tą padaryti, yra būtina atjungti ieškovės sumontuotą vamzdyną nuo lietaus nuotekų šulinių, būtina išmontuoti Ieškovės nutiesto vamzdyno dalis dėl vamzdyno pažeidimų ir suformuoti naujus pagrindus naujai tiesiamam vamzdynui pagal projektinius reikalavimus. Ieškovės įrengto vamzdyno dalys trukdo tai atlikti, nes patenka į pagal projektą reikalingo nutiesti vamzdyno tranšėjos zoną, kadangi tarp vamzdžių yra nedidelis atstumas, trukdo sutankinti gruntą, todėl reikalingi ieškovės pastatyto vamzdyno išardymo ir naujo vamzdyno paklojimo darbai.
20. Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad atsakovas pagrįstai priešieškiniu iš ieškovės reikalauja 1 030,96 Eur nuostolių ir šią sumą atsakovui priteisus iš ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės pareigą sumokėti ieškovei už ne pagal projektą ir netinkamai atliktus darbus. Už ne pagal projektą ir netinkamai atliktus darbus ieškovei atsakovas neturi mokėti. Be to, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti prie eksperto nurodytos sumos dar 200 Eur už darbą dviem ieškovės darbuotojams, kadangi jis prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teismo eksperto išvadai. Be to, ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 4 419,66 Eur skolos iš atsakovo priteisimo ir teismas šioje dalyje bylą nutraukė tik paskutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir kai atsakovas į bylą pateikė turimus įrodymus apie jo paties įsigytas statybines medžiagas, kurias objekte panaudojo ieškovė, todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas būtina į tai atsižvelgti.
21. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodoma, kad atliktas vamzdyno 15 laipsnių posūkis buvo atliktas su atsakovo žinia (jis buvo darbų vykdymo vietoje, fiksavo nuotraukas), atliktas posūkis neprieštarauja statybos norminiams aktams. Posūkis yra neesminė aplinkybė, kuri nepaneigia, kad vamzdynas yra funkcionuojantis ir jį galima eksploatuoti. Atsakovas žinojo ir matė, kaip atliekami darbai. Ieškovės darbai buvo priimti paties atsakovo, kuriuos jis ne tik naudojo, tačiau vėliau juos pridavė ir AB „Klaipėdos vandenys“, kaip tiekėjui. Ieškovės atliktų darbų rezultatas yra pripažintas, kaip naudojamas ir eksploatuojamas daiktas. Kainos mažinimo iki nulio ir nuostolių atlyginimas yra du alternatyvūs reikalavimai, kurie vienu metu negali būti taikomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies netenkintas ieškovės UAB „Hyperos grupė“ ieškinys atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo ir ieškovei iš atsakovo nepriteista likusi 1 729,06 Eur skolos dalis, taip pat, kuria iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl kainos už atliktus darbus sumažinimo ir nuostolių priteisimo ir atsakovui priteista iš ieškovės 1 030,96 Eur nuostolių (pagal ieškovės apeliacinį skundą), taip pat sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys atsakovui ir ieškovei iš atsakovo priteista 506,28 Eur skolos, taip pat dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (pagal atsakovo apeliacinį skundą).
26. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas ieškovės ginčijamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos duomenis (klaidingas įrodymų vertinimas), nepagrįstai, kaip įrodymą vertino teismo ekspertizės aktą, kurio tyrimo dalykas neapėmė rangovo faktiškai atliktų darbų vertinimo, nepašalino akivaizdaus prieštaravimo, kai dėl to paties objekto darbų vienu atveju tokius darbus įvertino 506,28 Eur suma (ieškovės reikalavimas), kitu atveju – 1 030,96 Eur (atsakovo reikalavimas), nepagrįstai netaikė vidutinės rinkos vertės kriterijaus, neteisingai parinko atsakovo teisių gynimo būdą.
27. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas atsakovo ginčijamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjęs vartotojas turi teisę ne tik į nuostolių atlyginimą, bet ir neturi pareigos mokėti už netinkamai atliktus darbus, be to, nesąžininga dalinti bylinėjimosi išlaidas proporcingai likusiam ieškovės reikalavimo, kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 4 419,66 Eur skolos iš atsakovo priteisimo tik paskutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
28. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta ir byloje ginčo nekyla dėl to, jog ieškovė UAB „Hyperos grupė“ ir atsakovas G. K. žodžiu susitarė dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbų adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo atsakovo sklype esančio šulinio iki gatvėje esančio šulinio, tarp kurių centrų atstumas 13,03 m, iškasti tranšėją, joje pakloti ir prie šulinių prijungti vamzdį, užkasti tranšėją. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovei pateikė ginčo lietaus nuotekų tinklų planą (projektą), kuriame šie tinklai pavaizduoti tiesia linija nuo atsakovo sklype esančio šulinio iki šulinio esančio gatvėje.
29. Tarp šalių nėra ginčo, jog 2023 m. rugsėjo 24 d., kai buvo atlikti beveik visi darbai – liko tik tranšėjos užkasimo darbai prie gatvėje esančio šulinio, ekskavatoriumi buvo kliudytas ir pažeistas elektros laidas. Už pažeistą elektros kabelį ieškovei buvo pareikštas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) ieškinys dėl žalos (3 529,33 Eur) atlyginimo, kurį ieškovė pripažino ir atlygino žalą. Šalys sutinka, kad vėlesnis elektros kabelio atkasimas ir jo užkasimas nepatenka į šalių sutarto darbo apimtį.
30. Byloje nėra ginčo, kad faktiškai lietaus nuotekų tinklai nebuvo įrengti tiesia linija, t. y. tiesiant vamzdžius nuo atsakovo sklype esančio šulinio iki šulinio esančio gatvėje buvo daromas posūkis, ko pasekmėje buvo įrengta apie 15 m vamzdyno.
31. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 235,34 Eur už šiuos atliktus darbus: 15 m lietaus nuotekų vamzdyno įrengimą, kuris apima asfalto sluoksnio nuėmimą (pagal teikiamą schemą), tranšėjos iškasimas ir užkasimas, kuris 70 proc. vyko mechanizuotai, 30 proc. rankų darbas (pagal pateikiamas įrengimo schemas, lokalizacijas), rangovo medžiagas (pagal sunaudotų medžiagų žiniaraštį), statybvietės sutvarkymas (apimant kelio sulyginimą ir sutrombavimą vibroplokšte (be asfalto darbų)). Ieškovės teigimu, atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė.
32. Atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad ginčo lietaus nuotekų tinklai įrengti ne pagal jo pateiktą planą (projektą) (t. y. ne tiesia linija – ties 8-tu metru užfiksuota sumontuota pusalkūnė, kuri nenumatyta projektiniuose dokumentuose), taip pat į tai, kad buvo nustatyti defektai – sumontuoto lietaus nuotekų vamzdžio apatinė dalis ties 2,2-tosiomis metro yra įspausta galimai akmeniu, o ties 8,3-tosiomis metro užfiksuotas lietaus nuotekų vamzdžio viršutinės dalies pažeidimas, prašė priteisti 300 Eur (t. y., atsakovo teigimu, šalių sutartą ir atsakovo ieškovei sumokėtą grynaisiais pinigais kainą už atliktus darbus sumažinti iki 0 Eur) bei priteisti 1 030,96 Eur nuostolių už ieškovės įrengtų nuotekų tinklų išardymą ir naujų įrengimą pagal planą (projektą), t. y. tiesia linija.
33. Ieškovė su priešieškinio, o atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka visiškai.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp šalių kyla ginčas dėl žodine rangos sutartimi susitartos darbų kainos – ieškovė teigia, jog susitarta kaina buvo 5 500 Eur plius PVM, tačiau patikslintu ieškiniu ją sumažino iki 2 235,34 Eur, o atsakovas teigia, jog susitarta kaina buvo 300 Eur. Pirmosios instancijos teisme tarp šalių taip pat buvo kilęs ginčas dėl to ar ieškovės, ar atsakovo medžiagomis buvo susitarta atlikti ir buvo atlikti ginčo darbai, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog neįrodė sunaudotų medžiagų pas atsakovą įsigijimo.
Žemesnės instancijos teismas
35. Taip pat tarp šalių kyla ginčas dėl to ar atsakovas yra grynais pinigais sumokėjęs ieškovui 300 Eur – ieškovė teigia, jog jokių pinigų negavusi, o atsakovas teigia, jog 2023 m. rugsėjo 24 d., kai darbai buvo atlikti, atsakovas sumokėjo grynais pinigais ieškovės atstovui jų sutartą 300 Eur sumą. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl laikotarpio, kurį buvo atliekami darbai – ieškovė nurodo, kad paruošiamieji darbai prasidėjo jau 2023 m. rugsėjo 22 d., taip pat vyko 2023 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 24 d., o atsakovas teigia, kad visi darbai buvo atlikti 2023 m. rugsėjo 24 d. per 5 valandas. Tarp šalių ginčas kyla ir dėl to ar atsakovas žinojo ir pritarė lietaus nuotekų tinklų įrengimui ne pagal planą (projektą), t. y. dėl tinklų įrengimo ne tiesia linija, o su posūkiu – ieškovė teigė, kad atsakovas dalyvavo atliekant darbus ir apie šią aplinkybę žinojo, priėmė atliktų darbų rezultatą, o atsakovas teigia, jog ši aplinkybė jam tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu. Tarp šalių ginčas kyla ir dėl to ar apskritai buvo galimybė lietaus nuotekų tinklus įrengti tiesia linija – ieškovė teigia, kad tam trukdo tvoros stulpas, įkastas betono luitas, tuo tarpu, atsakovas teigia, jog yra pakankamai vietos ir nėra kliūčių tinklus įrengti tiesia linija.
36. Ginčas tarp šalių kyla ir dėl to ar minėtas nukrypimas nuo plano (projekto) (nuotekų tinklų linijos įrengimas su posūkiu) ir nustatyti defektai (sumontuoto lietaus nuotekų vamzdžio apatinė dalis ties 2,2-tosiomis metro yra įspausta galimai akmeniu, o ties 8,3-tosiomis metro užfiksuotas lietaus nuotekų vamzdžio viršutinės dalies pažeidimas) yra pagrindas sumažinti kainą iki 0 Eur ir priteisti nuostolius už ieškovės įrengtų tinklų išardymą ir naujų tinklų įrengimą. Ieškovės teigimu, minėtas nukrypimas nuo plano (projekto) ir minėti defektai nėra esminiai trūkumai, netrukdo pilnavertiškai naudotis atliktų darbų rezultatu, be to, nėra duomenų, kad minėti defektai būtų atsiradę dėl ieškovės kaltės. Ieškovės teigimu, net jei vertinant, kad minėti defektai atsirado dėl ieškovės kaltės, juos galima ištaisyti ne iš naujo įrenginėjant tinklus, o tik sutvarkant pažeistas vietas, todėl nėra pagrindo atliktų darbų kainos mažinti iki 0 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovui pasirinkus jo teisių gynimo būdą sumažinti kainą iki 0, negali būti taikomas alternatyvus pažeistų teisių gynimo būdas priteisiant nuostolius. Tuo tarpu, atsakovas nurodo, kad minėtas nukrypimas nuo plano (projekto) ir nustatyti defektai suponuoja poreikį ieškovės įrengtus tinklus išardyti ir įrengti naujus – pagal planą (projektą).
37. Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672 straipsnyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).
38. Vartojimo rangos instituto normų taikymo prioritetas prieš statybos rangos normas grindžiamas tuo, kad vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, didesnes garantijas, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad jo padėtis yra akivaizdžiai nelygiavertė su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
39. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
40. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).
41. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
42. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).
43. CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis statybos rangos teisinių santykių elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 33 punktas). Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
44. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Atsakovo poziciją, jog susitarta atliktų darbų kaina buvo 300 Eur labiau pagrindžia byloje pateiktas Lietuvos Respublikos teismo eksperto N. B. 2025 m. gegužės 19 d. teismui pateiktas Teismo statybos ekspertizės aktas Nr. 25-10, kuriame teismo ekspertas pateikia tris programine įranga „Sistela“ atliktus skaičiavimus – lietaus nuotekų tinklų lokalines sąmatas, sudarytas pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas: pagal projektą atliktų darbų vertė 383,91 Eur, faktiškai ieškovės atlikti darbai su statybinėmis medžiagomis – 383,91 Eur su PVM (317,28 Eur be PVM), faktiškai ieškovės atlikti darbai be statybinių medžiagų – 306,28 Eur su PVM (253,12 Eur be PVM). Šią aplinkybę taip pat patvirtina atestuoto ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo M. L. sudaryta lauko vamzdynų įrengimo lokalinė sąmata be medžiagų, ją skaičiuojant pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas – 265,11 Eur su PVM (219,10 Eur be PVM). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovė didesnės įrodomosios galios įrodymų, paneigiančių aplinkybe, jog buvo susitarta dėl 300 Eur kainos, ir patvirtinančią ieškovės nurodoma aplinkybę, jog buvo susitarta dėl 5 500 Eur plius PVM kainos nepateikė.
46. Nors statybos rangos sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl darbų kainos ir jos nustatymo būdo, statybos rangos teisiniuose santykiuose šiuo aspektu esama ir tam tikrų apribojimų. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą, o šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tik tais atvejais, kai šalių sulygta kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų ir ieškovė nenurodė aplinkybių, jog rangos darbų eigoje iškilo poreikis ir buvo susitarta dėl darbų kainos padidinimo.
47. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarydamos žodinę vartotojo statybos rangos sutartį susitarė dėl atsakovo nurodomos 300 Eur kainos už statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toks sutarties sąlygos dėl kainos išaiškinimas neprieštarauja principui aiškinti sutartį vartotojo naudai.
48. Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos sutarties bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje yra nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ši procedūra nėra savitikslė ir yra siejama su svarbių padarinių abiem šalims atsiradimu. Be kita ko, užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda būtent po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023, 49– 50 punktai). Tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus šią užsakovo pareigą, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018 32 punktą ir jame nurodytas kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas iš esmės rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį ir netgi, kaip pats nurodo, pridavė jį AB „Klaipėdos vanduo“. Taigi darytina išvada, kad atsakovui kilo pareiga atsiskaityti ieškovei už atliktus darbus 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog atsakovas papildomai turėtų sumokėti 200 Eur užmokesčio dviem darbuotojams, kadangi konstatuota, jog tarp šalių buvo susitarta rangos darbų kaina 300 Eur. Kiek darbuotojų samdosi, kokia techniką pasitelkia ir pan. yra rangovo diskrecija ir atsakomybė.
49. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytomis išvadomis, jog atsakovui nepateikus jokių jo teiginius apie 300 Eur ieškovei už darbus sumokėjimą, nesant jokio darbų perdavimo–priėmimo akto, sumokėtų pinigų pakvitavimo, atsakovas veikė savo rizika ir šių aplinkybių neįrodė. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu šių išvadų neginčija.
50. Paprastai, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Tačiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovas kaip užsakovas, reikšdamas reikalavimą neatlygintinai pašalinti vamzdyno defektus turi pareigą šioje byloje įrodyti tik defektų faktą, o ieškovė kaip rangovas, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
51. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
52. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad faktiškai lietaus nuotekų tinklai nebuvo įrengti pagal atsakovo pateiktą planą (projektą) tiesia linija, t. y. tiesiant vamzdžius nuo atsakovo sklype esančio šulinio iki šulinio esančio gatvėje buvo daromas posūkis, ko pasekmėje buvo įrengta apie 15 m vamzdyno. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, įskaitant tai, kad atsakovas aktyviai dalyvavo vykdant rangos darbus, sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas turėjo matyti ir žinoti jog nuotekų tinklai įrenginėjami darant posūkį. Tačiau duomenų apie atsakovo dėl šios aplinkybės reiškiamas pretenzijas ieškovei bylos teisme iškėlimo byloje nėra. Pažymėtina, kad net ir vertinant atsakovo pabraižytas schemas, kuriomis grindžiama galimybė nagrinėjamu atveju įrengti nuotekų tinklus tiesia linija, matyti, kad iš tiesų kaip nurodo ieškovė, tam trukdytų tvoros mūrinis stulpas, kadangi tektų kasti tranšėją labai arti, at netgi po šiuo stulpu, o tai, akivaizdu, gali pakenkti jo stabilumui. Nėra duomenų, kad šis nukrypimas nuo plano (projekto) laikytinas esminiu. Taip pat sutiktina, kad teisės aktai nedraudžia lietaus nuotekų vamzdynuose įrengti posūkio taškų. Vis dėl to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“ 271 punkte nustatyta, kad požeminių lietaus nuotakyno išvadų sujungimo, posūkio, skersmens ar nuolydžio pasikeitimo vietose ir ilguose tiesiuose ruožuose įrengiami apžiūros šulinėliai. Nagrinėjamu atveju posūkio taške įrengto apžiūros šulinėlio nebuvo, todėl tai lytina trūkumu. Tai, kad atsakovas priėmė darbo rezultatą su šiuo trūkumu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu neturi reikšmės, kadangi būtent ieškovės, kaip savo srities profesionalės, pareiga, jog darbai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taip pat byloje nėra, ginčo, jog buvo nustatyti defektai – sumontuoto lietaus nuotekų vamzdžio apatinė dalis ties 2,2-tosiomis metro yra įspausta galimai akmeniu, o ties 8,3-tosiomis metro užfiksuotas lietaus nuotekų vamzdžio viršutinės dalies pažeidimas. Ieškovė neįrodė, kad minėti trūkumai ir defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, todėl už juos atsakinga ieškovė.
53. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015 ir joje nurodytą praktiką; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015 ir kt.) Kasacinio teismo pažymėta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Taigi reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016).
54. CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dėl minėtų trūkumų ir defektų pablogėja darbų rezultato naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) – akivaizdu, kad nesant apžiūros šulinėlio posūkio taške bei vamzdyno pažeidimas mažėja vamzdyno pralaidumas, susidaro palankesnės sąlygos jo užsikimšimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nagrinėjamu atveju yra poreikis visiškai išardyti ieškovės įrengtus lietaus nuotekų tinklus ir įrengti naujus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės suponuoja tai, kad nagrinėjamu atveju pakanka pašalinti nustatytus trūkumus ir defektus. Todėl tuo pagrindu, jog yra poreikis visiškai išardyti ieškovės įrengtus lietaus nuotekų tinklus ir įrengti naujus, atsakovo reiškiamas reikalavimas priteisti, jo teigimu, ieškovei sumokėtus 300 Eur, arba kitaip tariant, kaip nurodo teismų praktika, sumažinti kainą iki 0 Eur, bei priteisti nuostolius atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo, kiek gali kainuoti minėtų trūkumų ir defektų šalinimas, todėl spręsti dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo šiuo pagrindu nėra teisinio pagrindo. Kitaip tariant, atsakovas nereiškė priešieškinio tuo pagrindu, jog reikia pašalinti įrengtų lietaus nuotekų tinklų trūkumus, be to, atsakovas konkrečiais nesuformulavo reikalavimo dėl kainos sumažinimo iki 0 Eur.
55. Kita vertus, atsakovo pareikštas reikalavimas dėl 300 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas jau vien dėl to, kad konstatuota, jog atsakovas neįrodė, kad jie buvo sumokėti.
56. Galiausiai, sutiktina, kad net jeigu būtų konstatuota, jog ieškovės atlikti darbai apskritai netinkami naudoti ir yra pagrindas kainą sumažinti iki 0, bei priteisti dėl to patirtus nuostolius, kuriuos sudaro, pavyzdžiui, išlaidos už sugadintas atsakovo medžiagas, išlaidos už ieškovės įrengtų tinklų išardymą, neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas tokiems nuostoliams priskyrė naujų nuotekų tinklų įrengimą, kadangi šios išlaidos nebūtų susijusios priežastiniu ryšiu su ieškovės atliktais veiksmais. Kitaip tariant, kaip teisingai nurodė ieškovė, jau sumažinus kainą iki nulio ir priteisus ieškovės veiksmais padarytus nuostolius susijusius su nuotekų tinklų įrengimu atsakovas būtų grąžintas į pradinę padėtį, o priteisus išlaidas už naujai įrengiamus tinklus, akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai praturtėtų.
57. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į pagrindinius ir esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus atsakyta. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
58. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 206,28 Eur skolos dalį ir atitinkamas palūkanas nuo šios skolos dalies, laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat laikytina neteisėta ir nepagrįsta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 1 030,96 Eur nuostolių.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovo G. K. 506,28 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (506,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pakeisti ir išdėstyti ją taip: „Priteisti ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovo G. K. 300 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
60. Taip pat, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovui G. K. iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“ 1 030,96 Eur nuostolių ir kitoje dalyje priešieškinį atmesti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo G. K. priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
61. Kitą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir bylinėjimosi
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
63. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
65. Ieškovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 5 524 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 3 557 Eur bylinėjimosi išlaidų.
66. Ieškovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 877 Eur išlaidų. Atsakovas byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 823 Eur bylinėjimosi išlaidų.
67. Šalių nurodytų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija nustatytųjų Rekomendacijose.
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 4 419,66 Eur skolos iš atsakovo priteisimo ir teismas šioje dalyje bylą nutraukė tik paskutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir kt., todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi yra pagrindas skirstyti bylinėjimosi išlaidas a atsižvelgiant į pradinę reikalavimo sumą. Tokiu atveju šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, taip pat dalyje priėmus naują sprendimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme tenkinta 4,51 proc. ieškinio reikalavimų ir todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 249 Eur (5 524 Eur x 4,51) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu, atsakovo priešieškinis atmestinas, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nepriteistinos .
69. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo tenkinta 37,35 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų ir 40,86 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiantį į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 701 Eur (1 877 Eur x 37,35 proc.) ir atsakovui iš ieškovės priteistina 336 Eur (823 Eur x 40,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hyperos Grupė“ ir atsakovo G. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hyperos grupė“ iš atsakovo G. K. 506,28 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (506,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hyperos grupė“ iš atsakovo G. K. 300 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.“
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovui G. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hyperos grupė“ 1 030,96 Eur nuostolių ir kitoje dalyje priešieškinį atmesti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo G. K. priešieškinį atmesti.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir išdėstyti ją taip:
„Atsakovo G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hyperos grupė“ iš atsakovo G. K. 249 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hyperos grupė“ iš atsakovo G. K. 701 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hyperos grupė“ 336 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.